Nematerialaus turto apskaita

TURINYS

1.Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………..2

2. Nematerialiojo turto pripažinimas…………………………………………………………………………………..3

3. Nematerialiojo turto įsigijimo registravimas apskaitoje……………………………………………………..6

4. Nematerialiojo turto sukūrimo registravimas apskaitoje…………………………………………………….8

5. Nematerialiojo turto eksploatavimo ir kitų vėlesnių išlaidų apskaita………………………………….10

6. Nematerialaus turto amortizacija…………………………………………………………………………………..11

7. Nematerialaus turto vertės sumažėjimas ir nurašymas……………………………………………………..14

8. Baigiamosios nuostatos………………………………………………………………………………………………..16

9. Literatūra……………………………………………………………………………………………………………………17

ĮVADAS

Nematerialusis turtas – identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialiosformos, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės irnetiesioginės ekonominės naudos.

Fizinės daiktinės struktūros neturintis turtas, kuris nėra nei pinigai, nei pinigų ekvivalentas, priskiriamas nematerialiam turtui. Tokiam turtui priskiriami prekių ženklai, patentai ir licenzijos, autorių ir gretutinės teisės, taip pat atliktų plėtros darbų išlaidos, įsigytos kompiuterių programos ir įsigytas prestižas. Nematerialaus turto apskaitą ir atspindėjimą finansinėje atskaitomybėje reglamentuoja 13-asis VAS „Nematerialusis turtas“, priimtas 2004 m. gruodžio 18 d. Šis standartas nėra taikomas teisių į mineralinius išteklius, žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių tyrinėjimo ir gavybos išlaidų apskaitai, taip pat atidėtųjų mokesčių turto, prestižo, finansinių popierių, gauto pagal draudimo įmonių ir draudėjų sandorius nematerialaus turto bei įsigyto perleidimo tikslais nematerialaus turto apskaitai.

NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimąir šiuos pripažinimo kriterijus:1. pagrįstai tikėtina, kad įmonė ateityje iš turto gaus ekonominės naudos;Nematerialusis turtas yra ilgalaikio turto sudedamoji dalis. Nematerialiuoju turtupripažįstamas identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuoįmonė disponuoja, kuris gali būti patikimai įvertintas ir kurį naudojant tikimasi gautitiesioginės ar netiesioginės ekonominės naudos. Nors standarte nenurodoma turtonaudojimo trukmė, nematerialiajam turtui priskiriamas tik tas turtas, kuris naudojamasįmonėje ilgiau nei vienerius metus. 2. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirtanuo kito turto vertės;Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būtipatikimai nustatyta ir jei ji yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią tos grupėsnematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Įmonė dažniausiai gali patikimainustatyti nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija atitinkamipasikeitimo sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama, o pasigaminimo savikaina galibūti patikimai nustatyta remiantis sandoriais su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo jėgosir kitų gaminant turtą sunaudotų išteklių įsigijimo. 3. įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotiskitiems.

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė:– gali jį naudoti prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, ar administravimo tikslams, nuomoti,parduoti, išmainyti ir t.t.;– jį kontroliuoja, t.y. turi teisę kontroliuoti nematerialiojo turto teikiamą ekonominę naudą,taip pat gali uždrausti kitiems ja naudotis.

Vertinant tikimybę gauti ekonominės naudos, turi būti vadovaujamasi nematerialiojoturto pirminio pripažinimo metu turima patikima informacija ir laikomasi ne tikformalių reikalavimų, bet ir turinio svarbos principo.Įvertinti būsimąją nematerialiojo turto ekonominę naudą yra sudėtinga dėl didelio šioturto objektų neapibrėžtumo. Vieni nematerialiojo turto objektai siejami su produktųtobulinimu ir gamyba (patentai, autorių teisės, plėtros darbai), kiti – su paklausos kūrimuir laikymu (prekių, paslaugų ženklai). Būsimoji ekonominė nauda, kurios nei dydis, neigavimo laikas dažnai nėra apibrėžtas, gali būti ir labai didelė, ir lygi nuliui. Būsimąją ekonominę naudą, gaunamą iš nematerialiojo turto, gali sudaryti gaminiųir paslaugų pardavimo pajamos, išlaidų sumažėjimas ar kita nauda, gaunama iš įmonėsnaudojamo nematerialiojo turto.Vienas svarbiausių nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė.Įmonė kontroliuoja turtą, jei ji turi teisę gauti iš jo būsimosios ekonominės naudosbei uždrausti kitiems ja naudotis. Įmonės galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtąir jo teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis. Tai gali būtiautorių ar panašios teisės.Dažniausiai įmonės gali kontroliuoti nematerialiojo turto teikiamą ekonominę naudąturėdamos tam juridines teises, kurios gali būti priverstinai įgyvendinamos įstatymųnustatyta tvarka. Nematerialiojo turto pavyzdžiai gali būti:1. prekių ženklai;2. patentai ir licencijos;3. autorių ir gretutinės teisės;4. teisė demonstruoti kino filmus;5. plėtros darbai;6. kompiuterių programos;7. prestižas.

Jei įmonė įgyja patentą, jis apskaitoje registruojamas nematerialiojo turto dalyje, tačiaudažniau patentai neparduodami – patento savininkas suteikia teisę naudotis patentuotuišradimu. Tokiu atveju pirkėjo apskaitoje registruojamas nematerialusis turtas – teisės ar

licencijos. Jei patentas sukuriamas įmonės viduje (įmonė užpatentuoja gaminį ar gamybosbūdą, technologiją), jo savikainą turėtų sudaryti tik išradimo patentabilumo įrodymoišlaidos ir registravimo mokesčiai. Visos patentuojamo gaminio ar gamybos būdosukūrimo išlaidos į patento įsigijimo savikainą neįskaitomos ir nurašomos į sąnaudaskaip tyrimo darbų išlaidos, nors kartais gali būti pripažįstamos plėtros darbais, jei atitinkašio standarto 30 ir 31 straipsniuose nurodytus reikalavimus.Jei įmonė įgyja licenciją, pvz., valstybės suteikiamą leidimą užsiimti tam tikra veikla, irlicencijos įsigijimo savikaina yra reikšminga, įmonė pripažįsta nematerialųjį turtą, kurįamortizuoja per licencijos galiojimo laikotarpį, o jei licencija yra suteikta neribotam laikui,įmonė turėtų amortizuoti ją per laikotarpį, kuriuo numato užsiimti licencijuojama veikla.Jei įmonė įgyja licenciją iš kitų įmonių kaip sutartinę teisę naudotis patentuotu gamybosbūdu, technologija ir t.t., apskaitoje pripažįstamas nematerialusis turtas.Įmonės įsigytos kompiuterių programos (apskaitos, gamybos procesų valdymo ir t.t.),duomenų bazės pripažįstamos nematerialiuoju turtu, tačiau jei įmonė pati susikuria šiasprogramas ketindama naudoti savo veikloje, jų sukūrimo išlaidos dažniausiaipripažįstamos sąnaudomis.Įmonė gali susikurti interneto tinklalapį. Toks tinklalapis gali būti naudojamas įvairiemstikslams, tokiems kaip įmonės produkcijai ir paslaugoms propaguoti ir reklamuoti,elektroninėms paslaugoms teikti, produktams realizuoti ir t.t. Sukurtas tinklalapis turėtųbūti pripažįstamas nematerialiuoju turtu, jeigu įmonė įvykdo ne tik bendruosiuspripažinimo ir pirminio įvertinimo, bet ir šio standarto 31 straipsnio reikalavimus. Plėtros veikloje gali būti sukurti ar pagaminti bandomieji pavyzdžiai, kurie turimaterialią formą, tačiau šiuo atveju materialiojo turto požymiai yra antriniai, nespagrindinis tikslas yra tobulinti produktą, todėl šios išlaidos priskiriamosnematerialiajam turtui.Apskaitoje yra ir kitų objektų, kurie neturi materialios formos, – tai debitorinės skolos,būsimųjų laikotarpių sąnaudos, vertybiniai popieriai ir pan. Kai kurie nematerialiojoturto objektai formaliai turi materialią išraišką, tačiau ši savybė yra antrinė. Tokiemsobjektams galima priskirti plėtros veikloje sukurtus ir pagamintus bandomuosiuspavyzdžius, turinčius materialią formą. Jų kūrimo ir gamybos išlaidos priskiriamosnematerialiajam turtui, nes pagrindinis tikslas kuriant ir gaminant bandomuosiuspavyzdžius yra produktą tobulinti, t.y. nematerialumo požymis yra svarbesnis neimaterialiojo turto požymis.Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo įmonės ir kitojos turto. Nematerialusis turtas, kurį įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomasatskiriamu nuo įmonės ir kito jos turto. Jei nematerialusis turtas yra neatskiriamasnuo kito turto ir kuria būsimąją ekonominę naudą tik kartu su kitu turtu, jis gali būtipripažįstamas tik tada, jei įmonė gali nustatyti, kokią būsimąją ekonominę naudą jigaus iš to nematerialiojo turto.Nematerialiojo turto apibrėžime, be nematerialumo, nurodomi kiti du svarbūsnematerialiojo turto pripažinimo kriterijai – tai turi būti identifikuojamas ir nepiniginisturtas. Požymis “nepiniginis” leidžia atskirti nematerialųjį turtą nuo kitų turto grupių(pvz., finansinio turto). Identifikuojant turtas įvardijamas ir atskiriamas nuo kitų turtorūšių. Nematerialųjį turtą galima atskirti nuo kito turto, jei įmonė gali jį nuomoti, parduoti,iškeisti, neprarandant ateities ekonominės naudos iš kito turto, naudojamo toje pačiojeveikloje. Tačiau atskirumas nėra būtina nematerialiojo turto identifikavimo sąlyga, nes jįgalima identifikuoti ir kitais būdais. Įmonės darbuotojų kvalifikacija, vidaus išlaidos, patirtos siekiant sukurti / sudarytipirkėjų sąrašus ir panašius objektus, nelaikomos nematerialiuoju turtu. Įmonėspatirtos išlaidos susikurtiems prekių ženklams, straipsnių antraštėms ir panašauspobūdžio išlaidos taip pat neturi būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu. Jos negalibūti atskirtos nuo visų verslo plėtros išlaidų, todėl jos negali būti pripažįstamos kaipatskiras nematerialusis turtas.

Jei straipsnis neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, išlaidos pripažįstamossąnaudomis jų susidarymo metu. Išlaidų, kurios pripažįstamos sąnaudomis, kai tikjos patiriamos, pavyzdžiai:1. veiklos pradžios išlaidos (pavyzdžiui, įmonės steigimo išlaidos, tokios kaip išlaidosteisinėms, konsultavimo paslaugoms apmokėti, registravimo rinkliavos, išlaidos naujaigamyklai atidaryti, naujam verslui ar veiklai pradėti, tokios kaip išlaidos iki atidarymo,veiklos ar gamybos pradžios);

2. darbuotojų mokymo;3. reklamos ir reprezentacinės;4. įmonės ar įmonės dalies perkėlimo ar reorganizavimo.Įmonė gali patirti išlaidų, kurios vėliau sukuria tam tikras teises ir privilegijas. Kadangiapskaitoje negalima patikimai įvertinti šių teisių ir privilegijų įsigijimo (pasigaminimo)savikainos, patirtų išlaidų negalima atskirti nuo verslo plėtros ir palaikymo išlaidų,negalima nustatyti sukurtų teisių ir privilegijų naudingo tarnavimo laiko, tokios išlaidospripažįstamos veiklos sąnaudomis. Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas iš išorės arba sukuriamas įmonėsviduje. Įmonė gali įsigyti nematerialųjį turtą iš išorės šaltinių (pirkdama iš kitų fizinių ar juridiniųasmenų, gaudama nemokamai, mainais į kitą turtą ar paslaugas, išleidžiamus nuosavybėsvertybinius popierius (akcijas) ir pan.). Visas atskirai įsigytas nematerialusis turtaspripažįstamas turtu, nes visada tikėtina, kad įmonė gaus to turto teikiamą ekonominęnaudą, ir jo įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta. Nematerialusis turtas galibūti sukurtas ir įmonės viduje, tačiau ne visi viduje sukurti nematerialieji objektaipripažįstami turtu apskaitoje (pavyzdžiui, nepripažįstami viduje sukurti prekių ženklai,klientų sąrašai ir panašūs straipsniai).

NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo)savikaina.Nematerialusis turtas apskaitoje turi būti įvertintas įsigijimo (pasigaminimo)savikaina. Turto įvertinimas įsigijimo savikaina parodo realią sandorio vertę, kuri galibūti patikrinta. Įsigijimo savikaina sandorio metu parodo tikrąją turto vertę, nes sandoriairinkoje paprastai sudaromi remiantis rinkos kainomis. Jei nėra aktyviosios nematerialiojoturto rinkos, sandoriai sudaromi tarp nepriklausomų, kompetentingų ir ketinančių šįsandorį įvykdyti šalių, remiantis kiek galima patikimesne informacija. Vėliau, kai pasikeitusrinkos sąlygoms panašus turtas įsigyjamas brangiau, anksčiau užregistruoto turtoįsigijimo savikaina neturi būti perkainojama.Jei nematerialusis turtas yra įsigyjamas iš išorės šaltinio, jo įsigijimo savikainagali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma pinigais ar kitu turtu.Įmonės dažniausiai gali patikimai nustatyti įsigyto nematerialiojo turto įsigijimo savikainą,nes turto įsigijimą liudija atitinkami pasikeitimo pinigais, jų ekvivalentais ir kitu turtusandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama. Nematerialiojo turto pasigaminimo savikainagali būti patikimai įvertinta remiantis sandoriais su išorės šalimis dėl medžiagų, darbojėgos ir kitų kuriant nematerialųjį turtą sunaudotų išteklių įsigijimo.Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtą sumokėta armokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė), įskaitant muitus ir kitusnegrąžinamus mokesčius. Turto įsigijimo savikainai gali būti priskiriamos ir kitostiesioginės turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidos (pavyzdžiui, atlyginimaiuž teisines paslaugas).

Įsigytas nematerialusis turtas, apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kurią sudarojo:-pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas ir taikytas nuolaidas, įskaitantnegrąžintinus importo ir kitus pirkimo mokesčius (pvz., negrąžintiną pridėtinės vertėsmokestį). Pirkimo metu nežinomos, tačiau vėliau taikomos nuolaidos sumažina įmonėsveiklos sąnaudas.– tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu irparuošimu naudoti (pvz., teisių registravimo mokesčiai, atlygis už teisines,konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir t.t.).Į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomos veiklos sąnaudos, taip patpalūkanos už paskolas nematerialiajam turtui įsigyti.Įsigytas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas debetuojant nematerialiojo turtoįsigijimo savikainos sąskaitas ir kredituojant atitinkamas turto ar įsipareigojimų sąskaitas:Kai nematerialiojo turto objektas įsigyjamas išsimokėtinai, brangiau nei jo tikroji vertė,ir kai mokėjimo laikotarpis viršija 12 mėnesių, o sutartyje palūkanos nenumatytos arbajų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, toks turtas apskaitoje turibūti registruojamas tikrąja verte, be palūkanų. Todėl įsigijimo savikaina apskaičiuojamadiskontuojant visą mokėtiną sumą iki tikrosios vertės, taikant rinkos palūkanų normą.Skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir tikrosios vertės pripažįstamas palūkanų sąnaudomis,kurias įmonė nurašys į finansinės veiklos sąnaudas visą mokėjimo laikotarpį.Įsigyjant verslą, įsigyjančioji įmonė pripažįsta nematerialųjį turtą, kuris atitinkašiame standarte nurodytus pripažinimo kriterijus, net jei šis turtas nebuvo pripažintasįsigyjamosios įmonės finansinėje atskaitomybėje. Jei nematerialiojo turto, įsigytosujungus verslą, įsigijimo savikaina (t.y. tikroji vertė) negali būti patikimai įvertinta,šis turtas nepripažįstamas kaip atskiras nematerialusis turtas.Įsigyjamosios įmonės nematerialiojo turto objektai dėl įvairių priežasčių gali būti

nepripažinti turtu jos finansinėje atskaitomybėje. Tai dažniausiai yra įmonės vidujesukurtas nematerialusis turtas, kurį pripažinti draudžia šio standarto nuostatos,pavyzdžiui, prekių, paslaugų ženklai, klientų sąrašai ir pan. Kartais pačios įmonės dėlvienokių ar kitokių priežasčių nepripažįsta nematerialiojo turto, nors pagal šio standartonuostatas jį galima pripažinti, pavyzdžiui, plėtros darbų, sukurto prekybos internetutinklalapio ir pan. Kadangi įsigyjančioji įmonė šį turtą gali identifikuoti, jos finansinėjeatskaitomybėje jis turi būti įvertintas ir parodytas tikrąja verte. Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą.Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas ne tik atsiskaitant pinigais ar jų ekvivalentais,bet ir mainais į kitą nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį, finansinį turtą, atsargas, paslaugas.Jei nematerialusis turtas yra įsigytas mainais į išleidžiamus nuosavybėsvertybinius popierius, jo įsigijimo savikaina yra šių nuosavybės vertybinių popieriųtikroji vertė.Vertybinių popierių, kurie kotiruojami Vertybinių popierių biržoje arba kuriais prekiaujamakitose reguliuojamose nuolatinėse ir viešose vertybinių popierių rinkose, tikroji vertėyra rinkos kaina. Kitų vertybinių popierių, kuriais neprekiaujama vertybinių popieriųrinkose, tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į nuosavą kapitalą, tenkantį vienai akcijai,numatomą grynąjį pelną, tenkantį vienai akcijai, kainą, kuria buvo prekiaujama panašiųįmonių akcijomis ir kitus veiksnius, turinčius įtakos vertybinių popierių tikrajai vertei.Mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainųsutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines su turto mainais susijusias išlaidas.Kai mainomo turto vertė nurodyta mainų sutartyje, mainais gauto nematerialiojo turtoįsigijimo savikaina nustatoma prie sutartyje numatytos turto vertės pridedant su mainaissusijusias išlaidas, taip pat tiesiogines turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidas. Jei sudarant mainų sutartį turto vertė nenurodoma, o nematerialusis turtasįsigyjamas mainais į tokios pat ar panašios paskirties nematerialųjį turtą, kurispanašiai naudojamas toje pačioje verslo srityje ir turi panašią tikrąją vertę, įsigijimosavikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių)iš mainų sandorio neatsiranda. Jei sudarius mainų sutartį atsiskaitoma turtu ir pinigais, toks sandoris vertinamaskaip nepanašios paskirties turto mainų sandoris.Jei sudarius mainų sandorį atsiskaitoma turtu ir pinigais, įsigyto nematerialiojo turtoįsigijimo savikaina lygi mainų sutartyje nurodytai vertei, o jei ji nenurodyta – atiduototurto tikrajai vertei, pakoreguotai kiekviena gauta (gautina) ar sumokėta (mokėtina)pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, pridėjus visas su mainais susijusias išlaidas ir gautoturto paruošimo naudoti išlaidas. Apskaitoje registruojamas mainų pelnas ar nuostoliai,lygūs mainų sutartyje nurodytos arba atiduoto turto tikrosios vertės ir jo balansinėsvertės skirtumui.

NEMATERIALIOJO TURTO SUKŪRIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

Kuriant turtą įmonės viduje, išlaidos turi būti suskirstytos į tyrimų ir plėtrosišlaidas. Jei įmonė negali atskirti tyrimų išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidospriskiriamos tyrimo išlaidoms. Tyrimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuolaikotarpiu, kuriuo jos susidaro.

Įmonė savo jėgomis gali susikurti nematerialiojo turto objektus. Dažnai sudėtinga įvertinti,ar viduje sukurtas nematerialusis turtas atitinka nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus,nes sunku įvertinti:– ar šis turtas yra identifikuojamas;– ar šis turtas kurs būsimąją ekonominę naudą;– kada šis turtas atsiranda;– kokia šio turto pasigaminimo savikaina.Dažnai nematerialiojo turto kūrimo išlaidų negalima atskirti nuo viso įmonės versloplėtros, viduje sukurto prestižo palaikymo ir didinimo išlaidų.

Vertindama, ar viduje sukurtas nematerialusis turtas atitinka pripažinimo kriterijus, įmonė turto kūrimo procesą turi klasifikuoti į:– tyrimų etapą;– plėtros etapą.Jeigu įmonė negali atskirti tyrimo išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos pripažįstamossąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patiriamos. Tyrimo išlaidas atskirti nuoplėtros išlaidų sudėtinga, kai jau tyrimo etape sukuriamos naujos technologijos, sistemos,produktai ir pan.

Tyrimų išlaidų pavyzdžiai gali būti:1. veikla, skirta įgyti naujų žinių;2. gautų žinių įvertinimas ir jų pritaikymas;3. alternatyvių medžiagų, priemonių, gaminių, procesų, sistemų ar paslaugųieškojimas.Tyrimai – tai originali suplanuota veikla, atliekama siekiant naujų mokslo ar technikosžinių, kurios galbūt bus naudingos kuriant naujus gaminius, paslaugas ir panašiai.Tyrimai būna fundamentiniai, kuriais nesiekiama gauti konkrečių praktinių rezultatų, irtaikomieji, kuriais siekiama gauti konkrečius rezultatus.

Plėtros išlaidų pavyzdžiai gali būti:

1. pavyzdžių ir modelių projektavimas, konstravimas ir išbandymas prieš pradedantgaminti ar naudoti;2. instrumentų, įrankių pavyzdžių, formų ir atspaudų projektavimas pagal naujastechnologijas;3. bandomosios įrangos, kuri skirta ne komercinei gamybai, projektavimas,konstravimas ir eksploatavimas;4. pasirinktų naujų alternatyvių medžiagų, įrangos, produktų, procesų, sistemų arpaslaugų projektavimas, konstravimas ir testavimas.Plėtra – tyrimų rezultatų ar kitų žinių bei patirties taikymas planuojant arba kuriant naujusar iš esmės pagerintus produktus (medžiagas, įrengimus, gaminius, procesus, sistemasar paslaugas) prieš pradedant komercinę jų gamybą ar naudojimą.

Plėtros etape susidariusios išlaidos nematerialiuoju turtu turi būti pripažįstamostada ir tik tada, kai įmonė turi patikimų įrodymų, kad:1. ji turi techninių galimybių bei finansinių ir kitų išteklių užbaigti plėtros darbus;2. ji ketina baigti kurti nematerialųjį turtą ir jį naudoti arba parduoti;3. ji sugeba naudoti arba parduoti nematerialųjį turtą;4. nematerialusis turtas ateityje teiks įmonei ekonominės naudos;5. ji gali patikimai įvertinti su nematerialiuoju turtu susijusias išlaidas.Norint plėtros etape susidariusias išlaidas pripažinti nematerialiuoju turtu, turi būtipatenkinamos visos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Įmonė turi įrodyti, kad jiketina užbaigti kurti nematerialųjį turtą, gali ir turi išteklių tai atlikti, sukurtas nematerialusisturtas teiks įmonei tiesioginę ar netiesioginę ekonominę naudą ateityje.Kol įmonė negali patenkinti bent vienos iš pateiktų sąlygų, plėtros darbų išlaidosnepripažįstamos nematerialiuoju turtu ir nurašomos į veiklos sąnaudas.Įmonės viduje sukurto nematerialiojo turto pasigaminimo savikaina yra sumaišlaidų, kurios buvo patirtos nuo tos datos, kai nematerialusis turtas pirmą kartąatitiko šiame standarte nurodytus pripažinimo kriterijus. Įmonės viduje sukurtonematerialiojo turto išlaidomis gali būti:1. išlaidos medžiagoms ir paslaugoms, naudojamoms ar suvartojamoms kuriantturtą;2. darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių kuriant turtą, darbo užmokestis ir su juosusiję mokesčiai;3. kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto kūrimu, tokios kaip juridinių teisiųregistravimo rinkliavos ir kuriant turtą naudojamų patentų bei licencijų amortizacija;4. pridėtinės išlaidos, kurios kuriant turtą yra būtinos, gali būti patikimai įvertintosir pagrįstai priskirtos tam turtui. Pridėtinių išlaidų paskirstymas atliekamas taispačiais būdais kaip ir gaminant materialųjį turtą.Nematerialiojo turto pasigaminimo savikaina nustatoma prie tiesioginių medžiagų išlaidų(medžiagų, žaliavų, detalių, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų kuriant nematerialųjįturtą) pridedant tiesiogines darbo (darbuotojų, kuriančių nematerialųjį turtą, darboužmokesčio, socialinio draudimo), kitas tiesiogines išlaidas ir pridėtinių išlaidų dalį,tenkančią šiam turto objektui. Pridėtinės išlaidos kuriamam nematerialiajam turtui priskiriamos pagal įmonės pasirinktąšių išlaidų skirstymo būdą, pavyzdžiui, proporcingai tiesioginiam darbo užmokesčiui,įrengimų darbo valandų skaičiui ir t.t.

Išlaidų, kurios nepriskiriamos įmonės viduje sukurto nematerialiojo turtopasigaminimo savikainai, pavyzdžiai gali būti:1. pardavimo, administracinės ir kitos bendrosios išlaidos, kurių negalima tiesiogiaipriskirti turto kūrimui ar paruošimui naudoti;2. pradiniai veiklos nuostoliai, patirti prieš pasiekiant planuojamus turto naudojimoefektyvumo rodiklius;3. darbuotojų mokymo.Viduje sukurto nematerialiojo turto pasigaminimo savikainai nepriskiriamos išlaidos,kurios siejamos su visa įmonės veikla ir kurios nurašomos į ataskaitinio laikotarpiosąnaudas tada, kai tik jos susidaro. Išlaidos, kurias įmonė pripažino sąnaudomis ankstesniais ataskaitiniaislaikotarpiais, vėliau negali būti koreguojamos ir priskiriamos nematerialiojo turtopasigaminimo savikainai.

NEMATERIALIOJO TURTO EKSPLOATAVIMO IR KITŲ VĖLESNIŲ IŠLAIDŲAPSKAITA

Nematerialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitiniolaikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms.Naudodama veikloje nematerialųjį turtą įmonė gali patirti įvairių šio turto eksploatavimoišlaidų, pavyzdžiui, prekių, paslaugų ženklų palaikymo išlaidos, interneto tinklalapiotaikomųjų programų, infrastruktūros, grafinio dizaino, turinio techninės priežiūrosišlaidos, kompiuterių programų, pripažintų nematerialiuoju turtu, techninės priežiūros,pritaikymo prie pasikeitusių aplinkybių išlaidos (pvz., apskaitos programoje keičiamimokesčių tarifai), patentų gynimo teismuose ir kitos panašios išlaidos. Kadangi šiosišlaidos tik palaiko ir nedidina nematerialiojo turto teikiamos ekonominės naudos ateityje,jos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patiriamos.

Registruojant nematerialiojo turto eksploatacijos išlaidas, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 6111 Remonto ir eksploatacijos sąnaudosK443 Skolos tiekėjams ar 4486 Kitos mokėtinos sumosK 271 Sąskaitos bankuose ar 272 Kasa

K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsNematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po jo įsigijimo arsukūrimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuojos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos,priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė gali patikimai nustatyti, kad jos leis ateityjegauti iš to turto didesnę ekonominę naudą. Kartais nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos gali padidinti turto teikiamą naudą ateityje, palyginti su ta, kuri buvo numatyta pradinio įvertinimo metu. Šiuo atveju, jeigu galima patikimai įvertinti nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidas irpriskirti jas konkrečiam turtui, o ne visam verslui, išlaidų suma didinama nematerialiojoturto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ir patikslinamas amortizacijos skaičiavimas.Įmonė gali patirti didelių išlaidų modifikuodama turimą programinę įrangą.Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, arišlaidos patobulins nematerialųjį turtą ir todėl jis ateityje duos didesnę ekonominęnaudą, ar tik išlaikys tinkamą jo būklę. Dažniausiai sudėtinga nustatyti, ar nematerialiojo turto atnaujinimo ir tobulinimo išlaidospadidins turto teikiamą naudą ateityje, arba patikimai ir pagrįstai priskirti šias išlaidaskonkrečiam turto objektui. Balanse nematerialusis turtas parodomas likutine verte, iš nematerialiojo turto įsigijimo(pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingotarnavimo laiką, ir visus vertės sumažėjimus. Finansinės atskaitomybės vartotojamsinformacija apie nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, sukauptąamortizaciją ir kitas svarbias ypatybes pagal šio turto grupes pateikiama aiškinamajamerašte.

NEMATERIALIOJO TURTO AMORTIZACIJA

Amortizuojama nematerialiojo turto vertė turi būti nuosekliai paskirstyta pervisą jo naudingo tarnavimo laiką.Nematerialiojo turto amortizacija – turto nudėvimosios vertės paskirstymas per visąapskaičiuotą jo naudingo tarnavimo laiką. Amortizacijos apskaita neatspindi moralinionematerialiojo turto senėjimo dėl pokyčių rinkoje, tikrųjų verčių mažėjimo arba didėjimo.Dažniausiai nematerialiojo turto amortizacija priskiriama veiklos sąnaudoms, tačiau kaikurių turto objektų amortizacija gali būti priskiriama ir gaminamos produkcijos savikainai,pavyzdžiui, plėtros išlaidos patiriamos kuriant naują gaminį, produktų gamybos licencijos,patentai ir pan. Amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos poto, kai nematerialusis turtas yra tinkamas naudoti. Amortizacija nebeskaičiuojama nuokito mėnesio pirmos dienos po turto nurašymo arba kai visa nematerialiojo turto įsigijimo(pasigaminimo) savikaina perkeliama į sąnaudas ar į kito turto vertę.Nematerialiojo turto amortizacijos suma pripažįstama amortizacijos sąnaudomiskiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai amortizacijos sąnaudosįtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.Apskaičiuotos amortizacijos sumos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį priskiriamos veiklossąnaudoms arba gaminamos produkcijos savikainai.

Registruojant su produkcijos gamyba nesusijusio nematerialiojo turto amortizaciją,apskaitoje daromi tokie įrašai:D 6116 Amortizacijos sąnaudosK 11X8 Nematerialusis turtas – amortizacija (-)Registruojant su produkcijos gamyba susijusio nematerialiojo turto amortizaciją,apskaitoje daromi tokie įrašai:D 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos ar 2012 Nebaigta gamybaK 11X8 Nematerialusis turtas – amortizacija (-)Kartais nematerialiojo turto objektai įmonėje gali būti naudojami kitam ilgalaikiam artrumpalaikiam turtui pasigaminti savo reikmėms. Tokiais atvejais amortizacijos sumosturi būti įtraukiamos į to turto pasigaminimo savikainą.

Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama remiantis metine amortizacijosnorma, kurią įmonė nusistato, atsižvelgdama į:1. planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką;2. galimybę veiksmingai naudoti šį turtą, jei įmonę valdys kita vadovų komanda;3. iš turto gaunamų produktų gyvavimo ciklą;4. informaciją apie panašaus ir panašiai naudojamo turto naudingo tarnavimo laiką;5. techninį, technologinį ir kitokį senėjimą;6. verslo šakos, kurioje turtas naudojamas, stabilumą ir iš turto gaunamų gaminiųir paslaugų paklausos rinkoje pokyčius;7. tikėtinus konkurentų ar galimų konkurentų veiksmus;8. turto kontrolės laikotarpį ir teisinius bei kitokius veiksnius, ribojančiusnaudojimo laiką;9. turto naudingo tarnavimo laiko priklausomybę nuo kito įmonės turto naudingotarnavimo laiko.Norint apskaičiuoti naudojamo nematerialiojo turto amortizacijos per ataskaitinį laikotarpį sumą, turi būti nustatytas jo naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertė, nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Svarbiausias ir sunkiausiai nustatomas dydis yra naudingotarnavimo laikas, nes pagal šį standartą apskaičiuojant nematerialiojo turto amortizacijątaikomas tik tiesiogiai proporcingas metodas, o likvidacinė vertė dažniausiai lygi nuliui.Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas – laikotarpis, kurį šį turtą tikimasi naudoti įmonės veikloje. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką nustato įmonė,atsižvelgdama į veiksnius, savo patirtį, atskirų turto grupių ypatumus. Nematerialusis turtas, suteikiantis išskirtines teises – patentai, licencijos,frančizė ir pan., dažniausiai įsigyjamas ribotam laikui, todėl nustatant jo naudingo tarnavimo laiką atsižvelgiama į teisių galiojimo laiką. Prekių, paslaugų ženklų, plėtros darbų naudingo tarnavimo laikas priklauso nuo prekių, paslaugų gyvavimo rinkoje ciklo. Programinė įranga, technologijos greitai sensta morališkai, todėl tikėtina, jog jų tarnavimo laikas nebus ilgas. Įvertinant nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, išlieka tam tikro neapibrėžtumo ir netikrumo, todėl tikslinga pasirinkti trumpesnį naudingo

tarnavimo laiką, tačiau svarbu, kad jis nebūtų pasirinktas nepagrįstai trumpas.Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko įvertinimas tampa nelabaipatikimas, kai naudingo tarnavimo laikas ilgas. Tačiau jei yra patikimų įrodymų, kadnematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas bus ilgesnis negu 20 metų, įmonėgali nustatyti ilgesnį nei 20 metų naudingo tarnavimo laiką.Nustatant ilgą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, jo įvertinimas tampa mažiau patikimas, nes sudėtinga įvertinti ilgalaikius pokyčius rinkoje ir ekonominės naudospasikeitimus. Todėl standarte daroma prielaida, kad nematerialiojo turto naudingotarnavimo laikas neturėtų viršyti dvidešimties metų. Tam tikrais atvejais nematerialiojoturto naudingo tarnavimo laikas pagrįstai gali būti ilgesnis, nei numato šis standartas.Tai dažniausiai siejama su išskirtinėmis teisėmis – licencijomis, autorinėmis sutartimis,nuomos sutartimis, susitarimais, teisėmis. Tokiais atvejais įmonė:– amortizuoja nematerialųjį turtą per pagrįstai nustatytą naudingo tarnavimo laiką,ilgesnį nei 20 metų– prieš sudarydama finansinę atskaitomybę, įvertina nematerialiojo turto atsiperkamąjąvertę ir registruoja jos vertės sumažėjimą, jei jis yra,– aiškinamajame rašte nurodo priežastis, dėl kurių pasirinktas ilgesnis nei 20 metųnaudingo tarnavimo laikas.Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet visada ribotas. Jei įmonė kontroliuoja nematerialųjį turtą turėdama teises, kurios buvo suteiktosribotam laikui, nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tų teisiųgaliojimo laiko, išskyrus atvejus, kai teisės gali būti atnaujintos ir jų atnaujinimasyra pagrįstas.

Veiksnių, kurie rodo, kad teisės į nematerialiojo turto kontrolę gali būtiatnaujintos, pavyzdžiai:1. kontrolės teisių galiojimo laiko pabaigoje nematerialiojo turto tikroji vertėnesumažėja;2. yra patikimų įrodymų, kad sąlygos, jei yra numatytos, bus įvykdytos ir teisėsvaldyti turtą bus atnaujintos.Nematerialusis turtas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį)amortizacijos skaičiavimo metodą.Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas taikomas remiantis nuostata, jog nematerialiojoturto objektas yra tolygiai naudojamas visą jo naudingo tarnavimo laiką ir kasmet teikiatokią pat naudą. Todėl kiekvienais metais į veiklos sąnaudas arba gaminamos produkcijosar teikiamų paslaugų savikainą nurašoma vienoda amortizacijos suma.Nematerialiojo turto likvidacinė vertė turi būti laikoma nuliu, išskyrus atvejus,kai trečiasis asmuo įsipareigoja nupirkti turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigojearba yra aktyvioji to turto rinka ir pagal ją gali būti nustatyta likvidacinė vertė, be to,tikėtina, kad ši rinka bus ir turto naudingo tarnavimo laiko pabaigoje.Daugelis nematerialiojo turto objektų neturi likvidacinės vertės arba ją sudėtinga nustatytidėl įvairių priežasčių: nėra aktyviosios tokio turto rinkos, toks turtas negali būtinaudojamas ir parduodamas be kito įmonės turto, pasibaigus jo naudingo tarnavimolaikui, jis netenka vertės ir pan. Taigi įvairios teisės, pasibaigus jų galiojimo laikui,netenka vertės, prekių, paslaugų ženklų, plėtros darbų ir pan. objektai neturi aktyviosiosrinkos, klientų sąrašai vertingi įmonės viduje jos verslui ir pan. Todėl, įvertinantnematerialiojo turto likvidacinę vertę, laikomasi nuostatos, jog ji lygi nuliui. Išimtį sudaroreti atvejai, kai likvidacinė vertė gali būti pagrįstai įvertinta, tai yra gali būti sudarytasutartis su pirkėju, kuris įsipareigoja nupirkti nematerialiojo turto objektą už sutartąkainą pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui, arba yra aktyvioji tokio turto rinka,kurioje prekiaujama ir naudotais nematerialiojo turto objektais, ir pagrįstai tikimasi, kadir ateityje ji išliks.Turto amortizuojamoji vertė nustatoma iš įsigijimo (pasigaminimo) savikainosatimant turto likvidacinę vertę. Jeigu likvidacinė vertė nėra lygi nuliui, reiškia, kadįmonė tikisi nematerialųjį turtą perleisti jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje.Amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienų finansinių metųpabaigoje. Jei tikėtinas turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuoankstesnių įvertinimų, amortizacijos laikotarpis turi būti patikslintas.Dažnai sudėtinga įvertinti būsimąją nematerialiojo turto ekonominę naudą ir jo naudingotarnavimo laiką. Pavyzdžiui, patobulinus, atnaujinus nematerialiojo turto objektą galipadidėti jo teikiama ekonominė nauda, pailgėti naudingo tarnavimo laikas. Pirminioįvertinimo metu naudingo tarnavimo laikas gali būti nustatytas nepagrįstai ilgas artrumpas. Pavyzdžiui, įsigijus licenciją 5 metams, po dvejų metų gali paaiškėti, jog pagalją gaminama produkcija prarandą paklausą ir dar po vienerių metų teks nutraukti šiosprodukcijos gamybą. Taip pat turto vertės mažėjimas kartais gali rodyti, jog nustatytasnepagrįstai ilgas naudingo tarnavimo laikas. Todėl įmonė kiekvienų finansinių metų

pabaigoje turi peržiūrėti apskaitoje nurodytą nematerialiojo turto naudingo tarnavimolaiką, atsižvelgdama į pasikeitimus. Jeigu peržiūrėtasis amortizacijos laikotarpis dėlpasikeitusių aplinkybių ar dėl nepagrįsto įvertinimo reikšmingai skiriasi nuo ankstesniųjųįvertinimų, jis turi būti patikslintas. Naudingo tarnavimo laiko pakeitimas laikomasapskaitinio įvertinimo pakeitimu ir apskaitoje parodomas perspektyviniu būdu 7-ojoverslo apskaitos standarto “Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidųtaisymas” nustatyta tvarka.Jei paaiškėja, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas įvertintasnetinkamai arba turto vertė buvo patikslinta dėl jo patobulinimo ar vertės sumažėjimo,amortizacija skaičiuojama nuo iš naujo nustatytos turto vertės.

NEMATERIALIOJO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS IR NURAŠYMAS

Jei nematerialusis turtas dar nėra naudojamas arba nustatytas ilgesnis kaip 20metų jo naudingo tarnavimo laikas, kiekvienų finansinių metų pabaigoje, net jei nėrapožymių, kad turto vertė sumažėjo, įmonė turi peržiūrėti ir įvertinti nematerialiojoturto vertę. Jei turto vertė sumažėja, pripažįstamas nematerialiojo turto vertėssumažėjimas.Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, o finansinėjeatskaitomybėje parodomas balansine verte, kuri apskaičiuojama iš turto įsigijimosavikainos atimant sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo sumą. Nematerialiojoturto vertė turi būti mažinama tik tada, kai jo balansinė vertė yra daug didesnė už joatsiperkamąją vertę, t.y. jo grynąją pardavimo kainą arba naudojimo vertę, į tą, kuri iš jųyra didesnė. Suma, kuria sumažėja nematerialiojo turto vertė, pripažįstama ataskaitiniolaikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo ir parodoma pelno (nuostolių)ataskaitoje kaip veiklos sąnaudos. Pripažinus nuostolį dėl turto vertės sumažėjimo, turibūti patikslintas nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimas ateityje taip, kad likutinėvertė būtų paskirstyta per likusį naudingo tarnavimo laiką.Nematerialiojo turto atsiperkamoji vertė turi būti nustatoma tada, kai yra požymių, kad jovertė gali būti sumažėjusi. Jei nematerialiojo turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jobalansinę vertę, registruojamas skirtumo sumos turto vertės sumažėjimas. Jeinematerialusis turtas dar nepradėtas ar netinkamas naudoti, dažnai sunku nustatyti, arjis teiks tiek ekonominės naudos, kad atsipirktų jo įsigijimo savikaina, todėl tokio turtoatsiperkamoji vertė turi būti peržiūrima kiekvienais metais prieš sudarant metinę finansinęatskaitomybę, net jei nėra požymių, kad jo vertė gali būti sumažėjusi. Jei nematerialiojoturto naudingo tarnavimo laikas ilgesnis nei 20 metų, dažnai sunku nustatyti, ar galisumažėti nematerialiojo turto vertė, kadangi ne visada yra kokių nors senėjimo įrodymų,todėl tokio turto atsiperkamoji vertė taip pat turi būti peržiūrima kiekvienų finansiniųmetų pabaigoje ir, jeigu reikia, registruojamas turto vertės sumažėjimas.

Registruojant turto vertės sumažėjimą, skirtumui tarp nematerialiojo turto balansinės iratsiperkamosios vertės parodyti, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 6132 Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudosK 11X9 Nematerialusis turtas – vertės sumažėjimas (-)Jei nematerialiojo turto, įsigyto sujungus verslą, vertė sumažėja per kitusfinansinius metus, prasidedančius po finansinių metų, kai buvo sujungtas verslas,pabaigos, ir tai nėra susiję su aplinkybėmis, pasikeitusiomis po verslo sujungimodienos, nuostolių dėl vertės sumažėjimo suma koreguojama nematerialiojo turto vertėir prestižas, kurie buvo pripažinti įsigijimo metu.Kai nematerialiojo turto vertė po verslo sujungimo sumažėja dėl tam tikrų įvykių iraplinkybių, susidariusių po įsigijimo, vertės sumažėjimo nuostolis nurašomas į sąnaudas23-iojo verslo apskaitos standarto “Turto vertės sumažėjimas” nustatyta tvarka. Priešinguatveju vertės sumažėjimo suma koreguojama prestižo, pripažinto sujungus verslą, suma.Nematerialiojo turto vertė turi būti mažinama 23 – iojo verslo apskaitos standarto“Turto vertės sumažėjimas” nustatyta tvarka.Jei apskaitoje užregistruotas nematerialusis turtas nebeatitinka turto priskyrimonematerialiajam turtui požymių, jis nurašomas.Nematerialusis turtas nurašomas, jei jis perleidžiamas, iškeičiamas į kitą turtą,dovanojamas, prarandamas dėl įvairių priežasčių arba jei nebesitikima gauti jokiosekonominės naudos jį naudojant ar parduodant ateityje. Iš apskaitos turi būti nurašomanematerialiojo turto įsigijimo savikaina, sukaupta amortizacija, vertės sumažėjimo sumosir apskaičiuojamas nurašymo pelnas ar nuostoliai. Pelnas ar nuostoliai, gauti perleidusnematerialųjį turtą, nelaikomi pagrindinės įmonės veiklos rezultatais.

Perleidus nematerialųjį turtą, pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas sandoriorezultatas. Pelnas ar nuostoliai, susidarę perleidus nematerialųjį turtą, apskaičiuojamiiš gautų pajamų atimant perleisto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusiasišlaidas.Perleidus nematerialųjį turtą, grynasis sandorio rezultatas – pelnas arba nuostoliai –parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip kitos veiklos pajamos ar sąnaudos. Praradus ar nurašius nevisiškai amortizuotą nematerialųjį turtą, pripažįstaminuostoliai, kurie parodomi pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip veiklos sąnaudos.Praradus ar nurašius nevisiškai amortizuotą nematerialųjį turtą pelno (nuostolių)ataskaitoje veiklos sąnaudų straipsnyje parodomas grynasis rezultatas – nuostoliai,kurie apskaičiuojami iš nurašomo turto įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizacijąir vertės sumažėjimą (jei jis buvo užregistruotas).Nematerialusis turtas, kuris nenaudojamas įmonės veikloje ir laikomasperparduoti, registruojamas atsargų sąskaitoje likutine verte tą datą, nuo kuriosturtas nebenaudojamas. Tokio turto apskaitos reikalavimus nustato 9-asis versloapskaitos standartas “Atsargos”.Jei įmonė nematerialiojo turto objekto nebenaudoja ir nenumato jo naudoti savo veiklojevėliau ir laiko jį ketindama perleisti, toks objektas nebeatitinka turto priskyrimonematerialiajam turtui požymių, todėl jis perkeliamas iš nematerialiojo (ilgalaikio) turtosąskaitos į atsargų sąskaitą likutine verte nuo to momento, kai jis nebenaudojamasveikloje.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Pirmą kartą šį standartą taikanti įmonė turi nuo standarto įsigaliojimo datostaikyti šio standarto nuostatas, o praėjusių finansinių metų lyginamąją informacijąpataisyti pagal 7-ojo verslo apskaitos standarto “Apskaitos politikos, apskaitiniųįvertinimų keitimas ir klaidų taisymas” reikalavimus.Nuo standarto įsigaliojimo datos nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainanustatoma tik pagal šio standarto nuostatas, tačiau anksčiau įsigyto nematerialiojoturto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina neperskaičiuojama. Jei iki standarto įsigaliojimodatos pripažintas nematerialusis turtas nebeatitinka pripažinimo kriterijų, jis turi būtieliminuojamas, parodant tai kaip apskaitos politikos keitimą, t.y. retrospektyviai. Jei šiostandarto įsigaliojimo datą straipsnis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą irpripažinimo kriterijus, bet iki standarto įsigaliojimo datos jis nebuvo pripažintas turtu,nematerialusis turtas, įsigaliojus standartui, neturi būti pripažįstamas. Jei įsigaliojusstandartui įmonė keičia nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, tai laikomaapskaitinių įvertinimų keitimu ir apskaitoje parodoma perspektyviai.Įmonės, kurių balanse yra nevisiškai amortizuota formavimo savikaina ar kitasnematerialusis turtas, kuris neatitinka šiame standarte nurodytų nematerialiojo turtopripažinimo kriterijų, pradėdamos taikyti šį standartą formavimo savikainos straipsnįturi panaikinti taikydamos 7-ojo verslo apskaitos standarto “Apskaitos politikos,apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas” reikalavimus.Iki Verslo apskaitos standartų įsigaliojimo įmonės steigimo išlaidos (išlaidos teisinėms,konsultavimo paslaugoms apmokėti, registravimo rinkliavos ir pan.), reorganizavimo,obligacijų išleidimo išlaidos, taip pat palūkanos, mokamos už paskolas ilgalaikiammaterialiajam turtui įsigyti ar pasigaminti, turėjo būti kapitalizuojamos ir apskaitojeregistruojamos kaip nematerialusis turtas – formavimo savikaina. Nematerialiajam turtuiiki Verslo apskaitos standartų įsigaliojimo buvo priskiriama ir tyrinėjimų darbų savikaina.Pagal Verslo apskaitos standartus tokios išlaidos nebeatitinka nematerialiojo turtopripažinimo kriterijų, todėl įmonės formavimo ir tyrinėjimų darbų savikainą turi panaikintipagal 7-ojo verslo apskaitos standarto “Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimųkeitimas ir klaidų taisymas” reikalavimus. Formavimo ir tyrinėjimų darbų savikainospanaikinimas turi būti laikomas apskaitos politikos keitimu, todėl jis turi būti atliekamasretrospektyviai, t.y. apskaitoje koreguojamas nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutisir pataisoma praėjusių finansinių metų lyginamoji informacija. Išimtis taikoma palūkanoms,susijusioms su nebaigta statyba. Kapitalizuotos palūkanos iki Verslo apskaitos standartųįsigaliojimo nebaigtiems statyti (gaminti) objektams, jei jos nebuvo įskaitytos į nebaigtosstatybos savikainą, o buvo įtrauktos į formavimo savikainą, iš formavimo savikainosperkeliamos į nebaigtos statybos savikainą.

Nurašant nevisiškai amortizuotą formavimo savikainą, įmonės apskaitoje daromi tokieįrašai:D 1XX Formavimo savikaina – amortizacija (-) (sąskaitų grupės pagal senąjį sąskaitųplaną)D 3423 Ankstesniųjų metų apskaitos politikos keitimo pelnas (nuostoliai)K 1XX Formavimo savikaina – savikaina (sąskaitų grupės pagal senąjį sąskaitųplaną)

LITERATŪRA

1. A. Bagdzevičiūtė, D. Petrauskienė, R. Zakalskienė. Ilgalaikio turto apskaita ir apmokestinimas. Vilnius. 2005 m.

2. www.Google.lt