pelno (nuostolio) ataskaita

TURINYS

ĮVADAS 3
1. Pelno (nuostolio) ataskaita 4
2. Pelno (nuostolio) ataskaitos analizė 10
3. Pelningumo rodiklių analizė 15
IŠVADOS 17
NAUDOTA LITERATŪRA 18ĮVADAS
1. Pelno (nuostolio) ataskaita
Pelno (nuostolio) finansinė ataskaita apibūdina įmonės finansinius rezultatus (pelną ar nuostolį) per tam tikrą laiką, pavyzdžiui, metus.
Lietuvos respublikos finansų ministerijos patvirtintu raštu Nr. 83 N formos B pelno (nuostolio) ataskaita turi pateikti investuotojui šią informaciją :
1. bendrąjį penlą (nuostolį). Jis apskaičiuojamas iš pardavimų atėmus prekių ir pasalugų savikainą;
2. veiklos pelną (nuostolį). Jis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno (nuostolio) atėmus veiklos sąnaudas;
3. ataskaitinių metų pelną (nuostolį) prieš apmokestinimą;
4. grynąjį ataskaitinių metų pelną (nuostolį) paskirstymui. Jis apskaičiuojamas iš attaskaitinių metų pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą atėmus pelno mokestį.
Pelno (nuostolio) atasakitoje nusidėvėjimas priskiriamas gamybinėms išlaidoms, nors tai nėra tiesiogiai pinigai. Nusidėvėjimo įskaitymas į gamybines išlaidas mažina atasakitinių metų pelną prieš apmokestinimą, kas didina įmonės grynuosius pinigų srautus.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje palūkanų išlaidų didėjimas rodo įmonės pradinio finansinio nuosmokiu požymius, nes kreditoriams išmokėjus palūkanų išlaidas, vis mažiau lieka grynojo atsakaitinių metų pelno dividendams, investavimui ir kt.
Iš pelno (nuostolio) ataskaitos prognozuoti, kokia įmonės ateitis. Įmonės pelno (nuostolio) atasakaita – tai vienas pagrindinių dokumentų, reikalingų finansiniams prranešimui visuotinam akcininkų susirinkimui parengti.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pardavimai ir parduotų prekių bei paslaugų savikainos straipsnis dalijamas į du savarankiškus straipsnius :
1. pardavimai ir
2. parduotų prekių bei paslaugų savikaina/
Pardavimai dažniausiai yra tas pats kas ir realizavimas, t.y. pajamos arba visas pinigų kiekis, gaunamas įmonės ga

amybinėje-komercinėje veikloje per tam tikrą laikotarpį.
Pardavimų pajamos turi tris kontrolines sąskaitas :
1. pardavimų diskontai;
2. pardavimų nuolaidos;
3. parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai.
Pardavimų diskontai – tai piniginė nuolaida, kai pirkėjas sumoka pinigus pardavėjui anksčiau nustatyto laiko. Diskontai registruojami neto būdu.
Sprendimai dėl nuolaidų dydžio yra priimami gerai subalansavus įvairių nuolaidų sąlygas bei išlaidas ir naudą. Pavyzdžiui, kredito sąlyga “neto 30” reiškia, kad klientas turi sumokėti per 30 dienų.
Šią kredito sąlygą papildę įrašu “2/10” nustatysime pirkėjui tai, kad jei jis sumokės per 10 dienų, prekės kaina bus sumažinta 2 procentais. Antraip pagal pilną faktųrinę kainą turi būti sumokėta per 30 dienų. Toks pakeitimas turi du privalumus:
1. pritraukia naujus klientus, kuriems nuolaida reiškia tam tikrą kainos sumažinimą;
2. sutrumpina neapmokėto realizavimo laiką dienomis.
Pardavimų nuolaidos gali būti : prekių svorio ir prekių vertės.
Prekių svorio nuolaidos yra tos, kurios suteikiamos įmmonei veltui nuo prekių svorio, t.y. :
1. prisvėrimo nuolaida (ji duodama dėl tos priežasties, kad kraunant, iškraunant, vežant, sveriant prekių dalis nyksta, t.y. nusibarsto, išdulka ir pan.);
2. lekažas arba kuliažas (nuolaida, kuri duodama skystoms prekėms, kurios gali išvarvėti, , pavyzdžiui, žibalas, medus, aliejus, degutas ir kt.);
3. fusi (nuolaida, kuri duodama prekėms, kurios gali susidrumsti arba užsikrėsti nereikalingais įmaišais, pavyzdžiui, smėliu, lapais ir kt.);
4. bezamšenas ( nuolaida duoda tokioms prekėms, kurios prilimpa prie taros, būtent, medui, degutui, miltams ir kt.)
Prekių vertės nuolaidos yra tos, kurios daromos nuo pr
rekių vertės, t.y. atsisakoma grynųjų pingų dalies pirkėjo naudai ir imama mažiau už tas prekes. Jos yra tokios :
1. rabatas (nuolaida duodama tokioms prekėms, kurių kaina pažymėta ant įpakavimo, tabako gaminių, arbatos, linų, vilnos);
2. diskontas arba skontas (dažnai vadinamas prekių atskaita, kad galima būtų atskirti nuo vekselių diskonto, t.y. duodama todėl, kadangi pirkėjas sumoka pardavėjui pinigus anksčiau paskirto laiko);
3. bonifakcija arba bonusinės nuolaidos (susitarimu nustatomi kainos priedai).
Bonusinės nuolaidos. gali būti suteiktos stambiems didmenininkams, nuolatiniams įmonių partneriams. Jos nustatomas ne pagal atskirą sandorį, o nuo visos metinės prekių apyvartos ir prilygsta 7- 8 proc. nuo prekių apyvartos sumos.
Pagal Lietuvoje galiojantį Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą apskaita vedama duomenų kaupiamuoju principu, t.y. apskaitinės pajamos rodomos tuo laiku, kada jos uždirbtos, o sąnaudos apskaitomos jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į jų sumokėjimo laiką.
Pajamos gali būti uždirbtos ir neuždirbtos.
Pajamos laikomos uždirbtomis tą dieną, kai prekės buvo parduotos, pavyzdžiui, sausio 15 dieną, o sausio mėnuo bus laikomas pajamų uždirbimo laikotarpiu. Jeigu, pavyzdžiui, sausio 20 dieną bus sumokėti pinigai už partduotas prekes, tai sausio mėnuo bus laikomas ir piniginių įplaukų gavimo laikotarpiu. Vadinasi, pirkejų sumokėti pinigai už jiems [arduotas prekes bus pardavėjo įplaukos. Šiuo taveju pajamų pripažinimo ir piniginių įplaukų gavimo laikotarpiai sutampa, nes vyksta per tą patį mėnesį, t.y. sausį. Tačiau jeigu sausio 15 dieną buvo pa
arduotos prekės,o pirkėjai už parduotas prekes sumokėjo vasaryje, tai pajamų pripažinimo ir piniginių įplaukų gavimo laikotarpiai nesutampa.
Pagal duomenų kaupimo principą pajamos laikomos uždirbtomis, jeigu pirkėjas iš anksto sumokėjo už prekes, pavyzdžiui, sausio 15 dieną, o pardavėjas įsipareigoja jam pateikti prekes tik kovo mėnesį. Šiuo atveju sausio 15 diena bus laikoma pajamų registravimo laikotarpiu. Tuo tarpu kovo mėnuo bus laikomas pajamų uždirbimo ir pajamų pripažinimo laikotarpiu.
Tokiu būdu palyginimo apskaitoje esmę sudaro tai, kad pirkimas prekių pavyzdžiui, už 400 Lt bus sąnaudos; pardavėjo sumokėjimas už prekes, pavyzdžiui, 200 Lt bus išlaidos; pardavimas prekių, pavyzdžiui, už 600 Lt bus pajamos; pirkėjo sumokėjimas už prekes, pavyzdžiui, 300 Lt bus įplaukos.
Pajamų tikslas yra padengti sąnaudas, norint gauti veiklos rezultatą (pelną arba nuostolį). Tuo tarpu įplaukos rodo pinigų (ar kitokio turto) padidėjimą, o išlaidos pinigų (ar kitokio turto) sumažėjimą.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pajamos, apskaičiuotos duomenų kaupimo principu, nebus palankios įmonei, nes jos turės padangti sąnaudas, nors pardavus prekes įplaukų nebuvo gauta .
Piniginiu matavimo vienetu išreikštos išlaidos vadinamos savikaina. Ji parodoma pelno (nuostolio) ataskaitoje.
Prekybos įmonėms parduotų prekių savikaina gali būti apskaičiuojama dviem būdais:
1. nuolat apskaitomų atsarų;
2. periodiškai apskaitomų atsargų.
prieš rengdami pelno ataskaitą, nuolat apskaitomų atasrgų būdu turime tiksliai apskaičiuoti neparduotas atsargas laikotarpio pabaigoje. Jos turi tiksliai įkainojamos, nes įrašomos į buhalterinį balansą.
Parduotų prekių savikainą ( kiek užmokėta perkant pr
rekes) būtina apskaičiuoti labai tiksliai, nes pagal pelno ataskaitos parengimą duomenų kaupimo principu pajamos laikomos uždirbtomis tik parduotų prekių savikainos išlaidas (parduotų prekių savikainą) lyginant su pajamų suma. Nustatant bendrąjį pelną, tokį parduotų prekių savikainos ir pajamų lyginimą buhalteris buhalterinėje apskaitoje turi atlikti kuo tiklsiau laiko ir esmės atžvilgiu.
Apskaičiuojant parduotų prekių savikainą, taip pat labai svarbu kuo tiksliau iš parduotų prekių išlaidų atskirti laikotarpio pabaigoje neparduotoms prekėms, kad kuo teisingiau butų nustatyta pelno suma.
Parduotų prekių savikainos rodiklis priklauso ne tik nuo apskaitos būdo. Jis priklauso ir nuo pirkimo bei atsivežimo kainos, muitų, akcizų, draudimo kelionėje, sandėliavimo tarpinėse stotyse.
Periodiškai apskaitomų atsargų būdo, palyginti su muolat apskaitomu atsargų būdu, trūkumas tas, kad laikotarpio pabaigoje, atliekant sandėlyje inventorizaciją, visos nerastos prekės laikomos parduotomis, kai jų dalisgali būti išgrobstyta.
Pelno ( nuostolio) ataskaitoje bendrais pelnas rodo, kiek įmonė uždirbo iš savo veiklos per ataskaitinį laikotarpį, kad galėtų užmokėti palūkanas, mokesčius, padengti įvairias valdymo, administracijos išlaidas ir d.ar liktų pelno.
Pelno ataskaitoje valiutų kurso pasikeitimo įtaka pirkimams fiksuojama os dienos kursu, o laikotarpio pabaigoje perskaičiuojama. Čia svarbu nustatyti operacijos atlikimo dieną.
Gamybinės (arba perdirbimo) įmonės, kurios užsiimagamybine ir kitokio pobudžio perdirbimo veikla, skaičiuoja pagamintos produkcijos ir atliktų darbų savikainą.
Medžiagų ir žaliavų paruošimas per savo kontoras vietoje atsieina pgiau, negu atsivežimas iš tiekėjo, nes didmeninės kainos diferencijuojamos pagal tai, kaip tiekėjas ir vartotojas yra pasiskirstę prekių transportavimo pareigas ir produkcijos pristatymo vartotojui išlaidas, arba vadinamąsias frankavimo pareigas. Tuo atveju prie kainos pavadinimo prirašomas iš italų kalbos kilęs žodis “franko” (į lietuvių kalbą verčiamas “laisvas”).
Gali būti skiriamos šios franko rūšys :
1. be pristatymo, kai tiekėjas neprisiima jokių išlaidų, o jos visos tenka pirkėjui,
2. išsiuntimo stotis arba uostas (prieplauka), kai tiekėjas prsiima krovinio paristatymo išlaidas tik iki geležinkelio išsiuntimo stoties arba uosto, o visos kitos išlaidos tenka pirkėjui;
3. paskirstymo stoties vagonas arba uostas (prieplauka), kai tiekėjas prisiima visas krovinio pristatymo išlaidas iki galutinės soties arba uosto, o visos kitos išlaidos tenka pirkėjui;
4. su pristatymu (vartotojo sandėlis), kai tiekėjas prisiima visas, o pirkėjas jokių išlaidų.
Pagal palyginamosios apskaitos esmę medžiagų ir žaliavų įsigijimas (pirkimas) yra laikomas sąnaudomis, kurios susideda iš šių išlaidų :
1. mokėjimo grynaisiais už pirktų medžiagų ir žaliavų kiekį natūriniais vienetais pagal įmonės tiekėjos pateiktą sąskaitą faktūrą;
2. mokėjimo grynaisiais už gabenimą geležinkeliu arba vandens transportu pagal nustatytas franko kainas gabenimo atžvilgiu;
3. mokėjimo grynaisiais už medžiagų pristatymą nuo paskyrimo stoties prekinių sandėlių arba uosto į įmonės vartotojos sandėlius.
Dauguma gamybinių įmonių gamina kelių rūšių arba įvairios kokybės produkciją. Kai yra įvairiarūšė produkcija, viena išlaidų dalis gali būti priskiriama priskirtina prie pagamintos produkcijos tiesiogiai, o kita dalis – netiesiogiai.
Tiesioginėmis išlaidomis vadinamos išlaidos, kurios gali būti tiesiogiai priskirtos tam tikrų rūšių produkcijos savikainai, būtent :
• pagrindinės žaliavos;
• tiesioginis darbo užmokestis;
• socialinis draudimas nuo tiesioginio darbo užmokesčio.
Netiesioginėmis išlaidomis vadinamos išlaidos, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos tam tikrų rūšių produkcijos savikainai. Jos paskirstomos atskiroms produkcijos rūšims proporcingai pagal susitarimą.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje tam tikro laikotarpio išlaidos ir pajamos turi būti suderintos taip, kad išlaidas, kurios sukuria uždirbtas pajamas, reikia įrašyti į įmonės buhalterines knygas tuo pačiu metu kaip ir pajamas.
Norint teisingai nustatyti, kokios yra pajamos ir išlaidos, apskaitos darbuotojas privalo ne tik daryti visus įrašus buhalterinės apskaitos knygoje, bet ir juos koreguoti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Dažniausiai koreguojami šie punktai :
1. pridedamos išlaidos, susijusios su nusidėvėjimu;
2. pridedama apskaičiuota beviltiškų skolų suma;
3. pridedamos pajamos, kurios yra atidėtos vėlesniam laikotarpiui;
4. pridedamos išlaidos, kurios yra atidėtos vėliasniam laikotarpiui;
5. pridedamos išlaidos, kurios buvo padarytos, bet nebuvo nurodytos įmonės knygose (pavyzdžiui, neiškokėti atlyginimai darbuotojams);
6. atimamos išlaidos, kurios jau apmokėtos, bet priklauso vėlesniam laikotarpiui (pavyzdžiui, iš anksto apmokėtas draudimas).
Planuojant išlaidas turime atsižvelgti į tai, kad :
1. išlaidos turi užtikrinti aukštą įmonės rentabilumą, mokumą, likvidumą, greitą atsipirkimą, bankroto išvengimą;
2. ilgalaikėmis išlaidomis turi būti parinkti ekonomiškiausi finansavimo būdai;
3. rizika turi būti subalansuota, t.y. išlaidos, duodančios didžiausią finansinę grąžą, bet didelę riziką, reikia kuo sumaniau naudoti. Geriau turėti mažiau išla.idų, bet jos turi garantuoti stabilias pajamas;
4. išlaidų didėjimą būtina koreguoti infliaciniais koeficientais, t.y. turi būti numatyta išlaidų augimo dėl kainų kilimo rizika. Tai būtina atlikti net ir neturint oficialių statistikos duomenų apie infliacinius koeficientus.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos analizė
Paprastai didžiausias kapitalo šaltinis įmonėse yra pelnas. Jo suma apskaičiuojama pelno ataskaitoje, kurioje pateikiami svarbiausieji finansiniai įmonės rezultatai – per tam tikrą laikotarpį gautos pajamos ir patirtos sąnaudos.
Be abejo,akcininkams pagrindinis pelno ataskaitos rodiklis yra grynasis pelnas, nes tik šia suma jie gali laisvai disponuoti : dalį pelno skirdami investicijoms, kitą dalį išmokėdami dividendams arba panaudodami kitiems tikslams.
Pelno, kaip absoliutaus dydžio, analizei sudaryta (žr. 1 lentelė) schema, praktiškai atkartojanti tipinę ataskaitos formą.

Įmonės pelno (nuostolio) ataskaitos analizė 1 lentelė

SBA koncerno pelno (nuostolio) ataskaita Pokytis, %

2000 12 31 2001 12 31 2002 12 31 2001/2000 2002/2000 2002/2001
Pardavimai ir paslaugos 157385128 105115771 110839613 -33,21 -24,58 12,92.
Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 137873460 94809984 137873460 -31,23 -19.60 16.90

Bendrasis pelnas (nuostolis) 19511668 10305787 7858274 -47,18 -59,73 -23,75
Veiklos sąnaudos 13816585 7923677 10721604 -42,65 -22.40 35,00
Veiklos pelnas (nuostolis) 5695083 2382110 (365987) -58,17 -106,42 -115,36
Kita veikla (286094) (23407) 236325 -91,81 182,60 1109,63
Pajamos 186852 293298 602312 56,96 310,34 105,35
Sąnaudos 472946 316705 365987 -33,03 -22,61 15,56
Finansinė ir investicinė veikla (1306050) (1416971) 5942212 8,49 554,97 519,36
Pajamos 18974056 2948124 9566084 -84,46 -49,58 224,48
Sąnaudos 20280106 4365095 3623872 -78.48 -82.13 -16.98
Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 4102939 941732 5812550 -77.05 41.67 517.22
Pagautė 87877 192980 – – 119.60
Netekimai 180788 302442 7245925 67.29 3907.97 2295.81
Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis) 3922151 727167 (1240395) -81.46 -131.63 -270.58
Pelno mokestis 796629 198735 -75.05 – –
Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui (nuostolis) 3125522 528432 (1240395) -83.09 -139.69 -334.73

Pajamos, gautos už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas didžiausios buvo 2000 metais. 2001 metus lyginant su 2000 metais jos sumažėjo 33.21 punktu, 2002 lyginant su 2000 – sumažėjo 24.58 punkto.
2001 m lyginant su 2000 savikaina sumažėjo 31.23 punkto, o lyginant 2002 su 2000 tik 19.60 punkto. Savikainos mažėjimą galėjo įtakoti :
1. gamybos apimčių sumažėjimas;
2. žalaivų kainų sumažėjimas;

Bendrasis pelnas didžiausias buvo 2000. 2001 lyginant su 2000 jis sumažėjo 47.18 punkto, o 2002 lyginant su 2000 sumažėjo 59.73
Veiklos sąnaudos. 2001 m. lyginant su 2000 sumažėjo 42.65 punkto, o 2002 lyginant su 2000 sumažėjo 22.40 punkto, nes 2002 palyginus su 2001 sąnaudos padidėjo net 35 punktais.
Veiklos pelnas. Veiklos pelnas didžiausias buvo 2000 m. 2001 m. (2001 m.lyginant su 2000m.) jis sumažėjo net 58.17 punkto. O 2002 m., palyginus šių metų rodiklius su 2000 m rodikliais, sumažėjo net 115.36 punktais,t.y. 2002 m. buvo patirtas nuostolis/
Pajamos iš kitos veiklos. Šis rodiklis didžiausias buvo 2002 m. šiuos metus palyginus su 2000 m. rodikliais, jis padidėjo virš 3 kartų, o palyginus su 2001 m – padidėjo 105.35 punkt.
Pelnas iš kitos veiklos didžiausias buvo 2002 m., nes 2000 m. ir 2001 m. iš šios veiklos buvo patirtas nuostolis. Nuostolio susidarymą įtakojo tai, jog tiek 2000 m. , tiek 2001 m. sąnaudos iš šios veiklos buvo didesnės nei gaunamos pajamos.
Pelnas iš finansinės ir investicinės veiklos buvo didžiausias 2002 m., nes tiek 2000 m., tiek 2001 m. ši veikla įmonei buvo nuostolinga ( gautos pajamos nepadengė patirtų sąnaudų).
Įprastinės veiklos pelnas didžiausias buvo taip pat 2002 m. Šių metų rezultatą paly.ginus su 2000 m jis padidėjo apie 5.5 karto, o palyginus su 2001 m. – taip pat apie 5 kartus.
Pagautė. Šis rodiklis didžiausias buvo 2002 m. 2002 m. palyginus su 2001 m. šis rodiklis padidėjo apie 2 kartus.
Netekimai didžiausis buvo taip pat 2002 m. Šiuos metus palyginus su 2000 m, rodiklis padidėjo net apie 39 kartus, o palyginus su 2001 m. duomenimis – beveik 23 kartus.
Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokstinimą (nuostolis) didžiausias buvo jau 2000 m. 2001 m . palyginus su 2000 m šis rodiklis sumažėjo 81.46 punkto, o 2002 metus palyginus su 2000 net daugiau kaip 1 kartą. Tai įtakojo [patirti netekimai.
2000 m. įmonė mokėjo didžiausią pelno mokestį. 2001 m. jis sumažėjo net 75.05 punkto. O 2002 m. išvis buvo nemokėtas pelno mokestis, nes įmonė patyrė nuostolį/
Tai gi, analizuojamo laikotarpio pelningiausi metai buvo 2000 m. Nors 2000 m. savikaina buvo didžiausia, taip pat buvo patirtas nuostolis iš kitos ir finansinės veiklos, tačiau galutinaims rezulatatams įtakos turėjo tai, jog 2000 m. netekimai buvo mažiausi. Tai buvo pagrindinis rodiklis, kuris ir nulėmė tai, jog 2000 m analizuojamu laikotarpiu buvo pelningiausi.3. Pelningumo rodiklių analizė
UAB “SBA baldai” pelnas, Lt 2 lentelė
Pelningumo rodiklis Rodiklių apskaitymo tvarka
2000 metai
2001 metai
2002 metai

Bendrasis pelnas Pardavimo pajamos – parduotų prekių savikaina
19511668
10305787
7858274

Veiklos pelnas Bendrasis pelnas – veiklos sąnaudos
5695083
2382110
(365987)

Pelnas prieš apmokestinimą Veiklos pelnas + kitos veiklos – mokėtinos palūkanos
3922151
727167
(1240395)

Grynasis pelnas Pelnas prieš apmokestinimą – mokesčiai
3125522
528432
(10240395)
Nepaskirstytas pelnas Grynasis pelnas – dividentai Dividendai nebuvo mokami Dividendai nebuvo mokami Dividendai nebuvo mokami

Bendrasis pelningumo lygis ( BPR) :

BPR geriausias buvo 2000-aisiais metais. 2001-uoius metus lyginant su 2000-aisiais metais BPR sumažėjo 3 (12-9) punktais, o 2002-aisiais metais sumažėjo – per pusę (12-6). Tai reiškia, jog 2001-aisiais metais bendrojo pelno suma kiekvienam pardavimų litui sumažėjo 3 ct, o 2002-aisiais metais – net 6 ct.

Grynojo pelningumo rodiklis (GPR) :

Vadinas, per nagrinėjamąjį laikotarpį grynasis pelnas kiekvienam pardavimų litui kito, t.y. kiekvienais metais mažėjo. 2001-aisiais metais sumažėjo 0.5 ct, o 2002-aisiais metais net 7.62 ct

Labiausiai apibendrinantis

Leave a Comment