VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS TEORINĖS EKONOMIKOS KATEDRA
Pinigų pasiūlos kontrolės priemonės ir jų efektyvumas
Ekonomikos teorijos kursinis darbas
Vilnius, 1999
Turinys
1. Įvadas 32. Pagrindinės pinigų politikos priemonės 4 1. Kam reikalinga pinigų pasiūlos kontrolė 4 2. Federalinis rezervas 5 3. Rezervų sistemos veiksmai 6 4. Pagrindinės pinigų pasiūlos kontrolės priemonės 8 1. Rezervų reglamentavimas 8 2. Operacijos atvirojoje rinkoje 9 3. Diskonto norma 10 5. Kitos priemonės: įkalbinėjimas, viešumas ir informacija 113. Pinigų politikos priemonių privalumai ir trūkumai 12 1. Atvirosios rinkos operacijų privalumai 12 2. Diskonto norma 13 3. Rezervų reglamentavimo efektyvumas 144. Pinigų masės destabilizavimas 155. Pinigai ir skolos dydis 1999m. JAV 166. Lietuvos banko pinigų politika 17Išvados 18Priedai 20Literatūros sąrašas 24
Įvadas
Šiame darbe bus kalbama apie pinigų pasiūlos kontrolę, priemones, jųefektyvumą. Pinigų rinkoje negali būti kiek tik nori, negalima palikti jųbe priežiūros, nekontroliuoti jų kiekio rinkoje. Pinigai yra tai, kassusieja prekes, pirkėją bei pardavėją. Tas ryšys turi būti darnus, taigipinigų pasiūla turi atitikti realias tautos pajamas ir jų sukurtą prekiųrinkos kiekį. Realios tautos pajamos nėra pastovus dydis, todėl ir pinigųpasiūla negali būti visuomet vienoda, antraip gali kisti pinigų pirkimogalia, atsirasti prekių kainų svyravimai. Mažėjant pinigų kiekiui, siaurėjavisuminė paklausa. Vyriausybė, reguliuodama pinigų kiekį, gali veiktivisuminę paklausą. Pati pinigų pasiūlos kontolė nėra privataus ūkio ar asmens reikalas-tai valstybės reikalas. Tam yra įsteigta Federalinė rezervų sistema. Jikontroliuoja visą pinigų pasiūlą, siekdama suderinti, sureguliuoti visbesikeičiančią ekonomiką. Pats Centrinis bankas neleidžia įsakų, verčiančiųfirmas ar asmenis didinti arba mažinti visuminę paklausą. Paprasčiausiai-jis tam tikromis priemonėmis, kurias ir aptarsime toliau, skatina žmoneskeisti savo išlaidas. Pinigų pasiūla yra pinigai, konkrečiu momentu esantys ekonomikoje.Svarstant pinigų pasiūlą, turima galvoje ne tik valstybinius ar privačiuspinigus, bet ir abstrakčią sumą, kurią rinka laiko pinigais (pirkimai įskolą). Svarbus faktas ir tas, kaip dažnai pinigai tarpininkauja rinkojeprekių ir paslaugų mainams. Naujų pinigų pasiūlą atstoja ir pagreitinta tųpačių pinigų apyvarta. Ši tema yra viena svarbesnių makroekonomikos teorijos dalių. Apiepinigų pasiūlos kontrolę rašoma visuose makroekonomikos vadovėliuose. Šiame darbe bus analizuojami pinigų pasiūlos kontrolės būdai, buskalbama apie jų privalumus, jų naudojimą. Bus kalbama apie Federalinįrezervą. Trumpai apžvelgiamas pinigų pasiūlos reguliavimas Lietuvoje ponepriklausomybės atkūrimo. Ši tema visada buvo aktuali šiais laikais, kai tik susikūrė Centrinėbankų sistema, kai valstybė pradėjo reguliuoti šalies piniginius procesus.Daugybė šalies ekonomistų, finansininkų prognozuoja esamą ir būsimą pinigųpaklausą, daro sprendimus. Taigi nuo jų priklauso ir mūsų visų ekonominėgerovė.
Pagrindinės pinigų politikos priemonės
Šiame skyriuje aptarsime pagrindinius pinigų pasiūlos kontrolėsmodelius, aptarsime jų veikimo principus ir efektyvumą. Bet iš pradžių apietai, kas yra pinigų pasiūlos kontrolė ir kam ji reikalinga.
1 Kam reikalinga pinigų pasiūlos kontrolė
Pinigų pasiūla yra pinigai, konkrečiu momentu esantys ekonomikoje.Visą pinigų kiekį rinkoje reguliuoja ir prižiūri Centrinis bankas. Jisvienintelis turi tokią galią. Tai, žinoma, yra didelė atsakomybė- jeiCentrinis bankas išleis per daug pinigų, kils infliacija; jei sukurs permažai- prasidės nuosmukis. Pinigų rinkoje negali būti kiek tik nori. Visąlaiką turi būti ryšys tarp pinigų pasiūlos ir rinkos prekių pasiūlos, tai
yra pinigai neturi nutraukti saitų su realiomis tautos pajamomis- turi būtipusiausvyra ekonomikoje. Negalima palikti jų be priežiūros, nekontroliuotijų kiekio rinkoje. Visas pinigų pasiūlos problemos branduolys yra reikalaspinigus padaryti rinkos tarnais, bet ne rinkos viešpačiais (2, 369).Kiekvienas žymesnis ir pastovesnis pinigų pasiūlos svyravimas, kuris verčiasvyruoti ir pinigų vertę, turi sukelti didesnį visuomenės susidomėjimą. Pinigai yra tai, kas susieja prekes, pirkėją bei pardavėją. Tas ryšysturi būti darnus, taigi pinigų pasiūla turi atitikti realias tautos pajamasir jų sukurtą prekių rinkos kiekį. Realios tautos pajamos nėra pastovusdydis, todėl ir pinigų pasiūla negali būti visuomet vienoda, antraip galikisti pinigų pirkimo galia, atsirasti prekių kainų svyravimai. Svarbusfaktas ir tas, kaip dažnai pinigai tarpininkauja rinkoje prekių ir paslaugųmainams. Naujų pinigų pasiūlą atstoja ir pagreitinta tų pačių pinigųapyvarta. Pati pinigų pasiūlos kontolė nėra privataus ūkio ar asmens reikalas-tai valstybės reikalas. Ji kontroliuoja visą pinigų pasiūlą, siekdamasuderinti, sureguliuoti vis besikeičiančią ekonomiką. Pats Centrinis bankasneleidžia įsakų, verčiančių firmas ar asmenis didinti arba mažinti visuminępaklausą. Paprasčiausiai- jis tam tikromis priemonėmis, kurias ir aptarsimetoliau, skatina žmones keisti savo išlaidas.2 Federalinis rezervas
Kai 1913 m. buvo išleistas Federalinio rezervo įstatymas, patiCentrinio banko idėja sukėlė audringas diskusijas. Tie, kurie nepritarėjai, baiminosi, kad Centrinio banko sukūrimas leis sukoncentruotimonetarinę valdžią vienose rankose, o tai sukels rimtas politines pasekmes. Centrinio banko ypatybės yra šios: -Tai nėra grynai komercinė įstaiga. Pagrindinis tikslas yra ne pelnas.Jis tiesiogiai pavaldus vyriausybei ir vykdo nacionalinę pinigų politiką. -Centrinis bankas turi monopolinę pinigų emisijos teisę (tik jis galileisti banknotus). -Centrinis bankas neaptarnauja piliečių ar firmų, jo klientai yrakomerciniai bankai ir vyriausybė. Siekiant išskaidyti Federelinio rezervo galią, Federalinis rezervasbuvo padalytas į 12 regioninių Federalinio rezervo bankų Bostone, Niujorkeir kituose miestuose. Šie 12 bankų atlieka didelę dalį kasdieniniųFederalinio rezervo operacijų- čekinį kliringą ir naujų pinigų leidimą (antkiekvieno dolerio banknoto yra antspaudas to Federalinio rezervo banko,kuris jį išleido). 1 priede pavaizduota JAV Federalinio rezervo sistema. Jungtinės Amerikos Valstijos suskirstytos į 12 Federalinio rezervoregionų (apygardų), kiekviename iš jų yra Federalinio rezervo bankas.(Aliaska ir Havajai priklauso regionui, kurį aptarnauja San FranciskoFederalinio rezervo bankas.)
Federalinio rezervo įstatymas buvo daug kartų peržiūrimas.Federalinio rezervo tikslas- visiškas užimtumas ir kainų stabilumas. TačiauFederalinis rezervas tiesiogiai nekontroliuoja užimtumo ar kainų lygio. Jisreguliuoja monetarinės politikos svertus, ir ypač operacijas atvirojerinkoje. Federalinis rezervas veikia užimtumą ir kainas, darydamas poveikįpinigų kiekiui bei palūkanų normoms. Ruošdamas savo politiką Federalinisatvirosios rinkos komitetas turi nuspręsti: ar jis turi nurodyti NiujorkoFederalinio rezervo prekybos namams, kokios turėtų būti palūkanų normos, arjis, norėdamas padidinti pinigų kiekį, turėtų nurodinėti kiekvienukonkrečiu atveju. Federalinio rezervo kritikai priekaištauja, kad jisdaugiausia dėmesio skiria palūkanų normoms ir dėl to jo veiksmai kartaisdestabilizuoja ekonomiką. Federalinio rezervo organizacija pavaizduota 2priede.
3 Rezervų sistemos veiksmai
Iš kur rezervai atsiranda. Kiekviena indelių įstaiga gali gautirezervų, nukonkuruodama juos iš kitos įstaigos, sakysime, parduodama savoidėlių sertifikatus tos kitos įstaigos klientams. Bet, žinoma, visosįstaigos kartu šitaip kartu gauti naujų rezervų negali. Rezervai gali
atsirasti tik iš kur nors iš išorės, tai yra iš: Federalinės rezervųsistemos, iždo, šalies gyventojų, užsieniečių. Pagrindinis būas, kuriuo FRS keičia rezervus, yra atvirosios rinkosoperacijos- FRS parduoda vertybinius popierius bankams arba visuomenei arbaperka iš jų. Tarkime, kad FRS perka vertybinius popierius tiesiai iš banko.Ji moka už pirkinį, kredituodama to banko rezervų sąskaita, ir bankorezervai automatiškai padidėja. To banko ir FRS X sąskaitos atrodys taip:Bankas|Aktyvai |Pasyvai ||rezervai FRS | ||+ | ||turimi vertybiniai | ||popieriai – | |
Federalinis rezervų bankas|Aktyvai |Pasyvai ||turimi vertybiniai |indėliai ||popieriai + |+ |
Dabar tarkime, kad FRS pirko vertybinių popierių ne iš banko, bet išY bendrovės. Y bendrovė gauna čekį, kurį deponuoja savo banke, o bankasatlieka čekio kliringą, nusiųsdamas jį į FRS kredituoti. Banko X sąskaitabus tokia:
Bankas|Aktyvai |Pasyvai ||rezervai FRS |indėliai ||+ |+ |
Abiem atvejais banko rezervų sąskaita padidėja. Vienintelis skirtumasyra tas, kad antruoju atveju indėliai iki pareikalavimo padidėjaautomatiškai, o pirmuoju atveju, kai FRS perka vertybinius popierius išbanko, indėliai padidėja tik tuo atveju, kai bankas panaudoja savo rezervuspaskolai suteikti arba nusipirkti kitų vertybinių popierių. FRS, žinoma, pati kontroliuoja savo atvirosios rinkos operacijas. Jigali daryti įtaką ir bankų skolinimuisi iš FRS, keisdama diskonto normą beididindama spaudimą tiems bankams, kurie iš jo skolinasi. Dėl to kartaisgali susidaryti įspudis, kad FRS be vargo tvarko rezervus. Rezervus galikeisti ir rinkos veiksniai. Todėl FRS, norėdama kontroliuoti rezervųmastus, turi numatyti tų kitų veiksnių poveikį rezervų dydžiui ir, jeireikia, kompensuoti tą poveikį atvirosios rinkos operacijomis.
4 Pagrindinės pinigų pasiūlos kontrolės priemonės
1 Rezervų reglamentavimas
Rezervas yra tam tikra dalis banke laikomų lėšų. Visa šiuolaikinėbankininkystė pagrįsta dalinio rezervo principu. Tai reiškia, kad bankelaikoma tik dalis jame deponuotų lėšų. Bankų rezervas yra įstatymureguliuojamas dydis. Privalomas banko rezervas apriboja bankų galimybeskurti pinigų pasiūlą, daro ją reguliuojama (1, 101). Bet koks rezervųdalies padidinimas tuoj pat sukels grandininę čekinių depozitų sumųmažėjimo reakciją. Pinigų pasiūlos mažėjimas sąlygos visuminės paklausosmažėjimą, tuo pačiu mažindamas ir nacionalinio produkto augimą. Indėlių kiekis, kurį komerciniai bankai gali sukurti, priklauso nuo jųrezervo dydžio ir būtinojo rezervo normos. Maksimali indėlių apimtis, kuriągalima sukurti, priklauso nuo rezervų ciklų kiekio 1/R. 3 priedo pavyzdysparodo kaip auga pinigų pasiūla atsiradus naujiems rezervams. Taigipadidėjus būtinojo rezervo normai R, sumažėja indėlių, kuriuos galimasukurti, apimtis. Federalinio rezervo teisė keisti būtinojo rezervo normasyra galinga poveikio priemonė. Centriniam bankui nesunku apskaičiuoti, kiekpadidės pinigų pasiūla, jei jis pakeis privalomo rezervo normą. Pavyzdžiui,jei bendrieji rezervai yra 10 milijonų Lt, tai būtinojo rezervo normaipadidėjus nuo 10% iki 11%, čekinių indėlių apimtis sumažės nuo 100 milijonųLt iki beveik 90 milijonų Lt. Taigi privalomųjų rezervų normos didinimasveikia pinigų kiekį dviem būdais. Pirma, ankstesni pertekliniai bankųrezervai virsta privalomaisiais ir todėl nebegali būti naudojami indėliamsdidinti. Antra, rezervų norma yra vienas iš pinigų multiplikatoriausvardiklio komponentų. Taigi rezervų normos didėjimas mažina pinigųmultiplikatoriaus reikšmę, ir todėl bankai gali mažiau indėlių investuoti,nes investavimo galimybė priklauso nuo to, kiek yra perteklinių rezervų(3, 434). Taigi tai yra gan efektyvi ir veiksminga priemonė.
Kaip pasikeis pinigų pasiūla praktikoje tiksliai sunku pasakyti.Praktika rodo, kad jei Centrinio banko nustatytas privalomas rezervasturėtų sąlygoti 5 ar 6 kartus didesnę pinigų pasiūlą, tai faktiškai tojipasiūla yra maždaug tik 2,5 karto didesnė (1, 106). Faktinio pinigųpasiūlos prieaugio neįmanoma tiksliai nustatyti, nes pinigų pasiūloskartotinis augimas labai priklauso nuo žmonių siekimo turėti grynųjų pinigųatsargą ir nuo bankų turėti atliekamų rezervų.2 Operacijos atvirojoje rinkoje
Operacijos atviroje rinkoje- tai vienas iš populiariausių būdųreguliuoti pinigų pasiūlą. Tai- vyriausybės popierių pirkimas ir pardavimasrinkoje. Tokiais veiksmais keičiamas rezervų kiekis komerciniuose bankuose,taigi kartotiniu dydžiu keičiama ir pinigų pasiūla. Federalinis atvirosios rinkos komitetas siunčia direktyvą Niujorkofederalinio rezervų banko apskaitos vadovui, kurie ir perka bei parduodavertybinius popierius. Jie palaiko ryšius su nedaugeliu vertybinių popieriųdylerių įstaigų. Kontora nuolat teiraujasi kokios pardavimo bei pirkimokainos yra siūlomos. Federalinė rezervų sistema nieko neverčia pirkti arbaparduoti vertybinių popierių; ji perka ir parduoda tokiomis kainomis,kokias jai siūlo dyleriai (3, 426). Pavyzdžiui, Centrinis bankas nutarė padidinti pinigų pasiūlą 25 tūkst.litų. Tuo tikslu jis perka vertybinius popierius rinkoje bendrai 10 tūkst.litų sumai. Taigi ši suma atsiranda obligacijų pardavėjų rankose t.y.bankuose. Tiek išaugs bankų rezervai. Kartotinis depozitinių sąskaitųaugimas padidins pasiūlą 2,5 karto. Kai ši operacija atliekama tarpCentrinio ir kito banko, grynųjų pinigų čia išvis nenaudojama- tiesiogCentriniame banke padaromas įrašas, kad obligacijas pardavęs bankaspadidino savo rezervą ir todėl gali keleriopai išplėsti paskolinesoperacijas. Kiekvienas įrašas yra ne kas kita kaip Centrinio banko skolospasižadėjimas komerciniam bankui. Tokios operacijos kartais vadinamos“pinigų spausdinimu” (1, 107). Atitinkamai atvirkščiai viskas vyksta,kai norima sumažinti pinigų pasiūlą. Iš tiesų daugelis atvirosios rinkos pirkimų atliekama pagal atpirkimosutartį, kurioje pardavėjas pasižada vėl atpirkti vertybinius popierius išanksto sutarta kaina ir numatytu laiku. Atpirkimų ir atvirkštinių atpirkimųsutartimis leidžiama suprasti, jog po šių sandėrių netrukus vyks priešingi.Dauguma atvirosios rinkos pirkimų ir pardavimų daro poveikį rezervams tiklabai trumpą laiką. Sandėrių kaita vyksta todėl, kad didžioji dalis šiųoperacijų yra daugiau gynybinės nei aktyvios.
3 Diskonto norma
Centrinis bankas, sutelkdamas dalį komercinių bankų rezervų, tuo pačiutais pinigų ištekliais gali ir ateiti jiems į pagalbą, t.y. paskolintipinigų. Palūkanų norma už Centrinio banko paskolas, vadinama diskontonorma. Federalinė rezervų sistema gali keisti palūkanų normas, kurias jinustato įstaigoms skolininkėms. Taip ji gali skatinti bankus ir taupomąsiasįstaigas daugiau ar mažiau skolintis, o nuo to keičiasi rezervai. Diskontonormą keliant- Centrinio banko paskolos gavimo sąlygos, taigi ir komerciniobanko kreditinių galimybių išplėtimas- suvaržomi; ją sumažinant- skatinami. Diskontas atlieka keletą funkcijų. Keičiant diskonto normą galimeskatinti paskolas arba jų neskatinti. Be to keičiant diskonto normą, rinkainformuojama apie tam tikrus tikslus, būsimas sąlygas. Be to Centrinisbankas gali iš viso atsisakyti skolinti bankams. Paprastai reikalaujama,kad bankai apribotų savo skolinimąsi ir nenaudotų jo savo veiklai plėsti. Daugelis žmonių diskonto normos didėjimą supranta kaip ribojamąjąpolitiką. Todėl Federalinė rezervų sistema jaučia politinį spaudimąnedidinti diskonto normos. Diskonto normos mažinimas užsienio Centrinių
bankų darbuotojų gali būti aiškinamas kaip politika, sukelianti dolerionuvertėjimą valiutų rinkoje. Taigi praktiškai Federalinė rezervų sistematuri mažai laisvės keisti diskonto normą (3, 433). Be poveikio rezervams ir kartu pinigų kiekiui bei palūkanų normoms,diskonto normų pokyčiai veikia žmonių numatymą. Kai rezervų sistema didinadiskonto normą, visuomenė gali manyti, kad siekiama riboti ekonominęplėtrą, ir todėl gali mažiau bijoti infliacijos. Taip galima reguliuotivisuomenės infliacinius veiksmus- pirkimo sandėrius, pagal kuriuos apmokamaiš anksto, siekiant pralenkti kainų kilimą, aukštesnių atlyginimųreikalavimą, norint kompensuoti laukiamą infliaciją. Kita vertus, žmonėsgali pamanyti, kad stengiamasi sušvelninti ekonomikos nuosmukį. Diskontonormos pakeitimai nėra vienintelė pinigų politikos priemonė, apie kurią yrainformuojama visuomenė. Laikraščiuose skelbiami ir privalomųjų rezervųdydžio pakeitimai. Be to, finansų bei verslo specialistai, darantyssvarbius sprendimus, yra pakankamai gudrūs ir žino, kaip vertintiatvirosios rinkos operacijas ir federalinių fondų palūkanų normos pokyčius.5 Kitos priemonės: įkalbinėjimas, viešumas ir informacija
Yra ir kitų priemonių pinigų pasiūlai kontroliuoti šalyje- taimoralinis bei informacinis kontrolės būdai. Tai viena iš priemonių priversti bankus ir kitas finansinesinstitucijas elgtis kitaip. Ši kontrolės forma kai kada gali būti daugefektyvesnė nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Kartais bankai jaučia, kad čiadaugiau daromas spaudimas negu įkalbinėjama. Pavyzdžiui, 1965 m., kairezervų sistema nustatė užsienio paskolų ribojimo kriterijus, kai kuriebankai susirūpino, kad jeigu jie nesilaikys tam tikrų kriterijų, jiems galibūti sunkiau pasiskolinti iš rezervų sistemos, arba nebus suteikiamoskokios nors nuolaidos. Žinoma, ši baimė galėjo būti ir be pagrindo(3, 436). Taip Federalinė rezervų sistema saugo bankus nuo finansinių nesekmių,kad jie neimtų per daug rizikuoti. Pasaulio praktikoje yra nemažaipavyzdžių, kai moralinis spaudimas gan efektyviai sudrausmino ar kitaippaveikė bankus. Pavyzdžiui, JAV 1982 m. bankrutavo palyginus nedidelėvyriausybės vertybinių popierių dylerių įstaiga- Draisdeilio korporacija.Ji labai daug buvo prisiskolinusi iš bankų, bei ėmė paskolas, kuriasparūpino Čeiso, vienas didžiausių šalies bankų. Draisdeilis bankrutavo irtie, kurie korporacijai buvo skolinę per Čeiso banką, teigė, kad Čeisasturėtų prisiimti nuostolius. Kad būtų išvengta panikos, bankas prisiėmė 160mln. nuostolių, viską suderinęs su Niujorko federalinių rezervų banku (3,436). Kitas rinkos įtakos būdas- informacija. Federalinė rezervų sistemagali keliais būdais pateikti savo nuomonę plačiajai visuomenei. Valdytojųtarybos pirmininkas dažnai atsiskaito komitetams, o žurnalistai sekakomitetų leidinius bei pirmininko kalbas. Kadangi verslo žmonės beižurnalistai įdėmiai seka visą rezervų sistemos veiklą, nėra sunku josnuomonę pateikti plačiajai visuomenei. Pateikta informacija gali turėtiįtakos verslo žmonių numatymui, taigi ir jų veiksmams.
Pinigų politikos priemonių privalumai ir trūkumai
1 Atvirosios rinkos operacijų privalumai
Atvirosios rinkos operacijos yra viena svarbiausių pinigų politikospriemonių. Rezervų sistema gali pirkti arba parduoti vyriausybėsvertybinius popierius tokiais kiekiais, kokiais nori, taigi praktiškai nėraribų atvirosios rinkos operacijų apimčiai. Kitas dalykas yra tai, kad šiasoperacijas rezervų sistema atlieka savo iniciatyva, o bankų skolinimą jigali tik skatinti arba slopinti, bet negali reguliuoti apimčių. Trečia,atvirosios rinkos operacijos, jeigu reikia, gali būti atliekamos pamažu.Todėl rezervai reguliuojami tiksliai. Ketvirta, atvirosios rinkosoperacijomis, rezervai reguliuojami nuolat, kai tik keičiasi federaliniųfondų palūkanų norma ir kai gaunama naujų žinių apie rinkos veiksnių
poveikį rezervams. O be to atvirosios rinkos operacijas lengva pakeistikitokiomis, priešingo pobūdžio operacijomis. Dauguma atvirosios rinkos pirkimų ir pardavimų daro poveikį rezervamstik labai trumpą laiką. Sandėrių kaita vyksta todėl, kad didžioji dalis šiųoperacijų yra daugiau gynybinės nei aktyvios. Aktyvios operacijos yra tos,kuriomis Federalinė rezervų sistema keičia rezervų dydį, o gynybinėsoperacijos atliekamos, kai norima išlaikyti rezervus nepakitusius. Taipmėginama kompensuoti šiuos pokyčius, kad pinigų rinka būtų stabilizuota.2 Diskonto norma
Diskontas atlieka keletą funkcijų. Keičiant diskonto normą galimeskatinti paskolas arba jų neskatinti. Be to keičiant diskonto normą, rinkainformuojama apie tam tikrus tikslus, būsimas sąlygas. Centrinio banko paskolos įtakoja komercinių bankų rezervus labainedaug, nes jos tesudaro apie 1 % viso skolinamojo kapitalo. Bet iš kitospusės į koreguojamą diskonto normą orientuojasi pramoninio ir finansiniopasaulio žmonės kaip į vieną iš vyriausybės ūkinių ketinimų rodiklių. Taigidiskonto normos poveikis rinkoje susiklostančioms pinigų pasiūlos irpaklausos sąlygoms yra nemažas. Taip būna, kai vyriausybė vykdo aktyviądiskonto normos politiką, t.y. siekdama pritraukti užsienio finansus į savorinką. Aukštesnė diskonto norma automatiškai suteikia palankesnes sąlygaspinigų bei užsienio valiutos indėlininkams- tos šalies vertybinių popieriųpirkėjams. Esant ramesnei ūkio padėčiai, dažnai diskonto normos politika yrapasyvi- tiesiog Centrinis bankas ją keičia taip, kad ji atitiktų rinkojesusiklosčiusią palūkanų normą. Be poveikio rezervams ir kartu pinigų kiekiui bei palūkanų normoms,diskonto normų pokyčiai veikia žmonių numatymą. Kai rezervų sistema didinadiskonto normą, visuomenė gali manyti, kad siekiama riboti ekonominęplėtrą, ir todėl gali mažiau bijoti infliacijos.
3 Rezervų reglamentavimo efektyvumas
Federalinis rezervas dabar turi teisę nustatyti būtinojo rezervo normąčekiniams indėliams nuo 8 % iki 14 % (JAV). Federalinio rezervo teisėkeisti būtinojo rezervo normas yra galinga poveikio priemonė. Tačiaunepaisant didelių galimybių, Federalinė rezervų sistema šios priemonėsnevartoja, nes operacijos atviroje rinkoje praktiškai yra efektyvesnės.
Pinigų masės destabilizavimas
Federalinis rezervas, norėdmas stabilizuoti ekonomiką, gali keistipinigų kiekį. Bet, visgi pinigai gali būti ekonominio nestabilumo šaltinis.Pinigų masė dažniausiai juda procikliškai, greitai didėdama ekonominiostabilumo laikais ir mažėdama nestabilumo laikais. Taip buvo ir didžiosiosdepresijos laikais. Pinigai juda procikliškai dėl kelių priežasčių: Karas- siekiant padengti karines išlaidas, pinigų masė dažnai sparčiaididinama. Kartais vyriausybė išspausdina pinigų, o kartais pasiskolina išCentrinio banko. Todėl karus lydi dideli infliacijos tempai. Palūkanų norma. Ruošdamas savo politiką Federalinis atvirosios rinkoskomitetas turi nuspręsti: ar jis turi iš anksto nurodyti kokios buspalūkanų normos; ar jis, norėdamas padidinti pinigų kiekį, turėtųnurodinėti kiekvienu konkrečiu atveju. Federalinio rezervo kritikaiprieštarauja, kad jis daugiausia dėmesio skiria palūkanų normoms ir dėl tojo veiksmai kartais destabilizuoja ekonomiką. Tarkim, Federalinis rezervas nusprendžia, kad palūkanų normos turiatitikti 8 %. Jeigu ekonomikoje padėtis gerėja, tai verslinikų nuotaikostaip pat gerėja ir jie daugiau investuoja- visuminė paklausa didėja.Verslininkai skolinasi. Padidėjęs poreikis skolinamiesiems fondams daropoveikį palūkanų normoms. Pastarosios didėja. Tuo tarpu obligacijų kainoskrenta. Jeigu Federalinis rezervas nori, kad palūkanų normos nedidėtų, t.y.obligacijų kainos nekristų, tai jis turi pirkti obligacijas atviroje
rinkoje. Tačiau tokie pirkimai atviroje rinkoje didina bankų rezervus irtodėl didėja pinigų masė. Taip pat didėja ir visuminė paklausa, todėl augaekonominis aktyvumas (6, 240). Taigi Federalinis rezervas negali kontroliuoti kartu pinigų masės irpalūkanų normos. Taigi kartais pastangos stabilizuoti palūkanų normas galibūti pinklės monetarinei politikai.Pinigai ir skolos dydis 1999m. JAV
Šiame skyrelyje trumpai apie JAV Centrinio banko politiką, bei pinigųaugimo tempus paskutiniais metais. Per patį paskutinį Federalinį atviros rinkos komiteto susitikimą buvopatikslinti 1999m. pinigų augimo lygiai, kurie buvo pasirinkti pagalpaskutinio liepos mėnesio lygį: nuo M2- 1 % iki 5 % ir M3- nuo 2 % iki 6 %.Šie lygiai buvo nustatyti siekiant pastovaus ekonomikos augimo, išlaikantstabilias kainas bei atsižvelgiant į ateinančių metų numatomą ekonomikosaugimą. Nekreipiant dėmesio į tai, kad 1990 m. pradžioje pinigų augimo tempasbuvo labai didelis, pinigų augimas iš dalies įvertina ir ekonomikos augimąšalyje. Komitetas ir toliau rinks duomenis apie pinigų augimą šalyje, kaipir kitus ekonominius bei finansinius duomenis ir planuos tolesnius savodarbus. Bendroji pinigų pasiūla išaugo labai greitai praeitais metais. Nuo1997 m. ketvirto ketvirčio iki 1998 m. ketvirto ketvirčio M2 išaugo 8-1/2%, viršydamas višutinę 1-5 % ribą. Taip atsitiko dėl to, kad didinant kainąbuvo siekiama stabilių kainų, stabilaus ekonomikos augimo (8). 4 priedepavaizduota lentelė- pinigų ir skolos augimas JAV.
Lietuvos banko pinigų politika
Dabar trumpai apie po nepriklausomybės atkūrimo besivystančiąbankininkystę, pinigų politiką, jos reguliavimą. 1991 m. pradžioje Lietuvos bankas, perėmęs bankų padalinius iš TSRS,pradėjo disponuoti nemažais kredito ištekliais. Tačiau esant svetimosvalstybės pinigų cirkuliacijai, Lietuvos bankas negalėjo daryti didesniopoveikio pinigų kiekiui, infliacijos lygiui ir palūkanų normoms. Savo veiklos pradžioje Lietuvos bankas kiekvieną mėnesį prognozavobanko kasos apyvartos ir pinigų emisiją. Buvo bandoma reguliuoti pinigųapyvartą, nes jau nuo 1990 m. vidurio Lietuvoje nuolat trūko grynųjų pinigų(rublių). Pirmoji Lietuvos banko taikyta pinigų praktikos priemonė buvokomercinių bankų privalomosios atsargos. Privalomųjų atsargų normas sudarė10 % nuo komercinių bankų priimtų indėlių sumos. Kita pinigų politikospriemonė- paskolų limitai. Ji papratai taikoma pereinamuoju laikotarpiu,kol dar visiškai nesusiformavę rinkos ekonomikos svertai ir Centrinisbankas, naudodamas rinkos priemones, negali efektyviai paveikti pinigųpasiūlos bei palūkanų normų. Šią pinigų politikos priemonę Lietuvos bankasnaudojo tik 1992 m. ir 1993 m. pirmąjį pusmetį. Paskolų limitai buvonustatyti kiekvienam komerciniam bankui atsižvelgiant į banko suteiktųpaskolų dydį bei indėlių didėjimo apimtis. 1993 m. gegužės mėn. padidinta privalomųjų atsargų norma nuo 10 % iki 12 %. Dėl to sumažėja komercinių bankų likvidumas. Centrinis bankaspaskolino komerciniams bankams 152 mln. litų. Įvedus litą ir panaikinus atsiskaitymus konvertuojama valiuta,sparčiai pradėja didėti grynųjų pinigų, esančių apyvartoje, kiekis. 1994 m. pradžioje organizuojami paskolų ir indėlių aukcionai, vykdomosaktyvios intervencijos tarpbankinėje valiutų biržoje. Priimtu lito patikimumo įstatymu Lietuvos bankas garantuoja, kadbendras išleidžiamų į apyvartą litų kiekis neviršytų Lietuvos banko laikomųaukso atsargų ir konvertuojamos užsienio valiutos rezervo. Lietuvos bankasorganizavo trumpalaikių paskolos obligacijų pardavimą ir pirkimą (5, 63). Tokiomis priemonėmis Lietuvos bankas reguliavo pinigų pasiūlą, kad jiatitiktų norimą ekonomikos stabilizavimą ir tolesnį augimą.
Išvados
Kursiniame darbe buvo kalbama apie pinigų pasiūlos kontrolę, t. y.kokiomis priemonėmis ir kaip efektingai gali būti kontroliuojama pinigų
pasiūla. Pati pinigų pasiūlos kontolė nėra privataus ūkio ar asmens reikalas-tai valstybės reikalas. Tam yra įsteigta Federalinė rezervų sistema. Jikontroliuoja visą pinigų pasiūlą, siekdama suderinti, sureguliuoti visbesikeičiančią ekonomiką. Visą laiką turi būti ryšys tarp pinigų pasiūlosir rinkos prekių pasiūlos- turi būti pusiausvyra ekonomikoje. Negalimapalikti jų be priežiūros, nekontroliuoti jų kiekio rinkoje. Pinigai yra tai, kas susieja prekes, pirkėją bei pardavėją. Tas ryšysturi būti darnus, taigi pinigų pasiūla turi atitikti realias tautos pajamasir jų sukurtą prekių rinkos kiekį. Realios tautos pajamos nėra pastovusdydis, todėl ir pinigų pasiūla negali būti visuomet vienoda, antraip galikisti pinigų pirkimo galia, atsirasti prekių kainų svyravimai. Svarbusfaktas ir tas, kaip dažnai pinigai tarpininkauja rinkoje prekių ir paslaugųmainams. Naujų pinigų pasiūlą atstoja ir pagreitinta tų pačių pinigųapyvarta. Centrinis bankas kontroliuoja visą pinigų pasiūlą, siekdamassuderinti, sureguliuoti vis besikeičiančią ekonomiką. Pats Centrinis bankasneleidžia įsakų, verčiančių firmas ar asmenis didinti arba mažinti visuminępaklausą. Paprasčiausiai- jis tam tikromis priemonėmis, skatina žmoneskeisti savo išlaidas. Darbe iš pradžių buvo aprašytas Federalinis rezervas, jo sistemašalyje; pateikta keletas pavyzdžių iš Jungtinių Amerikos Valstijųpraktikos. Federalinio rezervo tikslas- visiškas užimtumas ir kainųstabilumas. Tačiau Federalinis rezervas tiesiogiai nekontroliuoja užimtumoar kainų lygio. Jis reguliuoja monetarinės politikos svertus, ir ypačoperacijas atviroje rinkoje. Federalinis rezervas veikia užimtumą irkainas, darydamas poveikį pinigų kiekiui bei palūkanų normoms. Ruošdamassavo politiką Federalinis atvirosios rinkos komitetas turi nuspręsti: arjis turi nurodyti Niujorko Federalinio rezervo prekybos namams, kokiosturėtų būti palūkanų normos, ar jis, norėdamas padidinti pinigų kiekį,turėtų nurodinėti kiekvienu konkrečiu atveju. Rezervas yra tam tikra dalis banke laikomų lėšų. Visa šiuolaikinėbankininkystė pagrįsta dalinio rezervo principu. Tai reiškia, kad bankelaikoma tik dalis jame deponuotų lėšų. Bankų rezervas yra įstatymureguliuojamas dydis. Privalomas banko rezervas apriboja bankų galimybeskurti pinigų pasiūlą, daro ją reguliuojama. Toliau iš esmės buvo išdėstyta pinigų pasiūlos kontrolės teorija,pakalbėta apie kiekvieną iš jų atskirai, apžvelgtas efektyvumas, jųnaudojimas praktikoje. Operacijos atviroje rinkoje- tai vienas išpopuliariausių būdų reguliuoti pinigų pasiūlą. Tai- vyriausybės popieriųpirkimas ir pardavimas rinkoje. Tokiais veiksmais keičiamas rezervų kiekiskomerciniuose bankuose, taigi ir kartotiniu dydžiu keičiama ir pinigųpasiūla. Palūkanų norma už Centrinio banko paskolas, vadinama diskontonorma. Federalinė rezervų sistema gali keisti palūkanų normas, kurias jinustato įstaigoms skolininkėms. Taip ji gali skatinti bankus ir taupomąsiasįstaigas daugiau ar mažiau skolintis, o nuo to keičiasi rezervai. Esantramesnei ūkio padėčiai, dažnai diskonto normos politika yra pasyvi- tiesiogCentrinis bankas ją keičia taip, kad ji atitiktų rinkoje susiklosčiusiąpalūkanų normą. Vyriausybė pinigų pasiūlą veikti gali ir tokiom netiesioginėmpriemonėm kaip įkalbinėjimas, viešumas ir informacija. Kaip matome pinigų pasiūlos kontrolė yra viena iš svarbesnių valstybėspinigų politikos sričių. Pradedant kurtis Lietuvos piniginei sistemaisvarbu buvo sureguliuoti pinigų pasiūlą taip, kad ji atitiktų esamąpaklausą, o tuo pačiu valstybė ekonomiškai progresuotų. Taigi pinigų pasiūlos kontrolės teorija- nėra tik teorija, ji taikomapraktikoje, valstybės reguliavime. Ši tema visada buvo aktuali šiais laikais, kai tik susikūrė Centrinėbankų sistema, kai valstybė pradėjo reguliuoti šalies piniginius procesus.Daugybė šalies ekonomistų, finansininkų prognozuoja esamą ir būsimą pinigųpaklausą, daro sprendimus, dirba tam, kad geriau mus visiems būtų gyventi.1 Priedas
Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis rezervas[1]
2 Priedas
Federalinio rezervo organizacija[2]
3 Priedas
Pinigų pasiūlos augimas atsiradus naujiems rezervams, kai privalomas yra20%, litais.[3]
|Bankai |Nauji grynųjų |Privalomų rezervų|Čekiniai || |pinigų indėliai |prieaugis |depozitai, || | | |atsirandantys || | | |naujų paskolų || | | |pagrindu ||Pradinis |1000,- |200,- |800,- ||įnašas | | | ||Antroji |800,- |160,- |640,- ||grandis | | | ||Trečioji |640,- |128,- |512,- ||grandis | | | ||Kitos |2560,- |512,- |2048,- ||grandys | | | ||Iš viso |5000,- |1000,- |4000,- |4 Priedas
Pinigų ir skolos augimas (procentais) JAV.[4]
| ||Periodas|M1 |M2 |M3 |Ne || | | | |financi|| | | | |nė namų|| | | | |skola ||1988 |4.2|5.6|6.4|9.1 ||1989 |0.6|5.2|4.1|7.5 ||1990 |4.2|4.2|1.9|6.7 ||1991 |8.0|3.1|1.2|4.5 ||1992 |14.|1.8|0.6|4.5 || |3 | | | ||1993 |10.|1.3|1.0|4.9 || |6 | | | ||1994 |2.5|0.6|1.7|4.9 ||1995 |-1.|3.9|6.1|5.4 || |6 | | | ||1996 |-4.|4.6|6.8|5.3 || |5 | | | ||1997 |-1.|5.8|8.8|5.0 || |2 | | | ||1998 |1.8|8.5|11.|6.3 || | | |0 | |Literatūros sąrašas
1. Čičinskas J. Ekonomikos teorija II.- V.: Vilniaus Universitetas, 1991.- 232 p.2. Jurgutis V. Pinigai.- V.: Mintis, 1996.- 385 p.3. Mayer T, Duesenberry J. S., Aliher R. Z. Pinigai, bankai ir ekonomika.- V.: Alma littera, 1995.- 639 p.4. Martinkus B., Žilinskas V. Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai.- K.: Technologija, 1996.- 261 p.5. Terleckas V. Lietuvos bankas, 1990- 1995.- V.: LB, 1995.- 227 p.6. Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika.- K.: Litterae universitatis, 1994.- 417 p.7. http://www.bog.frb.fed.us/otherfrb.htm8. http://www.bog.frb.fed.us/boarddocs/hh/1999/february/ReportSection2.htm———————–[1] Piešinys paimtas iš: http://www.bog.frb.fed.us/otherfrb.htm.9. [2] Paveikslėlis paimtas iš knygos: Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika.- K.: Litterae universitatis, 1994.- P. 225.[3] Lentelė sudaryta pagal: Čičinskas J. Ekonomikos teorija II.- V.:Vilniaus Universitetas, 1991.- P. 103.[4] Lentelė paimta iš:http://www.bog.frb.fed.us/boarddocs/hh/1999/february/ReportSection2.htm.
———————– Valdytojų Taryba Vašingtone (septyni nariai, kuriuos siūlo Prezidentas)
1. Nustato būtinojo rezervo normas.2. Priima arba atmeta pasiūlymus dėl diskonto normos pakeitimų, kuriuospateikia dvylika regioninių Federalinio rezervo bankų.3. Septyni nariai dirba Atviros rinkos operacijų komitete.
Atviros rinkos operacijų komitetas (jame- 7 Tarybos nariai ir 5 Federalinio rezervo bankų prezidentai)
Ruošia atviros rinkos operacijų politiką. Operacijas vykdo NiujorkoFederalinio rezervo bankas.
12 regioninių Federalinio rezervo bankų (Bostone Niujorke Filadelfijoje t.t.)
1. Siūlo diskonto normos pakeitimus, kuriuos tvirtina Valdytojų Taryba.2. Penki prezidentai yra Atviros rinkos operacijų komiteto nariai.3. Niujorko Federalinio rezervo bankas vykdo operacijas atviroje rinkojepagal Atviros rinkos operacijų nurodymą.4. Kasdien valdo sistemos operacijas (pavyzdžiui, naujų banknotųspausdinimą ar čekinį kliringą).