Ilgalaikio materialaus turto auditas

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Audito kursinis darbas

Ilgalaikio materialaus turto auditas

Vilnius – 2003

TURINYS

Įvadas 3

1. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos ir audito pagrindai 4

1.1 IMT audito reglamentavimas ir tikslai 4

1.2 Finansinės atskaitomybės principai 5

1.3 IMT ir trumpalaikio materialiojo turto audito skirtumai 7

1.4 Audito planavimas, darbo dokumentai ir išvados 7
2. IMT audito kontrolė ir metodai 10

2.1 Kontrolės procedūros 10

2.2 Inventorizacija 10
. 2.3 IMT sudėties auditas 14

2.4 IMT pirkimų ir pardavimų auditas 16

2.5 IMT nurašymų ir netekimų auditas 17

2.6 IMT nusidėvėjimo auditas 19

Išvados 22

Literatūros sąrašas 23

ĮVADAS

Pasirinkta tema “Ilgalaikio materialaus turto auditas“ buvo todėl, kad
ji atskleidžia svarbią įmonių auditoriaus darbo principų dalį. IIlgalaikį
turtą naudoja visos įmonės. Bet darbe bus kalbama apie vieną iš Ilgalaikio
turto dalių – ilgalaikį materialųjį turtą (IMT).

Gamybinėse bei turto nuomos įmonėse, IMT sudaro didžiausią viso turto
dalį. Todėl jo auditas ypač svarbus šioms įmonėms. Kito tipo įmonėse
(prekybos, statybos ir kt.) ilgalaikis materialus turtas užima svarbią
vietą taip pat.

Ilgalaikį materialųjį turtą galima būtų apibrėžti kaip juridiniams ir
neturintiems juridinio asmens teisių asmenims nuosavybės (patikėjimo) teise
priklausantis bei pagal nuomos su išpirkimu sutartį valdomas turtas, kuris
daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir, išsaugodamas
savo natūrinę formą, nuusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir
kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą
minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę2.

IMT audito tikslas – leisti auditoriui pareikšti nuomonę, ar IMT
visais reikšmingais atžvilgiais apskaitytas pagal nustatytą tvarką. Nuo IMF
naudojimo efektyvumo priklauso įmonės

pelningumo, turto naudojimo
efektyvumo, kiti finansiniai veiklos rodikliai. Šiuo turtu įmonės gali
užstatyti, garantuoti skolų bankui ar tiekėjams gražinimą. Turtas svarbus
ir akcininkams, mat įmonei bankrutavus, jie galės atgauti savo įnašus
pardavus. IMT ir jo valdymas labai svarbus įmonės vadovybei priimant
perspektyvinius sprendimus. Iš esmės ilgalaikio materialaus turto vertei
turi įtakos tik infliacija.

Taigi įmonėje turi būti kvalifikuotai tas turtas prižiūrimas,
efektyviai naudojamas. Jo naudojimu, tvarkymu finansinėje apskaitoje,
priežiūra, kad jis būtų teisingai apskaitomas užsiima auditorius.
Auditorius, atlikdamas IMT auditą privalo remtis norminiais aktais,
reglamentuojančiais IMT finansinę atskaitomybę apskaitą ir auditą. Taip pat
svarbu nustatyti audito tikslus, kurie padės nuosekliai ir planingai
atlikti auditą. Auditorius turi būti kvalifikuotas ir kompetetingas
specialistas.

Auditorius atlieka daugybę funkcijų ir darbų audito metu, kuriuos mes
ir aptarsime. Darbo pabaigoje parengiama išvadą. Viskas fiksuojama detaliai
darbo dokumentuose, iš jų matome atlikto audito aapimtį. Surinkti esminiai
duomenys naudojami auditoriaus išvadai parengti, taip pat sprendžiant
atitinkamus audito klausimus.

Naudota literatūra – internete surasti įstatymai1, aktai,
reglamentuojantys IMT apskaitą, auditoriaus darbą ir kt.. Taip pat
naudotasi audito teorijos vadovėliais, periodinės literatūros straipsniais.
Kursiniame darbe aprašyta Lietuvos Ilgalaikio materialaus turto audito
teisinė aplinka ir praktika.

1. Ilgalaikio materialiojo turto apskaita ir auditas

1.1 IMT audito reglamentavimas ir tikslai

Auditorius atlikdamas IMT auditą, turi remtis norminiais aktais,
reglamentuojančiais IMT finansinę atskaitomybę, apskaitą ir auditą.
Lietuvoje Ilgalaikio turto apskaitą ir auditą reglamentuojantys norminiai
aktai:

1. Reglamentuojantys IMT apskaitą: 2000 06 15 LR Buhalterinės
apskaitos pagrindų įstatymas; Bendrieji apskaitos principai; Tarptautiniai
apskaitos st

tandartai; Apskaitos praktikos standartai.

2. Reglamentuojantys IMT auditą: 1999 06 15 Audito įstatymas;
Nacionaliniai audito standartai; Tarptautiniai audito standartai.

Kad auditorius kokybiškai atliktų auditą, turi vadovautis audito
standartais. J. Mackevičius audito standartą apibrėžia kaip taisyklių,
principų ir procedūrų visumą, kuri nustato audito atlikimą ir auditorių
veiklą4.

Audito standartai:

1. Tarptautiniai audito standartai (TAS);

2. Nacionaliniai audito standartai (NAS).

TAS numato taisykles ir procedūras finansinėms ataskaitoms tikrinti ir
objektyviai jas vertinti; juos pripažįsta ir naudoja visų pasaulio šalių
auditoriai. TAS rengia Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinis
audito praktikos komitetas.

NAS rengiami atsižvelgiant į TAS pradines nuostatas. Jie padeda
auditoriams objektyviai įvertinti finansines ataskaitas, atsižvelgiant į
šalių ekonomines, politines, istorines, ir kitas ypatybes. NAS rengia šalių
profesinės apskaitos organizacijos.

Auditoriams nepakanka žinoti tarptautinius audito standartus. Jie turi
studijuoti ir tarptautinius apskaitos standartus. Naudodamos tarptautinius
standartus šalys rengia savo apskaitos taisykles, kurios atitiktų jų
teisines ir ekonomines sąlygas.

IMT audito tikslas – leisti auditoriui pareikšti nuomonę, ar IMT
visais reikšmingais atžvilgiais apskaitytas pagal nustatytą tvarką.
Literatūroje daug dėmesio skiriama IMT audito tikslams įvardinti ir
apibūdinti. Įvairūs autoriai pateikia nevienodą audito tikslų skaičių ir jų
įvardinimą. J. Mackevičius nurodo šiuos IMT audito tikslus4:

• Nustatyti ar visas IMT įtrauktas į balansą, ar jis teisingai

suklasifikuotas, ar nėra neįregistruoto turto;

• Įsitikinti, ar IMT, apskaitytas įmonės buhalterinėse knygose, iš

tikrųjų egzistuoja ir priklauso įmonei jos nuosavybės teisėmis;

• Patikrinti, ar visi IMT judėjimo atvejai buvo teisingai apskaityti, ar

įmonė turi visus būtinus šio turto judėjimo dokumentus;

• Patikrinti, ar teisingai buvo apskaičiuota I
IMT įsigijimo arba jo

pasigaminimo savikaina;

• Įsitikinti, ar buvo naudoti teisingi IMT nusidėvėjimo apskaičiavimo

metodai, ar jie atitinka bendruosius apskaitos principus;

• Įvertinti santykį tarp sukaupto esamojo IMT nusidėvėjimo ir jo

naudojimo laiko;

• Nustatyti, ar užtikrinta IMT apsauga ir vidaus kontrolė;

• Patikrinti, ar IMT indeksavimas, buvo atliktas remiantis LR

Vyriausybės nutarimais.
Prie šių išvardintų tikslų , aš norėčiau pridurti tai , kad reikia
išsiaiškinti, ar IMT naudojamas savininkų interesais.

Pagal ilgalaikio turto audito tikslus turi būti sudaroma atitinkama
audito programa.

1.2 Finansinės atskaitomybės principai

Auditorius turi ištirti vadovybės pateiktus finansinės atskaitomybės
tvirtinimus apie IMT. Tam reikalingi pakankami ir tinkami audito duomenys.
Taip pat jie reikalingi, kad auditorius galėtų pagrįsti savo išvadas,
kuriomis paremta jo nuomonė. 8-ajame NAS išskiriami tokie tvirtinimai apie
IMT:

1. Buvimas: nurodytu laiku turtas ar skolos egzistuoja;

2. Teisės ir įsipareigojimai: nurodytu laiku turtas ar skolos
priklauso įmonei;

3. Įvykimas: atlikta ūkinė operacija ar su įmone susijęs įvykis
auditoriui reikšmingu laikotarpiu;

4. Pilnumas: nėra neužfiksuoto turto, skolų, ūkinių operacijų, įvykių
ar neatskleistų straipsnių;

5. Įvertinimas: turtas ar skolos užregistruotos tinkama verte;

6. Išmatavimas: nurodoma tiksli ūkinių operacijų ar įvykių suma,
pajamos ir sąnaudos atitinka laikotarpį;

7. Pateikimas ir atskleidimas: straipsnis yra atskleidžiamas,
klasifikuojamas ir rašomas pagal nustatytus finansinės atskaitomybės
sudarymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.

J. Mackevičius pateikia 6 tvirtinimus, juos interpretuodamas taip:

1. Bendroji apžvalga: bendra IMT vertė balanse sutikrinama su
„Didžiąja knyga“;

2. Buvimas: nustatomas IMT buvimo faktas (kad balanse parodytas turtas
faktiškai egzistuoja);

3. Pilnumas: įsitikinama, kad balanse parodytas visas turimas IMT;

4. Nuosavybė: nustatoma, ar visas IMT priklauso į

įmonei ir nėra
įkeistas;

5. Įvertinimas:. patikrinama, ar visas IMT apskaitytas teisinga verte
ir įregistruotas apskaitos registruose;

6. Tikslumas: įsitikinama, kad visi IMT sandoriai tinkamu laikotarpiu
ir reikiamose sąskaitose teisingai apskaityti.
Finansinės atskaitomybės tvirtinimus pateikia įmonės vadovybė.

Atliekant IMT auditą svarbiausia rasti įrodymus, liudijančius, kad iš
tikrųjų egzistuoja tam tikras ilgalaikis turtas, kad jis teisingai
įvertintas ir efektyviai naudojamas. Tam auditorius turi ištirti
tvirtinimus. Auditorius turi žinoti finansinės atskaitomybės principus, kad
galėtų įvertinti metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktus straipsnius.

Svarbu paminėti atskaitomybę apie IMT. Metinėje finansinėje
atskaitomybėje pateikti straipsniai turi būti įvertinti vadovaujantis
principais, pateiktais LR Finansų ministerijos „Turto įvertinimo“
taisyklėse3:

• darant prielaidą, kad įmonės veikla yra nenutrūkstama;

• įvertinimo metodika matai iš metų nesikeičia;

• informacija, pateikta metinėje finansinėje atskaitomybėje, turi būti

tiksli ir teisinga;

• pelno ataskaitoje visos pajamos bei sąnaudos turi būti atspindėtos

remiantis kaupimo principu;

• pradiniai kiekvienų metų turto bei nuosavybės sąskaitų likučiai turi

sutapti su praėjusių finansinių metų galutiniais atitinkamų balanso

straipsnių likučiais ;

• jei per ataskaitinį laikotarpį keičiami anksčiau naudoti įvertinimo

būdai, to laikotarpio paaiškinamajame rašte turi būti nurodytos

pakeitimų priežastys bei jų įtaka metinės finansinės atskaitomybės

rodikliams;

• jei dėl įvertinimo metodikos pasikeitimo ar kitų priežasčių

ataskaitinių metų rodikliai tampa nepalyginami su praėjusių

laikotarpių duomenimis, įmonė turi perskaičiuoti pastaruosius duomenis

taip, kad duomenys taptų palyginami. Šie perskaičiavimai turi būti

aptarti paaiškinamajame rašte.

• visi turto įvertinimo būdai, atidėjimų formos taisyklės ilgalaikio

turto nusidėvėjimo ir amortizacijos apskaičiavimo metodai, taikyti

apskaitoje, bei ilgalaikio turto perkainojimai, atlikti per

ataskaitinį laikotarpį, turi būti aptarti atskirose paaiškinamojo

rašto pažymose.

Audito tikslų nustatymas nurodo jo krypti padeda nuosekliai ir
planingai atlikti auditą.

1.3 IMT ir trumpalaikio materialiojo turto audito skirtumai

Laikas, kurio reikia norint atlikti IMT auditą sudaro nedidelę dalį
viso audito laiko. Tai sąlygoja keletas priežasčių, skiriančių ilgalaikio
turto auditą nuo trumpalaikio turto:

1. Trumpas įsigijimo laikotarpis. Ilgalaikis turtas, palyginus su
trumpalaikiu, yra atnaujinamas gana retai. Dėl to, vieną kartą patikrinus
ilgalaikio turto ir su juo susijusias pozicijas nereikia dar kartą
patikrinti. Trumpalaikio turto judėjimas yra labai didelis, todėl ir
reikalauja kitokio patikrinimo.

2. Bet koks duotas ilgalaikio turto įsigijimas yra beveik visada
reikšmingas. Nupirktas ilgalaikis turtas yra labai vertingas, todėl
kiekvienas vienetas yra svarbus. Trumpalaikio turto kiekvienas vienetas yra
nereikšmingas, todėl ir nagrinėjamas kaip visuma.

3. Ilgalaikis turtas yra atspindimas buhalteriniuose įrašuose keletą
metu. Ilgalaikio turto tarnavimo laikas yra daugiau, negu metai, todėl
padaryta klaida, jį apskaitant, atsispindės ir būsimų metų ataskaitose.
Trumpalaikis turtas tarnauja mažiau negu vieneri metai ir jis suvartojamas
per vienerius metus arba per vieną gamybos procesą, todėl ir audito
procedūros jam yra kitokios.

4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas. Audito metu būtina
patikrinti IT nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką. Netesingai apskaičiuotas
nusidėvėjimas gali iškreipti finansinių ataskaitų rodiklius.

Ilgalaikis turtas, lyginant su trumpalaikiu turtu, yra reikšmingesnis.
Todėl svarbu kiekvieną IT vienetą teisingai įvertinti bei patikrinti
nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką, nes padarytos klaidos jį apskaitant
iškreips finansinius ataskaitų rodiklius.

4. IMT audito planavimas, darbo dokumentai ir išvados

Kad auditas būtų efektyvus ir atliktas laiku, auditorius turi planuoti
audito procesą. Audito planavimą reglamentuoja 4 NAS ir 300 TAS. Auditorius
parengia bendrąją strategiją, bei numato audito mastą, laiką ir pobūdį.
Audito planavimas turi užtikrinti, kad svarbiausioms audito sritims bus
skiriamas tinkamas dėmesys; bus identifikuotos galimos problemos; darbas
bus atliktas sparčiai.

Auditorius paruošia bendrąjį audito planą kuriame numato audito
apimtis, atlikimo eigą bei vadovavimą atliekamu darbu. 4 NAS nurodyti
klausimai į kuriuos auditorius turi atsižvelgti ruošdamas bendrąjį audito
planą:

• verslo žinojimą;

• apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų supratimą;

• riziką ir reikšmingumą;

• procedūrų pobūdį, laiką ir mastą;

• koordinavimą, vadovavimą, kontrolę ir priežiūrą ir kitą informaciją.

Atskiri bendrojo plano elementai plėtojami audito programose. Čia
auditorius turi nurodyti planuojamų audito procedūrų pobūdį, laiką, apimtis
bei vykdytojus. Rengdamas audito programą, auditorius turi atsižvelgti į
buvimo, kontrolės rizikos bei garantijų lygius. Bendras audito planas ir
audito programa turi būti nuolat tikrinami ir esant reikalui koreguojami.

Atlikdamas auditą, auditorius visą informaciją turi fiksuoti
atitinkamuose darbo dokumentuose. Auditoriaus darbo dokumentų rengimo
tvarką ir reikalavimus reglamentuoja 230 TAS ir 9 NAS. Pagal 9 NAS,
dokumentacija yra visa medžiaga, kurią audito metu auditorius rengia pats,
arba kurią parengia kiti, taip pat visa su atliktu auditu susijusi
medžiaga, kurią auditorius gavo ir kuria disponuoja. Darbo dokumentai
padeda suplanuoti ir atlikti auditą, padeda kontroliuoti audito darbą ir
apibendrinti jo rezultatus, bei fiksuoja audito metu gautus įrodymus, kurių
pagrindu pateikiama audito išvada.

Auditorius turi parengti pakankamai išsamius ir detalius darbo
dokumentus, kurie parodytų jo atliekamo audito apimtį. Audito dokumentuose
turi būti atspindėta informacija apie audito darbų planavimą, jų atlikimo
laiką, pobūdį bei apimtį, numatomos atlikti audito procedūros, be to, turi
būti pateikti audito įrodymai, kuriais pagrindžiama audito išvada.
Auditoriaus darbo dokumentai gali būti naudojami daugybėje situacijų, kaip
įrodymai teisminėse bylose, ginčuose su klientu ar trečiaisiais asmenimis,
sudarant audito planą, atliekant auditą, apibendrinant gautus rezultatus,
surandant padarytas klaidas, ar net planuojant būsimą audito strategiją.

Darbo dokumentų skaičių, turinį ir formą nustato auditorius. Darbo
dokumentai pasirenkami priklausomai nuo konkretaus audito aplinkybių ir
auditoriaus poreikių. Tikslinga, kad kiekviename darbo dokumente būtų
nurodyta kas ir kada jį sudarė, kokiam tikslui jis skirtas, konkretus jo
turinys. Auditorius turi užtikrinti darbo dokumentų konfidencialumą ir
saugumą. IMT audito darbo dokumentus apsprendžia daugybė faktorių,
reglamentų, turto struktūra ir t.t..

Galimi tokie audito darbo dokumento: audito programos; apskaitos
vidaus kontrolės sistemų įvertinimas; įgimtos kontrolės rizikos
įvertinimas; IMT bei sąnaudų sąskaitų apyvartų ir likučių duomenys apie
turto būklę ir pokyčius; IMT struktūros, dinamikos bei naudojimo efektyvumo
rodiklių analizė; draudimo sutartis; išnuomoto turto sąrašai; pagal
panaudos ar nuomos sutartį gauto turto sąrašai; nenaudojamo turto sąrašai;
visiškai nusidėvėjusio turto, bet eksploatuojamo sąrašai; išsamūs turto
įsigijimo, perleidimo, nurašymo sąrašai; išperkamosios nuomos įsigyto turto
sąrašai ir kopijos; tyrimo objekto atrankos apskaičiavimas; nusidėvėjimo
skaičiavimo normos ir pasirinkti metodai ir kt..

Baigdamas IMT auditą auditorius užregistruoja gautus rezultatus ir
padaro išvadas apie audito plano ir programos įvykdymą, jų pakeitimus,
riziką, reikšmingumą, bei jų koregavimus. Galiausiai, auditorius daro
išvadą, apie IMT atvaizdavimo finansinėje atskaitomybėje teisingumą.
Auditoriaus išvadą reglamentuoja 13 NAS ir 700 TAS. Kad auditas būtų
efektyvus (svarbiausioms audito sritims būtų skirtas tinkamas dėmesys bei
identifikuotos galimas problemas) ir atliktas laiku, auditorius turi
planuoti audito procesą. Auditorius turi parengti bendrąjį audito planą ir
audito programas. Auditorius turi parengti išsamius ir detalius darbo
dokumentus, kurie parodytų atlikto audito apimtį, pateiktų esminius
duomenis auditoriaus išvadai parengti ir kad jais auditorius galėtų
naudotis sprendžiant atitinkamus audito klausimus. Baigdamas IMT auditą,
auditorius daro išvadą ar IMT apskaitytas pagal nustatytą tvarką.
2. IMT audito kontrolė ir metodai

1. Kontrolės procedūros

Svarbu IMT auditą atlikti nuosekliai, nepraleisti svarbiausių IMT
operacijų. IMT audite galima pateikti daug skirtingų jo atlikimo nuoseklumo
stadijų. Jos yra siejamos su audito tvirtinimais.

Auditorius turi pakankamai gerai suvokti kontrolės procedūrų esmę, kad
galėtų efektyviai suplanuoti auditą.

Kontrolės procedūra – tai vadovybės parengtos taisyklės ir normos
užkirsti kelią klaidoms ir apgaulėms, jas surasti ir ištaisyti bei
užtikrinti, kad įmonės tikslai bus pasiekti. Išskirtini du pagrindiniai
dalykai4:

1. kontrolės procedūras numato įmonės vadovybė, jas atlieka
darbuotojai;

2. kontrolės procedūros naudojamos tam, kad įmonė pasiektų numatytus
tikslus. Jų siekiant ypač svarbu užkirsti kelią klaidoms, parengti klaidų
paieškos ir jų ištaisymo priemones.

Jau planuodamas auditą, auditorius ištiria apskaitos ir vidaus
kontrolės sistemas, išnagrinėja kontrolės procedūras, struktūrą ir jų
taikymą. 6 NAS kontrolės procedūros apima:

1. Sutikrinimų atskaitomybę, peržiūrą ir patvirtinimą;

2. Įrašų aritmetinio tikslumo patikrinimą;

3. Kompiuterinės sistemos patikrinimą, atliekant kontrolę (pakeičiant
kompiuterinę programą, patikrinant priėjimą prie duomenų bazės);

4 Kontrolinių sąskaitų ir bandomojo balanso taikymą ir peržiūrą;

5. Dokumentų kontrolę k patvirtinimą;

6. Vidinės informacijos palyginimą su išorinės informacijos
šaltiniais;

7. Natūrinio pinigų kiekio, vertybių ir atsargų palyginimas su
likučiais apskaitoje (inventorizacija);

8. Ribotą tiesioginį priėjimą prie turto ir įrašų;

9. Finansinių rezultatų analizę ir palyginimą su sąmatoje pateiktais
skaičiais;

Kontrolės procedūrų pobūdis, laikas ir apimtis priklauso nuo įmonės ir
joje naudojamos kompiuterinės sistemos dydžio ir sudėtingumo, reikšmingumo
lygio, vidaus kontrolės tipo ir kt..

2. Inventorizacija

Aptarsiu išsamiau kontrolės procedūrą – inventorizaciją. Auditorius
turi stebėti ilgalaikio turto inventorizaciją ir palyginti su detaliais
turto duomenimis bei pateikti vadovybei rekomendacijas. Inventorizacija –
įmonės turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su
apskaitos duomenimis. Taip pat inventorizaciją galima įvardinti, kaip
įmonės veiklos kontrolės priemonę.

Inventorizacija susideda iš daugelio darbų, kuriuos reikia atlikti
laiku ir tiksliai. Labai svarbu įmonėje suderinti teisės aktų ir vidaus
tvarkos reikalavimus. Inventorizacija turi būti teisingai įforminta, o jos
rezultatai visapusiškai analizuojami. Tam, kad būtų laiku ir teisingai
atlikta, būtina vadovautis LR Vyriausybės nustatyta tvarka, o kiekvienoje
įmonėje dar gali būti nustatomi papildomi reikalavimai, atitinkantys įmonės
vadovų ar savininkų poreikius. Inventorizacija įforminama sudarant
inventorizacijos aprašus. Reikalaujama IMT objektus įrašyti į aprašus
pavieniui .Vienas iš privalomųjų inventorizacijos aprašo rekvizitų yra
materialiai atsakingo asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas, taip pat
šio asmens raštiškas patvirtinimas, kad turtą po inventorizacijos pasižada
saugoti ir prisiima atsakomybę. Aprašuose nurodoma techninės objekto
charakteristikos, suma, kiekis, kaina ir rasto turto natūriniai rodikliai.
Tuščios eilutės perbraukiamos, o pabaigoje skaičiais ir žodžiais įrašoma
paskutinės eilutės eilės numeris, kiekis, suma. Klaidas galima taisyti tik
inventorizacijos metu. Pataisymai turi būti paaiškinti ir pasirašyti
inventorizacijos komisijos.

Labai svarbu, kad IMT apskaitoje būtų kaupiamas pagal materialiai
atsakingus asmenis. Jiems reikia nustatyti kokiuose registruose jie turi
tvarkyti jiems patikėto turto apskaitą. Kitas svarbus pasiruošimo
inventorizacijai etapas – tai materialines darbuotojų atsakomybės
įforminimas. Su kiekvienu darbuotoju, į kurio pareigas įeina tvarkyti ir
saugoti įmonės turtą, turi būti sudaryta raštiška visiškos materialinės
atsakomybės sutartis.

Komisija prieš tikrindama turtą, turi įsitikinti, ar matavimo
priemonių patikra atlikta pagal LR metrologijos įstatymo reikalavimus.
Taigi ne tik pati inventorizacija, bet ir pasiruošimas jai reikalauja
nemažai laiko ir darbo sąnaudų. Tačiau kaip tik nuo parengiamųjų darbų
priklauso, kaip greitai ir teisingai bus atlikta inventorizacija. Jeigu
įmonėje IMT yra daug, inventorizacijai turi būti skiriama pakankamai laiko,
kad komisijos nariai galėtų kiekvieną objektą apžiūrėti natūra. Negalima
įrašyti į aprašus turto objektų, kurie „kažkur yra“ pagal materialiai
atsakingo asmens žodinį pareiškimą. Inventorizaciją atliekant reikalaujama
apžiūrėti kiekvieną IMT objektą, į inventorizacijos aprašus IMT objektus
įrašinėti pavieniui, bei nurodoma IMT objekto paskirtį, inventoriaus
numerį, pagaminimo metus, konstrukcija ir t.t..

Inventorizacijos tvarkoje reikalaujama kiekvieną IMT objektą įrašyti į
aprašus atskira eilute, nepaisant to, kad įmonėje tokių vienarūšių turto
objektų yra daug. Taip pat reikia nurodyti IMT objektų inventoriaus
numerius. Inventoriaus numeris turi būti ne tik įrašytas registruose ir
inventorizacijos aprašuose, bet juo reikia pažymėti ir patį daiktą. Tiems
IMT objektams, kurių praktiškai neįmanoma pažymėti (pavyzdžiui,
automašinos, vamzdynai, perdavimo įtaisai ir pan.), inventoriaus numeris
irgi turi būti suteikiamas. Juo reikia pažymėti techninį to objekto pasą ir
šį numerį įrašyti į IMT apskaitos kortelę. Dabar vis daugiau įmonių naudoja
kompiuterines apskaitos sistemas. Todėl inventorizaciją galima atlikti,
pasitelkus šiuolaikinę techniką. Tam naudojama brūkšninių kodų sistema ir
specialūs informacijos nuskaitymo bei perdavimo į kompiuterių duomenų bazes
įrenginiai – skeneriai. Pasigaminus specialius lipdukus su įmonės
brūkšninių kodų sistema ir kiekvieną objektą jais pažymėjus, galima
inventorizuoti ir IMT. Naudojant skenerius praktiškai išvengiama
skaičiavimo klaidų. Inventorizacijos metu leidžiama patikslinti duomenis
apie turtą, jei po paskutinės inventorizacijos buvo atlikti remonto ar
rekonstrukcijos darbai arba jeigu pasikeitė turto paskirtis. Natūrinį turto
tikrinimą inventorizacijos komisija gali atlikti dvejopai:

1. naudodama aprašus be buhalterinės apskaitos duomenų;

2. pagal iš anksto paruoštus sąrašus, kuriuos surašomi buhalterinės
apskaitos duomenys.

Tikrinant pirmuoju būdu, sugaištama daugiau laiko, nes kiekvieną turto
objektą reikia įrašyti į aprašus, užpildyti grafas, skirtas turto
identifikavimo rekvizitams, o po to, nustatant inventorizacijos rezultatus,
papildomai apdoroti inventorizacijos aprašų duomenis (juos lyginant su
buhalterijos duomenimis) ir nustatyti, ar tikrai visas turtas rastas ir
patikrintas. Jeigu nustatoma neatitikimų tarp inventorizacijos ir apskaitos
duomenų, turi būti sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai. Tačiau užtikrinama
maksimali kontrolė, kadangi tikrinantys darbuotojai iš anksto nežino, ko ir
kiek turi rasti.

Tikrinant antruoju būdu, sutaupoma daug laiko, tačiau prarandamas
kontrolės efektyvumas. Inventorizacijos metu patikrinama, ar nusidėvėjusį
IMT tikslinga toliau eksploatuoti. Tokie turto objektai registruojami
atskirame apraše, papildomai nurodant nusidėvėjimo laipsnį, jeigu turtas ne
visai nudėvėtas, ir netinkamumo priežastį. Turtas, kuris įmonėje būna tik
tam tikrą laiką, pavyzdžiui, išsiunčiamų vežti krovinių ar keleivių įmonės
transporto priemonių inventorizacija atliekama iki išvykimo iš įmonės arba
grįžus. Inventorizuojant IMT pravartu patikrinti, ar nustatyta visų turto
objektų likvidacinė vertė. Iki 1998 m. rugsėjo l d. toks reikalavimas
teisės aktuose nebuvo nustatytas.

Turtas, kurį įmonė yra įsigijusi pagal išperkamosios nuomos sutartis,
inventorizuojamas taip pat kaip ir nuosavas, tik sudaromas atskiras
aprašas. Jeigu dalį savo IMT įmone yra išnuomojusi ar atidavusi naudoti
pagal panaudos sutartį, toks turtas turi būti apskaitomas atskirose
sąskaitose. Tokio turto inventorizacija įmonėje atliekama sudarant
inventorizacijos aprašus iš sutarčių ir turto perdavimo pagal sutartis aktų
duomenų. Gauti iš turto naudotojo inventorizacijos aprašai turi būti
sutikrinami su pagal sutartis ir turto perdavimo aktus atliktos
inventorizacijos duomenimis, o nustačius neatitikimus sudaromas sutikrinimo
žiniaraštis ir imamasi veiksmų neatitikimų priežastims išsiaiškinti bei
joms pašalinti.

Prie IMT priskiriama ir nebaigti statybos darbai tiek pas užsakovus,
tiek pačiose įmonėse, kai Šiuos darbus įmonė atlieka savo jėgomis. Pagal
inventorizacijos reikalavimus statybos įmonės nebaigtą statybą, atliekamą
užsakytojams, inventorizuojama nustatydamos nebaigtų darbų apimtį. Tuo
tiksiu tikrinamos rangos sutartys, darbų priėmimo – perdavimo aktai, gali
būti atliekami objekto matavimai, peržiūrimos sąmatos. Taip galima
išsiaiškinti atliktų darbų kokybę, pasitikrinti ar nėra prirašymų ar kitų
pažeidimų. Šiuo atveju nebaigtos statybos inventorizaciją būtų tikslingiau
vadinti įsipareigojimų inventorizacija, nes svarbiausias dalykas yra
pasitikrinti, pagal pasirašytą rangos sutartį.

Įmonės statybų užsakovės nebaigtą statybą inventorizuoja tikrindamos
rangovo atliktų darbų apimtis. Tuo tikslu gali būti iš naujo matuojami ir
apskaičiuojami atlikti darbai, kurių atlikimo – priėmimo aktus rangovas jau
buvo pateikęs. Inventorizuojant šiuos nebaigtos statybos darbus, taip pat
galima įvertinti atliktų darbų kokybę, išsiaiškinti prirašymus. Tokia pat
tvarka inventorizuojami nebaigtos statybos darbai, kuriuos įmonė atlieka
savo jėgomis, nesudarydama rangos sutarčių.

Šiuo metu įmonės naudoja daug išnuomoto ar gauto pagal panaudos
sutartį IMT objektų. Tokį turtą įmonėje privaloma inventorizuoti lygiai
taip pat kaip savąjį, tik inventorizacijos aprašai sudaromi trimis
egzemplioriais ir atskirai pagal kiekvieną turto savininką.
Inventorizacijos baigimo dieną pirmasis aprašo egzempliorius atiduodamas į
buhalteriją, antrasis išsiunčiamas turto savininkui, trečiasis atiduodamas
materialiai atsakingam asmeniui.
Baigus tikrinti, parengiami inventorizacijos aprašai perdavimui į
buhalteriją. Pirmiausia patikrinama, ar visi aprašai turi privalomuosius
rekvizitus, ar jie įforminti taip, kaip numatyta inventorizacijos tvarkoje.
Po to aprašai susegami į bylas ir perduodami į buhalteriją rezultatams
apibendrinti. Jei jokių nukrypimų nenustatoma, komisijos pirmininkas
informuoja administracijos vadovą apie inventorizacijos eigą bei rezultatus
ir laikoma, kad darbas atliktas. Jei nustatomi neatitikimai, reikia
nustatyti trukumų ar pertekliaus priežastis bei pateikti rekomendacijas,
kaip panaikinti nustatytus neatitikimus tarp buhalterinės apskaitos ir
inventorizacijos duomenų.

Materialiai atsakingi darbuotojai savo pasiaiškinimus privalo pateikti
raštu, tačiau prieš tai būtina patikrinti ir apskaitos duomenis, ar visi
dokumentai įregistruoti, ar nėra aritmetinių klaidų. Įregistravus
apskaitoje trūkumus arba perteklius, galima teigti, kad visi
inventorizacijos darbai atlikti ir metinės finansinės atskaitomybės
duomenys yra tikri ir teisingi.

Stebėdamas inventorizaciją, auditorius turi patikrinti faktini turto
kiekį, susipažinti su įmonės turto naudojimo efektyvumo, jo būkle ir laiku
informuoti įmonės administraciją ar savininkus apie esamus nesklandumus bei
taisytinas situacijas.

2.3 IMT sudėties auditas

Įvairių veiklos sričių ilgalaikio turto sudėtis skiriasi, nes yra
nevienodas jo poreikis gamybinėse, prekybinėse, paslaugas teikiančiose
įmonėse. Įmonė turi pati pasirinkti sau labiausiai tinkamą ilgalaikio turto
sudėtį. Auditoriui svarbu žinoti įmonės ilgalaikio turto sudėtį, nes nuo
jos priklauso įmonės veiklos efektyvumas ir tęstinumas.

Auditorius turėtų išanalizuoti, kiek įmonė turi aktyviojo (tiesiogiai
susijusio su produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu) ir pasyviojo
(tiesiogiai nedalyvaujančio gamybos ir paslaugų teikimo procese) turto.
Aktyviojo ir pasyviojo turto optimalaus santykio nustatymas – viena iš
svarbiausių efektyvaus įmonės darbo sąlygų. Auditoriui svarbu žinoti IMT
sudėti nes nuo jos priklauso įmonės veiklos efektyvumas ir tęstinumas.
Auditorius privalo įsitikinti, kad turtas tinkamai suklasifikuotas bei
teisingai atvaizduota jo pradinė vertė.

IMT sudėtis balanse parodoma šiais straipsniais: Žemė, Pastatai,
Statiniai ir mašinos, Transporto priemonės, Kiti įrenginiai ir įrankiai,
Išperkamosios nuomos ir panašios teisės, Kitas materialusis turtas,
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai.

Žemė balanse išskiriama atskiru straipsniu, nes yra ypatinga tuo, jog
vienintelė iš IMT nesudėvima. Auditorius turį įsitikinti, kad teisingai
nustatyta žemės pradinė vertė, nes jos įsigijimas susijęs su įvairiomis
išlaidomis, kurias padaro įmonė. Metinėje finansinėje atskaitomybėje
parodoma pradinė jos įsigijimo savikaina, į kurią įskaitomos visos tą žemę
įsigyjant ar paruošiant ją naudoti faktiškai padarytos išlaidos. Tai
įvairūs mokesčiai. Jei žemė perkama kartu su joje esančiu senu ir įmonei
nereikalingu pastatu, tai jo nugriovimo išlaidos taip pat turi būti
įskaičiuojamos į pradinę žemės vertę. Paprastai ši vertė nesikeičia per
visą naudojimosi ja laikotarpį. Pakeisti pradinę žemės vertę galima tik
perkainojant, kai dėl infliacijos , atliktų didelių darbų labai pagerėja
žemės kokybė.

Pastatai – tai pačios įmonės įsigyti gamybinės ar administracinės
paskirties pastatai, skirti ne parduoti, bet naudoti ilgiau kaip vienerius
finansinius metus. Jeigu pastatai perkami, tai pradinę vertę sudarys
pardavimo – pirkimo sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų
prieš pradedant pastatą eksploatuoti, vertė ir registravimo mokesčiai.
Jeigu įmonė pasistato pastatus pati, tai pradinę vertę, kuri bus užfiksuota
apskaitoje, sudarys visos išlaidos, susijusios su pastato pastatymu . Tai
darbo užmokesčio, draudimo, medžiagų, transporto ir kitos išlaidos. Prie
pastatų vertės gali būti pridėtos įmonės teisės, susijusios su ilgalaikio
naudojimo pastatais ir įtrauktos į pastatų pardavimo ir pirkimo sutartį.

Statiniams ir mašinoms priskiriami įmonės pasistatyti ar kitokiu būdu
įsigyti statiniai, konstrukcijos, mašinos ir gamybiniai įrengimai, įsigyti
ne perparduoti, bet siekiant ilgą laiką juos naudoti įmonės veikloje. Į jų
pradinę vertę taip pat įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jų
įsigijimu. Tai pardavimo – pirkimo sutartyje nurodyta kaina, įsigyto turto
atsivežimo, sumontavimo, prieš eksploatacinio patikrinimo ir kitos
išlaidos.

Transporto priemonės – tai įmonės turimi lengvieji bei krovininiai
automobiliai bei kitos ilgalaikio naudojimo keleivių vežimo bei krovinių
gabenimo priemonės. Jas įmonė įsigyja, kad naudotų gana ilgą laiką ir
teiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonės darbuotojus. Pradinė jų,
kaip ir kito ilgalaikio turto, vertė apskaitoje turi būti užfiksuojama
pridėjus prie pirkimo kainos visas išlaidas, susijusias su transporto
priemonių pirkiniu.

Kiti įrenginiai ir įrankiai – tai įvairios staklės, ūkio reikmenys,
baldai, pasigaminti pačios įmonės ar nusipirkti naudoti įmonėje ilgiau kaip
vienerius finansinius metus. Jie gali būti naudojami gamybinėms ar
administracinėms reikmėms.

Išperkamosios nuomos ir panašios teisės. Čia atspindimas visas
ilgalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos sutarčių
pagrindu: žemė, pastatai, statiniai, mašinos ir transporto priemonės. Šiame
straipsnyje atvaizduojama ir įmonėms suteikto nemokamai disponuoti IMT
vertė. Iš šio straipsnio į anksčiau minėtas IMT grupes perkeliama tada, kai
įmonė visiškai atsiskaito su lizingo suteikėju ir turtas pereina jos
nuosavybėn.

Kitas materialus turtas. Visas užkonservuotas ar rezervuotas
kilnojamasis ir nekilnojamasis įmonės turtas, kurį numatoma naudoti. Tai iš
įmonės veiklos išskirtas IMT, kuris gali būti išnuomotas tretiesiems
asmenims ar laikinai nenaudojamas.

Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai. Šiame straipsnyje
kaupiamos visos išlaidos statomiems objektams, kurie ateityje bus naudojami
įmonės gamybinei ar administracinei veiklai. Tokius objektus gali statyti
ir pati įmonė savo jėgomis arba pagal sutartis su kitomis specializuotomis
įmonėmis. Kai darbas bus pabaigtas, visos sukauptos išlaidos sudarys
pradinę objekto vertę, kuri iš straipsnio Nebaigta statyba ir Išankstiniai
apmokėjimai turi būti perkelti į atitinkamą IMT straipsnį: Pastatai,
Statiniai ir mašinos ir kt..

Ištyrus IMT su dėtį galima spręsti koks yra įmonės tipas, kokia
pagrindinė jos veikla. Auditorius, tikrindamas IMT sudėtį privalo
atsiminti, kad šio turto įvertinimo pagrindas visada turi būti jo faktinė
įsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos, padarytos tą turtą
įsigyjant. Ši savikaina, užfiksavus ją apskaitoje, vadinama ilgalaikio
turto pradine verte. Tai yra turto vertė iki pradedant tą turtą nudėvėti.
Įskaičiuoti ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų į vieno ataskaitinio
laikotarpio sąnaudas neleidžia tęsiamos veiklos principas: pasibaigus
einamajam ataskaitiniam laikotarpiui įmonės veikla ne baigiasi, o tęsiasi
ateityje neribotą laikotarpį. Todėl ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis
turi būti pripažinta tik ta išlaidų dalis, kuri buvo skirta to laikotarpio
pajamoms uždirbti arba kurios negalima susieti nė su vienu ateinančiu
ataskaitiniu laikotarpiu.

2.4 IMT pirkimų ir pardavimų auditas

IMT pirkimų audito tikslas – nustatyti, ar ataskaitinių metų pirkimai
teisingai parodyti apskaitoje. Padarytos klaidos daro ilgalaikį poveikį
turtui, atspindėtam finansinėje atskaitomybėje. Neteisingai atvaizduoti
pirkimų balanse, pelno ir nuostolio ataskaitoje bus iškreipta tol, kol
įmonė valdo tą turtą jam pilnai nenusidėvėjus. IMT auditas padeda
išsiaiškinti įmonės vadovybės požiūrį į IMT bei jo pirkimo ir pardavimo
politiką. IMT pirkinių auditas turi būti atliktas nuosekliai.

IMT pirkimo auditas paprastai pradedamas nuo įrašų pirkimų žurnale
nagrinėjimo – ar jie atitinka „Didžiosios knygos“ duomenis – pirkimo data,
pardavėjas, ar turtas naudotas, ar ne, operacijos turinys, turto gyvenimo
metai (nusidėvėjimui), nusidėvėjimo skaičiavimo būdas, pirkimo kaina. Pats
paprasčiausias audito testas, kad patikrinti pirkimus – tai pirkimo
važtaraščių bei kitų pirminių dokumentų tikrinimas. Nebūtina tikrinti
kiekvieną dokumentą, bet yra tikslinga patikrinti metų didžiausias arba
ypatingas sumas bei pasirinktinai patikrinti tipiškus pirkimus. Tikrinimo
apimtis priklausys nuo to, kaip auditorius įvertino audito riziką pirkimams
ir nuo minėtų pirkimų reikšmingumo. Be to, auditorius turi patikrinti
pirkimų realų egzistavimą, ar teisingai buvo suklasifikuoti sandoriai.
Radęs netikslumų, auditorius turi įvertinti tokių klaidų pasekmes
finansinių rezultatų teisingumui. Būna, kad kartais klientas nupirktus
įrengimus priskiria ne gamybiniam ilgalaikiam turtui, o biuro įrengimams,
tada atsirandą galimybė, jog klientai neteisingai paskirstė remonto ar
kapitalizacijos išlaidas. Pagal vidaus kontrolės būklę auditorius turėtų
nustatyti IMT pirkimų patikimumo apimtį. Paprastai tikrinamas per
ataskaitinį laikotarpį naujai įsigytas turtas. Auditorius turi peržiūrėti
per ataskaitinį laikotarpį naujai įsigyto IMT sąrašą, sutartis, sąskaitų
kopijas.

IMT audito metu dažniausiai pasitaikanti klaida, kai pirktas IT
priskiriamas prie remonto detalių, lizingo išlaidų, smulkaus inventoriaus
ir nurašomas į išlaidas. Tokia klaida įvyksta dėl neteisingo bendrų
apskaitos principų supratimo arba dėl to, kad klientai nori sumažinti
apmokestinamąjį pelną. Auditorius turėtų įvertinti tokių klasifikavimų
klaidos tikimybę bei išanalizuoti vidinės kontrolės struktūrą. Tai padėtų
jam priimti teisingą sprendimą. Jei auditorius nepasitiki vidine kontrole
ir yra didelė minėtos klaidos tikimybė, reikia padidinti tikrinamų
dokumentų apimtį.

Atliekant IMT pardavimo auditą, keliami du pagrindiniai uždaviniai:

1. Įsitikinti, kad pardavimai yra atvaizduoti;

2. Įsitikinti, kad atvaizduoti pardavimai yrą teisingai įvertinti.

Pirmiausia reikia patikrinti įrašus pardavimų žurnale ir „Didžiojoje
knygoje“. Atkreipti dėmesį į įsigijimo ir pardavimo datas, pirkėjo
pavadinimą, pardavimo kainą, likvidacinę vertę, ilgalaikio turto įsigijimo
datą, sukauptą nusidėvėjimą. Būtina patikrinti ar nėra aritmetinių klaidų
ir ar teisingai apskaičiuotas parduoto turto nusidėvėjimas. Tikrinant
pardavimus dažniausiai yra naudojamos šios procedūros4:

1. Peržiūrėti, kur naujai įsigyti įrengimai pakeitė parduotus;

2. Apskaičiuoti gautą pelną iš pardavimų;

3. Peržiūrėti įrengimų modifikacijas ir technologinių procesų
pasikeitimus;

4. Išsiaiškinti vadovybės ir produkcijos personalo apie turto
pardavimų būtinybes ir sąlygas;

5. Išanalizuoti barterinių pardavimų naudingumą.
Jei įrengimas buvo parduotas, nepakeičiant jį naujuoju, tai tam, kad
įvertinti šį sandorį turi būti tikrinami atitinkami pardavimų važtaraščiai,
sąskaitos faktūros ir papildomi turto įrašai ilgalaikio turto kortelėse.
Auditorius turi palyginti duomenis kortelėse ir didžiojoje knygoje ir
paskaičiuoti pelną iš tos operacijos, palygindamas jį su atvaizduotų
apskaitoje.

Atlikdamas IMT pirkimų ir pardavimų auditą, auditorius turi
Įsitikinti, ar teisingai apskaičiuotas pirkimo ir pardavimo pelnas ar
nuostolis, patikrinti įgaliojimų pardavimui teisėtumą, įsitikinti, kad
pirkto ar parduoto turto apskaita teisinga („Didžiosios knygos“ įmonės
registre ir kituose dokumentuose, kompiuterio skaičiavimuose).

2.5 IMT nurašymų ir netekimų auditas

Neretai įmonė ilgiau ar trumpiau naudojusi IMT savo veiklai, nutaria
jo atsisakyti ir keisti nauju ar tiesiog kitu įmonės veiklai reikalingu
turtu. Nebereikalingą turtą įmonė gali perleisti kitiems asmenims. Visos
IMT rūšys, išskyrus žemę, galiausiai fiziškai arba morališkai nusidėvi arba
dėl įvairių kitų priežasčių nebetinka naudoti įmonėje. Įmonės tokį turtą
dažniausiai perleidžia iki jam visiškai nusidėvint. Nebereikalingas IMT
gali būti parduodamas, keičiamas į kitą turtą, dovanojamas arba tiesiog
likviduojamas. Visos šios operacijos išreiškia IMT netekimą.

Auditorius atlikdamas IMT auditą, turi patikrinti ar IMT netekimas
teisingai atspindėtas finansinėje apskaitoje. Tam reikia patikrinti turto
keitimo, dovanojimo, pardavimo, likvidavimo dokumentus. Jam reikia surinkti
šią svarbiausią informaciją apie turto išėmimą iš apyvartos: turto
pavadinimas, įsigijimo data, pradinė vertė, netekimo data, pardavimo vertė,
gautos pajamos arba nuostolis ir kt.. Auditorius turi įsitikinti, kad per
ataskaitinį laikotarpį nebuvo rasta nedokumentuoto turto nurašymų ir
netekimų. Jeigu turtas buvo parduotas ar išmainytas, tai apskaitoje reikia
užfiksuoti gautą pinigų sumą ir kitas vertybes.

Turi būti apskaičiuotas IMT netekimo rezultatas – pelnas arba
nuostolis. Naudotas IMT gali būti perleidžiamas (parduodant, keičiant turtą
į kitą įmonei reikalingą turtą). Perleidžiant IMT atsižvelgiama į šio turto
įsigijimo savikainą, jo nusidėvėjimo sumą ir likvidacine, vertę. IMT
perleidimo kaina priklauso nuo turto techninės būklės bei jo pasiūlos ir
paklausos rinkoje. IMT gali būti perleidžiamas už kainą lygią jo likutinei
vertei, brangiau negu likutinė vertė arba net pigiau negu likutinė vertė.

Jeigu kompensacija (pinigai) už perleidžiamą IMT viršija jo likutinę
vertę, iš turto perleidimo uždirbamas pelnas. Jei perleisto turto likutinė
vertė didesnė už gautą kompensaciją, patiriamas perleidimo nuostolis. O
perleidus IMT už kainą, kuri lygi likutinei to turto vertei, fiksuojamas
tik IMT pakeitimas pinigais. Savininkų nuosavybė dėl to nesikeičia.

Reikia pažymėti ir nenaudoto veikloje IMT perleidimo ypatumus. Ūkio
subjektai įsigyja IMT siekdami jį panaudoti savo ūkinei veiklai. Tačiau dėl
kai kurių priežasčių, pavyzdžiui, dėl blogo įmonės valdymo, įsigyto turto
techninių parametrų neatitikimo su esamais, įsigytas turtas nenaudojamas
įmonės veiklai. Įmonės vadovai siekdami efektyviau panaudoti turimus
išteklius, galiausiai nenaudojamą IMT turi perleisti tretiesiems asmenims.
Tokio turto nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Nenaudotą, kaip ir naudotą
IMT galima perleisti už kainą, lygią jo įsigijimo savikainai, didesnę arba
mažesnę už įsigijimo savikainą.

Taip pat reikia patikrinti perleidžiamo turto pridėtinės vertės
mokesčio (PVM) skaičiavimus. Jei įmonė – PVM mokėtoja, tai parduodama
ilgalaikį, nors ir panaudotą IMT, nupirktą pardavimui turi apskaičiuoti ir
sumokėti PVM. Pasikeltus IMT paskirčiai ar jį pardavus be PVM, apskaičiuota
grąžintina PVM suma grąžinama į biudžetą nustatytais PVM mokėjimo
terminais, įtraukus ją į PVM deklaraciją to ataskaitinio mėnesio, per kurį
šis turtas buvo parduotas.

Kai įmonė negali savo IMT perleisti ar toliau naudoti, jis
likviduojamas. Tačiau turtas nebūtinai turi būti visiškai nudėvėtas.
Likviduojant nebetinkamą naudoti IMT paprastai lieka kai kurių detaliu ar
medžiagų, kurios gali būti toliau naudojamos įmonės veiklai arba parduotos
kaip metalo laužas. Tokios po likvidavimo atsiradusios atsargos laikomos
pajamomis, mažinančiomis nuostolio dėl turto likvidavimo sumą. Auditorius
turi nustatyti turto likvidavimo atvejus ir jų pagrįstumą.

Auditorius turi patikrinti, ar tiksliai buvo dokumentuotos turto
likvidavimo operacijos: ar teisingai buvo užregistruotas turto nurašymas,
užpajamuotos gautos atsargos arba susidarę netekimai. Auditorius
tikrindamas IMT nurašymų ir netekimų atvejus, turi žiūrėti, ar nėra įmonėje
užstatyto ar areštuoto turto. Jeigu paaiškėja, kad yra, būtina
išsiaiškinti, ar tai neturės įtakos įmonės tolesnei veiklai, jos
tęstinumui.

Auditorius atlikdamas IMT auditą, turi patikrinti ar IMT netekimas
teisingai atspindėtas finansinėje apskaitoje. Tam reikia patikrinti turto
keitimo, dovanojimo, pardavimo, likvidavimo atvejus, jų pagrįstumą bei šių
operacijų dokumentavimo tikslingumą. Taip pat auditorius turi įsitikinti,
ar tinkamai apskaičiuotas IMT netekimo rezultatas – pelnas arba nuostolis.

2.6 IMT nusidėvėjimo auditas

Kadangi, ilgalaikis turtas eksploatuojamas daug metų, jis palaipsniui
nusidėvi. Todėl palaipsniui perkeliama nudėvėtoji vertė į gamybos sąnaudas
per visą naudingo tarnavimo laikotarpį.
Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos po
ilgalaikio turto perdavimo naudoti ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio
pirmos dienos po jo nurašymo arba pardavimo ir kai visa naudojamo IMT vertė
perkeliama į produkcijos savikainą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas visam
įmonės naudojamam ilgalaikiam turtui, taip pat išnuomotam ilgalaikiam
turtui.

Ilgalaikio turto kiekvieno objekto nusidėvėjimo per visą jo naudojimo
laikotarpį suma apskaičiuojama iš jo įsigijimo vertės atėmus numatomą
likvidacinę vertę. Nusidėvėjimas – tai viena iš nedaugelio išlaidų rūšių,
kuri neįeina į operacijų (sandorių) tikrinimo testus. Tai vidinis išlaidų
paskirstymas, kuris tiesiogiai nesusijęs su sandoriais ir išorės
vartotojais. Jei nusidėvėjimo išlaidos yra reikšmingos, tai tuo atveju
reikia atlikti žymiai daugiau testų. Pats svarbiausias tikslas – teisingai
apskaičiuoti nusidėvėjimą. Auditorius turi patikrinti šio turto:

1. Pradinę įsigijimo vertę. Labai svarbu, kad būtų teisingai
apskaičiuota IMT pradinė vertė, nes apskaičiuota neteisingai ji tiesiogiai
paveiks šio turto rodiklius. Todėl auditorius turi peržiūrėti turto
įsigijimo dokumentus (sąskaitas, važtaraščius, sutartis) ir įsitikinti, kad
turtas tikrai įvertintas faktiška jo įsigijimo, pasigaminimo, dovanojimo
verte.

2. Likutinę vertę. IMT likutinė vertė gaunama iš pradinės vertės
atėmus per ataskaitinį laikotarpį sukauptą nusidėvėjimą. Likutine verte IMT
parodomas balanse. Auditorius įsitikinęs, kad eksploatuojamo turto vertė ir
nusidėvėjimas nustatyti teisingai, galės teigti, kad ir turimo turto vertė
balanse atvaizduota teisingai.

3. Likvidacinę vertę. Tai tokia IMT vertė, kuri bus gauta pardavus jau
nudėvėtą turtą. Likvidacinę vertę įmonė nusistato pati. Tačiau ji turi būti
nemažesnė už l Lt ir neturi viršyti 10 proc. jo įsigijimo vertės. Nustatyta
likvidacinė vertė naudojama skaičiuojant nusidėvėjimą. Ši vertė dažniausiai
nustatoma remiantis panašaus eksploatuojamo turto likvidacine verte.

4. Naudingą tarnavimo laiką. Tai laikotarpis, per kurį įmonė tikisi
naudoti turtą. Jis nustatomas intuityviai, remiantis savo verslo patirtimi,
kitų įmonių praktika, ekspertų nuomone. Įmonės naudojamo turto naudingas
tarnavimo laikas gali būti trumpesnis negu šio turto fizinis nusidėvėjimas.
Taip yra todėl, kad turtas gali ir morališkai nusidėvėti. Taigi auditorius,
nustatydamas turto naudingo tarnavimo laiką, turi įvertinti4: turto fizinį
nusidėvėjimą; turto netinkamumą vartoti; teisinius ar kitokius turto
naudojimo apribojimus; laukiamą turto gyvavimo ciklą; įmonės politiką
prekiaujant IMT.

5. Metinę nusidėvėjimo normą. IMT nusidėvėjimas apskaičiuojamas
remiantis metine nusidėvėjimo norma. Ją įmonės nusistato pačios,
atsižvelgdamos į planuojamą turto naudingo tarnavimo laikotarpį bei Ūkio
ministerijos ir Finansų ministerijos patvirtintus šio turto nusidėvėjimo
minimalius bei maksimalius ekonominius normatyvus. Nustatant metinę
nusidėvėjimo normą, būtina atsižvelgti į:

1. Planuojamą IMT naudojimo intensyvumą, turto naudojimo

aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo eksploatavimo

laikotarpį;

2. Technologinę bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią

turtą;

3. Teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius IMT naudingo

tarnavimo laikotarpį;

4. Įmonės nusistatytą likvidacinę IMT vertę;

5. Patvirtintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominius

normatyvus.
Nusidėvėjimo normos turi būti pranešamos vietinei mokesčių inspekcijai.
Įmonės keisti nusidėvėjimo normas turėtų tik metų pradžioje ir tik kartą
per metus. Jei įmonė nusistato per dideles turto nusidėvėjimo normas ir
turtą nudėvi greičiau negu leidžia patvirtinti maksimalūs normatyvai, tai
viršnorminės išlaidos yra padengiamos iš pelno, likusio po apmokestinimo.
Numatyta ilgalaikio turto metinė nusidėvėjimo norma, naudingo tarnavimo
laikotarpis bei numatoma likvidacinė vertė gali būti tikslinami kartą per 3
metus. Tuomet nusidėvėjimas skaičiuojamas atsižvelgiant į naujai nustatytą
dydį.

6. Nusidėvėjimo skaičiavimo metodus. Auditorius turi nustatyti, ar
teisingi ir tinkami nusidėvėjimo skaičiavimo metodai, ar jie taikomi
laikantis pastovumo principo, ar atlikti nusidėvėjimo skaičiavimai yra
tikslūs, ar visam IMT skaičiuotas nusidėvėjimas, ar nėra turto, kuriam
apskaičiuotas nusidėvėjimas viršija pradinę turto vertę. IMT nusidėvėjimo
skaičiavimo metodai1:

• tiesiogiai proporcingas (tiesinis);

• produkcijos;

• metų skaičiaus;

• dvigubas – mažėjančios vertės.
Paskutiniai du metodai vadinami pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo
metodais, nes didžiausia suma į sąnaudas perkeliama pirmaisiais ir
antraisiais turto eksploatavimo metais. Produkcijos metodu apskaičiuota
nusidėvėjimo suma priklauso nuo tam tikru IMT objektu pagamintos
produkcijos (atliktų paslaugų) kiekio. Metų skaičiaus metodu apskaičiuota
nusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo vertės, tačiau pirmaisiais
turto naudojimo metais į produkcijos, darbų (paslaugų) savikainą įskaitoma
didžiausia nusidėvėjimo suma, antraisiais – mažesnė negu pirmaisiais, o
trečiaisiais ir dar vėlesniais metais – tolygiai mažėjanti nusidėvėjimo
suma priklausomai nuo pasirinkto turto naudojimo laiko. Taikant dvigubą –
mažėjančios vertės metodą, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto
likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą.

Auditorius turi išanalizuoti, ar taikomas nusidėvėjimo metodas
teisingas ir atitinka įmonės veikos politiką. Lietuvoje išvardintus metodus
galima taikyti tik finansinėje apskaitoje, o mokestinėje apskaitoje galimi
tik pirmi du metodai. Jei įmonė naudoja kitą metodą, tai metinės finansinės
atskaitomybės paaiškinamajame rašte turi būti pateiktas pelno
apskaičiavimas remiantis tiesiogiai proporcingu metodu. Susidaręs skirtumas
nepripažįstamas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną.

Įmonė gali keisti metodus, bet tik vieną kartą per visą turto
eksploatavimo laikotarpį ir tik iš pagreitinto į tiesiogiai proporcingą
metodą. Auditorius turi nustatyti, kas įmonėje patvirtino IMT nusidėvėjimo
skaičiavimo metodą.

IMT pasyviai daliai (pastatams, statiniams ir kt.) pagreitinto
nusidėvėjimo skaičiavimo metodai netaikomi. Žemės, bibliotekų fondų, meno
kūrinių, muziejų eksponatų, į kultūros vertybių registrą įtraukto IMT,
pagal išperkamosios nuomos sutartį atiduoto turto nusidėvėjimas
neskaičiuojamas. Užkonservuotam ir nenaudojamam ilgalaikiam materialiam
turtui nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Auditorius tikrindamas IMT nusidėvėjimą, turi įsitikinti: ar
nustatytas tinkamas naudojimo laikas ir metinė nusidėjimo norma; ar
nustatyta teisinga IMT pradinė, likutinė ir likvidacinė vertė; ar naudojami
nusidėvėjimo skaičiavimo metodai teisingi ir priimtini, ar jie tinka įmonės
veiklos politikai; ar naudojami nusidėvėjimo metodai taikomi laikantis
pastovumo principo; ar atlikti nusidėvėjimo skaičiavimai yra tikslūs; ar
visam įmonės IMT buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas; ar nėra turto, kuriam
apskaičiuotas nusidėvėjimas viršija pradinę turto vertę.

IŠVADOS

Atliekant IMT auditą svarbų vaidmenį atlieka tinkamas pasirengimas
auditui, plano sudarymas, įmonės aplinkos išsiaiškinimas. Pats auditorius
turi būti kvalifikuotas specialistas. Auditorius, atlikdamas IMT auditą
privalo remtis norminiais aktais, reglamentuojančiais IMT finansinę
atskaitomybę apskaitą ir auditą. Svarbu nustatyti audito tikslus, kurie
padės teisingai, nuosekliai atlikti auditą. Atliekant auditą reikia
pagrįsti įrodymais, kad iš tikrųjų egzistuoja tam tikras ilgalaikis turtas,
kad jis teisingai įvertintas ir efektyviai naudojamas. Darbo metu planuoti
audito procesą, kad svarbiausioms audito sritims būtų skirtas tinkamas
dėmesys, identifikuotos galimas problemas bei auditas atliktas laiku.
Auditorius turi parengti bendrąjį audito planą ir audito programas.

Svarbu parengti išsamius ir detalius darbo dokumentus, kurie parodytų
atlikto audito apimtį pateiktų esminius duomenis auditoriaus išvadai
parengti ir kad jais auditorius galėtų naudotis sprendžiant atitinkamus
audito klausimus.

Auditorius turi išnagrinėti IMT sudėtį, nes nuo jos priklauso įmonės
veiklos efektyvumas. Jis turi įsitikinti, kad turtas tinkamai
suklasifikuotas bei teisingai atvaizduota jo pradinė vertė. Atlikdamas IMT
pirkimų ir pardavimų auditą įsitikinti, ar teisingai apskaičiuotas pirkimo
ir pardavimo pelnas ar nuostolis. Patikrinti įgaliojimų pardavimui
teisėtumą. Įsitikinti, kad pirkto ar parduoto turto apskaita teisinga.

Stebint inventorizaciją auditorius turi patikrinti faktinį turto
kiekį, susipažinti su įmonės turto naudojimo efektyvumo, jo būkle ir laiku
informuoti įmonės administraciją ar savininkus apie esamus nesklandumus bei
taisytinas situacijas.

Tikrindamas IMT nusidėvėjimą auditorius turi nustatyti, ar tinkamas
naudojimo laikas ir metinė nusidėjimo norma, ar teisinga IMT pradinė,
likutinė ir likvidacinė vertė, ar naudojami nusidėvėjimo skaičiavimo
metodai teisingi ir priimtini, ar jie tinka įmonės veiklos politikai, ar
nusidėvėjimo skaičiavimai yra tikslūs, patikrinti ar IMT netekimas
teisingai atspindėtas finansinėje apskaitoje. Tam reikia patikrinti turto
keitimo, dovanojimo, pardavimo, likvidavimo atvejus, jų pagrįstumą bei šių
operacijų dokumentavimo tikslingumą. Auditorius turi įsitikinti, ar
tinkamai apskaičiuotas IMT netekimo rezultatas pelnas arba nuostolis.
Literatūra

1. http://www3.lrs.lt/DPaieska.html;
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 955. Ilgalaikio turto
nusidėvėjimo (amortizacijos ) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos
tvarka, 1998.07.30;
3. Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos raštas Nr. 21N. Dėl turto
įvertinimo. 1994.03.08;
4. J. Mackevičius. Auditas, teorija, praktika ir perspektyvos – Vilnius,
1999;
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 719. Inventorizacijos
tvarka, 1999.06.03;
6. J. Kabašinskas, I. Toliatienė. Auditas – Vilnius, 1994;
7. G. Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai – Vilnius 1996.[pic]

Leave a Comment