ghgfhLIETUVOS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETASSOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETASTEORINĖS PSICHOLOGIJOS KATEDRA
PSICHOLOGINIS VAIKO ĮVERTINIMAS
Dėstytoja: doc. Bronislava GrigaitėMokyklinės psichologijos tęstinių studijų studentėLaimutė Karaliūnienė
Kaunas2005Turinys
1. Įvadas………………………………………………………………………………….32. Vaiko pristatymas…………………………………………………………………33. Tyrimo baterijos sudarymas…………………………………………………..44. Tyrimo metodikų pristatymas…………………………………………………55. Rezultatų analizė…………………………………………………………………..85.1. Foniniai faktoriai ………………………………………………………85.2. Augimo ir vystymosi faktoriai ………………………. …95.3. Tyrimo rezultatai ir jų interpretacija…………………………………105.3.1. Kognityviniai procesai………………………………………….105.3.2. Asmenybės ir tarpasmeninių santykių testai……………125.4. Kvadratinė asmenybės ir tarpasmeninių santykių analizė……176. Išvados……………………………………………………………………………….187. Rekomendacijos…………………………………………………………………..187.1. Rekomendacijos mamai………………………………………………….187.2. Rekomendacijos tėčiui……………………………………………………197.3. Rekomendacijos mokytojai……………………………………………..197.4. Bendros rekomendacijos…………………………………………………198. Literatūros sąrašas………………………………………………………………..219. Priedai…………………………………………………………………………………22
Šiandieninė Lietuva – permainų , ginčų, kovų arena. Nestabili padėtis, nežinomybė atsiliepia ne tik kiekvienoje eilinėje šeimoje, tačiau ir jų vaikuose. „Vaikai – tėvų veidrodis“ – sako liaudies išmintis, tačiau dauguma tėvų nežiūri į tą veidrodį. Tą veidrodį mato pedagogai, draugai, bendraamžiai. Mokyklos psichologo vaidmuo šiandien itin svarbus. Valstybė rūpinasi, kad vaikai nebūtų alkani, juos gaudo ir kiekviena mokykla, norėdama padidinti savo „krepšelį“, neatsižvelgdama į vertybes, į vaiko dvasinį pasaulį. Mokyklos psichologo pagrindinis uždavinys – „atidaryti“ vaiko sielą, įgyti jo pasitikėjimą ir padėti išsiugdyti stipriąsias puses. Būtų puiku, kad šiam didžiuliam darbui nuveikti bendradarbiautų tėvai, mokytojai, nes kas iš to, kad žinosi vienokias ar kitokias problemos priežastis – spręsti ir dirbti turi artimiausia vaiko aplinka – jam reikšmingiausi žmonės. Šis mano darbas – psichologinis vaiko tyrimas – bandymas atskleisti vaiko dvasinį pasaulėlį, bandymas daryti išvadas ir teikti rekomendacijas. Jaučiu didelę atsakomybę, tarsi paėmus į rankas plakančią gyvą vaiko širdelę…Tikslai:1. Išbandyti ir pritaikyti žinias;2. Ugdyti psichologo darbui reikalingus mokėjimus ir įgūdžius;3. Giliau pažinti Jokūbą, jo aplinką.4. Padėti vaiko ugdytojams sudaryti sąlygas, kad vaikas augtų brandžia asmenybeUždaviniai:1. Įvertinti vaiko aplinką :2. Ištirti vaiką turimais testais ir tyrimais;
3. Atlikti vaiko įvertinimą ir paruošti rekomendacijas;4. Pasitarus su dėstytoja teikti rekomendacijas tėvams bei mokytojai.2. Vaiko pristatymasJokūbą atvedė mama, kaimo pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Pradžioje ji teigė, kad susirūpinusi sūnaus „greitomis ašaromis“. Jokūbas – guvus, protingų akių antrokas. Nedėmesingas, jam sunku pabaigti pradėtą darbą. Jokūbas gyvena su mama, tėčiu, senele ir neįgaliu broliuku. Išsikalbėjus su mama išaiškėjo tikroji kreipimosi priežastis – ji nerimauja dėl to, kad Jokūbui tenka gyventi kartu su neįgaliu broliuku, kuriam tenka didžioji dalis tėvų dėmesio. Tėvai sutinka, kad Jokūbui reikia psichologinio įvertinimo.Interviu, kuriame dalyvavo abu Jokūbo tėveliai, visi sutiko, kad padės, atsakydami į tokius klausimus:1. Ar Jokūbo padidėjęs jautrumas susijęs su neįgaliu broliu?2. Ar Jokūbas hiperaktyvus?3. Kaip jo korekcijai gali padėti tėvai?4. Kaip galima pagerinti Jokūbo dėmesio trukmę?
Pirminiai duomenys apie vaikąVardas, pavardė: Jokūbas VasiliauskasGimimo data 1996 02 03Amžius 9.01.05Tyrimų atlikimo laikas 2005 kovo 5-17 dienosUgdymo įstaiga Ukmergės Senamiesčio pagrindinė mokyklaArtimiausia aplinka namai, šeima, draugas Lukas.
3. Tyrimo baterijos sudarymas
Norint kuo daugiau sužinoti apie vaiką, reikia kiek galima nuodugniau susipažinti su jo aplinka, todėl tyrimus atliksiu keturiomis kryptimis:1. Šeima:1.1. Informacijos apie šeimą rinkimas1.2. Cornner‘s klausimynas tėvams2. Jokūbas:2.1. Interviu2.2. Kognityvinių procesų tyrimas:2.2.1. Gudenaf – Haris piešimo testas;2.2.2. Dėmesio tyrimas;2.2.3. Raveno spalvotų matricų testas;2.2.4. Vizualinis – motorinis Bender Geštalt testas; 2.3.Asmenybės ir tarpasmeninių santykių tyrimas: 2.3.1. Šeimos piešimo testas;2.3.2. Namas – Medis – Žmogus piešimo testas;2.3.3. Neegzistuojančio gyvūno piešimas;2.3.4. Nebaigtų sakinių testas I;2.3.5. Nebaigtų sakinių testas II;2.3.6. Vaikų nerimastingumo skalė (S. Saransonas);2.3.7. Elgesio stebėjimas. 3. Mokytoja:3.1. Interviu;3.2. Conner‘s klausimynas mokytojams. 4. Klasė: 4.1. Moreno sociometrinis metodas.
4.Tyrimo metodikų pristatymas
Gudenaf-Haris piešimo tetasŠis testas skirtas intelektiniam brendimui matuoti. Naudojamas daugiau kaip pagalbinė metodika pirminiam vaizdui apie vaiko bendrųjų gebėjimų išsivystymą nustatyti. Vaiko prašoma nupiešti 3 žmogaus piešinius – vyro, moters ir savo. Taškų, skirtų už piešinio detales suma pervedama į ją atitinkantį įvertinimą, procentinį rangą ir standartinio rezultato vidurkį. Taip pat galimas ir kokybinis skalių vartojimas.Dėmesio patvarumo tyrimasTyrimas skirtas nustatyti dėmesio patvarumo ypatumus, atliekant ilgą vienodai monotonišką darbą. Vaikui pateikiama korektūrinė lentelė, kurioje pavaizduota 312 vienodų taškų. Tiriamajam reikia iš kairės į dešinę pažymėti taškus ženklais „∙ + -“, nepraleidžiant nei vieno taško ir nesumaišant ženklų žymėjimo eilės. Dirbama penkias minutes. Pasibaigus kiekvienai minutei, tiriamasis deda vertikalų brūkšnį ir nedelsdamas tęsia darbą toliau. Fiksuojama peržiūrėtų ženklų skaičius, praleistų ženklų skaičius, neteisingai pažymėtų ženklų skaičius. Peržiūrėtų ženklų skaičius per 1 minutę rodo tiriamojo psichinių procesų tempą. Lyginant peržiūrėtų ženklų skaičių nustatomas tiriamojo gebėjomas darbą atlikti greitai ir tiksliai.
Raveno spalvotų matricų testas Tai plačiai taikoma psichodiagnostika, skirta 5-11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti. Testas matuoja sugebėjimą daryti išvadas, mokėjimą lyginti formas, samprotauti pagal analogiją t.y. konstrukcinį intelektą. Testą sudaro 36 užduotys, suskirstytos į tris serijas: A;B ir AB pagal skirtingus matricos komponavimo principus. Iriamojo prašoma parinkti tinkamą detalę į tuščią piešinio vietą. Serijos yra nevienodo sunkumo, jos laipsniškai sunkėja nuo lengviausios iki sunkiausios.Vizualinis motorinis Bender Geštalt testasŠis testas skirtas vizualiniam motoriniam vystymuisi, o taip pat ir intelektui tirti. Stimulinė medžiaga – tai 9 ant kortelių nupieštos figūros. Tiriamajam pateikiamos šios figūros iš eilės, pradedant A ir baigiant 8. Prašoma kiekvieną nukopijuoti. Pagal klaidų skaičių nustatomas tiriamojo amžiaus ekvivalentas, IQ balai pagal Vekslerį, be to galima konfigūracinė analizė ( organikos, šizofrenijos, depresijos, neurozės, protinio atsilikimo simptomų nustatymui) bei prisitaikymo lygio, sugebėjimo planuoti nustatymas.
Šeimos piešinysProjekcinė metodika. Padeda atskleisti tuos jausmus ir vertinimus, kurių neatskleidžia kitos psichodiagnostikos metodikos. Vaiko prašoma nupiešti savo šeimą. Po to pateikiami papildomi klausimai bei prašoma vaiko išspręsti 6 situacijas. Trys iš jų turi atskleisti neigiamus jausmus šeimos nariams, 3 – teigiamus. Piešinys naudojamas analizei, kokią vietą vaikas jaučiasi užimąs šeimoje ir bendravime tarp šeimos narių. Vertinamas šeimos narių išdėstymas ir grupavimas piešinyje, jų piešimo tvarka, objektų padėtis, vaizduojamųjų šeimos narių veiksmų analizė, realios ir nupieštos šeimos palyginimas. Atliekama kokybinė ir kiekybinė piešinio analizė.Namas – Medis – Žmogus piešimo testasŠis testas skirtas afektinės asmenybės sferos įvertinimui, poreikių nustatymui, organinių sutrikimų diagnostikai, psichotinių, paranoidinių, šizoidinių bruožų atskleidimui. Namas – tiriamojo savijauta namuose, Medis – autoportretas, Žmogus – subjekto tarpasmeniniai santykiai arba koks jis norėtų būti. Piešiama ant atskirų lapų minkštu pieštuku. Baigus piešti pateikiami klausimai tam, kad būtų galima įvertinti ar interpretuoti tekstą.Neegzistuojančio gyvūno piešimo testasProjekcinė technika. Šio metodo pagrindas – psichomotorinių ryšių teorija. Tiriamajam pateikiamas baltas popieriaus lapas, pieštukas ir trintukas. Pateikiama instrukcija – reikia sugalvoti ir nupiešti neegzistuojantį, fantastinį gyvūną bei duoti jam neegzistuojantį vardą.Testas yra ststistiškai netikrintas, jo standartizacija neatlikta, taigi jo duomenys gali būti analizuojami tik kaip laisvo piešinio. Šis testas yra orientacinis: jį būtina jungti su kitais metodais bei testais.Nebaigtų sakinių testaiProjekcinė metodika, kurioje tiriamasis prašomas pabaigti sakinį pirma į galvą šovusia mintim. Nebaigtame sakinyje pateikiamas stimulas, į kurį prašoma atsakyti remiantis patirtimi. Skirtingi teksto variantai leidžia nustatyti asmens santykius su jį supančia aplinka, su reikšmingais asmenimis, parodo įvairius asmenybės aspektus, santykį su aplinka.Vaikų mokyklinio nerimastingumo testasTai S. Saransovo sukurta, S. Feldo ir J. Levio modifikuota skalė. Vaiko prašoma atsakyti į 32 klausimus pažymint, ar perskaitytas sakinys tinka, ar ne. Atskiri skalės punktai matuoja vaiko bendrą nerimastingumo lygį, somatinius nerimastingumo požymius, žemą savęs vertinimą, padidėjusį susirūpinimą mokykla, nerimą dėl kontrolinių darbų. Didelis „+“ skaičius rodo problemos buvimą.Sociometrinis tyrimasDžono Moreno pasiūlytas ir ištobulintas metodas visų, tam tikros grupės narių, apklausos būdu padedantis išsiaiškinti tos grupės narių socialinį statusą. Taikant jį grupės nariams pasiūloma pagal kokius nors kriterijus pasirinkti vienos grupės narius. Pagal gautus teigiamų ir neigiamų pasirinkimų rezultatus, grupės nariai pasiskirsto į 5 pogrupius:1. Lyderiai – populiariosios asmenybės , su kuriomis kartu veikti pageidauja daug grupės narių.2. Mėgstamieji – 2-4 teigiamas pasirinkimas.3. Priimtireji – vienas teigiamas pasirinkimas.4. Izoliuotieji – negavę nei „+“, nei „-“.5. Atstumtieji – gavę tik neigiamus pasirinkimus.5. Rezultatų analizė
5.1.Foniniai faktoriai
Motina, Kamilė Vasiliauskienė, yra 34 metų mokytoja su aukštuoju išsilavinimu. Sveikata nesiskundžia, bet ir nesidžiaugia – gydosi pas psichoneurologą, geria antidepresantus. Apibūdindama savo asmenybę nurodė, kad labiausiai norėtų nieko neveikti, apie nieką negalvoti, tačiau ji nuolatiniam judėjime: darbas, nuosavi namai, senutė (86 m. ) motina, gyvenanti kartu, vadovavimas cerebrinio paralyžiaus padaliniui, , ugdymo įstaigų tėvų komitetų narė, tęstinės studijos. Jokūbą augina būti savarankišku, kartais bara, gąsdina diržu ir kartais plekšteli (dabar rečiau). Per mažai skiria laiko bendravimui su Jokūbu, niekada nežaidžia, kartu neleidžia laisvalaikio, nebent, kai lankosi renginiuose. Tėvas yra 32 metų policininkas. Save apibūdina kaip griežtą ir teisingą, neturinti laiko ir auklėjimą patikintis žmonai, nes po darbo atlieka įvairius mašinų remonto darbus, tuo papildydamas šeimos biudžetą. Su Jokūbu kartais pažaidžia stalo žaidimus. Borlis gimė, kai Jokūbui buvo 2,5 metų. Berniukas gimė sveikas, tačiau susirgo meningitu ir ko pasekoje – cerebrinis paralyžius. Visas šeimos dėmesys, ypatingai motinos, atiteko broliui. Šeimoje gyvenanti senelė taip pat „mato“ tik mažąjį, Jokūbui primindama, kad broliui reikia, nes jis serga. Dabar į namus atėjo gyventi Jokūbo krikšto mama, tėvo sesuo su vienerių metukų neturinčiu sūnumi.
Kieme nuolatos pilna žmonių, kuriems kažko reikia, kurie kažką veikia. Jokūbas beveik kiekvieną dieną matosi su savo geriausiu draugu, jie kartu žaidžia, valgo, dažnai vienas pas kitą nakvoja.5.2. Augimo ir vystymosi faktoriai
Gimęs Jokūbas svėrė 2 kg 760 g. Pirmaisiais gyvenimo metais vystėsi normaliai, šiek tiek sulėtėjusi motorika. Nėštumas buvo be patologijos, gimdymas – greitas. Tualeto mokymas vyko nuo pusės metų, tačiau pradėjo prašyti pats tik 3 m. Nuo 2 iki 8 metų dažnokai prišlapindavo lovą, kartais atsitinka ir dabar.Jo pediatras – šeimos gydytoja Laimutė Vaičekauskienė. Jokūbas sirgo pūlinga angina, vėjaraupiais, ausų ir plaučių uždegimais, stomatitu, virusinėm ligom. Ir mama, ir gydytoja patvirtino, kad Jokūbas neatsparus ligoms. Regėjmo nusiskundimų neturi. Mama pastebi prasidėjusį brendimą, tačiau nemoka paaiškinti kaip. Jau būdamas 4 –erių susidomėjo, iš kur atsiranda vaikai ir gavo pilną paaiškinimą. Dažnai turi temperatūros. Galvos skausmais skundžiasi, kai būna pavargęs. Didžiausia ir pastovi problema – nenoras eiti laiku miegoti. Retai kada atsigula be ašarų.Neurofiziologinių pakitimų nėra. Mišraus smegenų dominavimo bei kairiarankystės nėra.Mama teigia, kad vaiko sveikata lyginant su ankstesne – nuo gimimo – yra blogėjanti.Jokūbas neturi savo kambario. Miega dviaukštėje lovoje kartu su broliu, tame pačiame kambaryje miega krikštomama su sūnumi. Namuose vietos mažoka visiems. Močiutė turi savo kambarį. Tėvai miega bendrame kambaryje, kuris yra kaip valgomasis, nes pertvaros nuo virtuvės nėra. Jokūbo poilsis nesureguliuotas.Jokūbas jau tris kartus buvo skautų stovykloje – dažniausiai su močiute, tėčio mama, kuri toms stovykloms vadovauja. Jose berniukui labai patiko. Jokūbo seneliai iš tėčio pusės senai išsiskyrę, tačiau abu nuolatos bendrauja su anūku. Senelis iš mamos pusės senai miręs.
Jokūbas kiekvieną dieną lanko dziudo užsiėmimus. Pradžioje nerodė didelio noro, tačiau dabar tik kartais pritingi eiti į treniruotes. Labiausiai jam patinka žaisti su kompiuteriu, kuris yra vaiko miegamajame. Žaidžia drąsiai, dažnai „užlaužia“ programas, todėl tėvai būtinai turi apsaugoti slaptažodžiais. Patinka žiūrėti filmukus, geba „atsijungti“ ir nieko aplink nebematyti ir nebegirdėti. Lovos režimas yra nuo 21 val iki 7 val. Kišenpinigiai pastovūs, bet nereguliarūs.Namuose Jokūbo pagrindinė pareiga – atnešti iš rūsio bulvių, tėčiui nesant pajungti DVD. Jis turėtų susitvarkyti savo žaislus, bei nunešti nešvarius drabužius į skalbimo mašiną, tačiau tai reikia pasiekti pasitelkus visas pastangas.Jokūbas labai savarankiškas. Jis gali pasigaminti sau maistą, moka naudotis dujine virykle, gali užkurti didįjį namų pečių.Mamą suneraminęs verksmas prasidejo nuo 7 metų. Nuo 4 iki 7 pasikartodavo vėmimas – Jokūbas itin nevalgus berniukas. Šešerių vaiką kamuodavo naktiniai košmarai, siaubai, baimės. Septynerių paūmėjo pykčio priepuoliai. Mama energijos perteklių stebėjo 1-3 metrų, mokytoja jį pastebi ir dabar. Pradėjus lankyti mokyklą pastebėtas nepasitikėjimas savimi, o padidėjęs jautrumas stebimas iki šiol.Jokūbas labai lengvai susiranda draugų, linkęs lyderiauti, bet gali būti ir sekėju. Bendravimas su vaikais – vienas iš jo mėgiamiausių užsiėmimų. Jis labai kūrybingas. Gyvenimas šalia nedidelio upelio apaugusio medžiais bei krūmais tik skatina jo kūrybiškumą.5.3. Tyrimo rezultatų pristatymas5.3.1. Conner‘ klausimynas tėvams neiškelia elgesio(46), mokymosi (43) nei impulsyvumo – hiperaktyvumo(39). Tačiau yra psichosomatinių problemų (101, kai vidurkis – 50) ir nerimo -57.5.3.2. Mokytoja klausimyne pažymėjo didesnį hiperaktyvumą, tačiau jis neviršija vidurkio – 44 , taip pat pastebi nerimaujantį – pasyvų, tačiau vėlgi neviršija vidurkio – 47 .
5.3.3. Goodenough – Harris piešimo testą Jokūbas atliko greit nieko neklausinėdamas – jautėsi, kad jam patinka, kad juo domimasi. Jis nei karto nesinaudojo trintuku, nei karto nieko nepaklausė. Kai paprašiau gražiausiai nupiešti save, nupiešė beveik tokią pačią standartinę figūrą, tik nuštrichavo „drabužius“ ir nupiešė kišenes. Moterį piešė su kelnėmis, tik padarė „šukuoseną“. Piešė susikaupęs, stengėsi nupiešti būtinai po 5 pirštus ant kiekvienos rankos. Kažkodėl visi žmonės iškišę liežuvius. Vyras, kurį nupiešė Jokūbas, surinko 46 taškus. Standartinis įvertinimas – 124, procentinis rangas – 95. Kokybės skalė – 8. Taškais įvertinta 1-8; 11; 12; 14; 15; 16; 18; 19; 24; 25; 26; 28; 30; 31; 32; 35; 36; 39; 40; 41; 44; 45; 46; 47; 48; 49; 50; 51; 53; 55; 62; 63; 64; 65; 66; 67; 68; 69 ir 70 punktai. . Moteris, kurią nupiešė Jokūbas , surinko 48 taškus. Standartinis įvertinimas – 128, procentinis rangas – 97. Kokybės skalė – 8. Taškais įvertinti 1-28; 30; 31; 32; 33; 34; 35; 41; 42; 44; 48; 55; 56; 57; 58; 59; 60; 61; 63; 64; 65 ir 66 punktai. Vyro ir moters vidurkio taškų suma – 47. Standartinis įvertinimas – 126. Procentinis rangas – 96. Vidutinė reikšmė – 100, o standartinis nukrypimas – 15. Standartinis rezultatas 126 reiškia, kad Jokūbo padėtis yra virš jo amžiaus ir lyties vidurkio (per 1,4 standartinio nukrypimo). 5.3.4. Dėmesio patvarumo testas. Jokūbas pažymėjo 213 ženklų, nei vieno nepraleido, visus pažymėjo teisingai. Pirmąją minutę pažymėjo – 42, antrą – 45, trečią – 46; ketvirtą ir penktą po 49. Vadinasi, Jokūbo psichinių procesų tempas greitėja. Vidurkis – 46,2 ženklai per minutę. Dirbo įsitempęs, bet žiūrėjo kiekybės: ženklai vos įžiūrimi, nekokybiški. Į darbo pabaigą jautėsi , kad jam atsibodo. Kai pasakiau, kad liko tik pusę minutės – darbą pasistengė atlikti. Jokūbas geba darbą atlikti greitai ir tiksliai, tik turi žinoti laiko ribas.5.3.5. Raveno spalvotų matricų testas. Jokūbo rezultatai : 54 % ; IQ – 102; C-5. Jokūbas figūras stebėjo atidžiai, tačiau labai greitai , todėl padarė net 8 klaidas. 5.3.6. Vizualinis – motorinis Bender Geštalt testas. Testą Jokūbas atliko atidžiai, perskaičiavo taškus, tik visas figūras labai padidino. Surinko tik 1 tašką 3 figūroje. Vadinasi, amžiaus ekvivalentas nuo 10 m. 0 mėn. iki 10 m. 11 mėn – visais metais viršija Jokūbo biologinį amžių. IQ (pagal Vekslerį) – 112.Iš kai kurių figūrų galima numatyti problemas:1 figūra• Užpildo taškus, didina juos, pabrėžia jų apvalumą – organika; intensyvus difuzinis nerimas;• Perskaičiuoja, nes siekia tobulumo – su įkyrumais;• Padidinimas – psichozė;2 figūra• Vietoj ratukų – taškai – sąmoningos kontrolės stoka – psichozė;3 figūra• Spaudžia – kompensacinės pastangos sumažinti grėsmę;• Didelės pastangos kopijuojant – rodo stiprią analinę fiksaciją.5 figūra• Štrichavimas, taškų gražinimas – obsesyvios – kompulsyvios tendencijos.6 figūra • sumažintas skaičius – emocinis uždarumas.8 figūra• štrichai – įtampa ir nerimas faliniame seksualume.5.3.7. Šeimos piešinys. Paprašius nupiešti savo šeimą, Jokūbas darbo ėmėsi su tokiu pačiu užsidegimu, kaip ir visas kitas užduotis. Pasirinko paprastą pieštuką ir pradėjo piešti tėtį, save, mamą ir brolį. Nieko nekalbėjo spontaniškai, trintuko nanaudojo, ilgesnių pauzių nebuvo. Paprašius išvardyti, ką nupiešė, išvardijo. Kai paklausiau, o kur pasislėpė močiutė, jis atsakė, kad ji – ne jo šeimos narė.-Ką jie veikia?– Jie stovi, nes aš taip sugalvojau.-Ar jiems linksma? Kodėl?-Taip, nes jie rodo liežuvius.-Kas iš jų laimingiausias? Kodėl? -Izidorius, nes išmoko vaikščioti. (Izidorius dar nevaikšto. Aut.pastaba)-Kas iš jų nelaimingiausias? Kodėl?-Aš, nes reikia eiti į mokyklą.
Jokūbas situacijas išsprendė taip:1. Turėdamas du bilietus, į cirką jis pasikviestų savo brolį, nes jis yra brolis.2. Kai visa šeima išvažiuoja prie jūros ir kažkam reikia likti prižiūrėti namus – Jokūbas liktų pats.3. Statant iš konstruktoriaus detalių namą, į pagalbą jis pasikviestų tėtį.4. Turėdamas 3 bilietus į įdomų filmą, jis brolį paliktų namie ir eitų su mama ir tėčiu.5. Negyvenamoje saloje jis norėtų gyventi su mama.6. Gavęs įdomų loto, jis pakviestų žaisti tėtį ir mamą, o brolis nežaistų.
Kiekybinė piešinio analizėTeigiamo vaiko emocinio santykio su šeimos nariais įvertinimas:• Tėtis – 4 taškai;• Mama – 2 taškai;• Brolis – 2 taškai.Neigiamo vaiko emocinio santykio su šeimos nariais įvertinimas:• Tėtis – 1 taškas;• Mama – 1 taškas;• Brolis – 1 taškas.Didžiausias skirtumas yra tėvo, kurį Jokūbas nupiešė pirmą.Jokūbas nupiešė save viduryje mamos ir tėtės, o brolį nupiešė už mamos.
5.3.8. Namas – Medis – Žmogus piešimo testas. JokūbasJokūbas išklausė instrukciją ir pradėjo piešti namą. Pradėjo piešti nuo stogo. Tada nuleido sieną ir pripiešė penkiakampę figūrą. „Čia mūsų laiptai“ paaiškino“. Pagalvojo ir nupiešė dar vieną sieną už „laiptų“ su trikampiu stogu. Tada nupiešė langus ir pradėjo liniuoti piešinį – „jis iš plytų“ – tarstelėjo. Vėliau nupiešė tvorą.Medį pradėjo piešti iš apačios lyg taurę. ‚Aš visuomet taip piešiu medžius“ – pasakė.“Taurės“ kraštus užapvalino į šonus ir pro apačią iškėlė lyg didžiąją rašytinę A raidę-greičiau apverstą V. Tos keistos lapijos viršų papuošė plonomis, smulkiomis šakelėmis.Žmogų pradėjo piešti nuo lapo apačios – nuo pėdų. Pėdos keturkampės, kojos išskėstos, plaštakos ir pirštai dideli. Veidas smailas, akys keturkampės, antakiai auraukti į V raidę. Plaukai aštriais varvekliais styrojo ant galvos. Vėl iškištas liežuvis. Žmogus gavosi lapo apačioje.Kiekybinė piešinių analizėVisi piešiniai nupiešti viduryje rodo Jokūbo orientaciją į dabartį ir realias pažiūras, nors kartais vyrauja instinktai. Jokūbas namui nenupiešė durų, tačiau jis piešė savo namą iš kiemo pusės, o iš tos pusės durų nesimato. Nenupiešė žmogui ausų – praleido svarbią detalęSimptomų kompleksai
Simptomų kompleksas Simptomas BalaiNerimas Išskirtos atskiros detalės; plaukai, rankos, tvora, plytos
Pernelyg stipriai spaudžiama pieštuku: veidas, rankos, namo dalys 22Nepasitikėjimas Silpna medžio piešinio linijaSave teisinantis kalbėjimas apie medį ir namą 2
2Agresyvumas Agresyvi žmogaus poza 1
Kokybinė piešinio analizėMedis, nupieštas atvira kamieno apačia, rodo šiek tiek neadekvatų kontaktą su realybe. Paranoidinį požiūrį atskleidžia pabrėžtos akys.Šizoidinis ženklas – žmogaus plaštakos panašios į sparnus, nėra drabužių, dengiančių kūną.Padidintos akys rodo perdėtą jautrumą kritikai.Psichinė gynyba – perdėtai pabrėžti žmogaus plaukai rodo vyriškumo siekį. Namas be durų – stiprus polinkis atsiriboti.
5.3.9. Nesančio gyvūno testasPiešinys per visą lapą. Galva – dešinės lapo pusėsw viršuje, uodega – kairės apačioje. Galva pasukta į dešinę – veiklumo ženklas. Pravira burna rodo padidėjusį plepumą, o liežuvio ir lūpų nebuvimas liudija apie baimę ir nepasitikėjimą. Primerktos akys taip pat byloja apie tam tikrą baimę.Uodega rodo nepasitenkinimo ir pasitikėjimo savimi junginį – nuleista žemyn, ji staigiai kyla į viršų kampuotais štrichais. Linijos sudvejintos, brėžiama neatidžiai – akivaizdūs nerimo poreiškiai. Piešinio tematika dvejopa: aštriai kampuota uodega rodo agresyvumą, o apvalintos galūnės – norą maskuoti savo vidinį pasaulį, siekį nepateikti kitiems žinių apie save.
5.3.10. Nebaigtų sakinių testai
Jokūbui daviau du nebaigtų sakinių testus. Vieną – reikšmingiems asmenims nustatyti ir paprastesnį vaikišką variantą. Neradau testo rakto šiems tekstams, o R. Malinausko knygelėje „Amžiaus tarpsnių psichologijos praktikos darbai“ Sakso ir Levio pasiūlytas variantas labiau tinka suaugusiems. Nepateikti šių nebaigtų sakinių taip pat negalėjau, nes jie atskleidė, mano manymu, Jokūbo nerimo esmę.Sakiniai, kuriuose Jokūbas paminėjo tėtį:1. Kai užaugsiu, norėčiau tapti policininku.2. Mane dažniausiai baudžia tėtis.3. Aš išsigąstu, kai tėtis užrėkia.
4. Kai man sunku, mano tėvas padeda.5. Kartais aš tikrai noriu, kad mama su tėčiu nesipyktų.6. Jei tik paprašyčiau tėvo, tai jis duotų.7. Labiausiai aš norėčiau pradžiuginti mamą su tėčiu.8. Su tėvu man labai patinka kartu žaisti.9. Aš bijau tėčio.10. Mano tėtis ir aš žaidžiam.11. Pats blogiausias įvykis buvo, kai tėtis rėkė ant mamos.12. Būtų gerai, kad mano tėtis būtų geras.13. Labai norėčiau, kad tėvai nesipyktų.14. Kai užaugsiu, norėčiau būti policininku.Iš 56 nebaigtų sakinių Jokūbas 14 paminėjo tėtį, nors 10 šių sakinių pabaigą jis galėjo pabaigti visai kitaip, tik keturi tiesiogiai kalbėjo apie tėvą.Sakiniai, kuriuose Jokūbas paminėjo mamą:1. Kai aš padarau, ką nors gero, mano mama man gero padaro.2. Aš turiu pinigų, kai mama atiduoda skolą.3. Su mama man labai patinka kartu būti.4. Kai man sunku, mano mama nuveža į mokyklą.5. Vienintelis, iš ko prašyčiau patarimo yra mama.6. Mano mama ir aš dirbame.7. Būtų gerai, jei mama žaistų su manimi.8. Man patinka mama.Įdomus mamos ir jos atliekamų funkcijų vertinimas. Tai, kad Jokūbui reikia ir didesnio mamos dėmesio, jaučiasi 3, 6, 7 sakiniuose.
Sakiniai, kuriuose kalbame apie mokytoją bei mokyklą:1. Mokykloje man patinka mokytis matematikos.2. Mokykloje iš suaugusiųjų man tikrai patinka mano mokytoja.3. Labiausiai mano mokytojai nepatinka, kai aš išdykauju.4. Aš norėčiau, kad mano mokytoja būtų gera.5. Man eiti į mokyklą nepatinka.6. Mano mokytoja – gera.7. Norėčiau pamiršti pamokas.8. Kai mokytoja ateina – vaikai nutyla.Sakiniai, kurie neramina:1. Aš darysiu viską, kad išvengčiau muštynių.2. Darysiu viską, kad išvengčiau mirties.3. Jei tik būtų įmanoma, norėčiau didelis būti.
5.3.11. Vaikų mokyklinio nerimastingumo testasAtlikus testą paaiškėjo, kad nerimas dėl komtrolinių darbų ir padidėjęs susirūpinimas mokykla yra vidutiniai; somatiniai nerimastingumo požymiai, bendras nerimastingumo lygis – mažiau nei vidutiniai, o žemas savęs vertinimas didesnis už vidutinį.
5.3.11. Sociometriniai tyrimai Jokūbo klasėje mokosi 25 moksleiviai, todėl pasitarėm su mokytoja ir nutarėm duoti tokią anketą, kurioje jie turėtų ne pažymėti, o įrašyti klasės draugų vardus. Kurie nesuprantamai parašė, tų perklausėme, kad įsitikintume. Jokūbas klasėje užima Lyderio poziciją kartu su dar vienu berniuku ir trimis mergaitėmis. (Berniukų klasėje yra 12, mergaičių – 13).
Kvadratinė asmenybės ir tarpasmeninių santykių analizėTarpasmeninė veikla1. Kūrybingas;2. Reikalaujantis dėmesio;3. Išsivystęs bendravimas;4. Komunikabilus;5. Linkęs padėti;6. Turi agresyvumo apraiškų;7. Prisirišęs prie šeimos;8. Impulsyvus;9. Pažeidžiamas, jautrus;10. Drovus. Ankstyvosios identifikacijos
Tėtė:1. Verbaliai agresyvus;2. Kartais pastovus, kartais ne;3. Nereguliariai įtrauktas į vaiko priežiūrą;4. Irzlus;5. Nuolat dirbantis;6. Visiems reikalingas;Mama:1. Motyvatorė, užvedėja;2. Saugumo šaltinis;3. Visada užsiėmusi ir neturinti laiko;4. Pastovesnė nei tėtis;5. Nervinga;6. Verbaliai agresyvi;7. Sunkiai užbaigia darbą.Nerimo struktūra
1. Mokyklos nenoras;2. Močiutės ignoravimas;3. Mirties baimė;4. Fizinės jėgos baimė;5. Jaučiasi šeimoje apgaudinėjamas Išeitys ir gynybos mechanizmai
1. Verksmingas;2. Priekabus;3. Turtingos fantazijos;4. Atvirai piktas;5. Ribas testuojantis;6. Atžarus;7. Kaltina kitus.Rekomendacijos
1. Apsilankymas pas šeimos gydytoją dėl apetito, tuštinimosi.2. Savas bankas namie.3. Pozityvus dėmesys iš visų šeimos narių.4. Reguliarus ir žinomas tvarkaraštis namuose.5. Asmeninės erdvės namuose sudarymas.6. Tėvų ir mokytojos pastangos būti raminančiais.7. Seksualinis švietimas iš tėvo.8. Pastovus namų darbų laikas ir kontrolė.9. Pastovūs kišenpinigiai.10. Atviri pokalbiai šeimoje.11. Didesnio dėmesio teikimas iš visų šeimos narių.12. Tėvų tarpusavio bendravimo kokybė.13. Visų šeimos narių pastangos ugdant Jokūbo pasitikėjimą savimi.Išvados Psichologinis Jokūbo Vasiliausko įvertinimas rodo, kad berniukas turi aukštus intelektinius gebėjimus ir potencialiai labai aukštą funkciją. Asmenybės struktūra rodo, kad berniukas labai įsitempęs, jaučiasi šeimoje atstumtas, kenčia nuo tėvų konfliktų, bijo savo tėvo. Jokūbui nepatinka mokykla ir pamokos. Aplinka nepakankamai turtinga jo stipriems intelektiniams ir kūrybiniams poreikiams.
Berniukui tiktų tokios rekomendacijos:Mamos vaidmuo:Mama turėtų suteikti saugumą, šilumą, meilę ir gyvenimo filosofiją. Motina turėtų atlikti šiuos dalykus:1. Suteikti įvairiapusį teigiamą dėmesį;2. Stenktis dažniau sakyti “taip”, “gerai padarei”, negu sakyti “ne”, “baik”.3. Geriau apkabinti ir pajuokauti, o ne mušti ir rėkti – nesistengti užimti tėvo vaidmens. 4. Skirti pusvalandį į dieną pasikalbėti apie svarbius Jokūbo reikalus.5. Sudaryti reguliarų grafiką visiems svarbiems klausimams.6. Paskatinti už kiekvieną tinkamai atliktą užduotį.7. Pasikalbėti su savo mama apie jos elgesį su Jokūbu.8. Stengtis neišskirti jaunesniojo neįgalaus brolio ypatingu dėmesiu matant Jokūbui.9. Žaisti žaidimus kartu su abiem sūnumis.10. Gražinti Jokūbui skolą ir “atidaryti” namuose jo banką.11. Sudaryti namuose sąlygas turėti Jokūbui savo mažąjį kampelį.12. Nekreipti dėmesio į mažas kvailystes, mažą akiplėšiškumą. ( Kuo daugiau suirzę šauksite, tuo mažiau vaikas klausys.)13. Rodyti vaikui kuo daugiau meilės. Kiekvieną dieną priminti, koks jis yra svarbus.14. Parodyti ir pasakyti, ką vaikas gali daryti, ne tik tai, ko negali.15. Paaiškinti tikras priežastis – “todėl, kad aš taip sakau” – vaiko nieko neišmoko.16. Nuolat bendradarbiauti su Jokūbo mokytoja ir domėtis jo pasiekimais mokykloje.17. Mokytis konfliktus su vyru spręsti nedalyvaujant vaikams.Tėvo vaidmuoTėvas yra svarbiausias suaugusysis Jokūbo gyvenime. Jis gali suteikti saugumo ir pasitikėjimo, kurio Jokūbui trūksta. Tėvui reiktų kreipti dėmesį į šiuos dalykus:1. Stengtis kalbėti su Jokūbu nepakeltu balsu.2. Aiškinti draudimo priežastis, o ne sakyti “daugiau nebelįsi”.3. Suteikti lytinį auklėjimą.4. Susitarti ypatingiems susitikimams ir pasikalbėti.5. Rasti laiko dažniau pažaisti su vaikais.6. Reguliariai duoti kišenpinigių.7. Nustatyti namuose ribas ir reikiamas disciplinos priemones.8. Rungtyniaujamai bendrauti Jokūbo lygmenyje.9. Išsakyti tikslius lūkesčius akademinėje ir kasdienėje Jokūbo veikloje.10. Suteikti daug palaikymo ir teigiamo dėmesio.11. Stengtis konfliktus namuose spręsti nedalyvaujant vaikams.Mokytojos vaidmuoMokytoja užima didelį vaidmenį Jokūbo gyvenime. Ji gali jam padėti pamėgti mokyklą ir sudominti akademine veikla. Ji gali jam padėti:1. Pasikalbėti asmeniškai, kokia mokykla jam patiktų.2. Nuolat informuoti tėvus apie kitokį vaiko elgesį bei išsireiškimus.3. Stengtis užduoti minimumą namų darbų (kiek reikalauja programos).4. Rodyti praktinę mokslo svarbą netradicinėmis pamokomis bei projektais.5. Bendradarbiauti su tėvais sudarant Jokūbo dienotvarkę.Bendros rekomendacijos:1. Pasitarti su šeimos gydytoja ir atlikti tyrimus dėl Jokūbo apetito stokos bei tuštinimosi problemų;2. Jei tėvai pajus, kad turi sunkumų, turėtų geranoriškai kreiptis pas specialistus;3. Suderinti dienotvarkę su “neišskiriamo” draugo Luko šeima.4. Tėvai turėtų perskaityti suteiktą medžiagą.Literatūros sąrašas:1. B. Grigaitė,( pagal Theodore H. Blau “The Psychological Examination of the Children” USA, 1991) “Psichologinis vaiko įvertinimas” Kaunas 2003;2. B. Grigaitė, Kognityvinės vaiko raidos tyrimo užduotys Kaunas ;3. Romualdas Malinauskas “Amžiaus tarpsnių psichologijos praktikos darbai” Kaunas 2000;4. Parengė E. Rimkutė ir R. Karazinaitė Deilas B. Haris “ Gudenaf – Haris piešimo testo vadovas” Kaunas;5. Roveno spalvotų matricų testas 6. S. Saransovo sukurta, SFeldo ir J. Levio modifikuota Vaikų mokyklinio nerimastingumo skalė;