Finansinės apskaitos ypatumai statybos įmonėje „Apastata”

FINANSINĖS APSKAITOS ĮPATUMAI STATYBOS ĮMONĖJE „APASTATA“

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

Įvadas

Šio kursinio darbo ojektas – finansinės apskaitos įpatumai statybos įmonėje

„Apastata“.Finansinė apskaita yra būtina visų tipų įmonėse, kaip priemonė, įmonės finansiniai veiklai aspindėti. Apskaita – tai nenutrūkstamo ūkinių ir finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir analizės procesas. Šios operacijos paskelbiamos suinteresuotiems asmenims rengiant finansinias ataskaitas ir šių ataskaitų paaiškinimus.

Bendrieji apskaitos principai. Jie yra bendrai pripažinti ir dėl to beveik turi įstatymų galią, nors gali būti ir nepatvirtinti ir jokiais vyriausybiniais patvarkiais. Tai apskaitos taisyklės, kurių laikantis tvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. Jų svarbą būtų galima palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba. Jei įmonės vesdamos apskaitą nesilaikys visuotinai pripažintų principų, suformuotos finansinės informacijos niekas nesupras. Jais vadovaujasi, tvarkydami apskaitą ir rengdami finansų ataskaitas, visose srityse dirbantys apskaitos darbuotojai.

Pagrindinis darbo tikslas- finansinės apskaitos organizavimo ir jos principų išanalizavimas.

Darbo uždaviniai – išnagrinėti apskaitos organizavimo elementus, jų svarbą apskaitos procese. Išsiaiškinti bendrųjų apskaitos principų taikytinuma įmonėse.

Metodologija:

• mokslinė literatūra;

• spauda ir internetas.

I. bendrieji finansines apskaitos dalykai

1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniai

Pasak Ivanauskienės (1998) Finansinė apskaita yra informacinės sistemos dalis, teikianti 60 – 80% informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę veiklą. Beto apskaita pateikia ir kitus papildomus duomenis nepinigine išraiška. Taigi finansinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines funkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.

Informacinių funkcijų uždaviniai:

1. Teikti informaciją apie įmonės valdymą (vidinė informacija);

2. Teikti informaciją išoriniams informacijos vartotojams (mokesčių inspekcijai, statistikos departamentui, ministerijoms, bankams, teikėjams, pirkėjams, savininkams, kreditoriams ir t.t);

3. Užtikrinti turto apsaugą, laikytis ūkinę veiklą reguliuojančių teisės normų.

Anot V. Bagdžiūnienės (2004 ) apskaita – duomenų rinkimas, tvarkymas, saugojimas.

Finansinės atskaitomybės paskirtis – teikti įvairiems vartotojams, priimantiems įvairius ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apie finansinę įmonės būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinių ataskaitų vartotojai domisi, ar įmonė:

a) sugeba uždirbti pinigų ir jų ekvivalentų b) sugebe jų uždirbti stabiliai c) veikla pelninga d) sugeba pelningai panaudoti išteklius e) sugeba įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atėjus terminui

Finansinė apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas susisteminti ūkines operacijas, taip, kad būtų galima pateikti finansinę informaciją (pelną, nuostolius, turtą, įsipareigojimus ir pan.) suinteresuotiems asmenims (priedas nr 1).

Finansinių ataskaitų vartotojų skirtingi tikslai, pavyzdžiui:

a) investuotojams reikia informacijos, leidžiančios nuspręsti, ar pirkti, parduoti, ar laikyti akcijas.Juos domina informacija apie tai, ar įmonė gali mokėti dividendus;

b) darbuotojus domina darbdavio stabilumas ir pelningumas. Jiems svarbi informacija apie įmonės mokumą, nes tikisi laiku gauti atlyginimus, pensijas ir kt. Išmokas;

c) kreditoriams įdomu, ar laiku bus grąžintos paskolos ir sumokėtos palūkanos;

d) tiekėjams ir kitiems prekybos kreditoriams įdomi informacija, ar bus atsiskaityta nustatytais terminais už neapmokėtas prekes. Jie domisi įmonės veiklos tęstinumu, ypač tada, kai jie būna susiję ilgalaikiais ryšiais ir yra nuo jos priklausomi;

e) vyriausybę ir jos institucijas domina mokesčių mokėjimas, išteklių panaudojimas ir statistinė informacija;

f) visuomenę domina įmonės veiklos tendencijos, naujausi pokyčiai.

Mokesčių apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas apskaičiuoti apmokęstinimo bazę ir įrodyti apskaičiuotų mokesčių teisingumą.

1.2 Finansinės apskaitos sudėtis

K. Valužis(1999) teigia, kad Valdymo apskaita – skirta valdymo sprendimų priėmimui. Ji registruoja visus reikšmingus įmonės ekonominius įvykius.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija uždarytų apskaitos (suvestinių) sąskaitų forma: (ūkinių operacijų registracija nepateikiama):

1. turtas,

2. nuosavas kapitalas,

3. įsipareigojimai,

4. pajamos ir sąnaudos,

5. pinigų srautai.

Finansinę atskaitomybę sudaro šios tarpusavyje susijusios ataskaitos:

a) balansas, parodantis įmonės turtą (išteklius, kuriuos įmonė valdo, jais disponuoja, juos naudoja savo veikloje finansinės atskaitomybės sudarymo datą) ir nuosavybę (šių išteklių finansavimo šaltinius;

b) pelno (nuostolių) ataskaita, parodanti pajamas ir sąnaudas bei iš jų apskaičiuojamą pelną ar nuostolius (veiklos rezultatą);

c) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, suteikianti žinių apie visą nuosavo kapitalo judėjimą;

d) pinigų srautų ataskaita, teikianti informaciją apie pinigų patekimą į įmonę ir jų išėmimą;

e) aiškinimasis raštas, atskleidžiantis finansinės atskaitomybės sudarymo prncipus, bei detalizuojantis reikšmingas finansinių ataskaitų sumas.

Apskaitos lygybė. Turtas = Savininkų nuosavybė + skolintojų nuosavybė.

1.3 Finansinės apskaitos elementai

Grupavimas

Grupavimas.Įmonėse atliekamos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal ekonominę prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais, naudojamais įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti.

a) Balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas – apibūdina finansinę įmonės būklę.

b) Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.

Nuosavybė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių, valdyti, naudoti, juo disponuoti teisine prasme.

Turtas. Materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja įmonė, siekianti gauti ekonominės naudos teikdama paslaugas arba gamindama prekes. Jas pardavus, tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista.Turtas gali teikti ekonominės naudos jį ne tik parduodant, bet ir keičiant į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti. Turtas gali ir neturėti materialaus pavidalo. Ekonominės naudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali gauti ekonominės naudos iš turto, kuris teisiškai jai nepriklauso, bet privalo jį rodyti finansinės atskaitomybės ataskaitose.

Įsipareigojimas –prievolė, už kurią reikės atsiskaityti turtu ir jos dydį galima įvertinti.

Įsipareigojimai.Prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti ateityje turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Pagrindinis įsipareigojimo požymis tas, kad įmonė turi skolą. Įsipareigojimai gali būti esami ir būsimi. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esami įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą kapitalą. Būsimi įsipareigojimai vadinami atidėjimais. Atidėjimai tokie įsipareigojimai, kurie nustatomi subjektyvaus skaičiavimo būdu būsimiems įsipareigojimams padengti.

Nuosavas kapitalas. Tai įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus ir priklausanti įmonės savininkams. Jis sudaro iš šių šaltinių:

a) Apmokėjus išleistas akcijas ar pajus;

b) Gavus apmokėtų akcijų priedus ar kitus papildomus savininkų įnašus;

c) Perkainavus ilgalaikį turtą;

d) Uždirbus įmonei pelną (nuostolius).

Sverbiausias įmonės veikos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniai pelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos.

Pajamos. Ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurios padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Sąnaudos. Ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Pripažinimas

Finansinės atskaitomybės elemento pripažinimas – jo atitikimo nustatytiems kriterijams ir piniginės vertės nustatymas

Finansinių ataskaitų elementų pripažinimas yra finansinės ataskaitos straipsnių, atitinkančių numatytus pripažinimo kriterijus, parodymas.

Pripažįstamas straipsnis apibūdinamas žodžiais ir įkainojamas pinigais, o nustatyta suma rodoma balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos bendrose sumose. Jeigu minėti straipsniai negali būti pripažįstami, to nepakeis nei taikomos apskaitos politikos apibūdinimas, nei aiškinamasis raštas.

Finansinės atskaitomybės ataskaitos straipsnis turėtų būtipripažįstamas, jei:

a) Tikėtina, kad su straipsniu susijusi kokia tai būsima ekonominė nauda, kurią įmonė gaus arba atiduos;

b) Straipsnis turi kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti.

Vertinant, ar straipsnis atitinka minėtus kriterijus ir ar jis turi būti parodytas finansinėse ataskaitose, reikia nustatyti jo reikšmingumą.

Informacija reikšminga kai jos nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali turėti įtakos priimamiems ekonominiams sprendimams, kurie priimami remiantis finansinėmis ataskaitomis. Reikšmingumas priklauso nuo straipsnio arba kalidos dydžio, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu informacijos nepateikimo arba klaidingo pateikimo atvieju atskirai.

Reikšmingumas yra slenkstis arba riba, ties kuria informacija tampa naudinga. Elementų tarpusavio ryšys reiškia, kad jei vienas straipsnis atitinka konkretaus elemento apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus, pavyzdžiui, turto, iš karto turi būti pripažįstamas ir kitas elementas, kaip antai, pajamos arba įsipareigojimas.

Būsimos ekonominės naudos tikėtinumas reiškia, kad įmonės veikloje yra tam tikras laipsnis neaiškumo dėl būsimos ekonominės naudos gavimo arba netekimo. Jo laipsnis yvertinamas rementis įrodymais, kuriuos galima gauti tuo metu, kai rengiamos finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, kai tikėtina, kad įmonei priklausanti gautina suma turi būti rodoma kaip turtas.

Visdėlto numatomas tam tikras kiekis gautinų sumų, kurios gali būti nesumokėtos, ir pripažįstama numatoma sąnaudų suma, kuri atspindi tikėtiną ekonominės naudos sumažėjimą.

Įverinimo patikimumas reiškia, kad finansinės atskaitomybės elementas turi kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti. Kartais kainą arba vertę reikia nustatyti, taigi pagrįstų įvertinimų taikymas yra svarbi finansinių ataskaitų rengimo dalis, nesumažinanti jų patikimumo. Kai patikimai įvertinti neįmanoma, straipsnis nėra rodmas balanse arba pelno (nuostolio) ataskaitoje. Pavyzdžiui, iš teismo bylos pajamos laukiamos, nors jos atitinka turto ir pajamų apibrėžimą bei tikėtinumo kriterijų, bet ieškinio neįmanoma patikimai įvertinti, negali būti pripažįstamos kaip turtas apba pajamos. Vis dėlto informacija apie ieškinį turi būti pateikta aiškinamąjame rašte, aiškinamojoje medžiagoje ar papildomuose dokumentuose.

Turto pripažinimas balanse reiškia, kad tikėtina, jog įmonė gaus ekonominės naudos, ir kai turtas turi kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti, bet nepripažįstamas, kai buvo patirtos išlaidos, dėl kurių nebesitikima gauti būsimos ekonominės naudos ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus. Toks sandoris sukuria sąnaudas, kurios rodomos pelno (nuostolio) ataskaitoje, jei tikimybė, kad įmonė gaus ekonominės naudos ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, yra per maža.

Įsipareigojimų pripažinimas balanse reiškia, jog tikimasi, kad juos vykdydama įmonė neteks įšteklių, įkūnijančių būsimą ekonominę naudą, ir kai įsipareigojimų vertė dalima patikimai įvertinti.

Pajamų pripažinimas reiškia, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai, kai padidėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, ir kai šį padidėjimą galima patikimai įvertinti. Tai reiškia, kad pajamos pripažįstamos tuo pačiu metu, kai pripažįstamas turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas (pavyzdžiui, grynansis turto padidėjimas, kurį sukuria prekių ar paslaugų pardavimas, arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai atsisakoma pretenzijų į mokėtiną sumą).

Sąnaudų pripažinimas reiškia, kad jos rodomos pelno (nuostolių)

ataskaitoje, kai sumažėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto sumažėjimu arba įsipareigojimų padidėjimu ir tokį sumažėjimą galima patikimai įvertinti. Faktiškai tai reiškia kad sąnaudos pripažįstamos tuo pačiu metu, kai pripažįstamas isipareigojimų padidėjimas arba turto sumažėjimas (pavyzdžiui, išmokų darbuotojams sukaupimas arba įrengimų nusidėvėjimas).

Sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje remiantis tiesioginiu ryšiu tarp patirtų sąnaudų ir konkrečių pajamų uždirbimo straipsnių. Šis procesas vadinamas sąnaudų palyginimu su pajamomis.

Tai triškia, kad pajamos ir sąnaudos, kurias tiesiogiai ir bendrai sukuria tas pats sandoris arba kiti įvykiai, pripažįstamos tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, įvairios sąnaudų sudedamosios dalys, kurios sudaro parduodamų prekių savikainą, pripažįstamos tuo pačiu metu kaip ir pajamos, gautos pardavus prekes. Sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių)

atsakaitoje paskirsčius jas netiesiogiai, kai tikimasi jog ekonominė nauda bus gaunama keketą apskaitinių laikotarpių, tuomet santykis su pajamomis gali būti apibrėžtas netiesiogiai. Sąnaudos iš karto pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai jos neteikia būsimos ekonominės naudos, arba kai būsima ekonominė nauda neatitinka arba nustoja atitikti turto pripažinimo kriterijus.

Įvertinimas

Vertė – finansinės atskaitomybės elementų ekonominių savybių parodymas pinigine išraiška.

Finansinių ataskaitų elementai gali būti įvertinami įvairiais būdais ir jų deriniais, siekiant finansinėje atskaitomybėje juos parodyti tikrąja verte, kuri gali būti – įsigyjimo savikaina, einamųjų išlaidų vertė, realizavimo vertė, grynoji galimo realizavimo vertė, dabartinė vertė. (Skirtingi įvertinimai naudojami dėl to, kad finansinėje atskaitomybėje būtų pateikiama tiksli ir teisinga informacija, neiškreipta įvairių aplinkybių.)

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gaili būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti, parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Finansinių ataskaitų elementus reikia įkainoti ir neketinant parduoti turto ar perleisti įsipareigojimų, taikant įvairius objektyvius skaičiavimus.

Patikimas įvertinimas – įvertinimas pagrįstas, išsamia, teisinga, tikslia, objektyvia informacija.

Įsigijimo savikaina – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas įsigijimo metu tikrąja sumokėto atlygio verte, o įsipareigojimai – gautina arba mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma kurią numatoma gauti ar sumokėti normaliomis verslo sąlygomis

Einamųjų išlaidų vertė – įvertinimo būdas kai turtas užregistruojamas pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo užsiskaityta už tokiopat turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Įsipareigojimai registruojami nediskontuota pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurios prireiktų įsipareigojimui padengti dabar. Einamųjų išlaidų vertė susijusi su atstatymų savikaina . Šis metodas reikalauja pripažinti nusidėvėjimo ir pardavimo išlaidų pasikeitimo įtaką esanr tinkos pokyčiams. Konkretaus turto atstatymo savikaina nustatoma pagal panašaus naujo ar naudoto turto įsigijimo savikainą. Ši vertė negali viršyti galimo realizavimo vetės

Realizavimo vertė – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo metu dabar. Įsipareigojimai įvertinami nediskontuota jų įvykdymo suma, kurios prireiktų padengti įsipareigojimui mormaliomis verslo sąlygomis.

Dabartinė vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine diskontuota būsimo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią , kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis.

Įsipareigojimai parodomi diskontuota būsimo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo sąlygomis.

1.4 Finansinės apskaitos reikalavimai

Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parngta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.

Finansinės atskaitomybės reikalavimai:

a) Ataskaitos tarpusavyje turi būti susietos;

b) Turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus, bei pinigų srautus;

c) Duomenys turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus;

d) Informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai;

e) Informacija turi būti palyginama;

f) Duomenys turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų;

Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansnės apskaitomybės formas, praleisdamos straipsnius, kurie pagal verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui. Privalomus straipsnius galima papildyti įterpaint papildomas eilutes, jei to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Verslo apskaitos standartai nurodo tik finansinės atskaitomybės ataskaitų formatą, standartų prieduose pateikiamos pavyzdinės ataskaitų formos nėra privalomos, tik rekomenduojamos. Konkrečias finansinės atskaitomybės ataskaitų formas pagal savo veiklos specifiką įmonės gali pasiruošti savarankiškai.

1.5 Indentifikavimas

Balansas –finansinė ataskaita kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai indentifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kurią skelbia įmonė. Verslo apskaitos standartai yra taikomi sudarant finansinę atskaitomybę, todėl labai svarbu, kad informacijos vartotojai galėtų atskirti pagal Verslo apskaitos standartus parengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri gali būti naudinga, bet rengiama vadovaujantis kitomis taisyklėmis.

Pateikiant finansinę atskaitomybę, kiekvienoje finansinės atskaitomybės ataskaitoje turi būti nurodyta:

a) Atskaitomybę pateikiančios įmonės pavadinimas, adresas ir kodas;

b) Ar tai atskiros įmonės, ar įmonių grupės finansinė atskaitomybė;

c) Finansinės atskaitomybės laikotarpis, paskutinės finansinių metų dienos data ir patvirtinimo data;

d) Finansinės atskaitomybės valiuta;

e) Finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis. Finansinės atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais litų. Tūkstančiais litų informacija gali būti pateikiama tik tuo atvieju, jei dėl to nebus prarandama svarbi informacija.

f) Vadovo pareigų pavadinimas, vardas, pavardė, parašas.

Ii. bendrieji apskaitos principai

Nepriklausomai nuo įmonės tipo jos apskaita iš esmės vedama vienodai, atsižvelgiant į BAP. Šie principai Lietuvoje jau suformuluoti buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Pasak G. Kalčinsko (2003) Įmonės principas. Kiekviena finansinę atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į finansinę atskaitomybę turi būti įtraukaimas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų srautai. Įmonės turtas apskaitomas atskirai nuo jos savininkų turto, nors teisiškai to gali ir nebūti, pavyzdžiui, personalinių įmonių savininko asmeninis turtas apskaitomas atskirai nuo jų valdomų įmonių. Šiuo principo prisilaikoma sudarant ir konsoliduotą įmonių atskaitomybę, kai savininkas ne fizinis asmuo, bet įmonė valdo įmonę.

Veiklos tęstinumo principas reiškia,kad sudarant metinę finansinę atskaitomybę daroma prielaida, jog įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir jos nenumatoma likviduoti, ir įmonės vadovybė turi įvertinti, ar įmonė gali tęsti veiklą. Jei įmonės savininkai nuspręstų savo valia likviduoti įmonę ar sustabdyti veiklą arba jie neturėtų kito pasirinkimo ir privalėtų tai padaryti, tuomet šiuos faktus reikia atskleisti metinėje finansinėje atskaitomybėje ir nurodyti priežastis.

Veiklos tęstinumo principo neprisilaikoma kai:

a) yra pagrįsti ketinimai likviduoti įmonę;

b) ketinama parduoti įmonę;

c) gresia bankrotas.

Kai atskaitomybė sudaryta neprisiklaikant šios apskaitos principo, visas įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais. Turtas turi būti įvertinamas grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimai –

įvertintomis galutinio atsiskaitymo sumomis.

Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.

Periodiškumo principas reiškia, kad įmonės veikla, nors ji tęsiasi, skaidoma į periodus. Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis.

Vėlaiu ivykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvikiai įtraukiami į apskaitą ir rodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje.

Todėl įmonės savininkų sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir opateikiami oto laikotarpio atskatomybėje.Paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių, bet, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama, livduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, vieni finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių.Jie gali būti trumpesni nei

12, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Tokiu atveju aiškinamajame rašte turi būti nurodytos finansinės atskaitomybės laikotarpio pakeitimo priežastys ir pateikta pastaba, kad pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigųn srautų ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusio laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenimis.

Ataiskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio finansinė atsakomybė yra rengiama.

Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba gana ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Finansinės atskaitomybės straipsnių grupavimas ar informacijos pateiimo būdas gali būti keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos principai neleidžia teisingai porodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės.

Negalima keisti apskaitos politikos dėl vienrtinio atsitiktinio ūkinio įvykio.

Piniginio mato principas reiškia, kad visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atsakomybėje išreiškiami pinigais.

Įmonės vykdo nepinigines ūkines operacijas – prekių ir paslaugų mainus, bet apskaitoje šias operacijas registruoja pinigine išraiška ir finansinėje atsakomybėje jos rodomos išreikštos pinigais. Visos valiutos, kuriomis įmonė atsiskaito, perskaičiuojamos į litus ir finansinė atsakomybė sudaroma vienos rūšies valiuta. Visi finansinės atskaitomybės straipsniai, nors išreikšti pinigais, skirstomi į piniginius ir mepiniginius. Piniginiai straisniai yra tie, kurie parodo pinigų srautus – pinigai ir įsipareigojimai, o nepiniginiai yra visai kiti. Šis skirstymas gali būti reikšmingas valiutų kursų skaičiavimams bei konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymui.

Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami, tada kai jie atsiranda, ir pateikiami laikotarpių finisnėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjima.

Palyginimo principas reiškia, kad finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip,jog finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius, taigi įmonės turi pasirinktitokią apskaitos politiką, kuri leistų taikyti naujus apskaitos metodus nepažeidžiant finansinės atskaitomybės palyginimo principo. Finansinėje atskaitomyburi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienų finasinių metų informacija. Jei buvo pakeistas finasinėsatskaitomybės straipsnių pateikimas ar grupavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7 verslo apskaitos standarto „Apskaitos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“nustatyta tvarka. Šis principas taikomas apskaičiuojant pajamas ir sąnaudas.

Atsargumo principas reiškia, kad įmonė pasirenka tokius apskaiatos būdus, kuriaias vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta. Rengiant finansinę atskaitomybę turi būti patikrinami visi subjiektyūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikma atgauti.

Įmonėse,kuriose yra gera apskaitos praktika, kiekvieną mėnesį (bet ne rečiau kaip kas ketvirtį) kontrolės irm finansų struktūrinis padalinys (dažniausiai jį sudaro įmonės vadovai ir kontrolieriai) turėtų įvertinti:

a) debitorinių skolų apmokėjimo tikimybę;

b) atsargų, trumpalaikio finansinio turto perkainojimo būtinybę ir priimti rašytinius sprendimus.

Sprendimai dėl ilgalaikio iturto perkainojimo priimami tikl vieną kartą per metus.

Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka.Jos pateikimas neturi priklausyti nuo siekimo priversti apskaitos informacijos vartotojus priimti įmonei palankius sprendinius.

Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir įvikius, daugiausia dėmesio kreipiama į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus. Ūkinės operacijos ir įvikiai turi būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jų turinį ir ekonominę prasmę net ir tada,kai apteikimas skiriasi nuo teisinės formos.

Pavyzdžiui sprendžiant pagal turimus dokumentus, įmonė perleido turtą ir nuosavybės teises į tą turtą kitai įmonei, tačiau sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį įmonė ir toliau naudosis turto teikiama ekonomine nauda. Tokiu atveju įregistravus apskaitoje informaciją apie turto perleidimą, finansinėje atsakomybėje nebus teisingai atskleista sandorio esmė.

Todėl turtas ir toliau turėtų būti rodomas įmonės balanse. Pagal lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo str., visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, išskyrus tuos atvejus, kai ūkinės operacijos gali būti pagrindžiamos susijusių ūkinių operacijų dokumentais. Verta prisiminti šią teisinę kolizją.

Informacijos reikšmingumo principas reiškia, kad jos nepateikimas ar neatskleidimas gali turėti įtakos finansinėms atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Nustatant reikšmingumą, Vertinamas ne tik straipsnio dydis, bet ir pobūdis, nes priimant sprendimą, lemiamą įtaką gali turėti kiekvienas kriterijus. Kiekvienas reikšmingas straipsnis finansinėje atskaitomybėje pateikaimas atskirai. Nereikšmingos sumos gali būti su panašaus pobūdžio ar paskirties sumomis ir atskirai nepateikiamos.

Trapusavio užskaidos principas reiškia, kad turtas ir įsipareigojimai negali būti tarpusavyje užskaitomi, nebent tai numatyta kitame verslo apskaitos standarte. Pajamos ir sąnaudos, kreditoriai ir debitoriai įsipareigojimai, priklausantys tam pačiam klientui , finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiami atskirai, tačiau verslo apskaitos standartų numatytais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsniai gali būti tarpusavyje užskaityti pateikiant tik grynąjį rezultatą . Pavyzdžiui, grynasis rezultatas gali būti parodomas perleidus ilgalaikį turtą, gavus kompensaciją už patirtus nuostolius, keičiant užsienio valiutą.

Apibendrinant pagrindinius finansinės apskaitos principus, manau, galima teigti, kad:

• įmonės principas. Įmonė yra atskiras apskaitos vienetas atskirtas nuo įmonių savininkų ir kitų įmonių. Įmonės turtas nesiejamas su savininko asmeniniu turtu;

• Tęsiamos veiklos principas. Daroma prielaida, kad kieviena įmonė gali egzistuoti nepriklausomai ilgai. Šis principas teigia, kad įmonė kaip apskaitos objektas artimiausiu metu nebus likviduojama ir jos egzistavimo laikotarpis nėra kokiu nors budu apribotas.

• Periodiškumo principas – jis nusako, kad nepaisant įmonės būklės jos ūkinė veikla gali būti dirbtinai suskirstyta į tam tikrus laikotarpius. Mokesčių įstatymas nuliame, jog dažniausiai taikomas lakotarpis kalendoriniai metai.. Metų laikotarpis yra dalijamas ketvirčiais arba mėnesias norint gauti daugiau informacijos.

• Pastovumo principas. Jis teigia, kad apskaitos metodika turi būti pastovi pakankamai ilgą laikotarpį. Pasirinkta metodika negali būti keičiama metų eigoje. Rekomenduojama ją nekeisti dar ilgiau.

• Piniginio įkainojimo principas. Įmonės vekla nuolat yra analizuojama, lyginama su kitų įmonių veiklos rezultatais, tai galima padaryti naudojant piniginį vienetą. Visi įmonės turto atsargų, veiklos pasikeitimai yra matuojami pinigais(litais). Infliacija apskaitoja nėra svarbi, daroma prielaida, kad pinigas yra stabilus.

Šie 5 pricipai yra pagrindiniai, kiti tik juos papildo ir išplėtoja.

• Išlaidų(savikainos) principas. Turto ir paslaugų įsigijimo gamybos įšlaidų ir sanaudų vertinimo bazė yra pradinė jų kaina, arba faktinės įsigijimo išlaidos. Jos fiksuojamos įsigijimo metu ir nekinta per visą naudojimo laikotarpį.

• Duomenų kaupimo principas. Esmė ta, jog ūkiniai faktai fiksuojami tada kai jie įvyksta. Sąnaudos fiksuojamos tada kai jos susidaro,nepriklausomai nuo to ar buvo piniginės išlaidos.

• Pajamų registravimo principas. Pajamos laikomos uždirbtos tada, kai prekės parduotos ar atliktos paslaugos, nepriklausomai nuo to ar jos jau apmokėtos.

• Palyginimo principas. Jis apsprendžia laikotarpį per kurį turi būti pripažįstamos sąnaudos, t.y. nustatomas kriterijus, pagal kurį užfiksuotos apskaitoje išlaidos yra pripažįstamos kaip sąnaudos.

Iii. įmonės charakteristika

UAB „Apastata“ įsikūrė 2002 metais, lapkričio 29 dieną. Jos pagrindinis akcininkas ir direktorius Bolius Apavičius. Pagrindinė įmonės veikla įvairių pastatų statyba, bei keletas pagalbinių veiklos sričių (viena iš jų yra krovinių pervežimas bei mažmeninė prekyba). UAB „Apastata“ žiemos metu dirba 40 darbuotojų, sezono metu apie 65 darbuotojus. Pagrindinė bendrovės veikla vykdoma Tauragės regione. Nors šiame regione konkurencija nemaža, tačiau bendrovė sėkmingai plečia savo veiklą, savo kokybiškai atliktais darbais pritraukdama vis daugiau klientų. Bendrovė kuria ilgalaikius santykius, siūlydama geriausius sprendimus siekia tapti patikimiausia klientų partnere.

Bendrovė siekia kryptingai viršyti visų partnerių lūkesčius statybų procese nepriekaištingai atliekant darbus. Veikla nukreipta į konkrečius veiksmus, operacijų atlikimus. Siekiama nuolat tobulinti darbo procesus.

UAB „Apastata“ veiklos pagrindas – aukšta statybos darbų kokybė bei modernių technologijų diegimas. Sukaupta patirtis bei inovacijos įgalina bendrovę sėkmingai įgyvendinti tiek pastatus, tiek pačius sudėtingiausius projektuotojų sumanymus ir idėjas.

„Apastata“ atlieka įvairios apimties ir paskirčių statybos bei remonto darbus. Bendrovės veiklos spektras apima gyvenamųjų, gamybinių, viešosios paskirties bei komercinių pastatų statybas (nuo pamatų iki raktų įteikimo), gelžbetonio, mūro ir metalo konstrukcijų surinkimą, investicinių projektų vystymą.

Pažangių statybos verslo naujovių taikymas ir nuolatinis darbuotojų tobulėjimas užtikrina išskirtinę „Apastata“ darbo kokybę ir pajėgumus, vykdant net ir didžiausios apimties projektus.

Bendrovės direktorius ir administracija. Bendrovės administacijos vadovu yra direktorius. Direktoriumi gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Direktorių renka ir įstatymų numatyta tvarka atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.Direktoriui parinkti gali būti organizuojamas konkursas.

Bendrovės valdymo organai. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Administracijos vadovu yra direktorius. Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba nesudaroma.

Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir akcininkų naudai.

Jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę – ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

IV. FINANSINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS

4.1 Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo tvarka.

Akcininkui raštu pareikalavus , bendrovė ne vėliau kaip per darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti akcininkui susipažinti ir (ar) kopijuoti metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovės veiklos ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, akcininkų sarašą. Akcininkas, kuriam nuosavybės teisė priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, arba akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, atstovas, pateikę raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su bendovės sudarytais sandoriais, suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialais turto įteikimų ir mainų sutartimis.Atsisakymas pateikti dokumentus turi būti įformintas raštu, jeigu reikalauja akcininkas.

Apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą kiekvienam bendrovės akcininkui pranešama registruotu laišku, likus nemažiau kaip 30 dienų iki susirinkimo, o apie susirinkimą – ne vėliau kaip 10 dienų. Jei visi balsavimo teisę turintys akcininkai sutinka, susirinkimas gali būti šaukiamas nepaisant šių termenų.

Bendrovės kapitalas. Bendrovės kapitalas skirstomas į skolintą ir nuosavą.

Nuosavas kapitalas sudaromas iš akcijų emisijos kainos ir bendrovės pelno.

Skolintas kapitalas susidaro imant kreditus ir kitaip skolinantis lėšų.

Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:

• Įstatinis kapitalas;

• Akcijų priedai;

• Perkainojimo rezervas;

• Paskirstytinieji, nepaskirstytinieji ir kiti įstatymų numatyti rezervai;

• Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);

• Dotacijos ir negražintos subsidijos;

• Atidėtosios išlaidos.

4.2 Apskaitos organizavimas UAB „Apastata“

Apskaitos organizavimas. Šis procesas susideda iš 12 pagrindinių apskaitos organizavimo elementų:

• Apskaitos organizavimo bendrosios nuostatos;

Buhalterinio darbo organizavimas

Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas

• Asmenų, atsakingų už apskaitos dokumentų įsigijimą ir naudojimą, paskyrimas;

• Drausminė darbuotojų atsakomybė;

• Materialinė darbuotojų atsakomybė;

Kasos ir banko operacijų organizavimas

• Atsargų apskaitos organizavimas;

• Darbo užmokesčio tarifinė sistema;

• Normos ir normatyvai;

• Buhalterijos kontrolės sistema;

• Apskaitos darbuotojų profesinė etika;

Šiuos elementus būtina žinoti norint gerai organizuoti apskaitos sistemą įmonėje.

Bendrosios nuostatos.Bendrovėje apskaitos darbai organizuojami vadovaujantis šios tvarkos nuostatomis.

UAB „Apastata“ rengia norminius aktus, kuriais vadovaujamasi tvarkant apskaitą ir rengiant atskaitomybę.

Bendrovė tvarko apskaitą pagal šiuos finansinę apskaitą ir įmonių veiklą reglamentuojančius teisės aktus:

• LR buhalterinės apskaitos įstatymas;

• Verslo apskaitos standartai;

• LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas;

• LR pinigų įstatymas;

• LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas;

• LR akcinių bendrovių įstatymas;

• LR darbo kodeksas;

• LR civilinis kodeksas

• LR apskaitos instituto Standartų tarybos nutarimas „Dėl pavyzdinio sąskaitų plano patvirtinimo“;

• LR Vyriausybės nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“;

• LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“;

• LR Vyriausybės nutarimas Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“;

• Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymas Nr. 38

„Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“;

Finansiniai metai. Bendrovės finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Bendrovės apskaita yra tvarkoma dvejybiniu įrašu. Dėl įmonėje vykstančios ūkinės veiklos keičiasi apskaitos lygybės struktūra: didėja ar mažėja atskiros turto dalys, kinta ir nuosavybės struktūra.

Kiekviena operacija pakeičia nemažiau kaip du skirtingus apskaitos lygybės elementus, tačiau lygybėje išlaikoma pusiausvira. Tai yra vadinamasis dvejybinis įrašas, kuriuo pagrįsta dvejybinė apskaitos sistema. Apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o prireikus – ir litą, ir užsienio valiutą.

Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas LR teisės aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į litus pagal Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutos santykį, galiojantį ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną.

Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalba. Bendrovėje apskaitai naudojami tokie dokumentai kaip: sąskaitos – faktūros, kasos pajamų orderiai, išlaidų orderiai, balansas ir t.t. (priedas nr.2,3,4,5).

4.3 Buhalterinio darbo organizavimas

Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterija, kuri yra savarankiškas

Bendrovės struktūrinis padalinys. Buhalterijos darbuotojų darbą organizuoja, vadovauja ir kontroliuoja vyriausiasis buhalteris.Vyriausiąjį buhalterį į pareigas priima ir iš jų atleidžia direktorius. Vyriausiasis buhalteris pavaldus Bendrovės direktoriui.Visi Bendrovės buhalterijos darbuotojai vykdydami darbines pareigas savo veikloje privalo vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais, įmonės vidaus dokumentais, Bendrovės patvirtintu Etikos kodeksu bei visuotinai priimtomis etikos ir darbo etiketo normomis, profesinę etiką reglamentuojančiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis etikos normomis.

Bendrovės administracijos vadovas atsako už apskaitos organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku.Vyriausiasis buhalteris atsako už visų buhalterinių įrašų teisingumą.Už buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos nesilaikymą, darbinių funkcijų netinkamą vykdymą Bendrovės darbuotojams gali būti taikoma drausminė, materialinė atsakomybė.Direktorius – administracijos vadovas atsako už apskaitos dokumentų išsaugojimą.

Bendrovės „Apastata“ administracijos vadovas atsako už apskaitos organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku.

Vyriausiasis buhalteris atsako už dėl savo kaltės atliktą neteisingą mokesčių ir įmokų apskaičiavimą ir jų deklaravimą ne laiku, neteisingų duomenų pateikimą Statistikos departamentui prie LRV, jų pateikimą ne laiku, taip pat kitų nustatytų pažymų ir pranešimų nepateikimą valdžios institucijoms, Bendrovės darbuotojams bei tretiesiems asmenims, neteisingą ir nesavalaikį mokesčių ir įmokų sumokėjimą, įskaitymą bei grąžinimą.

4.4 Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas

Informacija, kuri naudojama Bendrovės veikloje bei atitinka žemiau išdėstytus požymius, laikoma Bendrovės komercine paslaptimi:

• turi tikrą ar potencialią komercinę-gamybinę vertę;

• informacija negali būti laisvai prieinama tretiesiems asmenims;

• Bendrovė ar kitas asmuo, kuriam Bendrovė patikėjo šią informaciją, deda protingas pastangas išsaugoti jos slaptumą.

Su Bendrovės komercinių paslapčių sąrašu visi Bendrovės darbuotojai supažindinami pasirašytinai.

Komercinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Šios drausminės nuobaudos taikymas nepanaikina Bendrovės teisės reikalauti, kad asmuo sumokėtų 1 p. numatytą baudą bei atlygintų Bendrovės nuostolius.

4.5 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įforminama raštu. Šioje sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę.

Kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai.

Atlygintini nuostoliai paskirstomi tarp kolektyvo narių proporcingai gaunamai pareigybinei algai ir faktiškai dirbtam laikui per laikotarpį nuo paskutinės inventorizacijos iki nuostolių išaiškinimo dienos.

4.6 Kasos ir banko operacijų organizavimas.

Bendrovėje kasos ir banko operacijos vykdomos vadovaujantis šiomis nuostatomis.

Kasininko darbo organizavimas. Kasininkas pasirašytinai supažindinamas su

LR Vyriausybės nuostatomis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kasos darbo organizavimą. Su Bendrovės kasininku turi būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.Kasininkas materialiai atsako už visų jo atsakomybėn gautų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos

Bendrovė gali patirti ir dėl sąmoningų jo veiksmų, ir dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo.Kasininkas savo sprendimu negali patikėti jam pavesto darbo kitiems asmenims, nors jie būtų tos pačios Bendrovės darbuotojai.Kasininkui neatvykus į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba kai su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja

Bendrovės vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam

Bendrovės vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Inventorizacijos metu surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys.

Išvados ir pasiūlymai

Šiame darbe išnagrinėti apskaitos įpatumai įmonėje. Išnagrinėti pagrindiniai finansinės apskaitos principai, esmė, tikslai, uždaviniai.

Susipažinta su apskaitos elementais.Darbe pateikta įmonės apskaitos reikalavimai ir indentifikavimas.

Išnagrinėjus apskaitos įpatumus galima teigti, kad apskaita turi spręndžia šiuos uždavinius:

• Laiku ir tiksliai apskaičiuoja, susistemina ir apibendrina visus įmonėje vykstančius procesus;

• Tinkamai atspindi įmonėje esančias ūkines lėšas ir jų apyvartą;

• Kontroliuoja įmonės turto saugumą, padeda tinkamai naudoti turtą ir garantuoja jo gausinimą;

• Tinkamai apskaičiuoja įmonės veiklą apibūdinančius ekonominius rodiklius;

• Teikia patikimą informaciją, reikalingą ekonominiai analizei atlikti, tinkamiems ir protingiems sprendimams priimti;

• Teikia informaciją tiesiogiai įmonės veikla suinteresuotiems asmenims.

UAB „Apastata“ reikėtų ir toliau sėkmingai vystyti ekononinę apskaitą, dometis apskaitos naujovėmis, nepamiršti, kad apskaita atspindi tikrąjį bendrovės veidą.

Literatūra

1 Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 19997. 117 p.

2. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 364 p.

ISBN 9986-487-35-8

3. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 91 p.

ISBN 9955-04-082-3

4. Smalenskas G. Įmonės finansų pradmenys. Vilnius, 2000.

5. Smalenskas G. Finansai, 1 dalis. Vilnius 2001.

6. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 13 p.

7. Valužis K.Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė: metinės atskaitomubės sudarymas. Viltis, 1996.

ISBN 9986-454-44-1

8. Valužis K. Apskaitos metodika: apskaita atskaitomybė analizė. Viltis,

1999. 217 p.

ISBN 9986-454-38-7