FINANSŲ, SAVININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA
APSKAITOS KURSINIS DARBAS
Turinys
Įvadas…………………………………………………………….……………………………………………………… 21.Finansai. Finansųesmė………………………………………………………………………………….. 4 1.1. finansųapibrėžimas………………………………………………………..………………………………….4 1.2. finansųpaskirtis………………………………………………………….……………………………………. 4 1.3. finansų ištekliai, sudėtis irstruktūra………………………………………………………….………… 5 1.4. finansųgalimybės………………………………………………………….………………………………… 62. Savininkų nuosavybėS ir įsipareigojimŲAPSKAITA………………………………8 2.1. įmonės savininkųnuosavybė………………………………………………………….…………………..8 2.2 akcijųrūšys……………………………………………………………..………………………………………..11 2.3 Apskaitosmodelis……………………………………………………………………………………………. 13 2.4 Turtas ir josavininkai………………………………………………………………………………………..13 2.5 Rezervai iratidėjimai……………………………………………………………………………………….. 18 2.6 Dovanotosios nuosavybėsapskaita…………………………………………………………..………… 19 2.7 Įmonės skolų ir įsipareigojimųapskaita…………………………………………………………..… 19 2.8 Nuosavybės teisiųtriada…………………………………………………………….…………………….. 20 2.9 Įmonės kapitalosudėtis…………………………………………………………………………………….. 213 SAVININKŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA „X“ĮMONĖJE…………………………………… 23 3.1 K. Dargio įmonėscharakteristika…………………………………………………….………………… 23 3.2 K. Dargio įmonės analizavimaspraktiškai………………………………………………………….. 24 Išvados irsiūlymai…………………………………………………………..……………………………. 30
Literatūra……………………………………………………………………………………………………….. 32
Priedai………………………………………………………………………………………………………………… 33 PRIEDAS 1 Ištrauka iš buhalteronio balanso (mokėtinos sumos irįsipareigojimai)…………..33
3 Įvadas
Kiekviena vertybė yra turtas tik tada, kai jis turi savininką.Kiekvienoje įmonėje sukauptas turtas turi turėti savininką. Jis galipriklausyti pačiai įmonei t.y. jos savininkams, o dalis skolintojams,kreditoriams ar įmonės klientams.Kiekvienas turtas būtinai turi turėtisavininką, o buhalteriai turi apskaičiuoti tiek turtą, tiek nuosavybę irnurodyti konkrečiai kam kiek turo priklauso, kuriuo disponuoja įmonė. Turtas, kurį savo veikloje naudoja įmonė yra svarbus ir reikšmingaskiekvienam savininkui – kadangi dažniausiai norima žinoti ne kiek įmonėturi apstrakataus turo, o kiek turto priklauso tos įmonės savininkams. Nuosavas kapitalas apibudina tai, kas konkrečiai į įmonę įdėjo turtosteigiant įmonę, visą pradinį jos turtą įdeda steigėjai (savininkai). Jiemspriklauso ir įmonės veikos rezultatas gautas naudojant įmonės turtąpajamoms uždirbti. Savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jieinvestuoja į savo įmonę ir ką gavo iš jos veiklos disponuojant visu turtu. Nuosavybės klausimo aktualumas labai svarbus įmonės kūrimo metu irvėliau jos gyvavimo laikotarpiu kai įmonė disponuoja visu sukauptu turtu.Įmonės savininkui labai svarbu kiek jis investuos į savo turtą ir kiek išinvestuotų pinigų gaus naudos. Tai aktualus klausimas kiekvienamverslininkui. Jei įmonei neužtenka įnešto savininko turto įmonės veiklai vykdytisurandami papildomi turto kuriuo disponuoja įmonė šaltiniai, tai skolintojinuosavybė. Nuosavybės kitimas negalimas be turto kitimo. Padidėjus turtui, būtinaituri padidėti ir turto nuosavybė ar skolintojų nuiosavybė. Pasirinktos temos tikslas: išnagrinėti finansų, savininkų nuosavybės irįsipareigojimų esmę apskaitoje. Šią temą nagrinėdama naudosiu: Mokslinę literatūrą bei internetą. Išsamiai nagrinėdama šią temą turiu atsakyti į šiuos išsikeltusuždavinius. Uždaviniai: 1) Išnagrinėti koks yra finansų apibrėžimas, paskirtis,galimybės, ištekliai bei struktūra.? 2) Išaiškinti kas yra savininkų nuosavybė ir savininkų nuosavybę lemiantysiksniai? 3) Aptarti kas tai yra rezervai, atidėjmai ir dovanotoji nuosavybė? 4) Aptarti įmonės skolas ir įsipareigpojimus. I. Finansai. Finansų esmė
1.1 Finansų apibrėžimas
Pagal G. Smalenską (2001), „Finansai mokslo požiūriu- tai bendriausiamokslo kategorija, o ekonominiu požiūriu – tai savarankiškas instrumentas,kuriuo tauta, jos ūkio subjektai ir valstybė atlieka paskirstomuosius irperskirstomuosius santykius bei vykdo kontrolės funkciją. Be jų nebūtųĮmanomas aktyvus bendrojo vidaus produkto (BVP) paskirstymas irperskirstymas bei kontrolė. Todėl finansai yra visuma objektyviaisąlygojamų ekonominių santykių, kylančių iš išplėstinės reprodukcijospaskirstymo stadijos, turinčių pagrindinę išraiškos formą, paskirstomąjįpobūdį, finansiniį atributą materializuoti paskirstomuosius irperskirstomuosius santykius į finansinius išteklius, kad būtų kuo greičiaupatenkinti maksimalūs valstybės ir tautos bei jos ūkio subjektų poreikiai.“(7; PSL 188)
1.2 Finansų paskirtis
Pagal G. Smalenską (2001), „Finansų paskirtis yra realizuojama jųfunkcijomis. Finansų atliekamos funkcijos atskleidžia ir finansų esmę. Pirmiausia finansų paskirtis yra realizuojama dviem jų vykdomomisfunkcijomis – paskirstomąja ir perskirstomąja Finansų paskirstomoji funkcija – tai pirminio paskirstymo funkcija.Šios funkcijos objektas – sukurto visuminio projekto vertė. Pirminiupaskirstymu yra paskirstoma ūkio subjektų pridėtinė vertė ir jiemssukuriami piniginiai (finansiniai) fondai. Piniginiai fondai – tai nuopridėtinės vertės atskirta arba išskirta tam tikra piniginių lėšų dalis įpiniginį fondą, suteikiant jam tkslinę paskirtį ir santykinai savarankiškąfunkcionavimą tam tikroje įmonėje. Pirminis paskirstymas vyksta per valstybės įstatymais numatytąlaikotarpį. Pirminio paskirstymo metodas – atsiskaitymai į piniginį fondą.Teigiama, kad kuo daugiau finansai turės paskirstomųjų funkcijų, tuodaugiau bus piniginių fondų. Taigi būtina tobulinti paskirstomąją finansųfunkciją, kad būtų sukurta kuo daugiau piniginių fondų. Kartu reikiatobulinti paskirstymo metodą – atskaitymu, tam kuo dažniau naudoti tokiusšio metodo požymius kaip kaina, darbo užmokestis, kreditas ir kt. Pirminiu paskirstymu piniginiai fondai paskirstomi finansinės sistemosgrandyse., t.y. įmonių, įstaigų ir organizacijų bei visuomeniniųsusivienijimų. Pridėtinė vertė finansais yra paskirstoam ūkio subjektamsdetaliai nekonkretizuojant tikslinio panaudojimo. Antriniu paskirstymu (perskirstymu jau paskirstytų lėšų) valstybėsudaro biudžetinius ir nebiudžetionius fondus finansinės sistemos sferose,t.y. tarp materialinės ir nematerialinės gamybos ekonomikos šakų, šalieswteritorijų, nuosavybės formų, atskirų grupių ir gyventojų. Svarbus antrinio paskirstymo gautas produktas yra centrinis biudžetinisfondas (nacionalinis biudžetas). Nemažiau svarbus ir kitas antriniopaskirstymo produktas – nebiudžetinis fondas. Nebiudžetinių fondų formavimoir panaudojimo principas leidžia finansais puilniau materializuotifinansinius išteklius šalies finansinei būklei pagerinti. Antriniopaskirstymo metu kiekvienas ūkio subjektas gauna jam priklausančio subjekto
visuminę vertę pagal tikslinę paskirtį.“ (9; PSL 188.)1.3 Finansų ištekliai, sudėtis ir struktūra
Pagal G. Smalenską (2001), „Finansų ištekliai – tai materialūsfinansinių santykių reiškėjai. Mikroprasme – tai finansų ištekliai, skirtiišplėsitnei reprodukcijai (gamybai, paskirstymui, mainams ir vartojimui), omakroprasme – tai finansų ištekliai, skirti šalies ginybai, valstybėsvaldymui ir kt. Finansų ištekliai – tai įmonių, įstaigų ir valstybėssukaupti piniginių lėšų fondai, piniginės pajamos, sukaupimai irpatiekimai. Įmonėse sudaromi piniginių lėšų fondai yra decentralizuoti, ovalstybės sudaromi piniginių lėšų fondai yra bendravalstybiniai, t.y.centralizuoti. Tiek decentralizuotų (įmonių), tiek ir centralizuotų (valstybės)finansinių išteklių fondų sudarymą reglamentuoja specialūs įstatymai(įmonių, akcinių bendrovių ir kt.) biudžetinės sandaros ir biudžeto(kasmetinis įstatymas), valstybinio socialinio draudimo fondo ir kt. Finansų išteklių kaita planuojama „ į priekį“. Sudarant finansųišteklių kaitą reikia apgalvoti: 1) Ar pakaks pinigų išlaidoms apmokėti. 2) Ar daug ko reikės pirkti, prieš ką nors pagaminant ar parduodant. 3) Ar teks mokėti algas dar nieko nepardavus. 4) Ar teks išgyventi vadinamuosius „liesesnius“ laikotarpius. Finansų paskirstymo būdai yra pirminis ir antrinis paskirstymas.Kapitalas gali būti parūpintas iš įvairių finansų išteklių šaltinių.(žr.lentelė 1)
1 lentelė Finansų išteklių šaltiniai
|Nuosavos ir joms prilygintos lėšos |Mobilizuojami |Patiekimai per || |finansų rinkoje |paskirstymą ||Pajamos |Patiekimai |Akcijų, obligacijų|Draudimo išmokos || | |ir kitų vertybinių| || | |popierių | || | |pardavimas rinkoje| ||Pelnas iš pagr. |Amortizaciniai |Kreditinės |Finansiniai ||Veiklos |atskaitymai |investicijos |resursai iš || | | |koncernų, šakinių || | | |struktūrų. ||Pelnas iš |Pajamos iš turto | | Pajų įnašai kaip ||mokslinių trimų |perdavimo | |finansiniai || | | |resursai ||Pelnas iš |Pastovūs pasyvai | |Dividendai ir ||finansinių | | |palūkanos ||operacijų | | | ||Pelnas iš statybos|Vidinių resursų | |Biudžeto ||montavimo darbų |mobilizacija | |subsidijos ||Kitos pajamų rūšys|Pajaus įnašai, | | Kitos resursų || |kiti patiekimai | |rūšys |
Skolinti finansų šaltiniai – tai lėšos, gautos š bankų, ar kitų ūkiosubjektų paskolos,kurios gali būti trumpalaikės ir ilgalaikės. Vlastybės įmonės savo finansų išteklių šaltinius sudaro išamortizacinių atskaitymų iš peln. Išoriniams šaltiniams priklauso akcininkųįnašai, kitų fizinių ir juridinių asmenų vienkartiniai negražinami įnaši irskolinto kapitalo lėšos. Bnedravalstybiniai, centralizuoti finansų išteklių fondai yra valstybėsbiudžetas, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, taip pat išdalies gyvybės ir negyvybės draudimo fondas, formuojamas valstybinėsdraudimo įstaigos.Įvairių akcinių draudimo bendrovių ir firmų fondai yradecentralizuoti.“( 10; PSL 188)
1.4 Finansų galimybės
Pgals G.Smalenską (2001), „Rinkos ekonomikos sąlygomis finansai turipotiancialias, t.y. nepasireiškiančias, bet galinčias pasireikštikiekybines ir kokybines galimybes. Kiekybinės finansų galimybės priklausonuo finansų išteklių dydžio. Tik esant pakankamai dideliems finansiniamsištekliams, finansai turi daugiau galimybių daryti poveikį ekonomikai. Taipjie tampa efektyvesniu ekonomikos valdymo instrumentu. Kokybinės finansųgalimybės priklauso nuo finansių santykių organizavimo būdo, efektyviųfinansų išteklių judėjimo ir panaudojimo formų ir kt. Objektyvios finansų galimybės priklauso nuo žmonių valios ar noro.. Josglūdi finansų, kaip kategorijos, esmėje, kurią atskleidžia finansų vykdomosfunkcijos. Finansų paskirstomoji ir perskirstomoji funkcija suteikiavisuomenei objektyvią galimybę formuoti ir kaupti piniginius fondus visiemsekonomikos struktūriniams padaliniams ir įvairiais valdymo lygiaisvisapusiškiems visuomeniniams poreikiams tenkinti. Subjektyvios finansų galimybės priklauso nuo –monių valios ar noro. Ožmonių valia ir noras lemia teisinę organizacinę verslo formą, finansiniussantykius, įmonių rūšį ir joms nustatytą pelno bei pajamų skirstymo tvarkąir t.t. Subjektyvios finansų galimybės priklauso ne tik nuo įmonės teisinėsformos, bet ir nuo įvairių jai suteiktų įgaliojimų bei nustatytosatsakomybės laipsnio ir atskaitomybės formos, valdymo institucijosstruktūros, turto likvidumo tvarkos ir kt. Tik rinka finansams suteikia dideles galimybes. Tos galimybės bus dardidesnės, jei finansai, kaip ekonominė kategorija, bus panaudoti ne tikvienoje iš išplėstinės reprodukcijos paskirstymo stadijų bet ir kitosestadijose – gamybos, mainų ir vartojimo. Išplėstinės reprodukcijos vartojimo stadijose finansais gali būtisuformuota vartojimo fondų struktūra,kontroliuojamas finansinių išteklių,medžiaginių ir darbo resursų sunaudojimas ir jų ekonomikos režimas šalyje,formuojamos vartojimui skiriamos visuminio produkto vartojimo apimtys,nustatoma, kokia nacionalinių pajamų dalis ar jų proporcija tekssuvartojimui ir kt. Kuo didesnės finansų galimybės, tuom reikšmingesnė ir jų įtaką tautosūkiui.“ (17; PSL 188)
II. SAVININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA
2.1 įmonės savininkų nuosavybė
Pagal H. Dauderį (1993), „Įsisklonimas – tai įsipareigojimas apmokėtiuž turtą ateityje arba suteikti paslaugas ar teikti prekes vėlesniulaikotarpiu. Kol skola negrąžinta, skolintojai turi teisę pretenduoti įįmonės trutą. Pavyzdžiui, banko skola yra įsipareigijimas grąžinti pinigus– pasiskolintą sumą – ateityje, taip pat ir mokėti palūkanas. Įsiskolonimasyra įsipareigojimas apmokėti tiekėjui už pirktas prekes arba suteiktaspaslaugas. Savininko nuosavybė lygi tai turto sumai, kuri priklauso ekonominiovieneto savininkams. Savininkų nuosavybė yra turtas, liekantis po to, kaiiš viso turto išskaičiuojama skolintjų nuosavybė.“ (10; PSL 344) „Jei visą turtą įdeda savininkai, tai jiems priklausys ir įmonėsūkininkavimo reultatas, gaunamas nadojant visą įmonės turtą. Šį rezultatągalima apibudinti kaip pelną, pasireiškiantį konkretaus įmonės turto
padidėjimu arba nuostolį, pasireiškiantį šio turtosumažėjimu.(žr.paveikslėlis 1)paveikslėlis 1
Didina Savininkų nuosavybė mažina
Įmonės turto Savininkų Uždirbtas išėmimai Patirtis Įdėjimai pelnas savininkams Nuostolis
1 pav. savininkų nuosavybės pasikeitimai.
Savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jie investuoja į savo įmonęir ką gavo iš jos veiklos disponupodami visu turtu.“ (internetas) Pagal A. Ivanauskienę (2004), „Nuosavo kapitalo sąvoką apskaitojeapibudina, kas konkrečiaim į įmonę idėjo turto. Lygybę tarp turtonuosavybės ir kapital galima praplėsti, įtraukiant įmonės įsipareigojimus:Turtas = nuosavas kapitalas + įsipareigjimai. Įmonės isipsreigojimus galimepavaizduoti paveikslėlyje“ (41; PSL 316) (žr.paveikslėį 2)
Paveikslėlis 2
Finansinės skolos
Prekybos skolos Ilgalaikiai Kitos mokėtinos sumos
Įsipareigojimai Finansinės skolos
Prekybos skolos
Trumpalaikiaiišankstinis apmokėjimas
Mokesčių, atlyginimų ir
Socialinio draudimo skolos
Kitos mokėtinos sumos
Pav.2 Įmonėsįsipareigojimai.
Pagal G. Kalčinską (1997) „Įmonėje esančią savininkų nuosavybę galimalaikyti tam tikru įmonės įsipareiogijimu savininkams.“ (299; PSL 430) Visąįmonės turtą galime pavaizduoti lentele.(žr.paveikslėlis 3)
Paveikslėlis 3
Akcinis kapitalas
Rezervai
Atidėtosios išlaidos Įmonės Savininkų Nepaskirstytas pelnas nuosavybė Trečiųjų asmenų dovanotas įm. turtas
TURTAS
= + Ilgalaikės įmonės skolos
Skolintojų
nuosavybė
Trumpalaikės įmonės skolos
pav.3 įmonės kapitalas
Pagal. G.Kalčinską, (1997), „ Savininkų nuosavybę didina papildomi jųinvestavimai (turto įdėjimai), įmonės veikloje uždirbtas pelnas ir pagautėbei trečiųjų asmenų dovanojimai įmonei. Savininkų nuosavybę mažina jų turtoišėmimai (taip pat ir dividendų išmokėjimai) bei visose įmonės veiklosrūšyse patirtas nuostolis ir netekimai. Akcinių bendrovių savininkų nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas,kurio priklausomybę akcininkams patvirtina specialūs vertybiniai popieriai– akcijos. Akcinių bendrovių savininkų nuosavybės pavaizduota shemoje.(žr.Lentelė2)
Lentelė 2 Akcinių bendrovių savininkų nuosavybės sudėtis
Privilegijuotosios alcijos s alcinis kapialas Paprastosios akcijos a v.Akcijų priedai n Kapitalo padi Papildomas u dėjimas kapitalas oPerkainojimo rezervas s Rezervai įstatymo numatyti a Nepaskirstyti v Paskirstytini y kapitalo Nepaskirstytas pelnas b sumažėjimas Nepareikalautas įmonės kapitalaė
ė Nekompensuotasnuostolis
Paprastosios akcijos suteikia jų savininkui balso teisę įmonėje:kiekviena akcija – po vieną balsą. Asmuo yra pilnavertis tos įmonėssavininkas. Privilegijuotosios akcijos jų savininkui paprastai nesuteikiabalso teisės akcininkų susirinkime. Įmonės savininkų nuosavybėatvaizduojama pagrindinės metinės finansinės atskaitomybės forma – balanso– savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalies kapitalo ir rezervųskyriuje, kuris apima penkias dideles savininkų nuosavybės grupes:kapitalą, akcijų priedus, ilgailaikio turto perkainavimo rezervą, kitųsavininkų sprendimu sudarytus rezervus bei nepaskirstytąjį pelną.“(305; PSL430) 2.2 Akcijų rūšys
Pagal H. Dauderį (1993), „ Terminas „paprastosios akcijos“ apibendrinavisas paprastąsias akcijas, kurių bendra suma reiškia akcininkų nuosavybėsteisę į likusį korporacijos turtą (turtas minus įsiskolinimai). Akcijųvienetų sertifikatas yra nuosavybės vieneto korporacijoje pažymėjimas.“(10; PSL 344.) Pagal G. Kalčinską (2003), „Pagal formą visos akcijos skirstomos įmaterialiąsias ir nematerialiąsias. Materialiųjų akcijų išraiška yraspecialūs šių vertybinių nuosavybės popierių lakštai. Nematerialiosiosakcijos registruojamos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, o jųsavininkai turi teisę gauti išrašus iš šių sąskaitų, kurieatitinkamaterialiąsias akcijas. Pgal Liteuvoje galiojančią tvarką uždarųjųakcinių bendrovių akcijos gali būti materialios ir nematerialios, oatvirųjų – tik nematerialios. Pagal disponavimo būdą visos akcijos skirstomos į vardines irpareikštines.s Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos būna tik vardinės.Vardinės akcijos lakšte nurodoma, kokios uždarosios akcinės bendrovėsišleista akcija, taip pat jos rūšis, nominali vertė ir asmens, kuriampriklauso ši akcija, vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas. Jeiguakcijos savininkas juridinis asmuo, nurodomi atitinkamų rekvizitųatitikmenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas ir jo buveinės adresas. Labai svarbus akcijų klasifikavimo požiūris – jų klasisfikavimas pagalturimų akcijų suteikiamas teises. Nors kai kurios teisės yra bendrosvisiems akcininkams, ne kiekviena įgyta akcija jos savininkui suteikiavienodas teises. Paprastosios akcijos suteikia jų savininkui balso teisęįmonėje: kiekviena akcija po vieną balsą. Jis yra visavertis tos įmonėssavininkas, kuris, beje, kartu su kitais savininkais solidariai dalijasi netik bendrovės teikiamomis privilegijomis, bet ir visa rizika, susijusia sujos veikla. Uždarius įmonę, su paprastųjų akcininkų savininkaisatsiskaitoma taip pat tik atsiskaičius su visais kitais kreditoriais, nespaprastąsias akcijas turintys asmenys yra tikrieji įmonės savininkai.Kadangi paprastosios akcijos suteikia teisę valdyti įmonę balsuojant, irturintis dfaug akcijų akcininkas turi daug balsų, jis gali daryti labaididelį poveikį tai įmonei. Privilegijuostosios akcijos jų savininkui paprastai nesuteikiama balsoteisė visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau šių akcijų dividendaibūna stabilūs. Neretai privilegijuotosioms akcijoms suteikiama kaupiamųjųdividendų tyeisė. Vadinasi vienais metais dėl įmonės sunkios finansinėsbūklės neišmokėjus dividendų privilegijuotųjų akcininkų savininkams,įsipareiguojama juos išmokėti kitais metais. Specialios akcijos priklauso valstybei ar savivaldybėms ir jųsavininkai naudojasi tam tikromis neturtinėmis teisėmis, kurių neturi kitųakcijų savininkai. Kad parduotų kuo daugiau akcijų, įmonės akcijomssuteikia labai daug teisių. Dėl to kartais bendrvės išleidžia skirtingų
klasių akcijų, kurių savininkams gali būti suteikta įvairių teisių beiprivilegijų. Kiekvienos klasės akcijų nominalioji vertė turi būti vienoda,o jų apskaitai skirtos atskiros didžiosios knygos sąskaitos. Kartais norintlabiau suinteresuoti įmonės darbuotojus verslo tikslais, akcinės bendrovėsišleidžia vadinamąsias darbuotojų akcijas. Pagal akcijų apmokėjimą visos akcijos, už kurias akcijų pasirašymosutartyje įsipareigojama sumokėti (todėl šios akcijos dar vadinamospasirašytosiomis) skirstomos į apmokėtas ir neapmokėtas akcijas.Paprastosios dar skirstomos į pareikalautas ir nepareikalautas apmokėti.“(572; PSL 842)2.3 Apskaitos modelis
Pagal H. Dauderį (1993), „Apskaitos lygybė nusako, kad visas turtas,priklausantis įmonei, turi būti visada lygus bendrai sumai finansiniųinteresų (nuosavybės) į šį turtą. Lygybė tarp turo ir nuosavybės yraparodoma lygybės ženklu. Lygybė išreiškiama taip: TURTAS = NUOSAVYBĖ Skolintojų finansiniai interesai į įmonės trutą prilygsta sumai, kuriąjie yra paskolinę. Savininko interesus sudaro suma, likusi po to, kai įmonėapmoka visas skolas. Todėl apskaitos lygybė yra išplečiama:“ (14; PSL 344) TURTAS = ĮSISKOLINIMAI + SAVININKŲ NUOSAVYBĖ
2.4 Turtas ir jo savininkai
„Apskaitoje turtu vadinami turintys vetę ekonominiai ištekliai irskolos įmonei, iš kurių ji gauna arba ateityje tikisi gauti kokios norsnaudos. Turtas privalo turėti savininką, bet nebūtinai juo turi būti įmonė,kurioje laikomas. Dalis turto gali būti ir skolinta. Manoma kad personalinių įmonių ir ūkinių bendrijų nuosavas turtasneatskirtas nuo jų savininkų turto.Apskaitos požiūriu tai visiškaiklaidingas teigunys, prieštaraujantis pagrindiniams apskaitos principams,vien jau dėl tos priežasties, kad ne visas savininkų asmeninis turtas yrair jų įmonės turtas. Neatskyrus jų, apskaitoje teks fiksuoti visai suįmonės veikla nesusijusius savininko asmeninio gyvenimo dalykus: maisto irnamų apyvokos daiktų pirkimą, mokesčius už komunalines paslaugas ir kt.Todėl įmonės turtą būtina atskirti nuo jo savininkų asmeninio turto.
ĮMONĖS SAVININKŲ TURTAS ≠ ĮMONĖS TURTAS
Turtas būtinai turi savininką. Todėl galima sakyti, kad viso turtovertė lygi jo savininkų interesų į jį sumai. Kitaip ir negali būti, nesnagrinėjamas tas pats įmonės turtas, tik iš skirtingų pozicijų. Iš čiaišplaukia fundamentali lygybė TURTAS = NUOSAVYBĖ Arba TURTAS = SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ + SAVININKŲ NUOSAVYBĖ Įapskaitos lygybę žiūrint bent jau iš matematinių pozicijų, turėtų būtiaišku, kodėl keičiantis turto sumai, atitinkamai turi kisti ir nuosavybė.“(Pačiolis, „Kiap tvarkyti apskaitą“, 1995) (8; PSL 69)
Vieno savininko nuosavybė ir partnerių nuosavybė
Pgal H. Dauderį (1993), „Komercinė įmonė gali būti vieno asmensnuosavybė arba daugiaasmenė partnerystė. Skirtumas sąskaitų balansolentelėje tarp vieno asmens nuosavybės ir partnerystės – tai savininkųnuosavybės pavaizdavimas. Nuosavybės sąskaita yra naudojama savininkoindėliui į verslą užregistruoti. Bet kokie savininko nuosavybės išėmimai,paprastai vadinami išėmimu, sumažina šios nuosavybės sąskaitą; įmonėjeuždirbtas grynasis pelnas padidina nuosavybės sąskaitą. Sąskaitų balansolentelėje savininko įdėta nuosavybė ir uždirbtas grynasis pelnas, grąžintasį ūkinę veiklą, yra lygiaverčiai rodikliai, jeigu tai korporacinė versloorganizavimo forma. Vieno savininko nuosavybė ir partnerių nuosavybėsąskaitų balanso lentelėje pavaizduojama taip:
Vieno savininko nuosavybė partneriųnuosavybė
$12000 $8000
4000
$12000
Partnerystė – naudingesnė už vieno savininko nuosavybę, nes įgalinasukaupti didesnę kelių partnerių nuosavybę, ji apjungia ir įvairiussugebėjimus, kuriuos partneriai pritaiko verslo veikloje. Partnerystėstrūkumas yra tas, kad kiekvienas savininkas turi būti atsakingas už visasverslo veiklos skolas.“ (11; PSL 344)
Nuosavybvės esmė personalinėje įmonėje
„Išnagrinėsime peronalinę S. Rugio įmonę, kurios savininkas taiso laikrodžius. Vadovaujantis įmonės principus, savininko (namas, įvairūs apyvokos daiktai ir kita) ir įmonės turtas yra atkirti. Šios įmonės turtą sudaro: patalpos, instrumentai, įvairios atsarginės detalės bei 15000 lt. Patalpos, instrumentai, atsarginės dalys bei dalis pinigų, įdėta į šią įmonę paties savininko. Be to 10000 lt S. Rugys pasiskolino iš banko, nes ketina prikti įrengimų. Tai šios šios apskaitos lygybė atrodo taip: (žr.lentelė 3)
lentelė 3 Personalinės įmonės apskaitos lygybė
| TURTAS = SKOLINTOJŲ ||NUOSAVYBĖ + SAVININKŲ NUOSAVYBĖ ||Pinigai + atsarginės +instrumentai + patalpos banko ||S.Rugio ||Dalys ||paskola kapitalas || 15000 5000 7000 23000 ||10000 40000 |
Kaip matome turto pusėje nurodyta, kuo konkrečiai disponuoja įmonė, taipinigai, atsarginės dalys, instrumentai ir patalpos. O nuosavybės pusėjenurodyta, kam priklauso tas turtas: 40000 lt S.Rugiui ir 10000 lt bankui.Personalinės įmonės savininko nuosavybė išreiškiama terminu kapitalas.Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui. Be toįmonė disponuoja pinigais, kuriuos jis pasiskolino iš banko. Už teisę naudotis skolintu turtu įmonė moka šio turto savininkui tamtikrą atlyginimą – palūkanas. Taigi savininko nuosavybė lygi turtui, kurislieka gražinus visas įmonės skolas ir įsipareigojimus. Todėl S. Rugiokapitals lygus: Įmonės turtas (5000) – skolintojų nuosavybė (10000) =savininko nuosavybė (40000)(S.Rugio kapitalas).“ (Pačiolis, „Kiap tvarkytiapskaitą“, 1995) (8; PSL 69)
Nuosavybės esmė ūkinėje bendrijoje
„Išnagrinėsiu ūkinę bendriją „Ratas“. Šios įmonės savininkai yra duasmenys: Gylys ir Jonušis. Įmonė taiso mašinas, keičia tepalus, atkliekakitus smulkius automobilių remonto darbus. Visas įmonės turtas įvertintas250000lt, jį sudaro garažas, įvairūs įrengimai, atsarginės dalys,
instrumentai. Nuosavybės pusė atrodo taip: banko paskola – 15000lt, Gylioįnešto į įmonę turto vertė -100000lt, Jonušo- 135000lt. Taigi apskaitoslygybė atrodo taip: (žr.lentelė 4) Lentelė 4 Apskaitos lygybė| TURTAS = SKOLINTOJŲ NUOSAVYBĖ + SAVININKŲ ||NUOSAVYBĖ ||Atsarginės + instru + įrengimai + patalpos banko ||Gylio Jonušio ||dalys mentai ||paskola Kapitalas Kapitalas || 50000 30000 70000 10000 15000 ||100000 135000 |
Kaip matome, ūkinės bendrijos atveju savininkų nuosavybė išskaidomaatskiriems asmenims pagal turto įdėjimo į įmonę dydį. Gylio ir Jonušokapitalai rodo ne konkretų turtą, kuris priklauso vienam ar kitamsavininkui, o tik jų pretenzijas į tam tikrą turto dalį. Ūkinėjebendrijoje, esant keliems savininkams, atsiranda būtinybė paskirstytiūkininkavimo rezultatą savininkams. Pgal tai kiek kiekvienas įnešė turto,galima paskirstyti pelną.“ (Pačiolis, „Kiap tvarkyti apskaitą“, 1995) (8;PSL 69)
Turto ir nuosavybės sąryšis
„Kiekviena įmonė kasdien perka ir parduoda prekes ar žaliavas, mokaatlyginimus, įvairius mokesčius, skolinasi ir skolina pinigus, atliekakitas operacijas. Atlikus ūkinę operaciją, būtinai turi pasikeisti įmonėsturto arba nuosavybės struktūra ar bendra suma, tačiau privalo išliktilygybė tarp jų. Jeigu ši sąlyga neįvykdoma, įvykis nelaikomas operacija irnefiksuojamas apskaitos knygose.
Taigi po šios operacijos keičiasi turto struktūra: pinigai virstaprekėmis. Bendra turto suma lieka nepakitusi, nesikeičia nuosavybės sumabei struktūra.“ (Pačiolis, „Kiap tvarkyti apskaitą“, 1995)(9; PSL 69) Savininkų nuosavybę lemiantys veiksniai
„Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje savininko nuosavybėpadidėja apmokestinamųjų pajamų ir sumokėto pajamų moksčio skirtumu.Individualios įmonės savininko piniginiai ir turtiniai įnašai gamybinei arkomercinei savo įmonės veikla plėtoti neapmokestinami pajamų moksčiu, todėlneregistruojami bendrųjų įplaukų skiltyje ir didina savininkų nuosavybęįmonėje. Juk savininko turto vertė nesikeičia, padidėja ti turto dalis,skirta gamybinei komercinei veiklai plėtoti. Dar vienas veiksnys,didinantis savininko nuosavybę – neapmokestinamosios nerealizacinėsįplaukos. Savininkas gali naudoti po apmokestinimo įmonėje likusiaspajamas. Paprastai fauguma jų naudojama savininko asmeninėms reikmėms. Dalįjų savininkas gali skirti paramai ir labdara. Visi šie veiksniai apskaitojelemia savininko nuosavybės sumažėjimą. Savininko nuosavybę įmonėje galididinti arba mažinti keli veiksniai.(žr.lentelė5)
lentelė 5 Savininkų nuosavybę lemiantys veiksniai
Savininko pinigioniai įnašai sa Piniginiųlėšų paėmimas savi Savininko turtiniai įnašai vi ninko asmeninėms reikmėms Įmonės pajamos po apmokestinimo nin Turtopaėmimas savininko asme Neapmokestinamosios nerelizacinės didina kų mažina ninėms reikmėms. Įplaukos nuo Išlaidos, nemažinančio apmokes
sa. Tinamųjų pajamų
vybė Suteikta labdara, parama.
Ūkinių operacijų registracijos žurnale savininko nuosavybės apskaitaigali būti panaudota laisva 25 skiltis, kurią geriausia būtų pavadintisavininkų nuosavybė.“ (G. Ribinskienė, L. Švelginienė, R. Rasickienė 2000)(110; PSL 150)
2.5 Rezervai ir atidėjimai
Pagal G. Klačinską (1997) „Rezervus sudaro ir tvirtina įmoniųsavininkai, skirdami juos konkretiems tikslams, dažniausiai įvairiomsįmonei reikšmingoms ir pakankamai brangioms programoms vykdyti, pavyzdžiui,įmonės pastatų statybai, labdarai ir pan.Rezervas – tai tam tikras laikinaspelno paskirstymo bei jo naudojimo apribojimas, nemažinantis savininkųnuosavybės, tačiau išskiriantis tą uždirbto pelno dalį, kuri numatomakonkretiems tikslams ir dėl to negali būti savininkų išsidalyta kaipdidvidendai, taip pat neturi būti panaudota kokiems nors kitiems tikslamsnei buvo numatyta formuojant rezervą. Savininkų suformuoto rezervo suma šiuo atveju tik apriboja įmonėsvadovų, vykdančių sandėlio statybą, veiksmus, kai jie naudoja savininkamspriklausantį įmonės turtą. Rezervas rodo, kiek tam tikro turto savininkaileido valdytojams sunaudoti konkrečiam tikslui. Rezervas riboja ir pačiųsavininkų veiksmus nustatant išsimokėtinų didvidendų sumą. Įstatymunumatyti privalomieji rezervai, kuriuos būtina suformuoti vadovaujantisvaldžios nurodymais, neatsižvelgiant į įmonės savininkų valią. Visi rezervai grupuojami į paskirstytuosius ir nepaskirstytuosiusrezervus. Nepaskirstytinieji rezervai sudaromi įstatymų ir bendrovių įstatųnustatyta tvarka. Paskirstytinieji rezervai sudaromi ir naudojami bendrovėsįstatuose nustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimonutarimu.“(31;PSL 430) Pagal G. Kalčinską (2003), „ Atidėjimas – tai buhalterinė procedūra,kuria padarytos išlaidos priskiriamos to laikotarpio, kuriuo jos uždirbopajamas, sąnaudas. Atidėjimai laikomi nors ir specifine, tačiau savininkųnuosavybės sudedamąja dalimi. Atidėjimus sudaro įmonės savinimkų samdomivaldytojai – įmonės vadovai, nes iš esmės jų formavimas susijęs su įmonėsveiklos išlaidų darymu t.y. su einamuoju įmonės valdymu. Atidėjimai galibūti formuojami įvairiems tikslams, pavyzdžiui, garantiniam parduotų prekiųremontui, atsargų arba parduotų prekių gražinimams ir nukainojimams ir pan.„ (319; PSL 430)
2.6 Dovanotosios nuosavybės apskaita
Pagal G. Kalčinską (1997), „Dovanotasis turtas natūra, tarnavimo laikuir daugeliu kitų požymių gali visiškai nesiskirti nuo įmonėje naudojamokito tokio pat pobūdžio turto, tačiau jis ypatingas nuosavybės požiūriu.Įmonei padovanotas turtas, be abejo, priskirtinas savininkų nuosavybei,tačiau, antra vertus, visiškon pastarųjų dispozicijon dovanotasis turtaspaprastai pereina ne iš karto jį gavus, bet po kurio laiko, kai dovaną(labdarą, dotaciją) gavusi įmonė įvykdo tam tikrus dovanotojo reikalavimus.Tik įvykdžius dovanojimo sutartyje numatytas sąlygas, dovanotasis turtasnegrįžtamai tampa tikra, visiška jo gavėjo nuosavybė. Bendra įmonei
dovanoto turto suma nuosavybės dalyje rodoma balanso skyriuje finansavimasbei atitinkamoje sąskaitoje kapitalo dotacijos ir subsidijos. Kiekvienam išoriniam ir vidiniam apskaitos informacijos vartotojuilabai svarbu žinoti, ar tam tikrą pelno dalį uždirbo pačių savininkųnuosavybė, ar kitų įmonių – trečiųjų asmenų – dovanotieji įnašai. Tretiejiasmenys dovanodami įmonei ilgalaikį turtą, be abejo, nemano, kad šis turtasbus išsidalytas, bet tikisi, kad ilgą laiką bus pelningai naudojamasįmonėje, uždirbs jai pajam ne vieną ataskaitinį laikotarpį. Dovanotojo turto tiesiopgiai parodyti savininkų nuosavybės sudėtyje(didinant gavėjo nuosavybę ar mažinant dovanotojo nuosavybę) negalima darir todėl, kad toks sprendimas – pačių savininkų, o ne įmonės valdytojųkompetencija. Ne visos Vyriausybės ar kitų įmonių suteiktos verslo sąlygasgerinančios priemonės gali būti laikomos įmonei dovanotu turtu. Pirmiausiadovanojimas turi būti tikslinis ir suteiktas tokiu būdu, kad paramos dydįbūtų galima apytiksliai išmatuoti. Pavyzdžiui, negalima pripažinti dovanabanko ar Vyriausybės suteikto beprocenčio kredito, kuris buvo suteiktasįmonei už labai mažas palūkanas. Dovanotojo turto panaudojimas turi būti rodomas įmonės veiklossąnaudose: trumpalaikis nurašomas iš karto, kai sunaudojamas, o ilgalaikis– palaipsniui nudėvint tą turtą.“ (322; PSL 430)2.7 Įmonės skolų ir įsipareigojimų apskaita
Pagal G. Kalčinską (1997), „Kiekvienai įmonei labai svarbu ne tikstebėti, kaip skolas padengia jos kontrahentai, bet ir laiku atsiskaitytisu savo kreditoriais, įvykdyti kitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims,su kuriais įmonę sieja įsipareigojimai sumokėti šiems asmenims tam tkrąpinigų sumą arba atlikti tam tikrus darbus ar patiekti prekes, už kuriastretieji asmenys apmokėjo iš karto. Kuo didesnės skolos, tuos sudėtingiauįmonei gauti kreditus, tuo mažiau tokia įmone pasitiki ir kitikontrahentai. Prekybos skolos, už kurias paprastai nemokamos palūkanos,teigiamai atsiliepia įmonių veiklai, nes atlieka beprocenčio kreditovaidmenį. Tai reiškia, kad įmonė sugeba pritraukti tyretiesiems asmenimspriklausantį turtą savo pajamoms uždirbti. Metinėje finansinėje atskaitomybėje įmonės skolos bei įsipareigojimaiatvaizduojami buhalterinio balanso savininkų nuosavybės ir įsipareigojimųdalies skyuriuje, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.“ (žr. Priedas1) (329;PSL 430)
2.8 Nuosavybės teisių triada
Pagal, G. Kalčinską (2003), „Buhalterinėje apskaitoje sąvokos„nuosavybė“, „nuosavybės teisė“ dažnai sutapatinama su sąvoka „ turtas“.Nuosavybę reikėtų suprasti ne kaip pačius daiktus, bet kaip žmoniųsantykius tarp daiktų. Šiuolaiknės civilės teisės teoretikai nuosavybėsteisę apibudina dvejopai – objektyviai ir subjektyvia. Nuosavybės teisęobjektyviąja prasme analizupjant, ją galima apibrėžti kaip visumą teisėsnormų, susujisių su konkretaus turto valdymu, juo naudojimusi beidisponavimu. Nuosavybės teisė abjektyviąja prasme nepriklauso nuo subjekto– turto savininko,, ji siejama su nuosavybės santykius reglamentuojančiaisteisės aktais. Savininkas negali turėti įtakos (priimti, keisti arpanaikinti) teisės aktams, reglamentuojantiems nuosavybės santykius, tačiaujis privalo žinoti šių teisės aktų nuostatas, kad galėtų jomis remtis,įgyvendindamas savininko teises, bet nepažeistų kitų savininkų teisių. Nuosavybės teisė subjektyviąja prasme tiesiogiai siejama su subjektu –turto savininku. Ji suprantama kaip savininko valia pagal galiojančiųteisės aktų reikalavimus valdyti, naudotis ar disponuoti turtu,nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Šią savininko teisę užtikrina nuosavybėsteisė objektyvią ja prasme. Nuosavybės teisę į objektyviąją ir subjektyviąją galima skirti pagaltai, kas veikia turtą: jei savininkas – tai subjektyvioji nuosavybės teisė,jei turtą veikia teisės normos ar atitinkamas juridinis faktas, turėsimeobjektyviąją nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės subjektyviąja prasme turinį įtvirtina LR civiliniskodeksas, kuriame numatyta, kad nuosavybės teisė – tai tesiė savo nuožiūra,nepažeidžiant įstaymų ir kitų asmenų teisių ir nteresų, valdyti, naudotinuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši teisių triada įvardijama kaip nuosavybės teisių turinys. Nors šiosteisės tarpusavyje glaudžiai susijusios, tačiau kiekvieną jų galime laikytisavarankiška savininko teise.. Išskirtim kuri jų pagrindinė labai sunku,nes kiekvienos jų svarba priklauso nuo savininko tam tikro poreikio – vienuatveju svarbiausia gali būti naudojimosi turtu teisė, kitu atveju –disponavimo teisė, o kilus ginčui dėl nuosavybės teisės pažeidimo,svarbiausia yra valdymo teisė.Tarp savininko ir kito asmens atsiranda kititeisiniai santykiai (pvz. Turto nuoma, perleidimas – įsigijimas),savininkas įgyja teisę iš antrosios šalies reikalauti ir tam tikrų aktyviųveiksmų turto atžvilgiu: prižiūrėti išsinomuotą turtą, priimti perkamądaiktąir kt.“ (562; PSL 842)
2.9 Įmonės kapitalo sudėtis
Pagal G. Kalčinską (2003), „ Kapitalo sąvoka tiek finansinėjeapskaitoje, tiek finansinėje atskaitomybėje – ne vienareikšmė ir vienasudėtingiausių. Kapitalas turėtų būti suvokiamas kaip vienas iš įmonėsturto formavimo šaltinių, šiuo požiūriu jis susideda iš nuosavo irpasiskolinto kapitalo. Tai galima pavaizduoti lentelėje (žr.lentelė 6)
Lentelė 6 Bendrovės kapitalo sudėtis
Bedrovės kapitalas Nuosavas kapitalasSkolintas
kapitalas Įstatinis Akcijų Rezervai nepa DoAtidė Paimti kre Kitaip kapitalas priedai Per Pri ki savo skirs taci jimai ditai pasiskoli kai va ti ms tytas
jos ir tas kapita noji lo re akci pelnassub las mo mazer joms sidi sis vai pirk jos tiKapitalas siaurąja prasme – kaip jį traktuoja buhalteriai – savininkųnuosavybė, arba nuosavas kapitalas. Balanse savininkų nuosavybė išskirta įatskirą skyrių kapitalas ir rerzervai. Įstatinis kapitalas pirmiausia formuojamas įmonės veiklos pradžioje, jąsteigiant, kai įnešamas turtas, reikalnigas įmonės veiklai pradėti, o turtoįnešėjas tampa įmonės turto savininku. Akcinių bendrovių kapitalasformuojamas daug sudėtingiau. Pačių akcinių bendrovių atsakomybėkontrahentams ir net savininkams tebėra ribota, tai ribotos civilinėsatsakomybės įmonė. Akcinių bendrovių savininkai už įmonės įsiskolinimusatsako tik pačių į įonę įneštomis sumomis. Akcinių bendrovių savininkųnuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas, kurio atsakomybę akcininkamspatvirtina specialūs nuosavybės vertybiniai popieriai – akcijos. Kiekvienosakcinės bendrovės įstatinį kapitalą sudaro pasirašytų akcijų nominaliųvrčių suma.“ (566; PSL 842)
III. sAVININKŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA „K.DARGIO“ ĮMONĖJE
3.1 K.Dargio įmonės charakteristika
Įmonė įregistruota 1995 – 11 – 06 ir perregistruota 2000 – 01 –25.Įmonė kodas Nr.4532896. Adresas:Gedimino g. 48,Lt – 5900,Tauragė.Pagrindinis sąskaitos valdytojas Kęstutis Dargis; užimamos pareigos:direktorius Įmonė „Tauragės tvoros“ yra individuali įmonė. Pagrindinė išleidžiama produkcija – įvairūs betoniniai ir gipsiniaidirbiniai tvoroms ir kiemo mažajai architektūrai, eksperimentiniaidirbiniai kiemo mažajai architektūrai.Paslaugos – prekyba įvairiomisstatybinėmis medžiagomis ir tvorų bei mažosios architektūros statybos darbųprojektavimas, organizavimas bei vykdymas. Įmonė pagal savo statusą yra individuali įmonė.Visas jos valdymas yrasutelktas įmonės direktoriaus rankose, kuris skirsto užduotis visiemsįmonės darbuotojams. Įmonės veiklą organizuota per atskirų padalinių bendradarbiavimą iružduočių bendrą įgyvendinimą, tik šiek tiek didesnį savarankiškumą turikomerciniai padaliniai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Įmonė yra pelno siekianti organizacija, septintus metus dirbantigamybinėje sferoje. Pagrindinė veikla yra betono,gipso ir cemento gaminiųbei dirbinių gamyba. Kaip papildoma veikla yra paslaugų teikimas:statybinių medžiagų mažmeninė prekyba ir statybos organizavimo bei vykdymodarbai. Gaminama produkcija orientuota tiek į įvairias organizacijas, tiekir į individualius vartotojus vykdančius savo teritorijų tvarkymodarbus.Apie 50% pagamintos produkcijos patiekiama Klaipėdos, Tauragės,Kauno ir Vilniau apskričių vartotojams, 49% likusiems Lietuvos regionams ir1% eksportuojama (į Latviją ir Vokietiją).
3.2 K. Dargio įmonės analizavimas praktiškai
□ Ši įmonė sausio 1 d. turėjo grynųjų pinigų – 300 lt. Ir prekių už 2000 lt. Visas šis turtas priklausė įmonei. Per sausį ji atliko keletą išvardintų operacijų. K. Dargio įmonė pasiskolino iš banko 500 lt
| Turtas = skolintojų ||nuosavybė + savininkų nuosavybė || |Pinigai |Prekės |Banko paskola |K. Dargio kapitalas|| |+ | | | ||Apskaitos | 300 | 2000 | – | 2300 ||lygybė prieš | | | | ||operaciją | | | | ||Operacijos | +500 | – | +500 | – ||įtaka | | | | ||Apskaitos | 800 | 2000 | 500 | 2300 ||lygybė po | | | | ||operacijos | | | | |
Paaiškinima. Po šios operacijos 500 lt padidėjo įmonės turtas (pinigai)Tačiau šiuos pinigus įmonė turės tik laikinai ir po kelių mėnesių privalėsgražinti bankui. Taigi apskaitoje turi būti nurodytas skolintojų nuosavybėspadidėjimas – banko paskola.
□ Įmonė įsigijo prekių už 250 lt, pinigus sumokėji iš karto.
| Turtas = skolintojų||nuosavybė + savininkų nuosavybė || |Pinigai |Prekės |Banko paskola |K. Dargio kapitalas|| |+ | | | ||Apskaitos | 800 | 2000| 500 | 2300 ||lygybė prieš | | | | ||operaciją | | | | ||Operacijos | -250 | +250 | – | – ||įtaka | | | | ||Apskaitos | 550 | 2250 | 500 | 2300 ||lygybė po | | | | ||operacijos | | | | |
Taigi po šios operacijos keičiasi turto struktūra: pinigai virstaprekėmis. Bendra turto suma lieka nepakitusi. Taip pat nesikeičia irnuosavybės suma bei struktūra.
□ K. Dargis į sąskaita banke įnešė 250 lt iš asmeninių santaupų.
| Turtas = skolintojų||nuosavybė + savininkų nuosavybė || |Pinigai |Prekės |Banko paskola |K. Dargio kapitalas|| |+ | | | ||Apskaitos | 550 | 2250| 500 | 2300 ||lygybė prieš | | | | ||operaciją | | | | ||Operacijos | +250 | | – | 250 ||įtaka | |- | | ||Apskaitos | 800 | 2250 | 500 | 2250 ||lygybė po | | | | ||operacijos | | | | |
Personalinės įmonės savininkas gali savo nuožiūra įnešti turto į įmonębei jo paimti. Kadangi įmonės turtas atskirtas nuo jo savininko turto,tokie įvykiai laikomi operacijomis, keičiančiomis įmonės turtą irnuosavybę. Įnešus turto, padaugėja ne tik įmonei priklausančią vertybiniųpopierių (pinigų), bet padidėja ir savininko kapitalas.
Tarkime kad ši įmonė yra akcinė bendrovė ir paradavinėja akcijas, galimos šios operacijos:
□ Sakykime, kad asmuo įsigijo 85 paprastąsias įmonės akcijas už bendrą 8500 lt sumą (akcijų kaina lygi jų nominaliai vertei – po 100 lt už akciją). Apskaitoje ši operacija turi būti atvaizduota tokiu įrašu:
3010 Akcinis kapitalas D272 Kasa K D (paprastoios akcijos) K lik. 1000
Lik. 500000 8500 8500 lik. 18500 lik. 508500
Po šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijasįsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininkų.
Tarkime, kad įmonei atlikus pipildomą akcijų emisiją, akcininkaipasirašė įsipareigojimus pirkti 160paprastųjų akcijų po 100 lt užkiekvieną, iš viso 16000 lt. 19X5 m. Gruodžio 31 d. jie įsipareigojosumokėti ir tą pačią dieną įnešė į įmonės kasą 12200 lt, įsigydami 122akcijas. Dar 3800 lt akcininkai įsipereigojo sumokėti per 10 dienų,pradedant 19X6 metų sausio 15 – aja. Šiuo atveju 19X5 m. gruoždio 31 d.sąskaitose bus atlikti tokie įrašai, kuriais registruojama bendra įstatiniokapitalo suma (sąskaitos nr. 3010 akcinis kapiatalas (paprastosios akcijos)kredite), padidėjusi grynųjų pinigų suma (sąskaitoje nr. 272 kasa), okontrarinės kapitalui sąskaitos nr 302 nepareikalautas įmokėti kapitalas (-) debete užfiksuojama dar nepareikalauta įmokėti kapitalo suma, mažinantibendrą įmonės kapitalo sumą.
3010 akcinis kapitalas D (paprastosios akcijos) K D
272 kasa K Lik. 500000lik. 10000 850 8500 lik. 508500lik. 18500302 nepareikalautas
D įmonės kapiatalas (-) K
Lik. 0
3800
lik. 3800
□ Tarkime, kad įmonė išleido 140 akcijų, kurių kiekvienos normalioji vertė 100 lt. Šios akcijos buvo parduotos už 15400 lt, t.y. po 110 lt kiekviena. Ši ūkinė operacija buhalterinėse sąskaitose turės būti užregistrtuota tokia sąskaitų korespondencija:
D 272 Kasa K D 301 akciniskapitalas K 15400 14000
31 akcijų priedai (nominaliosios vertės D perviršis K
1400
Akcijų priedai balanse atvaizduojami kapitalo ir rezervų skyriauseilutėje II akcijų priedai. Jeigu įmonė nutaria padidinti įstatinį kapitaląbe papildomų akcininkų įnašo, bet prijungiant prie įstatinio kapitaloakcijų nominaliosios vertės perviršį, šis sprendimas registruojamaskredituojant sąkaitą Nr, 31 (taip sumažinant akcijų priedus prieįstatatinio kapitalo pridedama suma) ir ta pačia suma kredituojant sąskaitąNr. 301 akcijų kapitalas. □ Tarkime, kad visuotiniame ataskaitineme susirinkime, įvykusiame 19X6 m. kovo 20 d., akcininkai nusprendė sudaryti 28000 lt rezervą priestato statybai. 19X6 m. lapkričio 5 d. įmonė šiam tikslui skirtą sumą sumokėjo statybos UAB, pastačiusiai priestatą, kurį specialiu aktu priėmė naudoti statybą užsakiusi įmonė.Visos korespondencijos, kuriomis registruojamos šios operacijos,opavaizduosime svhema: 592 pervedimai 3322 rezervas 692pervedimai į D Iš rezervų K D priestato statybai K D kitus rezervusK 1)280001028000 4)28000 4)28000 tęsinys kitame lape
271 sąskaitos 450 skolos tiekėjams 12020 pastatai D bankuose K D ir rangovams K D(įsigijimo savikaina) K 2)28000 2) 28000 3) 28000 3) 28000
Schemos korespondencijos papaiškinimas: 1)Registruojamas akcininkų sprendimas suformuoti rezervą priestatostatybai; 28000 lt padidėja paskirstytini rezervai; dėl rezervo sudarymo28000 lt sumažėja skirstytino pelno suma. 2) Registruojamas akcininkų sprendimo įgyvendinimas – priestatonaudojimo pradžia: 28000 lt padidėja įmonės skola priestatą stačiusiemsrangovams ir tiek pat padidėjo turto – pastat. 3)Registruojamas įmonės skolos rangovas, pastačiusiems priestatą,sumažėjimas. 4)Registruojamas rezervo panaikinimas: 19X5 m. sudaryto rezervo suma(28000 lt) pervedama į ateinančio laikotarpio (19X6m.) skirstytiną pelną.
□ Tarkime, kad įmonė per 19X5 m. pardavė prekių už 28000 lt. Pardavimo – pirkimo sutartyje numatyta, kad į šią kainą įeina metų trukmės garantinė parduotų prekių priežiūra. Todėl pardavėjas, apskaičiavęs numatomas garantinio aptarnavimo išlaidas, suformavo 3000 lt atidėjimą garantiniam parduotų prekių remontui, kurį numatoma atlikti per 19X6 m.. Iki 19X6m. gruodžio 31 d. (t.y. garantiniui laikotarpiui), atlikdama, 19X5 m. parduotų prekių garantinį aptarnavimą, įmonė padarė 2600 lt išlaidų. Visa ši korespondencija pavaizduojama taip:
61152 Atidėjimų kitiems 3630 Atidėjimaiįsipareigojimams ir garantiniam parduotų prekių reikalavimamspadengti D remontui K D kąnaudas K 1) 3000 1)3000 2) 2600
3) 400 tęsinys kitame lape
542 Pagautė (atidėjimų
įsipareigojimų ir 201 komplektavimo reikalavimamspadengti D gaminiai K Datstatymai) K
2) 2600 3) 400
Schemos korespondencijos paaiškinimas: 1)Registruojama 19X5 metais parduotų prekių remontui skirtasatidėjimas: 3000 lt padidėja sudaromo atidėjimo suma ir tiek pat padidėjaatidėjimų sąnaudos. 2)Registruojamos išlaidos, padarytos atliekant parduotų prekiųgarantinį remontą: 2600 lt sumažėjo turto remonto metu pakeisti tam tikrikomplektiniai blokai). Tiek pat mažinama ir anksčiau sudaryto atidėjimosuma. Tai reiškia, kad 2600 lt sumažėjo sutartinis pardavėjoįsipareigojimas pirkėjui atlikti garantinę parduotų prekių priežiūrą. 3) Registruojamas iki garantinio laikotarpio pabaigos (19X6 m. gruodžio31 d.) nepanaudotos atidėjimo sumos atstatymas: nepanaudota 400 lt (3000 lt– 2600 lt) suma mažinamas anksčiau sudarytas atidėjimas garantiniamparduotų prekių remontui bei pripažįstama 19X6 metų pagautė (400 lt) Iš šių praktinių pavyzdžių matome kaip vyksta savininkų nuosavybės irįsipareigojimų apskaita. Ir galime pateikti išvadas.
IŠVADOS IR SIŪLYMAI
Nagrinėdama šią temą išsiaiškina kad: 1) Finansai mokslo požiūriu- tai bendriausia mokslo kategorija, oekonominiu požiūriu – tai savarankiškas instrumentas, kuriuo tauta, josūkio subjektai ir valstybė atlieka paskirstomuosius ir perskirstomuosiussantykius bei vykdo kontrolės funkciją. Finansų paskirtis yra realizuojama jų funkcijomis. Finansų atliekamosfunkcijos atskleidžia ir finansų esmę. Pirmiausia finansų paskirtis yrarealizuojama dviem jų vykdomomis funkcijomis – paskirstomąja irperskirstomąja Finansų paskirstomoji funkcija – tai pirminio paskirstymo funkcija.Pirminis paskirstymas vyksta per valstybės įstatymais numatytą laikotarpį.Pirminio paskirstymo metodas – atsiskaitymai į piniginį fondą. Finansų ištekliai – tai materialūs finansinių santykių reiškėjai.Mikroprasme – tai finansų ištekliai, skirti išplėsitnei reprodukcijai(gamybai, paskirstymui, mainams ir vartojimui), o makroprasme – tai finansųištekliai, skirti šalies ginybai, valstybės valdymui ir kt. 2) Savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jie investuoja į savoįmonę ir ką gavo iš jos veiklos disponuodami visu turtu. Savininkonuosavybė lygi tai turto sumai, kuri priklauso ekonominio vienetosavininkams. Savininkų nuosavybė yra turtas, liekantis po to, kai iš visoturto išskaičiuojama skolintjų nuosavybė.Savininkų nuosavybę didinapapildomi jų investavimai (turto įdėjimai), įmonės veikloje uždirbtaspelnas ir pagautė bei trečiųjų asmenų dovanojimai įmonei. Savininkųnuosavybę mažina jų turto išėmimai (taip pat ir dividendų išmokėjimai) beivisose įmonės veiklos rūšyse patirtas nuostolis ir netekimai. 3) Rezervus sudaro ir tvirtina įmonių savininkai, skirdami juoskonkretiems tikslams, dažniausiai įvairioms įmonei reikšmingoms irpakankamai brangioms programoms vykdyti. Rezervas – tai tam tikras laikinaspelno paskirstymo bei jo naudojimo apribojimas, nemažinantis savininkųnuosavybės, tačiau išskiriantis tą uždirbto pelno dalį, kuri numatomakonkretiems tikslams.
Įmonei padovanotas turtas, be abejo, priskirtinas savininkų nuosavybei,tačiau, visiška nuosavybe dovanotasis turtas paprastai pereina ne iš kartojį gavus, bet po kurio laiko, kai dovaną gavusi įmonė įvykdo tam tikrusdovanotojo reikalavimus. 4) Kiekvienai įmonei labai svarbu ne tik stebėti, kaip skolas padengiajos kontrahentai, bet ir laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, įvykdytikitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, su kuriais įmonę siejaįsipareigojimai sumokėti šiems asmenims tam tkrą pinigų sumą arba atliktitam tikrus darbus ar patiekti prekes, už kurias tretieji asmenys apmokėjoiš karto.Sūlymai: 1) Siūlyčiau, kad įmonė parduotų kuo daugiau paprastųjų akcijų, nes pošios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijasįsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininkų. 2) Esant indvidualiai įmonei įmonės savininkas gali įnešti kuodaugiau pinigų, nes nuo įnešto turto, padaugėja ne tik įmonei priklausančiųvertybinių popierių (pinigų), bet padidėja ir savininko kapitalas.
Literatūros sąrašas
1) Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Rosma, 2004. 188 p. ISBN 9986-00-388-1 2) Dauderis H. Finansų apskaita I t. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1993. 344p. 3) Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 316 p. ISBN 9955-491-69-8 4) Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 842 p. ISBN 9955-04-082-3 5) Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 430 p. ISBN 9986-487-35-8 6) Ribinskienė G. Apskaitos tvarkymas individualiose įmonėse pinigų principu./ G. Ribinskienė, L. Švelginienė, R. Rasickienė. Vilnius, 2000. 150 p. ISBN 9986-487-98-6 7) Smalenskas G. Finansai. Vilnius, 2001. 43 p. ISBN 9955-449-19-5 8) Nuosavo kapitalo pokyčiu apskaita, 2005 [žiūrėta 2005 m. Vasario 17d.]. Prieiga per internetą: www.apskaitosinstitutas.lt/main.php?category= 15&number=1 9) Kaip tvarkyti apskaitą individualiose įmonėse ir ūkinėse bendrijose. Vilnius, 1995. 69p. ISBN 9986-487-20-X
PRIEDAI
Priedas 1
Ištrauka iš buhalteronio balanso (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai)
|D. |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | | | || | | | | ||I. |Po vienerių netų mokėtinos sumos ir| | | || |ilgalaikiai įsipareigojimai | | | ||1.1. |Finansinės skolos | | | ||1.1.1. |Antraeilės | |…….|…….. ||1.1.2. |Neantraeilės | |…….|………. || | | |. | ||1.1.3. |Išperkamosios nuomos ir panašūs | |…….|……… || |įsipareigojimai | |.. | ||1.1.4. |Kreditinės institucijos | |…….|………. || | | |. | ||1.1.5. |Kitos | |…….|……… || | | |. | ||1.2. |Prekybos skolos (skolos, susijusios| | | || |su prekių pardavimu) | | | ||1.2.1. |Tiekėjas | |…… |…….. ||1.2.2. |Apmokėtini vekseliai | |…….|…… ||1.3. |Avansu gautos sumos pagal | | | || |pasirašytas sutartis | | | ||1.4. |Kitos mokėtinos sumos ir | | | || |ilgalaikiai įsipareigojimai | | | ||II |PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS| | | || |IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI | | | ||II.1. |Ilgalaikių skolų einamųjų metų | | | || |dalis | | | ||II.2. |Finansinės skolos | | | ||II.2.1. |Kreditinės institucijos | |…….|…….. ||II.2.2. |Kitos | |…….|…….. ||II.3. |Prekybos skolos | | | ||II.3.1. |Tiekėjams | |…….|…….. || | | |. | ||II.3.2. |Apmokėtini vekseliai | |…….|………. ||II.4. |Avansu gautos umos pagal | | | || |pasirašytas utartis | | | ||II.5. |Mokesčiai, atlyginimas ir | | | || |socialiniai draudimai | | | ||II.5.1. |Mokesčiai | |…….|……… ||II.5.2. |Atlyginimai | |…….|……… || | | |.. | ||II.5.3 |Socialinis draudimas | |…….|…… || | | |. | ||II.6. |Kitosmokėtinos sumos ir | | | || |trumpalaikiai įsipareigojimai | | | |