3
3. SKAIDRIŲ, ILIUSTRACIJŲ KŪRIMAS
3.1. Teksto rašymas skaidrėse
Parengti pranešimą, pristatyti dėstytojui mokomąją medžiagą, studentui pasirinktos temos medžiagą skaidrėse nėra taip paprasta. Demonstruojamos skaidrės turi būti patrauklios, įdomios. Norint parengti medžiagą demonstravimui yra naudojamos programos (Microsoft Office paketo programa Power Point; Corel Office Professionalo paketo programa corel Presentations; Lotus Smart Suit paketo programa Freelance Graphics ir kt.), kurios suteikia daug galimybių, norint greitai, kokybiškai parengti mokomosios medžiagos, pranešimo pristatymą. Vaizdinei informacijai pristatyti dažnai naudojami piešimo įrankiai, fono, kontūro ir teksto spalvų, garso bei vaizdo keitimo efektai, diagramų, lentelių šablonai.
Kiekvienam, rengiančiam skaidres, kyla klausimas kokį foną, spalvas ar animacinius efektus pasirinkti. Apipavidalinimui reikia skirti daug dėmesio. Dažnai daroma klaida, pavyzdžiui, skaidrėje pateikiama labai daug, smulkiu šriftu spausdinto teksto. Žinoma, tokia informacija bus nepriimama klausytojo. Skaidrės turi papildyti pranešimą, mokomosios medžiagos pristatymą, jų nereikia skaityti pažodžiui. Todėl kokybiška ir efektyvi skaidrė yra tokia, kuri:
aiškiai matoma (t. y. įskaitoma ir pirmame suole, ir auditorijos gale sėdinčiam mokiniui);
suprantama klausytojui ( t.. y. lengvai suprantama, pristatant vieną mintį, temą);
pateikta paprastai (nenaudoti daug spalvų, neperkrauti animaciniais vaizdo ir garso efektais ir pan.).
Rengiant rekomenduojama vadovautis šiais patarimais:
informacijai iliustruoti galima naudoti foto nuotraukas, kurios stipriau veikia jausmus nei piešinys;
naudojant lenteles, svarbu neperkrauti duomenimis. Iš tiesų lentelės duomenys gali daugiau perteikti informacijos, nei tekstas). Braižant lenteles nenaudojamos storos linijos, jos užtemdo lentelę.
Yra teigiama, kad tekstas mažiau vaizdingas ne iliustracijos. Tačiau sunkiai įsivaizduojame pranešimo pristatymą be teksto.
1 pav. Skaidrės pavyzdys Nr. 1 (blogas pavyzdys)
2 pav. Skaidrės pavyzdys Nr. 2 (geras pavyzdys)
Pateikiant informaciją skaidrėse, svarbu yra geras matomumas. Informacijos demonstravimui reikia parinkti tinkamą šriftą. Reikia įsidėmėti tai, kad parinkus įmantrų, dekoratyvinį šriftą galime nesutelkti dėmesio į informacijos perteikimą.
Keletas rekomendacijų rengiant informaciją demonstravimui, kuriant pristatymą (skaidres):
Tekstui spausdinti rekomenduojama naudoti Times New Roman, Arial šriftus arba parinkti sodresnius normalius (Normal) šriftus;
Tekstas skaidrėse turi būti ne mažesnis nei 24 pt. Pavadinimams naudoti didesnius šriftus (30 pt);
Vengti tekstą spausdinti didžiosiomis raidėmis, ne jų skaitymas 30 proc. lėtesnis nei mažųjų.
Teksto skaitymą apsunkina įmantrūs, nors ir puošnūs, rašmenys bei daug įvairių šriftų naudojimas. Vienoje skaidrėje rekomenduojama naudoti ne daugiau kaip 2 skirtingus šriftus.
Skaidrėse patartina rašyti trumpesnius žodžius. Trumpesni sakiniai (iki 7 žodžių) lengviau suvokiami. Ilgesnius tekstus reikia vizualiai padalinti į frazes. Klausytojas nemėgsta skaityti ilgo teksto
Tekstams struktūruoti naudojami skirsniai (bullets). Tekstas turi būti aiškios struktūros ir išlygintas į kairę pusę. Nenaudojami pabraukimai.
Norint pabrėžti tam tikro žodžio (teksto) svarbą, jis pastorinamas, pakreipiamas, arba išskiriamas kita spalva. Svarbiausia – nepamiršti, kad yra pranešėjas!
Skaidrėse turi derintis piešinys, fonas, tekstas, šešėlis, kontrastas. Pagrindinė klaida – perdėtas piešinių gausumas, spalvų „mišrainė“, kontrasto nebuvimas ir blogas teksto matomumas.
Kuriant skaidres, gerai tarpusavyje dera šie spalviniai deriniai:
juodas šriftas ir baltas fonas;
juodas šriftas ir žydras fonas;
juodas šriftas ir geltonas fonas;
baltas šriftas ir mėlynas fonas;
baltas šriftas ir viotelinis fonas.
Galimi ir atvirkštiniai variantai.
Blogai dera:
baltas šriftas ir žalias fonas;
baltas šriftas ir geltonas fonas;
juodas šriftas ir mėlynas fonas;
raudonas šriftas ir mėlynas fonas;
raudonas šriftas ir žalias fonas.
Derinant spalvas svarbu prisiminti, kad:
spalva pabrėžia foną;
šviesi spalva padeda išryškinti plastinę formą, o tamsi – pabrėžia jos siluetą;
ryški spalva nustelbia formą, ji labiau tinka mažoms ir mažiau apšviestoms geometrinėms figūroms;
sudėtingas pateikties (skaidrės) fonas gali atitraukti dėmesį nuo skaidrės turinio.
3.2. Spalvų parinkimas
Piešinio (brėžinio) spalvos ir fono parinkimo taisyklės galioja bet kokiam tekstui. Teksto ir fono kontrastas yra vienas svarbiausių įskaitomumo faktorių. Kuo didesnis kontrastas, tuo lengviau įskaitomas tekstas. Tekstas turi būti vienspalvis, patartina naudoti šešėlius. Nerekomenduojama naudoti pereinančių spalvų ar paveikslėlio. Pvz.:
3 pav. Nerekomenduojamas spalvų pereinamumas
Skirtingų spalvų deriniai bei formos kelia ir skirtingus jausmus. Daugumai žmonių raudona spalva asocijuojasi su ugnimi, šiluma, ji gali sujaudinti, suerzinti. Ji naudojama negatyvioms sąvokoms išreikšti – nuostoliams, paklaidoms. Be to, iš toli raudona spalva yra blogiau matoma. Tokį patį efektą sukelia ir violetinė spalva. Kitos spalvos yra lengviau pritaikomas pateikčiai ir jos turėtų būti parenkamos pagal auditoriją, kuri klausys pranešimo. Pavyzdžiui, geltona spalva žadina žvalumą, formuoja jaukumą, džiaugsmingą nuotaiką. Žalia ir žydra – ramina. Todėl spalvos naudojamos svarbiausioms mintims akcentuoti, o be to, spalvotai pateikta informacija suvokiama sparčiau.
a
b
4 pav. Fono grafika. a – tinkamai parinka; b – netinkamai parinka.
Spalvų parinkimas yra nepaprastai svarbus skaidrių turinio supratimui. Parenkant spalvas, siūloma laikytis šių taisyklių:
tarpt skaidrių teksto ir fono turi būti geras kontrastas;
skaidrėje ne daugiau kaip 4 skirtingos spalvos;
spalvas naudoti išmintingai;
nenaudoti labai ryšių spalvų;
vengti nemalonių spalvų derinių.
3.3. Specialių efektų naudojimas
Demonstruojant skaidres kompiuteriu, galima naudoti įvairius efektus:
animaciją,
vaizdą palydėti garsu,
įvesti spalvų pasikeitimą,
piešinio elementų judėjimą.
Animaciją galima naudoti minčiai pabrėžti, užfiksuoti. Ji leidžia tiksliau valdyti
informaciją atskiromis dalimis. Geriausiai suvokiama palaipsniui atsirandanti informacija, kai kadre likusi informacija papildoma vis nauja.
Teigiama, kad maksimali informacija turi būti suvokiama per 10-20 sekundžių. Tik tiek, kiek pranešėjas gali paaiškinti per tą laiką, o klausytojui pakanka dėmesio suprasti naują informaciją. Ilgesniam laikui sunku sukoncentruoti klausytojo dėmesį, atsiranda noras atsipalaiduoti, o sutrumpinus informacijos suvokimo laiką – gaunamas kadrų mirgėjimas, susidaro skubėjimo efektas.
Animacija pritaikoma pateikiant tekstinę informaciją. Skaitančiajam lengviau suvokti tekstinę informaciją, jei mato, kaip ji rašoma. Per greitas rašymas gali sukelti stresą, ypač, jei to teksto per daug. Be to, per greitas teksto bloko įvažiavimas įbaugina. Per lėtas rašymas stabdo mintį. Rašymo greitis turi šiek tiek aplenkti skaitymo greitį. Pabaigus frazę, reikia daryti pauzę, kad liktų laiko suvokti informaciją. Visi klausytojai turi kartu pradėti skaityti naują frazę. Nenaudotina teksto animacija trukdanti skaitymą (žodžių šokinėjimas, sukimas ir kt.) Klausytojas negali pradėti skaityti, kol nesibaigia animacija.
Perkeltinė animacija atitraukia dėmesį nuo svarbiausios minties, blaško dėmesį. Ypač santūriai reikia naudoti garso priedus. Garsai, rodant raides, gali pažadinti miegantįjį, bet sunervinti klausantįjį.
Skaidrė yra populiariausia ir pagrindinė vaizdinė priemonė. Kompiuterinės programos užtikrina greitą pateikiamos medžiagos iliustravimą, tačiau reikalauja atitinkamo spalvos, grafikos ir teksto suderinamumo.
Pranešimo pristatymas
Rengdamas atlikto darbo pristatymą, pranešėjas turi apgalvoti visas sudedamąsias pranešimo dalis. Dažniausiai rekomenduojamos šios pranešimo, pristatymo dalys:
pranešimo/pristatymo įvadas;
dėstymas (pagrindiniai teiginiai, pastebėjimai, atlikto darbo eiga ir pan.);
apibendrinanti pabaiga (temos, atlikto darbo išvados, rekomendacijos, pasiūlymai ir pan.).
Patarimai pranešėjui
Pranešimo įvade pateikiama:
pirmiausiai pagarbiai pasisveikinti;
pristatyti temą (pristatyti kokioje įmonėje atlikta gamybinė praktika. Galima trumpai papasakoti, kodėl pasirinkta ši darbo tema);
Pranešimo metu svarbu nepamiršti ir klausytojų. Neretai pranešėjas viso pranešimo metu nepakelia galvos nuo kompiuterio monitoriaus.
papasakojama, koks yra darbo tikslas, kokie uždaviniai bus sprendžiami (tai priklauso nuo pranešimo turinio, atliekamo darbo, temos);
Dėstymo dalyje rekomenduojama:
pristatyti atlikto darbo esmę;
supažindinti su sąvokomis, jeigu jos bus naudojamos pristatyme;
pateikti atliktų tyrimų duomenis ir rezultatus;
nurodyti pagrindinius teiginius, kurie buvo pastebėti atliekant savarankišką rašto darbą.
Griežtų reikalavimų pranešimo / pristatyto dėstymo planui nėra, tačiau svarbu, kad pranešėjas aiškiai dėstytų savo mintis. Dažnai mokiniai pristatydami savo pranešimus, perskaito viską, kas parašyta skaidrėse. Tai nėra blogai, tačiau nereikia pamiršti, kad klausytojai taip pat moka skaityti. Pranešėjo skaitymo tempas gali būti lėtesnis negu skaitytojų, todėl klausytojų dėmesys gali mažėti. Pateikiant paveikslus, lenteles, grafikus ar diagramas reikia trumpai pristatyti, kas juose vaizduojama, kokie duomenys pateikiami, kokie svarbiausi rodikliai, rezultatai matyti. Galima tekstą pasirašyti.
Rekomendacijos pranešimo pabaigai:
apibendrinant pranešimą galima dar kartą trumpai priminti klausytojams, koks šio pristatymo / pranešimo tikslas, ar pasirinkta tema buvo įdomi, ko buvo išmokta, kokie pastebėti trūkumai;
išvados pateikiamos trumpais, glaustais sakiniais (rašto darbe jos gali būti išdėstytos plačiau);
jeigu pateikiamos rekomendacijos, pasiūlymai ar pastabos, jas nurodyti atskirose skaidrėse (taip aiškiau klausytojams);
pranešėjas gali paprašyti klausytojų pasidalyti nuomone apie pranešime keltas problemas, jų sprendimą (diskusijų metu klausytojai geriau įsimena pranešimo / pristatymo turinį).
Rengiant pranešimą susiduriama su labai akivaizdžiu ir visiems suprantama baime. Nugalėti baimę gali padėti gerai parengta pateiktis. Todėl labai svarbu, kad pristatymo skaidrės būtų išsamios, kurios suteikia pranešėjui saugumo, mažina jaudulį.
8