Nariotakojai

REFERATAS

NARIUOTAKOJAI

Nariuotakojai – viena labiausiai klestinčių bestuburių grupė. Yra daugiau kaip milijonas žinomų rūšių, paplitusių sausumoje ir vandenyje. Nariuotakojų dydis ir išvaizda labai įvairi, tačiau visi turi nariutą kūną, kurį saugo kietas išorinis kiautas.

Parengė: Kęstas Smilginas

Įžanga

Nariuotakojis

Bestuburis gyvūnas, turintis nariuotą kūno dangą.
Nariutakojis yra bestuburis gyvūnas.Jo kūnas paprastai susideda iš segmentų ir jį dengia kietas, vandens nepraleidžiantis kiautas, vadinamas egzoskeletu. Egzoskeletas susideda iš atskirų plokštelių. Lanksčios plokštelių jungtys leidžia gyvūnui laisvai judėti. Per savo gyvenimą narioutakojai turi kelis kartus numesti šį egzoskeletą, kad gaalėtų tapti suaugėlių dydžio. Šis procesas vadinamas nėrimusi.Archropoda tipas yra didžiausias ir labiausiai klestintis gyvūnų karalystėje.

Daugumos kūno danga stora Plona kūno danga Plona kūno danga
Turi 5 ir daugiau galūnių Turi 4 poras kojų Turi 3 poras kojų
Galva suaugusi su krūtine Galva suaugusi su krūtine Turi 2 poras sparnų
Turi dvi poras antenų Neturi antenų Turi galvą, pilvelį ir krūtinę
Kvėpuoja žiaunomis Kvėpuoja trachėjomis ir plaučiais Turi vieną antenų porą
Gyvena daugiausiai vandenyje Gyvena sausumoje Kvėpuoja trachėjomis

Gyvena ir sausumoje ir vandenyje

Vandens blusa

Vandens blusa, arba daafnija, plaukioja mojuodama plunksniškomis antenomis. Šios patelės kūne yra du apvaisinti kiaušiniai.

Vėžiagyvis

Vėžiagyviai sudaro „Crustacea“ antklasį, kuriame yra apie 32 000 rūšių. Antklasio pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio crusta, reiškiančio „kiautas“,kuris dengia vėžiagyvių kūną. Paprastai vėžiagyviai paplitę jūrose. Sausumoje gyvena tik ke

eletas vėžiagyvių rūšių, pavyzdžiui, vėdarėliai.

Dešimtkojis vėžys

Dešimtkojai vėžiai sudaro apie trečdalį visų vėžiagyvių rūšių. Jiems priklauso krabai, omarai ir krevetės. Dešimtkojo vėžio kūnas suskirstytas į dvi dalis. Priekyje esanti galva ir krūtinė yra suaugę ir sudaro galvakrūtinę. Ją saugo kietas skydas, vadinamas karapaksu. Be to, jie turi dvejas žnyples.

Krilis

Jūrinis vėžiagyvis paplitęs Pietų vandenyne.
Krilis yra smulkus , į krevetes panašus gyvūnas, mintantis jūros planktonu. Gyvena didžiuliais spiečiais, kuriuose būna milijardai gyvūnų. Krilis labai svarbi Antarkties mitybos grandinių dalis. Juo minta paukščiai bei kelių rūšių jūriniai žinduoliai, tarp jų ir banginiai.

Voragyvis

Nariuotakojis su keturiomis vaikštomųjų kojų poromis.

Voragyviams priklauso vorai, erkės, skorpionai ir kiti panašūs gyvūnai.Visi kartu jie sudaro Arachnida klasę, kurioje yra mažiausiai 70 000 rūšių. Kaip ir vėžiagyviai, voragyviai turi galvakrūtinę ir pilvelį. Tačiau kitaip negu vėėžiagyviai, dauguma voragyvių gyvena sausumoje, turi tik keturias vaikštomųjų kojų poras ir neturi sudėtinių akių.

Erkės

Smulkus voragyvis, kuris siurbia augalų, gyvūnų arba negyvų liekanų skysčius.

Erkės paprastai turi apvalų arba plokščią kūną ir stveriamąsias kojas. Dauguma jų paplitusios sausumoje, tačiau kelios rūšys gyvena vandenyje ir gerai plaukioja. Kai kurios gyvūnų kraują siurbiančios erkės platina ligas.

Voras

Voragyvis su naudingomis cheliceromis.

Vorai yra didžiausi ir labiausiai klestintys voragyviai – jū yra apie 30 000 rūšių. Visi vorai yra mėsėdžiai ir turi stiprias cheliceras, kurios išskiria į aukos kūna mirtinų nuodų. Ka

ai kurie vorai grobį gaudo nupindami šilko voratinklius, kurie sudaryti iš baltymo. Šilkas išspaudžiamas iš tūtelių, vadinamų verpimo organais. Vorai, kurie tinklų nemezga, dažniausiai ant grobio užšoka.

Leave a Comment