Lygiu galimybiu politka es

TURINYS

ĮVADAS 31. LYGIOS GALIMYBĖS 42. MOTERYS EUROPOJE 43. STRAIPSNIAI 54. EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ DARBAS 65. GALIMYBĖS MOTERIMS EUROPOS PARLAMENTE 66. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE 76.1 MOTERYS POLITINIAME IR VIEŠAJAME GYVENIME 76.2 MOTERYS ŠVIETIME 76.3 MOTERYS IR NEDARBAS 87. ATEITIES UŽDAVINIAI 9IŠVADOS 10LITERATŪRA 11ĮVADASMoterų teisės yra žmogaus teisės, o lyčių lygybė yra pagrindinis principas, kuriuo vadovaujasi kiekviena šiuolaikinė demokratinė valstybė. ES sutartyje lygių galimybių užtikrinimas apibūdinamas kaip vienas svarbiausių ES rūpesčių. Jau aštuntajame dešimtmetyje ES pirmoji įsipareigojo užtikrinti lygias galimybes. ES lygių galimybių politika buvo formuojama remiantis ES sutarties nuostata, reikalaujančia, kad vyrams ir moterims už tą patį darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas. Tačiau praktiškai šis žingsnis lygybės link užtikrino tik palaipsnius pokyčius. Todėl, nepaisant visų pastarųjų dešimtmečių pastangų, vis dar nepavyko užtikrinti visiškai lygių galimybių. Moterys Europoje vis dar uždirba vidutiniškai ketvirtadaliu mažiau negu vyrai, dirbančioms moterims dažniausiai suteikiama mažiau saugumo garantijų ir jos rečiau pasiekia aukščiausiąjį karjeros laiptelį. Šeimose pagrindinė vaikų auginimo ir namų ruošos našta taip pat tenka moterims. Kitaip tariant ES dar teks nemažai nuveikti, kad lygios vyrų ir moterų galimybės būtų užtikrintos praktiškai. Nors lygių galimybių užtikrinimo politika naudingiausia moterims, tačiau ji duoda naudos ir Europos vyrams. Pavyzdžiui, Europos teisingumo teismo precedento teisės nuostatos turėjo daug įtakos daugumoje valstybių narių įtvirtinant reikalavimą suvienodinti vyrų ir moterų pensinį amžių. ES galiojančios nuostatos dėl vaiko priežiūros atostogas vaikui gimus arba jį įvaikinus, be to tėvai, kaip ir motinos, turi teisę neatvykti į darbą, jei prireikia prižiūrėti sergantį arba nelaimingą atsitikimą patyrusį šeimos narį. (3;24-25psl.)Taigi savo referate nagrinėsiu jau ankščiau minėtas problemas. Paminėsiu straipsnius draudžiančius diskriminaciją, taip pat moteris Europoje, jų galimybes Europos Sąjungos parlamente, t.y. pateiksiu medžiagos apie Europos Sąjungos vykdomą politiką šiuo klausimu. Manau, kad daugiau aptarsiu moterų poziciją šia tema, nes ji mane labiau domina. Taipogi aptarsiu moterų padėtį Lietuvoje tokiose srityse kaip švietimas, politinis ir viešasis gyvenimas, nedarbas. Darbo pabaigoje pabandysiu padaryti išvadas.1. LYGIOS GALIMYBĖS

ES valstybės narės daug dėmesio skiria vyrų ir moterų lygioms karjeros galimybėms užtikrinti bei neįgaliesiems integruoti į darbo rinką. Todėl ES valstybės nusprendė:· imtis priemonių, padedančių užtikrinti, kad moterys galėtų įsidarbinti ir būtų įsileidžiamos į tas sritis ir specialybes, kur nuo seno daugumą užima vyrai;· pasirūpinti didesnėmis vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros galimybėmis ir taip sudaryti moterims palankesnes sąlygas pradėti dirbti arba neatsisakyti turimo darbo;· palaipsniui šalinti kliūtis, trukdančias vyrams ir moterims po pertraukos (pvz., po motinystės atostogų) vėl grįžti į darbą;· ypatingą dėmesį skirti sunkumams, su kuriais susiduria darbo ieškantys neįgalieji. (3;11psl.)2. MOTERYS EUROPOJEDaugiau nei pusė iš 375 milijonų gyventojų Europos Sąjungoje yra moterys. Nuo 1920 metų, kai dauguma Europos šalių suteikė teisę moterims balsuoti, jų vaidmuo politiniame ir ekonominiame gyvenime žymiai išaugo. Daugiau nei bet kada iki šiol Europos Sąjungoje moterys yra užimtos mokamu darbu ir uždarbis auga. Taip pat auga ir socialinis pripažinimas ir asmeninė laisvė.Kaip bebūtų tai atspindi kasdienybė. Nepaisant fakto, kad lygus elgesys yra vienas iš pagrindinių demokratijos principų , moterys dar neužima visiškos lygybės su vyrais tokiose srityse, kaip užimtumas, uždarbis, darbo organizavimas, atsakomybės prisiėmimas, pagarbos aukštinimas ir pristatymas viešajame gyvenime, pozicijos. Dauguma moterų susiduria su ta pačia diskriminacijos rūšimi: pavyzdžiui, nedarbas, ypatingai ilgalaikis, įtakoja jas daugiau nei vyrus. Darbe jos labai dažnai užima žemesnes pozicijas nors vidurinėje mokykloje paprastai joms sekasi daug geriau. Nepaisant to Europos Sąjungos moterys gali padėti pakeisti tokią situaciją į geresniąją pusę. (1;4psl.)Europos Sąjungos steigimo sutartyje moterų reikalų politika apskritai neminima. Vis dėlto nuo 1957 metų, kai buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija, ji parengė ir įgyvendino daug įvairių vienaip ar kitaip su moterų klausimu susijusių programų. Jos buvo vertinamos kaip Europos Sąjungos veikla, turinti du pagrindinius siekius: ekonominės politikos reglamentavimą papildyti socialinės politikos aspektu ir imtis priemonių sušvelninti struktūrinės krizės darbo rinkoje pasekmes moterims. Tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į moterų socialinio vaidmens pasikeitimą – juk negalima paneigti, kad laikui bėgant moterys vis labiau įsitraukė į įvairias veiklos sritis, ir atitinkamai padidėjo joms keliami reikalavimai. Pasikeitė ir moterų asmeninės reikmės. Moterų karjeros modelių negalima lyginti su vyrų, mes moters gyvenimas išlieka veikiamas dviejų – šeimos ir profesinės veiklos – traukos polių.3. STRAIPSNIAI
EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ KONVENCIJA. 14 straipsnis. Diskriminacijos uždraudimas. Tu gali naudotis visomis šiomis teisėmis nepriklausomai nuo savo odos spalvos, lyties, kalbos ar religinių įsitikinimų ar kilmės. EUROPOS EKONOMINĖS BENDRIJOS 119 straipsnis. Moterų klausimas Europoje netiesiogiai buvo iškeltas jau Romos sutartyje. EEB sutarties – EB sutartis – 119 straipsnis nurodo valstybių narių pareigą užtikrinti, kad vyrai ir moterys už vienodą darbą gautų vienodą atlygį. Europos integracijos raidoje “vienodo atlygio už vienodą darbą” principas tapo pagrindiniu tolesnėms diskusijoms dėl lygių galimybių netiesioginės moterų diskriminacijos panaikinimo. Aštuntajame dešimtmetyje Komisija, atsižvelgdama į tai, kad kai kurios valstybės narės dažnai nesilaiko EEB sutarties 119 straipsnio, parengė kelių direktyvų projektus. Plačiai aiškindamas minėtąjį straipsnį ir nuosekliai remdamasis šiomis direktyvomis, lygių galimybių sampratos įtvirtinimo veiksniu tapo Europos Bendrijų Teisingumo Teismas. Be to, Europos Viršūnių Tarybos susitikime Mastrichte 1991 metais buvo pasirašytas susitarimas dėl socialinės politikos. Šis susitarimas buvo pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir sudarė vyrų bei moterų lygybės ir lygių galimybių darbovietės teisinį pagrindą. Susitarimo dėl socialinės politikos 6 straipsnis reikalauja “vienodo atlygio nediskriminuojant lyčių”. Tačiau valstybėms narėms leidžiama išlaikyti ir priimti teisės normas, numatančias tam tikrus pranašumus moterims (teigiama diskriminacija). 1994 metais Baltojoje knygoje apie Europos socialinę politiką darbo rinkos struktūrinių problemų fone Europos Komisija pateikė nemažai pasiūlymų, kaip moterys galėtų gerinti galimybes, derinti šeimos ir darbo reikalus. Buvo taip pasiūlyta nuo 1996 metų kasmet skelbti “Lygybės ataskaitą”, tapsiančią šios politikos įgyvendinimo stebėjimo priemone.4. EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ DARBAS“Moterų padėtis Europoje” tapo dingstimi įsteigti pirmąjį Europos Parlamento istorijoje tyrimo komitetą. Nuo 1984 metų šis komitetas žinomas kaip Moterų teisių komitetas. Jo nariai rengė pranešimus, nagrinėjo ataskaitas, atstovavo ES moterų interesams aptariant biudžeto reikalus ir teikė pastabas įvairiais tiesiogiai ar netiesiogiai moterims aktualiais klausimais.
Komisija turi Užimtumo, darbo santykių ir socialinių reikalų generaliniam direktoratui pavaldų Lygių galimybių padalinį. Šis padalinys prižiūri, kaip valstybės narės įgyvendina ES direktyvas. Jam keliamas tikslas remti moteris svarstant joms aktualias ES priemones, tokias kaip profesinis rengimas, prisitaikymas prie naujų technologijų, bendrovių steigimas moterų iniciatyva ir mergaičių švietimas. 1982 metais buvo įkurtas Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamasis komitetas. Jis renkasi reguliariai ir siekia koordinuoti atskirų valstybių veiksmus bei remti komisijos politiką. Taip pat nuo 1988 metų posėdžius rengia neoficiali Moterų reikalų ministrų taryba. Ji siekia ir reikalauja, kad Europos mastu būtų dedama daugiau pastangų sudaryti palankesnes sąlygas šeimos ir profesinės veiklos reikalavimams derinti. (4;131-132psl.)5. GALIMYBĖS MOTERIMS EUROPOS PARLAMENTEEuropos Parlamentas yra vienintelė Europos institucija renkama tiesioginiu universaliu būdu kas penkeri metai. Moterys, kaip balsuotojos ar rinkėjos vaidina esminį vaidmenį statant dorą visuomenę, pagrįstą lygiom galimybėm ir teisėm. 626 išrinkti atstovai daro permainas ar pritaria planams Europos įstatymų leidyboje. Todėl Europos Parlamentas rūpi visoms moterims nesvarbu kokios aplinkybės, gyvenimo būdas ar darbas būtų. Tai atveria naujus kelius susiduriant su kasdieninėmis problemomis tokiose srityse kaip maistas, plataus vartojimo prekių apsauga, vaikų žaislų saugumas, lygios galimybės darbe ir pan. Bet visa tai turi ir platesnį spektrą: kovojant visomis formomis už seksualinę diskriminaciją darbe ir socialiniame gyvenime.Europos parlamentas yra Europos piliečių balsas: kiekvieni rinkimai suteikia moterims galimybę, kad jų balsas būtų išgirstas. (1;7psl.)6. MOTERŲ PADĖTIS LIETUVOJE6.1 MOTERYS POLITINIAME IR VIEŠAJAME GYVENIME Moterys sudaro apie 52.8 % visų Lietuvos gyventojų, bet jų įtraukimas į politinį ir viešąjį administravimą yra labai menkai išvystytas. Paskutinieji savivaldybės rinkimai parodė, kad moterų dalyvavimas visuomenės valdyme yra sumažėjęs: moterys narės vietinėje valdžioje sumažėjo nuo 22% 1994 metais iki 17.6% 2000 metais. Ši statistika rodo, kad nuo nepriklausomybės moterų skaičius Seime nebuvo didesnis kaip 20%. Šiuo metu tik 3.6% merų yra moterys ir tik dvi moterys yra ministrės. Taip pat yra ir labai mažas moterų aktyvumas partijų viduje. Iš 28 politinių partijų tik trijų partijų lyderiai yra moterys. Per paskutiniuosius vietinės valdžios rinkimus tik 10-20% moterų buvo įtrauktos į kiekvienos partijos sąrašą pirmosiose dešimt pozicijų.6.2 MOTERYS ŠVIETIME
Lietuvoje išsimokslinimas nėra sfera, kurioje moterų laimėjimai yra milžiniški. Pastebėtina tai, kad moterys deda daug pastangų ugdant kuo aukštesnį išsilavinimo lygį, netgi daugiau nei vyrai. Nepaisant to yra nemažai problemų šioje srityje:1. Tai yra sfera, kurioje vyrai ar moterys turi stiprų polinkį dominuoti: pavyzdžiui, koledžuose mergaitės yra linkusios pasirinkti prekybą ir verslą (78.4%), pedagogikos profesijas (91.9%), ir slaugą ir gydymą (91.8%). Berniukai yra linkę pasirinkti inžineriją (71.3%) ir transportą ir komunikacijas (69.3%). Panaši situacija yra ir universitetuose. 2. Visuomenėje yra daugiau moterų su aukštu išsilavinimu; kaip bebūtų jos turi žemesnes pareigas užimančius darbus ir žemesnius atlyginimus. Tai labai artimai susiję su moterų skaičiumi akademinėse karjerose: moterų procentas su daktarų laipsniais yra 30% ir habilituotų daktarų procentas yra 12%. Tik 9% moterų yra profesorės, ir tik 7% moterų yra akademikės. Universitetai neskuba padrąsinti moteris siekti akademikų karjerų. Neseniai, kaip bebūtų keista, įvyko rinkos pakitimai. Pavyzdžiui, Vilniaus Universiteto rektorius susidomėjo lygių galimybių problema ir 1997 metų balandį išleido potvarkį, kuris aprūpina laikinomis priemonėmis garantuoti, kad moterys Vilniaus Universitete užimtų 40-50% aukštų pozicijų.3. Taip pat daugiau moterų yra užimtos mokymu ir švietimu. Tačiau ne moterys sąlygoja švietimo politiką. Švietimo ministras yra vyras. Mokyklos direktoriai ir švietimo departamento vadovai dauguma yra vyrai. Yra paramos ir padrąsinimo trūkumas jaunoms motinoms, kurios yra studentės ir joms reikia specialių programų, įskaitant karjerų konsultavimo programas.6.3 MOTERYS IR NEDARBASNedarbas yra pagrindinė mūsų visuomenės problema, ypatingai moterims. Oficialūs darbo biržų duomenys neatitinka tikrovės. Dar daugiau, oficialus nedarbo lygis yra užslėptas nedarbas ir nelegalus darbas. Labai svarbu pastebėti, kad Lietuvoje egzistuoja spraga tarp tyrimo duomenų ir darbo biržų duomenų nedarbo lygyje yra pats plačiausias Europoje. Tikrasis nedarbo lygis yra mažiausiai du kartus didesnis nei oficialus lygis (maždaug 20%). Moterų nedarbo situacija yra prastesnė nei vyrų, ypatingai tam tikrose grupėse. Pavyzdžiui, net ir oficialūs duomenys rodo, kad tarp bedarbių 30-49 metų amžiuje moterys sudaro 55.9% palyginus su vyrais toje grupėje, kurių yra 50.2%. Moterų bedarbių amžiaus grupėje nuo 50-54 metų yra 11.9%, o vyrų 8.5%. Dar daugiau, moterys, geriau išsilavinusios nei vyrai, yra bedarbės. Pavyzdžiui, tarp bedarbių moterų su koledžų ar universitetų diplomais yra 24.4% palyginus su vyrų, kurių yra 15.9%. Pagrindinės diskriminacijos formos prieš moteris darbo rinkoje, įskaitant diskriminaciją dėl amžiaus, užmokesčio skirtumas (vyrai gauna 1.4 karto daugiau nei moterys), nelygybė yra ir vadovaujančiose pozicijose bei diskriminacija prieš moteris, grįžusias iš motinystės atostogų. Taip pat neteisėtos reklamos susijusios su lyties ir amžiaus diskriminacija. Deja, Lygių Galimybių Įstatymas nedraudžia diskriminacijos dėl amžiaus.
Perėjimas prie lengvo persikvalifikavimo bedarbiams yra labai ribotas dėl lėšų stokos ir egzistuojančios prastos praktikos įgyvendinant įstatymą, remiantį bedarbius. Šis įstatymas yra labai neapibrėžtas. Labai dažnai darbo biržos reikalauja iš anksto trijų pusių sutikimo tarp darbo biržos įstaigos, busimo darbdavio ir bedarbio, kuris reikalauja mokymo. Norint gauti šį trijų pusių susitarimą nėra labai varžomas įstatymuose; deja, darbo biržų įstaigos reikalauja tokių sutikimų tuo atveju, kai bedarbis nori prisijungti prie nemokamų kursų, kurie turi glaudų ryšį su dabartinės darbo rinkos reikalavimais, tokiais kaip informacinės technologijos, apskaita, verslo vadyba ir pan. Kadangi egzistuoja amžiaus diskriminacija, tai beveik neįmanoma gauti tokį sutikimą iš anksto. Šitos nedemokratinis apribojimas veda prie to, kad modernūs nemokami kursai tampa neįmanomi bedarbėms moterims, kurioms per 40 metų ir toms, kurios nedirbo daugiau nei du metus. Bedarbio pašalpa yra labai žema (apie 160-240 lt) ir mokama tik šešis mėnesius. Daugumai moterų, ypatingai toms, kurioms per 45 metus, vienišoms moterims ir ilgą laiką nedirbančioms, nedarbas yra ne tik psichologinė problema, bet ir fizinio išlikimo dalykas. Nedarbas ir vargana ekonominė padėtis veda prie skurdo, prostitucijos, depresijos ir netgi savižudybės. Sąsajos tarp nedarbo ir psichologinių problemų yra labai dažnai keliamų diskusijų tema tarp bedarbių ir socialiai nuskriaustų grupių. Darbo biržos dažniausiai organizuoja tik profesinio mokymo kursus ar persikvalifikavimo kursus, bet yra labai didelė paklausa trumpiems ir net neformaliems kursams, padedantiems išsiugdyti pagarbos sau jausmą ir pasiekti darbo ieškojimo įgūdžių. Kadangi egzistuoja fondo lėšų trūkumas, tai trumpieji kursai gali pereiti į mokymą ir bus labai efektyvūs. Kaip nedarbo pasekmė, daug moterų tampa aktyvios juodojoje rinkoje. Šiuo atveju, jos praranda teises į socialinę apsaugą ir sveikatos draudimą. Apskritai nedarbas veda į moterų skurdą. Galima teigti, kad nedarbas sąlygoja prievartos prieš moteris atsiradimą. Deja, mes neturime atitinkamų tyrimų metodų prieš įvairias diskriminacijos rūšis ir prievartą darbo rinkoje.
Nacionalinė valdžia ir savivaldybės neteikia daug dėmesio sprendžiant nedarbo problemas. Iki 1996 metų moterys sudarė daugiau nei pusę darbo jėgos. Tarp 1996 ir 1998 jų dalis darbo rinkoje krinta po truputį ir 1998 metais pasiekė 47.5%. Dirbančių moterų virš 45 metų amžiaus sumažėjo. Moterys ateina į darbo rinką su aukštesniu išsilavinimo lygiu nei vyrų, bet tai atitinkamai nesąlygoja jų pozicių joje. Statistiniai duomenys rodo, nei viename ekonominaim …sektoriuje moterys neuždirba daugiau nei vyrai. 1998 metais moterys uždirbo vidutiniškai 77.2% sumos, kurią uždirbo vyrai. (2;13-16psl.)7. ATEITIES UŽDAVINIAIMoterims vis aktualesnės darosi Europos darbo rinkos struktūrinės problemos. Naujos darbo laiko tvarkos, sumažintų darbo valandų numatymas visuotinio darbo perdalijimo kontekste gali sukelti dvejopus padarinius. Viena vertus, darbo valandų mažinimas ir lygiagretus realiojo darbo užmokesčio mažėjimas gali priversti daugelį moterų siekti įsidarbinti, kad galėtų palaikyti šeimos pajamas. Antra vertus, atėjus sunkiam metui, moterys paprastai pirma vyrų išmetamos iš darbo rinkos arba turi priimti “netipiškas įsidarbinimo sąlygas”, pavyzdžiui verstis nustatytos trukmės laikinu darbu. Atsižvelgiant į didėjantį viengungiškų ūkių ir nepilnų šeimų skaičių, reikalingi apsaugos standartai, ypač susiję su aprūpinimu senatvėje, ir jie turi būti skirtas ne tik žmonėms, turintiems nuolatinį darbą. Iki dabar daugelis šiuo klausimu keliamų Europos Parlamento reikalavimų ir Komisijos pasiūlytų direktyvų dėl savo struktūros ar turinio nesusilaukė pritarimo. Tikimasi, kad naujosios Europos Sąjungos narės stengsis ieškoti naujų požiūrių ir naujų akstinų tęsiant svarstymą. Šiuolaikinio gyvenimo sparta taip pat kelia naujų problemų ne tik Vakarų, bet ir Rytų Europoje. Technologinės plėtros pulsas tolydžio greitėja, o profesinės žinios bei įgūdžiai vis labiau atsilieka ir greitai sensta. Šio proceso ilgalaikiai padariniai ypač atsiliepia moterims. Tradicinį švietimą reikia nuolat papildyti tolesniu kvalifikacijos kėlimu, bet, vertinant šį reikalavimą vyro ir moters tradicinio vaidmenų pasidalijimo šeimos ir veiklos atžvilgiu, tai iškyla kaip rimta problema. (4;132psl.)IŠVADOS
Moterų diskriminavimas ne visada yra akivaizdus. Dažniausiai moterys diskriminuojamos netiesiogiai, o diskriminuojantys veiksmai glūdi už, rodos, neutralių taisyklių. Pavyzdžiui, visoje Europos Sąjungoje viešuoju transportu dažniausiai naudojasi moterys. Sprendimai dėl tvarkaraščių ar mokesčio už važiavimą keitimo, atrodytų, neturi nieko bendro su diskriminavimu dėl lyties, tačiau praktiškai tai dažniausiai veikia moterų kasdienybę. Todėl, jei rimtai ketinama užtikrinti lygias galimybes, tokie ketinimai turi būti suvokiami kaip visuotinis tikslas, ir politinius sprendimus priimantys asmenys privalo tai turėti galvoje. Šiuo metu Europos Sąjunga laikosi naujos lygioms galimybėms įtvirtinti skirtos nuostatos, kitaip tariant, skatina remiamas tendencijas. Tai tiesiog reiškia, jog lygios galimybės prisimenamos formuojant šių sričių politiką ir rengiant įvairias programas, o Amsterdamo sutartyje reikiamų tendencijų skatinimas tiesiog vadinamas ES prisiimtu įsipareigojimu. (3;26psl.)Taigi dar labai daug reikia nuveikti didinant galimybių, teisių, perspektyvų darbo rinkoje, ateityje reikalingų klasifikacijų ir tolesnio mokymosi galimybių žinojimą. Deja, iki šiol informacija buvo skiriama tik dirbančioms moterims. Reglamentų, kuriais siekiama gerinti moterų padėtį, kokybė priklauso nuo to, kokiu mastu apskritai yra įsisąmoninta tokios politikos būtinybė. Svarbu tai, kad aptariamieji klausimai įgytų jiems patiems būdingą esminę vertę, ir jais nebūtų manipuliuojama, tarsi jie būtų socialinės ir užimtumo politikos reglamentų šalutiniai produktai Viena iš galimų idėjų būtų įrašyti lygybės principą į Europos Sąjungos pagrindinių teisių rinkinį. Ir vis dėlto neapleidžia mintis, kad tos priemonės, kurių Europos Sąjunga ėmėsi moterų reikalų atžvilgiu, lig šiol turėjo menką įtaką užimtumo padėties pokyčiams ir moterų įsidarbinimo perspektyvoms. (4;133psl.)LITERATŪRA1. Europe for women. Women for Europe. Europen parlament. Liuksemburg.2. Specific women’s situation ir partners countries. Kaunas, Lithuania 2000.3. Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas. Europos užimtumo ir socialinė politika: politika žmonėms.
4. V.Veidenfeldas, V.Veselsas. Europa nuo A iki Z. Europos integracijos vadovas.