kaip ruosti skaidres

65 0

3. SKAIDRIŲ, ILIUSTRACIJŲ KŪRIMAS

3.1. Teksto rašymas skaidrėse

Parengti pranešimą, pristatyti dėstytojui mokomąją medžiagą, studentui pasirinktos temos medžiagą skaidrėse nėra taip paprasta. Demonstruojamos skaidrės turi būti patrauklios, įdomios. Norint parengti medžiagą demonstravimui yra naudojamos programos (Microsoft Office paketo programa Power Point; Corel Office Professionalo paketo programa corel Presentations; Lotus Smart Suit paketo programa Freelance Graphics ir kt.), kurios suteikia daug galimybių, norint greitai, kokybiškai parengti mokomosios medžiagos, pranešimo pristatymą. Vaizdinei informacijai pristatyti dažnai naudojami piešimo įrankiai, fono, kontūro ir teksto spalvų, garso bei vaizdo keeitimo efektai, diagramų, lentelių šablonai.

Kiekvienam, rengiančiam skaidres, kyla klausimas kokį foną, spalvas ar animacinius efektus pasirinkti. Apipavidalinimui reikia skirti daug dėmesio. Dažnai daroma klaida, pavyzdžiui, skaidrėje pateikiama labai daug, smulkiu šriftu spausdinto teksto. Žinoma, tokia informacija bus nepriimama klausytojo. Skaidrės turi papildyti pranešimą, mokomosios medžiagos pristatymą, jų nereikia skaityti pažodžiui. Todėl kokybiška ir efektyvi skaidrė yra tokia, kuri:

aiškiai matoma (t. y. įskaitoma ir pirmame suole, ir auditorijos gale sėdinčiam mokiniui);

suprantama klausytojui ( t.. y. lengvai suprantama, pristatant vieną mintį, temą);

pateikta paprastai (nnenaudoti daug spalvų, neperkrauti animaciniais vaizdo ir garso efektais ir pan.).

Rengiant rekomenduojama vadovautis šiais patarimais:

informacijai iliustruoti galima naudoti foto nuotraukas, kurios stipriau veikia jausmus nei piešinys;

naudojant lenteles, svarbu neperkrauti duomenimis. Iš tiesų lentelės duomenys gali daugiau perteikti informacijos, nei tekstas). Br

raižant lenteles nenaudojamos storos linijos, jos užtemdo lentelę.

Yra teigiama, kad tekstas mažiau vaizdingas ne iliustracijos. Tačiau sunkiai įsivaizduojame pranešimo pristatymą be teksto.

1 pav. Skaidrės pavyzdys Nr. 1 (blogas pavyzdys)

2 pav. Skaidrės pavyzdys Nr. 2 (geras pavyzdys)

Pateikiant informaciją skaidrėse, svarbu yra geras matomumas. Informacijos demonstravimui reikia parinkti tinkamą šriftą. Reikia įsidėmėti tai, kad parinkus įmantrų, dekoratyvinį šriftą galime nesutelkti dėmesio į informacijos perteikimą.

Keletas rekomendacijų rengiant informaciją demonstravimui, kuriant pristatymą (skaidres):

Tekstui spausdinti rekomenduojama naudoti Times New Roman, Arial šriftus arba parinkti sodresnius normalius (Normal) šriftus;

Tekstas skaidrėse turi būti ne mažesnis nei 24 pt. Pavadinimams naudoti didesnius šriftus (30 pt);

Vengti tekstą spausdinti didžiosiomis raidėmis, ne jų skaitymas 30 proc. lėtesnis nei mažųjų.

Teksto skaitymą apsunkina įmantrūs, nors ir puošnūs, rašmenys bei daug įvairių šriftų naudojimas. Vienoje skaidrėje rekomenduojama naudoti ne daugiau kaip 2 skkirtingus šriftus.

Skaidrėse patartina rašyti trumpesnius žodžius. Trumpesni sakiniai (iki 7 žodžių) lengviau suvokiami. Ilgesnius tekstus reikia vizualiai padalinti į frazes. Klausytojas nemėgsta skaityti ilgo teksto

Tekstams struktūruoti naudojami skirsniai (bullets). Tekstas turi būti aiškios struktūros ir išlygintas į kairę pusę. Nenaudojami pabraukimai.

Norint pabrėžti tam tikro žodžio (teksto) svarbą, jis pastorinamas, pakreipiamas, arba išskiriamas kita spalva. Svarbiausia – nepamiršti, kad yra pranešėjas!

Skaidrėse turi derintis piešinys, fonas, tekstas, šešėlis, kontrastas. Pagrindinė klaida – perdėtas piešinių gausumas, spalvų „mišrainė“, kontrasto nebuvimas ir blogas teksto matomumas.

Kuriant skaidres, gerai tarpusavyje dera šie spalviniai deri

iniai:

juodas šriftas ir baltas fonas;

juodas šriftas ir žydras fonas;

juodas šriftas ir geltonas fonas;

baltas šriftas ir mėlynas fonas;

baltas šriftas ir viotelinis fonas.

Galimi ir atvirkštiniai variantai.

Blogai dera:

baltas šriftas ir žalias fonas;

baltas šriftas ir geltonas fonas;

juodas šriftas ir mėlynas fonas;

raudonas šriftas ir mėlynas fonas;

raudonas šriftas ir žalias fonas.

Derinant spalvas svarbu prisiminti, kad:

spalva pabrėžia foną;

šviesi spalva padeda išryškinti plastinę formą, o tamsi – pabrėžia jos siluetą;

ryški spalva nustelbia formą, ji labiau tinka mažoms ir mažiau apšviestoms geometrinėms figūroms;

sudėtingas pateikties (skaidrės) fonas gali atitraukti dėmesį nuo skaidrės turinio.

3.2. Spalvų parinkimas

Piešinio (brėžinio) spalvos ir fono parinkimo taisyklės galioja bet kokiam tekstui. Teksto ir fono kontrastas yra vienas svarbiausių įskaitomumo faktorių. Kuo didesnis kontrastas, tuo lengviau įskaitomas tekstas. Tekstas turi būti vienspalvis, patartina naudoti šešėlius. Nerekomenduojama naudoti pereinančių spalvų ar paveikslėlio. Pvz.:

3 pav. Nerekomenduojamas spalvų pereinamumas

Skirtingų spalvų deriniai bei formos kelia ir skirtingus jausmus. Daugumai žmonių raudona spalva asocijuojasi su ugnimi, šiluma, ji gali sujaudinti, suerzinti. Ji naudojama negatyvioms sąvokoms išreikšti – nuostoliams, paklaidoms. Be to, iš toli raudona spalva yra blogiau matoma. Tokį patį efektą sukelia ir violetinė spalva. Kitos spalvos yra lengviau pritaikomas pateikčiai ir jos turėtų būti parenkamos pagal auditoriją, kuri klausys pranešimo. Pavyzdžiui, geltona spalva žadina žvalumą, formuoja jaukumą, džiaugsmingą nuotaiką. Žalia ir žydra – ramina. Todėl spalvos naudo

ojamos svarbiausioms mintims akcentuoti, o be to, spalvotai pateikta informacija suvokiama sparčiau.

a

b

4 pav. Fono grafika. a – tinkamai parinka; b – netinkamai parinka.

Spalvų parinkimas yra nepaprastai svarbus skaidrių turinio supratimui. Parenkant spalvas, siūloma laikytis šių taisyklių:

tarpt skaidrių teksto ir fono turi būti geras kontrastas;

skaidrėje ne daugiau kaip 4 skirtingos spalvos;

spalvas naudoti išmintingai;

nenaudoti labai ryšių spalvų;

vengti nemalonių spalvų derinių.

3.3. Specialių efektų naudojimas

Demonstruojant skaidres kompiuteriu, galima naudoti įvairius efektus:

animaciją,

vaizdą palydėti garsu,

įvesti spalvų pasikeitimą,

piešinio elementų judėjimą.

Animaciją galima naudoti minčiai pabrėžti, užfiksuoti. Ji leidžia tiksliau valdyti

informaciją atskiromis dalimis. Geriausiai suvokiama palaipsniui atsirandanti informacija, kai kadre likusi informacija papildoma vis nauja.

Teigiama, kad maksimali informacija turi būti suvokiama per 10-20 sekundžių. Tik tiek, . . .

Join the Conversation

×
×