Audito testų ir procedūrų tyrimas

TurinysĮVADAS 3AUDITO TESTŲ APIBŪDINIMAS, REIKŠMĖ IR KLASIFIKAVIMAS 3AUDITO PROCEDŪROS 6DUOMENŲ TIKRINIMO PROCEDŪROS 10IŠVADOS 12LITERATŪRA 13ĮVADASŠiuo metu audito svarba ir vaidmuo auga, nes nuolat auga poreikisturėti tikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Visuomenė vislabiau įsisąmonina, kad nuo audito labai daug priklauso verslo sėkmė. Kadauditas pateisintų visuomenės lūkesčius ir įgyvendintų savo tikslus,būtina, kad jis būtų atliktas tiksliai ir teisingai, tik tada galėsatspindėti realią situaciją. Todėl norint gauti gerą rezultatą didelęreikšmę, visame audito procese, įgyja audito procedūros ir testai.Audito testų tikslas – surinkti pakankamai tinkamų ir patikimų auditoįrodymų, kad jais remdamiesi auditoriai galėtų parengti išvadas pagalužsibrėžtus audito tikslus. AUDITO TESTŲ APIBŪDINIMAS, REIKŠMĖ IR KLASIFIKAVIMASTestai plačiąja prasme – tai tam tikros užduotys, pratimai irveiksmai, kuriais nustatoma reiškinio, proceso operacijos, veiklos kokianors savybė. Audito teorija testus apibūdina kaip veiksmus įrodymams gautiir objektyvioms išvadoms padaryti. Auditorius naudoja testus tam, kadgalėtų gauti įrodymus ir padaryti objektyvias ir pagrįstas išvadas. Kai kurie audito mokslo atstovai, ypač – praktikos darbuotojaitapatina audito testus ir procedūras. To nereikėtų. Procedūra – taiveiksmų, reikalingų kam nors atlikti ar patikrinti, tvarka. Taigi,auditorius atlikdamas testą gali pasirinkti tam tikrą atlikimo tvarką.Audito testą gali sudaryti kelios procedūros arba ta pati procedūra galibūti panaudota keliuose testuose. Paprastai kiekviena procedūra naudojamatam tikram audito testo tikslui. Audito testus galima sugrupuoti į dutipus: • Kontrolės testai. • Finansinės informacijos tikrinimo testai.[pic] Kontrolės testai – tokie, kurie pateikia audito įrodymus apie įmonėsvidaus kontrolės sitemos tinkamumą ir efektyvumą. Jie būna dviejų tipų:vidaus kontrolės sistemos sukūrimo tikrinimo testai ir vidaus kontrolės

sistemos veikimo tikrinimo testai. Vidaus kontrolės sukūrimo tikrinimo testų pagrindinis tikslas –nustatyti, ar įmonės vidaus kontrolės sistema buvo tinkamai sukurta, kad netik aptiktų ir ištaisytų reikšmingas klaidas ir netikslumus, bet irneleistų jiems pasireikšti. Vidaus kontrolės sitemos veikimo tikrinimo testų tikslas – nustatyti,ar sukurta vidaus kontrolės sitema: iš tikrųjų egzistavo, ar efektyviaiveikė visą audituojamąjį laikotarpį. Testai skirstomi į pasitikėjimo ir savarankiškus priklausomai nuo to,kas juos atlieka – auditorius ar vidaus audito tarnybos darbuotojai. Pasitikėjimo testai skirti gauti pagrįstą apsidraudimą, jog vidauskontrolės sitema, kuria pasitiki auditorius, veikia. Pasitikėjimo testaidažniausiai pateikiami vidaus audito tarnybos darbuotojams. Jų prašomasurinkti konkrečią skaitmeninę informaciją arba atsakyti į tam tikrusklausimus. Jei vidaus audito tarnybos pateikta medžiaga neprieštaraujafaktiškai būklei, tai auditorius gali pasitikėti vidaus kontrolėsfunkcionavimo efektyvumu. Jei pasitikėjimo testai rodo priešingąinformaciją negu surinkto auditorius, tai būtina išsiaiškinti tųprieštaravimų priežastis. Auditorius, kuriam pasitikėjimo testai keliaabejonių, privalo pats patikrinti vienokįar kitokį faktą, kad išsklaidytųabejones, t.y. jis turi atlikti daugiau savarankiškų testų. Būtina pabrėžti, kad pasitikėjimo testais tikrinama kontrolės sitema,o ne konkrečios ūkinės operacijos. Auditorius privalo įregistruoti visusprieštaravimus ir nukrypimus,kuriuos atskleidė pasitikėjimo testai. Tirianttų nukrypimų priežastis auditoriui reikia įvertinti tokius dalykus: arnukrypimas yra tik atskiro pobūdžio, ar jis reprezentuoja analogiškųnukrypimų visumą, ar rodo galimas klaidas apskaitos įrašuose. Auditorius,gaves paaiškinimus, kad šis nukrypimas – atskiro pobūdžio, privalo taipatvirtinti duomenimis, gautais atliekant testus ateityje. Jei paaiškinimaiar ateities testai patvirtins, kad tikrinamoji kontrolė buvo netinkama,auditorius negali ja pasitikėti. Šiomis aplinkybėmis auditorius negali
apriboti savarankiškų testų atlikimo. Išimtis galima tik tuo atveju, jeijis nustatytų alternatyvias kontrolės priemones, kuriomis galimapasitikėti. Jei gautas pasitikėjimas kontrolės veikla, auditorius turiužtikrinti,kad jis buvo efektyvus visą tą laiką, kada buvo reiškiamanuomonė. Pasitikėjimo testai, padaryti preliminariose stadijose, turi būtipagrįsti testais likusiai finansinių metų daliai ateityje. Šie papildomitestai turi būti baigti baigiamoje audito stadijoje. Manoma, kad… daug dėmesio skirti pasitikėjimo testams netikslinga. Šietestai dažniausiai atliekami siekiant pagerinti santykius tarp kliento irauditoriaus, ugdant bendrą tam tikrų klausimų supratimą. Pasitikėjimo testųreikšmė išauga ar padeda atskleisti tam tikrus įmonės veiklos ar apskaitossitemos trūkumus, atvirai parodo tikrąją būklę ir neturi jokio tikslo kąnors nuslėpti. Neretai pasitikėjimo testai padeda auditoriui nustatytipagrindinius klausimus, kuriems tikrinti reikia daugiausia laikoir pinigų. Finansinės informacijos tikrinimo testai – tai testai, kurie pateikiaįrodymus apie finansinės atskaitomybės reikšmingas klaidas ir netikslumus.Jie yra trijų tipų: ūkinių operacijų, sąskaitų likučių ir analitiniaitestai. Ūkinių operacijų testai susiję su ūkinių operacijų tikrinimu. Jiedaromi tikrinant dokumentus ir apskaitos registrus. Pavyzdžiui, taip galimaatrankos būdu patikrinti prekių išsiuntimo dokumentus sulyginant juos supardavimo žurnalu. Patikrinimo tikslas – nustatyti, ar visos išsiųstosprekės įregistruotos pardavimo knygoje. Sąskaitų likučių testai naudojami “Didžiosios knygos” sąskaitomsdetalizuoti, pavyzdžiui, patvirtinant gautinas apmokėjimų sumas, parodytaspagalbinėje knygoje pagal individualius vartotojus. Analitiniai testai naudojami: 1. audito planavimo procese – kad auditorius galėtų suprasti kliento įmonės verslo ypatybes ir nustatyti galimas rizikos sritis; 2. baigiant auditą – kad įsitikintų, jog finansinė atskaitomybėvisais reikšmingais atžvilgiais atitinka auditoriaus nuomonę apie kliento verslą ir būtų galima surašyti objektyvią išvadą.
Auditorius, ketindamas naudoti analitinius testus, turi įsitikintijų patikimumu. Audito teorijoje nagrinėjant analitinių testų patikimumolygį pabrėžiama, jog jie turi būti naudojami laikant, kad santykiai tarprodiklių egzistuoja ir toliau egzistuos, jeigu neatsiras juos nutraukiančiųaplinkybių. Analitinių testų patikimumas labai priklauso nuo auditoriausprofesinės kompetencijos, nuo jo atlikto rizikos įvertinimo. Norėdamaspatikrinti analitinių testų patikimumą auditorius gali panaudoti kitusaudito testus ir procedūras. Analitiniais testais siekiama ne tik padėtiauditoriui suplanuoti kitus testus, gauti informaciją apie tam tikrųduomenų patvirtinimą, bet ir įgyti didesnį supratimą apie įmonės ūkinęfinansinę veiklą, jos problemas ir perspektyvas. AUDITO PROCEDŪROSAudito procedūros naudojamosnumatytiems testų tikslams pasiekti. Jųparinkimas pirmiausia priklauso nuo audito tikslų, apimties ir sudėtingumo.Tam tikriems audituojamiems objektams, sritims ir klausimams patikrintigali būti naudojamos skirtingos procedūros. Parenkant procedūras ir jųskaičių svarbu atsižvelgti į riziką, įvertinti jos pasireiškimo galimybesir pasekmes. Todėl negali būti vienodų procedūrų visiems audito atvejams.Kiekvieną kartą auditorius pasirenka procedūras, padedančias pasiektinumatytus audito tikslus. Įrodyta, kad nuo procedūrų parinkimo ir naudojimolabai priklauso audito darbo organizavimas ir kokybė. Kiekvieną auditoprocedūrą galima atlikti įvairiai. Jos atlikimo pobūdį ir tvarką nustatopats auditorius. Pavyzdžiui, apklausos procedūrą auditorius gali atliktiraštu ir žodžiu, apklausti vieną žmogų auba grupę, panaudoti techninesgarso įrašymo priemones ir pan. Audito literatūroje nėra vieningos nuomonės dės procedūrų pavadinimų,jų paskirties ir skaičiaus. Daugelis auditorių nurodo apie 7 -10 auditoprocedūrų. 500 tarptautiniame audito standarte „Audito įrodymai pateikiamos5 audito procedūros: 1. tikrinimas. 2. tiesioginis apžiūrėjimas (stebėjimas). 3. apklausa ir patvirtinimai. 4. perskaičiavimas. 5. analitinės procedūros.Įvertinus auditorių nuomones ir audito praktiką tikslinga pateikti tokiąaudito procedūrų klasifikaciją:
1. tikrinimas. 2. apklausa. 3. patvirtinimas. 4. skaičiavimai ir perskaičiavimai. 5. atranka. 6. stebėjimas. 7. analitinė apžvalga. 8. įvertinimas. 9. prognozavimas.Trumpai apžvelgsiu šių procedūrų paskirtį. ▪ Tikrinimas. Audito metu naudojami du tikrinimo būdai: dokumentinis, natūrinis.Atliekant dokumentinį tikrinimą laikomasi tokios tvarkos: 1. įvertinama finansinės atskaitomybės sudarymo kokybė; 2. tikrinama „Didžioji knyga“ ir įvairūs apskaitos registrai; 3. tikrinami pirminiai dokumentai, naudojant atrankos ir kompleksinį būdus.Dokumentai tikrinami keliais aspektais: ▪ apžiūrima ir įvertinama dokumentų forma; ▪ tikrinamas dokumentų išrašymo būdas (ranka ar techninėmis priemonėmis); ▪ tikrinama dokumentų juridinė galia, t.y., ar jie turi visus privalomus rekvizitus; ▪ nagrinėjamas ūkinių operacijų atvaizdavimo dokumentuose tikslumas ir teisingumas; ▪ nustatoma, ar laiku ir tiksliai išrašyti dokumentai; ▪ patikrinami dokumentuose nurodyti matavimo vienetai, konkrečių vertybių kiekiai, kainos ir sumos, atliekami aritmetiniai skaičiavimai; ▪ tikrinama, ar teisingai ištaisytos klaidos, ar nėra klastojimo požymių. Atliekant natūrinį tikrinimą laikomasi tokios tvarkos: ▪ suskaičiuojami pinigai; ▪ suskaičiuojami brangieji metalai; ▪ atliekamas kito ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto patikrinimas; ▪ atliekamas nematerialaus turto patikrinimas. Tiek dokumentinis, tiek natūrinis tikrinimas suteikia įvairauspatikimumo lygio audito įrodymus, todėl tikrinimus reikia atliktikruopščiai ir atsakingai. Apklausa – tai reikiamos informacijos ieškojimas apklausiant klientopersonalą arba trečiųjų šalių asmenis. Apklausa gali būti atliekama raštuarba žodžiu. Svarbiausioms problemoms išsiaiškinti apklausą tikslingadaryti raštu arba įrašant į magnetofono juostą. Auditorius turi įsitikinti,ar tikslūs vadovybės ir kitų darbuotojų atsakymai, ir nuspręsti, kokius darreikėtų atlikti veiksmus. Apklausos duomenys, jeigu jie gerai išanalizuoti,gali suteikti auditoriui daug iki tol jam nežinomos informacijos arbapatvirtinti jau turimą. Gerai atlikta apklausa padeda atlikti auditąkryptingiau ir per trumpesnį laiką. Apklausą atliekantis auditorius turivisada atsiminti, kad žodinė informacija, gauta neoficialių pokalbių metu,yra nereikšminga. Rekomenduojama, kad auditorius apklausų daugia…u patyrusių
įmonės darbuotojų arba trečiųjų šalių asmenų. Patvirtinimas – tai procedūra, kuria siekiama patvirtinti ar paneigtitam tikrą informaciją, dėl kurios tikslumo ar buvimo auditorius abejoja.Šią informaciją dažniausiai raštu suteikia trečiosios šalys (bankai,kreditoriai, tiekėjai, mokesčių inspekcijos ir kt.). auditorius turistengtis gauti kuo daugiau tiesioginių patvirtinimų.Patvirtinimai svarbi ir daugeliu požiūriu reikšminga audito procedūra, nessuteikia dokumentuotą audito įrodymą iš išorės šaltinių. Patvirtinimai taippat dažnai naudojami kaip įrodymas apie informacijos stautų, didinančiųsąskaitų likučius, egzistavimą ir tikslų atspindėjimą bei informacijossrautų, mažinančių sąskaitų likučius, pilnumą ir tikslų atspindėjimą.Gautinų sumų (išduotų pasklų) privalomas audito testas daugelyje pasauliošalių. Patvirtinimai dar suteikia informaciją apie tiesiog nepatvirtintusdokumentuose dalykus, pavyzdžiui, kliento įsipareigojimų likučiopatvirtinimas suteikia įrodymus, kad visi ankstesni atsiskaitymai yraapskaityti. Skaičiavimai ir perskaičiavimai – daugiausia aritmetiniai sudėties,atminties, daugybos ir dalybos veiksmai, kuriuos naudoja auditorius,siekdamas įsitikinti, ar tikslūs ir patikimi kliento atlikti skaičiavimaidokumentuose, apskaitos registruose ir finansinėse ataskaitose.Skaičiavimai ir perskaičiavimai daromi suradus klaidų, įtarus apgaulę,abejojant vienokia ar kitokia kliento informacija. Dėsninga, kad ne visikliento skaičiavimai būna tikslūs. Rekomenduojama daugiau skaičiavimų irperskaičiavimų daryti audituojant netipines ir masines operacijas. Atranka – procedūra, kurios metu auditorius atrenka ir tiria vos dalįvisuminės informacijos, dažniausiai atspindinčios įvairiarūšius reiškiniusir operacijas. Auditorius, naudodamas atrankos procedūrą, turi įvertintiklaidų tikimybę visuminėje informacijoje bei nustatyti rizikos laipsnį. Jeiauditorius nustato, kad klaidos tikimybė visuminėje informacijoje yra, taijis turi atlikti didesnę atranką. Stebėjimas – procedūra, naudojama visais audito etapais. Jos metustebimi įmonės vadovybės ir darbuotojų veiksmai, vertinami jų požiūriai tam
tikrais klausimais. Pavyzdžiui, auditorius gali stebėti, kaip įmonėsdarbuotojai atlieka vidaus kontrolės funkcijas, išmoka darbo užmokestį,inventorizuoja atsarga ir kt. apibendrintai stebėjimą galima apibūdintikaip vizualią kliento veiklos ir buveinės apžiūrą. Stebėjimas dažniausiainaudojamas siekiant įsitikinti procedūrų, kurios negali būti pagrįstosdokumentais, atlikimu. Analitinė apžvalga – surinktos informacijos apie įmonės finansinęveiklą nagrinėjimas, siekiant sudaryti išankstinę nuomonę (audito planavimoetapu) arba galutinę nuomonę (baigus auditą). Darant analitinę apžvalgądetalizuojami ir apibendrinami rodikliai. Rodiklių detalizavimas –sintetinių rodiklių skaidymas pagal formavimo veiksnius, kokybiniuspožymius, vietą ir laiką, sudedamąsias dalis. Apibendrinimas – detalizavimorezultatų įvertinimas ir informacijos parengimas sprendimams, išvadoms irpasiūlymams priimti. Apibendrinant naudojama tik svarbiausia informacija,gauta detalizuojant rodiklius. Rodikliai tiriami vertikaliai irhorizontaliai, apskaičiuojant jų struktūrą ir dinamiką. Be to, atliekantanalitinę apžvalgą skaičiuojami įvairūs sntykiniai rodikliai. Analitinęapžvalgą galime laikyti analitinių testų sudėtine dalimi. Analitinėapžvalga neužtikrina, jog ją atlikus bus išaiškinti konkretūs neatitikimai,ji tik padeda rasti tas sritis, kuriose gali būti neatitikimų. Įvertinimas – tam tikroms sumoms apskaičiavimas naudojant kokią norsmetodiką, kai kitų būdų sumai nustatyti nėra arba juos naudoti netikslinga.Priklausomai nuo objekto sudėtingumo įvertinimai gali būti paprasti… arbakompleksiniai. Paprasti įvertinimai dažniausiai pagrįsti viena nesudėtingaformule, pavyzdžiui, valdymo išlaidų paskirstymu laikotarpiais.Kompleksiniams įvertinimams reikia specialių žinių, todėl auditorius turiužtikrinti ne tik naudojamos metodikos tinkamumą ir skaičiavimų tikslumą,bet ir darbuotojų profesinį pasirengimą. Įvertinimai pagrįsti tam tikromisprielaidomis. Auditorius turi nustatyti, ar tos prielaidos pagrįstos. Kaiauditoriaus įvertintas dydis skiriasi nuo dydžio, įtraukto į finansinesataskaitas, jis turi nuspręsti, ar tas skirtimas yra klaida. Pagrįstas
nesutapimas neturi būti laikomas klaida, priešingu atveju auditorius turipareikalauti, kad vadovybė klaidą ištaisytų. Prognozavimas – tai tikslinis informacijos tyrimas siekiant numatytigalimus ateities įvykius ir galimas jų pasekmes. Ši procedūra svarbirengiant pasiūlymus kliento veiklai gerinti.Kai kurie autoriai prie savarankiškų audito procedūrų priskiria vadinamąją„nukirtimo“ arba „atkirtimo“ procedūrą (cut-off). Ši procedūra rodo: turtoir įsiskolinimo fiksavimą tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai turtas buvoįsigytas, o įsiskolinimai atsirado, pajamų ir sąnaudų fiksavimą tuoataskaitiniu laikotarpiu, kai jos turėjo būti pripažintos. Visos ikiataskaitinių metų pabaigos įvykusios ūkinės operacijos turi būtiužfiksuotos tuose ataskaitiniuose metuose, o naujųjų metų pradžiojeįvykusios operacijos negali būti įtrauktos į praėjusių metų finansinesataskaitas. Praktika rodo, kad kartais įmonių vadovai manipuliuoja „cut-off“operacijomis metų pabaigoje, norėdami dauti didesnį ar mažesnį pelną.Pavyzdžiui, pirkimų sąskaitoje nurodžius vėlesnę datą galima jas išimti išataskaitinių metų ir perkelti į ateinančius metus.panašiai galima ištaisytidatas pardavimų sąskaitose ir į ataskaitinių metų operacijas įtraukti kitųmetų dokumentus. Tokios ir panašios manipuliacijos turi įtakos pelnui. Auditoriai turi atsakingai ir kruopščiai parinkti audito procedūras.Ne visoms audito sritims tinka viena ar kita procedūra. Be to, auditoriaituri įvertinti duomenų, gautų naudojant vieną ar kitą procedūrą, svarbumą,pakankamumą ir patikimumą. Auditorius, pasirinkdamas konkrečias auditoprocedūras, turi įvertinti jų veiksmingumą. DUOMENŲ TIKRINIMO PROCEDŪROSTarptautiniuose audito standartuose yra numatytos šių tipųprocedūros: inspekcija, stebėjimas, apklausa, patvirtinimas, analizė.Audito prajtikoje vartojama ir daugiau specialių terminų audito procedūromsnusakyti. Apžvelgsiu kai kuriuos iš jų. ▪ Patikrinimas natūra leidžia identifikuoti kiekį ir kokybę fizinio patikrinimo ar suskaičiavimo natūra būdu. Kartais jis vadinamas tiesiog skaičiavimu (pinigų kasoje,
vertybinių popierių, atsargų skaičiavimo testai ir kt.) ▪ Tvirtinimas yra vienas iš apklausos tipų. Auditorius iš kitų kompanijų as asmenų gauna raštiškus informacijos patvirtinimus. Tvirtinimas dažnai taikomas vietoj tikrinimo natūra procedūrų (kasos ar banko depozitų debitorinio įsiskolinimo ir kt.).Šiam būdui reikia tokių kontrolės priemonių: 1. kliento personalas parašo raštą ir įteikia auditoriui patikrinti ir išsiųsti. 2. auditorius savo parašu patvirtina informacijos reikalavimą. Asmeniškai įdeda raštą į voką, užrašo savo atgalinį adresą ir išsiunčia. 3. parvirtinta pareikalautoji informacija užanspauduotame voke įteikiama auditoriui. Inspekcija yra bendras terminas dokumentų apžiūrai apibūdinti.Inspektuojamos sutartys, draudimo polisai, nuomos sutartys, susirinkimųprotokolai. Auditorius pasidaro svarbias ištraukas iš šių dokumentų.Kartais per šią procedūrą daroma tik dokumentų apžvalga., jiepaprasčiausiai perskaitomi. Dokumentų apžiūra apibūdinama tokiais darbųterminais: patvirtinimas ir trasavimas. Patvirtinimo reikia, kai tikrinama, ar buhalteriniai įrašaipatvirtinti pirminiais dokumentais, ar nėra įrašų sąskaitose be dokumentų.Tikrinimo kryptys: įrašas ( dokumentas (pvz., tikrinant nuosavybę,inspektuojamos gamintojų sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai). Trasavimas yra atvirkščias patvirtinimui. Kryptis: dokumentas ( įrašas(pvz., transporto dokumentai sutirinami su pardavimų įrašais). Dabartikrinama, ar visų dokumentų duomenys parodyti apskaitos registruose. Darbo pakartojimas – kliento padaryto kanceliarinio kasdienio darboatlikimas iš naujo. Tai registrų vedimo ir jų sutikrinimo su pirminiaisdokumentais bei kiti darbai. Kartais pakartotinai atliekami kalkuliacijųperskaičiavimai. Taigi įrašai sutikrinami su atitinkamomis sąskaitomis irnusidėvėjimo apskaičiavimų perskaičiavimais. Skenavimu atidžiai vizualiai apžiūrimi apskaitos įrašai ir lentelės.Tokio apžiūrėjimo tikslas – identifikuoti neįprastas ar nesuderinamaspozicijas. Kartais jis gali būti vadinamas kruopščiu (pvz., gali būtiskenuokamos mėnesio rentos išlaidos; paprastai į sąskaitos debetą turi būti
įrašyta 12 įrašų). Apklausa. Vadovybės ir darbuotojų klausinėjama apie auditui svarbiusapskaitos dalykus. Atsakymai gali būti gaunami raštu ar žodžiu. Auditoriuiįprasta apklausti darbuotojus ir surasti faktų, patvirtinančių apklausosinformaciją. Tai leidžia atlikti auditą per trumpesnį laiką ir kryptingiau,negu nustatant faktus iš apskaitos dokumentų. Stebėjimas – tai vizuali kliento veiklos ar buveinės apžiūra.Pavyzdžiui, gali būti stebima administracijos veikla, duomenų apdorojimasarba apžiūrimos faktinės kliento darbo ar kitos sąlygos. IŠVADOSŠiuo metu viskas tik kuriasi, steigiamos naujos auditoriųorganizacijos, auditu užsiimančios įmonės, priimami įvairūs teisiniai aktaisusiję su audito veikla. Auditoriai dalyvaudami įvairiose rengiamosekonferencijose bei seminaruose vis pareiškia naujų minčių bei pasiūlymųaudito veiklai gerinti bei tobulinti. Laikui bėgant vis labiau bus įgyjamanauja patirtis, kuri remsis praktika ir išbandymais. Lietuvoje atsiras tikjai būdinga audito sistema, tik čia nusistovėjusios bei įprastai naudojamosaudito procedūros. Kad surinktų audito įrodymus, reikalingus audito testų tikslamspasiekti, planuodamas audito procedūras, auditorius turi numatyti tinkamustestavimui skirtų objektų išrinkimo būdus. Pagal 6 NAS “Rizikos įvertinimasir vidaus kontrolė” reikalavimus auditorius atlieka kontrolės testus, jeiplanuoja, kad kontrolės rizika atskiriems tvirtinimams bus vidutinė armaža. Remdamasis apskaitos ir kontrolės sistemų supratimu, auditoriusnustato tuos požymius ar charakteristikas, kurie pateikia kontrolėsįvykdymo įrodymą ir esamos padėties nukrypimus nuo numatytos veiklos.Auditorius atlieka tokių požymių buvimo ar jų nebuvimo testus. Atliekant kontrolės testus audito atranka taikoma tada, kai kontrolėpalieka jos atlikimo įrodymus (pavyzdžiui, parašas pardavimų sąskaitoje-faktūroje, liudijantis apie pardavimą skolon leidimą arba duomenų įvedimo įmikrokompiuterio apdorojimo sistemą įgaliojimai). Rinkdamas audito įrodymus, auditorius įvertina audito riziką irsuplanuoja tokias procedūras, kurios užtikrina, kad įrodymų gavimo rizika
būtų sumažinta iki priimtino lygio, nustatomo jo profesiniu sprendimu. Kiekvienam atrinktam objektui auditorius pritaiko tokias auditoprocedūras, kurios tinka atskiriems audito tikslams pasiekti. LITERATŪRAMackevičius J. Audito teorija ir praktika.- Vilnius: “Lietuvos mokslas”,1999.- 699 p.Mackevičius J. Audito pradmenys.- Vilnius: ”Mintis”, 1994.- 263 p.Kabašinskas J., Toliatienė I. Pažintis su auditu.- Vilnius: UAB leidykla“Amžius”, 1994.- 121 p.Katkus A. Nacionaliniai audito standartai: teorija ir praktika// Apskaitos,audito ir mokesčių aktualijos, 1999 01 12.- Nr.2(50). P.9.www.lar.ltwww.vkontrole.lt/dokumentai/leidiniaiwww.finmin.ltTarptautiniai apskaitos standartai.