mokesciu sistema, gyventoju pajamu mokestis

TURINYS

ĮVADAS.............................. 3
1. BENDRA MOKESČIŲ SISTEMOS CHARAKTERISTIKA............ 4
1.1. FISKALINĖ POLITIKA IR MOKESČIŲ ESMĖ ................. 4
1.2. APMOKESTINIMO UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI................ 5
2. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMA ........................6
2.1. MOKESČIŲ RAIDA..............................6
2.2. MOKESČIŲ NAŠTA IR MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS..........8
2.3. PAGRINDINIŲ MOKESČIŲ RŪŠYS.......................11
2.3.1. GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS....................12
3. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS PROBLEMOS IR TOBULINIMAS.....14
IŠVADOS..............................17
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................20ĮVADAS
Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų – apsaugos, gamybinės bei ko-mercinės veiklos, vystymo bei administracines. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas formavimo šaltinis yra mokesčiai. Mokestis – tai mokesčio mokėtojui mokesčio įstatyme nustatyta piniginė prievolė, siekiant gau-ti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Mokesčių sistemos tikslas – garantuoti būtinų vaalstybės pajamų formavimą, užtikrinant efektyvų ekonomikos funkcionavimą, mokėto-jų ekonominį pajėgumą, siekiant socialinio teisingumo.
Mokesčiai yra labai svarbi ir reikšminga kiekvienos šiuolaikinės valstybės ekonominio gyvenimo dalis. Su jais tenka nuolat susidurti ne tik kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organiza-cijoje dirbantiems žmonėms, bet ir kiekvienam šalies gyventojui individualiai. Be to, mokesčiai yra svarbūs valstybei, nes būtent jie yra pagrindinis nacionalinio biudžeto pajamų šaltinis.
Mokesčių sistema apibrėžiama kaip šalyje egzistuojančių mokesčių, įmokų ir rinkliavų vi-suma, nustatyta sprendžiant apmokestinimui keliamus uždavinius ir išreiškianti valstybės socia-linę, ekonominę ir fiiskalinę politiką. Todėl kiekvienai valstybei yra labai svarbu suformuoti to-kią mokesčių sistemą, kuri užtikrintų pakankamą pajamų dydį jos funkcijų vykdymą, t.y labai svarbus biudžeto pajamų ir išlaidų santykio reguliavimas. Nuo mokesčių sistemos aiškumo, skaidrumo, teisingumo ir efektyvumo priklauso šalies ekonominio vy

ystymosi tempai. Kiekvie-nos valstybės siekis yra kuo daugiau surinkti mokestinių įplaukų, bet taip, kad šalyje neprasidė-tų ekonominis nuosmukis, infliacija, nebūtų sužlugdytas verslas. Ši problema yra aktuali nuo valstybės susikūrimo iki šių dienų.
Mokesčių sistema yra pakankamai reikšmingas reiškinys. Būtent todėl kiekvienas žmogus turėtų susipažinti su ja, suvokti jos svarbą, perprasti veikimo mechanizmą, išanalizuoti sistemos sudėtines dalis bei nuolatos sekti pokyčius joje. Tai ypač svarbi tema finansų specialistams, nes mokesčiai labai dažnai stipriai įtakoja kasdieninius darbus. Kartais būtent nuo teisingo mokes-čių apskaičiavimo gali priklausyti viso verslo sėkmė. Tačiau nuodugnus mokesčių pripažinimas gali padėti ne tik buhalteriams, įmonių vadovams, auditoriams ar finansininkams, bet ir visiems kitiems žmonėms, nesvarbu kuo jie beužsiimtų. Tai pirmiausia naudinga dėl to, kad bet kokio dalyko žinojimas panaikina nežinios baaimę, o taip pat padeda geriau prisitaikyti prie esamų gy-venimo sąlygų, racionaliau tvarkyti tiek savo gyvenimą, tiek verslo reikalus bei išvengti nerei-kalingų rūpesčių.
Gera ar bloga mokesčių sistema rodo ekonomikos augimo sparta. Jei gamyba mažėja, tai tarp kitų veiksnių kaltinama ir mokesčių sistema. Dabartinėje Lietuvoje dar nėra pastovios mo-kesčių sistemos. Kokios mokesčių sistemos reikia Lietuvai gali atsakyti tik ekspertai ir specia-listai. Tačiau kokia ji yra šiandien – tai klausimas, kuris turėtų rūpėti kiekvienam šalies gyven-tojui. Daugelis šiandienės Lietuvos gyventojų vangiai domisi šalies mo
okesčių politika, nors kiekvienas ir supranta, kad tiesiogiai ar netiesiogiai mokesčiai susiję ir su juo.1. BENDRA MOKESČIŲ SISTEMOS CHARAKTERISTIKA
1.1. FISKALINĖ POLITIKA IR MOKESČIŲ ESMĖ
Valstybės fiskalinė politika realizuojama mokesčių bei vyriausybės išlaidų didinimu ar mažinimu paveikiant visuminės paklausos funkciją. Rinkos sąlygomis plėtojantis valstybių ekonomikai mokesčių vaidmuo fiskalinėje politikoje didėja. Valstybėse pastoviai didėja porei-kis didinti valstybės finansinius išteklius, nes vis daugiau išleidžiama ekonominėms ir sociali-nėms reikmėms bei valstybiniam aparatui išlaikyti.
Mokesčių pakeitimai yra svarbi fiskalinės politikos dalis, nes mokesčių mažinimas bendrą-ja prasme yra mažiau ginčytinas negu vyriausybės išlaidų didinimas, kaip priemonė skatinanti ekonomiką. Abejojama vyriausybės sugebėjimu protingai išleisti pinigus ir bijoma, jog vyriau-sybės aparatas nepaprastai išaugs. Taip pat teigiama, kad mokesčių pakeitimai gali greičiau duoti efektą negu vyriausybės išlaidų pakeitimai.
Vyriausybės fiskalinė politika yra neatsiejama nuo biudžeto pajamų ir išlaidų valdymo proceso. Valstybės biudžeto formavimas ir paskirstymas iš esmės atskleidžia vykdomą politiką: pagrindinių programų tikslus, prioritetus, vyriausybės pastangas teikti visuomenei reikalingas paslaugas.
Mokslininkų manymu, pati tinkamiausia fiskalinės politikos priemonė yra vyriausybės iš-laidų mažinimas ar mokesčių didinimas – visa tai, kas daro biudžetą pertekliniu. Tačiau reikia nepamiršti, kad yra ribinis mokesčių tarifas, kurį padidinus labai sparčiai mažėja gaunamos mokesčių pajamos, nors tarifas ir didėja. Pagal mokesčių normos kitimą tuomet svyruoja ir mokesčių bazės apimtis. Todėl galima teigti, ka
ad mokesčių normos augimas tiesiogiai veikia ekonomikos vystymosi tempus. Didėjantys mokesčių tarifai ar naujų mokesčių įvedimas stabdo verslininkų aktyvumą, mažina mokesčių bazę. Dažnai dideli mokesčiai nėra sumokami, bet sle-piami, iškreipiant tikrąją mokesčių bazės struktūrą.
Mokesčių prasmę ir vaidmenį, išorinį jų savybių reiškimąsi atspindi dvi mokesčių funkci-jos: fiskalinė ir reguliavimo. Pagrindinė – fiskalinė mokesčių funkcija yra būdinga visoms vals-tybėms. Ja remiantis formuojamos iždo pajamos, t.y. sudaromi valstybiniai piniginių lėšų fon-dai ir sukuriamos materialinės sąlygos funkcionuoti valstybei. Būtent fiskalinė funkcija sudaro realias galimybes perskirstyti dalį nacionalinių pajamų. Rinkoje įsigalint ir aktyviai plėtojantis netobulos konkurencijos santykiams, pradėta taikyti mokesčių reguliavimo funkcija. Ją vykdy-dama, valstybė savo ruožtu veikia nacionalinio produkto reprodukcijos procesą, prekių pasiūlą ir paklausą.1.2. APMOKESTINIMO UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI
Mokesčių sistema – tai visuma vienų su kitais susijusių mokesčių, kuriuos nustato valdžia ir ima vykdomieji organai. Kiekvienos valstybės mokesčių sistema formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius ir kartu laikantis tam tikrų apmokestinimo principų.
Pagrindinis apmokestinimo uždavinys – lėšų valdžiai išlaikyti formavimas, t. y. valstybės pajamų, reikalingų jos išlaidoms (valstybės valdymui, sveikatos apsaugai, švietimui, krašto ap-saugai, socialinėms reikmėms ir kt.) padengti formavimas. Mokesčiai taip pat yra naudojami kaip fiskalinės valstybės politikos poveikio ekonomikai bei ūkio stabilizavimo priemonė.
Mokesčių politikos kryptis ir efektyvumas iš esmės priklauso nuo to, kokiu principu jinai bus formuojama. Nuo pr
rincipų pasirinkimo labai dažnai priklauso pačios mokesčių politikos suvokimas ir jos realizavimo strategija.
Šiuolaikiniai ekonomistai ir sociologai išskiria šiuos apmokestinimo principus: teisingumą, ekonominį efektyvumą, administracinį paprastumą ir mokestinių įplaukų produktyvumą bei elastingumą.
Teisingumo principas reikalauja, kad mokesčiai būtų nustatomi pagal bendras, objektyvias taisykles, kurios daugumai pripažįstamos kaip teisingos ir protingos. Kiekvienas turi atiduoti valstybei savo teisingą dalį.
Vienas iš teisingumo aspektų yra reikalavimas, kad mokesčius mokėtų tie, kurie naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis. Jie gauna naudos iš šių paslaugų, todėl privalo už tai atsi-lyginti, kad būtų galima tas paslaugas finansuoti. Tačiau reikia pabrėžti, kad mokesčiai neturi sutapti su mokėtojo gaunama nauda. Siekti atitikimo tarp sumokėto mokesčio ir gautos naudos ne tik neįmanoma, bet ir nepageidautina.
Ekonominio efektyvumo principas reikalauja, kad mokesčiai nesudarytų sąlygų, netgi užkirstų kelią visuomenės požiūriu nepageidautiniems veiksniams, kad jie netrukdytų siekiant ekonominių tikslų, įskaitant tokius, kaip ūkio stabilumo, jo augimo, visiško užimtumo sieki-mas.
Be to apmokestinimas turi ne tik nepakenkti ekonominiam efektyvumui (neiškreipti ištek-lių paskirstymo, nepakenkti individų darbingumui, nesumažinti stimulų dirbti, taupyti ir pan.), bet ir prisidėti prie jo pakėlimo. Reikia sudaryti tokias sąlygas, kurios skatintų pageidaujamas veiklos rūšis ir stabdytų tokias, kurios susijusios su dideliais socialiniais kaštais.
Laikoma, kad mokesčių ekonominį efektyvumą apibūdina bendra mokesčių našta, kuri ly-gi paties sumokėto mokesčio dydžiui ir papildomai mokesčio naštai. Pastaroji atsiranda dėl mokesčiais sąlygoto subjektų elgesio pasikeitimo. Juo mokesčiai neutralesni, tuo mažesnė pa-pildoma mokesčio našta. Tam tikru mastu sumažinti ją galima naudojant žemus tarifus.
Administracinis paprastumas. Išskiriami tokie šio principo aspektai: paprastumas, api-brėžtumas, pigumas ir patogumas mokėtojams. Turi būti siekiama, kad apmokestinimas nebūtų pernelyg sudėtingas, t.y nebūtų numatyta pernelyg daug mokesčių, sudėtingų ir painių taisyk-lių, tačiau mokesčiai turi būti kuo visapusiškiau ir tiksliau apibrėžti. Taip pat svarbu, kad mo-kesčių ėmimo kaštai būtų kuo mažesni (vengti tokių mokesčių, kurie duoda mažas pajamas, o surinkimo kaštai dideli), mokesčiai turi būti imami tokiu būdu ir tokiu laiku, kuris patogiausias mokesčių mokėtojui. Paprastumo principas kartais sunkiai suderinamas su kitais dviem, anks-čiau aptartais – teisingumo ir efektyvumo. Siekiant, kad mokesčių sistema būtų teisinga ir efek-tyvi, dažnai reikalingos išsamios ir sudėtingos taisyklės, o tai sudėtinga atlikti praktiškai.
Mokestinių įplaukų produktyvumas ir elastingumas. Mokesčių produktyvumu supran-tamas pakankamos pajamų apimties valstybės išlaidoms padengti užtikrinimas. Svarbu pažy-mėti, kad valstybei reikia tokios mokesčių sistemos, kuri sureguliuotų ir neinfliaciniu būdu už-tikrintų ekonominių išteklių perdavimą iš privačių naudotojų valdžiai.
Naudinga ir patogu turėti tokią mokesčių sistemą, kuriai būdingas aukštas mokestinių įplaukų elastingumas, t.y. kuriai esant, neįvedant naujų mokesčių ir. nedidinant esamų mokesčių tarifų, įplaukos iš mokesčių didėja sparčiau negu nacionalinės pajamos. Tai ypač svarbu, nes iš-ryškėja spartesnio vyriausybės išlaidų augimo, palyginus su nacionalinių pajamų augimu, ten-dencija.
Akivaizdu, kad yra neįmanoma sukurti tokios mokesčių sistemos, kuri sėkmingai spręstų visus apmokestinimui keliamus uždavinius ir tenkintų visus apmokestinimo principus, nes jie tarpusavyje yra sunkiai suderinami, vienas kitam prieštarauja. Todėl mokesčių sistemos sukū-rimas, siekiant kuo geresnio apmokestinimo principų suderinamumo, yra pagrindinis bet kurios valstybės uždavinys.2. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMA
2.1. MOKESČIŲ RAIDA
Dar ankstyvaisiais viduramžiais Lietuvoje kunigaikščiai rinko mokesčius derliumi ir galvi-jais. Bėgant amžiams mokesčių sistema tobulėjo ir keitėsi, atsirado daug mokesčių rūšių, susi-kūrė mokesčių surinkimo tarnybos. Vyriausiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės finansų tvarkytojas buvo krašto iždininkas su jam pavaldžiais vietiniais iždininkais ir žemesniaisiais iž-do tarnautojais – mokesčių rinkėjais. XVIII amžiuje buvo įgyvendintas biudžeto viešumo prin-cipas.
Lietuvai patekus Rusijos imperijos valdžion, pagrindiniu tiesioginiu mokesčiu tapo dar Petro I įvesta pagalvinė, kurią 1875 metais pakeitė žemės mokestis. Carinės Rusijos mokesčių sistema rėmėsi netiesioginiais mokesčiais (akcizais, muitais, fiskaliniais monopoliais). Lietu-viškų gubernijų 1913 metų valstybinių finansų sąmatoje netiesioginių mokesčių įplaukos buvo 6 kartus didesnės už tiesioginių mokesčių įplaukas.
Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvos teritorijoje buvo įvesta tokia mokesčių sistema, kuri atitiko Vokietijos finansų sistemą. Buvo įvesta daug naujų mokesčių bei atgaivinti anksčiau egzistavę. Netiesioginių mokesčių pajamos 4 kartus viršijo pajamas iš tiesioginių mo-kesčių.
1918 metais, paskelbus nepriklausomą Lietuvos valstybę, imtasi kurti naują finansų apara-tą. Vyriausiuoju mokesčių prižiūrėtoju tapo finansų ministras, o miestuose ir apskrityse buvo paskirti mokesčių inspektoriai ir jų padėjėjai. 1919 metais įvesti mokesčiai, kurie buvo imami ir carinės Rusijos laikais, bei daug naujų mokesčių. 1922 metais, įvedus nacionalinę valiutą litą, tvirtesnį pagrindą įgavo ir finansai. Valstybės biudžetas net ir sunkiais krizės metais buvo nede-ficitinis. Mokesčiai sudarė 53 – 66 procentus biudžeto pajamų, o netiesioginių mokesčių paja-mos buvo 3 – 5 kartus didesnės nei pajamos iš tiesioginių mokesčių.
1940 metais Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, po nacionalizacijos smarkiai sumažėjo privatus ūkio sektorius ir padidėjo visuomeninis (socialistinis) ūkio sektorius. Tai iš esmės pa-keitė ir finansus: buvo įgyvendinama propagandinė klasinė mokesčių politika, įvesti sovietiniai mokesčiai. 1941 metais Lietuvą užėmusi hitlerinė Vokietija tik padidino mokesčių naštą, įves-dama naujus ir reikalaudama mokėti ankstesnius mokesčius.
Pokario metais Lietuvos finansai sudarė sudėtinę Sovietų Sąjungos finansų sistemos dalį.
1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mokesčius administravo Lietuvos Res-publikos Finansų ministerija. 1995 metais buvo sukurta savarankiška valstybės institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kuri yra pagrindinis Lietuvos Res-publikos mokesčių administratorius.
Dabartinė Lietuvos mokesčių sistema sukurta po nepriklausomybės atkūrimo. 1990 – 1996 metų laikotarpiu priimti visų dabartinių mokesčių įstatymai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomy-bę, reikėjo sutvarkyti šalies ūkį iš planinės – komanditinės ekonomikos į rinkos ekonomiką, to-dėl buvo pertvarkyta visa šalies finansų sistema – biudžetas, jo sandara, mokesčiai, bankai, ūkio subjektų, įmonių finansai. Mokesčių sistemos pertvarkymo ypatybė buvo ta, kad ji buvo kuriama iš naujo. Paskubomis, palyginti per trumpą laiką, buvo pakeista daug mokesčių įstaty-mų, išleista nutarimų, aiškinamųjų raštų. Daug tarptautinių organizacijų, Vakarų valstybių spe-cialistų teikė patarimus dėl mokesčių sistemos reformos.
2001 m. pabaigoje buvo patvirtinta pagrindinius mokesčius apimanti reformos koncepcija, atspindinti tarptautines tendencijas mažinti bendrą mokesčių naštą, išlyginti apmokestinimo ne-tolygumus, užtikrinti valstybės patrauklumą investicijoms ir šalies ūkio konkurencingumą, o tose srityse, kurios reglamentuojamos ES teisės aktų – užtikrinti visišką nacionalinės teisės su-derinamumą nuo narystės datos, taip pat užtikrinti veiksmingą mokesčių administravimą.
Lietuvos mokesčių sistemai labai permainingi buvo 2002 metai, nes šiais metais įsigaliojo ar buvo priimti ir įsigaliojo nuo 2003 m. keturi pagrindiniai įstatymai: Pelno mokesčio įstaty-mas, Prid.ėtinės vertės mokesčio įstatymas, Akcizų įstatymas, Gyventojų pajamų mokesčio įsta-tymas. Tokia sparti kaita tikrai didelis iššūkis visai mokesčių sistemai bei jos dalyviams. Gali kilti klausimas, kodėl taip staiga? Todėl, kad ilgiau delsti buvo neįmanoma, nes apie mokesčių reformą Lietuvoje buvo kalbama dar nuo 1998 m. pabaigos, kada aiškiai buvo atribotos mokes-čių politikos ir mokesčių administravimo funkcijos, įkuriant Finansų ministerijoje atskirą spe-cializuotą mokesčių teisės aktų rengimu užsiimantį padalinį – Mokesčių departamentą, o Vals-tybinei mokesčių inspekcijai paliekant mokesčių administravimą. Ilgiau gyventi su senaisiais 1990- 1994 m. priimtais mokesčių įstatymais nebuvo galima, kadangi ekonominiai santykiai buvo labai sparčiai pažengę į priekį, mokesčių įstatymai pilni elementarių spragų, mokesčių administravimas išsiderinęs bei sustabarėjęs, pajamų lygis nukritęs (ne vien tik dėl 1998 – 1999 m. krizių, bet ir dėl skylėtos bei iškreiptos mokesčių sistemos), mokesčių našta visiškai netei-singai paskirstyta, visu savo sunkumu slegianti fizinį asmenį. Visa tai iš tikrųjų liudijo tik vie-ną dalyką – mokesčių sistema visiškai neteisinga. Todėl pagrindinis reformos siekis buvo kaip nors pabandyti perpaskirstyti mokesčių naštą tarp gyventojų ir įmonių, kadangi Lietuvoje pa-jamos iš pelno mokesčio labai sparčiai mažėjo.2.2. MOKESČIŲ NAŠTA IR MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS
Labai svarbus aspektas, kurį būtina aptarti nagrinėjant mokesčių ekonominį efektyvumą – tai mokestinė našta. Kadangi mokesčiai nesiejami su nauda mokėtojui ir yra vertinami kaip tam tikra našta, tai valstybė turi taip skirstyti mokesčių naštą tarp žmonių, kad imtų mažėti pla-čiai įsigalėjusi turtų nelygybė. Vertinant mokesčių naštą šalyje, reikia atsižvelgti į ekonomikos lygį, mokesčių bazių formavimo nuostatas ir mokesčių tarifų dalį, kokia dalis potencialioms mokesčių sumoms nesurenkama, kam panaudojami mokesčiai.
Įvedant naujus, keičiant veikiančius mokesčius, reikia numatyti kokios bus mokesčių naš-tos perskirstymo pasekmės. Šios pasekmės priklauso nuo mokesčio ėmimo būdo, mokesčių ba-zės, tarifų dydžio ir pan. Mokesčių pakeitimai dažnai sukelia gamybos apimties, prekių ir pa-slaugų kainų pakitimus, o tai turi įtakos mokėtojų pajamoms ir išlaidoms, mokesčių naštos pe-rskirstymui. Tačiau pažymėtina, kad mokesčių naštos pakeitimas labiausiai priklauso nuo pasi-ūlos ir paklausos elastingumo.
Vienose šalyse mokestinė našta yra didesnė, kitose – mažesnė, tačiau ji yra visur. Ben-driausias šalies mokestinę naštą apibūdinantis rodiklis yra šalies biudžeto mokestinių įplaukų ir bendrojo vidaus produkto santykis. Šis santykis parodo, kokią dalį sukurtos gerovės perskirsto valstybė. Bendrosios mokesčių naštos rodiklis Lietuvoje yra kiek sumažintas, nes Statistikos departamentas, apskaičiuodamas BVP, įtraukia ir nemažas neapskaitomos bei šešėlinės ekono-mikos apimtis. Tuo tarpu iš neapskaitomos ir šešėlinės ekonomikos mokesčiai nemokami. To-dėl bendroji mokesčių mokėtojų našta iš tikrųjų yra didesnė, nei rodo apskaičiuotas mokestinių įplaukų ir BVP santykis.
Priklausomai nuo apmokestinimo objekto ir mokėtojo bei valstybės savitarpio santykių, mokesčius galima suklasifikuoti įvairiai. Labiausiai paplitęs mokesčių skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai mokesčiai yra nustatomi mokesčių mokėtojų pajamoms ir turtui. Individai moka mokesčius nuo savo pajamų už darbą, dividendų ar palūkanų. Firmos moka pelno mokesčius, taip pat atskaito dalį pajamų socialiniam savo darbuotojų draudimui.
Tiesioginiams mokesčiams priklauso: juridinių asmenų pelno mokestis, fizinių asmenų pajamų mokestis, mokesčiai už žemę, valstybinius gamtos išteklius, aplinkos teršimą ir kt. Tie-sioginiai mokesčiai dar skirstomi į realinius mokesčius (žemės, verslo ir kt.) ir asmeninius mo-kesčius (gyventojų pajamų ir kt.). Netiesioginiams mokesčiams priklauso mokesčiai už prekes ir paslaugas, kurių kainos padidėja dėl apmokestinimo poveikio gamintojo išlaidoms. Prekių ir paslaugų savininkas, parduodamas jas gauna mokestines sumas, kurias privalo pervesti valsty-bei. Šiais atvejais ryšys tarp mokesčio mokėtojo ir valstybės yra ne tiesioginis, o per apmokes-tinimo objektą.
Netiesioginiai mokesčiai yra: pridėtinės vertės mokestis, akcizai ir muitai. Nors netiesio-giniai mokesčiai yra tam tikras procentinis priedas prie prekės arba paslaugos kainos, kurį su-moka vartotojas (pirkėjas), bet iš tikrųjų šių mokesčių našta pasiskirsto tarp vartotojo ir gamin-tojo. Padidėjusi prekės ar paslaugos kaina mažina jos paklausos apimtį rinkoje ir verčia gamin-toją mažinti pasiūlą, dėl to pastarasis netenka dalies pajamų. Kokia proporcija netiesioginio mokesčio našta pasiskirstys tarp gamintojo ir vartotojo, priklauso nuo prekės paklausos elastin-gumo kainoms: jeigu paklausa yra neelastinga, didesnę dalį mokesčio mokės vartotojas, o jeigu elastinga – gamintojas.
Mokesčius taip pat įprasta sąlyginai grupuoti ir priklausomai nuo juos surenkančio organo. Lietuvoje pagal šį požymį yra sutinkami dviejų rūšių mokesčiai: valstybiniai ir vietiniai (žr. 1 pav.). Valstybės mokesčius ima centrinė valdžia ir jie mokami į valstybės biudžetą. Tuo tarpu vietinius mokesčius surenka vietos valdymo organai ir jie mokami į savivaldybių biudžetus.

1 pav. Lietuvos respublikos mokesčių sistema

Kiekvieno mokesčio svarbiausi elementai yra apmokestinimo objektas ir t.arifai. Todėl, si-ekiant geriau pažinti Lietuvos mokesčių sistemą, derėtų suklasifikuoti mokesčius pagal apmo-kestinimo objektus.
Mokesčių dėka yra suformuojamos iždo pajamos, o tai sudaro materialines prielaidas funkcionuoti valstybei. Mokesčių mokėtojų sumokėti mokesčiai patenka į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, į kurį mokamos tiksli-nės paskirties valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (privalomojo sveikatos draudimo įmokos) ir atskaitymus nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą. Visų kitų mokesčių įplaukos paskirstomos tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų.
Vien tik į valstybės biudžetą įskaitomi pridėtinės vertės, muitų mokesčiai, akcizai ir kiti mokesčiai, o gyventojų pajamų ir turto mokesčiai visiškai įskaitomi į savivaldybių biudžetų pa-jamas.
Pagrindinės pajamos biudžete yra surenkamos iš gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės ver-tės bei akcizų mokesčių.
Valstybės biudžeto sukaupti finansiniai ištekliai naudojami bendravalstybinėms reikmėms finansuoti: švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, socialinės apsaugos ir paramos pro-gramoms įgyvendinti, mokslui, gamtos apsaugai, ūkio plėtojimui reguliuoti, krašto apsaugai, valstybės valdžios ir valdymo institucijoms bei teisėtvarkos įstaigoms išlaikyti, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai bei kitoms priemonėms pagal šalies įstatymus įgyvendinti. Be to, per vals-tybės biudžetą finansiniai ištekliai perskirstomi savivaldybių poreikiams tenkinti.
Savivaldybių biudžetų sukaupti finansiniai ištekliai naudojami socialinėms ir ekonomi-nėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti.
Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą kaip visumą bei jų klasifikacijas, to-liau aiškinsimės atskirus mokesčius ir jų taikymą praktikoje.
2.3 PAGRINDINIŲ MOKESČIŲ RŪŠYS

Pagrindinis Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių ins-pekcija prie finansų ministerijos. Laikoma, kad ji yra įsteigta nuo Lietuvos Respublikos mokes-čių administravimo įstatymo įsigaliojimo.
Šis įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant Lietu-vos Respublikos mokesčių įstatymus, pateikia Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus teises ir pareigas, mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, mokesčio bei su juo susijusių sumų išieškojimo bei ginčų nagrinėjimo tvarką.
Mokesčio administravimo įstatymas nustato šiuos mokesčius, valstybės rinkliavą ir kitas įmokas: pridėtinės vertės mokestį, akcizus, pelno mokestį, gyventojų pajamų mokestį, įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestį, žemės mokestį, mokestį už valstybinius gamtos ištek-lius, naftos ir dujų išteklių mokestį, mokestį už aplinkos teršimą, konsulinį mokestį, žyminį mokestį, prekyviečių mokestį, atskaitymus nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių prie-žiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, paveldimo turto mokestį, privalomojo svei-katos draudimo įmokas, įmokas į Garantinį fondą, valstybės rinkliavą, azartinį lošimų mokestį, mokesčius už pramoninės nuosavybės objektų registravimą, baltojo cukraus virškvočio mokes-tį, atskaitymus nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, mokestį už valstybinio kapitalo naudojimą.
Į valstybinę Lietuvos mokesčių sistemą įeina dar dvi mokesčių kategorijos, kurios admi-nistruojamos ne pagal Mokesčių administravimo, o pagal specialius įstatymus. Tai muito ir valstybinio socialinio draudimo mokesčiai.
Mokesčių administravimo įstatymo įteisinta mokesčių sistema apima ne tik tradiciškai su-prantamus mokesčius, bet ir kitas privalomas įmokas į biudžetą bei pinigų fondus: žyminį, kon-sulinį mokesčius, valstybės rinkliavą ir kt. Tokios įmokos skiriasi nuo kitų mokesčių pirmiausia tuo, kad jomis yra atlyginama už tam tikrus valstybės ar savivaldybės institucijų atliekamus veiks.mus ir tokios įmokos dažniausiai būna vienkartinės. Privalomų įmokų įjungimas į bendrą valstybinių mokesčių sistemą paremtas tuo, kad tokios įmokos, kaip ir mokesčiai, yra privalo-mos. Jos nustatomos įstatymu ir įskaitomos į atitinkamą biudžetą ar pinigų fondą.
Toliau aptarsiu tik vieną mokesčių rūšį, t.y. Gyventojų pajamų mokestį.2.3.1. GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS
Pagrindinis šio mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuojantis norminis aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, 2003 m. sausio 1 d. pakeitęs prieš tai galiojusį Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pajamų mokestį moka pajamų gavęs Lietuvos Respublikos gyventojas. Gyventojai yra skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos Res-publikos gyventojus. Nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mokesčio objektas yra visos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir užsienyje, o nenuolatinio Lietuvos Respublikos gyven-tojo mokesčio objektas yra tik pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.
Pajamos pripažįstamos jų faktiško gavimo momentu. Pajamos gautos natūra taip pat pripa-žįstamos gyventojo pajamomis ir apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nusta-tyta tvarka.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme taikomi tik du (vietoj buvusių 8) pajamų mokesčio tarifai: 27 (nuo 2006 m. liepos 1 dienos, iki liepos 1 d. buvo 33 proc.) ir 15 procentų. Dividen-dams vietoj 29 procentų nustatytas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. 15 procentų tarifu apmokestinamos jūrininkų pajamos, honorarai, sportinės veiklos, atlikėjų, turto pardavimo, pa-talpų nuomos bei kūrybinės veiklos pajamos. Šiuo tarifu taip pat yra apmokestinamos kapitalo prieaugio pajamos. Be to, 15 procentų gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos individua-lios įmonės bei ūkinės bendrijos dalyvio pajamos, viršijančios 24 pagrindinius neapmokestina-mų pajamų dydžius, gautos iš vieneto apmokestinto pelno (t. y. pajamos, kurias jau po pelno mokesčio sumokėjimo individualios įmonės savininkas ar Ūkinės bendrijos narys pasiima nau-doti savo reikmėms). Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra nustatytas baigtinis sąrašas pa-jamų rūšių, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas.
Su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos vienodu 27 procentų tarifu. Iš šių pajamų galima atimti gyventojui priklausantį pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris nuo 2007 m. sausio 1 d yra 320 Lt. Be to, kai kurioms Lietuvos gyventojų gru-pėms taikomi didesni, t.y. individualūs NPD. Šiuo mokesčio įstatymu panaikinti anksčiau ga-lioję skirtingi pajamų mokesčio tarifai su darbo santykiais susijusioms pajamoms, gautoms ne pagrindinėje darbovietėje.
Gyventojams yra numatyta galimybė verstis Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtin-tomis veiklos rūšimis, už fiksuotą savivaldybės nustatytą mokestį įsigijus verslo liudijimą. To-kiu atveju visos iš šios veiklos gautos pajamos papildomai nebus apmokestinamos.
Nauja šiame įstatyme yra tai, kad gyventojai neįsigiję verslo liudijimo ir neįregistravę pe-rsonalinės įmonės, gali vykdyti individualią veiklą. Apie numatomą vykdyti individualią veiklą gyventojai turi informuoti teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją.
Neapmokestinamieji pajamų dydžiai nuo 2003 m. sausio 1 d. taikomi ne tik su darbo san-tykiais susijusioms pajamoms, bet apskaičiuojant visas nuolatinių Lietuvos gyventojų apmo-kestinamąsias pajamas. Gyventojų apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, iš gautų pa-jamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka atimant: neapmokestinamąsias pa-jamas; pajamas, gautas iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą; leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu, jeigu asmuo pasirinko mokėti 27 proc. pa-jamų mokesčio tarifą; per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne indi-vidualios veiklos turto įsigijimo kainą: t. y. visas išlaidas, patirtas įsigyjant turtą, įskaitant su-mokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusias su turto įgijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto turto rekonstravimo išlaidas, ir su šio turto pardavimu ar ki-tokiu perleidimu nuosavybėn susijusias išlaidas: sumokėtą komisinį atlyginimą bei mokesčius, rinkliavas, susijusias su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn; neapmokesti-namąjį pajam.ų dydį (toliau NPD) ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau PNPD); riboto dydžio (ne daugiau kaip 25 % apskaičiuotos iš visų per kalendorinius metus gautų paja-mų sumos ) išlaidas, t.y. gyvybės draudimo įmokas ir įmokas į Lietuvos Respublikoje įsteigtus pensijų fondus; palūkanas, mokamas banko arba kitoms kredito įstaigoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, taip pat išlaidas mokslui ir studijoms.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme gyventojų pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvar-ką suskirstytos į dvi klases – A ir B. A klasei priskirtos pajamos, nuo kurių pajamų mokestį ap-skaičiuoti, išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą privalo išmokas išmokantys asmenys (pavyzdžiui, su darbo santykiais susijusios pajamos). Tokie asmenys atitinkama tvarka taip pat privalės pa-teikti ir mokestį išskaičiuojančio asmens deklaraciją. Mokestį išskaičiuojantis asmuo pajamų mokestį nuo A klasės pajamų privalo sumokėti į biudžetą kitą dieną po išmokų išmokėjimo. B klasei priskiriamos pajamas, už kurias mokestį apskaičiuoja ir į biudžetą sumoka pats gyvento-jas arba jo įgaliotas asmuo, pavyzdžiui, pajamos, gautos iš veiklos, kuria buvo verstasi įsigijus verslo liudijimą.
Pagrindinis gyventojų pajamų mokesčio reformos tikslas iš dalies yra pasiektas, tik ar pa-kankamai. Iš principo tai yra esminis klausimas svarstant ar gyventojų pajamų apmokestinimo reforma negalėjo būti radikalesnė. Tai būtų prielaida kalbėti apie pasikeitimų gyventojų pajamų apmokestinimo srityje trūkumus. Pagrindinis trūkumas yra susijęs su pagrindinio tarifo 27 pro-centų formaliu nesumažėjimu, psichologiškai tai veikia, nors efektyvus sumažėjimas (atsižvel-gus į leidžiamus atskaitymus, neapmokestinamojo minimumo padidinimą) tikrai yra. Šiuo atve-ju buvo pasirinktas kitas kelias – nueita neapmokestinamojo minimumo didinimo keliu, o ne pagrindinio tarifo mažinimo keliu.
Gyventojų pajamų mokesčio srityje padėtis gerėja. Mokesčių vengiantis asmuo supranta, kad nedeklaruodamas pajamų, jis netenka galimybės pasinaudoti šiuo metu labai paplitusiomis mokesčių lengvatomis, kai kompensuojamos palūkanos už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, įmokos už studijas, įmokos į pensijų fondus, gyvybės draudimo įmokos, įmokos už kartą per trejus metus įsigytą asmeninį kompiuterį su programine įranga.3. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMOS PROBLEMOS IR TOBULINIMAS
Mokesčių sistema – visuma vienų su kitais susijusių mokesčių, kuriuos nustato valdžia ir ima vykdomieji organai. Tikslinant mokesčių rūšis ir mokesčių objektus, keičiant atskirus nuo-status ir tarifus, keičiama ir tobulinama mokesčių sistema, jos funkcijos ir apmokestinimo prin-cipai, derinama sistema prie visame pasaulyje taikomų mokesčių.
Iš to, kaip formuojama mokesčių sistema, kokie priimami nauji mokesčiai, iš atskirų mo-kesčių sudarymo mechanizmo, jų tarpusavio ryšių paaiškėja, kokiems apmokestinimo uždavi-niams šalyje skiriamas didesnis ar mažesnis dėmesys, kaip įgyvendinami ar derinami apmokes-tinimo teisingumo, ekonominio efektyvumo, administracinio paprastumo ir mokestinių įplaukų produktyvumo bei elastingumo principai. Visi šie klausimai yra gan sudėtingi, todėl prieiti vie-ningą nuomonę įstatymų kūrėjams ir mokesčių mokėtojams yra labai sunku.
Per mokesčius ir apmokestinimą derinami valstybės ir jos gyventojų interesai, vykdoma viena iš sudėtingiausių ir Lietuvos gyventojus labiausiai jaudinanti ekonominės politikos dalis, realizuojama mokesčių sistema praktikoje.
Analizuojant Lietuvos mokesčių sistemą, iškyla nemažai aktualių problemų, kurių daugu-ma nėra neišsprendžiamos.
Formuojant mokesčių sistemą, labai svarbu gerai žinoti atskirų mokesčių teikiamas gali-mybes, privalumus ir trūkumus. Užsienio šalių patyrimas rodo, kad mokesčių tarifams esminės reikšmės turi teiginys apie jų dydžio ir mokestinių įplaukų tarpusavio priklausomybę. Mokesčių tarifų didinimas iki tam tikros ribos didina mokestines įplaukas, o už tam tikros ribos mokesčių normos didinimas mažina gaunamas įplaukas, nes ūkio subjektai vengia mokėti mokesčius.
Viena iš Lietuvos mokesčių sistemos problemų – per aukštas bendras apmokestinimo lygis. Bendram apmokestinimo lygiui apibūdinti dažniausiai naudojamas rodiklis – mokestinių įplau-kų ir bendrojo vidinio produkto santykis. Jo dydis pasaulyje labai nevienodas ir svyruoja nuo 24 proc. iki 57 proc.
Mokesčiai santykinai yra per dideli ta prasme, kad juos sumokėjus, ūkio subjektui maža lieka pelno (pajamų) veiklai vystyti, be to, negalima išgyventi konkurencinės kovos sąlygomis.
Mokesčių tarifų didinimas nedidina bendros įmonių mokesčių įplaukų į valstybės biudžetą sumos. Tad būtina mažinti mokesčių mokėjimus visais įmanomais būdais. Gyventojų mokesčių naštos mažinimas skatintų ekonominį efektyvumą, t. y. skatintų dirbti, padidintų asmenų, susi-jusių su darbo ištekliais, disponuojamas pajamas bei užtikrintų biudžeto pajamas. Mokestinių pajamų sumą labiausiai lemia tokie mokesčių sistemos elementai, kaip mokesčių bazė ir mo-kesčių tarifai. Tam, kad, augant nacionalinėms pajamoms, mokesčių sistema atneštų daugiau biudžeto įplaukų, būtina išplėsti mokesčių bazę, o mokesčių sistema turi atitikti elastingumo ir gyvybingumo kriterijus, t.y. mokestinių pajamų dinamika neturi atsilikti nuo BVP pokyčių.
Tikslinga mokesčių naštos sumažėjimą perskirstyti socialiai pažeidžiamoms šeimoms, o ne daugiausia pajamų gaunančiam penktadaliui. Taip sumažėtų socialinių išmokų poreikis ir mo-kesčių našta sumažėtų tiems, kurie socialiai yra labiau remtini.
Visame pasaulyje mokesčių tarifų mažinimas siejamas su apmokestinimo bazės išplėtimu, kas iš dalies kompensuoja prarastas įplaukas ir mažina sukeliamas disproporcijas.
Mokesčius mažinti galima tik tada, kai “šešėlinės ekonomikos” verslininkams bus sudary-tos tokios sąlygos, kurios priverstų juos deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius.
Neapskaitytos ekonomikos dalies sumažinimas yra pagrindinis mokesčių administratorių (VMI ir muitinės) uždavinys, kuris jau pradėtas spręsti vykdant bendrą VMI ir Muitinės depar-tamento veiklą, siekiant nustatyti rizikingas įmones abiejų institucijų požiūriu.
Kita mokesčių sistemos problema – mokesčių lengvatos. Nemažai išimčių ir lengvatų nu-matyta pridėtinės vertės mokesčio, pelno bei gyventojų pajamų mokesčių įstatymuose. Leng-vatos taikomos nustatant tarifą, mokesčio dydį, įvertinant apmokestinamąją bazę, atidėjimus, atleidi.mus,
Kokį vaidmenį fiskalinėje sistemoje gali vaidinti mokesčių lengvatos, priklauso nuo šalies fiskalinės politikos. Kuo sunkesnė mokesčių našta, tuo didesnis mokesčių lengvatų poreikis. Ir atvirkščiai, kuo lengvesnė mokesčių našta, tuo mažiau reikia mokesčių lengvatų.
Dažniausiai mokesčių lengvatos taikomos labai nedaugeliui ir labai konkretiems tikslams (pvz., eksportui, investicijoms ir t. t.) . Be to dauguma Europos Sąjungos šalių labiau pasikliau-ja (bendrovių) mokesčių mažinimu negu konkrečių mokesčių lengvatų įvedimu. Galima kons-tatuoti, kad konkrečios mokesčių lengvatos turi daugiau trūkumų negu pranašumų.
Lengvatos dar labiau iškreipia rinkos sąlygas ir skatina ne pačias optimaliausias investici-jas. Todėl yra labai svarbu mokesčių sistemos supaprastinimas, mažinant ar net visai panaiki-nant daugumą, dabar galiojančių lengvatų ir išimčių. Būtina peržiūrėti juridinių asmenų pelno mokesčio nulinio tarifo lengvatas, kurios visai neskatina ekonomikos vystymosi.
Mokesčių lengvatos, negalės būti individualaus pobūdžio, pažeidžiančio proporcingą mo-kesčių naštos paskirstymą. Tai reiškia, kad mokesčių lengvatos turės būti taikomos vienodai, be išimčių kam nors, t.y. taip nustatoma mokesčių mokėtojų lygybė prieš įstatymus.
Tarp mokesčių mažinimo šaltinių pats svarbiausias yra administravimo gerinimas, šešėli-nės ekonomikos mažinimas.
Nuo 2004 m. gegužės 01 d. įsigaliojo naujas Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ), kuris buvo rengiamas vadovaujantis pažangia kitų Europos Sąjungos valstybių patirtimi ir yra pritaikytas administruoti mokesčius naujoje Europos Sąjungos erdvėje. Jame aiškiau apibrėžti pagrindiniai apmokestinimo tvarkos teisinio reglamentavimo principai, tiksliau, nuosekliau ir išsamiau reglamentuotos mokesčių administravimo procedūros, pakeisti mokesčių administra-toriaus veiklos prioritetai – pirmenybė teikiama savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimui, visapusiškai pagalbai mokesčių mokėtojams įstatymų laikymosi srityje.
Naujame Mokesčių administravimo įstatyme yra įteisinta nemažai teigiamų mokesčių ad-ministravimo sistemos principų. Svarbiausias uždavinys – juos įgyvendinti. Vienas iš šių prin-cipų skelbia, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius galės remtis žmoniškumu, sąžiningumu, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Teisingumas reikalauja, kad mokestis būtų sumokėtas pilnai, bet kartais būtina atsižvelgti ir į skolininko tur-tinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (pvz. įstatymas leidžia mokesčių administratoriui pri-pažinti skolas beviltiškomis, kai yra asmens sunki materialinė padėtis).
Mokesčių administravimo įstatyme naujai išdėstomi pagrindiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai. Greta mokesčių į biudžetą sumokėjimo užtikrinimo ir įgyvendinant mo-kesčių politiką, įtvirtinamas naujas pagrindinis uždavinys – padėti mokesčių mokėtojui įgyven-dinti savo teises ir tinkamai įvykdyti pareigas.
Įtvirtinamas visuotinai pripažintas mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo ben-dradarbiavimo principas. Mokesčių administratorius privalo teikti mokesčių mokėtojui visapu-sišką pagalbą mokesčių įstatymų laikymosi ir teisių įgyvendinimo srityje, bei stengtis, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas. Šalies mokesčių sistema būtų racionali ir veiktų sėkmingai, jeigu atitiktų šiuos kriterijus:
• surenkamos pagrįstai planuotos mokesčių pajamos su mažiausiomis sąnaudomis;
• asignavimai, pagrįsti programomis, naudojami daugumai priimtina tvarka, lėšos naudojamos viešai bei skaidriai;
• mokesčių našta paskirstoma vienodai tarp šalies gyventojų ir tarp šalies bei jos ekonominės sąjungos partnerių;
• sukeliamos minimalios šalies ir ekonominės sąjungos ekonomikos deformacijos (iš-laikomos mokesčių neutralumo sąlygos).
Šiuo metu Lietuvoje intensyviai kuriama Integruota mokesčių informacinė sistema (IMIS), kuri atitiktų ES reikalavimus. IMIS pradėta kurti 19.95 m. IMIS susideda iš 8 posiste-mių:
1. registravimų;
2. deklaravimų;
3. mokėjimų;
4. mokes¬čių mokėtojų aptarnavimo;
5. prievolių vykdymo užtikrinimo;
6. ataskaitų forma¬vimo ir analizės;
7. įstaigos administravimo
8. informacinės sistemos administravimo.
Išlaidos IMIS sukurti ir įdiegti 2001-2004 m. sudarė apie 114 mln. Lt; manoma, kad tai at-sipirks per vienerius metus. Užsienio šalių ekspertų nuomone, informacinių sistemų mokesčių srityje įdiegimo efektas siekia 1-5 proc. papildomai surenkamų pajamų. Įdiegus IMIS, MM bus aptarnaujami „vieno langelio“ principu – mokėtojas nedelsiant gaus reikiamą informaciją, paten-tą, pažymą, įregistruos veiklą ir pan., nes reikalingi duomenys bus operatyviai gaunami kom¬piuterių tinklais iš duomenų bazių. Informacinę infrastruktūrą sudarys našios tarnybinės stotys su duomenų archyvavimo įranga, kompiuterizuotos darbo vietos ir kompiuterių tinklai. Naudo-jant taikomąsias programas, mokesčių ir mokėjimų apskaita leis tą pačią dieną paskirstyti pini-gines įplaukas ir nedelsiant jomis disponuoti. Tikimasi, kad sukaupti ir operatyviai pasiekiami bei apdorojami duomenys sutaupys per 20 proc. tikrinimų parengimui skirto laiko.IŠVADOS
Apibendrinus nagrinėtą įvairių šaltinių medžiagą mokesčių klausimais, pateikiamos sekan-čios išvados:
 Mokestis – tai mokesčio mokėtojui mokesčio įstatyme nustatyta piniginė prievolė, sie-kiant gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Mokesčių sistema – tai visuma vienų su kitais susijusių mokesčių, kuriuos nustato valdžia ir ima vykdo-mieji organai.
 Mokesčių sistema atliks savo funkcijas ir efektyviai veiks tuomet, kai ji bus suformuo-ta remiantis apmokestinimui keliamais uždaviniais ir apmokestinimo principais: tei-singumo, ekonominio efektyvumo, administracinio paprastumo, mokestinių įplaukų produktyvumo ir elastingumo.
 Mokesčių prasmę ir vaidmenį, išorinį jų savybių reiškimąsi atspindi dvi mokesčių funkcijos: fiskalinė ir reguliavimo. Fiskalinė mokesčių funkcija garantuoja pajamų į valstybės iždą surinkimą iš ūkio subjektų ir gyventojų. Vykdant reguliavimo mokesčių funkciją, siekiama skatinti ūkio subjektus sukurti patvarią mokestinę bazę, plėtoti vers-lus (gamybą, prekybą, komerciją ir t.t.) ir būti stabiliais mokesčių mokėtojais. Ši mo-kesčių funkcija didina gyventojų užimtumą ir jų pajamas, perkamąją galią, lemiančią netiesioginių mokesčių įplaukas į nacionalinį biudžetą ir tikslinės paskirties įmokas į tikslinės paskirties fondus.
 Dabartinė Lietuvos mokesčių sistema sukurta po nepriklausomybės atkūrimo. 1990 – 1996 metų laikotarpiu priimti visų pagrindinių mokesčių įstatymai, tai pelno mokes-čio, gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų įstatymai, kurie atitinka šiuolaikinę Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą, skatinančią sparčią lietu-vos ekonomikos raidą, stabilias biudžetų pajamas, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, konkurenciją ir suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
 Mokesčius galima grupuoti priklausomai nuo juos surenkančio organo. Lietuvoje pa-gal šį požymį yra sutinkami dviejų rūšių mokesčiai: valstybiniai ir vietiniai. Valstybės mokesčius ima centrinė valdžia ir jie mokami į valstybės biudžetą. Tuo tarpu vietinius mokesčius surenka vietos valdymo organai ir jie mokami į savivaldybių biudžetus. Mokesčius suklasifikuoti galima pagal apmokestinimo objektus ir tarifus. Lietuvoje apmokestinami šie objektai: pajamos, pelnas, turtas, vidaus prekės ir paslaugos, ša¬lies ištekliai, prekyba ir prekybos sandoriai. Daugumai mokesčių Lietuvoje taikomi pro-porciniai ir vienetiniai tarifai. Tai supaprastina mokesčių apskaičiavimą. Akcizų ap-skaičiavimui taikomi mišrūs tarifai. Dar yra progresiniai mokesčių tarifai.
 Lietuvoje svarbiausi mokesčiai yra gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, pridė-tinės vertės mokestis ir akcizai.
 Lietuvos mokesčių politika nukreipta į besąlygišką didėjančio biudžeto formavimą. Taikomi mokesčių tarifai nėra dideli, palyginti su daugelio kitų šalių analogiškų mo-kesčių tarifais, tačiau labai išplėsta mokesčių bazė, neaiškios ir dažnai keičiamos mo-kesčių bazės apskaičiavimo taisyklės, neatsižvelgiama į apmokestinimo principus. Tai mažina mokesčių sistemos aiškumą, trikdo ne tik mokesčių mokėtojus, bet ir jų surin-kėjus. Be to, šie pokyčiai labai apsunkina mokesčių skaičiavimo ir jų apskaitos proce-dūras.
 Mokesčių sistemos tikslas – užtikrinti valstybės finansinius išteklius, todėl svarbu už-tikrinti mokesčių sistemos neutralumą. Tai galima pasiekti atsisakius įvairių mokesčių lengvatų ir išimčių.
 Lietuvos mokesčių sistema nėra vieningai sutvarkyta visuma. Kol kas ji labai trumpo, labai nestabilaus vystymosi, pereinamosios ekonomikos produktas. Be joje sprendžia-mų fiskalinių uždavinių, kaip ir kitų šalių mokesčių sistemose, Lietuvos mokesčių si-stemoje atsispindi politinių ir ūkinių grupių interesai. Todėl reformuojant Lietuvos mokesčių sistemą, reikia atsižvelgti į visos visuomenės įvairiapusiškus interesus, su-formuoti ją taip, kad skatintų šalyje ekonomikos augimą ir vystymąsi bei teisingą su-rinktų mokestinių pajamų perskirstymą.
Mokesčių sistema – tai sudėtingas reiškinys, kuris, laikui bėgant, pasto.viai keičiasi. Turbūt neįmanoma sukurti pastovios ir tobulos mokesčių sistemos. Tačiau mokesčių sistema turi būti aiški, skaidri, teisinga ir efektyvi, nes nuo minėtų savybių priklauso šalies ekonominio vystymosi tempai o kartu ir piliečių pragyvenimo lygis.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Buškevičiūtė E. Mokesčių sistema. – Kaunas: Technologija, 2003.
2. Marcijonas A., Sudavičius B. Mokesčių teisė. Vilnius, 2003.
3. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas, 1997.
4. Rimas J., Stačiokas R. Verslininkui apie mokesčius. Bendroji mokesčių ir apmokestinimo samprata. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1998.
5. Lietuvos apskritys. Ekonominė ir socialinė raida 2002, Vilnius, 2003.
6. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (Litlex-Internet).
7. LR Mokesčių administravimo įstatymas (Litlex-Internet).
8. Internetas: www.vmi.lt, www.finmin.lt.

http://www.vmi.lt/Aktualijos/Spauda/2003/Mokesciu _pokyciai_ES.htm

Leave a Comment