Finansinės apskaitos ypatumai statybos įmonėje “Apastata”

1841 0

FINANSINĖS APSKAITOS ĮPATUMAI STATYBOS ĮMONĖJE „APASTATA“

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS 3

I. BENDRIEJI FINANSINES APSKAITOS DALYKAI 3

1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniai 3

1.2 Finansinės apskaitos sudėtis 4

1.3 Finansinės apskaitos elementai 5

1.4 Finansinės apskaitos reikalavimai 9

1.5 Indentifikavimas 10

II. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI 11

III. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 16

III. FINANSINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS 18

3.1 Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo tvarka 18

3.2 Apskaitos organizavimas UAB „Apastata“ 18

3.3 Buhalterinio darbo organizavimas 20

3.4 Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas 21

3.5 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis 21

3.6 Kasos ir banko operacijų organizavimas. 21

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 22

LITERATŪRA 24

ĮVADAS

Šio kursinio darbo ojektas – finansinės apskaitos įpatumai statybos įmonėje

„Apastata“.Finansinė apskaita yrra būtina visų tipų įmonėse, kaip priemonė,

įmonės finansiniai veiklai aspindėti. Apskaita – tai nenutrūkstamo ūkinių

ir finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir

analizės procesas. Šios operacijos paskelbiamos suinteresuotiems asmenims

rengiant finansinias ataskaitas ir šių ataskaitų paaiškinimus.

Bendrieji apskaitos principai. Jie yra bendrai pripažinti ir dėl to beveik

turi įstatymų galią, nors gali būti ir nepatvirtinti ir jokiais

vyriausybiniais patvarkiais. Tai apskaitos taisyklės, kurių laikantis

tvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. Jų svarbą būtų galima

palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba. Jei įmonės

vesdamos apskaitą nesilaikys visuotinai pripažintų principų, suformuotos

finansinės iinformacijos niekas nesupras. Jais vadovaujasi, tvarkydami

apskaitą ir rengdami finansų ataskaitas, visose srityse dirbantys apskaitos

darbuotojai.

Pagrindinis darbo tikslas- finansinės apskaitos organizavimo ir jos

principų išanalizavimas.

Darbo uždaviniai – išnagrinėti apskaitos organizavimo elementus, jų svarbą

apskaitos procese. Išsiaiškinti bendrųjų apskaitos principų taikytinuma

įmonėse.

Metodologija:

• mokslinė literatūra;

• spauda ir internetas.

I. BENDRIEJI FINANSINES AP

PSKAITOS DALYKAI

1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniai

Pasak Ivanauskienės (1998) Finansinė apskaita yra informacinės sistemos

dalis, teikianti 60 – 80% informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę

veiklą. Beto apskaita pateikia ir kitus papildomus duomenis nepinigine

išraiška. Taigi finansinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines

funkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.

Informacinių funkcijų uždaviniai:

1. Teikti informaciją apie įmonės valdymą (vidinė informacija);

2. Teikti informaciją išoriniams informacijos vartotojams (mokesčių

inspekcijai, statistikos departamentui, ministerijoms, bankams,

teikėjams, pirkėjams, savininkams, kreditoriams ir t.t);

3. Užtikrinti turto apsaugą, laikytis ūkinę veiklą reguliuojančių teisės

normų.

Anot V. Bagdžiūnienės (2004 ) apskaita – duomenų rinkimas, tvarkymas,

saugojimas.

Finansinės atskaitomybės paskirtis – teikti įvairiems vartotojams,

priimantiems įvairius ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apie

finansinę įmonės būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinių

ataskaitų vartotojai domisi, ar įmonė:

a) sugeba uždirbti pinigų ir jų ekvivalentų

b) sugebe jų uždirbti stabiliai

c) veikla pelninga

d) sugeba pelningai panaudoti išteklius

e) sugeba įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atėjus terminui

Finansinė apskaita – apskaitos srritis, kurios tikslas susisteminti ūkines

operacijas, taip, kad būtų galima pateikti finansinę informaciją (pelną,

nuostolius, turtą, įsipareigojimus ir pan.) suinteresuotiems asmenims

(priedas nr 1).

Finansinių ataskaitų vartotojų skirtingi tikslai, pavyzdžiui:

a) investuotojams reikia informacijos, leidžiančios nuspręsti, ar pirkti,

parduoti, ar laikyti akcijas.Juos domina informacija apie tai, ar

įmonė gali mokėti dividendus;

b) darbuotojus domina darbdavio stabilumas ir pelningumas. Jiems svarbi

informacija apie įmonės mokumą, nes tikisi laiku gauti atlyginimus,

pensijas ir kt. Išmokas;

c) kreditoriams įdomu, ar laiku bus grąžintos paskolos ir sumokėtos

palūkanos;

d) tiekėjams ir kitiems prekybos kreditoriams įdomi informacija, ar b

bus

atsiskaityta nustatytais terminais už neapmokėtas prekes. Jie domisi

įmonės veiklos tęstinumu, ypač tada, kai jie būna susiję ilgalaikiais

ryšiais ir yra nuo jos priklausomi;

e) vyriausybę ir jos institucijas domina mokesčių mokėjimas, išteklių

panaudojimas ir statistinė informacija;

f) visuomenę domina įmonės veiklos tendencijos, naujausi pokyčiai.

Mokesčių apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas apskaičiuoti

apmokęstinimo bazę ir įrodyti apskaičiuotų mokesčių teisingumą.

1.2 Finansinės apskaitos sudėtis

K. Valužis(1999) teigia, kad Valdymo apskaita – skirta valdymo sprendimų

priėmimui. Ji registruoja visus reikšmingus įmonės ekonominius įvykius.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija uždarytų apskaitos

(suvestinių) sąskaitų forma: (ūkinių operacijų registracija nepateikiama):

1. turtas,

2. nuosavas kapitalas,

3. įsipareigojimai,

4. pajamos ir sąnaudos,

5. pinigų srautai.

Finansinę atskaitomybę sudaro šios tarpusavyje susijusios ataskaitos:

a) balansas, parodantis įmonės turtą (išteklius, kuriuos įmonė valdo,

jais disponuoja, juos naudoja savo veikloje finansinės atskaitomybės

sudarymo datą) ir nuosavybę (šių išteklių finansavimo šaltinius;

b) pelno (nuostolių) ataskaita, parodanti pajamas ir sąnaudas bei iš jų

apskaičiuojamą pelną ar nuostolius (veiklos rezultatą);

c) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, suteikianti žinių apie visą

nuosavo kapitalo judėjimą;

d) pinigų srautų ataskaita, teikianti informaciją apie pinigų patekimą į

įmonę ir jų išėmimą;

e) aiškinimasis raštas, atskleidžiantis finansinės atskaitomybės sudarymo

prncipus, bei detalizuojantis reikšmingas finansinių ataskaitų sumas.

Apskaitos lygybė. Turtas = Savininkų nuosavybė + skolintojų nuosavybė.

1.3 Finansinės apskaitos elementai

Grupavimas

Grupavimas.Įmonėse atliekamos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal ekonominę

prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų

elementais, naudojamais įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams

įvertinti.

a) Balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas

kapitalas – apibūdina finansinę įmonės bū

ūklę.

b) Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir

sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.

Nuosavybė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų

teisių, valdyti, naudoti, juo disponuoti teisine prasme.

Turtas. Materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir

naudoja įmonė, siekianti gauti ekonominės naudos teikdama paslaugas arba

gamindama prekes. Jas pardavus, tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo

išleista.Turtas gali teikti ekonominės naudos jį ne tik parduodant, bet ir

keičiant į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti. Turtas gali

ir neturėti materialaus pavidalo. Ekonominės naudos gavimas ne visada

siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali gauti ekonominės naudos iš turto,

kuris teisiškai jai nepriklauso, bet privalo jį rodyti finansinės

atskaitomybės ataskaitose.

Įsipareigojimas –prievolė, už kurią reikės atsiskaityti turtu ir jos dydį

galima įvertinti.

Įsipareigojimai.Prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir

ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti

ateityje turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Pagrindinis

įsipareigojimo požymis tas, kad įmonė turi skolą. Įsipareigojimai gali

būti esami ir būsimi. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esami

įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba

sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Esamieji įsipareigojimai gali

būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas,

pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą

kapitalą. Būsimi įsipareigojimai vadinami atidėjimais. Atidėjimai tokie

įsipareigojimai, kurie nustatomi subjektyvaus skaičiavimo būdu būsimiems

įsipareigojimams padengti.

Nuosavas kapitalas. Tai įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus

įsipareigojimus ir priklausanti įmonės savininkams. Jis sudaro i
iš šių

šaltinių:

a) Apmokėjus išleistas akcijas ar pajus;

b) Gavus apmokėtų akcijų priedus ar kitus papildomus savininkų įnašus;

c) Perkainavus ilgalaikį turtą;

d) Uždirbus įmonei pelną (nuostolius).

Sverbiausias įmonės veikos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis

dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniai

pelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos.

Pajamos. Ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo

vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų

sumažėjimu, dėl kurios padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus

savininkų įnašus.

Sąnaudos. Ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo

vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį,

kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Pripažinimas

Finansinės atskaitomybės elemento pripažinimas – jo atitikimo nustatytiems

kriterijams ir piniginės vertės nustatymas

Finansinių ataskaitų elementų pripažinimas yra finansinės ataskaitos

straipsnių, atitinkančių numatytus pripažinimo kriterijus, parodymas.

Pripažįstamas straipsnis apibūdinamas žodžiais ir įkainojamas pinigais, o

nustatyta suma rodoma balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos bendrose

sumose. Jeigu minėti straipsniai negali būti pripažįstami, to nepakeis nei

taikomos apskaitos politikos apibūdinimas, nei aiškinamasis raštas.

Finansinės atskaitomybės ataskaitos straipsnis turėtų būtipripažįstamas,

jei:

a) Tikėtina, kad su straipsniu susijusi kokia tai būsima ekonominė nauda,

kurią įmonė gaus arba atiduos;

b) Straipsnis turi kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti.

Vertinant, ar straipsnis atitinka minėtus kriterijus ir ar jis turi būti

parodytas finansinėse ataskaitose, reikia nustatyti jo reikšmingumą.

Informacija reikšminga kai jos nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali

turėti įtakos priimamiems ekonominiams sprendimams, kurie priimami

remiantis finansinėmis ataskaitomis. Reikšmingumas priklauso nuo straipsnio

arba kalidos dydžio, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu informacijos

nepateikimo arba klaidingo pateikimo atvieju atskirai.

Reikšmingumas yra slenkstis arba riba, ties kuria informacija tampa

naudinga. Elementų tarpusavio ryšys reiškia, kad jei vienas straipsnis

atitinka konkretaus elemento apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus,

pavyzdžiui, turto, iš karto turi būti pripažįstamas ir kitas elementas,

kaip antai, pajamos arba įsipareigojimas.

Būsimos ekonominės naudos tikėtinumas reiškia, kad įmonės veikloje yra tam

tikras laipsnis neaiškumo dėl būsimos ekonominės naudos gavimo arba

netekimo. Jo laipsnis yvertinamas rementis įrodymais, kuriuos galima gauti

tuo metu, kai rengiamos finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, kai tikėtina,

kad įmonei priklausanti gautina suma turi būti rodoma kaip turtas.

Visdėlto numatomas tam tikras kiekis gautinų sumų, kurios gali būti

nesumokėtos, ir pripažįstama numatoma sąnaudų suma, kuri atspindi tikėtiną

ekonominės naudos sumažėjimą.

Įverinimo patikimumas reiškia, kad finansinės atskaitomybės elementas turi

kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti. Kartais kainą arba

vertę reikia nustatyti, taigi pagrįstų įvertinimų taikymas yra svarbi

finansinių ataskaitų rengimo dalis, nesumažinanti jų patikimumo. Kai

patikimai įvertinti neįmanoma, straipsnis nėra rodmas balanse arba pelno

(nuostolio) ataskaitoje. Pavyzdžiui, iš teismo bylos pajamos laukiamos,

nors jos atitinka turto ir pajamų apibrėžimą bei tikėtinumo kriterijų, bet

ieškinio neįmanoma patikimai įvertinti, negali būti pripažįstamos kaip

turtas apba pajamos. Vis dėlto informacija apie ieškinį turi būti pateikta

aiškinamąjame rašte, aiškinamojoje medžiagoje ar papildomuose dokumentuose.

Turto pripažinimas balanse reiškia, kad tikėtina, jog įmonė gaus

ekonominės naudos, ir kai turtas turi kainą arba vertę, kurią galima

patikimai įvertinti, bet nepripažįstamas, kai buvo patirtos išlaidos, dėl

kurių nebesitikima gauti būsimos ekonominės naudos ataskaitiniam

laikotarpiui pasibaigus. Toks sandoris sukuria sąnaudas, kurios rodomos

pelno (nuostolio) ataskaitoje, jei tikimybė, kad įmonė gaus ekonominės

naudos ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, yra per maža.

Įsipareigojimų pripažinimas balanse reiškia, jog tikimasi, kad juos

vykdydama įmonė neteks įšteklių, įkūnijančių būsimą ekonominę naudą, ir kai

įsipareigojimų vertė dalima patikimai įvertinti.

Pajamų pripažinimas reiškia, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai, kai

padidėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto padidėjimu arba

įsipareigojimų sumažėjimu, ir kai šį padidėjimą galima patikimai

įvertinti. Tai reiškia, kad pajamos pripažįstamos tuo pačiu metu, kai

pripažįstamas turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas

(pavyzdžiui, grynansis turto padidėjimas, kurį sukuria prekių ar paslaugų

pardavimas, arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai atsisakoma pretenzijų į

mokėtiną sumą).

Sąnaudų pripažinimas reiškia, kad jos rodomos pelno (nuostolių)

ataskaitoje, kai sumažėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto

sumažėjimu arba įsipareigojimų padidėjimu ir tokį sumažėjimą galima

patikimai įvertinti. Faktiškai tai reiškia kad sąnaudos pripažįstamos tuo

pačiu metu, kai pripažįstamas isipareigojimų padidėjimas arba turto

sumažėjimas (pavyzdžiui, išmokų darbuotojams sukaupimas arba įrengimų

nusidėvėjimas). Sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje

remiantis tiesioginiu ryšiu tarp patirtų sąnaudų ir konkrečių pajamų

uždirbimo straipsnių. Šis procesas vadinamas sąnaudų palyginimu su

pajamomis. Tai triškia, kad pajamos ir sąnaudos, kurias tiesiogiai ir

bendrai sukuria tas pats sandoris arba kiti įvykiai, pripažįstamos tuo

pačiu metu. Pavyzdžiui, įvairios sąnaudų sudedamosios dalys, kurios sudaro

parduodamų prekių savikainą, pripažįstamos tuo pačiu metu kaip ir pajamos,

gautos pardavus prekes. Sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių)

atsakaitoje paskirsčius jas netiesiogiai, kai tikimasi jog ekonominė nauda

bus gaunama keketą apskaitinių laikotarpių, tuomet santykis su pajamomis

gali būti apibrėžtas netiesiogiai. Sąnaudos iš karto pripažįstamos pelno

(nuostolių) ataskaitoje, kai jos neteikia būsimos ekonominės naudos, arba

kai būsima ekonominė nauda neatitinka arba nustoja atitikti turto

pripažinimo kriterijus.

Įvertinimas

Vertė – finansinės atskaitomybės elementų ekonominių savybių parodymas

pinigine išraiška.

Finansinių ataskaitų elementai gali būti įvertinami įvairiais būdais ir jų

deriniais, siekiant finansinėje atskaitomybėje juos parodyti tikrąja verte,

kuri gali būti – įsigyjimo savikaina, einamųjų išlaidų vertė, realizavimo

vertė, grynoji galimo realizavimo vertė, dabartinė vertė. (Skirtingi

įvertinimai naudojami dėl to, kad finansinėje atskaitomybėje būtų

pateikiama tiksli ir teisinga informacija, neiškreipta įvairių aplinkybių.)

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis

arba kuria gaili būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp

nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti, parduoti turtą arba užskaityti

tarpusavio įsipareigojimą. Finansinių ataskaitų elementus reikia įkainoti

ir neketinant parduoti turto ar perleisti įsipareigojimų, taikant įvairius

objektyvius skaičiavimus.

Patikimas įvertinimas – įvertinimas pagrįstas, išsamia, teisinga, tikslia,

objektyvia informacija.

Įsigijimo savikaina – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas

įsigijimo metu tikrąja sumokėto atlygio verte, o įsipareigojimai – gautina

arba mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma kurią numatoma gauti ar

sumokėti normaliomis verslo sąlygomis

Einamųjų išlaidų vertė – įvertinimo būdas kai turtas užregistruojamas

pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo užsiskaityta už tokiopat

turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Įsipareigojimai registruojami

nediskontuota pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurios prireiktų

įsipareigojimui padengti dabar. Einamųjų išlaidų vertė susijusi su

atstatymų savikaina . Šis metodas reikalauja pripažinti nusidėvėjimo ir

pardavimo išlaidų pasikeitimo įtaką esanr tinkos pokyčiams. Konkretaus

turto atstatymo savikaina nustatoma pagal panašaus naujo ar naudoto turto

įsigijimo savikainą. Ši vertė negali viršyti galimo realizavimo vetės

Realizavimo vertė – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų ar

jų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo

metu dabar. Įsipareigojimai įvertinami nediskontuota jų įvykdymo suma,

kurios prireiktų padengti įsipareigojimui mormaliomis verslo sąlygomis.

Dabartinė vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine

diskontuota būsimo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią , kaip tikimasi,

turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis.

Įsipareigojimai parodomi diskontuota būsimo laikotarpio pinigų įplaukų

suma, kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo

sąlygomis.

1.4 Finansinės apskaitos reikalavimai

Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parngta

apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.

Finansinės atskaitomybės reikalavimai:

a) Ataskaitos tarpusavyje turi būti susietos;

b) Turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą,

nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus, bei pinigų

srautus;

c) Duomenys turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos

vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus;

d) Informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto

prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai;

e) Informacija turi būti palyginama;

f) Duomenys turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos

politikos ir bendrųjų apskaitos principų;

Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansnės apskaitomybės formas,

praleisdamos straipsnius, kurie pagal verslo apskaitos standartus nėra

privalomi ir kurių sumos lygios nuliui. Privalomus straipsnius galima

papildyti įterpaint papildomas eilutes, jei to reikia siekiant teisingai

parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Verslo apskaitos standartai nurodo tik finansinės atskaitomybės ataskaitų

formatą, standartų prieduose pateikiamos pavyzdinės ataskaitų formos nėra

privalomos, tik rekomenduojamos. Konkrečias finansinės atskaitomybės

ataskaitų formas pagal savo veiklos specifiką įmonės gali pasiruošti

savarankiškai.

1.5 Indentifikavimas

Balansas –finansinė ataskaita kurioje parodomas visas įmonės turtas,

nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio

dieną.

Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai indentifikuojama ir atskiriama nuo

kitos informacijos, kurią skelbia įmonė. Verslo apskaitos standartai yra

taikomi sudarant finansinę atskaitomybę, todėl labai svarbu, kad

informacijos vartotojai galėtų atskirti pagal Verslo apskaitos standartus

parengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri gali būti naudinga, bet

rengiama vadovaujantis kitomis taisyklėmis.

Pateikiant finansinę atskaitomybę, kiekvienoje finansinės atskaitomybės

ataskaitoje turi būti nurodyta:

a) Atskaitomybę pateikiančios įmonės pavadinimas, adresas ir kodas;

b) Ar tai atskiros įmonės, ar įmonių grupės finansinė atskaitomybė;

c) Finansinės atskaitomybės laikotarpis, paskutinės finansinių metų

dienos data ir patvirtinimo data;

d) Finansinės atskaitomybės valiuta;

e) Finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis. Finansinės

atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais

litų. Tūkstančiais litų informacija gali būti pateikiama tik tuo

atvieju, jei dėl to nebus prarandama svarbi informacija.

f) Vadovo pareigų pavadinimas, vardas, pavardė, parašas.

II. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

Nepriklausomai nuo įmonės tipo jos apskaita iš esmės vedama vienodai,

atsižvelgiant į BAP. Šie principai Lietuvoje jau suformuluoti buhalterinės

apskaitos pagrindų įstatyme

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje

pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį

laikotarpį.

Pasak G. Kalčinsko (2003) Įmonės principas. Kiekviena finansinę

atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į

finansinę atskaitomybę turi būti įtraukaimas tik tos įmonės turtas,

nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų

srautai. Įmonės turtas apskaitomas atskirai nuo jos savininkų turto, nors

teisiškai to gali ir nebūti, pavyzdžiui, personalinių įmonių savininko

asmeninis turtas apskaitomas atskirai nuo jų valdomų įmonių. Šiuo principo

prisilaikoma sudarant ir konsoliduotą įmonių atskaitomybę, kai savininkas

ne fizinis asmuo, bet įmonė valdo įmonę.

Veiklos tęstinumo principas reiškia,kad sudarant metinę finansinę

atskaitomybę daroma prielaida, jog įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir

jos nenumatoma likviduoti, ir įmonės vadovybė turi įvertinti, ar įmonė

gali tęsti veiklą. Jei įmonės savininkai nuspręstų savo valia likviduoti

įmonę ar sustabdyti veiklą arba jie neturėtų kito pasirinkimo ir privalėtų

tai padaryti, tuomet šiuos faktus reikia atskleisti metinėje finansinėje

atskaitomybėje ir nurodyti priežastis.

Veiklos tęstinumo principo neprisilaikoma kai:

a) yra pagrįsti ketinimai likviduoti įmonę;

b) ketinama parduoti įmonę;

c) gresia bankrotas.

Kai atskaitomybė sudaryta neprisiklaikant šios apskaitos principo, visas

įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais. Turtas turi būti

įvertinamas grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimai –

įvertintomis galutinio atsiskaitymo sumomis.

Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita kurioje nurodomos įmonės

ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.

Periodiškumo principas reiškia, kad įmonės veikla, nors ji tęsiasi,

skaidoma į periodus. Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal

paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėlaiu ivykusios ūkinės

operacijos ir ūkiniai įvikiai įtraukiami į apskaitą ir rodomi kito

ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įmonės savininkų

sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant

praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio

laikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir

opateikiami oto laikotarpio atskatomybėje.Paprastai finansiniai metai

trunka 12 mėnesių, bet, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama,

livduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią,

vieni finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių.Jie gali būti trumpesni nei

12, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Tokiu atveju aiškinamajame rašte turi

būti nurodytos finansinės atskaitomybės laikotarpio pakeitimo priežastys ir

pateikta pastaba, kad pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ir

pinigųn srautų ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusio

laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenimis.

Ataiskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio finansinė atsakomybė yra

rengiama.

Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi

taikyti nuolat arba gana ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar

aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Finansinės

atskaitomybės straipsnių grupavimas ar informacijos pateiimo būdas gali

būti keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos principai

neleidžia teisingai porodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės.

Negalima keisti apskaitos politikos dėl vienrtinio atsitiktinio ūkinio

įvykio.

Piniginio mato principas reiškia, kad visas įmonės turtas, nuosavas

kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atsakomybėje išreiškiami pinigais.

Įmonės vykdo nepinigines ūkines operacijas – prekių ir paslaugų mainus, bet

apskaitoje šias operacijas registruoja pinigine išraiška ir finansinėje

atsakomybėje jos rodomos išreikštos pinigais. Visos valiutos, kuriomis

įmonė atsiskaito, perskaičiuojamos į litus ir finansinė atsakomybė sudaroma

vienos rūšies valiuta. Visi finansinės atskaitomybės straipsniai, nors

išreikšti pinigais, skirstomi į piniginius ir mepiniginius. Piniginiai

straisniai yra tie, kurie parodo pinigų srautus – pinigai ir

įsipareigojimai, o nepiniginiai yra visai kiti. Šis skirstymas gali būti

reikšmingas valiutų kursų skaičiavimams bei konsoliduotos finansinės

atskaitomybės sudarymui.

Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje

registruojami, tada kai jie atsiranda, ir pateikiami laikotarpių finisnėje

atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjima.

Palyginimo principas reiškia, kad finansinės ataskaitos turi būti parengtos

taip,jog finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų

įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės

būklės pokyčius, taigi įmonės turi pasirinktitokią apskaitos politiką, kuri

leistų taikyti naujus apskaitos metodus nepažeidžiant finansinės

atskaitomybės palyginimo principo. Finansinėje atskaitomyburi būti

pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienų finasinių metų

informacija. Jei buvo pakeistas finasinėsatskaitomybės straipsnių

pateikimas ar grupavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima

palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7 verslo

apskaitos standarto „Apskaitos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų

taisymas“nustatyta tvarka. Šis principas taikomas apskaičiuojant pajamas ir

sąnaudas.

Atsargumo principas reiškia, kad įmonė pasirenka tokius apskaiatos būdus,

kuriaias vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei pajamų

ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta. Rengiant

finansinę atskaitomybę turi būti patikrinami visi subjiektyūs įvertinimai,

pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikma atgauti.

Įmonėse,kuriose yra gera apskaitos praktika, kiekvieną mėnesį (bet ne

rečiau kaip kas ketvirtį) kontrolės irm finansų struktūrinis padalinys

(dažniausiai jį sudaro įmonės vadovai ir kontrolieriai) turėtų įvertinti:

a) debitorinių skolų apmokėjimo tikimybę;

b) atsargų, trumpalaikio finansinio turto perkainojimo būtinybę ir

priimti rašytinius sprendimus.

Sprendimai dėl ilgalaikio iturto perkainojimo priimami tikl vieną kartą

per metus.

Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta

informacija turi būti objektyvi ir nešališka.Jos pateikimas neturi

priklausyti nuo siekimo priversti apskaitos informacijos vartotojus

priimti įmonei palankius sprendinius.

Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir

įvikius, daugiausia dėmesio kreipiama į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne

tik į formalius pateikimo reikalavimus. Ūkinės operacijos ir įvikiai turi

būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jų

turinį ir ekonominę prasmę net ir tada,kai apteikimas skiriasi nuo teisinės

formos. Pavyzdžiui sprendžiant pagal turimus dokumentus, įmonė perleido

turtą ir nuosavybės teises į tą turtą kitai įmonei, tačiau sudarė papildomą

susitarimą, pagal kurį įmonė ir toliau naudosis turto teikiama ekonomine

nauda. Tokiu atveju įregistravus apskaitoje informaciją apie turto

perleidimą, finansinėje atsakomybėje nebus teisingai atskleista sandorio

esmė. Todėl turtas ir toliau turėtų būti rodomas įmonės balanse. Pagal

lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo str., visos ūkinės

operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, išskyrus tuos

atvejus, kai ūkinės operacijos gali būti pagrindžiamos susijusių ūkinių

operacijų dokumentais. Verta prisiminti šią teisinę kolizją.

Informacijos reikšmingumo principas reiškia, kad jos nepateikimas ar

neatskleidimas gali turėti įtakos finansinėms atskaitomybės informacijos

vartotojų priimamiems sprendimams. Nustatant reikšmingumą, Vertinamas ne

tik straipsnio dydis, bet ir pobūdis, nes priimant sprendimą, lemiamą

įtaką gali turėti kiekvienas kriterijus. Kiekvienas reikšmingas straipsnis

finansinėje atskaitomybėje pateikaimas atskirai. Nereikšmingos sumos gali

būti su panašaus pobūdžio ar paskirties sumomis ir atskirai nepateikiamos.

Trapusavio užskaidos principas reiškia, kad turtas ir įsipareigojimai

negali būti tarpusavyje užskaitomi, nebent tai numatyta kitame verslo

apskaitos standarte. Pajamos ir sąnaudos, kreditoriai ir debitoriai

įsipareigojimai, priklausantys tam pačiam klientui , finansinėje

atskaitomybėje turi būti pateikiami atskirai, tačiau verslo apskaitos

standartų numatytais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsniai gali būti

tarpusavyje užskaityti pateikiant tik grynąjį rezultatą . Pavyzdžiui,

grynasis rezultatas gali būti parodomas perleidus ilgalaikį turtą, gavus

kompensaciją už patirtus nuostolius, keičiant užsienio valiutą.

Apibendrinant pagrindinius finansinės apskaitos p

. . .

Bendrovės „Apastata“ administracijos vadovas atsako už apskaitos

organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku.

Vyriausiasis buhalteris atsako už dėl savo kaltės atliktą neteisingą

mokesčių ir įmokų apskaičiavimą ir jų deklaravimą ne laiku, neteisingų

duomenų pateikimą Statistikos departamentui prie LRV, jų pateikimą ne

laiku, taip pat kitų nustatytų pažymų ir pranešimų nepateikimą valdžios

institucijoms, Bendrovės darbuotojams bei tretiesiems asmenims, neteisingą

ir nesavalaikį mokesčių ir įmokų sumokėjimą, įskaitymą bei grąžinimą.

4.4 Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas

Informacija, kuri naudojama Bendrovės veikloje bei atitinka žemiau

išdėstytus požymius, laikoma Bendrovės komercine paslaptimi:

• turi tikrą ar potencialią komercinę-gamybinę vertę;

• informacija negali būti laisvai prieinama tretiesiems asmenims;

• Bendrovė ar kitas asmuo, kuriam Bendrovė patikėjo šią informaciją,

deda protingas pastangas išsaugoti jos slaptumą.

Su Bendrovės komercinių paslapčių sąrašu visi Bendrovės darbuotojai

supažindinami pasirašytinai.

Komercinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei

laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį taikoma drausminė

nuobauda – atleidimas iš darbo. Šios drausminės nuobaudos taikymas

nepanaikina Bendrovės teisės reikalauti, kad asmuo sumokėtų 1 p. numatytą

baudą bei atlygintų Bendrovės nuostolius.

4.5 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su

darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių

saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl

priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įforminama raštu. Šioje

sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas

prisiima visišką materialinę atsakomybę.

Kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų

atsakomybės, sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su

darbuotojų. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai.

Atlygintini nuostoliai paskirstomi tarp kolektyvo narių proporcingai

gaunamai pareigybinei algai ir faktiškai dirbtam laikui per laikotarpį nuo

paskutinės inventorizacijos iki nuostolių išaiškinimo dienos.

4.6 Kasos ir banko operacijų organizavimas.

Bendrovėje kasos ir banko operacijos vykdomos vadovaujantis šiomis

nuostatomis.

Kasininko darbo organizavimas. Kasininkas pasirašytinai supažindinamas su

LR Vyriausybės nuostatomis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais

kasos darbo organizavimą. Su Bendrovės kasininku turi būti sudaryta

visiškos materialinės atsakomybės sutartis.Kasininkas materialiai atsako už

visų jo atsakomybėn gautų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos

Bendrovė gali patirti ir dėl sąmoningų jo veiksmų, ir dėl netinkamo arba

nesąžiningo pareigų vykdymo.Kasininkas savo sprendimu negali patikėti jam

pavesto darbo kitiems asmenims, nors jie būtų tos pačios Bendrovės

darbuotojai.Kasininkui neatvykus į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba

kai su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja

Bendrovės vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam

Bendrovės vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Inventorizacijos metu

surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Šiame darbe išnagrinėti apskaitos įpatumai įmonėje. Išnagrinėti

pagrindiniai finansinės apskaitos principai, esmė, tikslai, uždaviniai.

Susipažinta su apskaitos elementais.Darbe pateikta įmonės apskaitos

reikalavimai ir indentifikavimas.

Išnagrinėjus apskaitos įpatumus galima teigti, kad apskaita turi spręndžia

šiuos uždavinius:

• Laiku ir tiksliai apskaičiuoja, susistemina ir apibendrina visus

įmonėje vykstančius procesus;

• Tinkamai atspindi įmonėje esančias ūkines lėšas ir jų apyvartą;

• Kontroliuoja įmonės turto saugumą, padeda tinkamai naudoti turtą ir

garantuoja jo gausinimą;

• Tinkamai apskaičiuoja įmonės veiklą apibūdinančius ekonominius

rodiklius;

• Teikia patikimą informaciją, reikalingą ekonominiai analizei atlikti,

tinkamiems ir protingiems sprendimams priimti;

• Teikia informaciją tiesiogiai įmonės veikla suinteresuotiems

asmenims.

UAB „Apastata“ reikėtų ir toliau sėkmingai vystyti ekononinę apskaitą,

dometis apskaitos naujovėmis, nepamiršti, kad apskaita atspindi tikrąjį

bendrovės veidą.

LITERATŪRA

1 Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 19997. 117 p.

2. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 364 p.

ISBN 9986-487-35-8

3. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 91 p.

ISBN 9955-04-082-3

4. Smalenskas G. Įmonės finansų pradmenys. Vilnius, 2000.

5. Smalenskas G. Finansai, 1 dalis. Vilnius 2001.

6. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 13 p.

7. Valužis K.Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė: metinės atskaitomubės

sudarymas. Viltis, 1996.

ISBN 9986-454-44-1

8. Valužis K. Apskaitos metodika: apskaita atskaitomybė analizė. Viltis,

1999. 217 p.

ISBN 9986-454-38-7

Join the Conversation

×
×