VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS Verslo ekonomikos ir vadybos katedra
MAKROEKONOMIKA NAMŲ DARBAS NR.1
Atliko:VU KHF ekonomikos bakalauro neakivaizdinių studijų programos 2 kurso studentas Tikrino: prof. habil.dr. Remigijus Čiegis
KAUNAS, 2004
TURINYS
Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai 3Produkcijos pusiausvyros lygis keinsistiniame modelyje 5Visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos makroekonominė analizė 7Klasikinė ir keinsistinė užimtumo teorija 9Fiskalinė politika 11Literatūra: 14
Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai
1.UŽDAVINYS
Mikroekonomika – apibūdinama kaip mokslas, kuris nagrinėja ekonomikąsudarančių elementų t.y įvairiausių vartotojų, įmonių savininkų ir visųperkančių bei parduodančių ekonomikos šakų elgseną . Ir kaip šių elementųsąveika veikią kainas, gamyba, pajamas, o makroekonomikos teorijoje yragilinamasi į bendrą ekonomikos augimą, valstybės finansus, infliacijostempus ir t.t. Makroekonomikos teorijos leidžia suprasti kaip pagerintivalstybės gyvenimo lygį, bei ūkio raidos prognozavimą bei ekonominėspolitikos tobulinimą.
Kad ir koks bebūtų tobulas daiktas jis visuomet turi kelis ar keletątrūkumų, taip yra ir makroekonomikoje, ji gali turėti didelius trūkumus tailiečia silpnai išsivysčiusias valstybes pvz.(Azijos šalys) kur yra didelisnedarbo lygis, infliacija, monopolizmas, socialinė nelygybė pajamųpasiskirstyme, gali turėti mažesnius trūkumus, mažesnį nedarbo lygį, turėtiminimalią infliaciją ir t.t, bet mano manymų, bet kuri valstybė pasaulyjetu trūkumų turi, ir jų visiškai panaikinti neįmanoma. Vieni ekonomistaiteigia kad valstybė neturi kištis į ekonomiką kiti sako kad priešingaivalstybė turi reguliuoti rinkos ekonomiką. Visa tai priklauso ar mes norimegyventi geriau ar blogiau nuo žmonių, kurie renka savo valdžią ir tosvaldžios politikos. Taip kad kiekvienas šalies pilietis turi siektidemokratiškos valdžios, o išrinkti politikai pateisinti žmonių pasitikėjimąjais. 2 UŽDAVINYS
Makroekonomikoje kaip ir daugelyje kitų mokslų šakose yra nuolatatliekami tyrimai, stebima įmonių ekonominė veikla, gaunamos jų pajamos,
visuomeninė paklausa, ir daugelis kitų dalykų. Todėl norint nustatytiekonomikos būklę politikai remiasi makroekonomikos specialistų pagalba.Patys svarbiausi būklės rodikliai yra šie:1) Šalies gamybos apimtis;2) Nedarbo lygis;3 )Bendrasis kainų lygis.
Pabandysime išanalizuoti visus 3 rodiklius ir nustatyti kuris iš jų yrasvarbiausias ir kodėl ? Gaminamos produkcijos visumą šalyje sąlygoja nacionalinės gamybosapimties nustatymo problemą, todėl natūrinė prekių ir paslaugų visuma visosšalies mastu netenka prasmės. Visas prekes rinkoje subendravardiklinaprekių kainos. Visas per tam tikrą laikotarpį pagamintas ar suteiktaspaslaugas naudojant šalies išteklius, rinkos kainų suma yra vadinama BVP.Tai pakankamai svarbus rodiklis , bet ne pagrindinis.
Darbas tai pakankamai svarbus rodiklis kuris parodo ne vien žmogauspajamų šaltinį, bet ir parodo jo socialinę padėtį visuomenėje. Didžiausiuekonominių laimėjimų yra laikoma kaip tiek atskiras asmuo, tiek visavisuomenė laimi, kai visi galintis ir norintis dirba. Nors ir trumpalaikiainedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susiję su ekonomikos raida. Jainedarbas padidėja tai ekonominiai šalies rodikliai krenta, o jeiatvirkščiai jie kyla tai sukelia ekonomikos prieaugį.
Turbūt aptarsime vieną sudėtingiausių ir svarbiausių visiems svarbausklausimo, tai kainų augimas. Mūsų gyvenime kainos nuolat kinta ir šisprocesas vyksta netolygiai. Todėl norint nustatyti kainų pasikeitimą reikiažinoti bendrąjį kainų lygį, tai vidutinis kainų lygis, nustatomas,pasitelkus kainų indeksą. Indeksas, tai vieno reiškinio 2 būsenų palyginimorodiklis. Kainų indeksas kainų pokyčių esamuoju laiku rodiklis,apskaičiuojamas kaip bazinio ir lyginamojo laikotarpio santykis. Kainųdidėjimas, palyginti su lyginamąją baze, rodo infliaciją, o sumažėjimasdefliaciją.
Produkcijos pusiausvyros lygis keinsistiniame modelyje
1.UŽDAVINYS
VI
2500
2000
1500
1 pav. Pusiausvyros nacionalinis produktas paprastoje ekonomikoje
Pageidautinos investicijos sudedamos su asmeninio vartojimoišlaidomis ir taip gaunamos visuminės išlaidos (VI). Visuminių išlaidųkreivė rodo, kaip reikalaujamas prekių bei paslaugų visuminis kiekis
priklauso nuo nacionalinių pajamų ar nacionalinio produkto. Horizontali ašis ir 45° tiesė rodo nacionalinį produktą. Pusiausvyra pasiekiama tada, kai visuminės išlaidos lygiosnacionaliniam produktui (taškas E). Šiame taške kertasi visuminių išlaidųtiesė su 45° nacionalinio produkto tiese. Atkarpa LN, vaizduojantinacionalinį produktą, sudaryta iš trijų dalių. Atkarpos LN apatinė irtarpinė dalys vaizduoja visuminių išlaidų sumą, kuri yra mažesnė užnacionalinį produktą. Pusiausvyra pasiekiama, kai faktiškos investicijos susilygina supageidautinomis investicijomis, t.y. kai atsargos yra pageidauto lygio.Nėra nepageidautinų atsargų pokyčio, kaip parodyta atkarpos LN viršutinedalimi, esančia tarp NP tiesės ir visur išlaidų tiesės. Viršutinė LN atkarpos dalis, esanti tarp visuminių tiesės irnacionalinio produkto tiesės, vaizduoja perteklinę produkciją. Josneišperka, todėl ji kaupiasi prekiautojų lentynose ir sandėliuose. Tainepageidautinų atsargų kaupimas. Kaupiantis prekėms, prekiautojai sumažina savo užsakymus. Gamybosapimtis krenta tol, kol visuminių išlaidų tiesė atsiduria žemiau 45°nacionalinio produkto tiesės. Jei iš pradžių gamybos apimtis sumažėja labiau nei pusiausvyrosdydis, tai bus skatinamas gamybos plėtimas. Jei taške J pagaminama 1500 mlrd. Lt vertės produkcijos, tai šiuoatveju visuminių išlaidų linija yra aukščiau už 45° nacionalinio produktotiesę. Pirkėjai linkę pirkti daugiau prekių, nei jų dabar gaminama. Atsargųišeikvojama daugiau, negu jų reikėtų. Tai nepageidautinas atsargųsumažėjimas. Prekiautojai nori atnaujinti savo atsargas ir didina užsakymusgamintojams, o pastarieji plečia gamybą. Priartėjama prie pusiausvyrostaško E.2.UŽDAVINYS
Gamybos mastai mažėja tol, kol ekonomika pasiekia pusiausvyrą taškeE, kuriame NP= VI (žr. Pav.1). Šis taškas taip pat reiškia, kad nebeliekaneparduotų prekių. Tai reiškia, kad prekybininkams ir gamintojamspalankesne situacija yra tada, kai C + In lygu GNP.
Bet pirkėjams ko gero yra palankesne situacija, kai jų santaupos yradidesnės nei investicijos.Visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos makroekonominė analizė
1.UŽDAVINYS
Kainos kitimo ir perkamo prekių ir paslaugų kiekio kitimo rinkojeryšys gana pastovus, todėl jis paprastai formuluojamas kaip paklausosdėsnis: prekių paklausos dydis kinta kainų kitimui priešinga linkme, t.y.kuo aukštesnės prekių bei paslaugų kainos, tuo mažesnė jų paklausa, iratvirkščiai. Prekių paklausa rinkoje priklauso netiktai nuo kainų. Pavyzdžiui,tabako vartojimas Lietuvoje didėja didėjant jo kainoms. Paklausa yra susijusi ir su kitais ,,nekaininiais” veiksniais – sumada, skoniu, pajamomis, kultūra, papročiais ir kt. Paklausos dėsnis grafiškai vaizduojamas AD kreive dviejų koordinačiųsistemoje – kainos (P) vertikalioje ašyje, o paklausos kiekis (Q) –horizontalioje ašyje. Paklausos padidėjimą, ar sumažėjimą dėl bet kurio iš veiksnių galimapavaizduoti AD kreivės pasislinkimu į dešinę, didėjant paklausos kiekiui,arba į kairę -jai mažėjant. Tai reiškia, kad esant bet kokiai prekėskainai, paklausos kiekis padidėja arba sumažėja dėl kurio nors iš veiksniųpoveikio. Paklausos kiekiui turi reikšmės ir pajamų pasiskirstymo kitimas tarpvartotojų grupių. Kadangi skirtingų pagal pajamų dydį vartotojų grupiųvartojimo struktūra skiriasi, valstybei perskirstant dalį pajamų mokesčiųir išmokų forma neturtingųjų naudai, pastarųjų pajamos didės, tai reiškia,ir paklausa vartojamoms prekėms didės, o paklausa prekių, daugiau vartojamųdideles pajamas gaunančių žmonių, mažės. Atitinkamai pasislinks ir tųprekių AD kreivės. Be to, paklausos kitimui turi reikšmės ir kiti veiksniai – gyventojųskaičius, mada, vartotojų skonis, vartotojų optimistinis ar pesimistinispožiūris į galimus kainų pasikeitimus ateityje. Apibendrinant, galima teigti, kad skirtingose šalyse skirtingaislaikotarpiais dėl aukščiau minėtų veiksnių AD kreivės nuolydis nėra
vienodas.2.UŽDAVINYS
Kuo statesne AD kreivė, tuo mažesne yra paklausos kiekio dinamika,esant kainų augimui, t.y. paslaugos ar prekės kaina kils, bet paklausoskiekis didės tik nežymiai, ir esant vertikaliai AD kreivei – visainesikeis. Tokia situacija visai nepalanki ir verslininkams, ir vartotojams. Kuo plokštesne AD kreivė, tuo mažesnis yra kainų augimas, betdidesnis paklausos kiekis. Esant horizontaliai AD kreivei – paslaugos arprekės kaina nesikeičia, t.y. stovi viename lygyje, bet paklausa žymiaididėja. Tokia situacija tiktų ir verslininkams, nes jų pardavimai augtų, irvartotojams, nes kaina nesikeistų (žinoma, jei kaina vartotojams būtųpalanki).
Klasikinė ir keinsistinė užimtumo teorija
1.UŽDAVINYS
Du pagrindiniai klasikinės teorijos teiginiai yra šie: • Situacija, kuriai esant išlaidų nepakaks, kad galima butų nupirktivisą produkciją, pagamintą visiško užimtumo sąlygomis, vargu ar įmanoma. • Net jeigu bendrųjų išlaidų lygis būtų nepakankamas, tuomet įtakosturėtų kaina, uždarbis, dėl ko bendrųjų išlaidų sumažėjimas nesąlygosgamybos apimties, užimtumo ir realių pajamų sumažėjimo. Klasikinė teorija naudojo dar ir trečią, ne tokį tikslų teiginį – Sėjaus dėsnį. Sėjus pasiūlė paprastą mintį, kad pasiūla suformuoja sau paklausą.Kai žmonės parduoda prekę ar paslaugą, tai daro tam, kad galėtų nusipirktikurią nors kitą prekę ar paslaugą. Tačiau Sėjaus dėsnio nepakanka teiginiui, kad ekonomika pati pasieksvisišką užimtumą. Sėjus paprasčiausiai darė prielaidą, jog žmonės išleisvisas savo pajamas. Savo teorijoje jis nepateikė jokio mechanizmo, kurispaaiškintų, kaip atstatyti visišką užimtumą. Klasikinės krypties ekonomistų nuomone, rinkos ekonomika savaimekrypsta į visišką užimtumą: ekonomika pasieks pusiausvyros būseną esantvisiškam užimtumui. Dž. Keinsas suabejojo šia teorija ir teigė, kad
ekonomika gali pasiekti pusiausvyrą tik esant dideliam nedarbo metui, t.y.dar nepasiekus visiško užimtumo lygio. Rinkos mechanizmas negali užtikrintivisiško užimtumo, todėl Dž. Keinsas manė, kad vyriausybė turi pasirūpinti,jog būtų pasiektas visiškas užimtumas. Mano manymu, priverstinis nedarbas yra vienas iš neigiamųpožymių konkurencijos darbo rinkoje – vis dažniau praktikuojamos darbuotojųmažinimo programos, ypač dideliuose privatizuotose kompanijose. Tai savoruožtų didiną laisvų darbuotojų skaičių bei konkurenciją tarp jų, ieškantnaujo darbo. Kuo mažesne darbuotojų paklausa, tuo didesnis yra nedarbas.Mažesnės kvalifikacijos, jaunimas ar vyresnio amžiaus darbuotojai nepajėgiakonkuruoti darbo rinkoje, dėl šios priežasties priversti nedirbti.2.UŽDAVINYS
Klasikinės ekonomikos teorijos (t.y. pažiūrų, dominavusių ikiDidžiosios krizės 1929-1933 metais) požiūriu, svyravimai ūkyje kyla dėllaikino disbalanso darbo rinkoje – darbo užmokesčio lygis pakyla peraukštai ir darbo jėgos pasiūla dėl to ima viršyti jos paklausą, plečiasinedarbas. Nedarbas sąlygoja darbo užmokesčio kitimą, darbo jėgos paklausapadidėja, gamyba vėl ima augti ir grįžta pusiausvyra. Darbo užmokesčiolankstumas, buvo manoma, garantuoja pastovų, tik trumpam pertraukiamąvisišką užimtumą. Didžioji krizė sužlugdė tokį suvokimą.
Fiskalinė politika
1.UŽDAVINYS
Vyriausybės fiskalinė politika realizuojama mokesčiais bei biudžetoišlaidomis paveikiant visuminės paklausos funkciją. Jei mokesčiai mažinamiarba vyriausybės išlaidos didinamos, paklausos kreivė pasislenka dešinėn,sukeldama BNP augimą. Jei mokesčiai didinami arba (ir) vyriausybės išlaidosmažinamos – visuminės paklausos kreivė persikelia kairėn ir BNP sumažėja.Vadinasi, keisdama mokesčius bei savas išlaidas, vyriausybė keičia visuminępaklausą ir gali pašalinti arba sumažinti recesinį arba infliacinį
tarpsnius. I modelis. Vartojimas tiesiogiai priklauso nuo pajamų, išskyrus tamtikrą dalį, kuri vadinama autonominėmis namų ūkių pajamomis [pic] (supaprastintai tai yra pajamų lygis, kuris užtikrina individų minimalųfiziologinių poreikių patenkinimą, leidžiantį tik išgyventi, ir yrafiksuotas bet kuriai ekonominei sistemai). Didėjant pajamoms didėja ir vartojimas, bet mažesne proporcija, nesdalis pajamų skiriama santaupoms. Vartojimo padidėjimą lemia vadinamasisribinis polinkis vartoti MPC, kuris parodo, kiek namų ūkiai išleidžiavartojimo prekėms/paslaugoms iš kiekvieno papildomo (ribinio) pajamųpiniginio vieneto (atitinkamai ribinis polinkis taupyti MPS=1 – b, kurb=MPC). Taigi, vartojimo funkcijos lygtis būtų : C=[pic]+ b *Y. Pajamų multiplikatorius [pic] rodo visuminių pajamų galutiniuspokyčius, jei visuminių išlaidų pokyčiai lygūs vienetui. [pic]= MPC / (1 – MPC) ; arba [pic] = b / (1-b). Pusiausvyra pasiekiama tada, kai bendrosios numatomos išlaidos yralygios bendrosioms pajamoms: Y = C + I + G + NX;Y – agreguotos/visuminės pajamos;C – privatusis vartojimas; I – privačiosios investicijos; G – valstybės išlaidos; NX – grynasis eksportas (prekybos balansas) NX = X – M, t.y. eksportasatėmus importą. II modelis. Šiame modelyje modelyje daroma prielaida, kad mokesčiaibet kokiu atveju veikia namų ūkių pajamas (tarsi jos būtų apmokestintostiesiogine prasme). Akivaizdu, kad pajamos iki ir po mokesčių mokėjimoskiriasi, todėl kalbama apie vadinamąsias disponuojamas pajamas Yd, t.y.pajamas atėmus mokesčių sumą T. Jas namų ūkiai gali skirti vartojimui Carba taupymui S (sutinkamai su ribiniu polinkiu vartoti MPC arba b).Vartojimo funkcija būtų :C = [pic]+ b *Yd = [pic]+ b *(Y – T),Tada [pic] . Skirtumas [pic] vadinamas mokesčių multiplikatoriumi, kuris reiškia,kad mokesčiai mažina pusiausvyros pajamos ir išlaidas, būtent padidinusmokesčius vienetu, mažėja pusiausvyros pajamų lygio b/(1-b) suma.[pic]2 pav. II modelio pusiausvyra2.UŽDAVINYS
Vienas iš labiau paplitusių rodiklių, apibūdinančių valstybėsdalyvavimą ekonominiame gyvenime yra valstybės biudžeto santykis su BVP.Egzistuoja hipotetinis ribinis mokesčių tarifas, kurį padidinus, mokesčiųįplaukos į biudžetą pradeda sparčiai mažėti, kadangi siaurėja mokesčiųbazė, t.y. ūkio subjektai vengia mokėti mokesčius. Mokesčių tarifo didinimas iki tam tikro lygio didina ir mokestinėsbiudžeto pajamas, tačiau lėtėjančiu tempu, o mokesčių bazė MP mažėja, norsir ne taip sparčiai kaip didėja mokesčių tarifas. Мokestinės pajamospriklauso ir nuo mokesčių tarifų, ir nuo mokesčių bazės. Didėjant mokesčiųtarifą iki tam tikros ribos kompensuoja mokesčių bazės mažėjimą ir bendramokesčių suma gali netgi didėti, bet, tarifui pasiekus ribinį tašką,mokesčių bazė susitraukia labai greitai ir tai jau nekompensuoja padidėjustarifas, taigi, mokesčių surinkimas taip pat krenta. Gamybos vertė turi būti lygi pajamų, kurios gaunamos gaminiusparduodant, vertei. Todėl BVP yra lygus galutinio vartojimo prekių sumai.Galutinio vartojimo prekės yra kelių tipų – vartojimo prekės, investicinėsprekės, užsieniečių perkamos prekės. Dalį prekių, kurių negamina vietiniaigamintojai tenka importuoti. Visų išlaidų, išleistų vartojimo prekėms,kapitalo ir importuojamoms prekėms ir prekėms, parduotoms užsieniečiams,suma yra lygi BVP išlaidu metodu.
Literatūra:
1. Ekonomikos teorijos pagrindai // A. Jakutis, V. Petraškevičius, A. Stepanovas, L. Šečkutė, S. Zaicev.- Kaunas: Smaltijos leidykla, 2003 2. Mikroekonomika, KTU paskaitų konspektas, Kaunas, 2001 3. БАКАЛАВР ЭКОНОМИКИ. Хрестоматия // под общ. ред. В.И. Видяпина, Российская экономическая академия им. Г.В. Плеханова, М., 1999 год; interaktyvus: http://lib.vvsu.ru/books/Bakalavr02/page0070.asp 4. http://www.fmmc.lt/lit/world/paskaita4-1.htm