VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS
Audito kursinis darbas
Ilgalaikio materialaus turto auditas
Vilnius – 2003 TURINYS
Įvadas 3
1. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos ir audito pagrindai 4 1.1 IMT audito reglamentavimas ir tikslai 4 1.2 Finansinės atskaitomybės principai 5 1.3 IMT ir trumpalaikio materialiojo turto audito skirtumai 7 1.4 Audito planavimas, darbo dokumentai ir išvados 72. IMT audito kontrolė ir metodai 10 2.1 Kontrolės procedūros 10 2.2 Inventorizacija 10. 2.3 IMT sudėties auditas 14 2.4 IMT pirkimų ir pardavimų auditas 16 2.5 IMT nurašymų ir netekimų auditas 17 2.6 IMT nusidėvėjimo auditas 19
Išvados 22
Literatūros sąrašas 23 ĮVADAS
Pasirinkta tema “Ilgalaikio materialaus turto auditas“ buvo todėl, kadji atskleidžia svarbią įmonių auditoriaus darbo principų dalį. Ilgalaikįturtą naudoja visos įmonės. Bet darbe bus kalbama apie vieną iš Ilgalaikioturto dalių – ilgalaikį materialųjį turtą (IMT). Gamybinėse bei turto nuomos įmonėse, IMT sudaro didžiausią viso turtodalį. Todėl jo auditas ypač svarbus šioms įmonėms. Kito tipo įmonėse(prekybos, statybos ir kt.) ilgalaikis materialus turtas užima svarbiąvietą taip pat. Ilgalaikį materialųjį turtą galima būtų apibrėžti kaip juridiniams irneturintiems juridinio asmens teisių asmenims nuosavybės (patikėjimo) teisepriklausantis bei pagal nuomos su išpirkimu sutartį valdomas turtas, kurisdaugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir, išsaugodamassavo natūrinę formą, nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus irkurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytąminimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę2. IMT audito tikslas – leisti auditoriui pareikšti nuomonę, ar IMTvisais reikšmingais atžvilgiais apskaitytas pagal nustatytą tvarką. Nuo IMFnaudojimo efektyvumo priklauso įmonės pelningumo, turto naudojimoefektyvumo, kiti finansiniai veiklos rodikliai. Šiuo turtu įmonės galiužstatyti, garantuoti skolų bankui ar tiekėjams gražinimą. Turtas svarbusir akcininkams, mat įmonei bankrutavus, jie galės atgauti savo įnašuspardavus. IMT ir jo valdymas labai svarbus įmonės vadovybei priimantperspektyvinius sprendimus. Iš esmės ilgalaikio materialaus turto verteituri įtakos tik infliacija. Taigi įmonėje turi būti kvalifikuotai tas turtas prižiūrimas,efektyviai naudojamas. Jo naudojimu, tvarkymu finansinėje apskaitoje,priežiūra, kad jis būtų teisingai apskaitomas užsiima auditorius.Auditorius, atlikdamas IMT auditą privalo remtis norminiais aktais,reglamentuojančiais IMT finansinę atskaitomybę apskaitą ir auditą. Taip patsvarbu nustatyti audito tikslus, kurie padės nuosekliai ir planingaiatlikti auditą. Auditorius turi būti kvalifikuotas ir kompetetingasspecialistas. Auditorius atlieka daugybę funkcijų ir darbų audito metu, kuriuos mesir aptarsime. Darbo pabaigoje parengiama išvadą. Viskas fiksuojama detaliaidarbo dokumentuose, iš jų matome atlikto audito apimtį. Surinkti esminiaiduomenys naudojami auditoriaus išvadai parengti, taip pat sprendžiantatitinkamus audito klausimus. Naudota literatūra – internete surasti įstatymai1, aktai,reglamentuojantys IMT apskaitą, auditoriaus darbą ir kt.. Taip patnaudotasi audito teorijos vadovėliais, periodinės literatūros straipsniais.Kursiniame darbe aprašyta Lietuvos Ilgalaikio materialaus turto auditoteisinė aplinka ir praktika. 1. Ilgalaikio materialiojo turto apskaita ir auditas
1.1 IMT audito reglamentavimas ir tikslai
Auditorius atlikdamas IMT auditą, turi remtis norminiais aktais,reglamentuojančiais IMT finansinę atskaitomybę, apskaitą ir auditą.Lietuvoje Ilgalaikio turto apskaitą ir auditą reglamentuojantys norminiaiaktai: 1. Reglamentuojantys IMT apskaitą: 2000 06 15 LR Buhalterinėsapskaitos pagrindų įstatymas; Bendrieji apskaitos principai; Tarptautiniaiapskaitos standartai; Apskaitos praktikos standartai. 2. Reglamentuojantys IMT auditą: 1999 06 15 Audito įstatymas;Nacionaliniai audito standartai; Tarptautiniai audito standartai. Kad auditorius kokybiškai atliktų auditą, turi vadovautis auditostandartais. J. Mackevičius audito standartą apibrėžia kaip taisyklių,principų ir procedūrų visumą, kuri nustato audito atlikimą ir auditoriųveiklą4. Audito standartai: 1. Tarptautiniai audito standartai (TAS); 2. Nacionaliniai audito standartai (NAS). TAS numato taisykles ir procedūras finansinėms ataskaitoms tikrinti irobjektyviai jas vertinti; juos pripažįsta ir naudoja visų pasaulio šaliųauditoriai. TAS rengia Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinisaudito praktikos komitetas. NAS rengiami atsižvelgiant į TAS pradines nuostatas. Jie padedaauditoriams objektyviai įvertinti finansines ataskaitas, atsižvelgiant įšalių ekonomines, politines, istorines, ir kitas ypatybes. NAS rengia šaliųprofesinės apskaitos organizacijos. Auditoriams nepakanka žinoti tarptautinius audito standartus. Jie turistudijuoti ir tarptautinius apskaitos standartus. Naudodamos tarptautiniusstandartus šalys rengia savo apskaitos taisykles, kurios atitiktų jųteisines ir ekonomines sąlygas. IMT audito tikslas – leisti auditoriui pareikšti nuomonę, ar IMTvisais reikšmingais atžvilgiais apskaitytas pagal nustatytą tvarką.Literatūroje daug dėmesio skiriama IMT audito tikslams įvardinti irapibūdinti. Įvairūs autoriai pateikia nevienodą audito tikslų skaičių ir jųįvardinimą. J. Mackevičius nurodo šiuos IMT audito tikslus4: • Nustatyti ar visas IMT įtrauktas į balansą, ar jis teisingai suklasifikuotas, ar nėra neįregistruoto turto; • Įsitikinti, ar IMT, apskaitytas įmonės buhalterinėse knygose, iš tikrųjų egzistuoja ir priklauso įmonei jos nuosavybės teisėmis; • Patikrinti, ar visi IMT judėjimo atvejai buvo teisingai apskaityti, ar įmonė turi visus būtinus šio turto judėjimo dokumentus; • Patikrinti, ar teisingai buvo apskaičiuota IMT įsigijimo arba jo pasigaminimo savikaina; • Įsitikinti, ar buvo naudoti teisingi IMT nusidėvėjimo apskaičiavimo metodai, ar jie atitinka bendruosius apskaitos principus; • Įvertinti santykį tarp sukaupto esamojo IMT nusidėvėjimo ir jo naudojimo laiko; • Nustatyti, ar užtikrinta IMT apsauga ir vidaus kontrolė; • Patikrinti, ar IMT indeksavimas, buvo atliktas remiantis LR
Vyriausybės nutarimais.Prie šių išvardintų tikslų , aš norėčiau pridurti tai , kad reikiaišsiaiškinti, ar IMT naudojamas savininkų interesais. Pagal ilgalaikio turto audito tikslus turi būti sudaroma atitinkamaaudito programa.1.2 Finansinės atskaitomybės principai
Auditorius turi ištirti vadovybės pateiktus finansinės atskaitomybėstvirtinimus apie IMT. Tam reikalingi pakankami ir tinkami audito duomenys.Taip pat jie reikalingi, kad auditorius galėtų pagrįsti savo išvadas,kuriomis paremta jo nuomonė. 8-ajame NAS išskiriami tokie tvirtinimai apieIMT: 1. Buvimas: nurodytu laiku turtas ar skolos egzistuoja; 2. Teisės ir įsipareigojimai: nurodytu laiku turtas ar skolospriklauso įmonei; 3. Įvykimas: atlikta ūkinė operacija ar su įmone susijęs įvykisauditoriui reikšmingu laikotarpiu; 4. Pilnumas: nėra neužfiksuoto turto, skolų, ūkinių operacijų, įvykiųar neatskleistų straipsnių; 5. Įvertinimas: turtas ar skolos užregistruotos tinkama verte; 6. Išmatavimas: nurodoma tiksli ūkinių operacijų ar įvykių suma,pajamos ir sąnaudos atitinka laikotarpį; 7. Pateikimas ir atskleidimas: straipsnis yra atskleidžiamas,klasifikuojamas ir rašomas pagal nustatytus finansinės atskaitomybėssudarymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. J. Mackevičius pateikia 6 tvirtinimus, juos interpretuodamas taip: 1. Bendroji apžvalga: bendra IMT vertė balanse sutikrinama su„Didžiąja knyga“; 2. Buvimas: nustatomas IMT buvimo faktas (kad balanse parodytas turtasfaktiškai egzistuoja); 3. Pilnumas: įsitikinama, kad balanse parodytas visas turimas IMT; 4. Nuosavybė: nustatoma, ar visas IMT priklauso įmonei ir nėraįkeistas; 5. Įvertinimas:. patikrinama, ar visas IMT apskaitytas teisinga verteir įregistruotas apskaitos registruose; 6. Tikslumas: įsitikinama, kad visi IMT sandoriai tinkamu laikotarpiuir reikiamose sąskaitose teisingai apskaityti.Finansinės atskaitomybės tvirtinimus pateikia įmonės vadovybė. Atliekant IMT auditą svarbiausia rasti įrodymus, liudijančius, kad ištikrųjų egzistuoja tam tikras ilgalaikis turtas, kad jis teisingaiįvertintas ir efektyviai naudojamas. Tam auditorius turi ištirtitvirtinimus. Auditorius turi žinoti finansinės atskaitomybės principus, kadgalėtų įvertinti metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktus straipsnius. Svarbu paminėti atskaitomybę apie IMT. Metinėje finansinėjeatskaitomybėje pateikti straipsniai turi būti įvertinti vadovaujantisprincipais, pateiktais LR Finansų ministerijos „Turto įvertinimo“taisyklėse3: • darant prielaidą, kad įmonės veikla yra nenutrūkstama; • įvertinimo metodika matai iš metų nesikeičia; • informacija, pateikta metinėje finansinėje atskaitomybėje, turi būti tiksli ir teisinga; • pelno ataskaitoje visos pajamos bei sąnaudos turi būti atspindėtos remiantis kaupimo principu; • pradiniai kiekvienų metų turto bei nuosavybės sąskaitų likučiai turi sutapti su praėjusių finansinių metų galutiniais atitinkamų balanso straipsnių likučiais ; • jei per ataskaitinį laikotarpį keičiami anksčiau naudoti įvertinimo būdai, to laikotarpio paaiškinamajame rašte turi būti nurodytos pakeitimų priežastys bei jų įtaka metinės finansinės atskaitomybės rodikliams; • jei dėl įvertinimo metodikos pasikeitimo ar kitų priežasčių ataskaitinių metų rodikliai tampa nepalyginami su praėjusių laikotarpių duomenimis, įmonė turi perskaičiuoti pastaruosius duomenis taip, kad duomenys taptų palyginami. Šie perskaičiavimai turi būti aptarti paaiškinamajame rašte. • visi turto įvertinimo būdai, atidėjimų formos taisyklės ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos apskaičiavimo metodai, taikyti apskaitoje, bei ilgalaikio turto perkainojimai, atlikti per ataskaitinį laikotarpį, turi būti aptarti atskirose paaiškinamojo rašto pažymose. Audito tikslų nustatymas nurodo jo krypti padeda nuosekliai irplaningai atlikti auditą. 1.3 IMT ir trumpalaikio materialiojo turto audito skirtumai
Laikas, kurio reikia norint atlikti IMT auditą sudaro nedidelę dalįviso audito laiko. Tai sąlygoja keletas priežasčių, skiriančių ilgalaikioturto auditą nuo trumpalaikio turto: 1. Trumpas įsigijimo laikotarpis. Ilgalaikis turtas, palyginus sutrumpalaikiu, yra atnaujinamas gana retai. Dėl to, vieną kartą patikrinusilgalaikio turto ir su juo susijusias pozicijas nereikia dar kartąpatikrinti. Trumpalaikio turto judėjimas yra labai didelis, todėl irreikalauja kitokio patikrinimo. 2. Bet koks duotas ilgalaikio turto įsigijimas yra beveik visadareikšmingas. Nupirktas ilgalaikis turtas yra labai vertingas, todėlkiekvienas vienetas yra svarbus. Trumpalaikio turto kiekvienas vienetas yranereikšmingas, todėl ir nagrinėjamas kaip visuma. 3. Ilgalaikis turtas yra atspindimas buhalteriniuose įrašuose keletąmetu. Ilgalaikio turto tarnavimo laikas yra daugiau, negu metai, todėlpadaryta klaida, jį apskaitant, atsispindės ir būsimų metų ataskaitose.Trumpalaikis turtas tarnauja mažiau negu vieneri metai ir jis suvartojamasper vienerius metus arba per vieną gamybos procesą, todėl ir auditoprocedūros jam yra kitokios. 4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas. Audito metu būtinapatikrinti IT nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką. Netesingai apskaičiuotasnusidėvėjimas gali iškreipti finansinių ataskaitų rodiklius. Ilgalaikis turtas, lyginant su trumpalaikiu turtu, yra reikšmingesnis.Todėl svarbu kiekvieną IT vienetą teisingai įvertinti bei patikrintinusidėvėjimo skaičiavimo metodiką, nes padarytos klaidos jį apskaitantiškreips finansinius ataskaitų rodiklius.
4. IMT audito planavimas, darbo dokumentai ir išvados
Kad auditas būtų efektyvus ir atliktas laiku, auditorius turi planuotiaudito procesą. Audito planavimą reglamentuoja 4 NAS ir 300 TAS. Auditoriusparengia bendrąją strategiją, bei numato audito mastą, laiką ir pobūdį.Audito planavimas turi užtikrinti, kad svarbiausioms audito sritims busskiriamas tinkamas dėmesys; bus identifikuotos galimos problemos; darbasbus atliktas sparčiai.
Auditorius paruošia bendrąjį audito planą kuriame numato auditoapimtis, atlikimo eigą bei vadovavimą atliekamu darbu. 4 NAS nurodytiklausimai į kuriuos auditorius turi atsižvelgti ruošdamas bendrąjį auditoplaną: • verslo žinojimą; • apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų supratimą; • riziką ir reikšmingumą; • procedūrų pobūdį, laiką ir mastą; • koordinavimą, vadovavimą, kontrolę ir priežiūrą ir kitą informaciją. Atskiri bendrojo plano elementai plėtojami audito programose. Čiaauditorius turi nurodyti planuojamų audito procedūrų pobūdį, laiką, apimtisbei vykdytojus. Rengdamas audito programą, auditorius turi atsižvelgti įbuvimo, kontrolės rizikos bei garantijų lygius. Bendras audito planas iraudito programa turi būti nuolat tikrinami ir esant reikalui koreguojami. Atlikdamas auditą, auditorius visą informaciją turi fiksuotiatitinkamuose darbo dokumentuose. Auditoriaus darbo dokumentų rengimotvarką ir reikalavimus reglamentuoja 230 TAS ir 9 NAS. Pagal 9 NAS,dokumentacija yra visa medžiaga, kurią audito metu auditorius rengia pats,arba kurią parengia kiti, taip pat visa su atliktu auditu susijusimedžiaga, kurią auditorius gavo ir kuria disponuoja. Darbo dokumentaipadeda suplanuoti ir atlikti auditą, padeda kontroliuoti audito darbą irapibendrinti jo rezultatus, bei fiksuoja audito metu gautus įrodymus, kuriųpagrindu pateikiama audito išvada. Auditorius turi parengti pakankamai išsamius ir detalius darbodokumentus, kurie parodytų jo atliekamo audito apimtį. Audito dokumentuoseturi būti atspindėta informacija apie audito darbų planavimą, jų atlikimolaiką, pobūdį bei apimtį, numatomos atlikti audito procedūros, be to, turibūti pateikti audito įrodymai, kuriais pagrindžiama audito išvada.Auditoriaus darbo dokumentai gali būti naudojami daugybėje situacijų, kaipįrodymai teisminėse bylose, ginčuose su klientu ar trečiaisiais asmenimis,sudarant audito planą, atliekant auditą, apibendrinant gautus rezultatus,surandant padarytas klaidas, ar net planuojant būsimą audito strategiją. Darbo dokumentų skaičių, turinį ir formą nustato auditorius. Darbodokumentai pasirenkami priklausomai nuo konkretaus audito aplinkybių irauditoriaus poreikių. Tikslinga, kad kiekviename darbo dokumente būtųnurodyta kas ir kada jį sudarė, kokiam tikslui jis skirtas, konkretus joturinys. Auditorius turi užtikrinti darbo dokumentų konfidencialumą irsaugumą. IMT audito darbo dokumentus apsprendžia daugybė faktorių,reglamentų, turto struktūra ir t.t.. Galimi tokie audito darbo dokumento: audito programos; apskaitosvidaus kontrolės sistemų įvertinimas; įgimtos kontrolės rizikosįvertinimas; IMT bei sąnaudų sąskaitų apyvartų ir likučių duomenys apieturto būklę ir pokyčius; IMT struktūros, dinamikos bei naudojimo efektyvumorodiklių analizė; draudimo sutartis; išnuomoto turto sąrašai; pagalpanaudos ar nuomos sutartį gauto turto sąrašai; nenaudojamo turto sąrašai;visiškai nusidėvėjusio turto, bet eksploatuojamo sąrašai; išsamūs turtoįsigijimo, perleidimo, nurašymo sąrašai; išperkamosios nuomos įsigyto turtosąrašai ir kopijos; tyrimo objekto atrankos apskaičiavimas; nusidėvėjimoskaičiavimo normos ir pasirinkti metodai ir kt.. Baigdamas IMT auditą auditorius užregistruoja gautus rezultatus irpadaro išvadas apie audito plano ir programos įvykdymą, jų pakeitimus,riziką, reikšmingumą, bei jų koregavimus. Galiausiai, auditorius daroišvadą, apie IMT atvaizdavimo finansinėje atskaitomybėje teisingumą.Auditoriaus išvadą reglamentuoja 13 NAS ir 700 TAS. Kad auditas būtųefektyvus (svarbiausioms audito sritims būtų skirtas tinkamas dėmesys beiidentifikuotos galimas problemas) ir atliktas laiku, auditorius turiplanuoti audito procesą. Auditorius turi parengti bendrąjį audito planą iraudito programas. Auditorius turi parengti išsamius ir detalius darbodokumentus, kurie parodytų atlikto audito apimtį, pateiktų esminiusduomenis auditoriaus išvadai parengti ir kad jais auditorius galėtųnaudotis sprendžiant atitinkamus audito klausimus. Baigdamas IMT auditą,auditorius daro išvadą ar IMT apskaitytas pagal nustatytą tvarką.2. IMT audito kontrolė ir metodai1. Kontrolės procedūros
Svarbu IMT auditą atlikti nuosekliai, nepraleisti svarbiausių IMToperacijų. IMT audite galima pateikti daug skirtingų jo atlikimo nuoseklumostadijų. Jos yra siejamos su audito tvirtinimais. Auditorius turi pakankamai gerai suvokti kontrolės procedūrų esmę, kadgalėtų efektyviai suplanuoti auditą. Kontrolės procedūra – tai vadovybės parengtos taisyklės ir normosužkirsti kelią klaidoms ir apgaulėms, jas surasti ir ištaisyti beiužtikrinti, kad įmonės tikslai bus pasiekti. Išskirtini du pagrindiniaidalykai4: 1. kontrolės procedūras numato įmonės vadovybė, jas atliekadarbuotojai; 2. kontrolės procedūros naudojamos tam, kad įmonė pasiektų numatytustikslus. Jų siekiant ypač svarbu užkirsti kelią klaidoms, parengti klaidųpaieškos ir jų ištaisymo priemones. Jau planuodamas auditą, auditorius ištiria apskaitos ir vidauskontrolės sistemas, išnagrinėja kontrolės procedūras, struktūrą ir jųtaikymą. 6 NAS kontrolės procedūros apima: 1. Sutikrinimų atskaitomybę, peržiūrą ir patvirtinimą; 2. Įrašų aritmetinio tikslumo patikrinimą; 3. Kompiuterinės sistemos patikrinimą, atliekant kontrolę (pakeičiantkompiuterinę programą, patikrinant priėjimą prie duomenų bazės); 4 Kontrolinių sąskaitų ir bandomojo balanso taikymą ir peržiūrą; 5. Dokumentų kontrolę k patvirtinimą; 6. Vidinės informacijos palyginimą su išorinės informacijosšaltiniais; 7. Natūrinio pinigų kiekio, vertybių ir atsargų palyginimas sulikučiais apskaitoje (inventorizacija); 8. Ribotą tiesioginį priėjimą prie turto ir įrašų; 9. Finansinių rezultatų analizę ir palyginimą su sąmatoje pateiktaisskaičiais; Kontrolės procedūrų pobūdis, laikas ir apimtis priklauso nuo įmonės ir
joje naudojamos kompiuterinės sistemos dydžio ir sudėtingumo, reikšmingumolygio, vidaus kontrolės tipo ir kt..2. Inventorizacija
Aptarsiu išsamiau kontrolės procedūrą – inventorizaciją. Auditoriusturi stebėti ilgalaikio turto inventorizaciją ir palyginti su detaliaisturto duomenimis bei pateikti vadovybei rekomendacijas. Inventorizacija –įmonės turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas suapskaitos duomenimis. Taip pat inventorizaciją galima įvardinti, kaipįmonės veiklos kontrolės priemonę. Inventorizacija susideda iš daugelio darbų, kuriuos reikia atliktilaiku ir tiksliai. Labai svarbu įmonėje suderinti teisės aktų ir vidaustvarkos reikalavimus. Inventorizacija turi būti teisingai įforminta, o josrezultatai visapusiškai analizuojami. Tam, kad būtų laiku ir teisingaiatlikta, būtina vadovautis LR Vyriausybės nustatyta tvarka, o kiekvienojeįmonėje dar gali būti nustatomi papildomi reikalavimai, atitinkantys įmonėsvadovų ar savininkų poreikius. Inventorizacija įforminama sudarantinventorizacijos aprašus. Reikalaujama IMT objektus įrašyti į aprašuspavieniui .Vienas iš privalomųjų inventorizacijos aprašo rekvizitų yramaterialiai atsakingo asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas, taip patšio asmens raštiškas patvirtinimas, kad turtą po inventorizacijos pasižadasaugoti ir prisiima atsakomybę. Aprašuose nurodoma techninės objektocharakteristikos, suma, kiekis, kaina ir rasto turto natūriniai rodikliai.Tuščios eilutės perbraukiamos, o pabaigoje skaičiais ir žodžiais įrašomapaskutinės eilutės eilės numeris, kiekis, suma. Klaidas galima taisyti tikinventorizacijos metu. Pataisymai turi būti paaiškinti ir pasirašytiinventorizacijos komisijos. Labai svarbu, kad IMT apskaitoje būtų kaupiamas pagal materialiaiatsakingus asmenis. Jiems reikia nustatyti kokiuose registruose jie turitvarkyti jiems patikėto turto apskaitą. Kitas svarbus pasiruošimoinventorizacijai etapas – tai materialines darbuotojų atsakomybėsįforminimas. Su kiekvienu darbuotoju, į kurio pareigas įeina tvarkyti irsaugoti įmonės turtą, turi būti sudaryta raštiška visiškos materialinėsatsakomybės sutartis. Komisija prieš tikrindama turtą, turi įsitikinti, ar matavimopriemonių patikra atlikta pagal LR metrologijos įstatymo reikalavimus.Taigi ne tik pati inventorizacija, bet ir pasiruošimas jai reikalaujanemažai laiko ir darbo sąnaudų. Tačiau kaip tik nuo parengiamųjų darbųpriklauso, kaip greitai ir teisingai bus atlikta inventorizacija. Jeiguįmonėje IMT yra daug, inventorizacijai turi būti skiriama pakankamai laiko,kad komisijos nariai galėtų kiekvieną objektą apžiūrėti natūra. Negalimaįrašyti į aprašus turto objektų, kurie „kažkur yra“ pagal materialiaiatsakingo asmens žodinį pareiškimą. Inventorizaciją atliekant reikalaujamaapžiūrėti kiekvieną IMT objektą, į inventorizacijos aprašus IMT objektusįrašinėti pavieniui, bei nurodoma IMT objekto paskirtį, inventoriausnumerį, pagaminimo metus, konstrukcija ir t.t.. Inventorizacijos tvarkoje reikalaujama kiekvieną IMT objektą įrašyti įaprašus atskira eilute, nepaisant to, kad įmonėje tokių vienarūšių turtoobjektų yra daug. Taip pat reikia nurodyti IMT objektų inventoriausnumerius. Inventoriaus numeris turi būti ne tik įrašytas registruose irinventorizacijos aprašuose, bet juo reikia pažymėti ir patį daiktą. TiemsIMT objektams, kurių praktiškai neįmanoma pažymėti (pavyzdžiui,automašinos, vamzdynai, perdavimo įtaisai ir pan.), inventoriaus numerisirgi turi būti suteikiamas. Juo reikia pažymėti techninį to objekto pasą iršį numerį įrašyti į IMT apskaitos kortelę. Dabar vis daugiau įmonių naudojakompiuterines apskaitos sistemas. Todėl inventorizaciją galima atlikti,pasitelkus šiuolaikinę techniką. Tam naudojama brūkšninių kodų sistema irspecialūs informacijos nuskaitymo bei perdavimo į kompiuterių duomenų bazesįrenginiai – skeneriai. Pasigaminus specialius lipdukus su įmonėsbrūkšninių kodų sistema ir kiekvieną objektą jais pažymėjus, galimainventorizuoti ir IMT. Naudojant skenerius praktiškai išvengiamaskaičiavimo klaidų. Inventorizacijos metu leidžiama patikslinti duomenisapie turtą, jei po paskutinės inventorizacijos buvo atlikti remonto arrekonstrukcijos darbai arba jeigu pasikeitė turto paskirtis. Natūrinį turtotikrinimą inventorizacijos komisija gali atlikti dvejopai: 1. naudodama aprašus be buhalterinės apskaitos duomenų; 2. pagal iš anksto paruoštus sąrašus, kuriuos surašomi buhalterinėsapskaitos duomenys. Tikrinant pirmuoju būdu, sugaištama daugiau laiko, nes kiekvieną turtoobjektą reikia įrašyti į aprašus, užpildyti grafas, skirtas turtoidentifikavimo rekvizitams, o po to, nustatant inventorizacijos rezultatus,papildomai apdoroti inventorizacijos aprašų duomenis (juos lyginant subuhalterijos duomenimis) ir nustatyti, ar tikrai visas turtas rastas irpatikrintas. Jeigu nustatoma neatitikimų tarp inventorizacijos ir apskaitosduomenų, turi būti sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai. Tačiau užtikrinamamaksimali kontrolė, kadangi tikrinantys darbuotojai iš anksto nežino, ko irkiek turi rasti. Tikrinant antruoju būdu, sutaupoma daug laiko, tačiau prarandamaskontrolės efektyvumas. Inventorizacijos metu patikrinama, ar nusidėvėjusįIMT tikslinga toliau eksploatuoti. Tokie turto objektai registruojamiatskirame apraše, papildomai nurodant nusidėvėjimo laipsnį, jeigu turtas nevisai nudėvėtas, ir netinkamumo priežastį. Turtas, kuris įmonėje būna tiktam tikrą laiką, pavyzdžiui, išsiunčiamų vežti krovinių ar keleivių įmonėstransporto priemonių inventorizacija atliekama iki išvykimo iš įmonės arbagrįžus. Inventorizuojant IMT pravartu patikrinti, ar nustatyta visų turtoobjektų likvidacinė vertė. Iki 1998 m. rugsėjo l d. toks reikalavimasteisės aktuose nebuvo nustatytas.
Turtas, kurį įmonė yra įsigijusi pagal išperkamosios nuomos sutartis,inventorizuojamas taip pat kaip ir nuosavas, tik sudaromas atskirasaprašas. Jeigu dalį savo IMT įmone yra išnuomojusi ar atidavusi naudotipagal panaudos sutartį, toks turtas turi būti apskaitomas atskirosesąskaitose. Tokio turto inventorizacija įmonėje atliekama sudarantinventorizacijos aprašus iš sutarčių ir turto perdavimo pagal sutartis aktųduomenų. Gauti iš turto naudotojo inventorizacijos aprašai turi būtisutikrinami su pagal sutartis ir turto perdavimo aktus atliktosinventorizacijos duomenimis, o nustačius neatitikimus sudaromas sutikrinimožiniaraštis ir imamasi veiksmų neatitikimų priežastims išsiaiškinti beijoms pašalinti. Prie IMT priskiriama ir nebaigti statybos darbai tiek pas užsakovus,tiek pačiose įmonėse, kai Šiuos darbus įmonė atlieka savo jėgomis. Pagalinventorizacijos reikalavimus statybos įmonės nebaigtą statybą, atliekamąužsakytojams, inventorizuojama nustatydamos nebaigtų darbų apimtį. Tuotiksiu tikrinamos rangos sutartys, darbų priėmimo – perdavimo aktai, galibūti atliekami objekto matavimai, peržiūrimos sąmatos. Taip galimaišsiaiškinti atliktų darbų kokybę, pasitikrinti ar nėra prirašymų ar kitųpažeidimų. Šiuo atveju nebaigtos statybos inventorizaciją būtų tikslingiauvadinti įsipareigojimų inventorizacija, nes svarbiausias dalykas yrapasitikrinti, pagal pasirašytą rangos sutartį. Įmonės statybų užsakovės nebaigtą statybą inventorizuoja tikrindamosrangovo atliktų darbų apimtis. Tuo tikslu gali būti iš naujo matuojami irapskaičiuojami atlikti darbai, kurių atlikimo – priėmimo aktus rangovas jaubuvo pateikęs. Inventorizuojant šiuos nebaigtos statybos darbus, taip patgalima įvertinti atliktų darbų kokybę, išsiaiškinti prirašymus. Tokia pattvarka inventorizuojami nebaigtos statybos darbai, kuriuos įmonė atliekasavo jėgomis, nesudarydama rangos sutarčių. Šiuo metu įmonės naudoja daug išnuomoto ar gauto pagal panaudossutartį IMT objektų. Tokį turtą įmonėje privaloma inventorizuoti lygiaitaip pat kaip savąjį, tik inventorizacijos aprašai sudaromi trimisegzemplioriais ir atskirai pagal kiekvieną turto savininką.Inventorizacijos baigimo dieną pirmasis aprašo egzempliorius atiduodamas įbuhalteriją, antrasis išsiunčiamas turto savininkui, trečiasis atiduodamasmaterialiai atsakingam asmeniui.Baigus tikrinti, parengiami inventorizacijos aprašai perdavimui įbuhalteriją. Pirmiausia patikrinama, ar visi aprašai turi privalomuosiusrekvizitus, ar jie įforminti taip, kaip numatyta inventorizacijos tvarkoje.Po to aprašai susegami į bylas ir perduodami į buhalteriją rezultatamsapibendrinti. Jei jokių nukrypimų nenustatoma, komisijos pirmininkasinformuoja administracijos vadovą apie inventorizacijos eigą bei rezultatusir laikoma, kad darbas atliktas. Jei nustatomi neatitikimai, reikianustatyti trukumų ar pertekliaus priežastis bei pateikti rekomendacijas,kaip panaikinti nustatytus neatitikimus tarp buhalterinės apskaitos irinventorizacijos duomenų. Materialiai atsakingi darbuotojai savo pasiaiškinimus privalo pateiktiraštu, tačiau prieš tai būtina patikrinti ir apskaitos duomenis, ar visidokumentai įregistruoti, ar nėra aritmetinių klaidų. Įregistravusapskaitoje trūkumus arba perteklius, galima teigti, kad visiinventorizacijos darbai atlikti ir metinės finansinės atskaitomybėsduomenys yra tikri ir teisingi. Stebėdamas inventorizaciją, auditorius turi patikrinti faktini turtokiekį, susipažinti su įmonės turto naudojimo efektyvumo, jo būkle ir laikuinformuoti įmonės administraciją ar savininkus apie esamus nesklandumus beitaisytinas situacijas. 2.3 IMT sudėties auditasĮvairių veiklos sričių ilgalaikio turto sudėtis skiriasi, nes yranevienodas jo poreikis gamybinėse, prekybinėse, paslaugas teikiančioseįmonėse. Įmonė turi pati pasirinkti sau labiausiai tinkamą ilgalaikio turtosudėtį. Auditoriui svarbu žinoti įmonės ilgalaikio turto sudėtį, nes nuojos priklauso įmonės veiklos efektyvumas ir tęstinumas. Auditorius turėtų išanalizuoti, kiek įmonė turi aktyviojo (tiesiogiaisusijusio su produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu) ir pasyviojo(tiesiogiai nedalyvaujančio gamybos ir paslaugų teikimo procese) turto.Aktyviojo ir pasyviojo turto optimalaus santykio nustatymas – viena išsvarbiausių efektyvaus įmonės darbo sąlygų. Auditoriui svarbu žinoti IMTsudėti nes nuo jos priklauso įmonės veiklos efektyvumas ir tęstinumas.Auditorius privalo įsitikinti, kad turtas tinkamai suklasifikuotas beiteisingai atvaizduota jo pradinė vertė. IMT sudėtis balanse parodoma šiais straipsniais: Žemė, Pastatai,Statiniai ir mašinos, Transporto priemonės, Kiti įrenginiai ir įrankiai,Išperkamosios nuomos ir panašios teisės, Kitas materialusis turtas,Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai. Žemė balanse išskiriama atskiru straipsniu, nes yra ypatinga tuo, jogvienintelė iš IMT nesudėvima. Auditorius turį įsitikinti, kad teisingainustatyta žemės pradinė vertė, nes jos įsigijimas susijęs su įvairiomisišlaidomis, kurias padaro įmonė. Metinėje finansinėje atskaitomybėjeparodoma pradinė jos įsigijimo savikaina, į kurią įskaitomos visos tą žemęįsigyjant ar paruošiant ją naudoti faktiškai padarytos išlaidos. Taiįvairūs mokesčiai. Jei žemė perkama kartu su joje esančiu senu ir įmoneinereikalingu pastatu, tai jo nugriovimo išlaidos taip pat turi būtiįskaičiuojamos į pradinę žemės vertę. Paprastai ši vertė nesikeičia pervisą naudojimosi ja laikotarpį. Pakeisti pradinę žemės vertę galima tikperkainojant, kai dėl infliacijos , atliktų didelių darbų labai pagerėjažemės kokybė. Pastatai – tai pačios įmonės įsigyti gamybinės ar administracinėspaskirties pastatai, skirti ne parduoti, bet naudoti ilgiau kaip vieneriusfinansinius metus. Jeigu pastatai perkami, tai pradinę vertę sudaryspardavimo – pirkimo sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų
prieš pradedant pastatą eksploatuoti, vertė ir registravimo mokesčiai.Jeigu įmonė pasistato pastatus pati, tai pradinę vertę, kuri bus užfiksuotaapskaitoje, sudarys visos išlaidos, susijusios su pastato pastatymu . Taidarbo užmokesčio, draudimo, medžiagų, transporto ir kitos išlaidos. Priepastatų vertės gali būti pridėtos įmonės teisės, susijusios su ilgalaikionaudojimo pastatais ir įtrauktos į pastatų pardavimo ir pirkimo sutartį. Statiniams ir mašinoms priskiriami įmonės pasistatyti ar kitokiu būduįsigyti statiniai, konstrukcijos, mašinos ir gamybiniai įrengimai, įsigytine perparduoti, bet siekiant ilgą laiką juos naudoti įmonės veikloje. Į jųpradinę vertę taip pat įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jųįsigijimu. Tai pardavimo – pirkimo sutartyje nurodyta kaina, įsigyto turtoatsivežimo, sumontavimo, prieš eksploatacinio patikrinimo ir kitosišlaidos. Transporto priemonės – tai įmonės turimi lengvieji bei krovininiaiautomobiliai bei kitos ilgalaikio naudojimo keleivių vežimo bei kroviniųgabenimo priemonės. Jas įmonė įsigyja, kad naudotų gana ilgą laiką irteiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonės darbuotojus. Pradinė jų,kaip ir kito ilgalaikio turto, vertė apskaitoje turi būti užfiksuojamapridėjus prie pirkimo kainos visas išlaidas, susijusias su transportopriemonių pirkiniu. Kiti įrenginiai ir įrankiai – tai įvairios staklės, ūkio reikmenys,baldai, pasigaminti pačios įmonės ar nusipirkti naudoti įmonėje ilgiau kaipvienerius finansinius metus. Jie gali būti naudojami gamybinėms aradministracinėms reikmėms. Išperkamosios nuomos ir panašios teisės. Čia atspindimas visasilgalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos sutarčiųpagrindu: žemė, pastatai, statiniai, mašinos ir transporto priemonės. Šiamestraipsnyje atvaizduojama ir įmonėms suteikto nemokamai disponuoti IMTvertė. Iš šio straipsnio į anksčiau minėtas IMT grupes perkeliama tada, kaiįmonė visiškai atsiskaito su lizingo suteikėju ir turtas pereina josnuosavybėn. Kitas materialus turtas. Visas užkonservuotas ar rezervuotaskilnojamasis ir nekilnojamasis įmonės turtas, kurį numatoma naudoti. Tai išįmonės veiklos išskirtas IMT, kuris gali būti išnuomotas tretiesiemsasmenims ar laikinai nenaudojamas. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai. Šiame straipsnyjekaupiamos visos išlaidos statomiems objektams, kurie ateityje bus naudojamiįmonės gamybinei ar administracinei veiklai. Tokius objektus gali statytiir pati įmonė savo jėgomis arba pagal sutartis su kitomis specializuotomisįmonėmis. Kai darbas bus pabaigtas, visos sukauptos išlaidos sudaryspradinę objekto vertę, kuri iš straipsnio Nebaigta statyba ir Išankstiniaiapmokėjimai turi būti perkelti į atitinkamą IMT straipsnį: Pastatai,Statiniai ir mašinos ir kt.. Ištyrus IMT su dėtį galima spręsti koks yra įmonės tipas, kokiapagrindinė jos veikla. Auditorius, tikrindamas IMT sudėtį privaloatsiminti, kad šio turto įvertinimo pagrindas visada turi būti jo faktinėįsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos, padarytos tą turtąįsigyjant. Ši savikaina, užfiksavus ją apskaitoje, vadinama ilgalaikioturto pradine verte. Tai yra turto vertė iki pradedant tą turtą nudėvėti.Įskaičiuoti ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų į vieno ataskaitiniolaikotarpio sąnaudas neleidžia tęsiamos veiklos principas: pasibaiguseinamajam ataskaitiniam laikotarpiui įmonės veikla ne baigiasi, o tęsiasiateityje neribotą laikotarpį. Todėl ataskaitinio laikotarpio sąnaudomisturi būti pripažinta tik ta išlaidų dalis, kuri buvo skirta to laikotarpiopajamoms uždirbti arba kurios negalima susieti nė su vienu ateinančiuataskaitiniu laikotarpiu. 2.4 IMT pirkimų ir pardavimų auditasIMT pirkimų audito tikslas – nustatyti, ar ataskaitinių metų pirkimaiteisingai parodyti apskaitoje. Padarytos klaidos daro ilgalaikį poveikįturtui, atspindėtam finansinėje atskaitomybėje. Neteisingai atvaizduotipirkimų balanse, pelno ir nuostolio ataskaitoje bus iškreipta tol, kolįmonė valdo tą turtą jam pilnai nenusidėvėjus. IMT auditas padedaišsiaiškinti įmonės vadovybės požiūrį į IMT bei jo pirkimo ir pardavimopolitiką. IMT pirkinių auditas turi būti atliktas nuosekliai. IMT pirkimo auditas paprastai pradedamas nuo įrašų pirkimų žurnalenagrinėjimo – ar jie atitinka „Didžiosios knygos“ duomenis – pirkimo data,pardavėjas, ar turtas naudotas, ar ne, operacijos turinys, turto gyvenimometai (nusidėvėjimui), nusidėvėjimo skaičiavimo būdas, pirkimo kaina. Patspaprasčiausias audito testas, kad patikrinti pirkimus – tai pirkimovažtaraščių bei kitų pirminių dokumentų tikrinimas. Nebūtina tikrintikiekvieną dokumentą, bet yra tikslinga patikrinti metų didžiausias arbaypatingas sumas bei pasirinktinai patikrinti tipiškus pirkimus. Tikrinimoapimtis priklausys nuo to, kaip auditorius įvertino audito riziką pirkimamsir nuo minėtų pirkimų reikšmingumo. Be to, auditorius turi patikrintipirkimų realų egzistavimą, ar teisingai buvo suklasifikuoti sandoriai.Radęs netikslumų, auditorius turi įvertinti tokių klaidų pasekmesfinansinių rezultatų teisingumui. Būna, kad kartais klientas nupirktusįrengimus priskiria ne gamybiniam ilgalaikiam turtui, o biuro įrengimams,tada atsirandą galimybė, jog klientai neteisingai paskirstė remonto arkapitalizacijos išlaidas. Pagal vidaus kontrolės būklę auditorius turėtųnustatyti IMT pirkimų patikimumo apimtį. Paprastai tikrinamas perataskaitinį laikotarpį naujai įsigytas turtas. Auditorius turi peržiūrėtiper ataskaitinį laikotarpį naujai įsigyto IMT sąrašą, sutartis, sąskaitųkopijas. IMT audito metu dažniausiai pasitaikanti klaida, kai pirktas ITpriskiriamas prie remonto detalių, lizingo išlaidų, smulkaus inventoriaus
ir nurašomas į išlaidas. Tokia klaida įvyksta dėl neteisingo bendrųapskaitos principų supratimo arba dėl to, kad klientai nori sumažintiapmokestinamąjį pelną. Auditorius turėtų įvertinti tokių klasifikavimųklaidos tikimybę bei išanalizuoti vidinės kontrolės struktūrą. Tai padėtųjam priimti teisingą sprendimą. Jei auditorius nepasitiki vidine kontroleir yra didelė minėtos klaidos tikimybė, reikia padidinti tikrinamųdokumentų apimtį. Atliekant IMT pardavimo auditą, keliami du pagrindiniai uždaviniai: 1. Įsitikinti, kad pardavimai yra atvaizduoti; 2. Įsitikinti, kad atvaizduoti pardavimai yrą teisingai įvertinti. Pirmiausia reikia patikrinti įrašus pardavimų žurnale ir „Didžiojojeknygoje“. Atkreipti dėmesį į įsigijimo ir pardavimo datas, pirkėjopavadinimą, pardavimo kainą, likvidacinę vertę, ilgalaikio turto įsigijimodatą, sukauptą nusidėvėjimą. Būtina patikrinti ar nėra aritmetinių klaidųir ar teisingai apskaičiuotas parduoto turto nusidėvėjimas. Tikrinantpardavimus dažniausiai yra naudojamos šios procedūros4: 1. Peržiūrėti, kur naujai įsigyti įrengimai pakeitė parduotus; 2. Apskaičiuoti gautą pelną iš pardavimų; 3. Peržiūrėti įrengimų modifikacijas ir technologinių procesųpasikeitimus; 4. Išsiaiškinti vadovybės ir produkcijos personalo apie turtopardavimų būtinybes ir sąlygas; 5. Išanalizuoti barterinių pardavimų naudingumą.Jei įrengimas buvo parduotas, nepakeičiant jį naujuoju, tai tam, kadįvertinti šį sandorį turi būti tikrinami atitinkami pardavimų važtaraščiai,sąskaitos faktūros ir papildomi turto įrašai ilgalaikio turto kortelėse.Auditorius turi palyginti duomenis kortelėse ir didžiojoje knygoje irpaskaičiuoti pelną iš tos operacijos, palygindamas jį su atvaizduotųapskaitoje. Atlikdamas IMT pirkimų ir pardavimų auditą, auditorius turiĮsitikinti, ar teisingai apskaičiuotas pirkimo ir pardavimo pelnas arnuostolis, patikrinti įgaliojimų pardavimui teisėtumą, įsitikinti, kadpirkto ar parduoto turto apskaita teisinga („Didžiosios knygos“ įmonėsregistre ir kituose dokumentuose, kompiuterio skaičiavimuose).2.5 IMT nurašymų ir netekimų auditas
Neretai įmonė ilgiau ar trumpiau naudojusi IMT savo veiklai, nutariajo atsisakyti ir keisti nauju ar tiesiog kitu įmonės veiklai reikalinguturtu. Nebereikalingą turtą įmonė gali perleisti kitiems asmenims. VisosIMT rūšys, išskyrus žemę, galiausiai fiziškai arba morališkai nusidėvi arbadėl įvairių kitų priežasčių nebetinka naudoti įmonėje. Įmonės tokį turtądažniausiai perleidžia iki jam visiškai nusidėvint. Nebereikalingas IMTgali būti parduodamas, keičiamas į kitą turtą, dovanojamas arba tiesioglikviduojamas. Visos šios operacijos išreiškia IMT netekimą. Auditorius atlikdamas IMT auditą, turi patikrinti ar IMT netekimasteisingai atspindėtas finansinėje apskaitoje. Tam reikia patikrinti turtokeitimo, dovanojimo, pardavimo, likvidavimo dokumentus. Jam reikia surinktišią svarbiausią informaciją apie turto išėmimą iš apyvartos: turtopavadinimas, įsigijimo data, pradinė vertė, netekimo data, pardavimo vertė,gautos pajamos arba nuostolis ir kt.. Auditorius turi įsitikinti, kad perataskaitinį laikotarpį nebuvo rasta nedokumentuoto turto nurašymų irnetekimų. Jeigu turtas buvo parduotas ar išmainytas, tai apskaitoje reikiaužfiksuoti gautą pinigų sumą ir kitas vertybes. Turi būti apskaičiuotas IMT netekimo rezultatas – pelnas arbanuostolis. Naudotas IMT gali būti perleidžiamas (parduodant, keičiant turtąį kitą įmonei reikalingą turtą). Perleidžiant IMT atsižvelgiama į šio turtoįsigijimo savikainą, jo nusidėvėjimo sumą ir likvidacine, vertę. IMTperleidimo kaina priklauso nuo turto techninės būklės bei jo pasiūlos irpaklausos rinkoje. IMT gali būti perleidžiamas už kainą lygią jo likutineivertei, brangiau negu likutinė vertė arba net pigiau negu likutinė vertė. Jeigu kompensacija (pinigai) už perleidžiamą IMT viršija jo likutinęvertę, iš turto perleidimo uždirbamas pelnas. Jei perleisto turto likutinėvertė didesnė už gautą kompensaciją, patiriamas perleidimo nuostolis. Operleidus IMT už kainą, kuri lygi likutinei to turto vertei, fiksuojamastik IMT pakeitimas pinigais. Savininkų nuosavybė dėl to nesikeičia. Reikia pažymėti ir nenaudoto veikloje IMT perleidimo ypatumus. Ūkiosubjektai įsigyja IMT siekdami jį panaudoti savo ūkinei veiklai. Tačiau dėlkai kurių priežasčių, pavyzdžiui, dėl blogo įmonės valdymo, įsigyto turtotechninių parametrų neatitikimo su esamais, įsigytas turtas nenaudojamasįmonės veiklai. Įmonės vadovai siekdami efektyviau panaudoti turimusišteklius, galiausiai nenaudojamą IMT turi perleisti tretiesiems asmenims.Tokio turto nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Nenaudotą, kaip ir naudotąIMT galima perleisti už kainą, lygią jo įsigijimo savikainai, didesnę arbamažesnę už įsigijimo savikainą. Taip pat reikia patikrinti perleidžiamo turto pridėtinės vertėsmokesčio (PVM) skaičiavimus. Jei įmonė – PVM mokėtoja, tai parduodamailgalaikį, nors ir panaudotą IMT, nupirktą pardavimui turi apskaičiuoti irsumokėti PVM. Pasikeltus IMT paskirčiai ar jį pardavus be PVM, apskaičiuotagrąžintina PVM suma grąžinama į biudžetą nustatytais PVM mokėjimoterminais, įtraukus ją į PVM deklaraciją to ataskaitinio mėnesio, per kurįšis turtas buvo parduotas. Kai įmonė negali savo IMT perleisti ar toliau naudoti, jislikviduojamas. Tačiau turtas nebūtinai turi būti visiškai nudėvėtas.Likviduojant nebetinkamą naudoti IMT paprastai lieka kai kurių detaliu armedžiagų, kurios gali būti toliau naudojamos įmonės veiklai arba parduotoskaip metalo laužas. Tokios po likvidavimo atsiradusios atsargos laikomos
pajamomis, mažinančiomis nuostolio dėl turto likvidavimo sumą. Auditoriusturi nustatyti turto likvidavimo atvejus ir jų pagrįstumą. Auditorius turi patikrinti, ar tiksliai buvo dokumentuotos turtolikvidavimo operacijos: ar teisingai buvo užregistruotas turto nurašymas,užpajamuotos gautos atsargos arba susidarę netekimai. Auditoriustikrindamas IMT nurašymų ir netekimų atvejus, turi žiūrėti, ar nėra įmonėjeužstatyto ar areštuoto turto. Jeigu paaiškėja, kad yra, būtinaišsiaiškinti, ar tai neturės įtakos įmonės tolesnei veiklai, jostęstinumui. Auditorius atlikdamas IMT auditą, turi patikrinti ar IMT netekimasteisingai atspindėtas finansinėje apskaitoje. Tam reikia patikrinti turtokeitimo, dovanojimo, pardavimo, likvidavimo atvejus, jų pagrįstumą bei šiųoperacijų dokumentavimo tikslingumą. Taip pat auditorius turi įsitikinti,ar tinkamai apskaičiuotas IMT netekimo rezultatas – pelnas arba nuostolis.2.6 IMT nusidėvėjimo auditas
Kadangi, ilgalaikis turtas eksploatuojamas daug metų, jis palaipsniuinusidėvi. Todėl palaipsniui perkeliama nudėvėtoji vertė į gamybos sąnaudasper visą naudingo tarnavimo laikotarpį.Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos poilgalaikio turto perdavimo naudoti ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesiopirmos dienos po jo nurašymo arba pardavimo ir kai visa naudojamo IMT vertėperkeliama į produkcijos savikainą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas visamįmonės naudojamam ilgalaikiam turtui, taip pat išnuomotam ilgalaikiamturtui. Ilgalaikio turto kiekvieno objekto nusidėvėjimo per visą jo naudojimolaikotarpį suma apskaičiuojama iš jo įsigijimo vertės atėmus numatomąlikvidacinę vertę. Nusidėvėjimas – tai viena iš nedaugelio išlaidų rūšių,kuri neįeina į operacijų (sandorių) tikrinimo testus. Tai vidinis išlaidųpaskirstymas, kuris tiesiogiai nesusijęs su sandoriais ir išorėsvartotojais. Jei nusidėvėjimo išlaidos yra reikšmingos, tai tuo atvejureikia atlikti žymiai daugiau testų. Pats svarbiausias tikslas – teisingaiapskaičiuoti nusidėvėjimą. Auditorius turi patikrinti šio turto: 1. Pradinę įsigijimo vertę. Labai svarbu, kad būtų teisingaiapskaičiuota IMT pradinė vertė, nes apskaičiuota neteisingai ji tiesiogiaipaveiks šio turto rodiklius. Todėl auditorius turi peržiūrėti turtoįsigijimo dokumentus (sąskaitas, važtaraščius, sutartis) ir įsitikinti, kadturtas tikrai įvertintas faktiška jo įsigijimo, pasigaminimo, dovanojimoverte. 2. Likutinę vertę. IMT likutinė vertė gaunama iš pradinės vertėsatėmus per ataskaitinį laikotarpį sukauptą nusidėvėjimą. Likutine verte IMTparodomas balanse. Auditorius įsitikinęs, kad eksploatuojamo turto vertė irnusidėvėjimas nustatyti teisingai, galės teigti, kad ir turimo turto vertėbalanse atvaizduota teisingai. 3. Likvidacinę vertę. Tai tokia IMT vertė, kuri bus gauta pardavus jaunudėvėtą turtą. Likvidacinę vertę įmonė nusistato pati. Tačiau ji turi būtinemažesnė už l Lt ir neturi viršyti 10 proc. jo įsigijimo vertės. Nustatytalikvidacinė vertė naudojama skaičiuojant nusidėvėjimą. Ši vertė dažniausiainustatoma remiantis panašaus eksploatuojamo turto likvidacine verte. 4. Naudingą tarnavimo laiką. Tai laikotarpis, per kurį įmonė tikisinaudoti turtą. Jis nustatomas intuityviai, remiantis savo verslo patirtimi,kitų įmonių praktika, ekspertų nuomone. Įmonės naudojamo turto naudingastarnavimo laikas gali būti trumpesnis negu šio turto fizinis nusidėvėjimas.Taip yra todėl, kad turtas gali ir morališkai nusidėvėti. Taigi auditorius,nustatydamas turto naudingo tarnavimo laiką, turi įvertinti4: turto fizinįnusidėvėjimą; turto netinkamumą vartoti; teisinius ar kitokius turtonaudojimo apribojimus; laukiamą turto gyvavimo ciklą; įmonės politikąprekiaujant IMT. 5. Metinę nusidėvėjimo normą. IMT nusidėvėjimas apskaičiuojamasremiantis metine nusidėvėjimo norma. Ją įmonės nusistato pačios,atsižvelgdamos į planuojamą turto naudingo tarnavimo laikotarpį bei Ūkioministerijos ir Finansų ministerijos patvirtintus šio turto nusidėvėjimominimalius bei maksimalius ekonominius normatyvus. Nustatant metinęnusidėvėjimo normą, būtina atsižvelgti į: 1. Planuojamą IMT naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo eksploatavimo laikotarpį; 2. Technologinę bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą; 3. Teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius IMT naudingo tarnavimo laikotarpį; 4. Įmonės nusistatytą likvidacinę IMT vertę; 5. Patvirtintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominius normatyvus.Nusidėvėjimo normos turi būti pranešamos vietinei mokesčių inspekcijai.Įmonės keisti nusidėvėjimo normas turėtų tik metų pradžioje ir tik kartąper metus. Jei įmonė nusistato per dideles turto nusidėvėjimo normas irturtą nudėvi greičiau negu leidžia patvirtinti maksimalūs normatyvai, taiviršnorminės išlaidos yra padengiamos iš pelno, likusio po apmokestinimo.Numatyta ilgalaikio turto metinė nusidėvėjimo norma, naudingo tarnavimolaikotarpis bei numatoma likvidacinė vertė gali būti tikslinami kartą per 3metus. Tuomet nusidėvėjimas skaičiuojamas atsižvelgiant į naujai nustatytądydį. 6. Nusidėvėjimo skaičiavimo metodus. Auditorius turi nustatyti, arteisingi ir tinkami nusidėvėjimo skaičiavimo metodai, ar jie taikomilaikantis pastovumo principo, ar atlikti nusidėvėjimo skaičiavimai yratikslūs, ar visam IMT skaičiuotas nusidėvėjimas, ar nėra turto, kuriamapskaičiuotas nusidėvėjimas viršija pradinę turto vertę. IMT nusidėvėjimoskaičiavimo metodai1: • tiesiogiai proporcingas (tiesinis);
• produkcijos; • metų skaičiaus; • dvigubas – mažėjančios vertės.Paskutiniai du metodai vadinami pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimometodais, nes didžiausia suma į sąnaudas perkeliama pirmaisiais irantraisiais turto eksploatavimo metais. Produkcijos metodu apskaičiuotanusidėvėjimo suma priklauso nuo tam tikru IMT objektu pagamintosprodukcijos (atliktų paslaugų) kiekio. Metų skaičiaus metodu apskaičiuotanusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo vertės, tačiau pirmaisiaisturto naudojimo metais į produkcijos, darbų (paslaugų) savikainą įskaitomadidžiausia nusidėvėjimo suma, antraisiais – mažesnė negu pirmaisiais, otrečiaisiais ir dar vėlesniais metais – tolygiai mažėjanti nusidėvėjimosuma priklausomai nuo pasirinkto turto naudojimo laiko. Taikant dvigubą –mažėjančios vertės metodą, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objektolikutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą. Auditorius turi išanalizuoti, ar taikomas nusidėvėjimo metodasteisingas ir atitinka įmonės veikos politiką. Lietuvoje išvardintus metodusgalima taikyti tik finansinėje apskaitoje, o mokestinėje apskaitoje galimitik pirmi du metodai. Jei įmonė naudoja kitą metodą, tai metinės finansinėsatskaitomybės paaiškinamajame rašte turi būti pateiktas pelnoapskaičiavimas remiantis tiesiogiai proporcingu metodu. Susidaręs skirtumasnepripažįstamas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Įmonė gali keisti metodus, bet tik vieną kartą per visą turtoeksploatavimo laikotarpį ir tik iš pagreitinto į tiesiogiai proporcingąmetodą. Auditorius turi nustatyti, kas įmonėje patvirtino IMT nusidėvėjimoskaičiavimo metodą. IMT pasyviai daliai (pastatams, statiniams ir kt.) pagreitintonusidėvėjimo skaičiavimo metodai netaikomi. Žemės, bibliotekų fondų, menokūrinių, muziejų eksponatų, į kultūros vertybių registrą įtraukto IMT,pagal išperkamosios nuomos sutartį atiduoto turto nusidėvėjimasneskaičiuojamas. Užkonservuotam ir nenaudojamam ilgalaikiam materialiamturtui nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Auditorius tikrindamas IMT nusidėvėjimą, turi įsitikinti: arnustatytas tinkamas naudojimo laikas ir metinė nusidėjimo norma; arnustatyta teisinga IMT pradinė, likutinė ir likvidacinė vertė; ar naudojaminusidėvėjimo skaičiavimo metodai teisingi ir priimtini, ar jie tinka įmonėsveiklos politikai; ar naudojami nusidėvėjimo metodai taikomi laikantispastovumo principo; ar atlikti nusidėvėjimo skaičiavimai yra tikslūs; arvisam įmonės IMT buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas; ar nėra turto, kuriamapskaičiuotas nusidėvėjimas viršija pradinę turto vertę.IŠVADOS
Atliekant IMT auditą svarbų vaidmenį atlieka tinkamas pasirengimasauditui, plano sudarymas, įmonės aplinkos išsiaiškinimas. Pats auditoriusturi būti kvalifikuotas specialistas. Auditorius, atlikdamas IMT auditąprivalo remtis norminiais aktais, reglamentuojančiais IMT finansinęatskaitomybę apskaitą ir auditą. Svarbu nustatyti audito tikslus, kuriepadės teisingai, nuosekliai atlikti auditą. Atliekant auditą reikiapagrįsti įrodymais, kad iš tikrųjų egzistuoja tam tikras ilgalaikis turtas,kad jis teisingai įvertintas ir efektyviai naudojamas. Darbo metu planuotiaudito procesą, kad svarbiausioms audito sritims būtų skirtas tinkamasdėmesys, identifikuotos galimas problemas bei auditas atliktas laiku.Auditorius turi parengti bendrąjį audito planą ir audito programas. Svarbu parengti išsamius ir detalius darbo dokumentus, kurie parodytųatlikto audito apimtį pateiktų esminius duomenis auditoriaus išvadaiparengti ir kad jais auditorius galėtų naudotis sprendžiant atitinkamusaudito klausimus. Auditorius turi išnagrinėti IMT sudėtį, nes nuo jos priklauso įmonėsveiklos efektyvumas. Jis turi įsitikinti, kad turtas tinkamaisuklasifikuotas bei teisingai atvaizduota jo pradinė vertė. Atlikdamas IMTpirkimų ir pardavimų auditą įsitikinti, ar teisingai apskaičiuotas pirkimoir pardavimo pelnas ar nuostolis. Patikrinti įgaliojimų pardavimuiteisėtumą. Įsitikinti, kad pirkto ar parduoto turto apskaita teisinga. Stebint inventorizaciją auditorius turi patikrinti faktinį turtokiekį, susipažinti su įmonės turto naudojimo efektyvumo, jo būkle ir laikuinformuoti įmonės administraciją ar savininkus apie esamus nesklandumus beitaisytinas situacijas. Tikrindamas IMT nusidėvėjimą auditorius turi nustatyti, ar tinkamasnaudojimo laikas ir metinė nusidėjimo norma, ar teisinga IMT pradinė,likutinė ir likvidacinė vertė, ar naudojami nusidėvėjimo skaičiavimometodai teisingi ir priimtini, ar jie tinka įmonės veiklos politikai, arnusidėvėjimo skaičiavimai yra tikslūs, patikrinti ar IMT netekimasteisingai atspindėtas finansinėje apskaitoje. Tam reikia patikrinti turtokeitimo, dovanojimo, pardavimo, likvidavimo atvejus, jų pagrįstumą bei šiųoperacijų dokumentavimo tikslingumą. Auditorius turi įsitikinti, artinkamai apskaičiuotas IMT netekimo rezultatas pelnas arba nuostolis.Literatūra
1. http://www3.lrs.lt/DPaieska.html;2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 955. Ilgalaikio turtonusidėvėjimo (amortizacijos ) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitostvarka, 1998.07.30;3. Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos raštas Nr. 21N. Dėl turtoįvertinimo. 1994.03.08;4. J. Mackevičius. Auditas, teorija, praktika ir perspektyvos – Vilnius,1999;5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 719. Inventorizacijostvarka, 1999.06.03;6. J. Kabašinskas, I. Toliatienė. Auditas – Vilnius, 1994;7. G. Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai – Vilnius 1996.[pic]