Finansinės apskaitos ypatumai statybos įmonėje “Apastata”

FINANSINĖS APSKAITOS ĮPATUMAI STATYBOS ĮMONĖJE „APASTATA“

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS 3

I. BENDRIEJI FINANSINES APSKAITOS DALYKAI 3

1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniai 3

1.2 Finansinės apskaitos sudėtis 4

1.3 Finansinės apskaitos elementai 5

1.4 Finansinės apskaitos reikalavimai 9

1.5 Indentifikavimas 10

II. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI 11

III. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 16

III. FINANSINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS 18

3.1 Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo tvarka 18

3.2 Apskaitos organizavimas UAB „Apastata“ 18

3.3 Buhalterinio darbo organizavimas 20

3.4 Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas 21

3.5 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis 21

3.6 Kasos ir banko operacijų organizavimas. 21

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 22

LITERATŪRA 24

ĮVADAS

Šio kursinio darbo ojektas – finansinės apskaitos įpatumai statybos įmonėje
„Apastata“.Finansinė apskaita yrra būtina visų tipų įmonėse, kaip priemonė,
įmonės finansiniai veiklai aspindėti. Apskaita – tai nenutrūkstamo ūkinių
ir finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir
analizės procesas. Šios operacijos paskelbiamos suinteresuotiems asmenims
rengiant finansinias ataskaitas ir šių ataskaitų paaiškinimus.
Bendrieji apskaitos principai. Jie yra bendrai pripažinti ir dėl to beveik
turi įstatymų galią, nors gali būti ir nepatvirtinti ir jokiais
vyriausybiniais patvarkiais. Tai apskaitos taisyklės, kurių laikantis
tvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. Jų svarbą būtų galima
palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba. Jei įmonės
vesdamos apskaitą nesilaikys visuotinai pripažintų principų, suformuotos
finansinės iinformacijos niekas nesupras. Jais vadovaujasi, tvarkydami
apskaitą ir rengdami finansų ataskaitas, visose srityse dirbantys apskaitos
darbuotojai.
Pagrindinis darbo tikslas- finansinės apskaitos organizavimo ir jos
principų išanalizavimas.
Darbo uždaviniai – išnagrinėti apskaitos organizavimo elementus, jų svarbą
apskaitos procese. Išsiaiškinti bendrųjų apskaitos principų taikytinuma
įmonėse.
Metodologija:

• mokslinė literatūra;

• spauda ir internetas.

I. BENDRIEJI FINANSINES AP

PSKAITOS DALYKAI

1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniai

Pasak Ivanauskienės (1998) Finansinė apskaita yra informacinės sistemos
dalis, teikianti 60 – 80% informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę
veiklą. Beto apskaita pateikia ir kitus papildomus duomenis nepinigine
išraiška. Taigi finansinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines
funkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.
Informacinių funkcijų uždaviniai:

1. Teikti informaciją apie įmonės valdymą (vidinė informacija);

2. Teikti informaciją išoriniams informacijos vartotojams (mokesčių

inspekcijai, statistikos departamentui, ministerijoms, bankams,

teikėjams, pirkėjams, savininkams, kreditoriams ir t.t);

3. Užtikrinti turto apsaugą, laikytis ūkinę veiklą reguliuojančių teisės

normų.

Anot V. Bagdžiūnienės (2004 ) apskaita – duomenų rinkimas, tvarkymas,
saugojimas.

Finansinės atskaitomybės paskirtis – teikti įvairiems vartotojams,
priimantiems įvairius ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apie
finansinę įmonės būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinių
ataskaitų vartotojai domisi, ar įmonė:

a) sugeba uždirbti pinigų ir jų ekvivalentų

b) sugebe jų uždirbti stabiliai

c) veikla pelninga

d) sugeba pelningai panaudoti išteklius

e) sugeba įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atėjus terminui
Finansinė apskaita – apskaitos srritis, kurios tikslas susisteminti ūkines
operacijas, taip, kad būtų galima pateikti finansinę informaciją (pelną,
nuostolius, turtą, įsipareigojimus ir pan.) suinteresuotiems asmenims
(priedas nr 1).
Finansinių ataskaitų vartotojų skirtingi tikslai, pavyzdžiui:

a) investuotojams reikia informacijos, leidžiančios nuspręsti, ar pirkti,

parduoti, ar laikyti akcijas.Juos domina informacija apie tai, ar

įmonė gali mokėti dividendus;

b) darbuotojus domina darbdavio stabilumas ir pelningumas. Jiems svarbi

informacija apie įmonės mokumą, nes tikisi laiku gauti atlyginimus,

pensijas ir kt. Išmokas;

c) kreditoriams įdomu, ar laiku bus grąžintos paskolos ir sumokėtos

palūkanos;

d) tiekėjams ir kitiems prekybos kreditoriams įdomi informacija, ar b

bus

atsiskaityta nustatytais terminais už neapmokėtas prekes. Jie domisi

įmonės veiklos tęstinumu, ypač tada, kai jie būna susiję ilgalaikiais

ryšiais ir yra nuo jos priklausomi;

e) vyriausybę ir jos institucijas domina mokesčių mokėjimas, išteklių

panaudojimas ir statistinė informacija;

f) visuomenę domina įmonės veiklos tendencijos, naujausi pokyčiai.
Mokesčių apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas apskaičiuoti
apmokęstinimo bazę ir įrodyti apskaičiuotų mokesčių teisingumą.

1.2 Finansinės apskaitos sudėtis

K. Valužis(1999) teigia, kad Valdymo apskaita – skirta valdymo sprendimų
priėmimui. Ji registruoja visus reikšmingus įmonės ekonominius įvykius.
Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija uždarytų apskaitos
(suvestinių) sąskaitų forma: (ūkinių operacijų registracija nepateikiama):

1. turtas,

2. nuosavas kapitalas,

3. įsipareigojimai,

4. pajamos ir sąnaudos,

5. pinigų srautai.
Finansinę atskaitomybę sudaro šios tarpusavyje susijusios ataskaitos:

a) balansas, parodantis įmonės turtą (išteklius, kuriuos įmonė valdo,

jais disponuoja, juos naudoja savo veikloje finansinės atskaitomybės

sudarymo datą) ir nuosavybę (šių išteklių finansavimo šaltinius;

b) pelno (nuostolių) ataskaita, parodanti pajamas ir sąnaudas bei iš jų

apskaičiuojamą pelną ar nuostolius (veiklos rezultatą);

c) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, suteikianti žinių apie visą

nuosavo kapitalo judėjimą;

d) pinigų srautų ataskaita, teikianti informaciją apie pinigų patekimą į

įmonę ir jų išėmimą;

e) aiškinimasis raštas, atskleidžiantis finansinės atskaitomybės sudarymo

prncipus, bei detalizuojantis reikšmingas finansinių ataskaitų sumas.
Apskaitos lygybė. Turtas = Savininkų nuosavybė + skolintojų nuosavybė.

1.3 Finansinės apskaitos elementai

Grupavimas
Grupavimas.Įmonėse atliekamos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal ekonominę
prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų
elementais, naudojamais įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams
įvertinti.

a) Balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas

kapitalas – apibūdina finansinę įmonės bū

ūklę.

b) Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir

sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.
Nuosavybė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų
teisių, valdyti, naudoti, juo disponuoti teisine prasme.
Turtas. Materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir
naudoja įmonė, siekianti gauti ekonominės naudos teikdama paslaugas arba
gamindama prekes. Jas pardavus, tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo
išleista.Turtas gali teikti ekonominės naudos jį ne tik parduodant, bet ir
keičiant į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti. Turtas gali
ir neturėti materialaus pavidalo. Ekonominės naudos gavimas ne visada
siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali gauti ekonominės naudos iš turto,
kuris teisiškai jai nepriklauso, bet privalo jį rodyti finansinės
atskaitomybės ataskaitose.
Įsipareigojimas –prievolė, už kurią reikės atsiskaityti turtu ir jos dydį
galima įvertinti.
Įsipareigojimai.Prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir
ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti
ateityje turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Pagrindinis
įsipareigojimo požymis tas, kad įmonė turi skolą. Įsipareigojimai gali
būti esami ir būsimi. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esami
įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba
sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Esamieji įsipareigojimai gali
būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas,
pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą
kapitalą. Būsimi įsipareigojimai vadinami atidėjimais. Atidėjimai tokie
įsipareigojimai, kurie nustatomi subjektyvaus skaičiavimo būdu būsimiems
įsipareigojimams padengti.
Nuosavas kapitalas. Tai įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus
įsipareigojimus ir priklausanti įmonės savininkams. Jis sudaro i
iš šių
šaltinių:

a) Apmokėjus išleistas akcijas ar pajus;

b) Gavus apmokėtų akcijų priedus ar kitus papildomus savininkų įnašus;

c) Perkainavus ilgalaikį turtą;

d) Uždirbus įmonei pelną (nuostolius).
Sverbiausias įmonės veikos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis
dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniai
pelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos.
Pajamos. Ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo
vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų
sumažėjimu, dėl kurios padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus
savininkų įnašus.
Sąnaudos. Ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo
vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį,
kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Pripažinimas

Finansinės atskaitomybės elemento pripažinimas – jo atitikimo nustatytiems
kriterijams ir piniginės vertės nustatymas
Finansinių ataskaitų elementų pripažinimas yra finansinės ataskaitos
straipsnių, atitinkančių numatytus pripažinimo kriterijus, parodymas.
Pripažįstamas straipsnis apibūdinamas žodžiais ir įkainojamas pinigais, o
nustatyta suma rodoma balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos bendrose
sumose. Jeigu minėti straipsniai negali būti pripažįstami, to nepakeis nei
taikomos apskaitos politikos apibūdinimas, nei aiškinamasis raštas.
Finansinės atskaitomybės ataskaitos straipsnis turėtų būtipripažįstamas,
jei:

a) Tikėtina, kad su straipsniu susijusi kokia tai būsima ekonominė nauda,

kurią įmonė gaus arba atiduos;

b) Straipsnis turi kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti.
Vertinant, ar straipsnis atitinka minėtus kriterijus ir ar jis turi būti
parodytas finansinėse ataskaitose, reikia nustatyti jo reikšmingumą.
Informacija reikšminga kai jos nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali
turėti įtakos priimamiems ekonominiams sprendimams, kurie priimami
remiantis finansinėmis ataskaitomis. Reikšmingumas priklauso nuo straipsnio
arba kalidos dydžio, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu informacijos
nepateikimo arba klaidingo pateikimo atvieju atskirai.
Reikšmingumas yra slenkstis arba riba, ties kuria informacija tampa
naudinga. Elementų tarpusavio ryšys reiškia, kad jei vienas straipsnis
atitinka konkretaus elemento apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus,
pavyzdžiui, turto, iš karto turi būti pripažįstamas ir kitas elementas,
kaip antai, pajamos arba įsipareigojimas.

Būsimos ekonominės naudos tikėtinumas reiškia, kad įmonės veikloje yra tam
tikras laipsnis neaiškumo dėl būsimos ekonominės naudos gavimo arba
netekimo. Jo laipsnis yvertinamas rementis įrodymais, kuriuos galima gauti
tuo metu, kai rengiamos finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, kai tikėtina,
kad įmonei priklausanti gautina suma turi būti rodoma kaip turtas.
Visdėlto numatomas tam tikras kiekis gautinų sumų, kurios gali būti
nesumokėtos, ir pripažįstama numatoma sąnaudų suma, kuri atspindi tikėtiną
ekonominės naudos sumažėjimą.
Įverinimo patikimumas reiškia, kad finansinės atskaitomybės elementas turi
kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti. Kartais kainą arba
vertę reikia nustatyti, taigi pagrįstų įvertinimų taikymas yra svarbi
finansinių ataskaitų rengimo dalis, nesumažinanti jų patikimumo. Kai
patikimai įvertinti neįmanoma, straipsnis nėra rodmas balanse arba pelno
(nuostolio) ataskaitoje. Pavyzdžiui, iš teismo bylos pajamos laukiamos,
nors jos atitinka turto ir pajamų apibrėžimą bei tikėtinumo kriterijų, bet
ieškinio neįmanoma patikimai įvertinti, negali būti pripažįstamos kaip
turtas apba pajamos. Vis dėlto informacija apie ieškinį turi būti pateikta
aiškinamąjame rašte, aiškinamojoje medžiagoje ar papildomuose dokumentuose.

Turto pripažinimas balanse reiškia, kad tikėtina, jog įmonė gaus
ekonominės naudos, ir kai turtas turi kainą arba vertę, kurią galima
patikimai įvertinti, bet nepripažįstamas, kai buvo patirtos išlaidos, dėl
kurių nebesitikima gauti būsimos ekonominės naudos ataskaitiniam
laikotarpiui pasibaigus. Toks sandoris sukuria sąnaudas, kurios rodomos
pelno (nuostolio) ataskaitoje, jei tikimybė, kad įmonė gaus ekonominės
naudos ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, yra per maža.
Įsipareigojimų pripažinimas balanse reiškia, jog tikimasi, kad juos
vykdydama įmonė neteks įšteklių, įkūnijančių būsimą ekonominę naudą, ir kai
įsipareigojimų vertė dalima patikimai įvertinti.
Pajamų pripažinimas reiškia, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai, kai
padidėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto padidėjimu arba
įsipareigojimų sumažėjimu, ir kai šį padidėjimą galima patikimai
įvertinti. Tai reiškia, kad pajamos pripažįstamos tuo pačiu metu, kai
pripažįstamas turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas
(pavyzdžiui, grynansis turto padidėjimas, kurį sukuria prekių ar paslaugų
pardavimas, arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai atsisakoma pretenzijų į
mokėtiną sumą).
Sąnaudų pripažinimas reiškia, kad jos rodomos pelno (nuostolių)
ataskaitoje, kai sumažėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto
sumažėjimu arba įsipareigojimų padidėjimu ir tokį sumažėjimą galima
patikimai įvertinti. Faktiškai tai reiškia kad sąnaudos pripažįstamos tuo
pačiu metu, kai pripažįstamas isipareigojimų padidėjimas arba turto
sumažėjimas (pavyzdžiui, išmokų darbuotojams sukaupimas arba įrengimų
nusidėvėjimas). Sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje
remiantis tiesioginiu ryšiu tarp patirtų sąnaudų ir konkrečių pajamų
uždirbimo straipsnių. Šis procesas vadinamas sąnaudų palyginimu su
pajamomis. Tai triškia, kad pajamos ir sąnaudos, kurias tiesiogiai ir
bendrai sukuria tas pats sandoris arba kiti įvykiai, pripažįstamos tuo
pačiu metu. Pavyzdžiui, įvairios sąnaudų sudedamosios dalys, kurios sudaro
parduodamų prekių savikainą, pripažįstamos tuo pačiu metu kaip ir pajamos,
gautos pardavus prekes. Sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių)
atsakaitoje paskirsčius jas netiesiogiai, kai tikimasi jog ekonominė nauda
bus gaunama keketą apskaitinių laikotarpių, tuomet santykis su pajamomis
gali būti apibrėžtas netiesiogiai. Sąnaudos iš karto pripažįstamos pelno
(nuostolių) ataskaitoje, kai jos neteikia būsimos ekonominės naudos, arba
kai būsima ekonominė nauda neatitinka arba nustoja atitikti turto
pripažinimo kriterijus.

Įvertinimas

Vertė – finansinės atskaitomybės elementų ekonominių savybių parodymas
pinigine išraiška.
Finansinių ataskaitų elementai gali būti įvertinami įvairiais būdais ir jų
deriniais, siekiant finansinėje atskaitomybėje juos parodyti tikrąja verte,
kuri gali būti – įsigyjimo savikaina, einamųjų išlaidų vertė, realizavimo
vertė, grynoji galimo realizavimo vertė, dabartinė vertė. (Skirtingi
įvertinimai naudojami dėl to, kad finansinėje atskaitomybėje būtų
pateikiama tiksli ir teisinga informacija, neiškreipta įvairių aplinkybių.)
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis
arba kuria gaili būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp
nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti, parduoti turtą arba užskaityti
tarpusavio įsipareigojimą. Finansinių ataskaitų elementus reikia įkainoti
ir neketinant parduoti turto ar perleisti įsipareigojimų, taikant įvairius
objektyvius skaičiavimus.
Patikimas įvertinimas – įvertinimas pagrįstas, išsamia, teisinga, tikslia,
objektyvia informacija.
Įsigijimo savikaina – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas
įsigijimo metu tikrąja sumokėto atlygio verte, o įsipareigojimai – gautina
arba mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma kurią numatoma gauti ar
sumokėti normaliomis verslo sąlygomis
Einamųjų išlaidų vertė – įvertinimo būdas kai turtas užregistruojamas
pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo užsiskaityta už tokiopat
turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Įsipareigojimai registruojami
nediskontuota pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurios prireiktų
įsipareigojimui padengti dabar. Einamųjų išlaidų vertė susijusi su
atstatymų savikaina . Šis metodas reikalauja pripažinti nusidėvėjimo ir
pardavimo išlaidų pasikeitimo įtaką esanr tinkos pokyčiams. Konkretaus
turto atstatymo savikaina nustatoma pagal panašaus naujo ar naudoto turto
įsigijimo savikainą. Ši vertė negali viršyti galimo realizavimo vetės

Realizavimo vertė – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų ar
jų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo
metu dabar. Įsipareigojimai įvertinami nediskontuota jų įvykdymo suma,
kurios prireiktų padengti įsipareigojimui mormaliomis verslo sąlygomis.
Dabartinė vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine
diskontuota būsimo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią , kaip tikimasi,
turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis.
Įsipareigojimai parodomi diskontuota būsimo laikotarpio pinigų įplaukų
suma, kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo
sąlygomis.

1.4 Finansinės apskaitos reikalavimai

Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parngta
apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.
Finansinės atskaitomybės reikalavimai:

a) Ataskaitos tarpusavyje turi būti susietos;

b) Turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą,

nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus, bei pinigų

srautus;

c) Duomenys turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos

vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus;

d) Informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto

prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai;

e) Informacija turi būti palyginama;

f) Duomenys turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos

politikos ir bendrųjų apskaitos principų;
Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansnės apskaitomybės formas,
praleisdamos straipsnius, kurie pagal verslo apskaitos standartus nėra
privalomi ir kurių sumos lygios nuliui. Privalomus straipsnius galima
papildyti įterpaint papildomas eilutes, jei to reikia siekiant teisingai
parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
Verslo apskaitos standartai nurodo tik finansinės atskaitomybės ataskaitų
formatą, standartų prieduose pateikiamos pavyzdinės ataskaitų formos nėra
privalomos, tik rekomenduojamos. Konkrečias finansinės atskaitomybės
ataskaitų formas pagal savo veiklos specifiką įmonės gali pasiruošti
savarankiškai.

1.5 Indentifikavimas

Balansas –finansinė ataskaita kurioje parodomas visas įmonės turtas,
nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio
dieną.
Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai indentifikuojama ir atskiriama nuo
kitos informacijos, kurią skelbia įmonė. Verslo apskaitos standartai yra
taikomi sudarant finansinę atskaitomybę, todėl labai svarbu, kad
informacijos vartotojai galėtų atskirti pagal Verslo apskaitos standartus
parengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri gali būti naudinga, bet
rengiama vadovaujantis kitomis taisyklėmis.
Pateikiant finansinę atskaitomybę, kiekvienoje finansinės atskaitomybės
ataskaitoje turi būti nurodyta:

a) Atskaitomybę pateikiančios įmonės pavadinimas, adresas ir kodas;

b) Ar tai atskiros įmonės, ar įmonių grupės finansinė atskaitomybė;

c) Finansinės atskaitomybės laikotarpis, paskutinės finansinių metų

dienos data ir patvirtinimo data;

d) Finansinės atskaitomybės valiuta;

e) Finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis. Finansinės

atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais

litų. Tūkstančiais litų informacija gali būti pateikiama tik tuo

atvieju, jei dėl to nebus prarandama svarbi informacija.

f) Vadovo pareigų pavadinimas, vardas, pavardė, parašas.

II. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

Nepriklausomai nuo įmonės tipo jos apskaita iš esmės vedama vienodai,
atsižvelgiant į BAP. Šie principai Lietuvoje jau suformuluoti buhalterinės
apskaitos pagrindų įstatyme
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje
pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį
laikotarpį.
Pasak G. Kalčinsko (2003) Įmonės principas. Kiekviena finansinę
atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į
finansinę atskaitomybę turi būti įtraukaimas tik tos įmonės turtas,
nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų
srautai. Įmonės turtas apskaitomas atskirai nuo jos savininkų turto, nors
teisiškai to gali ir nebūti, pavyzdžiui, personalinių įmonių savininko
asmeninis turtas apskaitomas atskirai nuo jų valdomų įmonių. Šiuo principo
prisilaikoma sudarant ir konsoliduotą įmonių atskaitomybę, kai savininkas
ne fizinis asmuo, bet įmonė valdo įmonę.
Veiklos tęstinumo principas reiškia,kad sudarant metinę finansinę
atskaitomybę daroma prielaida, jog įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir
jos nenumatoma likviduoti, ir įmonės vadovybė turi įvertinti, ar įmonė
gali tęsti veiklą. Jei įmonės savininkai nuspręstų savo valia likviduoti
įmonę ar sustabdyti veiklą arba jie neturėtų kito pasirinkimo ir privalėtų
tai padaryti, tuomet šiuos faktus reikia atskleisti metinėje finansinėje
atskaitomybėje ir nurodyti priežastis.
Veiklos tęstinumo principo neprisilaikoma kai:

a) yra pagrįsti ketinimai likviduoti įmonę;

b) ketinama parduoti įmonę;

c) gresia bankrotas.
Kai atskaitomybė sudaryta neprisiklaikant šios apskaitos principo, visas
įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais. Turtas turi būti
įvertinamas grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimai –
įvertintomis galutinio atsiskaitymo sumomis.
Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita kurioje nurodomos įmonės
ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.
Periodiškumo principas reiškia, kad įmonės veikla, nors ji tęsiasi,
skaidoma į periodus. Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal
paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėlaiu ivykusios ūkinės
operacijos ir ūkiniai įvikiai įtraukiami į apskaitą ir rodomi kito
ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įmonės savininkų
sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant
praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio
laikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir
opateikiami oto laikotarpio atskatomybėje.Paprastai finansiniai metai
trunka 12 mėnesių, bet, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama,
livduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią,
vieni finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių.Jie gali būti trumpesni nei
12, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Tokiu atveju aiškinamajame rašte turi
būti nurodytos finansinės atskaitomybės laikotarpio pakeitimo priežastys ir
pateikta pastaba, kad pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ir
pinigųn srautų ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusio
laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenimis.
Ataiskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio finansinė atsakomybė yra
rengiama.
Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi
taikyti nuolat arba gana ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar
aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Finansinės
atskaitomybės straipsnių grupavimas ar informacijos pateiimo būdas gali
būti keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos principai
neleidžia teisingai porodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės.
Negalima keisti apskaitos politikos dėl vienrtinio atsitiktinio ūkinio
įvykio.
Piniginio mato principas reiškia, kad visas įmonės turtas, nuosavas
kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atsakomybėje išreiškiami pinigais.
Įmonės vykdo nepinigines ūkines operacijas – prekių ir paslaugų mainus, bet
apskaitoje šias operacijas registruoja pinigine išraiška ir finansinėje
atsakomybėje jos rodomos išreikštos pinigais. Visos valiutos, kuriomis
įmonė atsiskaito, perskaičiuojamos į litus ir finansinė atsakomybė sudaroma
vienos rūšies valiuta. Visi finansinės atskaitomybės straipsniai, nors
išreikšti pinigais, skirstomi į piniginius ir mepiniginius. Piniginiai
straisniai yra tie, kurie parodo pinigų srautus – pinigai ir
įsipareigojimai, o nepiniginiai yra visai kiti. Šis skirstymas gali būti
reikšmingas valiutų kursų skaičiavimams bei konsoliduotos finansinės
atskaitomybės sudarymui.
Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje
registruojami, tada kai jie atsiranda, ir pateikiami laikotarpių finisnėje
atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjima.
Palyginimo principas reiškia, kad finansinės ataskaitos turi būti parengtos
taip,jog finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų
įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės
būklės pokyčius, taigi įmonės turi pasirinktitokią apskaitos politiką, kuri
leistų taikyti naujus apskaitos metodus nepažeidžiant finansinės
atskaitomybės palyginimo principo. Finansinėje atskaitomyburi būti
pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienų finasinių metų
informacija. Jei buvo pakeistas finasinėsatskaitomybės straipsnių
pateikimas ar grupavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima
palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7 verslo
apskaitos standarto „Apskaitos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų
taisymas“nustatyta tvarka. Šis principas taikomas apskaičiuojant pajamas ir
sąnaudas.
Atsargumo principas reiškia, kad įmonė pasirenka tokius apskaiatos būdus,
kuriaias vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei pajamų
ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta. Rengiant
finansinę atskaitomybę turi būti patikrinami visi subjiektyūs įvertinimai,
pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikma atgauti.
Įmonėse,kuriose yra gera apskaitos praktika, kiekvieną mėnesį (bet ne
rečiau kaip kas ketvirtį) kontrolės irm finansų struktūrinis padalinys
(dažniausiai jį sudaro įmonės vadovai ir kontrolieriai) turėtų įvertinti:

a) debitorinių skolų apmokėjimo tikimybę;

b) atsargų, trumpalaikio finansinio turto perkainojimo būtinybę ir

priimti rašytinius sprendimus.

Sprendimai dėl ilgalaikio iturto perkainojimo priimami tikl vieną kartą

per metus.

Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta

informacija turi būti objektyvi ir nešališka.Jos pateikimas neturi

priklausyti nuo siekimo priversti apskaitos informacijos vartotojus

priimti įmonei palankius sprendinius.

Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir
įvikius, daugiausia dėmesio kreipiama į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne
tik į formalius pateikimo reikalavimus. Ūkinės operacijos ir įvikiai turi
būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jų
turinį ir ekonominę prasmę net ir tada,kai apteikimas skiriasi nuo teisinės
formos. Pavyzdžiui sprendžiant pagal turimus dokumentus, įmonė perleido
turtą ir nuosavybės teises į tą turtą kitai įmonei, tačiau sudarė papildomą
susitarimą, pagal kurį įmonė ir toliau naudosis turto teikiama ekonomine
nauda. Tokiu atveju įregistravus apskaitoje informaciją apie turto
perleidimą, finansinėje atsakomybėje nebus teisingai atskleista sandorio
esmė. Todėl turtas ir toliau turėtų būti rodomas įmonės balanse. Pagal
lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo str., visos ūkinės
operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, išskyrus tuos
atvejus, kai ūkinės operacijos gali būti pagrindžiamos susijusių ūkinių
operacijų dokumentais. Verta prisiminti šią teisinę kolizją.
Informacijos reikšmingumo principas reiškia, kad jos nepateikimas ar
neatskleidimas gali turėti įtakos finansinėms atskaitomybės informacijos
vartotojų priimamiems sprendimams. Nustatant reikšmingumą, Vertinamas ne
tik straipsnio dydis, bet ir pobūdis, nes priimant sprendimą, lemiamą
įtaką gali turėti kiekvienas kriterijus. Kiekvienas reikšmingas straipsnis
finansinėje atskaitomybėje pateikaimas atskirai. Nereikšmingos sumos gali
būti su panašaus pobūdžio ar paskirties sumomis ir atskirai nepateikiamos.
Trapusavio užskaidos principas reiškia, kad turtas ir įsipareigojimai
negali būti tarpusavyje užskaitomi, nebent tai numatyta kitame verslo
apskaitos standarte. Pajamos ir sąnaudos, kreditoriai ir debitoriai
įsipareigojimai, priklausantys tam pačiam klientui , finansinėje
atskaitomybėje turi būti pateikiami atskirai, tačiau verslo apskaitos
standartų numatytais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsniai gali būti
tarpusavyje užskaityti pateikiant tik grynąjį rezultatą . Pavyzdžiui,
grynasis rezultatas gali būti parodomas perleidus ilgalaikį turtą, gavus
kompensaciją už patirtus nuostolius, keičiant užsienio valiutą.

Apibendrinant pagrindinius finansinės apskaitos principus, manau, galima

teigti, kad:

• įmonės principas. Įmonė yra atskiras apskaitos vienetas atskirtas nuo

įmonių savininkų ir kitų įmonių. Įmonės turtas nesiejamas su savininko

asmeniniu turtu;

• Tęsiamos veiklos principas. Daroma prielaida, kad kieviena įmonė gali

egzistuoti nepriklausomai ilgai. Šis principas teigia, kad įmonė kaip

apskaitos objektas artimiausiu metu nebus likviduojama ir jos

egzistavimo laikotarpis nėra kokiu nors budu apribotas.

• Periodiškumo principas – jis nusako, kad nepaisant įmonės būklės jos

ūkinė veikla gali būti dirbtinai suskirstyta į tam tikrus

laikotarpius. Mokesčių įstatymas nuliame, jog dažniausiai taikomas

lakotarpis kalendoriniai metai.. Metų laikotarpis yra dalijamas

ketvirčiais arba mėnesias norint gauti daugiau informacijos.

• Pastovumo principas. Jis teigia, kad apskaitos metodika turi būti

pastovi pakankamai ilgą laikotarpį. Pasirinkta metodika negali būti

keičiama metų eigoje. Rekomenduojama ją nekeisti dar ilgiau.

• Piniginio įkainojimo principas. Įmonės vekla nuolat yra analizuojama,

lyginama su kitų įmonių veiklos rezultatais, tai galima padaryti

naudojant piniginį vienetą. Visi įmonės turto atsargų, veiklos

pasikeitimai yra matuojami pinigais(litais). Infliacija apskaitoja

nėra svarbi, daroma prielaida, kad pinigas yra stabilus.

Šie 5 pricipai yra pagrindiniai, kiti tik juos papildo ir išplėtoja.

• Išlaidų(savikainos) principas. Turto ir paslaugų įsigijimo gamybos

įšlaidų ir sanaudų vertinimo bazė yra pradinė jų kaina, arba faktinės

įsigijimo išlaidos. Jos fiksuojamos įsigijimo metu ir nekinta per visą

naudojimo laikotarpį.

• Duomenų kaupimo principas. Esmė ta, jog ūkiniai faktai fiksuojami tada

kai jie įvyksta. Sąnaudos fiksuojamos tada kai jos

susidaro,nepriklausomai nuo to ar buvo piniginės išlaidos.

• Pajamų registravimo principas. Pajamos laikomos uždirbtos tada, kai

prekės parduotos ar atliktos paslaugos, nepriklausomai nuo to ar jos

jau apmokėtos.

• Palyginimo principas. Jis apsprendžia laikotarpį per kurį turi būti

pripažįstamos sąnaudos, t.y. nustatomas kriterijus, pagal kurį

užfiksuotos apskaitoje išlaidos yra pripažįstamos kaip sąnaudos.

III. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

UAB „Apastata“ įsikūrė 2002 metais, lapkričio 29 dieną. Jos pagrindinis
akcininkas ir direktorius Bolius Apavičius. Pagrindinė įmonės veikla
įvairių pastatų statyba, bei keletas pagalbinių veiklos sričių (viena iš jų
yra krovinių pervežimas bei mažmeninė prekyba). UAB „Apastata“ žiemos metu
dirba 40 darbuotojų, sezono metu apie 65 darbuotojus. Pagrindinė bendrovės
veikla vykdoma Tauragės regione. Nors šiame regione konkurencija nemaža,
tačiau bendrovė sėkmingai plečia savo veiklą, savo kokybiškai atliktais
darbais pritraukdama vis daugiau klientų. Bendrovė kuria ilgalaikius
santykius, siūlydama geriausius sprendimus siekia tapti patikimiausia
klientų partnere.
Bendrovė siekia kryptingai viršyti visų partnerių lūkesčius statybų
procese nepriekaištingai atliekant darbus. Veikla nukreipta į konkrečius
veiksmus, operacijų atlikimus. Siekiama nuolat tobulinti darbo procesus.
UAB „Apastata“ veiklos pagrindas – aukšta statybos darbų kokybė bei
modernių technologijų diegimas. Sukaupta patirtis bei inovacijos įgalina
bendrovę sėkmingai įgyvendinti tiek pastatus, tiek pačius sudėtingiausius
projektuotojų sumanymus ir idėjas.
„Apastata“ atlieka įvairios apimties ir paskirčių statybos bei remonto
darbus. Bendrovės veiklos spektras apima gyvenamųjų, gamybinių, viešosios
paskirties bei komercinių pastatų statybas (nuo pamatų iki raktų įteikimo),
gelžbetonio, mūro ir metalo konstrukcijų surinkimą, investicinių projektų
vystymą.
Pažangių statybos verslo naujovių taikymas ir nuolatinis darbuotojų
tobulėjimas užtikrina išskirtinę „Apastata“ darbo kokybę ir pajėgumus,
vykdant net ir didžiausios apimties projektus.
Bendrovės direktorius ir administracija. Bendrovės administacijos vadovu
yra direktorius. Direktoriumi gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo
sudaroma darbo sutartis. Direktorių renka ir įstatymų numatyta tvarka
atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.Direktoriui parinkti gali būti
organizuojamas konkursas.
Bendrovės valdymo organai. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis
akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Administracijos vadovu
yra direktorius. Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba nesudaroma.
Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir akcininkų naudai.
Jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie
pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi nurodytiems bendrovės
tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę – ūkinę riziką, yra
akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

IV. FINANSINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS

4.1 Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo tvarka.

Akcininkui raštu pareikalavus , bendrovė ne vėliau kaip per darbo dienas
nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti akcininkui susipažinti ir
(ar) kopijuoti metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus,
bendrovės veiklos ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus,
akcininkų sarašą. Akcininkas, kuriam nuosavybės teisė priklauso ne mažiau
kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios
vertės akcijos, arba akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne
mažiau kaip 1/20 bendrovės kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės
akcijos, atstovas, pateikę raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės
paslapties, turi teisę susipažinti su bendovės sudarytais sandoriais,
suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialais turto
įteikimų ir mainų sutartimis.Atsisakymas pateikti dokumentus turi būti
įformintas raštu, jeigu reikalauja akcininkas.
Apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą kiekvienam bendrovės
akcininkui pranešama registruotu laišku, likus nemažiau kaip 30 dienų iki
susirinkimo, o apie susirinkimą – ne vėliau kaip 10 dienų. Jei visi
balsavimo teisę turintys akcininkai sutinka, susirinkimas gali būti
šaukiamas nepaisant šių termenų.
Bendrovės kapitalas. Bendrovės kapitalas skirstomas į skolintą ir nuosavą.
Nuosavas kapitalas sudaromas iš akcijų emisijos kainos ir bendrovės pelno.
Skolintas kapitalas susidaro imant kreditus ir kitaip skolinantis lėšų.
Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:

• Įstatinis kapitalas;

• Akcijų priedai;

• Perkainojimo rezervas;

• Paskirstytinieji, nepaskirstytinieji ir kiti įstatymų numatyti

rezervai;

• Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);

• Dotacijos ir negražintos subsidijos;

• Atidėtosios išlaidos.

4.2 Apskaitos organizavimas UAB „Apastata“

Apskaitos organizavimas. Šis procesas susideda iš 12 pagrindinių apskaitos
organizavimo elementų:

• Apskaitos organizavimo bendrosios nuostatos;

• Buhalterinio darbo organizavimas;

• Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas;

• Asmenų, atsakingų už apskaitos dokumentų įsigijimą ir naudojimą,

paskyrimas;

• Drausminė darbuotojų atsakomybė;

• Materialinė darbuotojų atsakomybė;

• Kasos ir banko operacijų organizavimas;

• Atsargų apskaitos organizavimas;

• Darbo užmokesčio tarifinė sistema;

• Normos ir normatyvai;

• Buhalterijos kontrolės sistema;

• Apskaitos darbuotojų profesinė etika;
Šiuos elementus būtina žinoti norint gerai organizuoti apskaitos sistemą
įmonėje.
Bendrosios nuostatos.Bendrovėje apskaitos darbai organizuojami
vadovaujantis šios tvarkos nuostatomis.
UAB „Apastata“ rengia norminius aktus, kuriais vadovaujamasi
tvarkant apskaitą ir rengiant atskaitomybę.
Bendrovė tvarko apskaitą pagal šiuos finansinę apskaitą ir įmonių veiklą
reglamentuojančius teisės aktus:

• LR buhalterinės apskaitos įstatymas;

• Verslo apskaitos standartai;

• LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas;

• LR pinigų įstatymas;

• LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas;

• LR akcinių bendrovių įstatymas;

• LR darbo kodeksas;

• LR civilinis kodeksas

• LR apskaitos instituto Standartų tarybos nutarimas „Dėl pavyzdinio

sąskaitų plano patvirtinimo“;

• LR Vyriausybės nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir

kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“;

• LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir

naudojimo tvarkos patvirtinimo“;

• LR Vyriausybės nutarimas Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių

patvirtinimo“;

• Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymas Nr. 38

„Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“;

Finansiniai metai. Bendrovės finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Bendrovės
apskaita yra tvarkoma dvejybiniu įrašu. Dėl įmonėje vykstančios ūkinės
veiklos keičiasi apskaitos lygybės struktūra: didėja ar mažėja atskiros
turto dalys, kinta ir nuosavybės struktūra. Kiekviena operacija pakeičia
nemažiau kaip du skirtingus apskaitos lygybės elementus, tačiau lygybėje
išlaikoma pusiausvira. Tai yra vadinamasis dvejybinis įrašas, kuriuo
pagrįsta dvejybinė apskaitos sistema. Apskaita tvarkoma ir apskaitos
dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą,
o prireikus – ir litą, ir užsienio valiutą. Ūkiniai įvykiai ir ūkinės
operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas LR teisės
aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje
perskaičiuojami į litus pagal Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutos
santykį, galiojantį ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną.
Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių
kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalba. Bendrovėje apskaitai
naudojami tokie dokumentai kaip: sąskaitos – faktūros, kasos pajamų
orderiai, išlaidų orderiai, balansas ir t.t. (priedas nr.2,3,4,5).

4.3 Buhalterinio darbo organizavimas

Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterija, kuri yra savarankiškas
Bendrovės struktūrinis padalinys. Buhalterijos darbuotojų darbą
organizuoja, vadovauja ir kontroliuoja vyriausiasis buhalteris.Vyriausiąjį
buhalterį į pareigas priima ir iš jų atleidžia direktorius. Vyriausiasis
buhalteris pavaldus Bendrovės direktoriui.Visi Bendrovės buhalterijos
darbuotojai vykdydami darbines pareigas savo veikloje privalo vadovautis
įstatymais, kitais teisės aktais, darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais,
įmonės vidaus dokumentais, Bendrovės patvirtintu Etikos kodeksu bei
visuotinai priimtomis etikos ir darbo etiketo normomis, profesinę etiką
reglamentuojančiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis etikos normomis.
Bendrovės administracijos vadovas atsako už apskaitos organizavimą,
finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku.Vyriausiasis
buhalteris atsako už visų buhalterinių įrašų teisingumą.Už buhalterinės
apskaitos organizavimo tvarkos nesilaikymą, darbinių funkcijų netinkamą
vykdymą Bendrovės darbuotojams gali būti taikoma drausminė, materialinė
atsakomybė.Direktorius – administracijos vadovas atsako už apskaitos
dokumentų išsaugojimą.

Bendrovės „Apastata“ administracijos vadovas atsako už apskaitos
organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku.
Vyriausiasis buhalteris atsako už dėl savo kaltės atliktą neteisingą
mokesčių ir įmokų apskaičiavimą ir jų deklaravimą ne laiku, neteisingų
duomenų pateikimą Statistikos departamentui prie LRV, jų pateikimą ne
laiku, taip pat kitų nustatytų pažymų ir pranešimų nepateikimą valdžios
institucijoms, Bendrovės darbuotojams bei tretiesiems asmenims, neteisingą
ir nesavalaikį mokesčių ir įmokų sumokėjimą, įskaitymą bei grąžinimą.

4.4 Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas

Informacija, kuri naudojama Bendrovės veikloje bei atitinka žemiau
išdėstytus požymius, laikoma Bendrovės komercine paslaptimi:

• turi tikrą ar potencialią komercinę-gamybinę vertę;

• informacija negali būti laisvai prieinama tretiesiems asmenims;

• Bendrovė ar kitas asmuo, kuriam Bendrovė patikėjo šią informaciją,

deda protingas pastangas išsaugoti jos slaptumą.

Su Bendrovės komercinių paslapčių sąrašu visi Bendrovės darbuotojai
supažindinami pasirašytinai.
Komercinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei
laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį taikoma drausminė
nuobauda – atleidimas iš darbo. Šios drausminės nuobaudos taikymas
nepanaikina Bendrovės teisės reikalauti, kad asmuo sumokėtų 1 p. numatytą
baudą bei atlygintų Bendrovės nuostolius.

4.5 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su
darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių
saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl
priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.
Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įforminama raštu. Šioje
sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas
prisiima visišką materialinę atsakomybę.
Kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų
atsakomybės, sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su
darbuotojų. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai.
Atlygintini nuostoliai paskirstomi tarp kolektyvo narių proporcingai
gaunamai pareigybinei algai ir faktiškai dirbtam laikui per laikotarpį nuo
paskutinės inventorizacijos iki nuostolių išaiškinimo dienos.

4.6 Kasos ir banko operacijų organizavimas.

Bendrovėje kasos ir banko operacijos vykdomos vadovaujantis šiomis
nuostatomis.
Kasininko darbo organizavimas. Kasininkas pasirašytinai supažindinamas su
LR Vyriausybės nuostatomis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais
kasos darbo organizavimą. Su Bendrovės kasininku turi būti sudaryta
visiškos materialinės atsakomybės sutartis.Kasininkas materialiai atsako už
visų jo atsakomybėn gautų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos
Bendrovė gali patirti ir dėl sąmoningų jo veiksmų, ir dėl netinkamo arba
nesąžiningo pareigų vykdymo.Kasininkas savo sprendimu negali patikėti jam
pavesto darbo kitiems asmenims, nors jie būtų tos pačios Bendrovės
darbuotojai.Kasininkui neatvykus į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba
kai su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja
Bendrovės vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam
Bendrovės vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Inventorizacijos metu
surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Šiame darbe išnagrinėti apskaitos įpatumai įmonėje. Išnagrinėti
pagrindiniai finansinės apskaitos principai, esmė, tikslai, uždaviniai.
Susipažinta su apskaitos elementais.Darbe pateikta įmonės apskaitos
reikalavimai ir indentifikavimas.
Išnagrinėjus apskaitos įpatumus galima teigti, kad apskaita turi spręndžia
šiuos uždavinius:

• Laiku ir tiksliai apskaičiuoja, susistemina ir apibendrina visus

įmonėje vykstančius procesus;

• Tinkamai atspindi įmonėje esančias ūkines lėšas ir jų apyvartą;

• Kontroliuoja įmonės turto saugumą, padeda tinkamai naudoti turtą ir

garantuoja jo gausinimą;

• Tinkamai apskaičiuoja įmonės veiklą apibūdinančius ekonominius

rodiklius;

• Teikia patikimą informaciją, reikalingą ekonominiai analizei atlikti,

tinkamiems ir protingiems sprendimams priimti;

• Teikia informaciją tiesiogiai įmonės veikla suinteresuotiems

asmenims.
UAB „Apastata“ reikėtų ir toliau sėkmingai vystyti ekononinę apskaitą,
dometis apskaitos naujovėmis, nepamiršti, kad apskaita atspindi tikrąjį
bendrovės veidą.

LITERATŪRA

1 Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 19997. 117 p.
2. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 364 p.
ISBN 9986-487-35-8
3. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 91 p.
ISBN 9955-04-082-3
4. Smalenskas G. Įmonės finansų pradmenys. Vilnius, 2000.
5. Smalenskas G. Finansai, 1 dalis. Vilnius 2001.
6. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 13 p.
7. Valužis K.Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė: metinės atskaitomubės
sudarymas. Viltis, 1996.
ISBN 9986-454-44-1
8. Valužis K. Apskaitos metodika: apskaita atskaitomybė analizė. Viltis,
1999. 217 p.
ISBN 9986-454-38-7

Leave a Comment