Socialinės pašalpos

TURINYS

1 Įvada 22. Pašalpų apžvalga, kurios mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo lėšų 33. Statistiniai duomenys 144.Išvados 265. Literatūros sąrašas 276. Priedai 28

1. ĮVADA Kursinio darbo tikslas yra pašalpų apžvalga, kurios mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo lėšų, ir statistinių duomenų analize 1998 – 2003 m. Lietuvos Respublikoje skiriamos 4 rūšių socialinio draudimo pašalpos:• Ligos pašalpa;• Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpį;• Motinystės (tėvystė) pašalpa;• Profesinės reabilitacijos pašalpa.

1 lentelė2. PAŠALPŲ APŽVALGA, KURIOS MOKAMOS IŠ VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO LĖŠŲTurinys Ligos pašalpa Profesinės reabilitacijos pašalpa Motinystės (tėvystė) pašalpa Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpįTeisė gauti pašalpos – Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridiniusar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys;– Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys.Socialinio draudimo stažą sudaro – Laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būtimokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos, profesinės reabilitacijos ir motinystės socialiniam draudimui; – Lligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikas; – Ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga gavimo laikas; – Bedarbio pašalpų gavimo laikas;– Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas.

Turinys Ligos pašalpa Profesinės reabilitacijos pašalpa Motinystės (tėvystė) pašalpa Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpįPašalpa skiriama – Jeigu ligos arba traumos atvėju, išskyrus ligos pašalpų skyrimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, pripažintų draudiminiais įvykiais, atvejus; – Užkrečiamų ligųprotrūkių ir epidemijų; – Vaikų priežiūrai –jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas; – Šeimos nario ligos jeigu jį būtina slaugyti; – GydymosiProteziniame ir/ar ortopediniame stacionare ir dėl to prarandama dalis darbo pajamų. – Jeigu apdraustasissusirgo darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną;– Jeigu asmenslaikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo;– Apdraustasis priešlaikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. – Asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, jeigu šie asmenys dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje.dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų; – jeigu asmenis iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą;– Jeigu asmenis dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų. Kai vienas iš tėvų, (įtėvių), globėjas, kuris: – Yra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu; – Įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai;

– Per paskutinius 24 mėnesius iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Kai moterys:– iki pirmos nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą; – suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos.

Turinys Ligos pašalpa Profesinės reabilitacijos pašalpa Motinystės (tėvystė) pašalpa Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpįPašalpos mokėjimo laikotarpis – Ligos ar traumosatveju – iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas. – Užkrečiamų ligųprotrūkių ir epidemijų metu – šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo; asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) – iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas. – Vaikų įstaigojenustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. – Gydantisproteziniame ir/ar ortopediniame stacionare – už visą jame būtą (įskaitant vykimo į stacionarą ir atgal) laiką.– Slaugant sergantįšeimos narį: ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas; vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų; slaugant stacionare sergantį bet kuria liga vaiką iki 7 metų, taip pat slaugant stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jei vaikai slaugomi stacionare – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus; – Apdraustiesiemsasmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;

– Savanoriškai gydantis stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus. – Už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį: nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos; kol asmuo taps darbingu, arba bus pripažintas nedarbingu, ar iš dalies darbingu. – Ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. – Vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiui, bet ne anksčiau kaip nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukaks vieneri metai (įskaitant vaiko gimimo dieną). Moterims, kurios pagimdė suėjus 28 nėštumo savaitėms ir vėliau, pašalpa mokama: – 70 kalendorinių dienų iki gimdymo; – 56 kalendorines dienas po gimdymo arba – 70 kalendorinių dienų po gimdymo, jeigu: gimdymas buvo komplikuotas; gimė daugiau negu vienas kūdikis. – Moterims, pagimdžiusioms 22 – 28 nėštumo savaitę, pašalpa mokama: – 28 kalendorines dienas po gimdymo; – 70 kalendorinių dienų po gimdymo, jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau.

Turinys Ligos pašalpa Profesinės reabilitacijos pašalpa Motinystės (tėvystė) pašalpa Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpįPašalpos dydis – Ligos pašalpą užpirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, (išskyrus šeimos nario slaugos pašalpą) apmoka darbdavys. Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir didesnė negu 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbuotojo ir tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką;– Nuo 3–ioskalendorinės nedarbingumo dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį;– Pašalposskiriamos, jeigu dėl jų į pašalpos mokėtoją buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos.

– 85 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio;– Profesinės reabilitacijos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusi dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų. – 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko iki 1 metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį – 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.Turinys Ligos pašalpa Profesinės reabilitacijos pašalpa Motinystės (tėvystė) pašalpa Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpįPašalpos apskaičiavimas ir mokėjimo tvarka – Kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš ligą turėtas draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė);– Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumos;– Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį; – Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo;

– Pašalpos skiriamos, jeigu dėl jų į pašalpos mokėtoją buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos.

Turinys Ligos pašalpa Profesinės reabilitacijos pašalpa Motinystės (tėvystė) pašalpa Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpįPašalpa nemokama – Jeigu traumą gavodarant nusikaltimus;– Jeigu sužalojo savosveikatą arba apsimetė sergančiu;– Jeigu laikinonedarbingumo priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis;– Jeigu pažeidusgydytojo nustatytą gydymo ar slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją ar pasitikrinti darbingumo – VSDF valdybos teritorinio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimu pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgesniam negu 14 kalendorinių dienų laikotarpiui. – Jeigu asmuo nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir išduotas profesinės reabilitacijos pažymėjimas.

Prašymas skirtipašalpą Priedas Nr.1 Priedas Nr. 2 Priedas Nr. 3

3. STATISTINIAI DUOMENYS

1 pav. Apmokėtų laikinojo nedarbingumo dienų dėl ligų skaičius vienam apdraustajam.

Pagal Statistikos Departamento duomenys apmokėtų laikinojo nedarbingumo dienų dėl ligų skaičius vienam apdraustajam keičiasi netolygiai. Didžiausias rodiklis buvo 1999 metais, o mažiausias 2002 metais (gal būt susirgimo avėjų sumažėjo?). Bet tai galėjo atsitikti dėl įvairių priežasčių: dėl Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimo, dėl apdraustųjų privalomuoju VSD gyventojų skaičiaus sumažėjimas arba darbingo amžiaus gyventojų sumažėjimas.

2 lentelėLietuvos gyventojai ir valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenis Rodikliai Metai Pasikeitimai palyginus 2003 m. su 1998 m. 1998 1999 2000 2001 2002 2003 Bendras Lietuvos gyventojų skaičius metų pradžioje (tūkst.žm.) 3562,3 3536,4 3512,1 3487,0 3475,6 3462,6 -99,7

Darbingo amžiaus gyventojų skaičius (tūkst.žm.) 2135,4 2148,3 2163,8 2181,0 2046,8 2076,0 -59,4Apdraustieji privalomuoju VSD (tūkst.žm.) 1344,8 1320,2 1298,5 1273,2 1304,3 1319,2 -25,6Apdraustųjų ir darbingumo amžiaus gyventojų santykis (%) 62,98 61,45 60,01 58,38 63,72 63,55 +0,57Apdraustųjų ir Lietuvos gyventojų santykis (%) 37,75 37,33 36,98 36,51 37,53 38,10 +0,35

Lentelėje matome, kad nuo 1998 m. iki 2003 m. Lietuvos gyventojų sumažėjo 99,7 tūkst.žm., darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 59,4 tūkst.žm., o apdraustųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 25,6 tūkst.žm. Apdraustųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykio padidėjimas parodo, kad daugiau žmonių pradėjo dirbti (arba ofisialiai dirbti) (2 pav.). Apdraustųjų ir Lietuvos gyventojų santykio padidėjimas parodo, kad padidėjo nedarbingo amžiaus gyventojų skaičius kurie dirbo.

2 pav. Darbingumo amžiaus gyventojai ir valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenys 1998 – 2003 m.

3 pav. Ligos pašalpos priskaitymas pagal ligų rūšis 2003 m.

Pagal Statistikos Departamento duomenys didžiausią dalį išmokėtų pašalpų 2003 m. tenka ligos pašalpoms – 79,17 % ir pašalpoms už nelaimingus atsitikimus buityje – 14,24 %.

4 pav. Motinystės pašalpų gavėjų skaičiaus kitimas 1998 – 2003 m.

Motinystės pašalpų gavėjų skaičius per ataskaitinį laikotarpį (3 pav.) sumažėjo 3,2 tūkst. žm., nes 6,5 tūkst. žm. sumažėjo gimusiųjų skaičius. Bet santykis tarp šių dviejų rodiklių padidėjo 3,8 %. Tai reiškia, kad padidėjo dirbančių moterų skaičius, kurie gavo motinystės pašalpą.

5 pav. Motinystės pašalpos VSDF valdybos teritoriniuose skyriuose 2003 m.

Pašalpos gavėjai 2003 m. didesniąją dalį sudaro moterys gyvenančios rajonuose, taip pat ir didesnė dalis išmokėtos sumos tenka moterims gyvenančioms rajonuose. Vidutinė pašalpos suma moterims gyvenančioms mieste sudaro 2165,36 Lt, o rajonuose – 3054,26 Lt.

6 pav. Motinystės (tėvystės) pašalpų (vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogoms) vidutinio mėnesinio gavėjų skaičiaus kitimas 1998 – 2003 m.

Didžiausias rodiklis per analizuojamą laikotarpį buvo 2000 m., o mažiausias – 2003 m. Nuo 2000 m. šis rodiklis kiekvienais metais mažėjo. Tai atsitiko, nes gimstamumas Lietuvoje sumažėjo, nors išmokėtų motinystės pašalpų skaičius 2003 m. padidėjo palyginus su 2001 m. Gali būti, kad motinos (tėvai) grįžta į darbą, nes pašalpos dydis neatitinka jų poreikiams.

7 pav. Motinystės (tėvystės) pašalpų (vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogoms) priskaičiuota suma 2001 – 2003 m.

Motinystės (tėvystės) pašalpa 2003 m. palyginus su 2001 m. sumažėjo 6627,5 tūkst. Lt, bet palyginus su 2002 m. padidėjo 3172,2 tūkst. Lt. Nors motinystės (tėvystės) pašalpų vidutinio mėnesinio gavėjų skaičius 2002 m. sumažėjo palyginus su 2001 m., bet priskaičiuota suma didėja (6 pav.). Tai atsitiko dėl vidutinio pašalpos vienam žmogui padidėjimo.

3 lentelėLigos ir motinystės socialinio draudimo rodikliai Rodikliai Metai Pasikeitimai 2001 2002 2003 palyginus su 2001 m. palyginus su 2002 m.Ligos pašalpa (tūkst. Lt) 191817,4 191551,9 208855,4 + 17038,0 + 18903,5Motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpa (tūkst. Lt) 55225,9 55114,9 60083,4 + 4857,5 + 4968,5Motinystės (tėvystės) vaiko priežiūros iki vienerių metų atostogų pašalpa (tūkst. Lt) 96289,6 86489,9 89662,1 – 6627,5 + 3172,2Iš viso: 343332,9 333156,7 358600,9 + 15268,0 + 25444,2

Per analizuojamąjį laikotarpį (3 lentelė) ligos ir motinystės sumokėtos pašalpos kiek vienais metais didėja. Motinystės (tėvystės) pašalpos sumažėjo 6627,50 tūkst. Lt palyginus 2001 m., o palyginus 2002 m. padidėjo 3172,20 tūkst. Lt. Valstybinio socialinio draudimo išlaidos iš viso didėjo kiekvienais metais.

8 pav. Valstybinio socialinio draudimo išlaidos 2001 m. pagal rūšys.

9 pav. Valstybinio socialinio draudimo išlaidos 2002 m. pagal rūšys.

10 pav. Valstybinio socialinio draudimo išlaidos 2003 m. pagal rūšys.

Valstybinio socialinio draudimo vidutinės išlaidos 2001- 2003 m. (8-10 pav.) didžiausią dalį sudarė ligos pašalpos 57 %, o mažiausią dalį sudarė motinystės pašalpos 16 %. Motinystės (tėvystės) pašalpa sudaro 26 %.

4. IŠVADOSSocialinis draudimas yra svarbus šalies piliečiams (bet ne visada žmonės supranta apie draudimo svarbumą). Statistikos duomenys parodė, kad apdraustųjų privalomuoju VSD draudimų paskutinių laikotarpių ir socialinio draudimo išlaidos iš biudžeto pašalpoms didėja. Buvo bandoma išaiškinti priežastys, kurios įtakojo socialinio draudimo išlaidom. Bet tai reikėjo padaryti analizuojant laikotarpį, pradedant nuo1950 m., atkreipti dėmeį į geografinius ir demografinius rodiklius, šalies ekonominę padėtį, Valstybės biudžetą ir t.t.

Rašant kursinį darbą susidūriau su daugelis sunkumais: truko literatūros, kai kurie Statistikos Departamento leidiniai išleidžiami vieną kartą per trys metus, už 2004 -2005 m. statistinių duomenų apie Valstybinio socialinio draudimo nebuvo rasta.

LITERATŪRA

1. PETRAUSKIENĖ, Kazimiera, BARTAŠKA, Romualdas. Apskaita biudžetinėse įstaigose. Vilnius, 2005. 204 p. ISBN 9955-519-38-X.2. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas // Žin., 2000, Nr.111-3574.3. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, nelaimingų atsiti kimų darbeir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas // Žin., 2005, Nr. 71-2557.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-18 nutarimas Nr.413 „Dėl profesinių reabilitacinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo nuostatų“ // Žin., 2005, Nr.51-1699.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001- 01-25 nutarimas Nr. 86 „Dėl ligos ir motinystės draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ // Žin., 2001, Nr. 1-284; Žin., 2002, Nr.38-1385. 6. http://www.finmin.lt http://www.std.lt/ http://www.lrs.lt/ http://www.sodra.lt/

PRIEDAI