Tinkamiausia planeta gyvybei be žemės

Tinkamiausia planeta gyvybei be žemės

Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės. Jam skiriama itin daug dėmesio. Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija. Dabar šis mitas yra sugriautas. Jau nebetikima, kad egzistuoja net ir primityvi organinė medžiaga.Marso atmosferą sudaro anglies dioksidas (95%), azotas (2,7%), argonas (1,6%), deguonis (0.1%), vandens garai (<0,2%). Planetos albedas 20%, slėgis prie planetos paviršiaus 170 kartų mažesnis negu prie Žemės paviršiaus: 15–45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti iš ledo kristalų. Dėl retos ir giedros Marso atmosferos labai kinta paviršiaus temperatūra per parą: pusiaujo srityse vidurdienį paviršius įšyla iki 20 °C, per naktį atšąla iki -100 °C. Atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 100 m/s), kurie sukelia smėlio audras, apimančias visą planetą.Remiantis Marso sandaros teoriniais modeliais, Marsas turi 1000 km spindulio geležies ir geležies sulfido branduolį, 2300 km storio silikatų mantiją ir virš jos 100 km storio granito ir bazaltų plutą. Magnetinis laukas yra apie 500 kartų silpnesnis negu Žemės. Aplink Saulę Marsas skrieja elipsės formos orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. Dėl to Marso nuotolis nuo Saulės kinta nuo 206 iki 250 milijonų kilometrų. Planetos orbita pasvirusi į ekliptikos plokštumą (ta plokštuma Žemė skrieja aplink Saulę) 1,85°. Saulę Marsas apskrieja per 686 dienas ir 23 valandas, vidutiniu 24 km/s greičiu. Būdamas arčiausiai Saulės Marsas orbitoje skrieja maksimaliu 26,5 km/s, o toliausiai saulės – 21,9 km/s greičiu.Paros trukmė Marse yra tik pusvalandžiu ilgesnė nei para Žemėje (24,62 val). Panašus į Žemės ir orbitos posvyris į ekliptikos (sukimosi) plokštumą (25,2°), todėl Marse, kaip ir Žemėje, keičiasi metų laikai. Atmosfera labai reta, jos slėgis 170 kartų mažesnis nei Žemėje. Temperatūra ties planetos pusiauju naktį nukrinta iki 170 K (-103°C), dieną pakyla iki 290 K (+17°C); ties ašigaliais vidutinė temperatūra vasarą būna apie -75°C, žiemą – apie -125°C.Marso paviršiuje daug kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ugnikalnių. Vidutinis aukščių skirtumas apie 10 km. Marsas (sen. lietuvių pavadinimas Žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo Marso. Marsas taip pat vadinamas „raudonąja planeta“ dėl jo rausvo atspalvio naktį žiūrint iš Žemės. Marsas turi du palydovus – Fobą ir Deimą. Palydovai netaisyklingos formos: didžiausias Fobo skersmuo 28 km, o Deimo – 16 km. Abiejų palydovų paviršiuje matoma daugybė smūginių kraterių. Manoma, jog palydovai yra kiti astronominiai kūnai (pvz., asteroidai), patekę į Marso gravitacijos lauką ir pradėję skrieti aplink planetą.1971 m. kosminė stotis „Mariner 9“ tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu.

Pagrindinės charakteristikosPavadinimas Skersmuo (km) Masė (kg) Didžioji orbitospusašė (km)Apskriejimo periodasFobas 22,2 (27 × 21,6 × 18,8) 1,08×1016 9378 7,66 val.Deimas 12,6 (10 × 12 × 16) 2×1015 23 400 30,35 val.

Mokslininkai aptiko vilčių teikiančių įrodymų, kad Marse sruvena vanduo. Tai paskatino spėliones, kad kai kuriose šios planetos vietose vis dar gali būti gyvybė.Dešimt metų aplink Raudonąją planetą besisukančio NASA zondo „Mars Global Surveyor“ darytose nuotraukose užfiksuotas paviršiuje išsiskiriantis ruožas, kuris gali būti vandens srovė, ištekanti iš kraterio sienų ir tekanti aplink akmenis ir uolienas.Mokslininkai jau yra nustatę, kad anksčiau visas Marso paviršius buvo nusėtas ežerais, o planetos ašigaliuose amžiname įšale tūno milžiniškos vandens ledo kepurės. Bet dabar aptikti pirmi įrodymai, kad Marse gali būti skysto vandens, kuris būtinas gyvybei palaikyti.NASA mokslininkai palygino nuo 1999 m. iki 2006 m. darytas Marso nuotraukas ir atrado paviršiaus pokyčių. Jie identifikavo du kraterius, iš kurių sienų išsiveržė, kaip manoma, vandens srovės ir nutekėjo šlaitais, palikdamos kelių šimtų metrų ilgio mineralinių medžiagų nuosėdų juostas. Pirmasis krateris užfiksuotas planetos Pietų pusrutulyje. 2005 metų balandį darytoje nuotraukoje matyti ruožas, kurio nebuvo 2001 metų gruodį.Kitas krateris taip pat yra Pietų pusrutulyje. Jame 2004 metų vasarį darytoje nuotraukoje aptikti analogiški pokyčiai, kurių nebuvo 1999 metų rugpjūčio nuotraukoje.Dėl ypatingai plonos atmosferos bet koks į Marso paviršių išsiveržiantis vanduo greitai užverda ir išgaruoja, nors temperatūra ir svyruoja nuo -8 laipsnių pagal Celsijų iki -100 laipsnių. Ši planeta būtų tinkamiausia todėl, kad ji turi tvirtą paviršių. Galimas dalykas, kad Marse yra vandens. Marsas yra saulės sistemoje.