TURINYS
ĮVADAS …………………………………………………………………………………………………………………………. 31. JAPONIJOS MOKESČIŲ SISTEMOS YPATUMAI ……………………………………………. 42. JAPONIJOS MOKESČIŲ SISTEMA ……………………………………………………………………. 52.1. Tiesioginiai mokesčiai ………………………………………………………………………………………. 52.2. Netiesioginiai vartojimo mokesčiai ……………………………………………………………………. 52.3. Vietiniai mokesčiai …………………………………………………………………………………………… 93. MOKESČIŲ PRAKTINIS TAIKYMAS IR ANLIZĖ ……………………………………………. 103.1. Mokesčių įtaka valdymo politikai ……………………………………………………………………… 103.2. Tiesioginių mokesčių mokėjimo tvarka ………………………………………………………………. 134. JAPONIJOS MOKESČIŲ PRAKTINĖ PATIRTIS LIETUVOJE …………………………. 174.1. Lietuvos mokesčių sistemos problemos ……………………………………………………………… 174.2. Problemų sprendimų būdai ………………………………………………………………………………. 17IŠVADOS …………………………………………………………………………………………………………………. 21LITERATŪRA …………………………………………………………………………………………………………. 22ĮVADASŠiandien visų pasaulio šalių valdymas orientuojasi į nacionalinės mokesčių sistemos veiksmingumo optimizavimą. Jau seniai yra susiformavusi nuomonė, jog mokesčiai – tai pagrindinis biudžeto papildymo šaltinis, mokant fiskalinius mokėjimus. Dėl tokių teisinių pažeidimų kaip mokesčių mokėjimo nukrypimai, nelaiku mokami mokesčiai arba sumokama nevisas mokesčio dydis, fizinės ir juridinės atsakomybės asmenims tenka skirtingos atsakomybės formos: nuo baudų iki baudžiamosios atsakomybės.Svarbu prisiminti, kad mokesčių sistema gali normaliai funkcionuoti tik tada, kai griežtai laikomasi mokėjimo normatyvų t.y. centrine ašimi tampa teisinė bazė. Visos šalys turi savo įstatymų ypatumus, laikosi skirtingų nuostatų, įtakojamų nacionalinių interesų.Nepaisant daugybės mokesčių mokėjimo sistemų skirtumų, visos valstybės stengiasi minimizuoti mokesčius arba atvirkščiai – optimizuoti. Būtent tokia daugelio šalių mokesčių politikos tendencija buvo išryškėjusi 1980 metų pabaigoje bei 1990 metų pradžioje.Šiame darbe tyrinėjami Japonijos šalies mokesčių rūšys, jų pritaikymo ypatumai.Šiandien Japonija yra lyginama su JAV, Vokietija, Didžiąja Britanija ir tenka pripažinti, jog ši Rytų šalies atstovė yra viena iš verslo pasaulio centrinių ašių. Japonijoje įsikūrusios stambiausios pasaulio kompanijos bei platus jų filialų tinklas apraizgęs daugelį šalių. Todėl bus labai įdomu apžvelgti kompanijų, kaip juridinių asmenų, pelno bei fizinių asmenų pajamų apmokestinimo principus. Ši šalis ypatinga tuo, kad tokioje sąlyginai mažoje teritorijoje gyvena daug žmonių (1997 m. – 126,5 mln. žmonių), todėl žmonių apgyvendinimo tankumo laipsnis rodo būtinybę apžvelgti mokesčių mokėjimo sistemos tvarką.
Apžvelgiant Japonijos mokesčių sistemą, didžiausias dėmesys skiriamas tiesioginiams ir netiesioginiams mokesčiams. Lietuvos ekonomikos srityje yra keistinų bei tobulinamų dalykų, todėl kitų šalių mokesčių politikos patirties studijavimas yra pozityvus reiškinys. Jeigu, žinoma, tai nėra aklai kopijuojama. Tokiu atveju, mokesčių sistemos privalumų bei ypatumų aš nusprendžiau ieškoti „tekančios saulės“ šalyje – Japonijoje.1. JAPONIJOS MOKESČIŲ SISTEMOS YPATUMAIDabartinės Japonijos mokesčių sistema veikia 1949 metais atliktos reformos pagrindu, nors vėliau ji buvo koreguojama, taisoma. Didesnių pataisymų ir papildymų atlikta 1989 m. Japonijos mokesčių sistemą sudaro daugybė įvairių mokesčių, kuriuos įstatymo pagrindu ima kiekvienas teritorinis valdymo organas į savarankišką biudžetą. Šalyje yra 47 prefektūros, apimančios 3045 miestus, rajonus, gyvenvietes, ir kiekviena jų renka mokesčius į savarankišką biudžetą. Vietiniams biudžetams tenka apie 33 – 36 proc. šalies mokestinių išteklių. Japonijoje įvairių valdymo lygių biudžetuose, kitaip nei kitose šalyse, nemažą dalį sudaro nemokestinės pajamos (valstybiniame – 15 proc., vietiniuose – iki ¼ biudžeto pajamų). Tai nuomos, loterijos, paskolų pajamos, municipalinio nekilnojamojo turto ir žemės sklypų pardavimas, obligacijų pardavimas, netesybos, baudos ir kita. Mokestiniai ištekliai paskirstomi taip: apie 2/3 sunaudojama vietinėms reikmėms, o kiti – bendravalstybinėms funkcijoms vykdyti.Japonijos mokesčių sistema pateikiama 1 pav.: dėl informacijos stokos čia neišskirti valstybės mokesčiai. Žinoma tai, kad valstybės imamuose mokesčiuose pajamų mokestis sudaro apie 56, turto – 25 proc. ir vartojimo – 19 proc. bendros sumos. Vietiniuose biudžetuose daugiau nei pusę surenkamos mokesčių sumos taip pat sudaro pajamų mokestis.1 pav. Japonijos mokesčių sistema2. JAPONIJOS MOKESČIŲ SISTEMA 2.1. Tiesioginiai mokesčiaiFizinių ir juridinių asmenų pajamų mokestis. Fiziniai asmenys moka valstybinį mokestį pagal progresinį 10, 20, 30, 40 ir 50 proc. tarifą. Asmenys, gaunantys daugiau kaip 50 mln. jienų per metus, apmokestinami aukščiausiu tarifu. Vadinasi, Japonijoje daug palankesnės apmokestinimo sąlygos mažas pajamas turintiems žmonėms ir griežtesnės turtingesniems asmenims. Be valstybinio, dar mokami prefektūrinis (5, 10 ir 15 proc.) ir vietiniai pajamų mokesčiai. Atrodo, kad Japonijoje fizinių asmenų pajamų mokestis didelis, tačiau jis priklauso nuo mokėtojo šeimos padėties: atimamos gydimosi išlaidos ir žymi neapmokestinamojo minimumo suma, kuri sudaro apie 20 proc. visų pajamų; taikomos ir kitos lengvatos.
Korporacijos moka pajamų mokestį iš pelno. Šio mokesčio tarifai pasiskirsto taip: 33,5 proc. valstybinis tarifas, 5 proc. nuo valstybinio arba 1,7 proc. nuo pelno – prefektūrinis tarifas ir 12,3 proc. nuo valstybinio arba 4,12 proc. nuo pelno – miestų tarifas. Taigi pelno mokestis mokamas į visų valdymo organų lygių biudžetus. Vidutinis Japonijos korporacijų pajamų mokesčio tarifas sudaro apie 42 proc. paskirstomojo pelno. Mokesčių tarifai priklauso dar nuo juridinių asmenų grupės ir gaunamo per metus pelno apimties (iki 8 mln. jenų pelnas apmokestiams 27 proc. tarifu).Nuosavybės (turto) mokestis imamas taikant vienodą tarifą (apie 1,4 proc. turto vertės). Turtas perkainojamas kas treji metai. Į apmokestinamąją vertę įskaičiuojamas nekilnojamasis turtas bei žemė, vertybiniai popieriai, procentiniai pinigai už banko depozitus. Mokesčiai mokami, keičiantis turto savininkams. Be to, šiai mokesčių grupei dar priklauso šie mokesčiai: palikimo, herbinis, žemės irigacijos bei gerinimo, už licencijas. Palikimo mokestis svyruoja nuo 10 iki 70 proc. jo vertės.
Socialinio aprūpinimo finansavimo šaltiniai yra valstybiniai socialinio draudimo fondai (moka į fondus darbdaviai ir darbuotojai), valstybės ir vietinių biudžetų lėšos, įmonių pensijų fondai.2.2. Netiesioginiai vartojimo mokesčiaiSvarbiausią vaidmenį vaidina PVM, kurio tarifas palyginti žemas – 3 proc.; jį ketinama didinti. Šiuo mokesčiu apmokestinama prekių ir paslaugų vertė pagal kontrakto bei rinkos kainas, taip pat importo operacijos. Prie vartojimo mokesčių dar priskiriami akcizai spiritui, tabako gaminiams, naftai, dujoms, benzinui, įvairioms paslaugoms (už gyvenimą viešbutyje, maitinimąsi restorane, maudynes karštuosiuose šaltiniuose ir pan.), automobilių savininkų mokesčiai, elektros energijos šaltinių plėtojimo mokesčiai, muitų mokesčiai. Kai kuriems mokesčiams taikomos neįprastos nuolaidos. Pavyzdžiui, jeigu pietūs restorane viršija 7,5 tūkst. jienų, tai pradedamas skaičiuoti 3 proc. mokestis. 1989 metų Japonijos mokesčių sistemos reformos esmė – tai netiesioginių mokesčių, kurie anksčiau buvusioje mokesčių sistemoje neturėjo analogo, diegimas. Netiesioginiai mokesčiai primena mokesčius kaip kainos papildymą, priedą (value – added tax), kurie plačiai nudojami Rytų Europos šalyse. Šiuo mokesčiu apmokestinamos bet kurios parduodamos prekės ir užsakytos paslaugos. Mokestis yra sumokamas skirtinguose prekių gamybos ir realizacijos etapuose. Netiesioginio mokesčio kiekviename gamybos ir realizacijos etape reikšmė yra skirtinga:
• aiškiai pateikti kiekvienos prekės kainos sudedamuosius elementus, kas skatintų mažinti gamybos išlaidas;• apskaičiuojant mokesčių sumą, gaunama pramonės ir prekybinio kapitalo rezultatų suvestinė, palengvinanti makroekonominių uždavinių sprendimą;• valstybė gauna pajamas prieš prekių realizaciją vartotojams, kurie yra vieninteliai pilnos mokesčių sumos mokėtojai.Netiesioginių mokesčių įvedimas sukėlė gyventojų nepasitenkinimą bei nepasitikėjimą tuo metu valdžioje buvusiais liberalų – demokratų partijos atstovais.Mokestis su pridėtine verte – tai netiesioginis mokestis, kurį sudaro daug mokėjimo laiptelių, pradedant nuo gamybos, užbaigiant produkto pardavimu galutiniam vartotojui. Mokesčio objektas – pridėtinė vertė, kurią kuria gamintojai, apdirbėjai gamyklose, platintojai paskirstymo sferose, reklamos agentai, kirpėjai, ūkininkai ir kitų sričių atstovai, skirdami tiek žaliavų, medžiagų ar lėšų toms prekėms ar produktams, kiek jų reikia sukurti naujoms paslaugoms.Paprastoje schemoje (2 pav.) pateikiama produktui sukurti įdėtos pastangos, išlaidos (žaliavos, transportas, renta, reklama, ir t.t.) bei gamybos išdirbis.Įeiga Išeiga
Sąnaudos Produkcija, išeiga
2 pav. Įvesties – išvesties schema
Pridėtinė vertė (VA) gali būti skaičiuojama kaip darbo užmokesčio (V) ir gaunamo pelno (m) suma:
VA = V + mTaip pat pridėtinę vertę galima suprasti kaip skirtumą tarp pajamų, gautas už parduotą produkciją (outputs – O) ir išlaidų (inputs – I).
VAT = O – I
Pridėtinę netiesioginių mokesčių vertę galima apskaičiuoti pagal 4 metodus:
1. Tiesioginis – tiesinis arba buhalterinis;2. Netiesioginis – tiesinis;3. Tiesioginės atimties metodas;4. Netiesioginės atimties metodas.
Įvedus mokesčių tarifą (žymėsime „R“ raide), mokesčiai pagal pateiktus metodus perskaičiuojami taip:a) R (V + m) = VATb) RV + Rm = VATc) R (O-I) = VATd) RO – RI = VAT
Labiausiai paplitęs ketvirtasis, netiesioginės atimties metodas. Šio metodo privalumai yra tokie:• Minėtą mokesčių tarifą galima tiesiogiai naudoti juridiniuose ir techninio pobūdžio sandoriuose;
• Pats svarbiausias sandorio sudaryme ir informacijos apie mokestinius įsipareigojimus yra šis dokumentas – sąskaita-faktūra. Išrašius sąskaitas-faktūras, galima kontroliuoti prekių judėjimą;• Norint pritaikyti netiesioginių mokesčių vertės skaičiavimo pirmąjį ir antrąjį metodus, t.y. metodus, kurie yra balansų sudarymo pagrindas, būtina nustatyti pelno dydį. Įmonės balansuose pardavimo operacijos neskirstomos pagal parduodamų produktų rūšis, kurioms būtų pritaikomi atitinkami skirtingi mokesčių tarifai. Vadinasi, visiems produktams yra taikomas vienintelis m…okesčių tarifas. Tokiu atveju, ketvirtasis metodas padeda pritaikyti diferencijuotą mokesčių tarifų sistemos pritaikymą skirtingiems pardavimo produktams.Vartojimo mokesčių tarifas sudaro 3 % (išskyrus automobilius, kuriems iki 1992 metų buvo taikomas 6 % mokestis), kuris įskaičiuojamas į parduodamos prekės kainą.Žaliavos arba produktai yra apmokestinami nuo jų pagaminimo proceso iki realizacijos vartotojui. Mokestis yra skaičiuojamas nuo kiekviename tų etapų produktui ar žaliavoms pagaminti reikalingos kaštų sumos. 1 lentelėje galima stebėti mokesčių sudėties judėjimą nuo produkto gamybos iki jo patekimo į vartotojo rankas sistemą.Vartotojų mokesčiams įtakos turi importas. Mokesčius turi sumokėti importuotojas. Eksportuojant prekes, verslininkai nėra apmokestinami.