JAV pinigų politika

TURINYS

TURINYS 2

Įvadas 3

1. Pinigų politikos tikslai 4

2. Pinigų politikos institucijos ir teisinė aplinka 6

2.1. Federalinės rezervų sistemos valdytojų taryba 6

2.2. Federalinis atvirosios rinkos komitetas ir atvirosios rinkos

apskaitos sistema 7

2.3. Federalinės rezervų sistemos bankai 7

2.4. Bankai – federalinės sistemos nariai 9

3. Valiutos kurso režimas ir valiuta 10

4. JAV ekonomikos analizė 11

5. Trumpa JAV finansų sistemos analizė. 13

6. Pinigų politikos signalų transmisijos mechanizmo ypatumai 15

7. Dažniausiai naudojamos pinigų politikos priemones ir instrumentai 17

8. FRS vaidmuo, skaidrumas ir svarba 18

9. Pinigų politikos pasiekimai JAV per pastaruosius metus 21

Išvados 23

Literatūra 24

Įvadas

JAV pinigų politika įtakoja visų rūšių ekonominius ir ffinansinius žmonių
spendimus, pavyzdžiui, ar imti paskolą, pirkti namą arba mašiną, ar įkurti
įmonę arba plėsti verslą investuojant į naują įrangą, ar padėti santaupas į
banką, ar investuoti į obligacijas ar akcijas. Be to, kadangi JAV ekonomika
yra didžiausia ir galingiausia pasaulyje, JAV monetarinė politika taip pat
turi reikšmingą įtaką kitoms šalims.

Pinigų politikos tikslas yra įtakoti ekonomikos vystymąsi, kuris atsispindi
tokiuose faktoriuose kaip infliacija, visuminis produktas, nedarbas. Pinigų
politika veikia, įtakodama visuminę paklausą, t.y. žmonių ir firmų norą
leisti pinigus prekėms ir paslaugoms. Šią politiką formuoja ir vykdo JAV
centrinis bankas, kkuris įtakoja paklausą pagrinde pakeldamas arba
sumažindamas trumpalaikes palūkanų normas.

Centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos
institucijų. Tai vyriausybės institucija, palaikanti finansų sistemos
veikimą ir kontroliuojanti pinigų pasiūlą. Tai tai pat “bankų bankas”,
dirbantis su komerciniais bankais bei vertybinių popierių dileriais,
palaikant savo vykdomą p

politiką. Centrinis Jungtinių Amerikos Valstijų
bankas yra Kongreso sukurta Federalinė rezervų sistema (FRS), atsakinga už
pinigų emisiją, bankininkystės reguliavimą, dolerio vertės palaikymą bei
padedanti spręsti gyventojų užimtumo klausimus.

Po Antrojo pasaulinio karo JAV ir keletas kitų industrinių valstybių
nusprendė, kad vyriausybė yra atsakinga už aukštą užimtumo lygį, kovą su
infliacija ir ekonomikos augimo rėmimą. Tai buvo palyginti nauja idėja.
Ankstesniais laikais vyriausybė skyrė daug mažiau dėmesio ekonomikai, o ir
šalies piliečiai iš vyriausybės tikėdavosi kur kas mažiau. Buvo manoma, kad
ekonominį stabilumą ir aukštą užimtumo lygį “automatiškai” turi užtikrinti
tuometinės ekonomikos mechanizmas. Karti pamoka, kad sistema gali subyrėti,
buvo 1930-ųjų metų Didžioji depresija. Tapo aišku, kad ekonominio stabilumo
išsaugojimui reikalinga inovacinė ir protinga vyriausybės politika.

Šiame referate smulkiai nagrinėjamas JAV pinigų politikos mechanizmas:
centrinio banko tikslai ir veiklos kanalai, FRS vaidmuo, vykdomų operacijų
prigimtis ir įttaka šalies ekonomikai, taip pat pagrindinės JAV centrinio
banko vykdomos politikos problemos, su kuriomis susiduria šio banko
vadybininkai.

1. Pinigų politikos tikslai

Pinigų politikos tikslai yra išdėstyti Federalinių Rezervų Akte (The
federal Reserve Act), 1997 m. padarius jame pataisą. Aktas tiksliai
apibrėžia, kad Valdytojų Taryba ir Federalinis atviros rinkos komitetas
turi siekti: „efektyviai remti maksimalaus užimtumo, stabilių kainų ir
nuosaikių ilgalaikių palūkanų normų tikslus“.[1] Taigi pinigų politika turi
du pagrindinius tikslus: skatinti maksimalią ilgalaikią produkciją
(sustainable output) bei užimtumą ir skatinti stabilias kainas.

Ilgu laikotarpiu, prekių ir paslaugų kiekis (output), kurį pagamina
ekonomika ir d

darbo vietų skaičius (employment), kurį ji sukuria, abu
priklauso nuo kitų nei pinigų politika faktorių, tokių kaip technologija,
žmonių polinkis taupyti, rizikuoti, pastangos dirbti. Tačiau, ekonomikai
augant ir vystantis, ji pereina biznio ciklus, kuriuose gamybos apimtis ir
užimtumas būna žemiau arba aukščiau jų ilgalaikio lygio trajektorijos. Nors
pinigų politika negali paveikti visuminio produkto ir užimtumo ilguoju
laikotarpiu, tačiau ji gali šiuos ekonomikos rodiklius paveikti trumpuoju
laikotarpiu. Pavyzdžiui, kai paklausa sumažėja, ekonomika atsiduria
recesijoje, FRS gali laikinai stimuliuoti ekonomiką ir pastumti ją atgal į
jos ilgalaikį visuminės produkcijos lygį, sumažindama palūkanų normas.
Būtent todėl ekonomikos stabilizavimas, t.y. produkcijos ir užimtumo
ilgalaikio augimo trajektorijos išlyginimas, kai jie atsiduria viršūnėje ar
yra nuosmukio stadijoje, yra pagrindinis FRS, kaip ir kitų centrinių bankų
trumpalaikis tikslas.

Stabilios kainos ilgu laikotarpiu sudaro sąlygas pasiekti maksimalų
ilgalaikį produkcijos ir užimtumo augimą bei nuosaikias ilgalaikes palūkanų
normas. Kainų stabilumas – tai žemos infliacijos aplinka, kurioje žmonės ir
firmos gali daryti finansinius sprendimus, nesijaudindami dėl galimų kainų
pokyčių. Be to, tai vienintelis tikslas, kurį FRS gali pasiekti ilguoju
laikotarpiu.

Tačiau trumpu laikotarpiu tarp šių tikslų gali atsirasti įtampa. Konfliktas
įsivelia, kai reikia nuspręsti, kuris tikslas turi turėti pirmenybę bet
kuriuo laiko momentu. Pavyzdžiui, esant recesijai, FRS vykdo ekspansinę
politiką, siekdama sumažinti nedarbo nuostolius. Tačiau, jei skatinanti
politika užsitęstų per ilgai, tai iššauktų infliaciją. Taigi, FRS ypač
svarbu surasti pusiausvyrą tarp trumpalaikio stabilizavimo tikslo ir
ilgesnio laikotarpio ti

ikslo – išlaikyti žemą infliaciją.

JAV, kaip ir daugelyje šalių, centrinis bankas orientuotas į keturis
pagrindinius tikslus[2]:

1.    visiškas išteklių panaudojimas;

2.    bendrojo prekių ir paslaugų kainų lygio stabilumas;

3.    ekonomikos stabilaus augimo rėmimas;

4.    stabilus mokėjimų balansas pasaulinėse operacijose.

Veikdamas palūkanų normų ir pinigų pasiūlos augimo procesus, centrinis
bankas lemia ir ekonomikos vystymąsi, siekiant šių tikslų. Tačiau, kaip
rodo ekonominė patirtis, šių tikslų pasiekti vienu ir tuo pačiu metu yra
labai sunku. Viena iš priežasčių yra tai, kad šie tikslai dažnai vienas
kitam prieštarauja. Pavyzdžiui, siekimas užtikrinti stabilias kainas ir
stabilų mokėjimų su užsienio valstybėmis balansą suvaržo kreditų
prieinamumą. O tai gali lėtinti investicijų procesą ir didinti nedarbą.
Todėl centrinio banko užduotis yra rasti kompromisus, kad šie tikslai tarp
savęs nesikirstų. Pavyzdžiui, centrinis bankas gali siekti sumažinti
infliacijos lygį ir stiprinti dolerį tarptautinėse rinkose, bet
greičiausiai bus neišvengta nedarbo didėjimo ir ekonominio augimo lėtėjimo.

Daugumos Vakarų valstybių, tarp jų ir JAV centrinio banko sistema
pritaikyta veikti pačioje rinkoje. Šiuolaikiniai centriniai bankai veikia
kaip balansinis velenas, skatinantis ar stabilizuojantis piniginių masių
judėjimus ten, kur jų trūksta, ir iš ten, kur jų per daug. Jie stengiasi
užtikrinti tolygų ir tvarkingą judėjimą pinigų ir kapitalo rinkose, kad
reikiamai būtų finansuoti vertingi investiciniai projektai. Tai, be to,
reiškia, kad išvengiama panikos, jei staiga sumažėja kreditų teikimo
galimybės ar krinta vertybinių popierių kainos. Tačiau dauguma operacijų,
kurias vykdo centrinis bankas tvarkingam kapitalo judėjimui užtikrinti, yra
diktuojamos pačios r

rinkos, o ne vyriausybės. Pavyzdžiui, kovojant su
infliacija yra keliami kreditų palūkanų normų dydžiai siekiant sumažinti
kreditų ėmimą ir pinigų kiekio didėjimą rinkoje, tačiau nedaroma jokių
nuolaidų jokiems klientams. Veikdamas pagal paklausą ir pasiūlą rinkoje
privatus sektorius pats sprendžia, kiek ir kas skolinasi bei investuoja
esant tam tikriems palūkanų normų dydžiams.

Taigi, be įtakos kainų lygiui ir visuminės produkcijos lygiui trumpu

laikotarpiu, Federaliniai Rezervai padeda užtikrinti finansinį stabilumą

bei geresnį ekonomikos funkcionavimą, užkirsdami kelią finansiniams šokams

ir apsaugodami nuo jų paplitimo už finansinio sektoriaus ribų.

2. Pinigų politikos institucijos ir teisinė aplinka

Šių dienų FRS organizacinė struktūra primena piramidę (žr. 1 schemą). Šios
piramidės viršūnėje yra valdytojų taryba – aukščiausioji pinigų politikos
formavimo ir administracinė grupė. Piramidės viduryje yra Federalinio
rezervo bankai, kurie vykdo FR politiką ir teikia paslaugas to regiono
bankams ir kitoms finansų institucijoms, bei Federalinis atviros rinkos
komitetas. Piramidės apačioje yra bankai, kurie yra sistemos nariai,
kuriuos FRS prižiūri ir reguliuoja, taip pat bankų sistemos atvirosios
rinkos vadybininkas, kuris yra atsakingas už vertybinių popierių pirkimus
ir pardavimus.

[pic]

1 schema. Federalinių rezervų sistemos organizacinė struktūra[3]

2.1. Federalinės rezervų sistemos valdytojų taryba

Pagrindinis administracinis FRS vienetas yra valdytojų taryba. Tarybą
sudaro 7 nariai, kuriuos skiria JAV prezidentas ir patvirtina Senatas,
maksimaliam 14-os metų laikotarpiui. Vienas narys keičiasi kas dveji metai.
Kai tarybos narys atsistatydina ar miršta, prezidentas į jo vietą gali
skirti naują žmogų, kuris eis tas pareigas tiek, kiek buvo likę antrajam,
be to, jis gali būti paskirtas ir kitai kadencijai. Tačiau nariai,
ištarnavę visą kadenciją, negali būti paskirti iš naujo. Prezidentas vieną
narį skiria pirmininku ir vieną jo pavaduotoju. Abu jie šias pareigas eina
ketverius metus. Atrinkdamas naujus narius prezidentas turi atsižvelgti,
kad jie garbingai atstovautų finansinius, industrinius, žemės ūkio ir
komercinius interesus bei geografinį šalies regioną ir negali skirti nariu
daugiau kaip vieną asmenį iš tos pačios Federalinio rezervo apygardos.

Valdytojų tarybos valdžia yra didelė. Taryba nustato reikalavimus bankų,
FRS narių bei kitų finansų institucijų rezervams; nustato diskonto normą
paskoloms, kurios išduodamos depozitinėms institucijoms; nustato maržos
reikalavimus, perkant vertybinius popierius: vadovauja vykdant atvirosios
rinkos operacijas. Be monetarinės politikos vykdymo funkcijų, valdyba
prižiūri ir kontroliuoja 12-kos FRS bankų ir kitų sistemos bankų veiklą. Ji
taip pat reguliuoja bankų holdingo, užsienio bankų, pradedančių dirbti JAV
bei JAV bankų veiklą užsienyje.

2.2. Federalinis atvirosios rinkos komitetas ir atvirosios rinkos apskaitos

sistema

Be FR tarybos, kita svarbi sistemos politikos vykdymo grupė yra Federalinis
atvirosios rinkos komitetas (FOMC). Jis buvo pavadintas svarbiausiuoju
Jungtinių Valstijų komitetu todėl, kad jo sprendimai dėl šalies monetarinės
politikos ir kreditų prieinamumo turi įtakos milijonams žmonių. FOMC
sudaryta iš septynių FRS tarybos narių ir Rezervo bankų prezidentų. Kada
priiminėjami sprendimai dėl ateities monetarinės politikos, balsuoti gali
tik tarybos nariai ir penki Rezervo bankų prezidentai. Nuolatos vieną balsą
turi Niujorko FRS banko prezidentas, tuo tarpu, kai kitiems vienuolikai
prezidentų rotacijos būdu tenka keturi balsai. Kiekvienas prezidentas turi
balso teisę vienerius metus, pradedant kovo 1-ąja.

Pagal tradiciją FRS tarybos pirmininkas ir Niujorko FRS banko prezidentas
yra FOMC pirmininkas ir vicepirmininkas. Įstatymu numatyta, kad FOMC
susitinka Vašingtone, mažiausiai keturis kartus per metus. Praktikoje
komitetas renkasi mažiausiai kartą per keturias ar šešias savaites ir dar
dažniau, jei būtina. Be tvarkaraštyje numatytų susitikimų, kartais vyksta
telefoninės “konferencijos”, ir FOMC nariai balsuoja telefonu arba
telegrama. FOMC narių susitikimai yra uždari, nes aptariama neskelbtina
finansinė informacija, be to, FRS nori išvengti klaidingos informacijos
patekimo į finansų rinką. FOMC susitikimuose gali dalyvauti tiktai tarybos
nariai, tarybą aptarnaujantis personalas, Rezervo bankų prezidentai ir jų
padėjėjai, Atvirosios rinkos sąskaitos (SOMA) vadybininkas ir jo
pavaduotojas.

Pavadinimas “Federalinis atvirosios rinkos komitetas” sako, kad jo
funkcijos yra kontroliuoti Federalinio rezervo atvirosios rinkos operacijas
– svarbiausią FRS politikos vykdymo priemonę. Savo susitikimuose FOMC
apžvelgia esamas ekonomines bei finansines sąlygas ir visais aspektais
apsvarsto monetarinės politikos vykdymo eigą. Kai kuriuo nors klausimu yra
pasiekiamas konsensusas, atitinkamos direktyvos žodžiu ir raštu yra
perduodamos SOMA vadybininkui, kuris yra Niujorko FRS banko
viceprezidentas. SOMA vadybininkui pagrindinėmis sąvokomis yra pateikiama
informacija apie ateinančių savaičių atvirosios rinkos operacijas bei FOMC
tikslai, liečiantys pinigų pasiūlos augimą ir palūkanų normos keitimąsi.
FOMC priimti sprendimai bei SOMA vadybininko veiksmai Niujorke turi įtakos
visai FRS.

2.3. Federalinės rezervų sistemos bankai

1913 m. sukūrus FRS šalis buvo padalinta į 12 apygardų ir kiekvienoje iš jų
buvo po vieną FRS banką, kuris prižiūrėjo vietinių bankų veiklą bei teikė
jiems paslaugas. Rezervo bankai buvo įkurti Atlantoje, Bostone, Čikagoje,
Klyvlende, Dalase, Kanzas Sityje, Mineapolyje, Niujorke, Filadelfijoje,
Ričmonde, San Franciske ir Sent Luise. (žr. pv.nr.1)

[pic]

[pic]

1 pav. Federalinių rezervų sistema.[4]

Greta šių bankų, buvo sukurti dar 24 (vėliau išsiplėtė iki 25) filialai,
aptarnaujantys tam tikrus regionus kiekvienoje iš 12 apygardų. Rezervų
bankų ir jų padalinių sukūrimas yra dalis pastangų, kurias deda FRS,
prižiūrėti ir kontroliuoti bankininkystės sistemą, užtikrinti tolygią
mokėjimų eigą ir kontroliuoti pinigų bei kreditų augimą.

Naudodami kompiuterius ir sparčiai dirbančias rūšiavimo mašinas,
regioniniai Rezervo bankai sutikrina čekius, išrašytus ir deponuotus
skirtinguose miestuose. Dauguma čekių yra išgryninami ne per FRS, ir per
metus jų susikaupia milijonai. FRS naudojasi elektroniniu tinklu, kuriuo
pervedimai daromi per kelias minutes. Dirba apie 30 FRS bankų valdomų
elektroninių kliringo namų, kurie automatiškai perveda į sąskaitas pinigus,
garantinius mokėjimus ir kitus pervedimus, taip atsikratant popierių.
Rezervo bankai siunčia popierinius pinigus ir monetas į bankus ir kitas
depozitines institucijas, kada yra visuomenės grynųjų pinigų poreikis, ir
laiko pinigus jų saugyklose, kai poreikis sumažėja.

Rezervo bankai yra federalinės vyriausybės fiskaliniai agentai. Jie tvarko
JAV iždo einamąją sąskaitą, tvarko JAV vyriausybės vertybinius popierius,
moka palūkanas už vertybinius popierius, kuriuos išleidžia iždas ar kitos
federalinės agentūros. Į Rezervo bankus taip pat įplaukia federaliniai
pajamų, akcizo ir nedarbo mokesčiai, gryninami iždo čekiai. Be šių
funkcijų, kaip jau minėta, Rezervo bankai glaudžiai prižiūri kitų savo
apygardos bankų veiklą. Rezervo bankų atstovai dažnai tiria kitų savo
regiono bankų ir valdymo kompanijų veiklą.

FRS bankai vaidina didelį vaidmenį vykdant šalies monetarinę ir kreditų
politiką. Kiekvienas Rezervo bankas turi tyrimų tarnybą, kuri tiria regiono
ekonominę ir finansinę plėtrą ir pateikia surinktą informaciją valdytojų
tarybai bei FOMC. Nors iš 12 Rezervo bankų prezidentų FOMC-e turi balsus
tik 5, jie visi dalyvauja komiteto susirinkimuose ir pateikia ataskaitą
apie jų regiono ekonomines sąlygas ir įvykius, bei išsako savo nuomonę dėl
monetarinės politikos kurso. Dar viena tiesioginė pinigų ir kreditų augimo
reguliavimo priemonė yra ta, kad Rezervo bankai administruoja vadinamuosius
diskonto langus (trumpalaikes paskolas), teikiamus to regiono finansų
institucijoms, taip darydami įtaką pinigų pasiūlai ir kreditų apimtims.

Kiekvienas FRS bankas yra kongreso įsteigta korporacija. Oficialiai,
Rezervo banko savininkai yra tos apygardos bankai-nariai, kurie renka
Rezervo banko direktorių tarybą. Faktiškai regioniniai Rezervo bankai yra
artimai kontroliuojami Federalinės rezervo tarybos, kuri skiria tris iš
devynių direktorių bei patvirtina kitų tarnautojų skyrimus. Jei pagal
Federalinio rezervo akto pradines sąlygas rezervo Bankai patys galėjo
nustatyti palūkanų normas, tai dabar pakeitimai turi būti patvirtinti
Taryboje Vašingtone. Regionų bankai privalo dalyvauti visose atvirosios
rinkos operacijose, kurias vykdo FRS. Pirkimais ir pardavimais daugiausiai
užsiima FOMC, tačiau Rezervo bankai turi aprūpinti atvirąją rinką
vertybiniais popieriais, reikalingais pardavimui, taip pat įnešti savo dalį
į pirkimus, atliekamus FRS.

2.4. Bankai – federalinės sistemos nariai

Federalinės rezervų sistemos nariai yra nacionaliniai bankai, kurie privalo
prisijungti prie sistemos, ir valstybės įsteigti bankai, kurie sutinka
laikytis FRS taisyklių. 2004 m. duomenimis JAV iš apytiksliai 7700
komercinių bankų 2900 yra Federalinių Rezervų Sistemos nariai, iš kurių –
2000 nacionalinių ir 900 valstybės įsteigtų bankų[5].

Bankai nariai privalo nupirkti savo apygardos Rezervo banko akcijų už 6%
savo įstatinio kapitalo vertės. Tačiau sumokama tiktai pusė sumos, kitą
pusę laikant paruoštą sumokėti sistemos nurodymu. Bankai nariai yra
apriboti FRS taisyklių, nusakančių kapitalo struktūrą, depozitus, paskolas,
holdingo kompanijų formavimą, direktorių tarybos ir tarnautojų veiklą. FRS
bankus narius gali bet kada tikrinti ir egzaminuoti, tačiau dauguma bankų
yra tikrinami kartą per metus. Dar daugiau, bankai nariai savo rezervus
turi laikyti tam tikru FRS tarybos apibrėžtu lygiu. Bankams nariams yra
numatyta privilegijų. Jie yra legalūs FRS bankų “savininkai”, kadangi jie
turi šių institucijų akcijas ir gali rinkti šešis iš devynių banko
direktorių. Bankams nariams už FR banko akcijas yra mokami 6% dividendai.
Bankai nariai gali skolintis iš savo apygardos Rezervo banko “diskonto
lango”.

Bankai nariai gali naudotis plačiai šalyje paplitusia čekių, atėjusių iš
kitų miestų, išgryninimo sistema. Tačiau tai nėra labai išskirtinė
privilegija, kadangi šia sistema taip pat naudojasi bankai ne Rezervo
nariai, susitarę su savo apygardos Rezervo banku ir sutinkantys čia laikyti
savo čekių išgryninimo sąskaitą. Materialioji narystės nauda yra prestižas,
kad bankas priklauso FRS. Daugelis bankininkų jaučia, kad narystė sistemoje
pritraukia didesnius stambaus verslo indėlius ir korespondencines sąskaitas
iš mažesnių bankų, kurios kitu atveju atsidurtų kitur.

3. Valiutos kurso režimas ir valiuta

JAV yra laisvai plaukiojantis valiutos kurso režimas. JAV doleris, oficiali
Jungtinių Amerikos Valstijų valiuta, taipogi yra plačiai naudojamas kaip
rezervinė valiuta už JAV ribų. JAV dolerių emisiją kontroliuoja Federalinė
Rezervų sistema. JAV dolerio kursas yra vienas iš kanalų, per kurį JAV
monetarinė politika veikia ekonomiką. 1995 metais cirkuliacijoje buvo apie
$380 milijardų grynųjų JAV dolerių, o du trečdaliai šios sumos buvo už JAV
ribų.[6] JAV dolerį, kaip oficialią valiutą naudoja ir kai kurios kitos
šalys: Ekvadoras, Palau, Rytų Timoras, Panama, Britų Mergelių salos bei
Mikronezija.

Po Antrojo pasaulinio karo doleris tapo svarbiausia pasaulio valiuta,
perėmusi šį titulą iš britų svaro. Toks vaidmuo jai teko priėmus
garsiuosius Breton-Woods‘o sprendimus, kurie galiojo ketvirtį amžiaus – iki
1971 metų, kai JAV nusprendė nebekeisti savo dolerio į auksą, kaip to
reikalavo minėtieji sprendimai. Tačiau ir po Breton-Woods‘o sistemos
žlugimo JAV doleris išlaikė savo, kaip pagrindinės pasaulio valiutos,
vaidmenį. Ekonomiškai stipriausios pasaulio šalies valiuta ir toliau buvo
naudojama kaip tarptautinių atsiskaitymų bei kreditavimo, šalių valiutinių
rezervų sudarymo, tarptautinės apskaitos bei statistikos priemonė.

Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pateikiama statistika, 1997 m.
pabaigoje 57,1 procento pasaulio oficialiųjų tarptautinių atsargų buvo
laikoma JAV doleriais, dabartinės euro zonos valstybių narių nacionalinėmis
valiutomis – 19,6 procento, Japonijos jenomis – 4,9 procento. Atsiradus ir
įsitvirtinus eurui, padėtis laipsniškai keičiasi. Pavyzdžiui, dar prieš
keletą metų pasaulio šalių valiutinių rezervų  liūto dalį – apie 80% –
sudarė doleriai, o dabar ta dalis sudaro apie 65%. Tuo tarpu eurai sudaro
jau apie 25% šalių valiutinių rezervų. Tik po keletą procentų sudaro jenos
ir svarai. Taip atsitiko todėl, kad šalys įvairina, diversifikuoja savo
valiutinius rezervus. Tarkim, OPEC šalys sumažino dolerinę dalį savo
valiutinėse atsargose nuo 75% iki 60%. Rusija savo eurais laikomą atsargų
dalį padidino iki trečdalio. Šiaurės Korėja visiškai atsisakė dolerio kaip
rezervinės valiutos ir praktiškai visas savo valiutines atsargas laiko
eurais. Taigi dolerio dominavimas tampa ne toks ryškus. Tiesa, ir dabar
doleris yra pasaulio valiuta Nr. 1. Jis tą vaidmenį turėtų išlaikyti ir
artimiausioje ateityje. Tačiau specialistai vos nevieningai sutaria dėl to,
jog euro įtaka didės dolerio sąskaita. Tie patys  specialistai teigia, kad
tuo atveju, jei JAV ir toliau neįves tvarkos savo viešuosiuose finansuose,
jeigu ir ateityje ji toleruos didelį einamosios sąskaitos deficitą, dabar
siekiantį 6% BVP, didins šalies įsiskolinimą užsieniui, pasitikėjimas
doleriu mažės. Vis daugiau privačių ūkio subjektų bei valstybių manys, jog
dolerio kursas ateityje kris ir reali doleriais laikomų finansinių atsargų
dalis sumažės. Vengdami nuostolių, jie  vis labiau orientuosis į kitas
valiutas, pirmiausia – į eurą[7].

Dalis pasaulio šalių yra suinteresuotos dolerio kurso stabilumu arba bent
jau laipsnišku to kurso mažėjimu. Tai ypač pasakytina apie Azijos šalis,
pirmiausia – Japoniją ir Kiniją. Iki pastarojo meto šios šalys masiškai
supirkinėjo dolerius, siekdamos palaikyti paklausą jam ir kartu jo
dabartinį kursą. Tokia elgsena leidžia išvengti Azijos šalių valiutų kurso
kilimo ir atitinkamai jų tarptautinės prekybos sąlygų pablogėjimo. Be to,
tai padeda išvengti staigaus jų dolerinių atsargų nuvertėjimo. Taigi galima
sakyti, jog dabartinis dolerio kursas nemaža dalimi išsilaiko dėl Azijos
šalių palaikomos paklausos JAV valiutai. Jei  Azijos šalys nustotų
dabartiniais mastais pirkti dolerius, dolerio kursas, labai tikėtina,
kristų. Tokį dolerio kurso kritimą ilgalaikėje perspektyvoje numato
daugelis ekspertų. Kai kurie iš jų prognozuoja, kad per ilgesnį laiką
dolerio kursas euro atžvilgiu gali kristi vos ne trečdaliu.

4. JAV ekonomikos analizė

JAV ekonomika ir pasaulio ekonomika yra labai susiję. Ekonominis Jungtinių
valstijų vystymasis turi reikšmingos įtakos produkcijai, užimtumui ir
kainom už šios valstybės ribų, o vystymasis užsienyje įtakoja šalies
ekonomiką. JAV ekonomikai būdingas nuolatinis augimas, žemas nedarbo lygis,
nežymi infliacija, didelis prekybos deficitas ir spartus pažangiųjų
technologijų vystymas.

JAV akcijų biržos stebimos kaip pasaulio ekonomikos rodiklis, JAV doleris
yra plačiausiai naudojama valiuta atsiskaitymams pasaulyje ir sudaro
daugiau nei pusę kitų šalių oficialiųjų užsienio valiutos atsargų. Kai
kurios šalys su JAV doleriu yra susiejusios savo nacionalines valiutas, ar
net naudoja dolerį kaip nacionalinės valiutos pakaitalą.

Šalis turtinga mineraliniais ištekliais, čia gausios aukso, naftos,
anglies, urano atsargos. JAV užima pirmaujančias pozicijas kukurūzų,
kviečių, cukraus, tabako gamyboje. Pramonės įmonėse gaminami automobiliai,
lėktuvai, elektronika. Didžiausia ekonomikos šaka yra paslaugos, kuriose
dirba 3/4 JAV gyventojų. Didžiausias prekybos partneris – Kanada. Kiti
svarbūs prekybos partneriai: Meksika, Europos Sąjunga, Azijos pramoninės
valstybės, Japonija, Indija, Pietų Korėja. Svarbūs prekybiniai santykiai ir
su Kinija. JAV yra trečia pasaulyje pagal apsilankančių turistų skaičių
(41,9 mln. per metus), ją lenkia tik Prancūzija (77 mln.) ir Ispanija (51,7
mln.). [8]

Pastaraisiais metais Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos „nuotaika”
pamažu genda, veikiama tiek išorės, tiek vidaus sąlygų. Tarp išorės
veiksnių pirmiausia paminėtinas pasaulinių naftos kainų kilimas, kurį
specialistai jau vadina „nuolatiniu šoku”, o vidaus – pernelyg laisva JAV
fiskalinė politika, gilinanti makroekonomines disproporcijas.[9]
Pastaraisiais metais stebimi Amerikos ekonomikos lėtėjimo tempai.
Ekonominiai JAV rodikliai palaipsniui pradėjo įgauti santūrų pobūdį.[10]
2004 m. JAV BVP augimas buvo gana spartus, tačiau per visus metus jis
nuosekliai lėtėjo: pirmąjį ketvirtį jo augimas siekė 5 procentus, antrąjį –
4,8procento, trečiąjį – 4 procentus, ketvirtąjį – 3,7 procento, o 2005 bei
2006 m. prognozuojamas 3,5 realaus BVP augimas[11].

[pic]

2 pav. JAV metiniai BVP augimo tempai.[12]

Darbo rinka taip pat neduoda pagrindo perdėtam optimizmui: nors naujų darbo
vietų skaičius didėja, tačiau nedideliais tempais.

[pic]

3 pav. JAV darbo rinka.[13]

Tuo metu kai vidaus ekonominiai procesai kol kas nesąlygoja esminio
infliacijos augimo, ilgai trunkantis pasaulinių naftos kainų (kurios per
pastaruosius 12 mėnesių padidėjo daugiau negu 80 proc.) augimas didina
ekonomistų, daugelis kurių jau pradeda kalbėti apie naftos šoką, nerimą.

[pic]

4 pav. JAV metiniai infliacijos tempai.[14]

Aukštos pasaulinės naftos kainos yra objektyvi realybė, kurios neįmanoma
pakeisti, t. y. ją tiesiog tenka priimti. Brangi nafta tiesiogiai kenkia
JAV užsienio prekybos ir mokėjimų balansui, didindama importą, žlugdydama
perkamąją vidaus rinkos galią ir menkindama eksporto konkurencingumą. Šių
metų vasario mėn. užsienio prekybos deficitas pasiekė rekordinį 61 mlrd.
dolerių lygį. Kai kurių analitikų vertinimais, jei su nafta nesusijusių
prekių importas augs panašiais tempais kaip dabar ir vidutinė naftos kaina
viršys 50 dolerių už barelį, šių metų pabaigoje metinis užsienio prekybos
deficitas sudarys apie 800 mlrd. dolerių.[15]

5. Trumpa JAV finansų sistemos analizė.

Aktyvi JAV finansų rinka yra labai svarbi Federalinių rezervų politikos
įgyvendinimui. Šios rinkos sudaro erdvę, kurioje FRS gali pirkti ir paruoti
iždo skolos instrumentus, .t.y vykdyti atviros rinkos operacijas, kurios
yra pagrindinis JAV pinigų politikos įrankis. Federaliniai rezervai naudoja
šias transakcijas, kad galėtų greitai ir dideliu mastu sureguliuoti bankų
rezervus[16].

Finansų rinkos JAV susideda iš plataus skolinimosi ir skolinimo technikų ir
instrumentų rinkinio, kuris palengvina investavimą, vartojimą ir taupymą.
Finansinės institucijos, tarp kurių yra komerciniai bankai, investiciniai
bankai, draudimo kompanijos tarpininkauja tarp besiskolinančių ir
skolintojų bei padeda jiems rasti palankiausius terminus ir palūkanų
normas.

Kad ekonomika augtų, finansų sistema santaupas turi pasiūlyti tiems,
kuriems jų reikia investavimui. Kad pinigų ir kapitalo sistema veiktų
efektyviai, visuomenė turi pasitikėti finansų institucijomis ir patikėti
joms savo santaupas. Jei finansų rinkos yra nestabilios, palūkanų normos ir
vertybinių popierių kainos stipriai svyruoja, o finansų institucijos dažnai
bankrutuoja, visuomenės pasitikėjimas finansų sistema gali būti prarastas.
Kapitalo judėjimas sumažėja, lėtindamas ekonomikos augimą ir didindamas
nedarbą. Todėl centrinis bankas turi imtis ryžtingų veiksmų reguliuojant
finansų rinkų būklę ir užtikrinant stabilų pinigų judėjimą tose rinkose.
Todėl svarbi FRS funkcija šiandien yra gero bankininkystės ir finansų
sistemos darbo užtikrinimas. Tai pasiekiama šalies depozito įstaigoms esant
“paskutinių išteklių galimybę” šaltiniu, t.y. suteikiant joms finansinę
pagalbą per Rezervo banko “diskonto langą”. Vadinamasis diskonto langas
reiškia tam tikrą lėšų šaltinį, iš kurio gali būti imami pinigai be
pavojaus, kad jie bus paimti iš kitų bankų rezervų, o tai padeda išvengti
nelikvidumo pavojaus, kurį sukelia ekonominių ir finansinių sąlygų
pasikeitimai. FR taip pat tyrinėja bankus – sistemos narius, tikrina jų
turto ir kapitalo kokybę ir kiekį, prižiūri, kad būtų laikomasi federalinių
ir valstijos įstatymų.

FRS sukūrė visai šaliai tinkančią čekių tvarkymo sistemą. Kai depozito
įstaiga gauna čekį iš kito miesto, ji gali nukreipti jį tvarkyti tiesiai
per Federalinio rezervo bankus. Federalinio rezervo bankas kredituoja
sąskaitą, čekį siunčiančios įstaigos vardu, ir nukreipia jį įstaigai,
kurioje jis yra pasirašytas ir turi galiausiai atsidurti. Po tam tikro
laiko čekį siunčianti depozito įstaiga gaus į savo rezervinę sąskaitą
kreditą, lygų čekio sumai. Pagaliau čekis pasiekia įstaigą, kurioje jis
buvo pasirašytas ir kuriai jis yra skirtas bei išskaitomas iš jos
rezervinės sąskaitos. Kartais sutrikus atsiskaitymų už čekius sistemai,
atsiranda taip vadinami inkasuojami čekiai. Tai atsitinka, kai depozito
įstaiga gauna FR kreditą už čekį prieš tai, nei jį gauna įstaiga, kuriai
jis skirtas, ir taip laikinai praranda rezervus. Pavyzdžiui, kai vyksta
streikai ar dėl blogo oro atidedami lėktuvų reisai, čekių gryninimas
sutrinka, ir inkasuojamų čekių kiekis didėja. Tai reiškia, kad bankai
kredituojami be mokesčio, ir dažnai FRS rinkos operacijomis imasi priemonių
kompensuoti šiuos svyravimus.

Finansų rinkose 2005 metais įvyko keletas netikėtų įvykių. Pirma, nepaisant
augančio JAV einamosios sąskaitos deficito, dolerio vertė pakilo, kadangi
rinkos dalyviai sutelkė dėmesį į JAV palankų santykinį augimą ir palūkanų
normų atskirtį. Antra, nepaisant jau antrus metus trukusio trumpalaikių
palūkanų normų kėlimo ir griežtėjančios FRS monetarinės politikos, pajamos
(yields) iš ilgalaikių investicijų subrendusiose rinkose pagaliau nukrito.
Be to, rinkos tikisi, kad obligacijų pajamingumas išliks žemas ir ateityje.
(žr. Pav. Nr. 5)

[pic]

5 pav. Faktinės ir laukiamos ilgalaikės pajamos iš 10 metų iždo VVP.[17]

Tai iš dalies rodo nuosaikesnio augimo ir suvaldytos infliacijos lūkesčius
bei institucinių investuotojų pirmenybių poslinkį link fiksuotų pajamų
instrumentų. Šios aplinkybės buvo palydėtos sumažėjusio investavimo į
obligacijas. Tačiau gulsčia pajamų kreivė (yield curve) paskatino
finansinių rinkų dalyvius naudoti sudėtingesnius ir rizikingesnius
išvestinius investavimo instrumentus.

JAV akcijų rinka – viena iš efektyviausių pasaulyje – daug visiems
prieinamos informacijos ir prekybos mechanizmas funkcionuoja labai
sklandžiai. Ji suteikia FRS informacijos apie ekonomikos vystymąsi ir yra
naudinga, formuojant pinigų politiką.[18] Pavyzdžiui, stiprus pakilimas
akcijų rinkoje padidins namų ūkių turto vertę ir dėl to išaugs vartojimas.
Jei ekonomika jau pilnai išnaudojo savo pajėgumus, tai gali iššaukti
infliaciją. Atsižvelgdama į tai, FRS modifikuoja savo prognozes dėl
infliacijos ir visuminės produkcijos ir atitinkamai pritaiko savo politiką.

6. Pinigų politikos signalų transmisijos mechanizmo ypatumai

Analizuojant, kaip FRS veikia vidaus ir tarptautinę ekonomikos būklę,
naudinga apžvelgti, kokiais kanalais naudodamisis šis šiuolaikinis
centrinis bankas daro įtaką ekonominės ir finansų sistemos būklei. JAV
centrinis bankas veikia visą ekonomiką atlikdamas (žr. 2. schemą):

1.    kreditų, skirtų verslui, vartotojams, vyriausybėms kainų pakeitimus;

2.    pinigų pasiūlos ir augimo tempų pakeitimus;

3.   operacijas, kurios turi įtakos investuotojų vertybinių popierių
vertei, taip keisdamas jų (investuotojų) turimo turto vertę;

4.    visuomenės lūkesčių dėl pinigų vertės ir kreditų gavimo sąlygų
ateityje pasikeitimus.

[pic]

|ŠALIES EKONOMINIAI TIKSLAI |
|Visiškas užimtumas|Stabilių kainų |Tvarus ekonominis |Stabili mokėjimų |
| |lygiai |augimas |balanso pozicija |

2 schema. Centrinio banko poveikio ekonomikai politikos įgyvendinimo būdas

Nemaža būdų ir priemonių leidžia FRS veikti kreditų kainą (palūkanų normų
dydžius), vertybinių popierių vertę, pinigų pasiūlą ir augimą, visuomenės
lūkesčius dėl būsimų vertybinių popierių kainų, palūkanų normų ir kreditų
gavimo sąlygų.

JAV centrinio banko politika iš principo yra paremta atvirosios rinkos
operacijomis (open market operations), keičiant depozitorinių institucijų
privalomų rezervų dydį ir diskonto normos pakeitimais. Tai, kaip minėta,
lemia kreditų paklausą. Jei besiskolinantys kreditus mato, kad kreditą imti
per brangu, jie susilaiko nuo skolinimosi ir taip mažėja investicinės
išlaidos bei išlaidos vartojimo prekėms. Tai pasireiškia ekonomikos augimo
sulėtėjimu, ir tikriausiai infliacijos mažėjimu.

Antra, jei centrinis bankas mažina grynųjų pinigų pasiūlos rinkoje augimo
tempus, tai galimas rezultatas yra pajamų ir gamybos augimo lėtėjimas,
todėl kad mažėja prekių ir paslaugų paklausa. Galiausiai jei FRS didina
palūkanų normas, tai mažina vertybinių popierių kainas, t.y. veda prie
akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių, kuriuos turi visuomenė,
vertės mažėjimo. Rezultatas yra investuotojų turto vertės mažėjimas, planų
dėl skolinimosi ir išlaidų keitimasis, kuris labai veikia užimtumą, kainų
ir ekonomikos augimo lygį. Taigi JAV centrinio banko pagrindinis įrankis,
įgyvendindant pinigų politiką, yra atvirosios rinkos operacijos.

Ne taip seniai ekonominiai tyrimai atskleidė ketvirtą būdą, kuriuo
centrinis bankas gali daryti įtaką ekonomikai – tai jo veiklos įtaka
formuojant visuomenės nuomonę ir lūkesčius dėl kredito kainų, pinigų
pasiūlos augimo tempų ir būsimos vertybinių popierių bei paskolų vertės.
Jeigu visuomenė sureaguoja į centrinio banko operacijas, įvyksta žmonių ir
verslo subjektų pasiskolinimų, išlaidų ir investicijų planų bei ketinimų
pasikeitimas. O tai gali stipriai atsiliepti ekonomikos augimo lygiui,
užimtumui ir infliacijai.

7. Dažniausiai naudojamos pinigų politikos priemones ir instrumentai

Pradinis ryšys tarp pinigų politikos ir ekonomikos yra lėšų, laikomų

Federalinių rezervų bankuose, rinka. Finansinės institucijos turi

sąskaitas savo Rezervų bankuose ir aktyviai jomis prekiauja federalinių

atsargų rinkoje mokėdami palūkanas, vadinamas federalinių atsargų

normomis (federal funds rate). FRS negali kontroliuoti infliacijos ir

įtakoti gamybos bei užimtumo tiesiogiai, ji tai daro netiesiogiai,

kontroliuodma lėšų paklausą ir pasiūlą – pagrinde mažindama arba

didindama trumpalaikes palūkanų normas, t.y. federalinių atsargų normas

ir taip siekdama nusistatytų pinigų politikos tikslų. Federalinių atsargų

palūkanų normos pasikeitimas sąlygoja eilę įvykių, kurie paveiks kitas

trumpalaikes palūkanų normas, ilgesnio laikotarpio palūkanų normas,

dolerio kursą, akcijų kainas. Šių faktorių pokyčiai paveiks namų ūkių ir

verslo vartojimo sprendimus, tuo pačiu visuminės paklausos augimą ir

ekonomiką.

Priemonės, kuriomis naudojasi FRS, yra reikalavimai indėlių rezervams,

palūkanų normų dydžiai, atvirosios rinkos operacijos ir maržos

reikalavimai perkant vertybinius popierius bei „diskonto langas“.

Dažniausiai FRS vykdo atviros rinkos operacijas bankų rezervų rinkoje,

t.y. perka ir parduoda vyriausybės vertybinius popierius atviroje

rinkoje. Šias operacija vykdo Federalinių rezervų Niujorko bankas,

kontroliuojamas Federalinio atvirosios rinkos komiteto.

Rezervų reikalavimai vaidina svarbų vaidmenį, vykdant atviros rinkos

operacijas, nes padeda užtikrinti numatomą paklausą federalinių rezervų

atsargoms ir taip sustiprina Federalinių Rezervų kontrolę, reguliuojant

šių atsargų palūkanų normą.

Bankai taip pat gali pasiskolinti tiesiogiai iš Federalinių Rezervų Bankų

per savo „diskonto langus“ (discount windows), mokėdami diskonto normą už

tokį kreditą – „primary credit“. Šias normas nustato FRS valdytojų

taryba. Nuo 2003 sausio diskonto norma buvo 100 bazinių punktų didesnė už

federalinių atsargų normos tikslą. Aukštesnės diskonto normos nustatymas

verčia bankus išnaudoti visas kitas pigesnes alternatyvas prieš

pasinaudojant šiuo šaltiniu.

FOMC kartu su iždu vykdo užsienio valiutų pirkimus ir pardavimus. FRS

neturi tikslo pasiekti tam tikrą nustatytą dolerio kursą. Ji įsitraukia,

kai reikia atremti netvarkingą užsienio valiutų rinkų judėjimą,

pavyzdžiui spekuliacinius veiksmus, kurie gali sutrikdyti veiksmingą

finansų rinkos funkcionavimą.

8. FRS vaidmuo, skaidrumas ir svarba

Iš principo FRS yra nepriklausoma nei nuo Kongreso, nei nuo Federalinės
vyriausybės vykdomos valdžios, nes jos sprendimai neturi būti ratifikuojami
nei prezidento nei ko nors kito. Tačiau sitema yra prižiūrima Kongreso.
Federaliniai Rezervai privalo dirbti bendrų ekonomikos tikslų bei
vyriausybės vykdomos finansinės politikos rėmuose, todėl tiksliausias
Sistemos pavadinimas būtų „nepriklausoma vyriausybėje“ („independant within
the government“). Nepriklausomumą sustiprina tai, kad FRS valdytojų tarybos
narių tarnybos trukmė yra ilgesnė nei prezidento, o valdymo lėšomis FRS
operuoja nepriklausomai nuo Kongreso. FRS gauna pajamas, parduodama savo
paslaugas, tokias kaip čekių išgryninimas, valiutos bei monetų pakeitimas,
ir teikdamas trumpalaikes diskontuotas paskolas (discount window) bei
prekiaudama vertybiniais popieriais atviroje rinkoje. Tačiau tie pinigai
nesulaikomi sistemos viduje, kadangi FRS dirba visuomenės interesams, o ne
pelnui. Pajamos, likusios po visų išlaidų, yra pervedamos į JAV iždą.
Pavyzdžiui, 1986 m. FRS pajamos viršijo 18 mlrd. USD, iš kurių 17,8 mlrd.
buvo pervesta į JAV iždą, kad padėtų sumažinti mokesčius privačiame
sektoriuje.

Federalinė rezervų sistema, kaip ir kitų šalių centriniai bankai, atlieka
nemažai svarbių funkcijų, prižiūri ir reguliuoja finansų rinką ir
bankininkystės sistemą:

1) Pinigų pasiūlos kontrolė. Pirmoji ir pati svarbiausia funkcija yra
pinigų pasiūlos kontrolė. Teisę reguliuoti pinigų kiekį ir vertę šio
šimtmečio pradžioje Kongresas suteikė FRS. FRS tapo ne tik pagrindiniu
visuomenės naudojamų grynųjų pinigų ir monetų šaltiniu, bet ir pagrindine
vyriausybės institucija, atsakinga už dolerio vertės stabilizavimą ir jo
integraciją į tarptautinę valiutų rinką. Kodėl pinigų pasiūlos kontrolė yra
tokia svarbi? Viena iš priežasčių yra tai, kad piniginių atsargų kiekio
pakitimai yra artimai susiję su ekonomikos pakitimais. Tyrimai parodė
reikšmingą statistinį priklausomumą tarp pinigų pasiūlos pokyčių ir
Bendrojo Nacionalinio produkto (BNP) augimo. Šie tyrimai įrodė, kad jei
centrinis bankas kontroliuoja pinigų augimą, tai gali turėti įtakos visai
šalies ekonomikai.[19] Kita svarbi pinigų kontrolės priežastis yra ta, kad
pinigų masė banknotų ir bankų depozitų pavidalu gali nelimituotai padidėti.
Naujų piniginių vienetų pagaminimo ir išleidimo į apyvartą ribiniai kaštai
yra artimi nuliui. Tokiu būdu, vyriausybė gali nesunkiai padidinti grynųjų
pinigų pasiūlą, neatsižvelgdama į ekonomikos galimybes gaminti prekes ir
teikti paslaugas. Kadangi tai sukeltų infliaciją, suardytų mokėjimų
mechanizmą ir stabdytų viso verslo veiklą, suprantama, kad šiuolaikinėms
vyriausybėms centriniai bankai reikalingi kaip pinigų kiekio bei vertės
reguliatoriai ir saugotojai. FRS nuolatos veikia šalies vidaus finansų
rinkas, siekdama palaikyti dolerio perkamąją galią šalyje, o laikas nuo
laiko įsiterpia į užsienio valiutų rinkas.

2) Pinigų ir kapitalo rinkų stabilizavimas. Kita svarbi FRS funkcija yra
pinigų ir kapitalo rinkų stabilizavimas. Siekdama šio tikslo FRS laikas nuo
laiko suteikia lėšų pagrindiniams vertybinių popierių dileriams, kad jie
galėtų palaikyti popierių rinkos likvidumą. Kai pinigų kiekis ar palūkanų
norma didėja ar mažėja greičiau nei tai reikalinga ekonomikos stabilumui,
čia vėl įsikiša FRS. Centrinis bankas gali keisti palūkanų normos dydį,
kurią jam moka kiti bankai, suaktyvinti vertybinių popierių prekybą, kad
būtų stabilizuota pinigų ir kapitalo rinkos būklė.

3) Paskutinis išteklių šaltinis. Dar viena svarbi centrinio banko funkcija
( būti paskutiniu resursų šaltiniu. Tai reiškia aprūpinti fondais finansų
institucijas, kurių kiti skolinimosi šaltiniai jau yra išsekę. Pavyzdžiui,
FRS vadinamojo “diskonto lango” pagalba gali aprūpinti fondais tam tikras
finansų institucijas, kad jos galėtų padengti trumpalaikį grynųjų pinigų
trūkumą. Prieš FRS sukūrimą viena iš silpnų JAV finansų sistemos vietų buvo
paskutinio išteklių šaltinio nebuvimas, galinčio padėti laikinų sunkumų
prislėgtoms finansų institucijoms.

4) Mokėjimų mechanizmo palaikymas ir tobulinimas. Dar vienas centrinio
banko vaidmuo yra mokėjimų mechanizmo veikimo užtikrinimas ir jo
tobulinimas. Tai apima čekių sistemos tvarkymą, reikiamą grynųjų pinigų
kiekio palaikymą, piniginių lėšų kompiuterinį perdavimą ir visuomenės
pasitikėjimo pagrindiniu piniginiu vienetu palaikymą. Patikimas ir gerai
funkcionuojantis mokėjimų mechanizmas yra labai svarbi verslo ir komercijos
plėtros prielaida. Jei, čekių kliringas neatliekamas laiku arba verslo
objektas negali gauti grynųjų pinigų operacijoms atlikti, verslas gali
sustoti. Dėl to, gali padidėti nedarbas, mažėti investicijos, ekonomikos
augimas.

5) Banknotų ir monetų leidimas bei kitų paslaugų teikimas. Efektyvus
mokėjimų mechanizmas užtikrinamas ne vien tik sklandžiai dirbant su
čekiais, bet ir reguliuojant grynųjų pinigų kiekį pagal gyventojų poreikį.
Šiandien praktiškai visi popieriniai pinigai yra FRS banknotai, kuriuos
išleido 12 Rezervo bankų, ir jie yra padengti vyriausybės vertybiniais
popieriais. Banknotai yra juos leidžiančio banko įsipareigojimas. Faktiškai
FRS banknotai yra “areštas” FRS turtui tuo atveju, jei FR bankas kada nors
bus panaikintas. Kai kuriame regione išauga grynųjų pinigų poreikis,
finansų įstaigos prašo to regiono FRS banko pristatyti iš savo saugyklų
daugiau grynųjų pinigų. Už pinigų atvežimą atsiskaitoma paprasčiausiai
išskaitant iš prašančios įstaigos rezervinės sąskaitos. Ir atvirkščiai,
susikaupęs grynųjų pinigų perteklius yra išvežamas atgal į Rezervo bankus.
Už tai depozito įstaigos gauna kreditą.

Iki 1981 m. dauguma FRS paslaugų, įskaitant ir čekių gryninimą bei grynųjų
pinigų vežimą, buvo teikiamos be jokių mokesčių. Tačiau 1980 m. išleistas
Depozito įstaigų monetarinės politikos dereguliavimo aktas (DIDMCA)
reikalauja paskelbti apmokestinimo principų rinkinį ir įkainoti tokias
paslaugas, kaip grynųjų pinigų vežimas, čekių gryninimas ir saugojimas,
elektroninės sistemos naudojimas pervedant sumas, automatinių FRS įrengimų
naudojimas gryninant čekius, vertybių saugojimas ir kitos paslaugos,
susijusios su vyriausybės vertybinių popierių prekyba. Visi FRS nustatyti
mokesčiai kiekvienais metais turi būti peržiūrimi, o jų dydžiai nustatyti
tokie, kad padengtų teikiamų paslaugų išlaidas. Kodėl Kongresas nurodė nuo
nemokamos paslaugų sistemos pereiti prie apmokestinamos? Viena iš
priežasčių buvo greitai didėjantis FRS paslaugomis besinaudojančiųjų
skaičius. Pagal 1980 m. DIDMCA pirmą kartą visoms depozito įstaigoms buvo
suteikta teisė naudotis FRS paslaugomis bei įrengimais. Atsiradus tiek daug
naujų vartotojų FRS paslaugų tiekimo išlaidos padidėjo. Antra, Kongresas
siekė sudaryti kiek galima didesnę konkurenciją FRS, kad ji nebūtų
vienintelis tokio paslaugų pobūdžio šaltinis. Dar vienas faktorius buvo
baimė, kad iždas praras įplaukas. FRS metinės įplaukos, kurių didžioji
dalis patenka į iždą, gerokai sumažėtų, jeigu aptartos paslaugos būtų
nemokamos.

7) FRS kaip federalinės vyriausybės fiskalinis agentas. FRS yra vyriausybės
pagrindinis fiskalinis agentas. Vyriausybės iždas turi sistemoje sąskaitas,
ir FRS tvarko visus čekius, susijusius su tomis sąskaitomis. FRS prižiūri
tūkstančius mokesčių ir paskolų sąskaitų, su kuriomis dirba JAV bankai ir
kuriose yra laikomi iždo pinigai, kol prireikia juos išleisti. Kai siūlomi
parduoti iždo vertybiniai popieriai, Federalinio rezervo bankai rūpinasi
kaina, už kurią jie bus nupirkti ir pateikia juos pirkėjui. FRS taip
išperka iždo vertybinius popierius. Iš principo FRS yra atsakingas už
stabilų vyriausybės vertybinių popierių palaikymą, kad nauji iždo siūlomi
popieriai būtų greitai išpirkti ir vyriausybė greitai susirinktų reikiamą
sumą.

8) Monetarinės politikos vykdymas. Svarbiausia Federalinio rezervo funkcija
yra vykdyti monetarinę politiką. Monetarinės politikos vykdymas gali būti
apibrėžiamas kaip įvairių priemonių ir būdų, kuriuo naudoja centrinis
bankas, rinkinys, kad būtų kontroliuojamas fondų, iš kurių teikiamos
paskolos, prieinamumas. Taip siekiama įgyvendinti šalies ekonominius
tikslus, tokius kaip visiškas gyventojų užimtumas ir stabilios kainos.
Priemonės, kuriomis naudojasi FRS, yra reikalavimai indėlių rezervams,
palūkanų normų dydžiai, atvirosios rinkos operacijos ir maržos reikalavimai
perkant vertybinius popierius.

9) Informacijos teikimas visuomenei. Dar viena svarbi funkcija, kurią FR
paskutiniais metais atliko labai gerai, yra visuomenės aprūpinimas
informacija. Kiekvienas Rezervo bankas turi savo tyrimų grupę, o valdytojų
tarybai dirba didelė grupė ekonomistų, kurie stebi ekonominę ir finansinę
plėtrą, ir rekomenduoja Tarybos vykdomos politikos pakeitimus. FRS leidžia
dieninius, savaitinius ir mėnesinius įspūdingos apimties statistikos
rinkinius, ataskaitas ir tyrimų išvadas apie finansų rinkas, šalies
piniginių išteklių būklę, trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų palūkanų
normas, skolinimosi kiekius ir struktūrą, šalies ekonominę plėtrą.
Tarptautiniame sektoriuje FR pagal užsakymą teikia informaciją apie valiutų
rinkos, tarptautinių paskolų ir kapitalo judėjimą bei JAV užsienio prekybą
ir mokėjimų balanso su užsieniu būklę. Be to, kaip buvo minėta, kiekvieną
ketvirtį FRS paruošia ataskaitą apie lėšų srautus (Flow of Funds Accounts),
kur pateikiami išsamūs duomenys apie pagrindinių JAV ekonomikos sektorių
sąveiką skolinant ir skolinantis lėšas. Šiai FRS funkcijai (informacijos
teikimui) pokalbiuose apie FRS vaidmenį šalies finansų sistemoje dažnai yra
skiriama labai daug dėmesio, tačiau tai ir yra labai svarbus centrinio
banko įnašas plėtojant šalies ekonomiką.

9. Pinigų politikos pasiekimai JAV per pastaruosius metus

Geras FRS vadovo Alan Greenspan autoritetas labai svarbus veiksmingai JAV
pinigų politikai, nes žmonės ir verslas juo pasitiki ir taip formuojami
palankūs ir atitinkantys FRS tikslus lūkesčiai. A. Greenspan Senato Bankų
komitete pateiktoje pusmetinėje ataskaitoje JAV ekonomikos būklė buvo
įvertinta gana palankiai. FRS vadovas palankiai įvertino dabartinę JAV
ekonomikos plėtrą ir pabrėžė, kad tokia situacija skatins FRS toliau
griežtinti pinigų politiką ir didinti bazines palūkanų normas. [20] Tačiau,
analitikų vertinimu, tai nebus daroma sparčiau nei iki šiol.
Pagal FRS duomenis, JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų
ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 3,5
proc. (pirmąjį – 3,8 proc.). Nepaisant nedidelio sulėtėjimo, JAV BVP augimo
tempas išliktų kur kas didesnis nei euro zonos ir Japonijos, todėl tokie
dumenys palankūs doleriui. Kalbėdamas apie vartotojų kainų pokyčius A.
Greenspanas pareiškė, jog dėl kylančios ekonomikos stiprėja spaudimas
didinti kainas, tačiau kita vertus, kai kurie didesnę infliaciją lemiantys
veiksniai – tokie kaip energijos sąnaudos – yra laikini. Todėl FRS
nusiteikęs bazinę palūkanų normą didinti palaipsniui.

Nepaisant A. Greenspan optimizmo, visiškai įmanoma, kad JAV ekonominis
ciklas jau artėja prie savo aukščiausiojo taško. Po dar vieno dolerio
bazinių palūkanų normų didinimo FRS, greičiausiai, skelbs pertrauką.

Nors kalbėti apie eilinio ekonominio ciklo pabaigą ir recesijos riziką yra
pernelyg anksti, vertėtų ruoštis stambiausios pasaulio ekonomikos augimo
tempų lėtėjimui (analitikai vidutiniškai prognozuoja, kad per artimiausius
ketvirčius nuosekliai mažės BVP augimo rodikliai). Monetarinė politika
nebėra smarkiai stimuliuojanti, atvirkščiai – restrikcinė. Visiškai
įmanoma, kad ekonomikos augimo tempai jau pasiekė maksimumą. Rinkose
pradedamas justi nusivylimas, kilęs naujai įvertinus ekonominį augimą,
prognozuojamą kai kurių pernelyg optimistiškai nusiteikusių rinkos dalyvių.
[pic]
6 pav. FRS normos, BPV ir VKI pokyčiai.[21]
2004 m. pirmąjį pusmetį, nepaisydamas nuolatinių finansų rinkų dalyvių
raginimų, kritikos ir spaudimo, Federalinio rezervų banko Atvirosios rinkos
komitetas (FARK) padidino federalinių fondų tikslinę palūkanų normą 0,25
procentinio punkto ir taip pradėjo palūkanų didinimo ciklą.[22] Taip
Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą nuo 2000 m. pasuko monetarinį
vairą restrikcijos kryptimi, siekdamos mažinti dėl išaugusios paklausos
padidėjusius infliacijos tempus ir išlaikyti produktyvumo didėjimu pagrįstą
ekonomikos aktyvumą. Ligi tol ketverius metus iš eilės centrinis bankas
agresyviai siekė „padaryti” pinigus kaip įmanoma prieinamesnius. Vieni
specialistai jį giria už tai, kad pavyko išvengti stipraus ūkio nuosmukio,
kiti priekaištauja dėl pernelyg numuštų palūkanų normų, kurios įpratino JAV
vyriausybę, verslininkus ir namų ūkius gyventi skolon.[23]

[pic]

7 pav. Eurosistemos ir JAV FRS oficialiųjų palūkanų normų raida.[24]

JAV pinigų rinkos palūkanų normos 2004 m. pirmąjį pusmetį sumažino atotrūkį
nuo euro zonos palūkanų normų (1 m. LIBOR, galima sakyti, susilygino), o
antrojo pusmečio pabaigoje dėl kelis kartus FARK padidintų oficialiųjų
palūkanų normų jas viršijo. 2005 m. lapkričio mėn. JAV Federalinis atsargų
bankas dar kartą ketvirčiu procentinio punkto – iki 4,25 proc. padidino
bazines palūkanų normas, tačiau leido suprasti, jog dabartinis didinimų
ciklas artėja prie pabaigos.[25] Daugelis analitikų prognozavo 13-tą iš
eilės palūkanų padidinimą, nes JAV centrinis bankas siekia suvaldyti
stiprėjančią infliaciją. Savo pranešime Federalinis atsargų bankas teigė,
jog monetarinė politika ateityje dar griežtės. Tačiau centrinio banko
pozicija dėl palūkanų normų kėlimo sušvelnėjo ir ekspertai tikina, jog
normos jau beveik pasiekė aukščiausią lygį.

Pagrindinis dalykas, dėl kurio nesutaria ekspertai – ar JAV ekonomikos
plėtra viršija potencialų lygį, ar atsilieka nuo jo. Ginčijamasi ir dėl
vadinamojo natūralaus (neutralaus) palūkanų normų dydžio, kurį pasiekus
infliacija būtų toleruojamo lygio, o darbo jėga ir gamybos pajėgumai būtų
optimaliai panaudojami. Federalinių rezervų banko viceprezidento R.
Fergiusono nuomone, nebūtina pasiekti natūralią palūkanų normą, kadangi dėl
struktūrinių veiksnių ji nukrypo nuo ilgu laikotarpiu susiklosčiusio
pusiausvyros lygio. Viena iš priežasčių – praėjusio dešimtmečio pabaigoje
susidaręs akcijų rinkos „burbulas” ir jo sprogimas, sukėlęs dramatiškus
akcijų kursų pokyčius. Be to, ekonomikos plėtrą skatinančių fiskalinių
priemonių arsenalo „ištuštinimas” 2004 m. verčia šiuo metu palaikyti
bazines palūkanas žemesnio nei įprasta lygio.[26]

Išvados

Monetarinė politika tiesiogiai ir netiesiogiai įtakoja šalies ekonominį
aktyvumą, kainas ir palūkanų normas. Monetarinės politikos impulsai
perduodami ekonomikai, įtakojant pinigų ir kreditų prieinamumą ir kaštus
gamintojams ir vartotojams. Žmonės daro vartojimo ir investavimo
sprendimus, atsižvelgdami į dabartinę ir būsimą turto vertę, pajamas,
kainas ir kreditų ėmimo galimybes, o visi šie faktoriai yra įtakojami
buvusių praeityje, vykdomų dabar ir numatomų bei laukiamų per lūkesčių
prizmę pinigų politikos veiksmų.

Svarbiausia Federalinio rezervo funkcija yra vykdyti monetarinę politiką.
Federaliniai Rezervai nustato šalies pinigų politiką, vadovaudamiesi
maksimalaus darbo lygio, stabilių kainų ir nuosaikių ilgalaikių palūkanų
normų tikslais. Pagrindinis iššūkis pinigų politikos vykdytojams yra tai,
kad trumpuoju laikotarpiu tarp šių tikslų gali susidaryti įtampa, nes jie
vienas kitam prieštarauja. Dar viena problema, su kuria susiduria FRS
valdytojai yra tai, kad informacija apie ekonomiką jiems tampa prieinama
tik po tam tikro laiko tarpo bei gali būti su trūkumais.

FRS smarkiai kontroliuoja lėšų, kurias finansinės institucijos laiko
Federaliniuose Bankuose paklausą ir pasiūlą ir taip įtakoja federalinių
atsargų palūkanų normą (federal funds rate), o galiausiai ir užimtumą,
visuminį produktą bei kainas. Priemonės, kuriomis naudojasi FRS, yra
reikalavimai indėlių rezervams, palūkanų normų dydžiai, atvirosios rinkos
operacijos ir maržos reikalavimai perkant vertybinius popierius bei dikonto
langas (Discount window).

Praeina tam tikras laiko tarpas kol FOMC siekiami federalinių atsargų
normos pasikeitimai paveikia ekonomiką ir kainas, ir dažnai neiašku, ar
pasirinktas normos lygis padės pasiekti tiklsu.Dėl šios priežasties
Federaliniai rezervai įdėmiai seka tarpinius orentyrus, kurie yra tarp
operacinio tikslo – federalinių atsargų normos – ir ekonomikos. Tokie
orentyrai yra pinigų agregatai, plūkanų normų lygis ir struktūra, Tayloro
taisyklė, užsienio valiutų kursai. Stebėdama šiuos indikatorius JAV
monetarinė politika numato tendencijas ir atitinkamai pritaiko pinigų
politiką.

Kadangi pinigų politikos sėkmė ir tikslų pasiekimas labai priklauso nuo
visuomenės lūkesčių, stabili JAV finansų rinka, pasitikėjimas savo
centriniu banku, jo tikslų supratimas ir tikėjimas, kad jis imsis
veiksmingų priemonių juos pasiekti, bei gerą autoritetą turintis
Federalinių Rezervų sistemos vadovas Alan Greenspan lemia JAV pinigų
politikos veiksmingumą.

Iki 2004 m. FRS vykdė ekspansinę pinigų politika, siekdama paskatinti
ekonomiką ir nustatydama labai žemą palūkanų norma. Tačiau nuo 2004 m.,
smarkiai išaugus pasaulinėms naftos kainoms ir iškilus infliacijos grėsmei,
FRS palaipsniui didino bazinę palūkanų normą, taip užkirsdama kelią kainų
kilimui, bet nestabdydama ekonomikos augimo, kuris nors ir šiek tiek
sulėtėjo pastaraisiais metais, tačiau išlieka stabilus.

Palūkanos JAV buvo palaipsniui didinamos pastaruosius 18 mėnesių ir šiuo
metu yra pasiekusios aukščiausią lygį per pastaruosius ketverius su puse
metų. Federalinis atsargų bankas savo pranešime jau neteigė, jog normų
didinimas buvo “priderintas”. Ankstesniuose savo pranešimuose bankas
naudodavo šį terminą pabrėžti, jog normų lygis dar pakankamai žemas ir
užtikrina ekonomikos augimą. Pasak ekspertų, truputį pasikeitusi
Federalinio atsargų banko kalba rodo, jog jis mano, kad normos pasiekė tokį
lygį, kuris nebeskatina ekonomikos vystymosi.

Literatūra

1. Alan Greenspan: Economic flexibility. Priega per internetą:

2. Alan Greenspan: Jackson Hole Conference – reflections on central

banking. Priega per internetą

3. Alan Greenspan: Semiannual monetary policy report to the US

Congress. Prieiga per internetą :

4. Alan Greenspan: Semiannual monetary policy report to the US

Congress. Prieiga per internetą :

5. Donald L Kohn: Inflation modelling – a policymaker’s perspective.

Priega per internetą:

6. Dzikevičius A. Finansai ir investicijos. Prieiga per internetą:

http://finansai.tripod.com/2.htm

7. Financial Market update, June 2005, International Capital Markets

Department, Global Markets Analysis Division. Priega per

internetą:

8. Financial Market update, June 2005, International Capital Markets

Department, Global Markets Analysis Division. Prieiga per

internetą :

9. Friedman, Milton and Anna Jacobsen Schwartz. A Monetary History of

the United States, 1867-1960. Princeton University Press,

Princeton, NJ, 1963.

10. Friedman, Milton. “The Role of Monetary Policy”, American Economic

Review, vol. 58, No. 1 (March 1968) pp. 1-17. Phelps, Edmund S.

“The New Microeconomics in Inflation and Unemployment Theory”,

American Economic Review (May 1969) pp. 147-160.

11. Gylys P. Ar euras įveiks dolerį?, prieiga per internetą:

12. Investicijų strategijos apžvalga ir perspektyvos, Parex asset

management, 2004 spalis. Prieiga per internetą:

http://www.parex.lt/files/fin.apzvalga2004spalis.pdf?PSID=4798f3329

20f00f60abeb0a6dfebd77f

13. Janet L Yellen: Views on the economy and implications for monetary

policy. Priega per internetą:

14. Jean-Claude Trichet: Jackson Hole Conference – monetary policy and

“credible alertness”. Priega per internetą:

15. Lietuvos finansų rinkų apžvalga 2004 m. Prieiga per internetą:

17. Lynn S. Fox, Chair, Scott G. Alvarez, Sandra Braunstein. The

Federal Reserve System. Purposes and Functions, 136 p. Board of

Governors of the Federal Rezerve System, Washington, D.C. Ninth

Edition, June 2005

18. Makroekonomikos naujienos. Prieiga per internetą:

19. Mervyn King: Jackson Hole Conference – remarks to the Central Bank

Governors’ Panel. Priega per internetą:

20. See Romer, Christina D. and David H. Romer, “The Evolution of

Economic Understanding and Postwar Stabilization Policy,” NBER

Working Paper No. 9274 (October 2002), p. 39.

21. Sims, Christopher A. “Macroeconomics and Reality”. Econometrics,

vol. 48, No. 1 (January 1980). pp. 1-48.

22. Susan Schmidt Bies: Basel II developments in the United States.

Priega per internetą:

23. Susan Schmidt Bies: Regulatory issues. Priega per internetą: <

http://www.bis.org/review/r051017e.pdf>

24. The Financial Markets. Prieiga per internetą:

25. U.S. Monetary policy. Prieiga per internetą:

26. Vikipedijos laisvoji enciklopedija. Priega per internetą

27. Vikipedijos laisvoji enciklopedija. Priega per internetą:

———————–

[1] Lynn S. Fox, Chair, Scott G. Alvarez, Sandra Braunstein. The Federal
Reserve System. Purposes and Functions, 136 p. Board of Governors of the
Federal Rezerve System, Washington, D.C. Ninth Edition, June 2005

[2] Dzikevičius A. Finansai ir investicijos. Prieiga per internetą:

[3] Dzikevičius A. Finansai ir investicijos. Prieiga per internetą:

[4] Lynn S. Fox, Chair, Scott G. Alvarez, Sandra Braunstein. The Federal
Reserve System. Purposes and Functions, 136 p. Board of Governors of the
Federal Rezerve System, Washington, D.C. Ninth Edition, June 2005

[5] Lynn S. Fox, Chair, Scott G. Alvarez, Sandra Braunstein. The Federal
Reserve System. Purposes and Functions, 136 p. Board of Governors of the
Federal Rezerve System, Washington, D.C. Ninth Edition, June 2005

[6] Vikipedijos laisvoji enciklopedija. Priega per internetą <
http://lt.wikipedia.org/wiki/JAV_doleris>

[7] Gylys P. Ar euras įveiks dolerį?, prieiga per
internetą

[8] Vikipedijos laisvoji enciklopedija. Priega per internetą <
http://lt.wikipedia.org/wiki/JAV_doleris>

[9] Lietuvos makroekonomikos apžvalga.(21) 2005 m.gegužė, prieiga per
internetą

[10] Investicijų strategijos apžvalga ir perspektyvos, Parex asset
management, 2004 spalis, prieiga per internetą:

[11]Alan Greenspan: Semiannual monetary policy report to the US Congress.
Prieiga per internetą :

[12] Lietuvos finansų rinkų apžvalga 2004 m. Prieiga per interneta:

[13] Investicijų strategijos apžvalga ir perspektyvos, Parex asset
management, 2004 spalis, prieiga per internetą:

[14] Lietuvos finansų rinkų apžvalga 2004 m. Prieiga per interneta:

[15] Lietuvos makroekonomikos apžvalga.(21) 2005 m.gegužė, prieiga per
internetą

[16] The Financial Markets. Prieiga per internetą:

[17] Financial Market update, June 2005, International Capital Markets
Department, Global Markets Analysis Division. Prieiga per internetą :

[18] U.S. Monetary policy. Prieiga per internetą:

[19] Dzikevičius A. Finansai ir investicijos. Prieiga per internetą:

[20] Alan Greenspan: Semiannual monetary policy report to the US Congress.
Prieiga per internetą :

[21] Investicijų strategijos apžvalga ir perspektyvos, Parex asset
management, 2004 spalis, prieiga per internetą:

[22] Lietuvos finansų rinkų apžvalga 2004 m. Prieiga per internetą:

[23] Lietuvos makroekonomikos apžvalga.(21) 2005 m.gegužė, prieiga per
internetą

[24] Lietuvos finansų rinkų apžvalga 2004 m. Prieiga per internetą:

[25] Makroekonomikos naujienos. Prieiga per internetą:

[26] Lietuvos makroekonomikos apžvalga.(21) 2005 m.gegužė, prieiga per
internetą

———————–

Centrinio banko politiniai įrankiai

Palūkanų normos ir vertybinių popierių kainos

Bankų sistemos rezervų apimtys ir augimo tempai

Skolinimosi iš išlaidų apimtys ir augimas

Visuomenės lūkesčiai dėl vertybinių popierių kainų, palūkanų normų ir

kreditų galimybių

Vertybinių popierių rinkos kaina

Pinigų pasiūlos apimtys ir augimo tempai

Kreditų kaina ir prieinamumas

Federalinių Rezervų banko miestas

Federalinių rezervų sistemos valdytojų taryba, Vašingtonas

Federalinių rezervų filialo miestas

Filialų ribos

Atvirosios rinkos sąskaitos valdytojas

Apie 6000 bankų, sistemos narių

Federalinis atvirosios rinkos komitetas (12 balsavimo teisę turinčių narių)

12 federalinio rezervo bankų ir 25 šių bankų filialai (Rezervo bankų

prezidentas skiria valdytojų tarybą)

Valdytojų taryba

(septyni prezidento paskirti nariai)

Leave a Comment