KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA
Verslo fakultetas
Verslo katedra
Uždirbto pelno (patirto nuostolio) apskaičiavimas ir jo paskirstymas
Referatas
Atliko: 2V gr. studentas
Audrius Barkauskis
Klaipėda, 2004
Įvadas
Šiame darbe atskleidžiau būdus, kaip yra skaičiuojamas įmonėje uždirbtas pelnas ar patirtas nuostolis. Nubraižiau keletą sąskaitų korespondencijų ir jas paaiškinau, kad būtų lengviau suvokti visą šio apskaičiavimo eigą.
1. Uždirbto pelno (patirto nuostolio) apskaičiavimas ir jo paskirstymas
prieš pradedant kalbėti apie pelno (nuostolio) apskaičiavimą bei pelno paskirstymą arba nuostolio kompensavimą, būtina prisiminti, kad finansinė apskaita visų tipų įmonių veiklą traktuoja kaip „pelno gamybą“, visiškai neatsižvelgdama į tai, ar įmonė yra paslaugas teikianti, perdirbimo, ar prekybinė.
Akcininkai, įsigydami įmonės vertybinių popierių, apie pardavimų apimties didinimą galvoja tik todėl, kad iš šito gali uždirbti daugiau pinigų. Finansinę apskaitą vedantys buhalteriai privalo nuolatos turėti šitai omenyje. Pelną uždirba samdomi darbuotojai, kuriuos samdo ir jiems vadovauja savinikų parinkti ir įgalioti vadovai.
Pastarieji, beje, taip pat nebūtinai turi būti savininkai; šiam darbui jie dažniausiai samdo aukštos kvalifikacijos vadybininkus. Finansinėje apskaitoje šį procesą išreiškia įmonės principas (įmonės turtas atskirtas nuo jos savininkų turto). Šiuo principu pagrįstas visas kiekvienos įmonės pelno uždirbimo procesas.
Tačiau, kai kalbame apie pelno paskirstymą, turime suvokti, kad uždirbtą pelną skirsto ne savininkų samdomi tarnautojai, o patys savininkai. Dėl to „pelno gamybą“ ir jo paskirstymo procesus būtina griežtai skirti vieną nuo kito. Apibendrintai tai pavaizduosiu 1 schemoje:
PELNO UŽDIRBIMAS SĄSKAITŲ
PRAĖJUSIO LAIKOTARPIO
KOREGAVIMAS IR SĄSKAITŲ
UŽDARYMAS
ĮMONĖS VEIKLOS IR JŲ PARENGIMAS
REZULTATŲ NAUJAM
ATASKAITINIAM
APSKAIČIAVIMAS LAIKOTARPIUI
Reikia turėti omenyje, kad ne visada ir ne kiekviena įmonė sugeba ūkininkauti pelningai, – ji gali patirti ir nuostolį. Tuo atveju savininkai turi spręsti ne apie uždirbto pelno paskirstymą, o svarstyti, kaip kompensuoti patirtą nuostolį. Pelno paskirstymas (nuostolio kompensavimas)
– tai savininkų sprendimas, kuriuo jie nurodo įmonės valdytojams, kaip turi būti paskirstytas savininkų įnešto turto uždirbtas pelnas (patirtas nuostolis).
Pelno uždirbimas apskaitoje pasireiškia savininkų nuosavybės padidėjimu. Šis uždirbtas pelnas gali būti panaudotas labai įvairiai.
Tačiau kiekvienu atveju tik savininkai visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę nuspręsti, kaip turi būti panaudojamas per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pelnas.
Be abejo, savininkai nebūtinai turi išsidalyti kaip dividendus visą per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną. Jį atitinkantis turtas gali būti paliktas įmonėje ir panaudojamas jos veiklai plėtoti. Tačiau, antra vertus, išlieka savininkų teisė uždirbtą pelną išsidalyti ir ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, jeigu šis pelnas dar nepaskirstytas. Tuo tikslu balanse ir išskiriama speciali eilutė
Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis). Prieš akcininkų susirinkimą joje rodomas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas (arba patirtas, bet dar nepadengtas nuostolis).
Likusio nepaskirstyto pelno arba nepadengto nuostolio sumą lemia įvairūs veiksniai, kuriuos pavaizduosiu 2 schemoje.
Taigi ataskaitinio laikotarpio skirstytiną pelną (padengtiną nuostolį) gali didinti arba mažinti keletas veiksnių (2 schemoje jie pažymėti rodyklėmis). Praėjusiais metais įmonės uždirbtas pelnas, kurio savininkai dar neišsidalijo ir paliko įmonėje neapibrėžę, kokiu konkrečiu tikslu jį naudos, didina skirstytiną pelną, taip pat jį didina ir pervedimai iš rezervų, sudaryti praėjusiais metais.
Tuo atveju, jeigu per ataskaitinį laikotarpį įmonė patirtų nuostolį, jam padengti įmonės savininkai gali savanoriškai įnešti savo turto neišleisdami naujų akcijų ir nedidindami akcinio kapitalo. Tai vadinamieji akcininkų įnašai nuostoliams padengti, kurie, be abejo, sumažina patirtą nuostolį. Tuo atveju, jeigu per praėjusius metus įmonė patirtų nuostolį ir jo nepaskirstytu, šis praėjusiųjų metų nepaskirstytasis nuostolis didintu einamojo laikotarpio padengtiną nuostolį arba mažintu skirstytiną pelną.
Sąskaitų plane išskiriamos dvi pelno paskirstymo sąskaitų grupės: 59-
oji ir 69-oji. Pirmosios iš jų – 59-osios sąskaitų grupės – sąskaitose atspindimi visi didinantys skirstytiną pelną arba mažinantys padengtiną nuostolį veiksniai. Šios sąskaitos priskiriamos V klasės sąskaitų grupei teisingo sąskaitų korespondencijų suvokimo požiūriu, nes skirstytiną pelną (kaip ir pajamas) didinantys (padengtiną nuostolį mažinantys) veiksniai atspindimi tų sąskaitų kredituose. Jų negalima laikyti klasikinėmis „pajamų uždirbimo“ sąskaitomis, nes pelnas uždirbamas ne jį skirstant, o gaminant ir parduodant prekes. Antrosios – 69-osios sąskaitų grupės – sąskaitose vaizduojamas pelno paskirstymas (nuostolio padengimas), nes jis sąlyginai prilyginamas to pelno „sunaudojimui“ ir atspindimas šios grupės sąskaitų debetuose (kaip klasikinėse sąnaudų sąskaitose atspindimas sąnaudų padidėjimas).
2. Atvejis „pelnas ir pelnas“
Šiame skyriuje išsamiai paaiškinsiu tik variantą „pelnas + pelnas“
t.y. kai įmonės sąskaitose ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvo užregistruotas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas ir per ataskaitinį laikotarpį įmonė taip pat uždirbo pelno.
Sakykime, kad visuotiniam ataskaitiniam įmonės akcininkų susirinkimui, įvykusiam 19X9 m. kovo 5d., buvo pateikti šitokie duomenys apie praėjusių finansinių metų kai kurių (jau sukoreguotų) sąskaitų likučius 19X8 m. gruodžio 31dienai:
Nr. 342 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų pelnas 4000
Lt.,
Nr. 333 Paskirstytini rezervai 1500 Lt.,
Visų V (pajamų) klasės sąskaitų (išskyrus 59-osios grupės)
likučių suma
26000 Lt.,
Patirtos sąnaudos 23000 Lt.
Iš pateiktų duomenų paaiškėja, kad per ataskaitinius metus įmonė uždirbo 3000 Lt. grynojo pelno. Tačiau iš trečios schemos matome, jog skirstytiną pelną 4000 Lt. didina dar ir nepaskirstytasis ankstesniųjų metų pelnas (1 korespondencija) bei 1500 Lt. anksčiau sudaryti ir nepanaudoti paskirstytini rezervai (2 korespondencija).
Taigi bendras paskirstytinas rezultatas (suma kurią turi teisę skirstyti visuotinis akcininkų susirinkimas) sudaro 8500 Lt. : 5500 Lt., uždirbtų praėjusiais laikotarpiais, ir 3000 Lt. – ataskaitinio laikotarpio pelno.
Visi įrašai, kuriais registruojamas pelno paskirstymas, atliekami po visuotinio ataskaitinio akcininkų susirinkimo. Tačiau pažymime, kad visi jie sąskaitose datuojami paskutiniąja ataskaitinio laikotarpio diena (mano pavyzdyje – 19X8 12 31). Taip daroma paprasčiausiai dėl to, kad nebūtų painiavos apskaitoje – praėjus keletai metų, kiekvienam šios informacijos vartotojui būtų aišku, kad šiais įrašais užregistruotas 19X8 metams pasibaigus susidaręs įmonės veiklos rezultatas.
Vienas baigiamųjų apskaitos ciklo elementų yra pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas.
Kaip žinote, pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymo esmė yra ta, kad jose yra kaupiamos tik tam tikro ataskaitinio laikotarpio pajamos bei sąnaudos, todėl nesvarbu, ar įmonė tik pradeda savo veiklą, ar veikė daugelį metų, kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pradžioje šių sąskaitų likučiai turi būti lygūs nuliui.
Šiam tikslui visos per ataskaitinį laikotarpį sukauptos pajamos ir sąnaudos laikotarpio pabaigoje iškeliamos iš atitinkamų sąskaitų ir jų likučiai prilyginami nuliui, kitaip tariant, sąskaitos uždaromos. Priminsiu, kad pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymui naudojama speciali tranzitinė sąskaita Nr. 390 Pajamų ir sąnaudų suvestinė.
Į jos debetą kredituojant sukoreguotas sąnaudų sąskaitas sukeliamos visos sąnaudos, o į kreditą – visos pajamos iš sukoreguotų pajamų sąskaitų. Kartu su anksčiau minėtomis pajamų ir sąnaudų sąskaitomis turi būti uždarytos ir pelno paskirstymo (59-osios ir 69-osios grupių)
sąskaitos, nes ateinantiems ataskaitiniams metams pasibaigus bus iš naujo skirstomas pelnas arba padengiamas nuostolis. Uždarysime visas pajamų ir sąnaudų sąskaitas mūsų nagrinėjamame pavyzdyje (5 schema).
5 schemos sąskaitų korespondencijų paaiškinimai:
1) Uždaromos pajamų sąskaitos: visos pajamų sąskaitos debetuojamos kreditinio likučio suma (26000 Lt.) ir ta pačia suma kredituojama sąskaita Nr. 390 Pajamų ir sąnaudų suvestinė.
2) Uždaromos sąnaudų sąskaitos: visos sąnaudų sąskaitos kredituojamos debetinių likučių suma (23000 Lt.) ir ta pačia suma debetuojama sąskaita Nr. 390 Pajamų ir sąnaudų suvestinė.
3 Uždaromos visos pelno paskirstymo (nuostolio padengimo)
sąskaitos:
– pirmiausia kreditinių likučių suma debetuojamos visos 59-osios grupės pelno paskirstymo sąskaitos (Nr. 590 Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas – 4000 Lt.; Nr. 592 Pervedimai iš rezervų – 1500 Lt.); visų (šiuo atveju – dviejų ) pelno paskirstymo (nuostolio kompensavimo)
sąskaitų likučių suma (5500 Lt.) kredituojama sąskaita Nr. 390 Pajamų ir sąnaudų suvestinė;
– atlikus anksčiau aprašytas korespondencijas ir uždarius 59-osios grupės sąskaitas, analogišku būdu uždaromos visos 69-osios grupės sąskaitos.
3. Atvejis „pelnas ir nuostolis“
Ne kiekviena įmonė ir ne visada sugeba ūkininkauti pelningai, todėl gali patirti nuostolį. Trumpai apžvelgsiu atvejį „pelnas + nuostolis“, t.y.
kai sąskaitose ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvo užregistruotas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas, o per ataskaitinį laikotarpį įmonė patyrė nuostolį. Paaiškinsiu, kuo skiriasi sąskaitose atliekami įrašai šiuo atveju nuo anksčiau išnagrinėtojo.
Ataskaitiniam įmonės akcininkų susirinkimui, įvykusiam 19X9 m. kovo 5
d., buvo pateikti šitokie duomenys apie kai kurių (jau sukoreguotų)
praėjusių finansinių metų sąskaitų likučius 19X8 m. gruodžio 31 dienai: Nr.
342 Nepaskirstytasis ankstesniųju metų pelnas – 4000 Lt., Nr. 333
Paskirstytini rezervai – 1500 Lt., visų V (pajamų) klasės sąskaitų likučių suma – 26000 Lt., visų VI (sąnaudų) klasės sąskaitų likučių suma – 32500
Lt. taigi per ataskaitinius metus įmonė patyrė 6500 Lt. nuostolį. Tarkime, kad akcininkai, susidarius tokiai padėčiai įmonėje, nutarė neišsidalyti dividendais ankstesniais metais uždirbto ir dar nepaskirstyto pelno (4000
Lt.), bet nusprendė skirti jį nuostoliui padengti, taip pat jie nusprendė įnešti 800 Lt. nuostoliui padengti bei išformuoti anksčiau sudarytą 1500
Lt. rezervą ir šia suma taip pat sumažinti patirtą nuostolį. Taigi bendras padengtinas rezultatas – 6500 Lt. nuostolis – sumažintas iki 200 Lt.
nepadengto nuostolio, kuris bus perkeltas į ateinančius metus. Visus šiuos akcininkų sprendimus apskaitininkai registruoja analogiškomis korespondencijomis, kaip ir anksčiau nagrinėtu atveju – debetuojant turtą ar įsipareigojimų sąskaitas bei kredituojant atitinkamas 59-osios grupės pelno paskirstymo sąskaitas. Šiame pavyzdyje nuostolio kompensavimo procedūroje nedalyvauja nė viena 69-osios grupės sąskaita, nes jokiu akcininkų sprendimu nuostolis nedidinamas (6 schema).
Apibendrinimui priminsiu, kad užregistravus nuostolio padengimo procedūras, kaip ir anksčiau nagrinėtu atveju, galiausiai pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos.
išvados
1) pelną uždirba samdomi darbuotojai, naudodami įmonės savininkams priklausantį turtą, o jo uždirbimui vadovauja įmonės valdytojai (menedžeriai). Tačiau pelną savo sprendimu skirsto tik įmonės savininkai;
2) Nuosavybės kategorija „pelnas“ yra ne kas kita kaip apribojimas, nusakantis, kokia turto suma disponuoja savininkai – ką jie gali išsidalyti ar investuoti į įmonės veiklą;
3) Visos sąskaitos uždaromos tik visuotiniam ataskaitiniui akcininkų susirinkimui pasibaigus, nes tik tada galutinai paaiškėja nepaskirstyto pelno ar nepadengto nuostolio sumos ir kiti svarbūs rodikliai: rezervų dydis, išmokėtini dividendai ir t.t.;
4) Uždarant pajamų sąskaitas galima debetuoti kiekvieną iš jų kredituojant sąskaitą Nr. 390 Pajamų ir sąnaudų suvestinė.
Tačiau šią pajamų sąskaitų uždarymo procedūrą galima atlikti ir vienu įrašu bendrajame žurnale: bendra visų pajamų sąskaita kredito likučių suma per šių sąskaitų debetus gali būti įrašyta į sąskaitos Nr. 390 kredite;
5) Uždarant sąnaudų sąskaitas, galima kredituoti kiekvieną iš jų debetuojant sąskaitą Nr. 390 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Tačiau šią sąnaudų sąskaitų uždarymo procedūrą galima atlikti ir vienu įrašu bendrajame žurnale: bendra visų sąnaudų sąskaitų debeto likučių suma per šių sąskaitų kreditus gali būti įrašyta į sąskaitos Nr. 390 debetą;
6) Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui turi būti uždarytos ne tik visos pajamų ir sąnaudų, bet ir turto ir nuosavybės sąskaitos.
Laikas
Finansinių metų pradžia
Finansinių metų pabaiga
Visuotinis ataskaitinis akcininkų susirinkimas
1 schema. Pelno uždirbimo, jo apskaičiavimo ir paskirstymo ciklas įmonėje
PELNO PASKIRSTYMAS AR NUOSTOLIO PADENGIMAS
D 59 Pelno paskirstymo sąskaitos K
2 schema. Nepaskirstytą pelną (nuostolį) lemiantys veiksniai
342 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų
D pelnas K
591 Praėjusių metų
D nepaskirstytasis pelnas K
Ataskaitinį laikotarpį uždirbtas grynasis pelnas (patirtas nuostolis)
Praėjusiais metais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas (nekompensuotas nuostolis)
Akcininkų įnašai nuostoliams padengti, pervedimai iš rezervų
VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS
Ankstesnių laikotarpių nuostolio padengimas, pelno pervedimai į rezervus, pelno skyrimas dividendams
Nepaskirstytas pelnas (nuostolis), likęs po visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo
Į balansą
592 Pervedimai iš
D rezervų K
333 Paskirstytini
D rezervai K
5500
1) 4000
1) 4000
Lik. 19X8 12 31 – 4000
2) 1500
2) 1500
Lik. 19X8 12 31 – 1500
3 schema. Skirstytiną pelną didinančių veiksnių registravimas sąskaitose
390 Pajamų ir
D sąnaudų suvestinė K
Lik. 23000
V klasės (pajamų)
D sąskaitos K
Lik. 0
2) 23000
2) 23000
1) 26000
Lik. 0
Lik. 26000
VI klasės (sąnaudų)
D sąskaitos K
1) 26000
69 Pelno paskirstymo
D sąskaitos K
4) 8500
Lik. 0
Lik. 8500
4) 8500
3) 5500
Lik. 0
Lik. 5500
59 Pelno paskirstymo
D sąskaitos K
3) 5500
31500
31500
5 schema. Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas
Lik. 19X8 12 31 – 1500
2) 1500
2) 1500
Lik. 19X8 12 31 – 4000
1) 4000
1) 4000
6500
333 Paskirstytini
D rezervai K
592 Pervedimai iš
D rezervų K
342 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų
D pelnas K
591 Praėjusių metų
D nepaskirstytasis pelnas K
D 59 Pelno paskirstymo sąskaitos K
Lik. 0
Lik. 0
3) 800
594 Akcininkų įnašai
D nuostoliams padengti K
3) 800
243 Įvairios gautinos
D sumos K
Lik. 800
4) 200
593 Nepaskirstytasis
D nuostolis K
Lik. 19X8 12 31 – 200
4) 200
341 Nepaskirstytasis ataskaitinių metų
D nuostolis K
6 schema. Nuostolio padengimo registravimas sąskaitose