Įmonės sąnaudų struktūra ir valdymo problemos įmonėje

ĮMONĖS SĄNAUDŲ STRUKTŪRA IR VALDYMO PROBLEMOS ĮMONĖJE

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS 3

1. SĄNAUDŲ PRIPAŽINOMO SAMPRATA IR JŲ KOREGAVIMAS 4

1.1 Pajamų ir sąnaudų perdirbimo įmonėse pripažinimas 5

1.2 PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS 6

1.3. SĄNAUDŲ KOREGAVIMAS 8

2.IŠLAIDOS IR SĄNAUDŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI 8

3. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ SUVESTINĖ 10

3.1 Sąnaudų pripažinimas 10

3.2 Veiklos sąnaudų sudėtis ir apskaita 11

4 UAB „Riklaiva“ ĮMONĖS STRUKTŪRA IR VALDYMO PROBLEMOS 17

IŠVADOS 20

LITERATŪRA 22

ĮVADAS

Sąnaudos — ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto
pardavimo, turto netekimo arba turto vertės sumažėjimo ar įsipareigojimų
prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas
kapitalas, išskyrus tiesioginį jo maažinimą.

Šiame darbe tikimasi sužinoti bei atskleisti, kas sudaro sąnaudų
struktūra ir kokias funkcijas atlieka sąnaudos. Kokių priemonių imtis, kad
būtų sumažintos sąnaudos įmonėje.

Nagrinėjama tema aktuali, nes sąnaudos našta tenka ne tik įmonei, bet
ir vartotojui, prekių ir paslaugų pirkėjui.

Mano darbo objektas — sąnaudų struktūra ir valdymo problemos įmonėje.

Šio darbo tikslas — išsiaiškinti sąnaudų struktūra ir valymo problemas
įmonėje.

Darbo uždaviniai:

1. Supažindinti su įmonių patiriamomis sąnaudomis

2. Išanalizuoti sąnaudų struktūra

3. Išsiaiškinti kaip įmonėje pripažįstamos sąnaudos

4. Apžvelgti veiklos sąnaudas

5. Apžvelgti pardavimo sąnaudas

Sąnaudų pripažinimo kriterijus remiasi palyginimo, bei kaupimo
principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis ssusijusios
pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Veiklos sąnaudos parodo
per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su tipine įmonės
veikla.

Kiekviena įmonė imasi veiklos todėl, kad gautų kiek galima didesnę
ekonominę naudą. Ji nustatoma pasitelkus pelno, uždirbto per tam tikrą
laikotarpį, rodiklį. Pastarajam įtaką daro du veiksniai. P

Pirma, pajamos,
gautos pardavus prekes ar suteikus paslaugas, antra, sąnaudos, patirtos
uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas.

1. SĄNAUDŲ PRIPAŽINOMO SAMPRATA IR JŲ KOREGAVIMAS

Kuo 1994 m. sausio 1 d. įvedus naująjį sąskaitų planą ir patvirtinus
naujas finansinės atskaitomybes formas (pelno (nuostolio) ataskaitą, pelno
paskirstymo ataskaitą, finansines būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita
bei paaiškinamojo rašte nuostatas atsirado būtinybė aiškiai skirti pajamų
ir sąnaudų apskaitoje pripažinimo kategorijas ir tvarką. Metinės finansinės
atskaitomybės sudarymo tvarka bei pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje
tvarka yra patvirtinta Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu “Nr. 804.
(1;p 180)

Nežiūrint į tai, kad jau sukanka 5 metai, kaip turi būti taikomas
naujasis sąskaitų planas ir sudaroma finansinė atskaitomybė bei
įgyvendinamos to nutarimo nuostatos, dėl tikslaus pajamų ir sąnaudų
apibrėžimo bei jų praktinio įgyvendinimo iki šiol išlieka ne mažai
ginčytinų dalykų. Pavyzdžiui, BAPĮ 2 straipsnyje yra nuoroda apie pajamų ir
sąnaudų kaupimo principo taikymą, ttačiau kituose teisės aktuose tas
principas būna ir kitaip traktuojamas.

Pajamų apskaitai sąskaitų plane yra skirta 5 klasė, o sąnaudų 6 klasė.

Nurodymuose dėl sąskaitų plano naudojimo yra nurodyta, kad 5 klasės

sąskaitos, jas uždarant, koresponduoja su 39 sąskaita (D 5 klasės

sąskaitos, K 39 sąskaita). Analogiška metodika yra ir dėl 6 klasės sąskaitų

taikymo — jas uždarant 6 klasės sąskaitos koresponduoja su 39 sąskaita (D

39, K 6 klasės sąskaitos). Tačiau paaiškinimuose prie atskirų sąskaitų

naudojimo yra sutinkama visai kitokiu korespondencijų, pvz., yra nurodoma,

kad savikainos formavimo sąskaita gali būti debetuojama (D 10) atlikus

formavimo darbus, kredituojant 6 klasės sąskaitas (K 61, 629, 649). O tai

jau re

eiškia, kad šiuo atveju išnyksta kaupimo principo reikalavimai. (3;p

230)

Metodiniu apskaitos organizavimo ir atskaitomybės sudarymo požiūriu tai

gali privesti prie tam tikrų klaidų. Juk jeigu apskaitos darbuotojas,

pamiršęs arba ir nežinodamas į pelno (nuostolio) ataskaitą įrašys 5 ir 6

klasės sąskaitų duomenis, suregistruotus kaupimo principu, neatėmęs

perkeltų į kitas sąskaitas sumų, jo pelno (nuostolio) ataskaitos rodikliai

bus iškraipyti. Ir jeigu tas iškraipymas lems sąnaudų padidėjimą (jei nebus

eliminuotos į kitas sąskaitas iškeltos sąnaudų sumos), tai bus nustatytas

žymiai mažesnis pelnas bei paskaičiuotas mažesnis pelno mokestis. Tada, tai

nustačius, bus perskaičiuotas pelnas, pelno mokestis, nustatytos baudos ir

delspinigiai. (8;p 260)

1.1 Pajamų ir sąnaudų prekybos įmonėse pripažinimas

Pajamų pripažinimo tvarka. Prekybos, įmonėms yra svarbu sukaupti
tikslią ir objektyvią informaciją apie uždirbtas pajamas. Pajamos
uždirbamos iš pagamintos produkcijos pardavimo ir paslaugų teikimo per
ataskaitinį laikotarpį. (2; p 315)

Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos vadovaujantis pajamų ir sąnaudų
pripažinimo tvarka, kuri reglamentuojama atskiruose standartuose. 10 VAS
„Pardavimo pajamos“ apibrėžiama:

• Pardavimo pajamos – ekonominės naudus padidėjimas dėl prekių

pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį,

pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų

sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus

papildomus savininkų įnašus. (2;p 315)

Pajamų ir sąnaudų pripažinimas glaudžiai susijęs su jau žinomais –
įmonės veiklos tęstinumo, pajamų ir sąnaudų kaupimo, palyginimo principais.
Visais atvejais turi būti laikomasi apskaitos pastovumo principo. Pardavimo
pajamos už parduotą produkciją pripažįstamos pardavimo dieną, vadovaujantis
kaupimo principu: apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėje
atskaitomybėje nepriklausomai nuo pinigų gavimo l

laiko. Suteiktų paslaugų
pajamos pripažįstamos, kai paslauga suteikta. Prekių pardavimas ar paslaugų
atlikimas turi būti įformintas dokumentais, kuriuose pažymima, kaip
keičiasi įmonės turtas ir nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai.

Pajamos laikomos uždirbtomis ir įregistruojamos apskaitoje, kai

produkcijos pardavėjas:

➢ užbaigė visus esminius produkcijos gamybos darbus;

➢ perdavė pirkėjui visą su šia produkcija susijusią riziką, esamą

bei busimą naudą. Rizikos perdavimas – momentas, kada pardavėjas

ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti prekių, o pirkėjas tampa

atsakingas už prekes ir gauna prekių nuosavybės teikiamą naudą.

Tačiau negalima pamiršti egzistuojančios tikimybės, kad

produkcija neatitinkanti kokybės reikalavimų, gali būti

grąžinta, gali prireikti nenumatytų papildomų sąnaudų, susijusių

su produkcijos pardavimu. (6; p112)

Praktinėje veikloje pajamų pripažinimas yra gana sudėtingas. Pasitaiko
išskirtinių atvejų, kai pajamos pripažįstamos vėliau, negu prekės buvo
parduotos. Pavyzdžiui, pardavus sudėtingas stakles, pardavėjas įsipareigoja
jas sumontuoti pas klientą. Šiuo atveju pajamos bus pripažintos užbaigus
staklių montavimo darbus ir pasirašius darbų priėmimo perdavimo aktą. Tam
tikrais atvejais pajamos gali būti pripažintos dar prekių nepardavus.
Pavyzdžiui, toks pajamų pripažinimas gali būti taikomas žemės ūkio
gamyboje, brangiųjų metalų gavyboje. Šiose šakose pajamos pripažįstamos,
kai nuimamas derlius ar iškasami metalai. Toks pajamų pripažinimas susijęs
su rinkos kainų stabilumu bei iš anksto žinomomis pardavimo kainomis. Kai
kada pajamos gali būti pripažintos dar gaminant numatomas parduoti prekes.
Pavyzdžiui, toks pajamų pripažinimo būdas gali būti taikomas vykdant
ilgalaikes sutartis, susijusias su didelių objektų statyba, sudėtingų
įrenginių montavimu, naujomis technologijomis. Tokios pajamos pripažįstamos
pagal faktiškai atliktų darbų pr
rocentą. (1;p 200)

Per ataskaitinį laikotarpį gautos įplaukos, kurios nelaikomos
pajamomis, pavyzdžiui, gautas apmokėjimas avansu, yra parodomos balanse
kaip įmonės įsipareigojimai (debitorinis įsiskolinimas). Pajamomis laikomas
tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis nepripažįstamos
trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis,
kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina
nuosavo kapitalo.

Sąnaudų pripažinimo tvarka. Nustačius per ataskaitinį laikotarpį
uždirbtas pajamų sumas, apskaitoje reikia tiksliai pripažinti patirtas
sąnaudas, uždirbant šias pajamas. Tai labai svarbu, nes nuo to, ar sąnaudos
pripažįstamos, ar ne, tiesiogiai priklauso pelno dydis. (6; p112)

Pripažįstant tiek pajamas, tiek sąnaudas, labai svarbu nustatyti
ataskaitinį laikotarpį. Uždirbtų pajamų suma turi būti lyginama su
patirtomis sąnaudomis per tą patį ataskaitinį laikotarpį. Palyginus per
ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų ir jas uždirbant patirtų sąnaudų
sumas, apskaičiuojamas įmonės veiklos rezultatas – pelnas arba nuostolis.
Reikia gerai įsidėmėti, kad turto išlaidos, nesusijusios su ataskaitinio
laikotarpio pajamų uždirbimu, registruojamos turto dalyje.

1.2 PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS

Pagal šio principo tvarką, kuri yra reglamentuojama teisiniuose aktuose
(pagrindiniame iš jų LR Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. (nutarime Nr. 804)
– yra nustatyta, kad pajamos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje
tuo laikotarpiu, kada jos uždirbtos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo
laiko.

Buhalterinių sąskaitų naudojimo požiūriu pajamos yra apskaitomos 5
klasės sąskaitose, detalizuojant jas pagal rūšis: pardavimo, kitos veiklos,
finansines ir investicines bei pagautę.

Pajamų pripažinimo tvarka yra labai sudėtinga, be to, reikalauja labai
didelio tikslumo, nes nuo to priklauso finansinių rezultatų apskaičiavimas.

Ypač tai yra sudėtinga ir labai svarbu dėl to, kad, pavyzdžiui,
pardavimas pasireiškia ir tiesioginiu būdu, ir per prekybos tinklą, ir per
tarpininkus (konsignacija) bei vykdant sutartinius įsipareigojimus. Todėl
ir pats pajamų pripažinimas yra apskaitomas kiekvienu atveju pagal
skirtingą metodiką.

Plačiau pajamų pripažinimas ir jų teisinis pagrindimas bus nagrinėjamas
prie 5 sąskaitų klasės operacijų apskaitos. (1;p 200)

Pagal šio principo taikymo tvarką, kuri yra reglamentuota teisiniuose
aktuose (pagrindiniame iš jų LR Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarime —
žiūr. priede), yra nustatyta, kad sąnaudos yra pripažįstamos ir
registruojamos apskaitoje tuo laikotarpiu, kada jos buvo patirtos pajamoms
uždirbti.

Sąnaudų pripažinimo kriterijus remiasi palyginimo principu, kad sąnaudos
turi būti adekvačios uždirbtoms pajamoms. Tačiau šitas kriterijus turi
keletą išimčių:

✓ jis gali būti taikomas tiktai produkcijos, prekių ir patarnavimų

realizavimo atveju. Tai reiškia, kad realizacijos procese galima

palyginti tiktai kiekybinius rodiklius — jei gauta pajamų už 100

vienetų, tai
tiek (100) galima nurašyti ir į realizavimo sąnaudas, žinoma, pagal įmonės
savikainą. Patarnavimų realizavimo atveju į sąnaudas gali būti įkelta
tiktai tų atliktų patarnavimų vertė, už kuriuos yra pateikiama užsakovui
sąskaita, už tuos patarnavimus, kuriuos užsakovas priėmė.

Parduotų prekių, produkcijos ir patarnavimų vertė pagal įmonėje
susiklosčiusią savikainą yra apskaitoma 6 klasės 60 sąskaitoje. (1;p 200)

„Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina“. O už tas prekes ir
patarnavimus uždirbtos pajamos yra apskaitomos 5 klasės 50 sąskaitoje

„Pardavimai ir paslaugos“.

Tačiau dar kartą norisi akcentuoti, kad šiuo atveju palyginimo principas
gali ir turi būti įgyvendintas tiktai lyginant kiekybinius rodiklius, nes
vertinis (suminis) palyginimas yra neįmanomas, nes pajamos negali būti
lygios sąnaudoms. Pajamos yra fiksuojamos pardavimo kainomis, o sąnaudos –
savikainos kainom. (1; p 200)
tiek (100) galima nurašyti ir į realizavimo sąnaudas, žinoma, pagal įmonės
savikainą. Patarnavimų realizavimo atveju į sąnaudas gali būti įkelta
tiktai tų atliktų patarnavimų vertė, už kuriuos yra pateikiama užsakovui
sąskaita, t. y. už tuos patarnavimus, kuriuos užsakovas priėmė.

Parduotų prekių, produkcijos ir patarnavimų vertė pagal įmonėje
susiklosčiusią savikainą yra apskaitoma 6 klasės 60 sąskaitoje “Parduotų
prekių ir atliktų darbų savikaina”. O už tas prekes ir patarnavimus
uždirbtos pajamos yra apskaitomos 5 klasės 50 sąskaitoje „Pardavimai ir
paslaugos“.

Tačiau dar kartą norisi akcentuoti, kad šiuo atveju palyginimo
principas gali ir turi būti įgyvendintas tiktai lyginant kiekybinius
rodiklius, nes vertinis (suminis) palyginimas yra neįmanomas, nes pajamos
negali būti lygios sąnaudoms. Pajamos yra fiksuojamos pardavimo kainomis, o
sąnaudos — savikainos.

1.3. SĄNAUDŲ KOREGAVIMAS

Sąnaudas koreguoti gali tekti:

➢ padarius produkcijos savikainos kalkuliavimą — koreguojant savikainos

nukrypimus;

➢ padarius atliktų darbų savikainos kalkuliavimą — koreguojant

savikainos nukrypimus;

➢ gavus iš tiekėjų pakoreguotas sąskaitas. Jei prekės yra

parduotos,gali būti koreguojama parduotų prekių savikaina;

➢ nurašant įvairius skirtumus pagal visų rūšių inventorizavimo

duomenis (jie gali būti susieti su sąnaudų padidėjimu ar sumažėjimu):

➢ grąžinus parduotas prekes (šiuo atveju analogiškai turi būti

koreguojamos ir pajamos bei atsiskaitymai);

Praktikoje gali atsirasti ir kitų atvejų, dėl ko reikės koreguoti
sąnaudų (o gal ir pajamų) sąskaitas. Kokios sąskaitų korespondencijos bus
susietas su tais koregavimais, reikia žiūrėti prie atskirų sąnaudų
apskaitos. (2;p 315)

2.IŠLAIDOS IR SĄNAUDŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

Sąnaudų pripažinimo samprata yra apibrėžta Vyriausybės nutarime Nr. 804
“Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka”, tačiau tame nutarime yra
daug dviprasmiškumo.Pvz., nurodoma: “Sąnaudas, patirtas uždirbant
ataskaitinio laikotarpio pajamas, įmonės turi registruoti apskaitoje ir
pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje pagal duomenų kaupimo ir
pajamų bei sąnaudų palyginimo principus. Tai reiškia, kad ne visos įmonėje
per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos (pinigų išleidimas, turto bei
paslaugų sunaudojimas, taip pat skolų atsiradimas) laikomos sąnaudomis ir
ne visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos turi būti susijusios
su šio laikotarpio išlaidomis”. (1;p200)

Iš tokio apibrėžimo visai neaišku, kokios išlaidos laikomos sąnaudomis
ir kokios sąnaudos nelaikomos išlaidomis.

Norint išvengti klaidų, o tuo pačiu papildomų mokesčių ir baudų,
apskaitos darbuotojams tikslinga atskirti išlaidas nuo sąnaudų.

Reiškia, bet koks pinigų išleidimas ar skolų atsiradimas, jeigu tai
neuždirbo pajamų, nepateko į 6 klasės sąskaitas, nėra sąnaudos. Pinigų
uždirbimo sąlyga yra susieta tik su prekių, produkcijos ar paslaugų
realizavimu. Nes čia turi būti taikomas palyginimo principas.

Kitoks pinigų išleidimas — mokesčių sumokėjimas, skolų grąžinimas nėra
sąnaudos. Tolygiai išleisti pinigai ne visada gali uždirbti pajamas akcizų,
baudų bei kitokių mokesčių mokėjimas (kas yra atvaizduojama kitose 6 klasės
sąskaitose) negali uždirbti pajamų ir negali būti toms operacijoms taikomas
palyginimo principas. (1; p 200)

Galiausiai išlaidų ir sąnaudų skiriamasis bruožas, tai ne koks nors
filosofinis sąvokų traktavimas, bet konkretus apskaitos metodikos taikymas.
Iš esmės, kaip buvo sakyta anksčiau, reikia laikytis pelno (nuostolio)
ataskaitos sudarymo taisyklių ir taip vadinamo kaupimo principo.

Bet jeigu 6 klasės sąskaitose sukauptos sąnaudos bus perkeliamos į kitas
sąskaitas, pvz., į 10 sąskaitą — Formavimo savikaina, kredituojant o klasės
sąskaitas (61, 629, 630, 649) sąskaitas, jei tos sąnaudos bus paverčiamos
išlaidomis (bet čia akivaizdžiai bus ignoruojamas kaupimo principas), tai
(kategoriška sąlyga) tokios sąnaudos neturi būti įrašomos į pelno
(nuostolio) ataskaitą. Metodinių požiūriu tai yra lėšų naudojimo dirbtinis
sumažinimas (nors finansiniams rezultatams įtakos neturi).

Tik pagal apskaitos metodiką galima atskirti, kas yra išlaidos ir kas
yra sąnaudos.

(6; p 112)

3. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ SUVESTINĖ

3.1 Sąnaudų pripažinimas

Kitas veiksnys, turintis įtakos prekybos įmonės pelno rodikliui, –
sąnaudos, susijusios su gautomis per ataskaitinį laikotarpį pajamomis.

Pripažįstant sąnaudas apskaitoje laikomasi palyginimo principo:
ataskaitinio laikotarpio pajamos turi būti lyginamos su sąnaudomis, kurios
buvo patirtos uždirbant tas pajamas. Pajamų pripažinimas susijęs su
ataskaitinio laikotarpio ekonominės naudos padidėjimu, o sąnaudų – su to
paties laikotarpio, per kurį buvo uždirbtos pajamos, ekonominės naudos
(kartu ir savininkų nuosavybės) sumažėjimu. Jums jau žinoma, kad sąnaudos
reiškia pinigų išleidimą, turto ir paslaugų sunaudojimą arba skolų
atsiradimą, kurie gali būti patikimai išmatuoti ir yra susiję su parduota
produkcija ar paslaugomis. Tai reiškia, kad sąnaudos pripažįstamos tuo pat
metu, kaip ir įsipareigojimų atsiradimas ar turto sumažėjimas, susijęs su
to paties laikotarpio pajamų gavimu. Tačiau reikia turėti omenyje, kad
sąnaudos apskaitoje pripažįstamos ne tuo metu, kai išmokami pinigai ar
atsiranda skolos, bet kai prekė ar paslaugos parduodamos. Taigi sąnaudų
pripažinimas tiesiogiai susijęs su pajamų pripažinimu. Todėl įvairios
išlaidos, susijusios su parduotomis prekėmis, yra pripažįstamos sąnaudomis
tik tuo metu, kai tos prekės yra parduodamos. Vadinasi, laikotarpio
sąnaudomis tampa tik ta išlaidų dalis, kuri davė pajamų per tą patį
laikotarpį. (6; p 112)

Sąnaudų pripažinimo problema yra tiek pat sudėtinga, kaip ir pajamų
pripažinimas. Tam tikra sąnaudų dalis yra tiesiogiai susijusi su gautomis
pajamomis. Tokių tiesioginių sąnaudų pripažinimas didelių problemų
paprastai nesukelia. Pripažindami aiškiai susijusias su pajamomis sąnaudas,
rinkos šalių apskaitininkai laikosi principo “sąnaudos tegul eina paskui
pajamas”. Kitaip tariant, tiesiogines sąnaudos, “kurios sudaro parduotų
prekių savikainą, pripažįstamos iš karto pardavus prekes (pripažinus pajamų
uždirbimo faktą).

Į prekybos įmonių parduotų prekių savikainą įeina parduotų per
ataskaitinį laikotarpį prekių pirkimo, atsigabenimo bei prekių parengimo
parduoti išlaidos. Jei perkant prekes buvo pasinaudota arba numatoma
pasinaudoti prekybinėmis nuolaidomis ar diskontais, jų sumos į parduotų
prekių savikainą neįskaičiuojamos. (6; p 112)

Deja, praktikoje ne visos sąnaudos yra tiesiogiai ir aiškiai
susijusios su pajamomis. Kai kada jų sąryšį nustatyti sunku, o kartais iš
viso neįmanoma.

Kai tikimasi, kad pajamos iš resursų naudojimo bus gaunamos keletą
ataskaitinių laikotarpių, bet pajamų ryšys su sąnaudomis galės būti
nustatytas tik apytiksliai ar netiesiogiai, apskaitininkai dažnai naudoja
racionalaus ir sisteminio sąnaudų paskirstymo būdą. Dažniausiai tai būtina
pripažįstant sąnaudas, susijusias su tokio ilgalaikio materialiojo turto,
kaip antai: pastatų, įrengimų, bei nematerialiojo turto – patentų,
licencijų ir pan.. naudojimu.

Šiuo atveju sąnaudos parodomos kaip materialiojo turto nusidėvėjimas
arba nematerialiojo turto amortizacija. Šie klausimai bus plačiau
nagrinėjami antrajame knygos tome.

Kai išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su pajamomis ir išlaidos
neuždirbs pajamų ateinančiaisiais laikotarpiais, kitaip tariant, kai
apskaitoje jos negali būti traktuojamos kaip turto kūrimo išlaidos, jos
nedelsiant pripažįstamos laikotarpio, kurio metu yra padarytos, sąnaudomis.
Tokio pobūdžio sąnaudos vadinamos veiklos sąnaudomis. Jas sudaro
bendrosios, administracinės ir pardavimo sąnaudos. (2; p 315)

3.2 Veiklos sąnaudų sudėtis ir apskaita

Įmonės, plėtodamos ūkinę veiklą, patiria sąnaudas, kurių negalima arba
ekonomiškai netikslinga skirti konkretiems gaminiams ar paslaugoms. Tačiau
be šių sąnaudų neįmanoma normali įmonės veikla. „Pardavimo savikaina ir
veiklos sąnaudos“ yra toks apibrėžimas:

Veiklos sąnaudas – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos,
susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų
apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.

Prie tokių sąnaudų priskiriama pavyzdinio sąskaitų plano 6 klasės
sąskaita 61 Veiklos sąnaudos. Įsigaliojus VAS, veiklos sąnaudų sąskaitos
reikšmė labai pasikeitė. Į šią sąskaitą įmonės įtraukia daug informacijos.
Veiklos sąnaudos skirstomos į detalesnes sąskaitas: 610 Pardavimo sąnaudos
ir 611 Bendrosios ir administracinės sąnaudos. (1; p 200)

Sąskaita 610 Pardavimo sąnaudos tiesiogiai susijusi su prekių
pardavimu bei paslaugų teikimu per ataskaitinį laikotarpį. Joms
priskiriama:

➢ prekybos darbuotojų darbo užmokestis, įmokos socialiniam

draudimui;

➢ komisiniai mokesčiai pardavėjams ir prekių pardavimo paslaugos;

➢ ataskaitinio laikotarpio skelbimų, reklamos, prekių ženklų

išlaidos;

➢ prekių mugių organizavimo, prekių įpakavimo ir nugabenimo pirkėjui

išlaidos;

➢ prekybos patalpų nuomos ir eksploatavimo išlaidos, nusidėvėjimo

sąnaudos.

Pardavimo sąnaudos turi būti registruojamos ir pripažįstamos
apskaitoje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai jos buvo patirtos.

Bendrosios ir administracinės sąnaudos yra dalis veiklos sąnaudų,
kurios sudaro sąlygas uždirbti pajamas. Jų dydis nesusijęs su pardavimų
apimtimi. Bendrosios ir administracinės sąnaudos turi būti registruojamos
ir pripažįstamos apskaitoje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai jos buvo
patirtos.

Sąskaitoje 611 Bendrosios ir administracinės sąnaudos registruojamos
ataskaitinio laikotarpio sąnaudos, susijusios su įmonės valdymu ir
normalios (nenutrūkstamos) veiklos palaikymu. Joms priskiriama:

➢ valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokestis ir socialinis

draudimas;

➢ komandiruočių išlaidos;

➢ turto draudimo išlaidos;

➢ ryšių, reklamos, mokymo išlaidos;

➢ prenumeratos, nuomos išlaidos;

➢ remonto, banko aptarnavimo išlaidos;

➢ ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir ilgalaikio nematerialiojo turto

amortizacijos sąnaudos;

➢ įmonės reprezentacinės sąnaudos ir kt.

Kompiuterizavus apskaitą, smulkesnis detalizavimas įvairiais pjūviais
atliekamas atsižvelgiant į įmonės informacinius poreikius. (Ivanauskienė A.
2004)

Pateikiame pagrindines korespondencijas, susijusias su veiklos sąnaudų

registravimu:

D 61 Veiklos sąnaudos

K 1217 Pastatų įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (-)

K 1148 Nematerialiojo turto (programinės įrangos) amortizacija (-)

K 271 Sąskaitos bankuose, K 272 Kasa (registruojamas apmokėjimas,

skelbimų, parodų, prekių išvežiojimo sąnaudos, ataskaitinio

laikotarpio prekių pakavimo, žymėjimo sąnaudos, bendrosios ir

administracinės paskirties patalpų nuomos sąnaudos)

K 202 Išankstiniai apmokėjimai

K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis

K 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis

K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos

K 4464 Mokėtinos garantinio fondo įmokos

K 4486 Kitos mokėtinos sumos.

(6; p 112)

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, įmonės privalo apskaičiuoti
įvairius mokesčius: kelių, nekilnojamojo turto, aplinkos teršimo ir kt. Tam
yra atskira sąskaita 612 Veiklos mokesčių sąnaudos. Priskaičiuotos mokesčių
sumos registruojamos:

D 6121 Kelių mokesčio sąnaudos

D 6122 Nekilnojamojo turto mokesčio sąnaudos

D 6124 Aplinkos teršimo mokesčio sąnaudos

D 6125 Kitų mokesčių sąnaudos

K 4485 Kiti mokėtini mokesčiai biudžetui

Išnagrinėję pagrindines, susijusias su veiklos sąnaudomis sąskaitų
korespondencijas, smulkiau aptarsime reprezentacines (pranc. reprėsentation
– atstovavimas) ir reklamos sąnaudas. Kiekviena įmonė, vykdydama savo
veiklą, patiria reprezentacinių sąnaudų. Daugiausia tokių sąnaudų įmonės
patiria norėdamos užmegzti naujus verslo ryšius su potencialiais įmonės
produkcijos ar paslaugų pirkėjais, investuotojais, galinčiais turėti įtakos
verslui. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų (pavyzdžiui,
verslo partnerių) naudai, siekiant sukurti įmonei palankius verslo ryšius
su konkrečiais asmenimis. Tuo siekiama išlaikyti įmonės įvaizdį. Prie
reprezentacinių sąnaudų priskiriamos konkrečių asmenų naudai patirtos
apgyvendinimo, vaišinimo, kultūros renginių lankymo, suvenyrų ir kitos
sąnaudos. Reprezentacijos organizavimas turi būti įformintas įmonės vadovo
įsakymu, o visos šios rengimo išlaidos įregistruojamos tik atitinkamai
įformintų ir juridinę galią turinčių pirminių dokumentą pagrindu.
Reprezentacijos sąnaudų nereikia tapatinti su reklamos sąnaudomis. (2; p
315)

Prie reklamos sąnaudų priskiriama reklamos per žiniasklaidą išlaidos,
reklaminių akcijų metu pirkėjams skiriamų prizų įsigijimo išlaidos, gaminių
su firmos ženklu ir kitų nedidelės vertės daiktų, atiduodamų pirkėjams,
išlaidos.

Prekybos, paslaugų, perdirbimo įmonės gali kartu su kitais subjektais
organizuoti muges, parodas. Tokie renginiai padeda reklamuoti prekes,
paslaugas, padidinti ateities pardavimus. Pagal pajamų ir sąnaudų
pripažinimo tvarką padarytos reklamos ir reprezentacijos išlaidos
priskiriamos prie veiklos sąnaudų.

Visos sąnaudos, sukauptos sąskaitos 61 Veiklos sąnaudos debete,
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje uždaromos:

D 3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė

K 61 Veiklos sąnaudos

Pelno (nuostolio) ataskaitoje veiklos sąnaudos parodomos atskirame

straipsnyje.

5001 PARDAVIMO PAJAMOS

– 6000 PARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA

= BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS)

. 610 PARDAVIMO SĄNAUDOS

– 61 VEIKLOS SĄNAUDOS

611 BENDROSIOS IR ADMINISTRACINĖS SĄNAUDOS

= VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS)

Uždarius veiklos sąnaudų sąskaitą, pradedamas naujas ataskaitinis

laikotarpis, kuriame pasikartojančiai kaupiamos tik tuo ataskaitiniu

laikotarpiu patirtos sąnaudos. (2; p 315)

4. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ SĄSKAITŲ UŽDARYMAS

Sudarius 2004 metų finansinę atskaitomybę, pajamų ir sąnaudų sąskaitos
turi būti uždaromos. Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas (gali būti
naudojama sąskaita 3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė arba sąskaitos
uždaromos vienos per kitas) atliekamas 2004 m. gruodžio 31 d. data ir
apskaičiuojamas atskaitinio laikotarpio rezultatas:
1) D  5 klasės sąskaitos
            K  3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė
2) D  3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė
            K  6 klasės sąskaitos
3) Kai ataskaitiniais metais apskaičiuojamas pelnas:
D  3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė
            K  341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Kai atskaitiniais metais patiriami nuostoliai:
D  341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
            K  3901 Pajamų ir sąnaudų suvestinė
Prasidėjus naujam 2005 m. ataskaitiniam laikotarpiui, 2004 m. uždirbtas
pelnas tampa ankstesniųjų metų pelnu, todėl finansinėje apskaitoje gali
būti daromas įrašas:
D  341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
            K  342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
Šį įrašą galima padaryti tik uždarius pajamų ir sąnaudų sąskaitas.
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų
tarybos 2004 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 2 patvirtintame pavyzdiniame
sąskaitų plane pelno paskirstymui išskirtos atskiros sąskaitos 59 Pelno
paskirstymas ir 69 Pelno paskirstymas. Naudojant šias sąskaitas, patogiau
surinkti duomenis finansinei atskaitomybei sudaryti. Jeigu šios pelno
paskirstymo sąskaitos nenaudojamos, pelno paskirstymas turi būti
registruojamas tiesiogiai 34 sąskaitoje Nepaskirstytasis pelnas
(nuostoliai), ją detalizuojant pagal pelno panaudojimo būdus.
Jeigu praėjusių metų grynasis pelnas jau perkeltas į ankstesniųjų metų
nepaskirstyto pelno sąskaitą, skirstytinas rezultatas registruojamas:
D  342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
            K  591 Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas
Jeigu praėjusių metų grynasis pelnas dar yra 341 sąskaitoje Ataskaitinių
metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), skirstytinas rezultatas
registruojamas taip:
D  342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
D  341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
            K  591 Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas
Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pavyzdiniame sąskaitų plane
341 sąskaita Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) turi
dvi subsąskaitas: 3411 Pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas ankstesnių
metų pelnas (nuostoliai) ir 3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje
nepripažintas ankstesnių metų pelnas (nuostoliai). Tokias pačias
subsąskaitas turi ir 342 sąskaita. Vadinasi, skirstytiną pelną sudaro ne
tik pelnas, apskaičiuotas pelno (nuostolių) ataskaitoje, bet ir jo
koregavimai, parodyti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Pavyzdžiui,
ankstesniais metais padaryta esminė klaida buvo ištaisyta 2004 metais,
tiesiogiai didinant pelną (7 VAS). Šios klaidos taisymą atspindėjus
retrospektyviniu būdu, tiesiogiai bus pakoreguotas nepaskirstytasis pelnas.

Pelno paskirstymo registravimo sąskaitose pavyzdys:
 Tarkime, 2003 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytas pelnas – 60 000 Lt. 2004
metais įmonė uždirbo 90 000 Lt pelno. 2005 m. vasario 25 d. eilinis
visuotinis susirinkimas patvirtino audituotą 2004 metų finansinė
atskaitomybę ir paskirstė pelną: į privalomąjį rezervą – 4500 Lt,
dividendams – 8000 Lt. Kaip matyti iš pateikto pavyzdžio, 2005 m. pradžioje
nepaskirstytas pelnas yra 150 000 Lt. 2005 m. vasario 25 d. finansinėje
apskaitoje daromi įrašai.
 
1) Registruojamas paskirstytinas rezultatas
D  341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)            90
000 Lt
D  342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)            60
000 Lt
            K  591 Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas          
            150 000 Lt
2) Registruojamas privalomas rezervas
D  691 Pervedimai į įstatymo numatytus rezervus                      4500
Lt
            K  331 Privalomasis rezervas                                 
                        4500 Lt
3) Registruojama pelno dalis, skirta dividendams
D  694 Dividendai                                                    
                        8000 Lt
      K  4481 Mokėtini dividendai ir kiti įsipareigojimai akcininkams  8000
Lt
 
Kaip minėta, dividendai privalo būti išmokėti ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos, todėl registruojami
trumpalaikių įsipareigojimų sąskaitoje.
4) Registruojamas likęs nepaskirstytas pelnas
D  693 Nepaskirstytasis pelas            137 500 Lt
            K  342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 137
500 Lt
 
Pelno paskirstymo sąskaitos gali būti uždaromos iš karto po akcininkų
susirinkimo arba 2005 m. pabaigoje. Tuomet daromas įrašas:
D  591 Praėjusių metų nepaskirstytas pelnas                         150 000
Lt
            K  691 Pervedimai į įstatymo numatytus rezervus         
            4500 Lt
            K  694 Dividendai                            
                                    8000 Lt
            K  693 Nepaskirstytasis pelas  137 500 Lt

Pelno paskirstymo sąskaitos (59 ir 69) taip pat galėjo būti uždarytos
per tranzitinę 3901 sąskaitą Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Šis pelno
paskirstymas bus atvaizduotas 2005 metų finansinės atskaitomybės nuosavo
kapitalo pokyčių ataskaitoje.

4 ĮMONĖS STRUKTŪRA IR VALDYMO PROBLEMOS

UAB „RIKLAIVA“ susikūrė 1997 m. Rugpjūčio1d. Anksčiau ši įmonė vadinosi
„K Komskio“ individuali įmonė.

„K Komskio“ individuali įmonė buvo sukurta 1992m. Įmonė pradėjo veiklą,
turėdama tris pieno supirkimo punktus. Po dviejų metų pradėjo naują
veiklos rūšį, maisto produktų prekybą.

Pirmąją parduotuvę atidarė Vilkyškiuose, o po to Lumpėnuose, bei
Pagėgiuose. Kai įmonėje atsirado dirbančių keturiasdešimt žmonių, buvo
nuspręsta įmonę įregistruoti į UAB.

UAB „RIKLAIVA“ pavadinimas atsirado, nuo žmonos ir vaikų vardų
pirmųjų raidžių. (Rima, Kęstutis,Algirdas, Vaiva). Įmonės savininkai yra du
akcininkai (Tėvas Kęstas ir vyriausias sūnus Kęstutis).
Įmonė užsiima maisto produktų pardavimu. Pateikiu įmonės sąnaudų struktūra.

1. Pajamos, sąnaudos ir pelnas

|Rodiklio pavadinimas |Eil.|Per ketvirtį |
| |Nr. | |
|A |B |1 |
|Pajamos (1010, 1030, 1040, 1050 eil. suma) |1000| |
|Tipinės veiklos pajamos |1010| |
|palūkanų pajamos |1011| |
|komisinių pajamos |1012| |
|Finansinės ir investicinės veiklos pajamos |1030| |
|pajamos iš investicijų kitose įmonėse, vertybinių | | |
|popierių, paskolų suteikimo ir indėlių bankuose |1031| |
|Pajamos iš kitos veiklos |1040| |
|Pagautė |1050| |
|Sąnaudos (1140, 1160, 1170, 1190 eil. suma) |1100| |
|Veiklos sąnaudos (1141–1152 eil. suma) |1140| |
|algos ir atlyginimai |1141| |
|įmokos socialiniam draudimui |1142| |
|ilgalaikio materialiojo turto nuoma |1143| |
|įmonei suteiktos mokamos paslaugos |1144| |
|iš jų elektros ir šilumos energija |1144| |
| |1 | |
|komandiruočių išlaidos (transportas, |1145| |
|apgyvendinimas) | | |
|kitos materialinės sąnaudos |1146| |
|iš jų kuras |1146| |
| |1 | |
|turto ir gyvybės draudimas |1147| |
|mokesčiai |1148| |
|ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas |1149| |
|nematerialiojo turto amortizacija |1150| |
|palūkanos (pildo finansinės išperkamosios nuomos |1151| |
|(lizingo) įmonės) | | |
|komisinių išlaidos |1152| |
|Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos |1160| |
|iš jų palūkanos |1161| |
|Sąnaudos kitai veiklai |1170| |
|Netekimai |1190| |
|Pelnas, nuostolis (-) (1000 eil. minus 1100 eil.) |1200| |
|Pelno mokestis |1201| |
|Grynasis pelnas (1200 eil. minus 1201 eil.) |1210| |

Įmonės vadovas

(Parašas) (Vardas ir pavardė)

(Ataskaitą sudariusio asmens vardas ir pavardė) (Telefonas)
(Faksas) (El. paštas)

PAIŠKINIMAI

Ataskaitą pildo visos finansinio tarpininkavimo įmonės (finansinės
išperkamosios nuomos (lizingo), draudimo brokerių ir kitos įmonės),
išskyrus kredito įstaigas, investicines bendroves, draudimo ir pensijų lėšų
kaupimo įmones.

Algos ir atlyginimai (1141 eil.) – įmonės darbuotojams apskaičiuotas
visų rūšių darbo užmokestis, įskaitant įvairias priemokas, pašalpas,
kompensacijas už dirbtą ir nedirbtą laiką, komandiruočių dienpinigiai, visų
rūšių natūrinės išmokos, įvertintos tuo metu galiojusiomis kainomis,
įvairios darbdavio pašalpos ir kompensacijos darbuotojų šeimoms.

Įmonei suteiktos mokamos paslaugos (1144 eil.) – parodomos kitų įmonių
arba asmenų įmonei suteiktų paslaugų išlaidos (elektros, šilumos, vandens
tiekimo, transporto, reklamos, pašto, ryšių, saugumo užtikrinimo ir pan.).

Kitos materialinės sąnaudos (1146 eil.) – trumpalaikio materialiojo
turto įsigijimo sąnaudos.

SĄNAUDŲ VALDYMO PROBLEMOS

Pagrindinė sąnaudų augimo priežastis yra susijusi su ilgalaikio turto
nusidėvėjimo sąnaudų padidėjimu (15 proc.), pradėjus eksploatuoti naujus
nuotekų valymo ir vandens gerinimo įrenginius. Dėl elektros energijos ir
kuro pabrangimo sąnaudos padidėjo 8 proc., o dėl paslaugų pagal sutartis
brangimo – 14 proc. Pradėjus sąnaudų mažinimo programų įgyvendinimą, pavyko
2 proc. sumažinti darbuotojų skaičių.

Įmonė patyrė daugiausia sąnaudų apšildymo pastatams ir technologijų
diegimą.

Įmonės sąnaudų valdymo problema didžiausia yra tai kad daugiausia
sąnaudų patiria pirkdama kurą. Sąnaudas įmonė turi mažinti diegdama naujas
technologijas.

IŠVADOS

Įmonės gali savarankiškai pasirinkti valdymo apskaitos modelį.
Sąnaudos skirstomos į pagrindines ir pridėtines. Savikainos kalkuliavimo
požiūriu paplitęs sąnaudos skirstymas į tiesiogines ir netiesiogines.

1. Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos vadovaujantis pajamų ir
sąnaudų pripažinimo tvarka. Pajamos už parduotą produkciją įregistruojamos
apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje nepriklausomai nuo
pinigų gavimo laiko.

2. Finansinės veiklos sąnaudoms priskiriamos finansinėms (kredito)
investicinėms institucijoms mokamos ir mokėtinos palūkanos, delspinigiai už
atsiskaitymus ne laiku, beviltiškų skolų sąnaudos įmonės vertybinių
popierių (akcijų, vekselių) išleidimo ir kitos panašios sąnaudos.

Investicinės veiklos sąnaudomis laikomos kitose įmonėse esančių
investicinės vertės sumažėjimas, pvz., šitaip atsitinka kai negrįžtamai
sumažėja trečiųjų asmenų akcijų kurių yra nusipirkusi įmonė, vertė.

Neįprastinės veiklos sąnaudoms priskiriami visi netekimai, susiję su
neįprastine įmonės ūkine veikla ir patirti nepriklausomai nuo įmonės
valdytojų valios (pvz., netekimai dėl stichinių nelaimių) arba ankstesniais
ataskaitiniais laikotarpiais padidintų pajamų nurašymai.

3. Sąnaudos pripažįstamos tik tuomet, kai prekė jau parduotos.
Tačiau pagal optimalumo principą atsivežimo ir kitos panašios išlaidos gali
būti iškart priskirtos parduotų prekių savikainai, neskirstant jų jau
parduotoms ir dar kai nėra didelių neparduotų prekių likučių svyravimų.
Tada daroma prielaida, kad apytikriai kiekvieną laikotarpį parduotų prekių
savikainai tenka tokia pat tų prekių atvežimo išlaidų dalis.

4. Veiklos sąnaudoms priskiriamos visos įmonės veiklos išlaidos,
kurių neįmanoma aiškiai susieti su ataskaitinio laikotarpio pajamų
uždirbimu. Tokias išlaidas leidžiama iškart pripažinti laikotarpio veiklos
sąnaudomis. Veiklos sąnaudos skirstomos į bendrąsias ir administracines bei
pardavimų sąnaudas.

5. Pardavimo sąnaudoms priskiriamos įmonės patiriamos prekių
reklamos, su pardavimu susijusių papildomų paslaugų (pvz., prekių įpakavimu
ar jų nugabenimo pirkėjui), prekybinių patalpų eksploatavimo ir
nusidėvėjimo bei kitos panašios sąnaudos.

Be abejo, parduotų prekių savikainos ir veiklos sąnaudų patiria
kiekviena įmonė. Tačiau be prekybinės veiklos įmonė gali verstis ir su
tipine veikla nesusijusia kita veikla, kuria verčiantis patiriamos kitos
veiklos sąnaudos. Be to kai kurios įmonės verčiasi finansine bei
investicine veikla, jos taip pat gali patirti nuo įmonės vadovų sąmoningos
veiklos nepriklausančių neįprastinės veiklos sąnaudų, vadinamų
netekimais.Sėkmingai dirbančios įmonės uždirba pelną, o uždirbtas pelnas
visuomet yra apmokestinamas tam tikro dydžio pelno mokesčiu, taigi
patiriamos dar ir pelno mokesčių sąnaudos.

Įmonėje sąnaudų valdymo problemos dažniausiai būna per didelės:
transporto, nuomos, elektros ir k.t. Jei įmonė nemoka šių išlaidų panaudoti
efektyviai sąnaudos būna didelės. Ir įmonė dirba neefektyviai.

LITERATŪRA

Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Rosma 2004. 200 p. ISBN
9986-00-388-1
Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius 2004. 315p.
ISBN 9955-491-69-8
Kalčinskas G. Įmonių apskaitos pagrindai/ G. Kalčinskas, G. Černius Vilnius
2000. 288p. ISBN 9986-487-58-7
Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius 2003. 409p. ISBN
9955-04-082-3
KalčinskasG. Užduočių sprendimas antroji dalis/ G.Kalčinskas R.
Kalčinskaitė Vilnius 2003. 250p. ISBN 9955-04-082-3
Putkienė R. Paskaitos pagrindai. Vilnius 1997. 112p. ISBN 9986-9076-1-6
Valužis K. Apskaitos metodika Vilnius 2000. 180p. ISBN 9986-454-44-1
Valužis K. Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė. Vilnius 1996. 260 p. ISBN
9986-454-08-5

[pic]

Leave a Comment