FINANSINĖS APSKAITOS ĮPATUMAI STATYBOS ĮMONĖJE „APASTATA“ APSKAITOS KURSINIS DARBAS
TURINYS
ĮVADAS 3
I. BENDRIEJI FINANSINES APSKAITOS DALYKAI 3
1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniai 3
1.2 Finansinės apskaitos sudėtis 4
1.3 Finansinės apskaitos elementai 5
1.4 Finansinės apskaitos reikalavimai 9
1.5 Indentifikavimas 10
II. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI 11
III. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 16
III. FINANSINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS 18
3.1 Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo tvarka 18
3.2 Apskaitos organizavimas UAB „Apastata“ 18
3.3 Buhalterinio darbo organizavimas 20
3.4 Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas 21
3.5 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis 21
3.6 Kasos ir banko operacijų organizavimas. 21
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 22
LITERATŪRA 24
ĮVADAS
Šio kursinio darbo ojektas – finansinės apskaitos įpatumai statybos įmonėje„Apastata“.Finansinė apskaita yra būtina visų tipų įmonėse, kaip priemonė,įmonės finansiniai veiklai aspindėti. Apskaita – tai nenutrūkstamo ūkiniųir finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo iranalizės procesas. Šios operacijos paskelbiamos suinteresuotiems asmenimsrengiant finansinias ataskaitas ir šių ataskaitų paaiškinimus.Bendrieji apskaitos principai. Jie yra bendrai pripažinti ir dėl to beveikturi įstatymų galią, nors gali būti ir nepatvirtinti ir jokiaisvyriausybiniais patvarkiais. Tai apskaitos taisyklės, kurių laikantistvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. Jų svarbą būtų galimapalyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba. Jei įmonėsvesdamos apskaitą nesilaikys visuotinai pripažintų principų, suformuotosfinansinės informacijos niekas nesupras. Jais vadovaujasi, tvarkydamiapskaitą ir rengdami finansų ataskaitas, visose srityse dirbantys apskaitosdarbuotojai.Pagrindinis darbo tikslas- finansinės apskaitos organizavimo ir josprincipų išanalizavimas.Darbo uždaviniai – išnagrinėti apskaitos organizavimo elementus, jų svarbąapskaitos procese. Išsiaiškinti bendrųjų apskaitos principų taikytinumaįmonėse.Metodologija: • mokslinė literatūra; • spauda ir internetas.
I. BENDRIEJI FINANSINES APSKAITOS DALYKAI
1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniai
Pasak Ivanauskienės (1998) Finansinė apskaita yra informacinės sistemosdalis, teikianti 60 – 80% informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinęveiklą. Beto apskaita pateikia ir kitus papildomus duomenis nepinigineišraiška. Taigi finansinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacinesfunkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.Informacinių funkcijų uždaviniai: 1. Teikti informaciją apie įmonės valdymą (vidinė informacija); 2. Teikti informaciją išoriniams informacijos vartotojams (mokesčių inspekcijai, statistikos departamentui, ministerijoms, bankams, teikėjams, pirkėjams, savininkams, kreditoriams ir t.t); 3. Užtikrinti turto apsaugą, laikytis ūkinę veiklą reguliuojančių teisės normų.
Anot V. Bagdžiūnienės (2004 ) apskaita – duomenų rinkimas, tvarkymas,saugojimas. Finansinės atskaitomybės paskirtis – teikti įvairiems vartotojams,priimantiems įvairius ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apiefinansinę įmonės būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansiniųataskaitų vartotojai domisi, ar įmonė: a) sugeba uždirbti pinigų ir jų ekvivalentų b) sugebe jų uždirbti stabiliai c) veikla pelninga d) sugeba pelningai panaudoti išteklius e) sugeba įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atėjus terminuiFinansinė apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas susisteminti ūkinesoperacijas, taip, kad būtų galima pateikti finansinę informaciją (pelną,nuostolius, turtą, įsipareigojimus ir pan.) suinteresuotiems asmenims(priedas nr 1).Finansinių ataskaitų vartotojų skirtingi tikslai, pavyzdžiui: a) investuotojams reikia informacijos, leidžiančios nuspręsti, ar pirkti, parduoti, ar laikyti akcijas.Juos domina informacija apie tai, ar įmonė gali mokėti dividendus; b) darbuotojus domina darbdavio stabilumas ir pelningumas. Jiems svarbi informacija apie įmonės mokumą, nes tikisi laiku gauti atlyginimus, pensijas ir kt. Išmokas; c) kreditoriams įdomu, ar laiku bus grąžintos paskolos ir sumokėtos palūkanos; d) tiekėjams ir kitiems prekybos kreditoriams įdomi informacija, ar bus atsiskaityta nustatytais terminais už neapmokėtas prekes. Jie domisi įmonės veiklos tęstinumu, ypač tada, kai jie būna susiję ilgalaikiais ryšiais ir yra nuo jos priklausomi; e) vyriausybę ir jos institucijas domina mokesčių mokėjimas, išteklių panaudojimas ir statistinė informacija; f) visuomenę domina įmonės veiklos tendencijos, naujausi pokyčiai.Mokesčių apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas apskaičiuotiapmokęstinimo bazę ir įrodyti apskaičiuotų mokesčių teisingumą.
1.2 Finansinės apskaitos sudėtis
K. Valužis(1999) teigia, kad Valdymo apskaita – skirta valdymo sprendimųpriėmimui. Ji registruoja visus reikšmingus įmonės ekonominius įvykius.Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija uždarytų apskaitos(suvestinių) sąskaitų forma: (ūkinių operacijų registracija nepateikiama): 1. turtas, 2. nuosavas kapitalas, 3. įsipareigojimai, 4. pajamos ir sąnaudos, 5. pinigų srautai.Finansinę atskaitomybę sudaro šios tarpusavyje susijusios ataskaitos: a) balansas, parodantis įmonės turtą (išteklius, kuriuos įmonė valdo, jais disponuoja, juos naudoja savo veikloje finansinės atskaitomybės sudarymo datą) ir nuosavybę (šių išteklių finansavimo šaltinius;
b) pelno (nuostolių) ataskaita, parodanti pajamas ir sąnaudas bei iš jų apskaičiuojamą pelną ar nuostolius (veiklos rezultatą); c) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, suteikianti žinių apie visą nuosavo kapitalo judėjimą; d) pinigų srautų ataskaita, teikianti informaciją apie pinigų patekimą į įmonę ir jų išėmimą; e) aiškinimasis raštas, atskleidžiantis finansinės atskaitomybės sudarymo prncipus, bei detalizuojantis reikšmingas finansinių ataskaitų sumas.Apskaitos lygybė. Turtas = Savininkų nuosavybė + skolintojų nuosavybė.1.3 Finansinės apskaitos elementai
GrupavimasGrupavimas.Įmonėse atliekamos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal ekonominęprasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitųelementais, naudojamais įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatamsįvertinti. a) Balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas – apibūdina finansinę įmonės būklę. b) Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.Nuosavybė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenųteisių, valdyti, naudoti, juo disponuoti teisine prasme.Turtas. Materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo irnaudoja įmonė, siekianti gauti ekonominės naudos teikdama paslaugas arbagamindama prekes. Jas pardavus, tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvoišleista.Turtas gali teikti ekonominės naudos jį ne tik parduodant, bet irkeičiant į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti. Turtas galiir neturėti materialaus pavidalo. Ekonominės naudos gavimas ne visadasiejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali gauti ekonominės naudos iš turto,kuris teisiškai jai nepriklauso, bet privalo jį rodyti finansinėsatskaitomybės ataskaitose.Įsipareigojimas –prievolė, už kurią reikės atsiskaityti turtu ir jos dydįgalima įvertinti.Įsipareigojimai.Prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų irūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaitytiateityje turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Pagrindinisįsipareigojimo požymis tas, kad įmonė turi skolą. Įsipareigojimai galibūti esami ir būsimi. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esamiįsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arbasudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Esamieji įsipareigojimai galibūti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas,pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavąkapitalą. Būsimi įsipareigojimai vadinami atidėjimais. Atidėjimai tokieįsipareigojimai, kurie nustatomi subjektyvaus skaičiavimo būdu būsimiemsįsipareigojimams padengti.Nuosavas kapitalas. Tai įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmusįsipareigojimus ir priklausanti įmonės savininkams. Jis sudaro iš šiųšaltinių: a) Apmokėjus išleistas akcijas ar pajus; b) Gavus apmokėtų akcijų priedus ar kitus papildomus savininkų įnašus; c) Perkainavus ilgalaikį turtą; d) Uždirbus įmonei pelną (nuostolius).Sverbiausias įmonės veikos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jisdažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniaipelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos.Pajamos. Ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jovertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimųsumažėjimu, dėl kurios padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomussavininkų įnašus.Sąnaudos. Ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jovertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį,kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.
Pripažinimas
Finansinės atskaitomybės elemento pripažinimas – jo atitikimo nustatytiemskriterijams ir piniginės vertės nustatymasFinansinių ataskaitų elementų pripažinimas yra finansinės ataskaitosstraipsnių, atitinkančių numatytus pripažinimo kriterijus, parodymas.Pripažįstamas straipsnis apibūdinamas žodžiais ir įkainojamas pinigais, onustatyta suma rodoma balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos bendrosesumose. Jeigu minėti straipsniai negali būti pripažįstami, to nepakeis neitaikomos apskaitos politikos apibūdinimas, nei aiškinamasis raštas.Finansinės atskaitomybės ataskaitos straipsnis turėtų būtipripažįstamas,jei: a) Tikėtina, kad su straipsniu susijusi kokia tai būsima ekonominė nauda, kurią įmonė gaus arba atiduos; b) Straipsnis turi kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti.Vertinant, ar straipsnis atitinka minėtus kriterijus ir ar jis turi būtiparodytas finansinėse ataskaitose, reikia nustatyti jo reikšmingumą.Informacija reikšminga kai jos nepateikimas arba klaidingas pateikimas galiturėti įtakos priimamiems ekonominiams sprendimams, kurie priimamiremiantis finansinėmis ataskaitomis. Reikšmingumas priklauso nuo straipsnioarba kalidos dydžio, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu informacijosnepateikimo arba klaidingo pateikimo atvieju atskirai.
Reikšmingumas yra slenkstis arba riba, ties kuria informacija tampanaudinga. Elementų tarpusavio ryšys reiškia, kad jei vienas straipsnisatitinka konkretaus elemento apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus,pavyzdžiui, turto, iš karto turi būti pripažįstamas ir kitas elementas,kaip antai, pajamos arba įsipareigojimas.Būsimos ekonominės naudos tikėtinumas reiškia, kad įmonės veikloje yra tamtikras laipsnis neaiškumo dėl būsimos ekonominės naudos gavimo arbanetekimo. Jo laipsnis yvertinamas rementis įrodymais, kuriuos galima gautituo metu, kai rengiamos finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, kai tikėtina,kad įmonei priklausanti gautina suma turi būti rodoma kaip turtas.Visdėlto numatomas tam tikras kiekis gautinų sumų, kurios gali būtinesumokėtos, ir pripažįstama numatoma sąnaudų suma, kuri atspindi tikėtinąekonominės naudos sumažėjimą.Įverinimo patikimumas reiškia, kad finansinės atskaitomybės elementas turikainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti. Kartais kainą arbavertę reikia nustatyti, taigi pagrįstų įvertinimų taikymas yra svarbifinansinių ataskaitų rengimo dalis, nesumažinanti jų patikimumo. Kaipatikimai įvertinti neįmanoma, straipsnis nėra rodmas balanse arba pelno(nuostolio) ataskaitoje. Pavyzdžiui, iš teismo bylos pajamos laukiamos,nors jos atitinka turto ir pajamų apibrėžimą bei tikėtinumo kriterijų, betieškinio neįmanoma patikimai įvertinti, negali būti pripažįstamos kaipturtas apba pajamos. Vis dėlto informacija apie ieškinį turi būti pateiktaaiškinamąjame rašte, aiškinamojoje medžiagoje ar papildomuose dokumentuose. Turto pripažinimas balanse reiškia, kad tikėtina, jog įmonė gausekonominės naudos, ir kai turtas turi kainą arba vertę, kurią galimapatikimai įvertinti, bet nepripažįstamas, kai buvo patirtos išlaidos, dėlkurių nebesitikima gauti būsimos ekonominės naudos ataskaitiniamlaikotarpiui pasibaigus. Toks sandoris sukuria sąnaudas, kurios rodomospelno (nuostolio) ataskaitoje, jei tikimybė, kad įmonė gaus ekonominėsnaudos ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, yra per maža.Įsipareigojimų pripažinimas balanse reiškia, jog tikimasi, kad juosvykdydama įmonė neteks įšteklių, įkūnijančių būsimą ekonominę naudą, ir kaiįsipareigojimų vertė dalima patikimai įvertinti.Pajamų pripažinimas reiškia, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai, kaipadidėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto padidėjimu arbaįsipareigojimų sumažėjimu, ir kai šį padidėjimą galima patikimaiįvertinti. Tai reiškia, kad pajamos pripažįstamos tuo pačiu metu, kaipripažįstamas turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas(pavyzdžiui, grynansis turto padidėjimas, kurį sukuria prekių ar paslaugųpardavimas, arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai atsisakoma pretenzijų įmokėtiną sumą).Sąnaudų pripažinimas reiškia, kad jos rodomos pelno (nuostolių)ataskaitoje, kai sumažėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turtosumažėjimu arba įsipareigojimų padidėjimu ir tokį sumažėjimą galimapatikimai įvertinti. Faktiškai tai reiškia kad sąnaudos pripažįstamos tuopačiu metu, kai pripažįstamas isipareigojimų padidėjimas arba turtosumažėjimas (pavyzdžiui, išmokų darbuotojams sukaupimas arba įrengimųnusidėvėjimas). Sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitojeremiantis tiesioginiu ryšiu tarp patirtų sąnaudų ir konkrečių pajamųuždirbimo straipsnių. Šis procesas vadinamas sąnaudų palyginimu supajamomis. Tai triškia, kad pajamos ir sąnaudos, kurias tiesiogiai irbendrai sukuria tas pats sandoris arba kiti įvykiai, pripažįstamos tuopačiu metu. Pavyzdžiui, įvairios sąnaudų sudedamosios dalys, kurios sudaroparduodamų prekių savikainą, pripažįstamos tuo pačiu metu kaip ir pajamos,gautos pardavus prekes. Sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių)atsakaitoje paskirsčius jas netiesiogiai, kai tikimasi jog ekonominė naudabus gaunama keketą apskaitinių laikotarpių, tuomet santykis su pajamomisgali būti apibrėžtas netiesiogiai. Sąnaudos iš karto pripažįstamos pelno(nuostolių) ataskaitoje, kai jos neteikia būsimos ekonominės naudos, arbakai būsima ekonominė nauda neatitinka arba nustoja atitikti turtopripažinimo kriterijus.
Įvertinimas
Vertė – finansinės atskaitomybės elementų ekonominių savybių parodymaspinigine išraiška.Finansinių ataskaitų elementai gali būti įvertinami įvairiais būdais ir jųderiniais, siekiant finansinėje atskaitomybėje juos parodyti tikrąja verte,kuri gali būti – įsigyjimo savikaina, einamųjų išlaidų vertė, realizavimovertė, grynoji galimo realizavimo vertė, dabartinė vertė. (Skirtingiįvertinimai naudojami dėl to, kad finansinėje atskaitomybėje būtųpateikiama tiksli ir teisinga informacija, neiškreipta įvairių aplinkybių.)
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomisarba kuria gaili būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarpnesusijusių šalių, kurios ketina pirkti, parduoti turtą arba užskaitytitarpusavio įsipareigojimą. Finansinių ataskaitų elementus reikia įkainotiir neketinant parduoti turto ar perleisti įsipareigojimų, taikant įvairiusobjektyvius skaičiavimus.Patikimas įvertinimas – įvertinimas pagrįstas, išsamia, teisinga, tikslia,objektyvia informacija.Įsigijimo savikaina – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamasįsigijimo metu tikrąja sumokėto atlygio verte, o įsipareigojimai – gautinaarba mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma kurią numatoma gauti arsumokėti normaliomis verslo sąlygomisEinamųjų išlaidų vertė – įvertinimo būdas kai turtas užregistruojamaspinigų ar pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo užsiskaityta už tokiopatturto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Įsipareigojimai registruojaminediskontuota pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurios prireiktųįsipareigojimui padengti dabar. Einamųjų išlaidų vertė susijusi suatstatymų savikaina . Šis metodas reikalauja pripažinti nusidėvėjimo irpardavimo išlaidų pasikeitimo įtaką esanr tinkos pokyčiams. Konkretausturto atstatymo savikaina nustatoma pagal panašaus naujo ar naudoto turtoįsigijimo savikainą. Ši vertė negali viršyti galimo realizavimo vetėsRealizavimo vertė – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų arjų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimometu dabar. Įsipareigojimai įvertinami nediskontuota jų įvykdymo suma,kurios prireiktų padengti įsipareigojimui mormaliomis verslo sąlygomis.Dabartinė vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartinediskontuota būsimo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią , kaip tikimasi,turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis.Įsipareigojimai parodomi diskontuota būsimo laikotarpio pinigų įplaukųsuma, kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslosąlygomis.
1.4 Finansinės apskaitos reikalavimai
Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parngtaapibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.Finansinės atskaitomybės reikalavimai: a) Ataskaitos tarpusavyje turi būti susietos; b) Turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus, bei pinigų srautus; c) Duomenys turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus; d) Informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai; e) Informacija turi būti palyginama; f) Duomenys turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų;Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansnės apskaitomybės formas,praleisdamos straipsnius, kurie pagal verslo apskaitos standartus nėraprivalomi ir kurių sumos lygios nuliui. Privalomus straipsnius galimapapildyti įterpaint papildomas eilutes, jei to reikia siekiant teisingaiparodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.Verslo apskaitos standartai nurodo tik finansinės atskaitomybės ataskaitųformatą, standartų prieduose pateikiamos pavyzdinės ataskaitų formos nėraprivalomos, tik rekomenduojamos. Konkrečias finansinės atskaitomybėsataskaitų formas pagal savo veiklos specifiką įmonės gali pasiruoštisavarankiškai.
1.5 Indentifikavimas
Balansas –finansinė ataskaita kurioje parodomas visas įmonės turtas,nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpiodieną.Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai indentifikuojama ir atskiriama nuokitos informacijos, kurią skelbia įmonė. Verslo apskaitos standartai yrataikomi sudarant finansinę atskaitomybę, todėl labai svarbu, kadinformacijos vartotojai galėtų atskirti pagal Verslo apskaitos standartusparengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri gali būti naudinga, betrengiama vadovaujantis kitomis taisyklėmis.Pateikiant finansinę atskaitomybę, kiekvienoje finansinės atskaitomybėsataskaitoje turi būti nurodyta: a) Atskaitomybę pateikiančios įmonės pavadinimas, adresas ir kodas; b) Ar tai atskiros įmonės, ar įmonių grupės finansinė atskaitomybė; c) Finansinės atskaitomybės laikotarpis, paskutinės finansinių metų dienos data ir patvirtinimo data; d) Finansinės atskaitomybės valiuta; e) Finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis. Finansinės atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais litų. Tūkstančiais litų informacija gali būti pateikiama tik tuo atvieju, jei dėl to nebus prarandama svarbi informacija. f) Vadovo pareigų pavadinimas, vardas, pavardė, parašas.
II. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI
Nepriklausomai nuo įmonės tipo jos apskaita iš esmės vedama vienodai,atsižvelgiant į BAP. Šie principai Lietuvoje jau suformuluoti buhalterinėsapskaitos pagrindų įstatymeNuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kuriojepateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinįlaikotarpį.Pasak G. Kalčinsko (2003) Įmonės principas. Kiekviena finansinęatskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į
finansinę atskaitomybę turi būti įtraukaimas tik tos įmonės turtas,nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigųsrautai. Įmonės turtas apskaitomas atskirai nuo jos savininkų turto, norsteisiškai to gali ir nebūti, pavyzdžiui, personalinių įmonių savininkoasmeninis turtas apskaitomas atskirai nuo jų valdomų įmonių. Šiuo principoprisilaikoma sudarant ir konsoliduotą įmonių atskaitomybę, kai savininkasne fizinis asmuo, bet įmonė valdo įmonę.Veiklos tęstinumo principas reiškia,kad sudarant metinę finansinęatskaitomybę daroma prielaida, jog įmonės veiklos laikotarpis neribotas irjos nenumatoma likviduoti, ir įmonės vadovybė turi įvertinti, ar įmonėgali tęsti veiklą. Jei įmonės savininkai nuspręstų savo valia likviduotiįmonę ar sustabdyti veiklą arba jie neturėtų kito pasirinkimo ir privalėtųtai padaryti, tuomet šiuos faktus reikia atskleisti metinėje finansinėjeatskaitomybėje ir nurodyti priežastis.Veiklos tęstinumo principo neprisilaikoma kai: a) yra pagrįsti ketinimai likviduoti įmonę; b) ketinama parduoti įmonę; c) gresia bankrotas.Kai atskaitomybė sudaryta neprisiklaikant šios apskaitos principo, visasįmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais. Turtas turi būtiįvertinamas grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimai –įvertintomis galutinio atsiskaitymo sumomis.Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita kurioje nurodomos įmonėsataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.Periodiškumo principas reiškia, kad įmonės veikla, nors ji tęsiasi,skaidoma į periodus. Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagalpaskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėlaiu ivykusios ūkinėsoperacijos ir ūkiniai įvikiai įtraukiami į apskaitą ir rodomi kitoataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įmonės savininkųsprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinantpraėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitiniolaikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms iropateikiami oto laikotarpio atskatomybėje.Paprastai finansiniai metaitrunka 12 mėnesių, bet, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama,livduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią,vieni finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių.Jie gali būti trumpesni nei12, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Tokiu atveju aiškinamajame rašte turibūti nurodytos finansinės atskaitomybės laikotarpio pakeitimo priežastys irpateikta pastaba, kad pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių irpinigųn srautų ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusiolaikotarpio finansinės atskaitomybės duomenimis.Ataiskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio finansinė atsakomybė yrarengiama.Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turitaikyti nuolat arba gana ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai araplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Finansinėsatskaitomybės straipsnių grupavimas ar informacijos pateiimo būdas galibūti keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos principaineleidžia teisingai porodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės.Negalima keisti apskaitos politikos dėl vienrtinio atsitiktinio ūkinioįvykio.Piniginio mato principas reiškia, kad visas įmonės turtas, nuosavaskapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atsakomybėje išreiškiami pinigais.Įmonės vykdo nepinigines ūkines operacijas – prekių ir paslaugų mainus, betapskaitoje šias operacijas registruoja pinigine išraiška ir finansinėjeatsakomybėje jos rodomos išreikštos pinigais. Visos valiutos, kuriomisįmonė atsiskaito, perskaičiuojamos į litus ir finansinė atsakomybė sudaromavienos rūšies valiuta. Visi finansinės atskaitomybės straipsniai, norsišreikšti pinigais, skirstomi į piniginius ir mepiniginius. Piniginiaistraisniai yra tie, kurie parodo pinigų srautus – pinigai irįsipareigojimai, o nepiniginiai yra visai kiti. Šis skirstymas gali būtireikšmingas valiutų kursų skaičiavimams bei konsoliduotos finansinėsatskaitomybės sudarymui.Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitojeregistruojami, tada kai jie atsiranda, ir pateikiami laikotarpių finisnėjeatskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjima.Palyginimo principas reiškia, kad finansinės ataskaitos turi būti parengtostaip,jog finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitųįmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinėsbūklės pokyčius, taigi įmonės turi pasirinktitokią apskaitos politiką, kurileistų taikyti naujus apskaitos metodus nepažeidžiant finansinėsatskaitomybės palyginimo principo. Finansinėje atskaitomyburi būtipateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienų finasinių metųinformacija. Jei buvo pakeistas finasinėsatskaitomybės straipsniųpateikimas ar grupavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norimapalyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7 versloapskaitos standarto „Apskaitos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidųtaisymas“nustatyta tvarka. Šis principas taikomas apskaičiuojant pajamas irsąnaudas.Atsargumo principas reiškia, kad įmonė pasirenka tokius apskaiatos būdus,kuriaias vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei pajamųir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta. Rengiantfinansinę atskaitomybę turi būti patikrinami visi subjiektyūs įvertinimai,pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikma atgauti.Įmonėse,kuriose yra gera apskaitos praktika, kiekvieną mėnesį (bet nerečiau kaip kas ketvirtį) kontrolės irm finansų struktūrinis padalinys(dažniausiai jį sudaro įmonės vadovai ir kontrolieriai) turėtų įvertinti: a) debitorinių skolų apmokėjimo tikimybę; b) atsargų, trumpalaikio finansinio turto perkainojimo būtinybę ir priimti rašytinius sprendimus. Sprendimai dėl ilgalaikio iturto perkainojimo priimami tikl vieną kartą per metus.Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka.Jos pateikimas neturi priklausyti nuo siekimo priversti apskaitos informacijos vartotojus priimti įmonei palankius sprendinius.
Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas irįvikius, daugiausia dėmesio kreipiama į jų turinį ir ekonominę prasmę, o netik į formalius pateikimo reikalavimus. Ūkinės operacijos ir įvikiai turibūti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jųturinį ir ekonominę prasmę net ir tada,kai apteikimas skiriasi nuo teisinėsformos. Pavyzdžiui sprendžiant pagal turimus dokumentus, įmonė perleidoturtą ir nuosavybės teises į tą turtą kitai įmonei, tačiau sudarė papildomąsusitarimą, pagal kurį įmonė ir toliau naudosis turto teikiama ekonominenauda. Tokiu atveju įregistravus apskaitoje informaciją apie turtoperleidimą, finansinėje atsakomybėje nebus teisingai atskleista sandorioesmė. Todėl turtas ir toliau turėtų būti rodomas įmonės balanse. Pagallietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo str., visos ūkinėsoperacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, išskyrus tuosatvejus, kai ūkinės operacijos gali būti pagrindžiamos susijusių ūkiniųoperacijų dokumentais. Verta prisiminti šią teisinę kolizją.Informacijos reikšmingumo principas reiškia, kad jos nepateikimas arneatskleidimas gali turėti įtakos finansinėms atskaitomybės informacijosvartotojų priimamiems sprendimams. Nustatant reikšmingumą, Vertinamas netik straipsnio dydis, bet ir pobūdis, nes priimant sprendimą, lemiamąįtaką gali turėti kiekvienas kriterijus. Kiekvienas reikšmingas straipsnisfinansinėje atskaitomybėje pateikaimas atskirai. Nereikšmingos sumos galibūti su panašaus pobūdžio ar paskirties sumomis ir atskirai nepateikiamos.Trapusavio užskaidos principas reiškia, kad turtas ir įsipareigojimainegali būti tarpusavyje užskaitomi, nebent tai numatyta kitame versloapskaitos standarte. Pajamos ir sąnaudos, kreditoriai ir debitoriaiįsipareigojimai, priklausantys tam pačiam klientui , finansinėjeatskaitomybėje turi būti pateikiami atskirai, tačiau verslo apskaitosstandartų numatytais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsniai gali būtitarpusavyje užskaityti pateikiant tik grynąjį rezultatą . Pavyzdžiui,grynasis rezultatas gali būti parodomas perleidus ilgalaikį turtą, gavuskompensaciją už patirtus nuostolius, keičiant užsienio valiutą.
Apibendrinant pagrindinius finansinės apskaitos principus, manau, galima teigti, kad: • įmonės principas. Įmonė yra atskiras apskaitos vienetas atskirtas nuo įmonių savininkų ir kitų įmonių. Įmonės turtas nesiejamas su savininko asmeniniu turtu; • Tęsiamos veiklos principas. Daroma prielaida, kad kieviena įmonė gali egzistuoti nepriklausomai ilgai. Šis principas teigia, kad įmonė kaip apskaitos objektas artimiausiu metu nebus likviduojama ir jos egzistavimo laikotarpis nėra kokiu nors budu apribotas. • Periodiškumo principas – jis nusako, kad nepaisant įmonės būklės jos ūkinė veikla gali būti dirbtinai suskirstyta į tam tikrus laikotarpius. Mokesčių įstatymas nuliame, jog dažniausiai taikomas lakotarpis kalendoriniai metai.. Metų laikotarpis yra dalijamas ketvirčiais arba mėnesias norint gauti daugiau informacijos. • Pastovumo principas. Jis teigia, kad apskaitos metodika turi būti pastovi pakankamai ilgą laikotarpį. Pasirinkta metodika negali būti keičiama metų eigoje. Rekomenduojama ją nekeisti dar ilgiau. • Piniginio įkainojimo principas. Įmonės vekla nuolat yra analizuojama, lyginama su kitų įmonių veiklos rezultatais, tai galima padaryti naudojant piniginį vienetą. Visi įmonės turto atsargų, veiklos pasikeitimai yra matuojami pinigais(litais). Infliacija apskaitoja nėra svarbi, daroma prielaida, kad pinigas yra stabilus. Šie 5 pricipai yra pagrindiniai, kiti tik juos papildo ir išplėtoja. • Išlaidų(savikainos) principas. Turto ir paslaugų įsigijimo gamybos
įšlaidų ir sanaudų vertinimo bazė yra pradinė jų kaina, arba faktinės įsigijimo išlaidos. Jos fiksuojamos įsigijimo metu ir nekinta per visą naudojimo laikotarpį. • Duomenų kaupimo principas. Esmė ta, jog ūkiniai faktai fiksuojami tada kai jie įvyksta. Sąnaudos fiksuojamos tada kai jos susidaro,nepriklausomai nuo to ar buvo piniginės išlaidos. • Pajamų registravimo principas. Pajamos laikomos uždirbtos tada, kai prekės parduotos ar atliktos paslaugos, nepriklausomai nuo to ar jos jau apmokėtos. • Palyginimo principas. Jis apsprendžia laikotarpį per kurį turi būti pripažįstamos sąnaudos, t.y. nustatomas kriterijus, pagal kurį užfiksuotos apskaitoje išlaidos yra pripažįstamos kaip sąnaudos.III. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA
UAB „Apastata“ įsikūrė 2002 metais, lapkričio 29 dieną. Jos pagrindinisakcininkas ir direktorius Bolius Apavičius. Pagrindinė įmonės veiklaįvairių pastatų statyba, bei keletas pagalbinių veiklos sričių (viena iš jųyra krovinių pervežimas bei mažmeninė prekyba). UAB „Apastata“ žiemos metudirba 40 darbuotojų, sezono metu apie 65 darbuotojus. Pagrindinė bendrovėsveikla vykdoma Tauragės regione. Nors šiame regione konkurencija nemaža,tačiau bendrovė sėkmingai plečia savo veiklą, savo kokybiškai atliktaisdarbais pritraukdama vis daugiau klientų. Bendrovė kuria ilgalaikiussantykius, siūlydama geriausius sprendimus siekia tapti patikimiausiaklientų partnere.Bendrovė siekia kryptingai viršyti visų partnerių lūkesčius statybųprocese nepriekaištingai atliekant darbus. Veikla nukreipta į konkrečiusveiksmus, operacijų atlikimus. Siekiama nuolat tobulinti darbo procesus.UAB „Apastata“ veiklos pagrindas – aukšta statybos darbų kokybė beimodernių technologijų diegimas. Sukaupta patirtis bei inovacijos įgalinabendrovę sėkmingai įgyvendinti tiek pastatus, tiek pačius sudėtingiausiusprojektuotojų sumanymus ir idėjas.„Apastata“ atlieka įvairios apimties ir paskirčių statybos bei remontodarbus. Bendrovės veiklos spektras apima gyvenamųjų, gamybinių, viešosiospaskirties bei komercinių pastatų statybas (nuo pamatų iki raktų įteikimo),gelžbetonio, mūro ir metalo konstrukcijų surinkimą, investicinių projektųvystymą.Pažangių statybos verslo naujovių taikymas ir nuolatinis darbuotojųtobulėjimas užtikrina išskirtinę „Apastata“ darbo kokybę ir pajėgumus,vykdant net ir didžiausios apimties projektus.Bendrovės direktorius ir administracija. Bendrovės administacijos vadovuyra direktorius. Direktoriumi gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuosudaroma darbo sutartis. Direktorių renka ir įstatymų numatyta tvarkaatšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.Direktoriui parinkti gali būtiorganizuojamas konkursas.Bendrovės valdymo organai. Bendrovės valdymo organai yra visuotinisakcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Administracijos vadovuyra direktorius. Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba nesudaroma.Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir akcininkų naudai.Jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kuriepažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi nurodytiems bendrovėstikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę – ūkinę riziką, yraakivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.
IV. FINANSINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS
4.1 Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo tvarka.
Akcininkui raštu pareikalavus , bendrovė ne vėliau kaip per darbo dienasnuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti akcininkui susipažinti ir(ar) kopijuoti metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus,bendrovės veiklos ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus,akcininkų sarašą. Akcininkas, kuriam nuosavybės teisė priklauso ne mažiaukaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominaliosvertės akcijos, arba akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso nemažiau kaip 1/20 bendrovės kapitalo sudarančios bendros nominalios vertėsakcijos, atstovas, pateikę raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinėspaslapties, turi teisę susipažinti su bendovės sudarytais sandoriais,suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialais turtoįteikimų ir mainų sutartimis.Atsisakymas pateikti dokumentus turi būtiįformintas raštu, jeigu reikalauja akcininkas.Apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą kiekvienam bendrovėsakcininkui pranešama registruotu laišku, likus nemažiau kaip 30 dienų ikisusirinkimo, o apie susirinkimą – ne vėliau kaip 10 dienų. Jei visibalsavimo teisę turintys akcininkai sutinka, susirinkimas gali būtišaukiamas nepaisant šių termenų.Bendrovės kapitalas. Bendrovės kapitalas skirstomas į skolintą ir nuosavą.Nuosavas kapitalas sudaromas iš akcijų emisijos kainos ir bendrovės pelno.Skolintas kapitalas susidaro imant kreditus ir kitaip skolinantis lėšų.Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro: • Įstatinis kapitalas; • Akcijų priedai; • Perkainojimo rezervas; • Paskirstytinieji, nepaskirstytinieji ir kiti įstatymų numatyti rezervai; • Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis); • Dotacijos ir negražintos subsidijos; • Atidėtosios išlaidos.
4.2 Apskaitos organizavimas UAB „Apastata“
Apskaitos organizavimas. Šis procesas susideda iš 12 pagrindinių apskaitosorganizavimo elementų: • Apskaitos organizavimo bendrosios nuostatos; • Buhalterinio darbo organizavimas; • Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas; • Asmenų, atsakingų už apskaitos dokumentų įsigijimą ir naudojimą, paskyrimas; • Drausminė darbuotojų atsakomybė; • Materialinė darbuotojų atsakomybė; • Kasos ir banko operacijų organizavimas; • Atsargų apskaitos organizavimas; • Darbo užmokesčio tarifinė sistema; • Normos ir normatyvai; • Buhalterijos kontrolės sistema; • Apskaitos darbuotojų profesinė etika;Šiuos elementus būtina žinoti norint gerai organizuoti apskaitos sistemąįmonėje.Bendrosios nuostatos.Bendrovėje apskaitos darbai organizuojamivadovaujantis šios tvarkos nuostatomis.UAB „Apastata“ rengia norminius aktus, kuriais vadovaujamasitvarkant apskaitą ir rengiant atskaitomybę.Bendrovė tvarko apskaitą pagal šiuos finansinę apskaitą ir įmonių veikląreglamentuojančius teisės aktus: • LR buhalterinės apskaitos įstatymas; • Verslo apskaitos standartai; • LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas; • LR pinigų įstatymas; • LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas; • LR akcinių bendrovių įstatymas; • LR darbo kodeksas; • LR civilinis kodeksas • LR apskaitos instituto Standartų tarybos nutarimas „Dėl pavyzdinio sąskaitų plano patvirtinimo“; • LR Vyriausybės nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“; • LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“; • LR Vyriausybės nutarimas Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“; • Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymas Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“;
Finansiniai metai. Bendrovės finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Bendrovėsapskaita yra tvarkoma dvejybiniu įrašu. Dėl įmonėje vykstančios ūkinėsveiklos keičiasi apskaitos lygybės struktūra: didėja ar mažėja atskirosturto dalys, kinta ir nuosavybės struktūra. Kiekviena operacija pakeičianemažiau kaip du skirtingus apskaitos lygybės elementus, tačiau lygybėjeišlaikoma pusiausvira. Tai yra vadinamasis dvejybinis įrašas, kuriuopagrįsta dvejybinė apskaitos sistema. Apskaita tvarkoma ir apskaitosdokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą,o prireikus – ir litą, ir užsienio valiutą. Ūkiniai įvykiai ir ūkinėsoperacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas LR teisėsaktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitojeperskaičiuojami į litus pagal Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutossantykį, galiojantį ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną.Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuviųkalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalba. Bendrovėje apskaitainaudojami tokie dokumentai kaip: sąskaitos – faktūros, kasos pajamųorderiai, išlaidų orderiai, balansas ir t.t. (priedas nr.2,3,4,5).
4.3 Buhalterinio darbo organizavimas
Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterija, kuri yra savarankiškasBendrovės struktūrinis padalinys. Buhalterijos darbuotojų darbąorganizuoja, vadovauja ir kontroliuoja vyriausiasis buhalteris.Vyriausiąjįbuhalterį į pareigas priima ir iš jų atleidžia direktorius. Vyriausiasisbuhalteris pavaldus Bendrovės direktoriui.Visi Bendrovės buhalterijosdarbuotojai vykdydami darbines pareigas savo veikloje privalo vadovautisįstatymais, kitais teisės aktais, darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais,įmonės vidaus dokumentais, Bendrovės patvirtintu Etikos kodeksu beivisuotinai priimtomis etikos ir darbo etiketo normomis, profesinę etikąreglamentuojančiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis etikos normomis.Bendrovės administracijos vadovas atsako už apskaitos organizavimą,finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku.Vyriausiasisbuhalteris atsako už visų buhalterinių įrašų teisingumą.Už buhalterinėsapskaitos organizavimo tvarkos nesilaikymą, darbinių funkcijų netinkamąvykdymą Bendrovės darbuotojams gali būti taikoma drausminė, materialinėatsakomybė.Direktorius – administracijos vadovas atsako už apskaitosdokumentų išsaugojimą.
Bendrovės „Apastata“ administracijos vadovas atsako už apskaitosorganizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku.Vyriausiasis buhalteris atsako už dėl savo kaltės atliktą neteisingąmokesčių ir įmokų apskaičiavimą ir jų deklaravimą ne laiku, neteisingųduomenų pateikimą Statistikos departamentui prie LRV, jų pateikimą nelaiku, taip pat kitų nustatytų pažymų ir pranešimų nepateikimą valdžiosinstitucijoms, Bendrovės darbuotojams bei tretiesiems asmenims, neteisingąir nesavalaikį mokesčių ir įmokų sumokėjimą, įskaitymą bei grąžinimą.
4.4 Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas
Informacija, kuri naudojama Bendrovės veikloje bei atitinka žemiauišdėstytus požymius, laikoma Bendrovės komercine paslaptimi: • turi tikrą ar potencialią komercinę-gamybinę vertę; • informacija negali būti laisvai prieinama tretiesiems asmenims; • Bendrovė ar kitas asmuo, kuriam Bendrovė patikėjo šią informaciją, deda protingas pastangas išsaugoti jos slaptumą. Su Bendrovės komercinių paslapčių sąrašu visi Bendrovės darbuotojaisupažindinami pasirašytinai.
Komercinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmoneilaikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį taikoma drausminėnuobauda – atleidimas iš darbo. Šios drausminės nuobaudos taikymasnepanaikina Bendrovės teisės reikalauti, kad asmuo sumokėtų 1 p. numatytąbaudą bei atlygintų Bendrovės nuostolius.4.5 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis
Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma sudarbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybiųsaugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėlpriemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įforminama raštu. Šiojesutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojasprisiima visišką materialinę atsakomybę.Kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojųatsakomybės, sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudarbuotojų. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai.Atlygintini nuostoliai paskirstomi tarp kolektyvo narių proporcingaigaunamai pareigybinei algai ir faktiškai dirbtam laikui per laikotarpį nuopaskutinės inventorizacijos iki nuostolių išaiškinimo dienos.
4.6 Kasos ir banko operacijų organizavimas.
Bendrovėje kasos ir banko operacijos vykdomos vadovaujantis šiomisnuostatomis.Kasininko darbo organizavimas. Kasininkas pasirašytinai supažindinamas suLR Vyriausybės nuostatomis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiaiskasos darbo organizavimą. Su Bendrovės kasininku turi būti sudarytavisiškos materialinės atsakomybės sutartis.Kasininkas materialiai atsako užvisų jo atsakomybėn gautų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuosBendrovė gali patirti ir dėl sąmoningų jo veiksmų, ir dėl netinkamo arbanesąžiningo pareigų vykdymo.Kasininkas savo sprendimu negali patikėti jampavesto darbo kitiems asmenims, nors jie būtų tos pačios Bendrovėsdarbuotojai.Kasininkui neatvykus į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arbakai su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuojaBendrovės vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitamBendrovės vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Inventorizacijos metusurašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Šiame darbe išnagrinėti apskaitos įpatumai įmonėje. Išnagrinėtipagrindiniai finansinės apskaitos principai, esmė, tikslai, uždaviniai.Susipažinta su apskaitos elementais.Darbe pateikta įmonės apskaitosreikalavimai ir indentifikavimas.Išnagrinėjus apskaitos įpatumus galima teigti, kad apskaita turi spręndžiašiuos uždavinius: • Laiku ir tiksliai apskaičiuoja, susistemina ir apibendrina visus įmonėje vykstančius procesus; • Tinkamai atspindi įmonėje esančias ūkines lėšas ir jų apyvartą; • Kontroliuoja įmonės turto saugumą, padeda tinkamai naudoti turtą ir garantuoja jo gausinimą; • Tinkamai apskaičiuoja įmonės veiklą apibūdinančius ekonominius rodiklius; • Teikia patikimą informaciją, reikalingą ekonominiai analizei atlikti, tinkamiems ir protingiems sprendimams priimti; • Teikia informaciją tiesiogiai įmonės veikla suinteresuotiems asmenims.UAB „Apastata“ reikėtų ir toliau sėkmingai vystyti ekononinę apskaitą,dometis apskaitos naujovėmis, nepamiršti, kad apskaita atspindi tikrąjįbendrovės veidą.
LITERATŪRA
1 Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 19997. 117 p.2. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 364 p.ISBN 9986-487-35-83. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 91 p.ISBN 9955-04-082-34. Smalenskas G. Įmonės finansų pradmenys. Vilnius, 2000.5. Smalenskas G. Finansai, 1 dalis. Vilnius 2001.6. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 13 p.7. Valužis K.Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė: metinės atskaitomubėssudarymas. Viltis, 1996.ISBN 9986-454-44-18. Valužis K. Apskaitos metodika: apskaita atskaitomybė analizė. Viltis,1999. 217 p.ISBN 9986-454-38-7