PELNO (NUOSTOLIŲ) PASKIRSTYMO APSKAITA ĮMONĖSE

Untitled

TURINYS

ĮVADAS

Temos aktualumas.Pelnas – svarbiausias ūkinės veiklos rezultatus apibūdinantis rodiklis. Įmonės stengiasi gerinti savo veiklą ir taip gauti kuo didesnį pelną. Visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir patirto sąnaudos nurodomos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ataskaitoje išvedamas įmonės veiklos rezultatas, kuris gali būti teigiamas (gaunamas pelnas) arba neigiamas (patiriamas nuostolis). Tačiau grynasis pelnas negali atitekti savininkams, pelną reikia paskirstyti akcininkams ar įvairiems rezervas, kurie patiriant nuostolį padėtų padengti esančią skolą.

Darbo objektas – pelno (nuostolių) ataskaita.

Darbo tikslas – išanalizuoti pelno (nuostolio) paskirstymo apskaitą įmonėse.

Darbo uždaviniai:

Nustatytipelno (nuostolių) ataskaitos reikšmę;

Apibūdinti pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnius;

Aprašyti pelno (nuostolių) paskirstymo būdus;

Darbo metodai: literatūros šaltinių analizė

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS REIKŠMĖ

Pelnas – svarbiausias ūkinės veiklos rezultatus apibūdinantis rodiklis, todėl finansinėse ataskaitose jam skiriama daug dėmesio. Informacija apie įmonės ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus pateikiama pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pelno (nuostolių) ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai. Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma informacija apie turto naudojimo efektyvumą.

Pelno (nuostolių) sudarymo, pajamų ir sąnaudų klasifikavimo tvarką nustato 3 – iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“, jo tikslas nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.

Yra pateikiamos dvi pelno (nuostolių) ataskaitos formos:

vienpakopė;

daugiapakopė.

Vienpakopėje pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos visos įmonės pajamos ir sąnaudos jų nedetalizuojant. Ji yra paprasta ir aiški. Tačiau ši ataskaitos forma neinformatyvi.

Įmonės, kurios plėtoja įvairią veiklą, dažniausiai pildo daugiapakopę pelno (nuostolių) ataskaitą. Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) apskaičiuojamasnustatant kelis tarpinius pelno (nuostolių) dydžius. Ši ataskaitos forma daug informatyvesnė, parodo pajamų ir sąnaudų ryšį.

Pelno (nuostolių) ataskaita yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių siekiant sužinoti įmonės veiklos rezultatus ir jos galimybes.Pelno (nuostolių) ataskaita yra reikšmingesnė už balansą, nes finansinių ataskaitų vartotojai iš pradžių domisi finansiniu rezultatu, kurį pasiekė įmonė, o balansas pateikia tik momentinius rezultatus tam tikrai datai.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir sąnaudos, kurias palyginus nustatoma, ar įmonė uždirbo pelną ar patyrė nuostolių. Labai svarbu kuo tiksliau apskaičiuoti įmonės veiklos rezultatą. Dirbtinis ataskaitinio laikotarpio pelno padidinimas ar sumažinimas gali neigiamai veikti įmonės valdymą ir jos vėlesnių laikotarpių veiklos rezultatus. Apskaičiavusdidesnį pelną negu realiai uždirbtas, gali būti, kad įmonė turės mokėti didelius pelno mokesčius biudžetui arba savininkai nutars išmokėti per didelius dividendus, o darbuotojai reikalaus padidinti atlyginimus. Tačiau apskaičiavus mažesnį pelną nei realiai uždirbtas taip pat gali kilti tam tikrų problemų, pavyzdžiui, akcijų kurso kritimo ar investicijų, kredito negavimo, nes bankai bijos, kad kreditas nebus grąžintas.

Apibendrinant galima teigti, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje rodoma informacija apie turto naudojimo efektyvumą, kokių gauta pajamų ir kokių patirta sąnaudų. Labai svarbu kuo tiksliau apskaičiuoti įmonės veiklos rezultatą, nes apskaičiavus didesnį arba mažesnį, pelną negu realiai uždirbtas, gali kilti rimtų problemų įmonėje, tokių kaip – didelių pelno mokesčių mokėjimas, akcijų kurso kritimo, kredito negavimo ir pan.

1.1. Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai

Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija apie pajamas ir sąnaudas pateikiama suskirstyta pagal įmonės veiklos sritį, į įprastinę veiklą ir ypatinguosius straipsnius:

Pardavimo pajamos

Pardavimo savikaina

Bendrasis pelnas (nuostoliai)

Veiklos sąnaudos

Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai)

Kita veikla

Finansinė ir investicinė veikla

Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai)

Pagautė

Netekimai

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

Pelno mokestis

Grynasis pelnas (nuostoliai)

Įprastine įmonės veikla laikomos pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su visa įmonės veikla. Įprastinės veiklos duomenys dar grupuojamiį tipinės (veikla, kuriai vykdyti buvo įkurta įmonė, I-V punktai pelno (nuostolių) ataskaitoje) ir netipinės veikos straipsnius (VI-VIII punktai). 3 VAS nurodo, kad tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine. Netipinė veikla – ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla. Duomenis apie tipinę įmonės veiklą sudaro pardavimo pajamos, pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos. Duomenis apie netipinę įmonės veiklą sudaro kita finansinė ir investicinė veikla. Ypatinguosius straipsnius sudaro pagautė ir netekimai. Šie straipsniai turi būti pateikiami atskirai.

Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimuarba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Pardavimo pajamos uždirbamos parduodant prekes ar teikiant paslaugas. Pelno (nuostolio) ataskaitoje pajamos parodomos apibendrintai vienoje eilutėje be diskontų, nuolaidų, pirkėjų grąžintų prekių sumos.

Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms. Šioje eilutėje nurodomos visos sąnaudos, kurias įmonė tiesiogiai padarė gamindama parduotas prekes arba kurias galima tiesiogiai priskirti tam tikriems gaminiams.

Bendrasis pelnas – tai negalutinis įmonės veiklos rezultatas, atitenkantis jos savininkams. Bendrasis pelnas gaunamas iš pardavimo pajamų atėmus pardavimo savikaina. Tai yra tarpinis rodiklis, kuris nusako visos įmonės tipinės veiklos rezultatą. Jis svarbus analizuojant ir prognozuojant įmonės veiklą, parodo, ar įmonė gali išsilaikyti iš savo tipinės veiklos. Pelnu šis rodiklis vadinamas sąlygiškai, nes atspindi skirtumą tarp to, ką įmonė uždirbo pardavusi prekes ir sumos, kurią pati sumokėjo jas pirkdama.

Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą. Veiklos sąnaudos skirstomos į pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas. Šios sąnaudos susijusios su įmonės tipine veikla. Pardavimo sąnaudoms priskiriama dalis veiklos sąnaudų, susijusių su prekių per ataskaitinį laikotarpį pardavimu. Pavyzdžiui, prekybospatalpų naudojimas, nuoma, prekių sandėliavimo išlaidos, prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, prekių reklamos išlaidos ir kt. Bendrosios ir administracinės sąnaudos yra ataskaitinio laikotarpio sąnaudų dalis. Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriama administracinių ir bendrojo naudojimo patalpų priežiūra, nuoma ir nusidėvėjimas, įmonės valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokestis, socialinis draudimas, įmonės reprezentavimo išlaidos, baudos už netinkamą sutarčių vykdymą ir kt.

Iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas gaunamas tipinės veiklos pelnas (nuostolis). Taip apskaičiuojamas įmonės ataskaitinio laikotarpio tipinės veiklos rezultatas. Tačiau daugelis įmonių verčiasi ne tik tipine veikla, dėl kurios buvo sukurta įmonė, bet ir kita, tarsi šalutine veikla.

Kitos veiklos straipsnis parodo netipinės (išskyrus finansinęir investicinę) veiklos rezultatą. Iš šios veiklos galima uždirbti pajamų bei patirti sąnaudų ir apskaičiuoti bendrą rezultatą – pelną (nuostolį). Kitos veiklos pajamų straipsnyje parodomos netipinės veiklos produkcijos pajamos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo pajamos, pajamos iš ilgalaikio turto perleidimo, honorarai (prekių ženklų, autorinių teisių, kompiuterinių programų ir kt.). Kitos veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos patirtos sąnaudos ir nuostolis, susiję su kitos veiklos pajamų uždirbimu. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriamos visos su kitos veiklos pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos: parduotos netipinės veiklos produkcijos, perparduotinų prekių ir paslaugų savikaina, ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo nuostoliai.

Finansinė ir investicinė veikla yra įmonės netipinės veiklos dalis. Beveik visos įmonės vykdo finansinę investicinę veiklą. Iš šios veiklos taip pat galima uždirbti pajamų ir patirti sąnaudų. Paprastai prie finansinės veiklos pajamų priskiriamos palūkanos, kurias įmonė uždirba bankuose laikydama pinigus, pajamos iš dividendų, baudos, delspinigiai, gauti iš pirkėjų už pavėluotus atsiskaitymus, teigiama valiutos perkainojimo įtaka ir kt. Prie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų priskiriamos sumokėtos ir mokėtinos palūkanos už gautas paskolas, neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka, nuostolis, susijęs su skolomis (piniginės baudos, delspinigiai, mokami už įsipareigojimų nevykdymą, įvairios palūkanos, mokesčiai už paskolų administravimą ir pan.).

Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai) gaunami: prie tipinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant kitos veiklos bei finansinėsir investicinės veiklos pajamas ir atimant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas.

Ivanauskienė teigia, kad kartais įmonės veiklos rezultatams daro įtaką ir atsitiktiniai, nuo įmonės valdytojų valios nepriklausantys veiksniai. Tokie rezultatai pelno (nuostolio) ataskaitoje parodomi ypatinguosiuose straipsniuose. Ypatinguosius straipsnius sudaro pagautė ir netekimai. Pagautė – neplanuota nauda, gauta per ataskaitinį laikotarpį. Kadangi tokios naudos įmonė neplanuoja, todėl ji turi būti parodyta atskirai nuo kryptingos įmonės veiklos rezultatų. Tai ypač svarbu, jei pagautė sudaro gana dideles sumas. Šiuo atveju išoriniai apskaitos informacijos vartotojai apsaugomi nuo neteisingo įmonės veiklos pervertinimo.

Netekimai (ypatingieji praradimai) – tai įmonės nuostolis, patiriamas įmonės neįprastinėje veikloje, t.y. nepriklausantis nuo įmonės vadovų sprendimų. Netekimų patiriamadėl ypatingų priežasčių, pavyzdžiui, gaisro, potvynio, turto pasisavinimo ar kitokio išorės poveikio. Tiek atsitiktiniai netekimai, tiek pagautė pateikiami atskirais straipsniais.

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą gaunami prie įprastinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant pagautę ir atimant netekimus. Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą parodo įmonės veiklos rezultatą, bet neparodo, kokia suma turi būti apmokestinama pelno mokesčiu.

Pelno mokesčio sumą, apskaičiuotą pagal pelno mokesčio įstatymo nuostatas, buhalteriai įrašo iš pelno mokesčio deklaracijos. Šis rodiklis parodo ne tik biudžetui mokėtiną sumą, bet ir išankstinius pelno mokesčio mokėjimus. Dažniausiai pelno mokestis yra 15% pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą. O grynasis pelnas (nuostoliai) gaunami iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokestį.

Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) paskirstymui gaunamas iš ataskaitinių metų pelno prieš apmokestinimą (nuostolio) atėmus pelno mokesčio sumą. Šis rodiklis yra galutinis įmonės veiklos ataskaitinio laikotarpio rezultatas, parodantis per ataskaitinius metus uždirbtą pelną, kuris lieka įmonės savininkų žinioje ir bus skirstomas įmonės savininkų nuožiūra (tarp jų ir dividendams). Šis rodiklis labiausiai domina akcininkus. Patirtas nuostolis padengiamas įmonės savininkų sąskaita.

Apibendrinant galima teigti, kad trylika pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių parodo ne tik grynąjį pelną, bet pelną iš tipinės veiklos, kitos veiklos ar finansinės veiklos. Gautas pelnas iš įvairių veiklų padeda akcininkams ar investuotojamsgeriau pažinti įmonės finansinę padėtį.

2. PELNO (NUOSTOLIŲ) PASKIRSTYMAS

Kanapickienė, Rudžionienė, Jefimovas teigia, kad finansiniams metams pasibaigus šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame patvirtinama metinė finansinė atskaitomybė bei paskirstomas pelnas. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius), apskaitoje registruojamas pelno paskirstymas, kuris atvaizduojamas sąskaitų plano „59 Pelno paskirstymas“ ir „69 Pelno paskirstymas“ sąskaitų grupės

Pelno (nuostolių) paskirstymo projekte turi būti nurodyta:

Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą;

Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti;

Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus;

Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti;

Pelno dalis, paskirta metinėmsišmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus.

Įmonės paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams. Į rezervus darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams gali būti skiriama ne daugiau kaip 1/10 paskirstytinojo pelno. Įmonės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje bei pervedimų iš rezervų suma.

Įmonės negali vykdyti pelno (nuostolių) paskirstymo projekto jei:

įmonė yra nemoki ar po į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokėtos pelno įmokos taptų nemoki;

paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių);

įmonės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba įmokėjus į valstybės ar savivaldybės biudžetą nustatyto dydžio įmonės pelno įmoką taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo sumą;

įmonės pajamų ir sąnaudų struktūrą ir pelno paskirstymą tiesiogiai reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai.

2.1. Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas – įstatymų nustatyta tvarka sudaromas rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti. Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Privalomasis rezervas sudaromas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytatvarka. Šis rezervas negali būti mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo ir gali būti naudojamas tik įmonės nuostoliams padengti. Privalomojo rezervo dalis, viršijanti 1/10 įstatinio kapitalo, skirstant kitų finansinių metų pelną, gali būti perskirstyta. Jei privalomasis rezervas mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, skirstant pelną, atskaitymai šį rezervą privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno, kol bus pasiektas numatytas privalomojo rezervo dydis.

Sudarant rezervą, apskaitojeregistruojamas paskirstytinojo pelno sumažėjimas ir privalomojo rezervopadidėjimas. Panaudojus rezervą nuostoliams mažinti, apskaitoje registruojamasnuostolių ir privalomojo rezervo sumažėjimas. Kitais teisės aktų nustatytaisatvejais mažinant privalomąjį rezervą, apskaitoje registruojamas jo sumažėjimasir paskirstytinojo pelno padidėjimas.

2.2. Rezervas savomsakcijoms įsigyti

Rezervas savoms akcijoms įsigyti – rezervas, sudaromas savų akcijų įsigijimui, kurio dydis turi būti ne mažesnis už numatytų įsigyti savų akcijų įsigijimo verčių sumą. Numačius sumą, kurią reikės sumokėti už planuojamas įsigyti savas akcijas, įstatymų nustatyta tvarka joms įsigyti sudaromas rezervas. Registruojant šį rezervą, apskaitoje mažinamas nepaskirstytasis pelnas ir sudaromas tokios pat sumos rezervas savoms akcijoms įsigyti.

Savo akcijos – akcijos, kurios buvo išleistos ir kurias įmonė dėl tam tikrų priežasčių supirko. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad savas akcijas įmonė gali įsigyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Akcininkų susirinkimas nustato akcijų įsigijimo tikslą, maksimalų leidžiamų įsigyti akcijų skaičių, terminą, per kurį įmonė gali įsigyti savas akcijas, maksimalią ir minimalią akcijų įsigijimo kainą, savų akcijų pardavimo tvarką ir minimalią pardavimo kainą. Akcijų įsigijimo terminas negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių. Bendrovės įsigytų savų akcijų bendra nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo. Įmonė gali įsigyti savas akcijas, jeigu įmonėje buvo sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti. Šio rezervo dydis turi būti ne mažesnis už įsigyjamų savų akcijų įsigijimo verčių sumą.

Supirktos savos akcijos registruojamos sąskaitoje, kuri yra kontrarinė įstatinio kapitalo sąskaitai, atitinkamai įregistruojant pinigų ar kito turto sumažėjimą ar įsipareigojimą. Savos akcijos nepriskiriamos turtui. Savoms akcijoms dividendai neskiriami ir jos neturi balso teisės. Įstatinio pasirašytojo kapitalo ir akcijų priedų sąskaitų sumos, supirkussavas akcijas, nesikeičia.

Jei supirkus akcijas rezervas savoms akcijoms įsigyti yra didesnis už įsigytų akcijų įsigijimo vertę, jis gali būti mažinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Registruojant apskaitoje rezervo mažinimą, atitinkamai didinamas nepaskirstytasis pelnas.

Akcininkų susirinkimas nustato minimalią ir maksimalią savų akcijų supirkimo kainą. Savų akcijų įsigijimo rezervas sudaromas įvertinus maksimalią akcijų supirkimo kainą,todėl jei akcijos superkamos pigiau nei buvo numatyta maksimali supirkimo kaina,rezervo suma, akcininkų sprendimu, gali būti sumažinta iki sumos, kuri sumokėta užsavas akcijas.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti negali būti paskirstytas tol, kol bendrovė turisavų akcijų. Anuliavus ar pardavus savas akcijas, rezervas savoms akcijoms įsigytimažinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus sprendimą panaikinti rezervą,apskaitoje registruojamas rezervo savoms akcijomsįsigyti sumažėjimas irnepaskirstytojo pelno padidėjimas.Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad nepanaudoti rezervai ir rezervai, kuriųnenumatoma panaudoti, gali būti paskirstyti.

Jei, parduodant savas akcijas, susidaro pelno ar nuostolių, jie registruojami nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitoje. Savų akcijų pardavimas susijęs su įmonės savininkais, todėl savų akcijų pardavimorezultatas neparodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, o registruojamas nepaskirstytojopelno (nuostolių) sąskaitose ir parodomas nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

2.3. Kiti rezervai

Kiti rezervai – tai laikinieji (tiksliniai) pelno panaudojimo apribojimai, skirti savininkų numatytiems tikslams, pavyzdžiui, tantjemoms, darbuotojų premijoms ar kitiems tikslams. Kiti rezervai sudaromi, didinami ir mažinami įstatymų ir įmonės įstatų nustatyta tvarka. Savininkams priėmus sprendimą sudaryti ar panaikinti rezervus, apskaitoje registruojamas rezervo padidėjimas (sumažėjimas), ta pačia suma mažinant (didinant) nepaskirstytąjį pelną. Kiti rezervai gali būti sudaromi ir panaikinami tik savininkų sprendimu. Būtent kokius ir kam skiriamus kitus rezervus sudaryti, taip pat sprendžia įmonės savininkai.

Skirstant bendrovės pelną, gali būti sudaryti ir kiti rezervai tam tikriems tikslams įgyvendinti. Jų sudarymo akcinių bendrovių įstatymas nereglamentuoja. Tokie rezervai gali būti sudaromi įmonei reikšmingoms ir gana brangioms programoms vykdyti. Rezervai – tai tik laikinas pelno paskirstymo apribojimas, todėl jų sudarymas ir panaikinimas neturi jokios įtakos nuosavo kapitalo dydžiui. Rezervai sudaromi siekiant apriboti pelną panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, dividendams išmokėti;kartu išoriniams finansinės atskaitomybės informacijos vartotojams (kreditoriams, būsimiems investuotojams) siekiant parodyti įmonės savininkų ketinimus neišsidalyti pelno, o jį reinvestuoti. Pasiekus tikslą, kuriam buvo sudarytas, rezervas gali būti perskirstytas.

2.4. Dividendai

Visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimą skirti dalį pelno dividendams gali priimti tik atsižvelgdamas į apribojimus, nustatytus akcinių bendrovių įstatyme.

Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų. Visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš sąlygų:

1) bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki; bendrovės mokumas turėtų būti įvertintas pagal akcininkų susirinkimo dienos duomenis;

2) paskirstytinasisfinansinių metų rezultatas yra neigiamas (patirti nuostoliai);

3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir akcinės bendrovės rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.

Dividendai privalo būti išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Dividendai išmokami pinigais.

Pagal finansinės apskaitos tvarką akcininkams išmokamos įvairios išmokos, kurias jie gauna (tiksliau, išsireikalauja) kaip įmonės savininkai, taip pat priskiriamos pelną mažinančioms sumoms. Laikoma, kad tokios išlaidos neturi nieko bendra su įmonės įprastine veikla, todėl negali būti įtrauktos į pelno (nuostolių) ataskaitą. 

2.5. Tantjemos ir darbuotojų premijos

Dar viena pelno paskirstymo galimybė – pelno dalis, kuri pagal įmonės įstatus skiriama tantjemoms, darbuotojų premijoms ir panašiems tikslams. Šiuo atveju galioja ta pati nuostata, kaip ir dividendams: pelnas nurodytiems tikslams gali būti naudojamas tik sumokėjus įstatymų nustatytus mokesčius. Pelno dalis, paskirta tantjemoms valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams gali sudaryti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno.Tantjemos gali būti mokamos tik stebėtojų tarybos bei valdybos nariams. Kitiems asmenims (direktoriui, akcininkui ar pan.) tantjemos negali būti mokamos. Tantjemos gali būti mokamos tik teisėtai veikiančiam organui, t. y. stebėtojų taryba ar valdyba, kaip bendrovės organas, turi būti įvardyta bendrovės įstatuose, jisturi būti įregistruotas Juridinių asmenų registre.

Tokios išmokos dažniausiai laikomos ne pelno paskirstymu, o ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Premijos, tantjemos, pašalpos, dovanos ir pan. skiriamos įmonės darbuotojams arba kitiems su įmonės įprastine veikla susijusiems asmenims, todėl turi būti priskirtos sąnaudoms ir įskaičiuotos nustatant laikotarpio veiklos rezultatus. Tačiau jeigu tantjemos būtų mokamos, pavyzdžiui, iš įmonės akcininkų sudarytai valdybai, kuri realiai įmonėje nedirba, o konkrečiam akcininkui skirtų tantjemų suma priklauso nuo jo turimų akcijų skaičiaus, tokias išmokas teisingiau būtų laikyti pelno paskirstymu, o ne ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis.

Jeigu įmonė paskiria tantjemas ar kitas išmokas, kurias akcinių bendrovių įstatymas laiko pelno paskirstymu, o pagal finansinės apskaitos tvarką tai laikoma sąnaudomis, šiai sumai rekomenduojamasudaryti rezervą. Taip bus pasiekta, kad ir finansinėje apskaitoje nepaskirstytasis pelnas būtų sumažintas, o jo dydis nesiskirtų nuo akcininkų susirinkimo protokole nurodytos likusio nepaskirstyto pelno sumos. Aptartiems tikslams sudarytas rezervas sekantį ataskaitinį laikotarpį akcininkų sprendimu vėl galės būti perskirstytas. 

2.6. Nepaskirstytas pelnas

Dalis pelno gali likti nepaskirstyta ir perkeliama į sekančius ataskaitinius metus. Jeigu įmonė patiria nuostolių, jie irgi bus perkelti į sekančius ataskaitinius metus. Po pelno paskirstymo likęs nepaskirstytas pelnas perkeliamas į balanso nepaskirstytojo pelno (nuostolių) straipsnius, atskirai parodant ataskaitiniais ir ankstesniais metais uždirbto ir dar nepaskirstyto pelno sumas.

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) per ataskaitinį laikotarpį gali sumažėti arba padidėti. Todėl reikia žinoti, kaip pelną padidinti, o nuostolius sumažinti. Nepaskirstyto pelno didinimo atvejai:

Registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną;

Priėmus sprendimą mažinti arba panaikinti anksčiau sudarytus rezervus;

Pardavus savas akcijas didesne kaina nei jos buvo supirktos;

Registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą;

Perkainojimo rezervo suma, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai.

Nepaskirstytųjų nuostolių mažinimo atvejai:

Registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną;

Gavus savininkų įnašus nuostoliams dengti;

Priėmus sprendimą dengti nuostolius iš rezervų;

Priėmus sprendimą nuostolių suma mažinti įstatinį kapitalą;

Registruojantesminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą;

Perkainojimo rezervo suma, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai.

Apibendrinant galima teigti, kad įmonės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje bei pervedimų iš rezervų suma. Ne visada įmonės gali paskirstyti pelną, pavyzdžiui, kai įmonė yra nemoki ar nuostolinga. Pelnas yra skirstomas parengiant paskirstymo projektą, kuriame pelnas gali būti skirtas į privalomąjį rezervą, rezervą savoms akcijoms įsigyti, kitus rezervus, taip pat dividendams ir tantjemoms. Visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtina arba atmeta projektą. Po paskirstymo likęs pelnas (nuostolis) perkeliamas į kitus ataskaitinius metus.

IŠVADOS

1. Pelno (nuostolių) ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai. Pelno (nuostolių) ataskaitos yra dviejų tipų. Vienpakopėje pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos visos įmonės pajamos ir sąnaudos jų nedetalizuojant. Daugiapakopė pelno (nuostolių) ataskaita daug informatyvesnė, parodo pajamų ir sąnaudų ryšį. Pelno (nuostolių) ataskaita yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių siekiant sužinoti įmonės veiklos rezultatus ir jos galimybes. Pelno (nuostolių) ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir sąnaudos, kurias palyginus nustatoma, ar įmonė uždirbo pelną ar patyrė nuostolių. Tipinės veiklos rezultatas sužinomas apskaičiavus tipinės veiklos pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnį.

2. Pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pateikiami įmonės veiklos rezultatai, tokie kaip: įprastinės, neįprastinės, finansinės, investicinės ir kitos veiklos. Įprastine įmonės veikla laikomos pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su visa įmonės veikla. Įprastinės veiklos duomenys dar grupuojami į tipinės (veikla, kuriai vykdyti buvo įkurta įmonė) ir netipinės veikos straipsnius. Bendrasis pelnas (nuostolis) gaunamas iš pardavimo pajamų ir pardavimo sąnaudų. Veiklos sąnaudos yra patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla. Kitos veiklos pajamų straipsnyje parodomos netipinės veiklos produkcijos pajamos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo pajamos, pajamos iš ilgalaikio turto perleidimo, honorarai. Finansinė ir investicinė veikla yra įmonės netipinės veiklos dalis, iš kurios galimauždirbti pajamų ir patirti sąnaudų. Taip pat labai svarbūs yra ypatingieji straipsniai – pagautė ir netekimai. Pagautė yra neplanuota nauda, netikėtai gauti pinigai, o netekimai – netikėti praradimai (vagystės, gaisrai). Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) gaunamas iš ataskaitinių metų pelno prieš apmokestinimą (nuostolio) atėmus pelno mokesčio sumą. Šis rodiklis yra galutinis įmonės veiklos ataskaitinio laikotarpio rezultatas, parodantis per ataskaitinius metus uždirbtą pelną, kuris lieka įmonės savininkų žinioje ir bus skirstomas įmonės savininkų nuožiūra.

3. Per ūkinius metus uždirbtas grynasis pelnas turi būtipaskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams, kai tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė visuotiniame akcininkų susirinkime. Tik savininkai visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę nuspręsti, kaip turi būti panaudojamas uždirbtas pelnas. Pelnas gali būti skirtas į privalomąjį rezervą, rezervą savoms akcijoms įsigyti, kitus rezervus, taip pat akcininkai gali išsidalyti dividendus, dovanoti tretiesiems asmenims (tantjemos, premijos). Po paskirstymo likęs pelnas (nuostolis) perkeliamas į kitus ataskaitinius metus.

BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS

1. A. Ivanauskienė, 2004, Buhalterinės apskaitos pagrindai, Vilnius.

2. J. Bukevičius, J. Žaptorius, 2009, Apskaitos pagrindai: mokomoji knyga, Vilnius.

3. R. Kanapickienė, K, Rudžionienė, B. Jefimovas, 2006, Įmonių apskaita: mokomoji knyga, Kaunas

4. R. Bužinskienė, Nuosavo kapitalo ir pelno paskirstymo apskaita: dėstomoji medžiaga.

5. 3 VAS. Prieiga per internetą 2014-12-20:

www.aat.lt/get.php?f.211

6. 8 VAS. Prieiga per internetą 2014-12-20:

www.aat.lt/get.php?f.2538