Įmonės sąnaudų struktūra ir valdymo problemos įmonėje

pagal
ApskaitaKursinisIlgas4 445 žodžių23 min. skaitymo
Turinys

ĮMONĖS SĄNAUDŲ STRUKTŪRA IR VALDYMO PROBLEMOS ĮMONĖJE

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

Įvadas

Sąnaudos — ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo arba turto vertės sumažėjimo ar įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Šiame darbe tikimasi sužinoti bei atskleisti, kas sudaro sąnaudų struktūra ir kokias funkcijas atlieka sąnaudos. Kokių priemonių imtis, kad būtų sumažintos sąnaudos įmonėje.

Nagrinėjama tema aktuali, nes sąnaudos našta tenka ne tik įmonei, bet ir vartotojui, prekių ir paslaugų pirkėjui.

Mano darbo objektas — sąnaudų struktūra ir valdymo problemos įmonėje.

Šio darbo tikslas — išsiaiškinti sąnaudų struktūra ir valymo problemas įmonėje.

Darbo uždaviniai:

1. Supažindinti su įmonių patiriamomis sąnaudomis

2. Išanalizuoti sąnaudų struktūra

3. Išsiaiškinti kaip įmonėje pripažįstamos sąnaudos

4. Apžvelgti veiklos sąnaudas

5. Apžvelgti pardavimo sąnaudas

Sąnaudų pripažinimo kriterijus remiasi palyginimo, bei kaupimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Veiklos sąnaudos parodo per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su tipine įmonės veikla.

Kiekviena įmonė imasi veiklos todėl, kad gautų kiek galima didesnę ekonominę naudą. Ji nustatoma pasitelkus pelno, uždirbto per tam tikrą laikotarpį, rodiklį. Pastarajam įtaką daro du veiksniai. Pirma, pajamos, gautos pardavus prekes ar suteikus paslaugas, antra, sąnaudos, patirtos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas.

1. Sąnaudų pripažinomo samprata ir jų koregavimas

Kuo 1994 m. sausio 1 d. įvedus naująjį sąskaitų planą ir patvirtinus naujas finansinės atskaitomybes formas (pelno (nuostolio) ataskaitą, pelno paskirstymo ataskaitą, finansines būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita bei paaiškinamojo rašte nuostatas atsirado būtinybė aiškiai skirti pajamų ir sąnaudų apskaitoje pripažinimo kategorijas ir tvarką. Metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarka bei pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka yra patvirtinta Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu „Nr. 804.

(1;p 180)

Nežiūrint į tai, kad jau sukanka 5 metai, kaip turi būti taikomas naujasis sąskaitų planas ir sudaroma finansinė atskaitomybė bei įgyvendinamos to nutarimo nuostatos, dėl tikslaus pajamų ir sąnaudų apibrėžimo bei jų praktinio įgyvendinimo iki šiol išlieka ne mažai ginčytinų dalykų. Pavyzdžiui, BAPĮ 2 straipsnyje yra nuoroda apie pajamų ir sąnaudų kaupimo principo taikymą, tačiau kituose teisės aktuose tas principas būna ir kitaip traktuojamas.

Pajamų apskaitai sąskaitų plane yra skirta 5 klasė, o sąnaudų 6 klasė.

Nurodymuose dėl sąskaitų plano naudojimo yra nurodyta, kad 5 klasės sąskaitos, jas uždarant, koresponduoja su 39 sąskaita (D 5 klasės sąskaitos, K 39 sąskaita). Analogiška metodika yra ir dėl 6 klasės sąskaitų taikymo — jas uždarant 6 klasės sąskaitos koresponduoja su 39 sąskaita (D

39, K 6 klasės sąskaitos). Tačiau paaiškinimuose prie atskirų sąskaitų naudojimo yra sutinkama visai kitokiu korespondencijų, pvz., yra nurodoma, kad savikainos formavimo sąskaita gali būti debetuojama (D 10) atlikus formavimo darbus, kredituojant 6 klasės sąskaitas (K 61, 629, 649). O tai jau reiškia, kad šiuo atveju išnyksta kaupimo principo reikalavimai. (3;p

230)

Metodiniu apskaitos organizavimo ir atskaitomybės sudarymo požiūriu tai gali privesti prie tam tikrų klaidų. Juk jeigu apskaitos darbuotojas, pamiršęs arba ir nežinodamas į pelno (nuostolio) ataskaitą įrašys 5 ir 6

klasės sąskaitų duomenis, suregistruotus kaupimo principu, neatėmęs perkeltų į kitas sąskaitas sumų, jo pelno (nuostolio) ataskaitos rodikliai bus iškraipyti. Ir jeigu tas iškraipymas lems sąnaudų padidėjimą (jei nebus eliminuotos į kitas sąskaitas iškeltos sąnaudų sumos), tai bus nustatytas žymiai mažesnis pelnas bei paskaičiuotas mažesnis pelno mokestis. Tada, tai nustačius, bus perskaičiuotas pelnas, pelno mokestis, nustatytos baudos ir delspinigiai. (8;p 260)

1.1 Pajamų ir sąnaudų prekybos įmonėse pripažinimas

Pajamų pripažinimo tvarka. Prekybos, įmonėms yra svarbu sukaupti tikslią ir objektyvią informaciją apie uždirbtas pajamas. Pajamos uždirbamos iš pagamintos produkcijos pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį. (2; p 315)

Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos vadovaujantis pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarka, kuri reglamentuojama atskiruose standartuose. 10 VAS

„Pardavimo pajamos“ apibrėžiama:

• Pardavimo pajamos – ekonominės naudus padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. (2;p 315)

Pajamų ir sąnaudų pripažinimas glaudžiai susijęs su jau žinomais –

įmonės veiklos tęstinumo, pajamų ir sąnaudų kaupimo, palyginimo principais.

Visais atvejais turi būti laikomasi apskaitos pastovumo principo. Pardavimo pajamos už parduotą produkciją pripažįstamos pardavimo dieną, vadovaujantis kaupimo principu: apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko. Suteiktų paslaugų pajamos pripažįstamos, kai paslauga suteikta. Prekių pardavimas ar paslaugų atlikimas turi būti įformintas dokumentais, kuriuose pažymima, kaip keičiasi įmonės turtas ir nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai.

Pajamos laikomos uždirbtomis ir įregistruojamos apskaitoje, kai produkcijos pardavėjas:

➢ užbaigė visus esminius produkcijos gamybos darbus;

➢ perdavė pirkėjui visą su šia produkcija susijusią riziką, esamą bei busimą naudą. Rizikos perdavimas – momentas, kada pardavėjas ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti prekių, o pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir gauna prekių nuosavybės teikiamą naudą.

Tačiau negalima pamiršti egzistuojančios tikimybės, kad produkcija neatitinkanti kokybės reikalavimų, gali būti grąžinta, gali prireikti nenumatytų papildomų sąnaudų, susijusių su produkcijos pardavimu. (6; p112)

Praktinėje veikloje pajamų pripažinimas yra gana sudėtingas. Pasitaiko išskirtinių atvejų, kai pajamos pripažįstamos vėliau, negu prekės buvo parduotos. Pavyzdžiui, pardavus sudėtingas stakles, pardavėjas įsipareigoja jas sumontuoti pas klientą. Šiuo atveju pajamos bus pripažintos užbaigus staklių montavimo darbus ir pasirašius darbų priėmimo perdavimo aktą. Tam tikrais atvejais pajamos gali būti pripažintos dar prekių nepardavus.

Pavyzdžiui, toks pajamų pripažinimas gali būti taikomas žemės ūkio gamyboje, brangiųjų metalų gavyboje. Šiose šakose pajamos pripažįstamos, kai nuimamas derlius ar iškasami metalai. Toks pajamų pripažinimas susijęs su rinkos kainų stabilumu bei iš anksto žinomomis pardavimo kainomis. Kai kada pajamos gali būti pripažintos dar gaminant numatomas parduoti prekes.

Pavyzdžiui, toks pajamų pripažinimo būdas gali būti taikomas vykdant ilgalaikes sutartis, susijusias su didelių objektų statyba, sudėtingų įrenginių montavimu, naujomis technologijomis. Tokios pajamos pripažįstamos pagal faktiškai atliktų darbų procentą. (1;p 200)

Per ataskaitinį laikotarpį gautos įplaukos, kurios nelaikomos pajamomis, pavyzdžiui, gautas apmokėjimas avansu, yra parodomos balanse kaip įmonės įsipareigojimai (debitorinis įsiskolinimas). Pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.

Sąnaudų pripažinimo tvarka. Nustačius per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pajamų sumas, apskaitoje reikia tiksliai pripažinti patirtas sąnaudas, uždirbant šias pajamas. Tai labai svarbu, nes nuo to, ar sąnaudos pripažįstamos, ar ne, tiesiogiai priklauso pelno dydis. (6; p112)

Pripažįstant tiek pajamas, tiek sąnaudas, labai svarbu nustatyti ataskaitinį laikotarpį. Uždirbtų pajamų suma turi būti lyginama su patirtomis sąnaudomis per tą patį ataskaitinį laikotarpį. Palyginus per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų ir jas uždirbant patirtų sąnaudų sumas, apskaičiuojamas įmonės veiklos rezultatas – pelnas arba nuostolis.

Reikia gerai įsidėmėti, kad turto išlaidos, nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu, registruojamos turto dalyje.

1.2 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pagal šio principo tvarką, kuri yra reglamentuojama teisiniuose aktuose (pagrindiniame iš jų LR Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. (nutarime Nr. 804)

– yra nustatyta, kad pajamos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje tuo laikotarpiu, kada jos uždirbtos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko.

Buhalterinių sąskaitų naudojimo požiūriu pajamos yra apskaitomos 5

klasės sąskaitose, detalizuojant jas pagal rūšis: pardavimo, kitos veiklos, finansines ir investicines bei pagautę.

Pajamų pripažinimo tvarka yra labai sudėtinga, be to, reikalauja labai didelio tikslumo, nes nuo to priklauso finansinių rezultatų apskaičiavimas.

Ypač tai yra sudėtinga ir labai svarbu dėl to, kad, pavyzdžiui, pardavimas pasireiškia ir tiesioginiu būdu, ir per prekybos tinklą, ir per tarpininkus (konsignacija) bei vykdant sutartinius įsipareigojimus. Todėl ir pats pajamų pripažinimas yra apskaitomas kiekvienu atveju pagal skirtingą metodiką.

Plačiau pajamų pripažinimas ir jų teisinis pagrindimas bus nagrinėjamas prie 5 sąskaitų klasės operacijų apskaitos. (1;p 200)

Pagal šio principo taikymo tvarką, kuri yra reglamentuota teisiniuose aktuose (pagrindiniame iš jų LR Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarime —

žiūr. priede), yra nustatyta, kad sąnaudos yra pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje tuo laikotarpiu, kada jos buvo patirtos pajamoms uždirbti.

Sąnaudų pripažinimo kriterijus remiasi palyginimo principu, kad sąnaudos turi būti adekvačios uždirbtoms pajamoms. Tačiau šitas kriterijus turi keletą išimčių:

✓ jis gali būti taikomas tiktai produkcijos, prekių ir patarnavimų realizavimo atveju. Tai reiškia, kad realizacijos procese galima palyginti tiktai kiekybinius rodiklius — jei gauta pajamų už 100

vienetų, tai tiek (100) galima nurašyti ir į realizavimo sąnaudas, žinoma, pagal įmonės savikainą. Patarnavimų realizavimo atveju į sąnaudas gali būti įkelta tiktai tų atliktų patarnavimų vertė, už kuriuos yra pateikiama užsakovui sąskaita, už tuos patarnavimus, kuriuos užsakovas priėmė.

Parduotų prekių, produkcijos ir patarnavimų vertė pagal įmonėje susiklosčiusią savikainą yra apskaitoma 6 klasės 60 sąskaitoje. (1;p 200)

„Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina“. O už tas prekes ir patarnavimus uždirbtos pajamos yra apskaitomos 5 klasės 50 sąskaitoje

„Pardavimai ir paslaugos“.

Tačiau dar kartą norisi akcentuoti, kad šiuo atveju palyginimo principas gali ir turi būti įgyvendintas tiktai lyginant kiekybinius rodiklius, nes vertinis (suminis) palyginimas yra neįmanomas, nes pajamos negali būti lygios sąnaudoms. Pajamos yra fiksuojamos pardavimo kainomis, o sąnaudos –

savikainos kainom. (1; p 200)

tiek (100) galima nurašyti ir į realizavimo sąnaudas, žinoma, pagal įmonės savikainą. Patarnavimų realizavimo atveju į sąnaudas gali būti įkelta tiktai tų atliktų patarnavimų vertė, už kuriuos yra pateikiama užsakovui sąskaita, t. y. už tuos patarnavimus, kuriuos užsakovas priėmė.

Parduotų prekių, produkcijos ir patarnavimų vertė pagal įmonėje susiklosčiusią savikainą yra apskaitoma 6 klasės 60 sąskaitoje „Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina”. O už tas prekes ir patarnavimus uždirbtos pajamos yra apskaitomos 5 klasės 50 sąskaitoje „Pardavimai ir paslaugos“.

Tačiau dar kartą norisi akcentuoti, kad šiuo atveju palyginimo principas gali ir turi būti įgyvendintas tiktai lyginant kiekybinius rodiklius, nes vertinis (suminis) palyginimas yra neįmanomas, nes pajamos negali būti lygios sąnaudoms. Pajamos yra fiksuojamos pardavimo kainomis, o sąnaudos — savikainos.

1.3 Sąnaudų koregavimas

Sąnaudas koreguoti gali tekti:

➢ padarius produkcijos savikainos kalkuliavimą — koreguojant savikainos nukrypimus;

➢ padarius atliktų darbų savikainos kalkuliavimą — koreguojant savikainos nukrypimus;

➢ gavus iš tiekėjų pakoreguotas sąskaitas. Jei prekės yra parduotos,gali būti koreguojama parduotų prekių savikaina;

➢ nurašant įvairius skirtumus pagal visų rūšių inventorizavimo duomenis (jie gali būti susieti su sąnaudų padidėjimu ar sumažėjimu):

➢ grąžinus parduotas prekes (šiuo atveju analogiškai turi būti koreguojamos ir pajamos bei atsiskaitymai);

Praktikoje gali atsirasti ir kitų atvejų, dėl ko reikės koreguoti sąnaudų (o gal ir pajamų) sąskaitas. Kokios sąskaitų korespondencijos bus susietas su tais koregavimais, reikia žiūrėti prie atskirų sąnaudų apskaitos. (2;p 315)

2. Išlaidos ir sąnaudų panašumai ir skirtumai

Sąnaudų pripažinimo samprata yra apibrėžta Vyriausybės nutarime Nr. 804

„Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka”, tačiau tame nutarime yra daug dviprasmiškumo.Pvz., nurodoma: „Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, įmonės turi registruoti apskaitoje ir pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje pagal duomenų kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principus. Tai reiškia, kad ne visos įmonėje per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos (pinigų išleidimas, turto bei paslaugų sunaudojimas, taip pat skolų atsiradimas) laikomos sąnaudomis ir ne visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos turi būti susijusios su šio laikotarpio išlaidomis”. (1;p200)

Iš tokio apibrėžimo visai neaišku, kokios išlaidos laikomos sąnaudomis ir kokios sąnaudos nelaikomos išlaidomis.

Norint išvengti klaidų, o tuo pačiu papildomų mokesčių ir baudų, apskaitos darbuotojams tikslinga atskirti išlaidas nuo sąnaudų.

Reiškia, bet koks pinigų išleidimas ar skolų atsiradimas, jeigu tai neuždirbo pajamų, nepateko į 6 klasės sąskaitas, nėra sąnaudos. Pinigų uždirbimo sąlyga yra susieta tik su prekių, produkcijos ar paslaugų realizavimu. Nes čia turi būti taikomas palyginimo principas.

Kitoks pinigų išleidimas — mokesčių sumokėjimas, skolų grąžinimas nėra sąnaudos. Tolygiai išleisti pinigai ne visada gali uždirbti pajamas akcizų, baudų bei kitokių mokesčių mokėjimas (kas yra atvaizduojama kitose 6 klasės sąskaitose) negali uždirbti pajamų ir negali būti toms operacijoms taikomas palyginimo principas. (1; p 200)

Galiausiai išlaidų ir sąnaudų skiriamasis bruožas, tai ne koks nors filosofinis sąvokų traktavimas, bet konkretus apskaitos metodikos taikymas.

Iš esmės, kaip buvo sakyta anksčiau, reikia laikytis pelno (nuostolio)

ataskaitos sudarymo taisyklių ir taip vadinamo kaupimo principo.

Bet jeigu 6 klasės sąskaitose sukauptos sąnaudos bus perkeliamos į kitas sąskaitas, pvz., į 10 sąskaitą — Formavimo savikaina, kredituojant o klasės sąskaitas (61, 629, 630, 649) sąskaitas, jei tos sąnaudos bus paverčiamos išlaidomis (bet čia akivaizdžiai bus ignoruojamas kaupimo principas), tai (kategoriška sąlyga) tokios sąnaudos neturi būti įrašomos į pelno (nuostolio) ataskaitą. Metodinių požiūriu tai yra lėšų naudojimo dirbtinis sumažinimas (nors finansiniams rezultatams įtakos neturi).

Tik pagal apskaitos metodiką galima atskirti, kas yra išlaidos ir kas yra sąnaudos.

(6; p 112)

3. Pajamų ir sąnaudų suvestinė

3.1 Sąnaudų pripažinimas

Kitas veiksnys, turintis įtakos prekybos įmonės pelno rodikliui, –

sąnaudos, susijusios su gautomis per ataskaitinį laikotarpį pajamomis.

Pripažįstant sąnaudas apskaitoje laikomasi palyginimo principo:

ataskaitinio laikotarpio pajamos turi būti lyginamos su sąnaudomis, kurios buvo patirtos uždirbant tas pajamas. Pajamų pripažinimas susijęs su ataskaitinio laikotarpio ekonominės naudos padidėjimu, o sąnaudų – su to paties laikotarpio, per kurį buvo uždirbtos pajamos, ekonominės naudos (kartu ir savininkų nuosavybės) sumažėjimu.

Jums jau žinoma, kad sąnaudos reiškia pinigų išleidimą, turto ir paslaugų sunaudojimą arba skolų atsiradimą, kurie gali būti patikimai išmatuoti ir yra susiję su parduota produkcija ar paslaugomis. Tai reiškia, kad sąnaudos pripažįstamos tuo pat metu, kaip ir įsipareigojimų atsiradimas ar turto sumažėjimas, susijęs su to paties laikotarpio pajamų gavimu.

Tačiau reikia turėti omenyje, kad sąnaudos apskaitoje pripažįstamos ne tuo metu, kai išmokami pinigai ar atsiranda skolos, bet kai prekė ar paslaugos parduodamos. Taigi sąnaudų pripažinimas tiesiogiai susijęs su pajamų pripažinimu. Todėl įvairios išlaidos, susijusios su parduotomis prekėmis, yra pripažįstamos sąnaudomis tik tuo metu, kai tos prekės yra parduodamos. Vadinasi, laikotarpio sąnaudomis tampa tik ta išlaidų dalis, kuri davė pajamų per tą patį laikotarpį. (6; p 112)

Sąnaudų pripažinimo problema yra tiek pat sudėtinga, kaip ir pajamų pripažinimas. Tam tikra sąnaudų dalis yra tiesiogiai susijusi su gautomis pajamomis. Tokių tiesioginių sąnaudų pripažinimas didelių problemų paprastai nesukelia. Pripažindami aiškiai susijusias su pajamomis sąnaudas, rinkos šalių apskaitininkai laikosi principo „sąnaudos tegul eina paskui pajamas”. Kitaip tariant, tiesiogines sąnaudos, „kurios sudaro parduotų prekių savikainą, pripažįstamos iš karto pardavus prekes (pripažinus pajamų uždirbimo faktą).

Į prekybos įmonių parduotų prekių savikainą įeina parduotų per ataskaitinį laikotarpį prekių pirkimo, atsigabenimo bei prekių parengimo parduoti išlaidos. Jei perkant prekes buvo pasinaudota arba numatoma pasinaudoti prekybinėmis nuolaidomis ar diskontais, jų sumos į parduotų prekių savikainą neįskaičiuojamos. (6; p 112)

Deja, praktikoje ne visos sąnaudos yra tiesiogiai ir aiškiai susijusios su pajamomis. Kai kada jų sąryšį nustatyti sunku, o kartais iš viso neįmanoma.

Kai tikimasi, kad pajamos iš resursų naudojimo bus gaunamos keletą ataskaitinių laikotarpių, bet pajamų ryšys su sąnaudomis galės būti nustatytas tik apytiksliai ar netiesiogiai, apskaitininkai dažnai naudoja racionalaus ir sisteminio sąnaudų paskirstymo būdą. Dažniausiai tai būtina pripažįstant sąnaudas, susijusias su tokio ilgalaikio materialiojo turto, kaip antai: pastatų, įrengimų, bei nematerialiojo turto – patentų, licencijų ir pan.. naudojimu.

Šiuo atveju sąnaudos parodomos kaip materialiojo turto nusidėvėjimas arba nematerialiojo turto amortizacija. Šie klausimai bus plačiau nagrinėjami antrajame knygos tome.

Kai išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su pajamomis ir išlaidos neuždirbs pajamų ateinančiaisiais laikotarpiais, kitaip tariant, kai apskaitoje jos negali būti traktuojamos kaip turto kūrimo išlaidos, jos nedelsiant pripažįstamos laikotarpio, kurio metu yra padarytos, sąnaudomis.

Tokio pobūdžio sąnaudos vadinamos veiklos sąnaudomis. Jas sudaro bendrosios, administracinės ir pardavimo sąnaudos. (2; p 315)

3.2 Veiklos sąnaudų sudėtis ir apskaita

Įmonės, plėtodamos ūkinę veiklą, patiria sąnaudas, kurių negalima arba ekonomiškai netikslinga skirti konkretiems gaminiams ar paslaugoms. Tačiau be šių sąnaudų neįmanoma normali įmonės veikla. „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“ yra toks apibrėžimas:

Veiklos sąnaudas – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.

Prie tokių sąnaudų priskiriama pavyzdinio sąskaitų plano 6 klasės sąskaita 61 Veiklos sąnaudos. Įsigaliojus VAS, veiklos sąnaudų sąskaitos reikšmė labai pasikeitė. Į šią sąskaitą įmonės įtraukia daug informacijos.

Veiklos sąnaudos skirstomos į detalesnes sąskaitas: 610 Pardavimo sąnaudos ir 611 Bendrosios ir administracinės sąnaudos. (1; p 200)

Sąskaita 610 Pardavimo sąnaudos tiesiogiai susijusi su prekių pardavimu bei paslaugų teikimu per ataskaitinį laikotarpį. Joms priskiriama:

➢ prekybos darbuotojų darbo užmokestis, įmokos socialiniam draudimui;

➢ komisiniai mokesčiai pardavėjams ir prekių pardavimo paslaugos;

➢ ataskaitinio laikotarpio skelbimų, reklamos, prekių ženklų išlaidos;

➢ prekių mugių organizavimo, prekių įpakavimo ir nugabenimo pirkėjui išlaidos;

➢ prekybos patalpų nuomos ir eksploatavimo išlaidos, nusidėvėjimo sąnaudos.

Pardavimo sąnaudos turi būti registruojamos ir pripažįstamos apskaitoje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai jos buvo patirtos.

Bendrosios ir administracinės sąnaudos yra dalis veiklos sąnaudų, kurios sudaro sąlygas uždirbti pajamas. Jų dydis nesusijęs su pardavimų apimtimi. Bendrosios ir administracinės sąnaudos turi būti registruojamos ir pripažįstamos apskaitoje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai jos buvo patirtos.

Sąskaitoje 611 Bendrosios ir administracinės sąnaudos registruojamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudos, susijusios su įmonės valdymu ir normalios (nenutrūkstamos) veiklos palaikymu. Joms priskiriama:

➢ valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokestis ir socialinis draudimas;

➢ komandiruočių išlaidos;

➢ turto draudimo išlaidos;

➢ ryšių, reklamos, mokymo išlaidos;

➢ prenumeratos, nuomos išlaidos;

➢ remonto, banko aptarnavimo išlaidos;

➢ ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos;

➢ įmonės reprezentacinės sąnaudos ir kt.

Kompiuterizavus apskaitą, smulkesnis detalizavimas įvairiais pjūviais atliekamas atsižvelgiant į įmonės informacinius poreikius. (Ivanauskienė A.

2004)

Pateikiame pagrindines korespondencijas, susijusias su veiklos sąnaudų registravimu:

D 61 Veiklos sąnaudos

K 1217 Pastatų įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

K 1148 Nematerialiojo turto (programinės įrangos) amortizacija (-)

K 271 Sąskaitos bankuose, K 272 Kasa (registruojamas apmokėjimas, skelbimų, parodų, prekių išvežiojimo sąnaudos, ataskaitinio laikotarpio prekių pakavimo, žymėjimo sąnaudos, bendrosios ir administracinės paskirties patalpų nuomos sąnaudos)

K 202 Išankstiniai apmokėjimai

K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis

K 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis

K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos

K 4464 Mokėtinos garantinio fondo įmokos

K 4486 Kitos mokėtinos sumos.

(6; p 112)

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, įmonės privalo apskaičiuoti įvairius mokesčius: kelių, nekilnojamojo turto, aplinkos teršimo ir kt. Tam yra atskira sąskaita 612 Veiklos mokesčių sąnaudos. Priskaičiuotos mokesčių sumos registruojamos:

D 6121 Kelių mokesčio sąnaudos

D 6122 Nekilnojamojo turto mokesčio sąnaudos

D 6124 Aplinkos teršimo mokesčio sąnaudos

D 6125 Kitų mokesčių sąnaudos

K 4485 Kiti mokėtini mokesčiai biudžetui

Išnagrinėję pagrindines, susijusias su veiklos sąnaudomis sąskaitų korespondencijas, smulkiau aptarsime reprezentacines (pranc. reprėsentation

– atstovavimas) ir reklamos sąnaudas. Kiekviena įmonė, vykdydama savo veiklą, patiria reprezentacinių sąnaudų. Daugiausia tokių sąnaudų įmonės patiria norėdamos užmegzti naujus verslo ryšius su potencialiais įmonės produkcijos ar paslaugų pirkėjais, investuotojais, galinčiais turėti įtakos verslui. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų (pavyzdžiui, verslo partnerių) naudai, siekiant sukurti įmonei palankius verslo ryšius su konkrečiais asmenimis. Tuo siekiama išlaikyti įmonės įvaizdį. Prie reprezentacinių sąnaudų priskiriamos konkrečių asmenų naudai patirtos apgyvendinimo, vaišinimo, kultūros renginių lankymo, suvenyrų ir kitos sąnaudos. Reprezentacijos organizavimas turi būti įformintas įmonės vadovo įsakymu, o visos šios rengimo išlaidos įregistruojamos tik atitinkamai įformintų ir juridinę galią turinčių pirminių dokumentą pagrindu.

Reprezentacijos sąnaudų nereikia tapatinti su reklamos sąnaudomis. (2; p

315)

Prie reklamos sąnaudų priskiriama reklamos per žiniasklaidą išlaidos, reklaminių akcijų metu pirkėjams skiriamų prizų įsigijimo išlaidos, gaminių su firmos ženklu ir kitų nedidelės vertės daiktų, atiduodamų pirkėjams, išlaidos.

Prekybos, paslaugų, perdirbimo įmonės gali kartu su kitais subjektais organizuoti muges, parodas. Tokie renginiai padeda reklamuoti prekes, paslaugas, padidinti ateities pardavimus. Pagal pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarką padarytos reklamos ir reprezentacijos išlaidos priskiriamos prie veiklos sąnaudų.

Visos sąnaudos, sukauptos sąskaitos 61 Veiklos sąnaudos debete, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje uždaromos:

D 3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė

K 61 Veiklos sąnaudos

Pelno (nuostolio) ataskaitoje veiklos sąnaudos parodomos atskirame straipsnyje.

5001 PARDAVIMO PAJAMOS

– 6000 PARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA

= BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS)

. 610 PARDAVIMO SĄNAUDOS

– 61 VEIKLOS SĄNAUDOS

611 BENDROSIOS IR ADMINISTRACINĖS SĄNAUDOS

= VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS)

Uždarius veiklos sąnaudų sąskaitą, pradedamas naujas ataskaitinis laikotarpis, kuriame pasikartojančiai kaupiamos tik tuo ataskaitiniu laikotarpiu patirtos sąnaudos. (2; p 315)

4. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ SĄSKAITŲ UŽDARYMAS

Sudarius 2004 metų finansinę atskaitomybę, pajamų ir sąnaudų sąskaitos turi būti uždaromos. Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas (gali būti naudojama sąskaita 3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė arba sąskaitos uždaromos vienos per kitas) atliekamas 2004 m. gruodžio 31 d. data ir apskaičiuojamas atskaitinio laikotarpio rezultatas:

1) D 5 klasės sąskaitos

K 3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė

2) D 3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė

K 6 klasės sąskaitos

3) Kai ataskaitiniais metais apskaičiuojamas pelnas:

D 3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė

K 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

Kai atskaitiniais metais patiriami nuostoliai:

D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

K 3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė

Prasidėjus naujam 2005 m. ataskaitiniam laikotarpiui, 2004 m. uždirbtas pelnas tampa ankstesniųjų metų pelnu, todėl finansinėje apskaitoje gali būti daromas įrašas:

D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

K 342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

Šį įrašą galima padaryti tik uždarius pajamų ir sąnaudų sąskaitas.

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 2 patvirtintame pavyzdiniame sąskaitų plane pelno paskirstymui išskirtos atskiros sąskaitos 59 Pelno paskirstymas ir 69 Pelno paskirstymas. Naudojant šias sąskaitas, patogiau surinkti duomenis finansinei atskaitomybei sudaryti. Jeigu šios pelno paskirstymo sąskaitos nenaudojamos, pelno paskirstymas turi būti registruojamas tiesiogiai 34 sąskaitoje Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), ją detalizuojant pagal pelno panaudojimo būdus.

Jeigu praėjusių metų grynasis pelnas jau perkeltas į ankstesniųjų metų nepaskirstyto pelno sąskaitą, skirstytinas rezultatas registruojamas:

D 342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

K 591 Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas

Jeigu praėjusių metų grynasis pelnas dar yra 341 sąskaitoje Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), skirstytinas rezultatas registruojamas taip:

D 342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

K 591 Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas

Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pavyzdiniame sąskaitų plane

341 sąskaita Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) turi dvi subsąskaitas: 3411 Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) ir 3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ankstesnių metų pelnas (nuostoliai). Tokias pačias subsąskaitas turi ir 342 sąskaita. Vadinasi, skirstytiną pelną sudaro ne tik pelnas, apskaičiuotas pelno (nuostolių) ataskaitoje, bet ir jo koregavimai, parodyti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Pavyzdžiui, ankstesniais metais padaryta esminė klaida buvo ištaisyta 2004 metais, tiesiogiai didinant pelną (7 VAS). Šios klaidos taisymą atspindėjus retrospektyviniu būdu, tiesiogiai bus pakoreguotas nepaskirstytasis pelnas.

Pelno paskirstymo registravimo sąskaitose pavyzdys:

Tarkime, 2003 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytas pelnas – 60 000 Lt. 2004

metais įmonė uždirbo 90 000 Lt pelno. 2005 m. vasario 25 d. eilinis visuotinis susirinkimas patvirtino audituotą 2004 metų finansinė atskaitomybę ir paskirstė pelną: į privalomąjį rezervą – 4500 Lt, dividendams – 8000 Lt. Kaip matyti iš pateikto pavyzdžio, 2005 m. pradžioje nepaskirstytas pelnas yra 150 000 Lt. 2005 m. vasario 25 d. finansinėje apskaitoje daromi įrašai.

1) Registruojamas paskirstytinas rezultatas

D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 90

000 Lt

D 342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 60

000 Lt

K 591 Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas

150 000 Lt

2) Registruojamas privalomas rezervas

D 691 Pervedimai į įstatymo numatytus rezervus 4500

Lt

K 331 Privalomasis rezervas

4500 Lt

3) Registruojama pelno dalis, skirta dividendams

D 694 Dividendai

8000 Lt

K 4481 Mokėtini dividendai ir kiti įsipareigojimai akcininkams 8000

Lt

Kaip minėta, dividendai privalo būti išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos, todėl registruojami trumpalaikių įsipareigojimų sąskaitoje.

4) Registruojamas likęs nepaskirstytas pelnas

D 693 Nepaskirstytasis pelas 137 500 Lt

K 342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 137

500 Lt

Pelno paskirstymo sąskaitos gali būti uždaromos iš karto po akcininkų susirinkimo arba 2005 m. pabaigoje. Tuomet daromas įrašas:

D 591 Praėjusių metų nepaskirstytas pelnas 150 000

Lt

K 691 Pervedimai į įstatymo numatytus rezervus

4500 Lt

K 694 Dividendai

8000 Lt

K 693 Nepaskirstytasis pelas 137 500 Lt

Pelno paskirstymo sąskaitos (59 ir 69) taip pat galėjo būti uždarytos per tranzitinę 3901 sąskaitą Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Šis pelno paskirstymas bus atvaizduotas 2005 metų finansinės atskaitomybės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

4 ĮMONĖS STRUKTŪRA IR VALDYMO PROBLEMOS

UAB „RIKLAIVA“ susikūrė 1997 m. Rugpjūčio1d. Anksčiau ši įmonė vadinosi

„K Komskio“ individuali įmonė.

„K Komskio“ individuali įmonė buvo sukurta 1992m. Įmonė pradėjo veiklą, turėdama tris pieno supirkimo punktus. Po dviejų metų pradėjo naują veiklos rūšį, maisto produktų prekybą.

Pirmąją parduotuvę atidarė Vilkyškiuose, o po to Lumpėnuose, bei

Pagėgiuose. Kai įmonėje atsirado dirbančių keturiasdešimt žmonių, buvo nuspręsta įmonę įregistruoti į UAB.

UAB „RIKLAIVA“ pavadinimas atsirado, nuo žmonos ir vaikų vardų pirmųjų raidžių. (Rima, Kęstutis,Algirdas, Vaiva). Įmonės savininkai yra du akcininkai (Tėvas Kęstas ir vyriausias sūnus Kęstutis).

Įmonė užsiima maisto produktų pardavimu. Pateikiu įmonės sąnaudų struktūra.

1. Pajamos, sąnaudos ir pelnas

|Rodiklio pavadinimas |Eil.|Per ketvirtį |

| |Nr. | |

|A |B |1 |

|Pajamos (1010, 1030, 1040, 1050 eil. suma) |1000| |

|Tipinės veiklos pajamos |1010| |

|palūkanų pajamos |1011| |

|komisinių pajamos |1012| |

|Finansinės ir investicinės veiklos pajamos |1030| |

|pajamos iš investicijų kitose įmonėse, vertybinių | | |

|popierių, paskolų suteikimo ir indėlių bankuose |1031| |

|Pajamos iš kitos veiklos |1040| |

|Pagautė |1050| |

|Sąnaudos (1140, 1160, 1170, 1190 eil. suma) |1100| |

|Veiklos sąnaudos (1141–1152 eil. suma) |1140| |

|algos ir atlyginimai |1141| |

|įmokos socialiniam draudimui |1142| |

|ilgalaikio materialiojo turto nuoma |1143| |

|įmonei suteiktos mokamos paslaugos |1144| |

|iš jų elektros ir šilumos energija |1144| |

| |1 | |

|komandiruočių išlaidos (transportas, |1145| |

|apgyvendinimas) | | |

|kitos materialinės sąnaudos |1146| |

|iš jų kuras |1146| |

| |1 | |

|turto ir gyvybės draudimas |1147| |

|mokesčiai |1148| |

|ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas |1149| |

|nematerialiojo turto amortizacija |1150| |

|palūkanos (pildo finansinės išperkamosios nuomos |1151| |

|(lizingo) įmonės) | | |

|komisinių išlaidos |1152| |

|Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos |1160| |

|iš jų palūkanos |1161| |

|Sąnaudos kitai veiklai |1170| |

|Netekimai |1190| |

|Pelnas, nuostolis (-) (1000 eil. minus 1100 eil.) |1200| |

|Pelno mokestis |1201| |

|Grynasis pelnas (1200 eil. minus 1201 eil.) |1210| |

Įmonės vadovas

(Parašas) (Vardas ir pavardė)

(Ataskaitą sudariusio asmens vardas ir pavardė) (Telefonas)

(Faksas) (El. paštas)

PAIŠKINIMAI

Ataskaitą pildo visos finansinio tarpininkavimo įmonės (finansinės išperkamosios nuomos (lizingo), draudimo brokerių ir kitos įmonės), išskyrus kredito įstaigas, investicines bendroves, draudimo ir pensijų lėšų kaupimo įmones.

Algos ir atlyginimai (1141 eil.) – įmonės darbuotojams apskaičiuotas visų rūšių darbo užmokestis, įskaitant įvairias priemokas, pašalpas, kompensacijas už dirbtą ir nedirbtą laiką, komandiruočių dienpinigiai, visų rūšių natūrinės išmokos, įvertintos tuo metu galiojusiomis kainomis, įvairios darbdavio pašalpos ir kompensacijos darbuotojų šeimoms.

Įmonei suteiktos mokamos paslaugos (1144 eil.) – parodomos kitų įmonių arba asmenų įmonei suteiktų paslaugų išlaidos (elektros, šilumos, vandens tiekimo, transporto, reklamos, pašto, ryšių, saugumo užtikrinimo ir pan.).

Kitos materialinės sąnaudos (1146 eil.) – trumpalaikio materialiojo turto įsigijimo sąnaudos.

SĄNAUDŲ VALDYMO PROBLEMOS

Pagrindinė sąnaudų augimo priežastis yra susijusi su ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų padidėjimu (15 proc.), pradėjus eksploatuoti naujus nuotekų valymo ir vandens gerinimo įrenginius. Dėl elektros energijos ir kuro pabrangimo sąnaudos padidėjo 8 proc., o dėl paslaugų pagal sutartis brangimo – 14 proc. Pradėjus sąnaudų mažinimo programų įgyvendinimą, pavyko

2 proc. sumažinti darbuotojų skaičių.

Įmonė patyrė daugiausia sąnaudų apšildymo pastatams ir technologijų diegimą.

Įmonės sąnaudų valdymo problema didžiausia yra tai kad daugiausia sąnaudų patiria pirkdama kurą. Sąnaudas įmonė turi mažinti diegdama naujas technologijas.

Išvados

Įmonės gali savarankiškai pasirinkti valdymo apskaitos modelį.

Sąnaudos skirstomos į pagrindines ir pridėtines. Savikainos kalkuliavimo požiūriu paplitęs sąnaudos skirstymas į tiesiogines ir netiesiogines.

1. Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos vadovaujantis pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarka. Pajamos už parduotą produkciją įregistruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko.

2. Finansinės veiklos sąnaudoms priskiriamos finansinėms (kredito)

investicinėms institucijoms mokamos ir mokėtinos palūkanos, delspinigiai už atsiskaitymus ne laiku, beviltiškų skolų sąnaudos įmonės vertybinių popierių (akcijų, vekselių) išleidimo ir kitos panašios sąnaudos.

Investicinės veiklos sąnaudomis laikomos kitose įmonėse esančių investicinės vertės sumažėjimas, pvz., šitaip atsitinka kai negrįžtamai sumažėja trečiųjų asmenų akcijų kurių yra nusipirkusi įmonė, vertė.

Neįprastinės veiklos sąnaudoms priskiriami visi netekimai, susiję su neįprastine įmonės ūkine veikla ir patirti nepriklausomai nuo įmonės valdytojų valios (pvz., netekimai dėl stichinių nelaimių) arba ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais padidintų pajamų nurašymai.

3. Sąnaudos pripažįstamos tik tuomet, kai prekė jau parduotos.

Tačiau pagal optimalumo principą atsivežimo ir kitos panašios išlaidos gali būti iškart priskirtos parduotų prekių savikainai, neskirstant jų jau parduotoms ir dar kai nėra didelių neparduotų prekių likučių svyravimų.

Tada daroma prielaida, kad apytikriai kiekvieną laikotarpį parduotų prekių savikainai tenka tokia pat tų prekių atvežimo išlaidų dalis.

4. Veiklos sąnaudoms priskiriamos visos įmonės veiklos išlaidos, kurių neįmanoma aiškiai susieti su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu. Tokias išlaidas leidžiama iškart pripažinti laikotarpio veiklos sąnaudomis. Veiklos sąnaudos skirstomos į bendrąsias ir administracines bei pardavimų sąnaudas.

5. Pardavimo sąnaudoms priskiriamos įmonės patiriamos prekių reklamos, su pardavimu susijusių papildomų paslaugų (pvz., prekių įpakavimu ar jų nugabenimo pirkėjui), prekybinių patalpų eksploatavimo ir nusidėvėjimo bei kitos panašios sąnaudos.

Be abejo, parduotų prekių savikainos ir veiklos sąnaudų patiria kiekviena įmonė. Tačiau be prekybinės veiklos įmonė gali verstis ir su tipine veikla nesusijusia kita veikla, kuria verčiantis patiriamos kitos veiklos sąnaudos. Be to kai kurios įmonės verčiasi finansine bei investicine veikla, jos taip pat gali patirti nuo įmonės vadovų sąmoningos veiklos nepriklausančių neįprastinės veiklos sąnaudų, vadinamų netekimais.Sėkmingai dirbančios įmonės uždirba pelną, o uždirbtas pelnas visuomet yra apmokestinamas tam tikro dydžio pelno mokesčiu, taigi patiriamos dar ir pelno mokesčių sąnaudos.

Įmonėje sąnaudų valdymo problemos dažniausiai būna per didelės:

transporto, nuomos, elektros ir k.t. Jei įmonė nemoka šių išlaidų panaudoti efektyviai sąnaudos būna didelės. Ir įmonė dirba neefektyviai.

Literatūra

Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Rosma 2004. 200 p. ISBN

9986-00-388-1

Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius 2004. 315p.

ISBN 9955-491-69-8

Kalčinskas G. Įmonių apskaitos pagrindai/ G. Kalčinskas, G. Černius Vilnius

2000. 288p. ISBN 9986-487-58-7

Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius 2003. 409p. ISBN

9955-04-082-3

KalčinskasG. Užduočių sprendimas antroji dalis/ G.Kalčinskas R.

Kalčinskaitė Vilnius 2003. 250p. ISBN 9955-04-082-3

Putkienė R. Paskaitos pagrindai. Vilnius 1997. 112p. ISBN 9986-9076-1-6

Valužis K. Apskaitos metodika Vilnius 2000. 180p. ISBN 9986-454-44-1

Valužis K. Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė. Vilnius 1996. 260 p. ISBN

9986-454-08-5

[pic]