FINANSŲ, SAVININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA

FINANSŲ, SAVININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

Turinys

Įvadas........................
..................... 2
1.Finansai. Finansų
esmė........................
......... 4

1.1. finansų
apibrėžimas.......................
..............4

1.2. finansų
paskirtis.......................
............... 4

1.3. finansų ištekliai, sudėtis ir
struktūra.......................
.... 5

1.4. finansų
galimybės.......................
............. 6
2. Savininkų nuosavybėS ir įsipareigojimŲ
APSKAITA............8

2.1. įmonės savininkų
nuosavybė.......................
.........8

2.2 akcijų
rūšys.........................
.................11

2.3 Apskaitos
modelis.......................
............. 13

2.4 Turtas ir jo
savininkai......................
.............13

2.5 Rezervai ir
atidėjimai......................
............. 18

2.6 Dovanotosios nuosavybės
apskaita........................
.... 19

2.7 Įmonės skolų ir įsipareigojimų
apskaita........................
. 19

2.8 Nuosavybės teisių
triada........................
.......... 20

2.9 Įmonės kapitalo
sudėtis.......................
........... 21
3 SAVININKŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA „X“
ĮMONĖJE.............. 23

3.1 K. Dargio įmonės
charakteristika.....................
....... 23

3.2 K. Dargio įmonės analizavimas
praktiškai......................
.. 24

Išvados ir
siūlymai........................
............ 30

Literatūra......................
................... 32

Priedai.......................
.................... 33

PRIEDAS 1 Ištrauka iš buhalteronio balanso (mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai)......33

3

Įvadas

Kiekviena vertybė yra turtas tik tada, kai jis turi savininką.
Kiekvienoje įmonėje sukauptas turtas turi turėti savininką. Jis gali
priklausyti pačiai įmonei t.y. jos savininkams, o dalis skolintojams,
kreditoriams ar įmonės klientams.Kiekvienas turtas būtinai turi turėti
savininką, o buhalteriai turi apskaičiuoti tiek turtą, ttiek nuosavybę ir
nurodyti konkrečiai kam kiek turo priklauso, kuriuo disponuoja įmonė.

Turtas, kurį savo veikloje naudoja įmonė yra svarbus ir reikšmingas
kiekvienam savininkui – kadangi dažniausiai norima žinoti ne kiek įmonė
turi apstrakataus turo, o kiek turto priklauso tos įmonės savininkams.

Nuosavas kapitalas apibudina tai, kas konkrečiai į įmonę įdėjo turto
steigiant įmonę, visą pradinį jos turtą įdeda steigėjai (savininkai). Jiems
priklauso ir įmonės veikos rezultatas gautas naudojant įmonės turtą
pajamoms uždirbti. Savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jie
investuoja į savo įmonę ir ką gavo iš jos veiklos disponuojant visu tuurtu.

Nuosavybės klausimo aktualumas labai svarbus įmonės kūrimo metu ir
vėliau jos gyvavimo laikotarpiu kai įmonė disponuoja visu sukauptu turtu.
Įmonės savininkui labai svarbu kiek jis investuos į savo turtą ir kiek iš
investuotų pinigų gaus naudos. Tai aktualus klausimas kiekvienam
verslininkui.

Jei įmonei neužtenka įnešto savininko t

turto įmonės veiklai vykdyti
surandami papildomi turto kuriuo disponuoja įmonė šaltiniai, tai skolintoji
nuosavybė.

Nuosavybės kitimas negalimas be turto kitimo. Padidėjus turtui, būtinai
turi padidėti ir turto nuosavybė ar skolintojų nuiosavybė.

Pasirinktos temos tikslas: išnagrinėti finansų, savininkų nuosavybės ir
įsipareigojimų esmę apskaitoje.

Šią temą nagrinėdama naudosiu:

Mokslinę literatūrą bei internetą.

Išsamiai nagrinėdama šią temą turiu atsakyti į šiuos išsikeltus
uždavinius.

Uždaviniai:

1) Išnagrinėti koks yra finansų apibrėžimas, paskirtis,galimybės,

ištekliai bei struktūra.?

2) Išaiškinti kas yra savininkų nuosavybė ir savininkų nuosavybę

lemiantysiksniai?

3) Aptarti kas tai yra rezervai, atidėjmai ir dovanotoji nuosavybė?

4) Aptarti įmonės skolas ir įsipareigpojimus.

I. Finansai. Finansų esmė

1.1 Finansų apibrėžimas

Pagal G. Smalenską (2001), „Finansai mokslo požiūriu- tai bendriausia
mokslo kategorija, o ekonominiu požiūriu – tai savarankiškas instrumentas,
kuriuo tauta, jos ūkio subjektai ir valstybė atlieka paskirstomuosius ir
perskirstomuosius santykius bei vykdo kontrolės funkciją. Be jų nebūtų
Įmanomas aktyvus bendrojo vidaus produkto (BVP) paskirstymas ir
perskirstymas bei kontrolė. Todėl finansai yra visuma objektyviai
sąlygojamų ekonominių santykių, kylančių iš išplėstinės reprodukcijos
paskirstymo stadijos, turinčių pagrindinę išraiškos formą, paskirstomąjį
pobūdį, finansiniį atributą materializuoti paskirstomuosius ir
perskirstomuosius santykius į finansinius išteklius, kad būtų kuo greičiau
patenkinti maksimalūs valstybės ir tautos bei jos ūkio subjektų poreikiai.“
(7; PSL 188)

1.2 Finansų paskirtis

Pagal G. Smalenską (2001), „Finansų paskirtis yra realizuojama jų
funkcijomis. Finansų atliekamos funkcijos atskleidžia ir finansų esmę.

Pirmiausia finansų paskirtis yra realizuojama dviem jų vykdomomis
funkcijomis – paskirstomąja ir perskirstomąja

Finansų paskirstomoji funkcija – tai pirminio paskirstymo funkcija.
Šios funkcijos objektas – sukurto visuminio projekto vertė. Pirminiu
paskirstymu yra paskirstoma ūkio subjektų p

pridėtinė vertė ir jiems
sukuriami piniginiai (finansiniai) fondai. Piniginiai fondai – tai nuo
pridėtinės vertės atskirta arba išskirta tam tikra piniginių lėšų dalis į
piniginį fondą, suteikiant jam tkslinę paskirtį ir santykinai savarankišką
funkcionavimą tam tikroje įmonėje.

Pirminis paskirstymas vyksta per valstybės įstatymais numatytą
laikotarpį. Pirminio paskirstymo metodas – atsiskaitymai į piniginį fondą.
Teigiama, kad kuo daugiau finansai turės paskirstomųjų funkcijų, tuo
daugiau bus piniginių fondų. Taigi būtina tobulinti paskirstomąją finansų
funkciją, kad būtų sukurta kuo daugiau piniginių fondų. Kartu reikia
tobulinti paskirstymo metodą – atskaitymu, tam kuo dažniau naudoti tokius
šio metodo požymius kaip kaina, darbo užmokestis, kreditas ir kt.

Pirminiu paskirstymu piniginiai fondai paskirstomi finansinės sistemos
grandyse., t.y. įmonių, įstaigų ir organizacijų bei visuomeninių
susivienijimų. Pridėtinė vertė finansais yra paskirstoam ūkio subjektams
detaliai nekonkretizuojant tikslinio panaudojimo.

Antriniu paskirstymu (perskirstymu jau paskirstytų lėšų) valstybė
sudaro biudžetinius ir nebiudžetionius fondus finansinės sistemos sferose,
t.y. tarp materialinės ir nematerialinės gamybos ekonomikos šakų, šaliesw
teritorijų, nuosavybės formų, atskirų grupių ir gyventojų.

Svarbus antrinio paskirstymo gautas produktas yra centrinis biudžetinis
fondas (nacionalinis biudžetas). Nemažiau svarbus ir kitas antrinio
paskirstymo produktas – nebiudžetinis fondas. Nebiudžetinių fondų formavimo
ir panaudojimo principas leidžia finansais puilniau materializuoti
finansinius išteklius šalies finansinei būklei pagerinti. Antrinio
paskirstymo metu kiekvienas ūkio subjektas gauna jam priklausančio subjekto
visuminę vertę pagal tikslinę paskirtį.“ (9; PSL 188.)

1.3 Finansų ištekliai, sudėtis ir struktūra

Pagal G. Smalenską (2001), „Finansų ištekliai – tai materialūs
finansinių santykių reiškėjai. Mikroprasme – tai finansų ištekliai, skirti
išplėsitnei reprodukcijai (g

gamybai, paskirstymui, mainams ir vartojimui), o
makroprasme – tai finansų ištekliai, skirti šalies ginybai, valstybės
valdymui ir kt. Finansų ištekliai – tai įmonių, įstaigų ir valstybės
sukaupti piniginių lėšų fondai, piniginės pajamos, sukaupimai ir
patiekimai. Įmonėse sudaromi piniginių lėšų fondai yra decentralizuoti, o
valstybės sudaromi piniginių lėšų fondai yra bendravalstybiniai, t.y.
centralizuoti.

Tiek decentralizuotų (įmonių), tiek ir centralizuotų (valstybės)
finansinių išteklių fondų sudarymą reglamentuoja specialūs įstatymai
(įmonių, akcinių bendrovių ir kt.) biudžetinės sandaros ir biudžeto
(kasmetinis įstatymas), valstybinio socialinio draudimo fondo ir kt.

Finansų išteklių kaita planuojama „ į priekį“. Sudarant finansų
išteklių kaitą reikia apgalvoti:

1) Ar pakaks pinigų išlaidoms apmokėti.

2) Ar daug ko reikės pirkti, prieš ką nors pagaminant ar

parduodant.

3) Ar teks mokėti algas dar nieko nepardavus.

4) Ar teks išgyventi vadinamuosius „liesesnius“ laikotarpius.

Finansų paskirstymo būdai yra pirminis ir antrinis paskirstymas.
Kapitalas gali būti parūpintas iš įvairių finansų išteklių šaltinių.(žr.
lentelė 1)

1 lentelė

Finansų išteklių šaltiniai

|Nuosavos ir joms prilygintos lėšos |Mobilizuojami |Patiekimai per |
| |finansų rinkoje |paskirstymą |
|Pajamos |Patiekimai |Akcijų, obligacijų|Draudimo išmokos |
| | |ir kitų vertybinių| |
| | |popierių | |
| | |pardavimas rinkoje| |
|Pelnas iš pagr. |Amortizaciniai |Kreditinės |Finansiniai |
|Veiklos |atskaitymai |investicijos |resursai iš |
| | | |koncernų, šakinių |
| | | |struktūrų. |
|Pelnas iš |Pajamos iš turto | | Pajų įnašai kaip |
|mokslinių trimų |perdavimo | |finansiniai |
| | | |resursai |
|Pelnas iš |Pastovūs pasyvai | |Dividendai ir |
|finansinių | | |palūkanos |
|operacijų | | | |
|Pelnas iš statybos|Vidinių resursų | |Biudžeto |
|montavimo darbų |mobilizacija | |subsidijos |
|Kitos pajamų rūšys|Pajaus įnašai, | | Kitos resursų |
| |kiti patiekimai | |rūšys |

Skolinti finansų šaltiniai –

tai lėšos, gautos š bankų, ar kitų ūkio
subjektų paskolos,kurios gali būti trumpalaikės ir ilgalaikės.

Vlastybės įmonės savo finansų išteklių šaltinius sudaro iš
amortizacinių atskaitymų iš peln. Išoriniams šaltiniams priklauso akcininkų
įnašai, kitų fizinių ir juridinių asmenų vienkartiniai negražinami įnaši ir
skolinto kapitalo lėšos.

Bnedravalstybiniai, centralizuoti finansų išteklių fondai yra valstybės
biudžetas, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, taip pat iš
dalies gyvybės ir negyvybės draudimo fondas, formuojamas valstybinės
draudimo įstaigos.Įvairių akcinių draudimo bendrovių ir firmų fondai yra
decentralizuoti.“( 10; PSL 188)

1.4 Finansų galimybės

Pgals G.Smalenską (2001), „Rinkos ekonomikos sąlygomis finansai turi
potiancialias, t.y. nepasireiškiančias, bet galinčias pasireikšti
kiekybines ir kokybines galimybes. Kiekybinės finansų galimybės priklauso
nuo finansų išteklių dydžio. Tik esant pakankamai dideliems finansiniams
ištekliams, finansai turi daugiau galimybių daryti poveikį ekonomikai. Taip
jie tampa efektyvesniu ekonomikos valdymo instrumentu. Kokybinės finansų
galimybės priklauso nuo finansių santykių organizavimo būdo, efektyvių
finansų išteklių judėjimo ir panaudojimo formų ir kt.

Objektyvios finansų galimybės priklauso nuo žmonių valios ar noro.. Jos
glūdi finansų, kaip kategorijos, esmėje, kurią atskleidžia finansų vykdomos
funkcijos. Finansų paskirstomoji ir perskirstomoji funkcija suteikia
visuomenei objektyvią galimybę formuoti ir kaupti piniginius fondus visiems
ekonomikos struktūriniams padaliniams ir įvairiais valdymo lygiais
visapusiškiems visuomeniniams poreikiams tenkinti.

Subjektyvios finansų galimybės priklauso nuo –monių valios ar noro. O
žmonių valia ir noras lemia teisinę organizacinę verslo formą, finansinius
santykius, įmonių rūšį ir joms nustatytą pelno bei pajamų skirstymo tvarką
ir t.t. Subjektyvios finansų galimybės priklauso ne tik nuo įmonės teisinės
formos, bet ir nuo įvairių jai suteiktų įgaliojimų bei nustatytos
atsakomybės laipsnio ir atskaitomybės formos, valdymo institucijos
struktūros, turto likvidumo tvarkos ir kt.

Tik rinka finansams suteikia dideles galimybes. Tos galimybės bus dar
didesnės, jei finansai, kaip ekonominė kategorija, bus panaudoti ne tik
vienoje iš išplėstinės reprodukcijos paskirstymo stadijų bet ir kitose
stadijose – gamybos, mainų ir vartojimo.

Išplėstinės reprodukcijos vartojimo stadijose finansais gali būti
suformuota vartojimo fondų struktūra,kontroliuojamas finansinių išteklių,
medžiaginių ir darbo resursų sunaudojimas ir jų ekonomikos režimas šalyje,
formuojamos vartojimui skiriamos visuminio produkto vartojimo apimtys,
nustatoma, kokia nacionalinių pajamų dalis ar jų proporcija teks
suvartojimui ir kt.

Kuo didesnės finansų galimybės, tuom reikšmingesnė ir jų įtaką tautos
ūkiui.“ (17; PSL 188)

II. SAVININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA

2.1 įmonės savininkų nuosavybė

Pagal H. Dauderį (1993), „Įsisklonimas – tai įsipareigojimas apmokėti
už turtą ateityje arba suteikti paslaugas ar teikti prekes vėlesniu
laikotarpiu. Kol skola negrąžinta, skolintojai turi teisę pretenduoti į
įmonės trutą. Pavyzdžiui, banko skola yra įsipareigijimas grąžinti pinigus
– pasiskolintą sumą – ateityje, taip pat ir mokėti palūkanas. Įsiskolonimas
yra įsipareigojimas apmokėti tiekėjui už pirktas prekes arba suteiktas
paslaugas.

Savininko nuosavybė lygi tai turto sumai, kuri priklauso ekonominio
vieneto savininkams. Savininkų nuosavybė yra turtas, liekantis po to, kai
iš viso turto išskaičiuojama skolintjų nuosavybė.“ (10; PSL 344)

„Jei visą turtą įdeda savininkai, tai jiems priklausys ir įmonės
ūkininkavimo reultatas, gaunamas nadojant visą įmonės turtą. Šį rezultatą
galima apibudinti kaip pelną, pasireiškiantį konkretaus įmonės turto
padidėjimu arba nuostolį, pasireiškiantį šio turto
sumažėjimu.(žr.paveikslėlis 1)

paveikslėlis 1

Didina Savininkų nuosavybė

mažina

Įmonės turto

Savininkų Uždirbtas išėmimai Patirtis

Įdėjimai pelnas savininkams

Nuostolis

1 pav. savininkų nuosavybės pasikeitimai.

Savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jie investuoja į savo įmonę
ir ką gavo iš jos veiklos disponupodami visu turtu.“ (internetas)

Pagal A. Ivanauskienę (2004), „Nuosavo kapitalo sąvoką apskaitoje
apibudina, kas konkrečiaim į įmonę idėjo turto. Lygybę tarp turto
nuosavybės ir kapital galima praplėsti, įtraukiant įmonės įsipareigojimus:
Turtas = nuosavas kapitalas + įsipareigjimai. Įmonės isipsreigojimus galime
pavaizduoti paveikslėlyje“ (41; PSL 316) (žr.paveikslėį 2)

Paveikslėlis 2

Finansinės skolos

Prekybos skolos

Ilgalaikiai

Kitos mokėtinos sumos

Įsipareigojimai Finansinės skolos

Prekybos skolos

Trumpalaikiai
išankstinis apmokėjimas

Mokesčių, atlyginimų ir

Socialinio draudimo skolos

Kitos mokėtinos sumos

Pav.2 Įmonės
įsipareigojimai.

Pagal G. Kalčinską (1997) „Įmonėje esančią savininkų nuosavybę galima
laikyti tam tikru įmonės įsipareiogijimu savininkams.“ (299; PSL 430) Visą
įmonės turtą galime pavaizduoti lentele.(žr.paveikslėlis 3)

Paveikslėlis 3

Akcinis kapitalas

Rezervai

Atidėtosios išlaidos

Įmonės

Savininkų

Nepaskirstytas pelnas

nuosavybė

Trečiųjų asmenų dovanotas įm. turtas

TURTAS

= +

Ilgalaikės įmonės skolos

Skolintojų

nuosavybė

Trumpalaikės įmonės skolos

pav.3 įmonės kapitalas

Pagal. G.Kalčinską, (1997), „ Savininkų nuosavybę didina papildomi jų
investavimai (turto įdėjimai), įmonės veikloje uždirbtas pelnas ir pagautė
bei trečiųjų asmenų dovanojimai įmonei. Savininkų nuosavybę mažina jų turto
išėmimai (taip pat ir dividendų išmokėjimai) bei visose įmonės veiklos
rūšyse patirtas nuostolis ir netekimai.

Akcinių bendrovių savininkų nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas,
kurio priklausomybę akcininkams patvirtina specialūs vertybiniai popieriai
– akcijos. Akcinių bendrovių savininkų nuosavybės pavaizduota shemoje.(žr.
Lentelė2)

Lentelė 2

Akcinių bendrovių savininkų nuosavybės sudėtis

Privilegijuotosios alcijos

s alcinis kapialas Paprastosios akcijos

a

v.
Akcijų priedai

n Kapitalo padi Papildomas

u dėjimas kapitalas

o
Perkainojimo rezervas

s Rezervai įstatymo numatyti

a Nepaskirstyti

v Paskirstytini

y kapitalo Nepaskirstytas pelnas

b sumažėjimas Nepareikalautas įmonės kapitalaė

ė Nekompensuotas
nuostolis

Paprastosios akcijos suteikia jų savininkui balso teisę įmonėje:
kiekviena akcija – po vieną balsą. Asmuo yra pilnavertis tos įmonės
savininkas. Privilegijuotosios akcijos jų savininkui paprastai nesuteikia
balso teisės akcininkų susirinkime. Įmonės savininkų nuosavybė
atvaizduojama pagrindinės metinės finansinės atskaitomybės forma – balanso
– savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalies kapitalo ir rezervų
skyriuje, kuris apima penkias dideles savininkų nuosavybės grupes:
kapitalą, akcijų priedus, ilgailaikio turto perkainavimo rezervą, kitų
savininkų sprendimu sudarytus rezervus bei nepaskirstytąjį pelną.“(305; PSL
430)

2.2 Akcijų rūšys

Pagal H. Dauderį (1993), „ Terminas „paprastosios akcijos“ apibendrina
visas paprastąsias akcijas, kurių bendra suma reiškia akcininkų nuosavybės
teisę į likusį korporacijos turtą (turtas minus įsiskolinimai). Akcijų
vienetų sertifikatas yra nuosavybės vieneto korporacijoje pažymėjimas.“
(10; PSL 344.)

Pagal G. Kalčinską (2003), „Pagal formą visos akcijos skirstomos į
materialiąsias ir nematerialiąsias. Materialiųjų akcijų išraiška yra
specialūs šių vertybinių nuosavybės popierių lakštai. Nematerialiosios
akcijos registruojamos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, o jų
savininkai turi teisę gauti išrašus iš šių sąskaitų, kurie
atitinkamaterialiąsias akcijas. Pgal Liteuvoje galiojančią tvarką uždarųjų
akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios ir nematerialios, o
atvirųjų – tik nematerialios.

Pagal disponavimo būdą visos akcijos skirstomos į vardines ir
pareikštines.s Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos būna tik vardinės.
Vardinės akcijos lakšte nurodoma, kokios uždarosios akcinės bendrovės
išleista akcija, taip pat jos rūšis, nominali vertė ir asmens, kuriam
priklauso ši akcija, vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas. Jeigu
akcijos savininkas juridinis asmuo, nurodomi atitinkamų rekvizitų
atitikmenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas ir jo buveinės adresas.

Labai svarbus akcijų klasifikavimo požiūris – jų klasisfikavimas pagal
turimų akcijų suteikiamas teises. Nors kai kurios teisės yra bendros
visiems akcininkams, ne kiekviena įgyta akcija jos savininkui suteikia
vienodas teises. Paprastosios akcijos suteikia jų savininkui balso teisę
įmonėje: kiekviena akcija po vieną balsą. Jis yra visavertis tos įmonės
savininkas, kuris, beje, kartu su kitais savininkais solidariai dalijasi ne
tik bendrovės teikiamomis privilegijomis, bet ir visa rizika, susijusia su
jos veikla. Uždarius įmonę, su paprastųjų akcininkų savininkais
atsiskaitoma taip pat tik atsiskaičius su visais kitais kreditoriais, nes
paprastąsias akcijas turintys asmenys yra tikrieji įmonės savininkai.
Kadangi paprastosios akcijos suteikia teisę valdyti įmonę balsuojant, ir
turintis dfaug akcijų akcininkas turi daug balsų, jis gali daryti labai
didelį poveikį tai įmonei.

Privilegijuostosios akcijos jų savininkui paprastai nesuteikiama balso
teisė visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau šių akcijų dividendai
būna stabilūs. Neretai privilegijuotosioms akcijoms suteikiama kaupiamųjų
dividendų tyeisė. Vadinasi vienais metais dėl įmonės sunkios finansinės
būklės neišmokėjus dividendų privilegijuotųjų akcininkų savininkams,
įsipareiguojama juos išmokėti kitais metais.

Specialios akcijos priklauso valstybei ar savivaldybėms ir jų
savininkai naudojasi tam tikromis neturtinėmis teisėmis, kurių neturi kitų
akcijų savininkai. Kad parduotų kuo daugiau akcijų, įmonės akcijoms
suteikia labai daug teisių. Dėl to kartais bendrvės išleidžia skirtingų
klasių akcijų, kurių savininkams gali būti suteikta įvairių teisių bei
privilegijų. Kiekvienos klasės akcijų nominalioji vertė turi būti vienoda,
o jų apskaitai skirtos atskiros didžiosios knygos sąskaitos. Kartais norint
labiau suinteresuoti įmonės darbuotojus verslo tikslais, akcinės bendrovės
išleidžia vadinamąsias darbuotojų akcijas.

Pagal akcijų apmokėjimą visos akcijos, už kurias akcijų pasirašymo
sutartyje įsipareigojama sumokėti (todėl šios akcijos dar vadinamos
pasirašytosiomis) skirstomos į apmokėtas ir neapmokėtas akcijas.
Paprastosios dar skirstomos į pareikalautas ir nepareikalautas apmokėti.“
(572; PSL 842)

2.3 Apskaitos modelis

Pagal H. Dauderį (1993), „Apskaitos lygybė nusako, kad visas turtas,
priklausantis įmonei, turi būti visada lygus bendrai sumai finansinių
interesų (nuosavybės) į šį turtą. Lygybė tarp turo ir nuosavybės yra
parodoma lygybės ženklu. Lygybė išreiškiama taip:

TURTAS = NUOSAVYBĖ

Skolintojų finansiniai interesai į įmonės trutą prilygsta sumai, kurią
jie yra paskolinę. Savininko interesus sudaro suma, likusi po to, kai įmonė
apmoka visas skolas. Todėl apskaitos lygybė yra išplečiama:“ (14; PSL 344)

TURTAS = ĮSISKOLINIMAI + SAVININKŲ NUOSAVYBĖ

2.4 Turtas ir jo savininkai

„Apskaitoje turtu vadinami turintys vetę ekonominiai ištekliai ir
skolos įmonei, iš kurių ji gauna arba ateityje tikisi gauti kokios nors
naudos. Turtas privalo turėti savininką, bet nebūtinai juo turi būti įmonė,
kurioje laikomas. Dalis turto gali būti ir skolinta.

Manoma kad personalinių įmonių ir ūkinių bendrijų nuosavas turtas
neatskirtas nuo jų savininkų turto.Apskaitos požiūriu tai visiškai
klaidingas teigunys, prieštaraujantis pagrindiniams apskaitos principams,
vien jau dėl tos priežasties, kad ne visas savininkų asmeninis turtas yra
ir jų įmonės turtas. Neatskyrus jų, apskaitoje teks fiksuoti visai su
įmonės veikla nesusijusius savininko asmeninio gyvenimo dalykus: maisto ir
namų apyvokos daiktų pirkimą, mokesčius už komunalines paslaugas ir kt.
Todėl įmonės turtą būtina atskirti nuo jo savininkų asmeninio turto.

ĮMONĖS SAVININKŲ TURTAS ≠ ĮMONĖS TURTAS

Turtas būtinai turi savininką. Todėl galima sakyti, kad viso turto
vertė lygi jo savininkų interesų į jį sumai. Kitaip ir negali būti, nes
nagrinėjamas tas pats įmonės turtas, tik iš skirtingų pozicijų. Iš čia
išplaukia fundamentali lygybė

TURTAS = NUOSAVYBĖ

Arba

TURTAS = SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ + SAVININKŲ NUOSAVYBĖ

Įapskaitos lygybę žiūrint bent jau iš matematinių pozicijų, turėtų būti
aišku, kodėl keičiantis turto sumai, atitinkamai turi kisti ir nuosavybė.“
(Pačiolis, „Kiap tvarkyti apskaitą“, 1995) (8; PSL 69)

Vieno savininko nuosavybė ir partnerių nuosavybė

Pgal H. Dauderį (1993), „Komercinė įmonė gali būti vieno asmens
nuosavybė arba daugiaasmenė partnerystė. Skirtumas sąskaitų balanso
lentelėje tarp vieno asmens nuosavybės ir partnerystės – tai savininkų
nuosavybės pavaizdavimas. Nuosavybės sąskaita yra naudojama savininko
indėliui į verslą užregistruoti. Bet kokie savininko nuosavybės išėmimai,
paprastai vadinami išėmimu, sumažina šios nuosavybės sąskaitą; įmonėje
uždirbtas grynasis pelnas padidina nuosavybės sąskaitą. Sąskaitų balanso
lentelėje savininko įdėta nuosavybė ir uždirbtas grynasis pelnas, grąžintas
į ūkinę veiklą, yra lygiaverčiai rodikliai, jeigu tai korporacinė verslo
organizavimo forma. Vieno savininko nuosavybė ir partnerių nuosavybė
sąskaitų balanso lentelėje pavaizduojama taip:

Vieno savininko nuosavybė partnerių
nuosavybė

$12000

$8000

$12000

Partnerystė – naudingesnė už vieno savininko nuosavybę, nes įgalina
sukaupti didesnę kelių partnerių nuosavybę, ji apjungia ir įvairius
sugebėjimus, kuriuos partneriai pritaiko verslo veikloje. Partnerystės
trūkumas yra tas, kad kiekvienas savininkas turi būti atsakingas už visas
verslo veiklos skolas.“ (11; PSL 344)

Nuosavybvės esmė personalinėje įmonėje

„Išnagrinėsime peronalinę S. Rugio įmonę, kurios savininkas taiso

laikrodžius. Vadovaujantis įmonės principus, savininko (namas, įvairūs

apyvokos daiktai ir kita) ir įmonės turtas yra atkirti. Šios įmonės turtą

sudaro: patalpos, instrumentai, įvairios atsarginės detalės bei 15000 lt.

Patalpos, instrumentai, atsarginės dalys bei dalis pinigų, įdėta į šią

įmonę paties savininko. Be to 10000 lt S. Rugys pasiskolino iš banko, nes

ketina prikti įrengimų. Tai šios šios apskaitos lygybė atrodo taip:

(žr.lentelė 3)

lentelė 3

Personalinės įmonės apskaitos lygybė

| TURTAS = SKOLINTOJŲ |
|NUOSAVYBĖ + SAVININKŲ NUOSAVYBĖ |
|Pinigai + atsarginės +instrumentai + patalpos banko |
|S.Rugio |
|Dalys |
|paskola kapitalas |
| 15000 5000 7000 23000 |
|10000 40000 |

Kaip matome turto pusėje nurodyta, kuo konkrečiai disponuoja įmonė, tai
pinigai, atsarginės dalys, instrumentai ir patalpos. O nuosavybės pusėje
nurodyta, kam priklauso tas turtas: 40000 lt S.Rugiui ir 10000 lt bankui.
Personalinės įmonės savininko nuosavybė išreiškiama terminu kapitalas.
Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui. Be to
įmonė disponuoja pinigais, kuriuos jis pasiskolino iš banko.

Už teisę naudotis skolintu turtu įmonė moka šio turto savininkui tam
tikrą atlyginimą – palūkanas. Taigi savininko nuosavybė lygi turtui, kuris
lieka gražinus visas įmonės skolas ir įsipareigojimus. Todėl S. Rugio
kapitals lygus: Įmonės turtas (5000) – skolintojų nuosavybė (10000) =
savininko nuosavybė (40000)(S.Rugio kapitalas).“ (Pačiolis, „Kiap tvarkyti
apskaitą“, 1995) (8; PSL 69)

Nuosavybės esmė ūkinėje bendrijoje

„Išnagrinėsiu ūkinę bendriją „Ratas“. Šios įmonės savininkai yra du
asmenys: Gylys ir Jonušis. Įmonė taiso mašinas, keičia tepalus, atklieka
kitus smulkius automobilių remonto darbus. Visas įmonės turtas įvertintas
250000lt, jį sudaro garažas, įvairūs įrengimai, atsarginės dalys,
instrumentai. Nuosavybės pusė atrodo taip: banko paskola – 15000lt, Gylio
įnešto į įmonę turto vertė -100000lt, Jonušo- 135000lt. Taigi apskaitos
lygybė atrodo taip: (žr.lentelė 4)

Lentelė 4

Apskaitos lygybė

| TURTAS = SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ + SAVININKŲ |
|NUOSAVYBĖ |
|Atsarginės + instru + įrengimai + patalpos banko |
|Gylio Jonušio |
|dalys mentai |
|paskola Kapitalas Kapitalas |
| 50000 30000 70000 10000 15000 |
|100000 135000 |

Kaip matome, ūkinės bendrijos atveju savininkų nuosavybė išskaidoma
atskiriems asmenims pagal turto įdėjimo į įmonę dydį. Gylio ir Jonušo
kapitalai rodo ne konkretų turtą, kuris priklauso vienam ar kitam
savininkui, o tik jų pretenzijas į tam tikrą turto dalį. Ūkinėje
bendrijoje, esant keliems savininkams, atsiranda būtinybė paskirstyti
ūkininkavimo rezultatą savininkams. Pgal tai kiek kiekvienas įnešė turto,
galima paskirstyti pelną.“ (Pačiolis, „Kiap tvarkyti apskaitą“, 1995) (8;
PSL 69)

Turto ir nuosavybės sąryšis

„Kiekviena įmonė kasdien perka ir parduoda prekes ar žaliavas, moka
atlyginimus, įvairius mokesčius, skolinasi ir skolina pinigus, atlieka
kitas operacijas. Atlikus ūkinę operaciją, būtinai turi pasikeisti įmonės
turto arba nuosavybės struktūra ar bendra suma, tačiau privalo išlikti
lygybė tarp jų. Jeigu ši sąlyga neįvykdoma, įvykis nelaikomas operacija ir
nefiksuojamas apskaitos knygose.

Taigi po šios operacijos keičiasi turto struktūra: pinigai virsta
prekėmis. Bendra turto suma lieka nepakitusi, nesikeičia nuosavybės suma
bei struktūra.“ (Pačiolis, „Kiap tvarkyti apskaitą“, 1995)(9; PSL 69)

Savininkų nuosavybę lemiantys veiksniai

„Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje savininko nuosavybė
padidėja apmokestinamųjų pajamų ir sumokėto pajamų moksčio skirtumu.
Individualios įmonės savininko piniginiai ir turtiniai įnašai gamybinei ar
komercinei savo įmonės veikla plėtoti neapmokestinami pajamų moksčiu, todėl
neregistruojami bendrųjų įplaukų skiltyje ir didina savininkų nuosavybę
įmonėje. Juk savininko turto vertė nesikeičia, padidėja ti turto dalis,
skirta gamybinei komercinei veiklai plėtoti. Dar vienas veiksnys,
didinantis savininko nuosavybę – neapmokestinamosios nerealizacinės
įplaukos. Savininkas gali naudoti po apmokestinimo įmonėje likusias
pajamas. Paprastai fauguma jų naudojama savininko asmeninėms reikmėms. Dalį
jų savininkas gali skirti paramai ir labdara. Visi šie veiksniai apskaitoje
lemia savininko nuosavybės sumažėjimą. Savininko nuosavybę įmonėje gali
didinti arba mažinti keli veiksniai.(žr.lentelė5)

lentelė 5

Savininkų nuosavybę lemiantys veiksniai

Savininko pinigioniai įnašai sa Piniginių
lėšų paėmimas savi

Savininko turtiniai įnašai vi

ninko asmeninėms reikmėms

Įmonės pajamos po apmokestinimo nin Turto
paėmimas savininko asme

Neapmokestinamosios nerelizacinės didina kų mažina ninėms reikmėms.

Įplaukos nuo

Išlaidos, nemažinančio apmokes

sa. Tinamųjų pajamų

vybė Suteikta labdara, parama.

Ūkinių operacijų registracijos žurnale savininko nuosavybės apskaitai
gali būti panaudota laisva 25 skiltis, kurią geriausia būtų pavadinti
savininkų nuosavybė.“ (G. Ribinskienė, L. Švelginienė, R. Rasickienė 2000)
(110; PSL 150)

2.5 Rezervai ir atidėjimai

Pagal G. Klačinską (1997) „Rezervus sudaro ir tvirtina įmonių
savininkai, skirdami juos konkretiems tikslams, dažniausiai įvairioms
įmonei reikšmingoms ir pakankamai brangioms programoms vykdyti, pavyzdžiui,
įmonės pastatų statybai, labdarai ir pan.Rezervas – tai tam tikras laikinas
pelno paskirstymo bei jo naudojimo apribojimas, nemažinantis savininkų
nuosavybės, tačiau išskiriantis tą uždirbto pelno dalį, kuri numatoma
konkretiems tikslams ir dėl to negali būti savininkų išsidalyta kaip
didvidendai, taip pat neturi būti panaudota kokiems nors kitiems tikslams
nei buvo numatyta formuojant rezervą.

Savininkų suformuoto rezervo suma šiuo atveju tik apriboja įmonės
vadovų, vykdančių sandėlio statybą, veiksmus, kai jie naudoja savininkam
spriklausantį įmonės turtą. Rezervas rodo, kiek tam tikro turto savininkai
leido valdytojams sunaudoti konkrečiam tikslui. Rezervas riboja ir pačių
savininkų veiksmus nustatant išsimokėtinų didvidendų sumą. Įstatymu
numatyti privalomieji rezervai, kuriuos būtina suformuoti vadovaujantis
valdžios nurodymais, neatsižvelgiant į įmonės savininkų valią.

Visi rezervai grupuojami į paskirstytuosius ir nepaskirstytuosius
rezervus. Nepaskirstytinieji rezervai sudaromi įstatymų ir bendrovių įstatų
nustatyta tvarka. Paskirstytinieji rezervai sudaromi ir naudojami bendrovės
įstatuose nustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimo
nutarimu.“(31;PSL 430)

Pagal G. Kalčinską (2003), „ Atidėjimas – tai buhalterinė procedūra,
kuria padarytos išlaidos priskiriamos to laikotarpio, kuriuo jos uždirbo
pajamas, sąnaudas. Atidėjimai laikomi nors ir specifine, tačiau savininkų
nuosavybės sudedamąja dalimi. Atidėjimus sudaro įmonės savinimkų samdomi
valdytojai – įmonės vadovai, nes iš esmės jų formavimas susijęs su įmonės
veiklos išlaidų darymu t.y. su einamuoju įmonės valdymu. Atidėjimai gali
būti formuojami įvairiems tikslams, pavyzdžiui, garantiniam parduotų prekių
remontui, atsargų arba parduotų prekių gražinimams ir nukainojimams ir pan.
„ (319; PSL 430)

2.6 Dovanotosios nuosavybės apskaita

Pagal G. Kalčinską (1997), „Dovanotasis turtas natūra, tarnavimo laiku
ir daugeliu kitų požymių gali visiškai nesiskirti nuo įmonėje naudojamo
kito tokio pat pobūdžio turto, tačiau jis ypatingas nuosavybės požiūriu.
Įmonei padovanotas turtas, be abejo, priskirtinas savininkų nuosavybei,
tačiau, antra vertus, visiškon pastarųjų dispozicijon dovanotasis turtas
paprastai pereina ne iš karto jį gavus, bet po kurio laiko, kai dovaną
(labdarą, dotaciją) gavusi įmonė įvykdo tam tikrus dovanotojo reikalavimus.
Tik įvykdžius dovanojimo sutartyje numatytas sąlygas, dovanotasis turtas
negrįžtamai tampa tikra, visiška jo gavėjo nuosavybė. Bendra įmonei
dovanoto turto suma nuosavybės dalyje rodoma balanso skyriuje finansavimas
bei atitinkamoje sąskaitoje kapitalo dotacijos ir subsidijos.

Kiekvienam išoriniam ir vidiniam apskaitos informacijos vartotojui
labai svarbu žinoti, ar tam tikrą pelno dalį uždirbo pačių savininkų
nuosavybė, ar kitų įmonių – trečiųjų asmenų – dovanotieji įnašai. Tretieji
asmenys dovanodami įmonei ilgalaikį turtą, be abejo, nemano, kad šis turtas
bus išsidalytas, bet tikisi, kad ilgą laiką bus pelningai naudojamas
įmonėje, uždirbs jai pajam ne vieną ataskaitinį laikotarpį.

Dovanotojo turto tiesiopgiai parodyti savininkų nuosavybės sudėtyje
(didinant gavėjo nuosavybę ar mažinant dovanotojo nuosavybę) negalima dar
ir todėl, kad toks sprendimas – pačių savininkų, o ne įmonės valdytojų
kompetencija.

Ne visos Vyriausybės ar kitų įmonių suteiktos verslo sąlygas
gerinančios priemonės gali būti laikomos įmonei dovanotu turtu. Pirmiausia
dovanojimas turi būti tikslinis ir suteiktas tokiu būdu, kad paramos dydį
būtų galima apytiksliai išmatuoti. Pavyzdžiui, negalima pripažinti dovana
banko ar Vyriausybės suteikto beprocenčio kredito, kuris buvo suteiktas
įmonei už labai mažas palūkanas.

Dovanotojo turto panaudojimas turi būti rodomas įmonės veiklos
sąnaudose: trumpalaikis nurašomas iš karto, kai sunaudojamas, o ilgalaikis
– palaipsniui nudėvint tą turtą.“ (322; PSL 430)

2.7 Įmonės skolų ir įsipareigojimų apskaita

Pagal G. Kalčinską (1997), „Kiekvienai įmonei labai svarbu ne tik
stebėti, kaip skolas padengia jos kontrahentai, bet ir laiku atsiskaityti
su savo kreditoriais, įvykdyti kitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims,
su kuriais įmonę sieja įsipareigojimai sumokėti šiems asmenims tam tkrą
pinigų sumą arba atlikti tam tikrus darbus ar patiekti prekes, už kurias
tretieji asmenys apmokėjo iš karto. Kuo didesnės skolos, tuos sudėtingiau
įmonei gauti kreditus, tuo mažiau tokia įmone pasitiki ir kiti
kontrahentai. Prekybos skolos, už kurias paprastai nemokamos palūkanos,
teigiamai atsiliepia įmonių veiklai, nes atlieka beprocenčio kredito
vaidmenį. Tai reiškia, kad įmonė sugeba pritraukti tyretiesiems asmenims
priklausantį turtą savo pajamoms uždirbti.

Metinėje finansinėje atskaitomybėje įmonės skolos bei įsipareigojimai
atvaizduojami buhalterinio balanso savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų
dalies skyuriuje, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.“ (žr. Priedas1) (329;
PSL 430)

2.8 Nuosavybės teisių triada

Pagal, G. Kalčinską (2003), „Buhalterinėje apskaitoje sąvokos
„nuosavybė“, „nuosavybės teisė“ dažnai sutapatinama su sąvoka „ turtas“.
Nuosavybę reikėtų suprasti ne kaip pačius daiktus, bet kaip žmonių
santykius tarp daiktų. Šiuolaiknės civilės teisės teoretikai nuosavybės
teisę apibudina dvejopai – objektyviai ir subjektyvia. Nuosavybės teisę
objektyviąja prasme analizupjant, ją galima apibrėžti kaip visumą teisės
normų, susujisių su konkretaus turto valdymu, juo naudojimusi bei
disponavimu. Nuosavybės teisė abjektyviąja prasme nepriklauso nuo subjekto
– turto savininko,, ji siejama su nuosavybės santykius reglamentuojančiais
teisės aktais. Savininkas negali turėti įtakos (priimti, keisti ar
panaikinti) teisės aktams, reglamentuojantiems nuosavybės santykius, tačiau
jis privalo žinoti šių teisės aktų nuostatas, kad galėtų jomis remtis,
įgyvendindamas savininko teises, bet nepažeistų kitų savininkų teisių.

Nuosavybės teisė subjektyviąja prasme tiesiogiai siejama su subjektu –
turto savininku. Ji suprantama kaip savininko valia pagal galiojančių
teisės aktų reikalavimus valdyti, naudotis ar disponuoti turtu,
nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Šią savininko teisę užtikrina nuosavybės
teisė objektyvią ja prasme.

Nuosavybės teisę į objektyviąją ir subjektyviąją galima skirti pagal
tai, kas veikia turtą: jei savininkas – tai subjektyvioji nuosavybės teisė,
jei turtą veikia teisės normos ar atitinkamas juridinis faktas, turėsime
objektyviąją nuosavybės teisę.

Nuosavybės teisės subjektyviąja prasme turinį įtvirtina LR civilinis
kodeksas, kuriame numatyta, kad nuosavybės teisė – tai tesiė savo nuožiūra,
nepažeidžiant įstaymų ir kitų asmenų teisių ir nteresų, valdyti, naudoti
nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Ši teisių triada įvardijama kaip nuosavybės teisių turinys. Nors šios
teisės tarpusavyje glaudžiai susijusios, tačiau kiekvieną jų galime laikyti
savarankiška savininko teise.. Išskirtim kuri jų pagrindinė labai sunku,
nes kiekvienos jų svarba priklauso nuo savininko tam tikro poreikio – vienu
atveju svarbiausia gali būti naudojimosi turtu teisė, kitu atveju –
disponavimo teisė, o kilus ginčui dėl nuosavybės teisės pažeidimo,
svarbiausia yra valdymo teisė.Tarp savininko ir kito asmens atsiranda kiti
teisiniai santykiai (pvz. Turto nuoma, perleidimas – įsigijimas),
savininkas įgyja teisę iš antrosios šalies reikalauti ir tam tikrų aktyvių
veiksmų turto atžvilgiu: prižiūrėti išsinomuotą turtą, priimti perkamą
daiktąir kt.“ (562; PSL 842)

2.9 Įmonės kapitalo sudėtis

Pagal G. Kalčinską (2003), „ Kapitalo sąvoka tiek finansinėje
apskaitoje, tiek finansinėje atskaitomybėje – ne vienareikšmė ir viena
sudėtingiausių. Kapitalas turėtų būti suvokiamas kaip vienas iš įmonės
turto formavimo šaltinių, šiuo požiūriu jis susideda iš nuosavo ir
pasiskolinto kapitalo. Tai galima pavaizduoti lentelėje (žr.lentelė 6)

Lentelė 6

Bendrovės kapitalo sudėtis

Bedrovės kapitalas

Nuosavas kapitalas
Skolintas

kapitalas

Įstatinis Akcijų Rezervai nepa Do
Atidė Paimti kre Kitaip

kapitalas priedai Per Pri ki savo skirs taci jimai

ditai pasiskoli

kai va ti ms tytas
jos ir tas kapita

noji lo re akci pelnas
sub las

mo mazer joms

sidi

sis vai pirk

jos

ti

Kapitalas siaurąja prasme – kaip jį traktuoja buhalteriai – savininkų
nuosavybė, arba nuosavas kapitalas. Balanse savininkų nuosavybė išskirta į
atskirą skyrių kapitalas ir rerzervai.

Įstatinis kapitalas pirmiausia formuojamas įmonės veiklos pradžioje, ją
steigiant, kai įnešamas turtas, reikalnigas įmonės veiklai pradėti, o turto
įnešėjas tampa įmonės turto savininku. Akcinių bendrovių kapitalas
formuojamas daug sudėtingiau. Pačių akcinių bendrovių atsakomybė
kontrahentams ir net savininkams tebėra ribota, tai ribotos civilinės
atsakomybės įmonė. Akcinių bendrovių savininkai už įmonės įsiskolinimus
atsako tik pačių į įonę įneštomis sumomis. Akcinių bendrovių savininkų
nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas, kurio atsakomybę akcininkams
patvirtina specialūs nuosavybės vertybiniai popieriai – akcijos. Kiekvienos
akcinės bendrovės įstatinį kapitalą sudaro pasirašytų akcijų nominalių
vrčių suma.“ (566; PSL 842)

III. sAVININKŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA „K.DARGIO“ ĮMONĖJE

3.1 K.Dargio įmonės charakteristika

Įmonė įregistruota 1995 – 11 – 06 ir perregistruota 2000 – 01 –
25.Įmonė kodas Nr.4532896. Adresas:Gedimino g. 48,Lt – 5900,Tauragė.
Pagrindinis sąskaitos valdytojas Kęstutis Dargis; užimamos pareigos:
direktorius

Įmonė „Tauragės tvoros“ yra individuali įmonė.

Pagrindinė išleidžiama produkcija – įvairūs betoniniai ir gipsiniai
dirbiniai tvoroms ir kiemo mažajai architektūrai, eksperimentiniai
dirbiniai kiemo mažajai architektūrai.Paslaugos – prekyba įvairiomis
statybinėmis medžiagomis ir tvorų bei mažosios architektūros statybos darbų
projektavimas, organizavimas bei vykdymas.

Įmonė pagal savo statusą yra individuali įmonė.Visas jos valdymas yra
sutelktas įmonės direktoriaus rankose, kuris skirsto užduotis visiems
įmonės darbuotojams.

Įmonės veiklą organizuota per atskirų padalinių bendradarbiavimą ir
užduočių bendrą įgyvendinimą, tik šiek tiek didesnį savarankiškumą turi
komerciniai padaliniai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

Įmonė yra pelno siekianti organizacija, septintus metus dirbanti
gamybinėje sferoje. Pagrindinė veikla yra betono,gipso ir cemento gaminių
bei dirbinių gamyba. Kaip papildoma veikla yra paslaugų teikimas:
statybinių medžiagų mažmeninė prekyba ir statybos organizavimo bei vykdymo
darbai.

Gaminama produkcija orientuota tiek į įvairias organizacijas, tiek
ir į individualius vartotojus vykdančius savo teritorijų tvarkymo
darbus.Apie 50% pagamintos produkcijos patiekiama Klaipėdos, Tauragės,
Kauno ir Vilniau apskričių vartotojams, 49% likusiems Lietuvos regionams ir
1% eksportuojama (į Latviją ir Vokietiją).

3.2 K. Dargio įmonės analizavimas praktiškai

□ Ši įmonė sausio 1 d. turėjo grynųjų pinigų – 300 lt. Ir prekių

už 2000 lt. Visas šis turtas priklausė įmonei. Per sausį ji

atliko keletą išvardintų operacijų.

K. Dargio įmonė pasiskolino iš banko 500 lt

| Turtas = skolintojų |
|nuosavybė + savininkų nuosavybė |
| |Pinigai |Prekės |Banko paskola |K. Dargio kapitalas|
| |+ | | | |
|Apskaitos | 300 | 2000 | – | 2300 |
|lygybė prieš | | | | |
|operaciją | | | | |
|Operacijos | +500 | – | +500 | – |
|įtaka | | | | |
|Apskaitos | 800 | 2000 | 500 | 2300 |
|lygybė po | | | | |
|operacijos | | | | |

Paaiškinima. Po šios operacijos 500 lt padidėjo įmonės turtas (pinigai)
Tačiau šiuos pinigus įmonė turės tik laikinai ir po kelių mėnesių privalės
gražinti bankui. Taigi apskaitoje turi būti nurodytas skolintojų nuosavybės
padidėjimas – banko paskola.

□ Įmonė įsigijo prekių už 250 lt, pinigus sumokėji iš karto.

| Turtas = skolintojų|
|nuosavybė + savininkų nuosavybė |
| |Pinigai |Prekės |Banko paskola |K. Dargio kapitalas|
| |+ | | | |
|Apskaitos | 800 | 2000| 500 | 2300 |
|lygybė prieš | | | | |
|operaciją | | | | |
|Operacijos | -250 | +250 | – | – |
|įtaka | | | | |
|Apskaitos | 550 | 2250 | 500 | 2300 |
|lygybė po | | | | |
|operacijos | | | | |

Taigi po šios operacijos keičiasi turto struktūra: pinigai virsta
prekėmis. Bendra turto suma lieka nepakitusi. Taip pat nesikeičia ir
nuosavybės suma bei struktūra.

□ K. Dargis į sąskaita banke įnešė 250 lt iš asmeninių santaupų.

| Turtas = skolintojų|
|nuosavybė + savininkų nuosavybė |
| |Pinigai |Prekės |Banko paskola |K. Dargio kapitalas|
| |+ | | | |
|Apskaitos | 550 | 2250| 500 | 2300 |
|lygybė prieš | | | | |
|operaciją | | | | |
|Operacijos | +250 | | – | 250 |
|įtaka | |- | | |
|Apskaitos | 800 | 2250 | 500 | 2250 |
|lygybė po | | | | |
|operacijos | | | | |

Personalinės įmonės savininkas gali savo nuožiūra įnešti turto į įmonę
bei jo paimti. Kadangi įmonės turtas atskirtas nuo jo savininko turto,
tokie įvykiai laikomi operacijomis, keičiančiomis įmonės turtą ir
nuosavybę. Įnešus turto, padaugėja ne tik įmonei priklausančią vertybinių
popierių (pinigų), bet padidėja ir savininko kapitalas.

Tarkime kad ši įmonė yra akcinė bendrovė ir paradavinėja akcijas,

galimos šios operacijos:

□ Sakykime, kad asmuo įsigijo 85 paprastąsias įmonės akcijas už

bendrą 8500 lt sumą (akcijų kaina lygi jų nominaliai vertei – po

100 lt už akciją). Apskaitoje ši operacija turi būti atvaizduota

tokiu įrašu:

3010 Akcinis kapitalas D
272 Kasa K

D (paprastoios akcijos) K lik. 1000

Lik. 500000

8500

8500

lik. 18500

lik. 508500

Po šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijas
įsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininkų.

Tarkime, kad įmonei atlikus pipildomą akcijų emisiją, akcininkai
pasirašė įsipareigojimus pirkti 160paprastųjų akcijų po 100 lt už
kiekvieną, iš viso 16000 lt. 19X5 m. Gruodžio 31 d. jie įsipareigojo
sumokėti ir tą pačią dieną įnešė į įmonės kasą 12200 lt, įsigydami 122
akcijas. Dar 3800 lt akcininkai įsipereigojo sumokėti per 10 dienų,
pradedant 19X6 metų sausio 15 – aja. Šiuo atveju 19X5 m. gruoždio 31 d.
sąskaitose bus atlikti tokie įrašai, kuriais registruojama bendra įstatinio
kapitalo suma (sąskaitos nr. 3010 akcinis kapiatalas (paprastosios akcijos)
kredite), padidėjusi grynųjų pinigų suma (sąskaitoje nr. 272 kasa), o
kontrarinės kapitalui sąskaitos nr 302 nepareikalautas įmokėti kapitalas (-
) debete užfiksuojama dar nepareikalauta įmokėti kapitalo suma, mažinanti
bendrą įmonės kapitalo sumą.

3010 akcinis kapitalas

D (paprastosios akcijos) K D

272 kasa K

Lik. 500000
lik. 10000

850

8500

lik. 508500
lik. 18500

302 nepareikalautas

D įmonės kapiatalas (-) K

Lik. 0

lik. 3800

□ Tarkime, kad įmonė išleido 140 akcijų, kurių kiekvienos normalioji

vertė 100 lt. Šios akcijos buvo parduotos už 15400 lt, t.y. po 110 lt

kiekviena. Ši ūkinė operacija buhalterinėse sąskaitose turės būti

užregistrtuota tokia sąskaitų korespondencija:

D 272 Kasa K D 301 akcinis
kapitalas K

15400

14000

31 akcijų priedai

(nominaliosios vertės

D perviršis K

Akcijų priedai balanse atvaizduojami kapitalo ir rezervų skyriaus
eilutėje II akcijų priedai. Jeigu įmonė nutaria padidinti įstatinį kapitalą
be papildomų akcininkų įnašo, bet prijungiant prie įstatinio kapitalo
akcijų nominaliosios vertės perviršį, šis sprendimas registruojamas
kredituojant sąkaitą Nr, 31 (taip sumažinant akcijų priedus prie
įstatatinio kapitalo pridedama suma) ir ta pačia suma kredituojant sąskaitą
Nr. 301 akcijų kapitalas.

□ Tarkime, kad visuotiniame ataskaitineme susirinkime, įvykusiame

19X6 m. kovo 20 d., akcininkai nusprendė sudaryti 28000 lt rezervą

priestato statybai. 19X6 m. lapkričio 5 d. įmonė šiam tikslui

skirtą sumą sumokėjo statybos UAB, pastačiusiai priestatą, kurį

specialiu aktu priėmė naudoti statybą užsakiusi įmonė.
Visos korespondencijos, kuriomis registruojamos šios operacijos,
opavaizduosime svhema:

592 pervedimai 3322 rezervas 692
pervedimai į

D Iš rezervų K D priestato statybai K D kitus rezervus
K

1)28000
1028000

4)28000 4)28000

tęsinys kitame lape

271 sąskaitos 450 skolos tiekėjams

12020 pastatai

D bankuose K D ir rangovams K D
(įsigijimo savikaina) K

2)28000

2) 28000

3) 28000 3) 28000

Schemos korespondencijos papaiškinimas:

1)Registruojamas akcininkų sprendimas suformuoti rezervą priestato
statybai; 28000 lt padidėja paskirstytini rezervai; dėl rezervo sudarymo
28000 lt sumažėja skirstytino pelno suma.

2) Registruojamas akcininkų sprendimo įgyvendinimas – priestato
naudojimo pradžia: 28000 lt padidėja įmonės skola priestatą stačiusiems
rangovams ir tiek pat padidėjo turto – pastat.

3)Registruojamas įmonės skolos rangovas, pastačiusiems priestatą,
sumažėjimas.

4)Registruojamas rezervo panaikinimas: 19X5 m. sudaryto rezervo suma
(28000 lt) pervedama į ateinančio laikotarpio (19X6m.) skirstytiną pelną.

□ Tarkime, kad įmonė per 19X5 m. pardavė prekių už 28000 lt. Pardavimo –

pirkimo sutartyje numatyta, kad į šią kainą įeina metų trukmės garantinė

parduotų prekių priežiūra. Todėl pardavėjas, apskaičiavęs numatomas

garantinio aptarnavimo išlaidas, suformavo 3000 lt atidėjimą garantiniam

parduotų prekių remontui, kurį numatoma atlikti per 19X6 m.. Iki 19X6m.

gruodžio 31 d. (t.y. garantiniui laikotarpiui), atlikdama, 19X5 m.

parduotų prekių garantinį aptarnavimą, įmonė padarė 2600 lt išlaidų.

Visa ši korespondencija pavaizduojama taip:

61152 Atidėjimų kitiems

3630 Atidėjimai
įsipareigojimams ir

garantiniam parduotų prekių reikalavimams
padengti

D remontui K D

kąnaudas K

1) 3000 1)
3000

2) 2600

3) 400

tęsinys kitame lape

542 Pagautė (atidėjimų

įsipareigojimų ir

201 komplektavimo reikalavimams
padengti

D gaminiai K D
atstatymai) K

2) 2600

3) 400

Schemos korespondencijos paaiškinimas:

1)Registruojama 19X5 metais parduotų prekių remontui skirtas
atidėjimas: 3000 lt padidėja sudaromo atidėjimo suma ir tiek pat padidėja
atidėjimų sąnaudos.

2)Registruojamos išlaidos, padarytos atliekant parduotų prekių
garantinį remontą: 2600 lt sumažėjo turto remonto metu pakeisti tam tikri
komplektiniai blokai). Tiek pat mažinama ir anksčiau sudaryto atidėjimo
suma. Tai reiškia, kad 2600 lt sumažėjo sutartinis pardavėjo
įsipareigojimas pirkėjui atlikti garantinę parduotų prekių priežiūrą.

3) Registruojamas iki garantinio laikotarpio pabaigos (19X6 m. gruodžio
31 d.) nepanaudotos atidėjimo sumos atstatymas: nepanaudota 400 lt (3000 lt
– 2600 lt) suma mažinamas anksčiau sudarytas atidėjimas garantiniam
parduotų prekių remontui bei pripažįstama 19X6 metų pagautė (400 lt)

Iš šių praktinių pavyzdžių matome kaip vyksta savininkų nuosavybės ir
įsipareigojimų apskaita. Ir galime pateikti išvadas.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Nagrinėdama šią temą išsiaiškina kad:

1) Finansai mokslo požiūriu- tai bendriausia mokslo kategorija, o
ekonominiu požiūriu – tai savarankiškas instrumentas, kuriuo tauta, jos
ūkio subjektai ir valstybė atlieka paskirstomuosius ir perskirstomuosius
santykius bei vykdo kontrolės funkciją.

Finansų paskirtis yra realizuojama jų funkcijomis. Finansų atliekamos
funkcijos atskleidžia ir finansų esmę. Pirmiausia finansų paskirtis yra
realizuojama dviem jų vykdomomis funkcijomis – paskirstomąja ir
perskirstomąja

Finansų paskirstomoji funkcija – tai pirminio paskirstymo funkcija.
Pirminis paskirstymas vyksta per valstybės įstatymais numatytą laikotarpį.
Pirminio paskirstymo metodas – atsiskaitymai į piniginį fondą.

Finansų ištekliai – tai materialūs finansinių santykių reiškėjai.
Mikroprasme – tai finansų ištekliai, skirti išplėsitnei reprodukcijai
(gamybai, paskirstymui, mainams ir vartojimui), o makroprasme – tai finansų
ištekliai, skirti šalies ginybai, valstybės valdymui ir kt.

2) Savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jie investuoja į savo
įmonę ir ką gavo iš jos veiklos disponuodami visu turtu. Savininko
nuosavybė lygi tai turto sumai, kuri priklauso ekonominio vieneto
savininkams. Savininkų nuosavybė yra turtas, liekantis po to, kai iš viso
turto išskaičiuojama skolintjų nuosavybė.Savininkų nuosavybę didina
papildomi jų investavimai (turto įdėjimai), įmonės veikloje uždirbtas
pelnas ir pagautė bei trečiųjų asmenų dovanojimai įmonei. Savininkų
nuosavybę mažina jų turto išėmimai (taip pat ir dividendų išmokėjimai) bei
visose įmonės veiklos rūšyse patirtas nuostolis ir netekimai.

3) Rezervus sudaro ir tvirtina įmonių savininkai, skirdami juos
konkretiems tikslams, dažniausiai įvairioms įmonei reikšmingoms ir
pakankamai brangioms programoms vykdyti. Rezervas – tai tam tikras laikinas
pelno paskirstymo bei jo naudojimo apribojimas, nemažinantis savininkų
nuosavybės, tačiau išskiriantis tą uždirbto pelno dalį, kuri numatoma
konkretiems tikslams.

Įmonei padovanotas turtas, be abejo, priskirtinas savininkų nuosavybei,
tačiau, visiška nuosavybe dovanotasis turtas paprastai pereina ne iš karto
jį gavus, bet po kurio laiko, kai dovaną gavusi įmonė įvykdo tam tikrus
dovanotojo reikalavimus.

4) Kiekvienai įmonei labai svarbu ne tik stebėti, kaip skolas padengia
jos kontrahentai, bet ir laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, įvykdyti
kitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, su kuriais įmonę sieja
įsipareigojimai sumokėti šiems asmenims tam tkrą pinigų sumą arba atlikti
tam tikrus darbus ar patiekti prekes, už kurias tretieji asmenys apmokėjo
iš karto.

Sūlymai:

1) Siūlyčiau, kad įmonė parduotų kuo daugiau paprastųjų akcijų, nes po
šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijas
įsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininkų.

2) Esant indvidualiai įmonei įmonės savininkas gali įnešti kuo
daugiau pinigų, nes nuo įnešto turto, padaugėja ne tik įmonei priklausančių
vertybinių popierių (pinigų), bet padidėja ir savininko kapitalas.

Literatūros sąrašas

1) Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Rosma, 2004. 188 p.

ISBN 9986-00-388-1

2) Dauderis H. Finansų apskaita I t. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo

ir švietimo centras, 1993. 344p.

3) Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 316

p. ISBN 9955-491-69-8

4) Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 842 p.

ISBN 9955-04-082-3

5) Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 430 p.

ISBN 9986-487-35-8

6) Ribinskienė G. Apskaitos tvarkymas individualiose įmonėse pinigų

principu./ G. Ribinskienė, L. Švelginienė, R. Rasickienė. Vilnius,

2000. 150 p. ISBN 9986-487-98-6

7) Smalenskas G. Finansai. Vilnius, 2001. 43 p. ISBN 9955-449-19-5

8) Nuosavo kapitalo pokyčiu apskaita, 2005 [žiūrėta 2005 m. Vasario

17d.]. Prieiga per internetą:

www.apskaitosinstitutas.lt/main.php?category= 15&number=1

9) Kaip tvarkyti apskaitą individualiose įmonėse ir ūkinėse bendrijose.

Vilnius, 1995. 69p. ISBN 9986-487-20-X

PRIEDAI

Priedas 1

Ištrauka iš buhalteronio balanso (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai)

|D. |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | | | |
| | | | | |
|I. |Po vienerių netų mokėtinos sumos ir| | | |
| |ilgalaikiai įsipareigojimai | | | |
|1.1. |Finansinės skolos | | | |
|1.1.1. |Antraeilės | |...|.... |
|1.1.2. |Neantraeilės | |...|.... |
| | | |. | |
|1.1.3. |Išperkamosios nuomos ir panašūs | |...|... |
| |įsipareigojimai | |.. | |
|1.1.4. |Kreditinės institucijos | |...|.... |
| | | |. | |
|1.1.5. |Kitos | |...|... |
| | | |. | |
|1.2. |Prekybos skolos (skolos, susijusios| | | |
| |su prekių pardavimu) | | | |
|1.2.1. |Tiekėjas | |.. |.... |
|1.2.2. |Apmokėtini vekseliai | |...|.. |
|1.3. |Avansu gautos sumos pagal | | | |
| |pasirašytas sutartis | | | |
|1.4. |Kitos mokėtinos sumos ir | | | |
| |ilgalaikiai įsipareigojimai | | | |
|II |PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS| | | |
| |IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI | | | |
|II.1. |Ilgalaikių skolų einamųjų metų | | | |
| |dalis | | | |
|II.2. |Finansinės skolos | | | |
|II.2.1. |Kreditinės institucijos | |...|.... |
|II.2.2. |Kitos | |...|.... |
|II.3. |Prekybos skolos | | | |
|II.3.1. |Tiekėjams | |...|.... |
| | | |. | |
|II.3.2. |Apmokėtini vekseliai | |...|.... |
|II.4. |Avansu gautos umos pagal | | | |
| |pasirašytas utartis | | | |
|II.5. |Mokesčiai, atlyginimas ir | | | |
| |socialiniai draudimai | | | |
|II.5.1. |Mokesčiai | |...|... |
|II.5.2. |Atlyginimai | |...|... |
| | | |.. | |
|II.5.3 |Socialinis draudimas | |...|.. |
| | | |. | |
|II.6. |Kitosmokėtinos sumos ir | | | |
| |trumpalaikiai įsipareigojimai | | | |

Leave a Comment