ES biudžetas ir jo panaudojimas

1665 0

KAUNO KOLEGIJOS

VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

BUHALTERINĖS APSKAITOS STUDIJŲ PROGRAMA

ES biudžetas ir jo panaudojimas

referatas

Kaunas 2016

TURINYS

KAUNO KOLEGIJOS 1

VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO 1

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA 1

BUHALTERINĖS APSKAITOS STUDIJŲ PROGRAMA 1

ES biudžetas ir jo panaudojimas 1

referatas 1

Kaunas 2016 1

TURINYS 2

TURINYS 2

ĮVADAS 3

Kas yra ES? 4

ES pasaulio kontekste 4

ES Taryba 5

Biudžeto sudarymo principai 5

ES biudžetas 5

Kaip naudojamos ES biudžeto lėšos? 5

Biudžeto rengimas 6

ES lėšų administravimas 6

Kam naudojamos lėšos? 6

Kas atsitinka po to, kai biudžeto lėšos išleidžiamos? 6

Biudžeto lėšų panaudojimas 2014 ir 2015 metais 6<

Kaip panaudojami pinigai 2014 metai 6

Panaudojami pinigai 2015 metai 7

Pagrindinės išlaidų sritys (2015 m.) 7

Kiek lėšų skiriama pagal kurias ES biudžeto išlaidų kategorijas? (2015 m. duomenys) 7

Kiek duodame ir kiek gauname: ką būtina žinoti apie Europos Sąjungos biudžetą? 8

Dabartinio ES biudžeto struktūra 9

Bus finansuojami tik prioritetiniai projektai 10

Mažiau nei 6 proc. skiriama institucijų išlaikymui 11

Lietuva – viena geriausiai ES paramą įsisavinančių šalių 11

ES lėšų panaudojimo nauda ir neigiamos pasekmės 12

Potenciali ES lėšų panaudojimo nauda 12

Potencialios neigiamos ES lėšų panaudojimo pasekmės 13

Išvados 19

LITERATŪROS SĄRAŠAS 20

ĮVADAS

 

Nuo senų laikų yra išlikus prroblema, kad nepakanka pinigų, nesvarbu, kiek

jų būtų, tiek valstybei, tiek tarptautinei organizacijai yra itin svarbu sudaryti laukiamų

pajamų ir numatomų asignavimų planą. Taip atsiranda poreikis iš anksto planuoti išlaidas ir

pajamas. Biudžeto sudarymas ir vykdymas iš prigimties yra politinis. Todėl galima teigti, ka

ad biudžetas yra reikšmingas ekonominio valdymo instrumentas.

Lietuvai pareiškus norą tapti Europos Sąjungos nare ir 2004 m. įgyvendinus šį itin reikšmingą tikslą, daug dėmesio buvo ir yra skiriama Europos integracijos nagrinėjimui. Didžiulis dėmesys yra skiriamas pinigų sumai, kurią Lietuva gaus iš Europos Sąjungos ir kurią įmokės jai. Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos tikslas – mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų. Lietuvai skiriami ES sanglaudos politikos fondai suteikia galimybes įgyvendinti nacionalinį ilgalaikį tikslą – užtikrinti nenutrūkstamą šalies ūkio augimą ir mažinti ekonominio išsivystymo skirtumus tarp Lietuvos ir ES vidurkio.

 

Kas yra ES?

Europos Sąjungos istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis:

1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija,

1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija.

1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „EEuropos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas.

 

Europos Bendrija oficialiai tapo Europos Sąjunga po 1993 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Mastrichto sutartis (pasirašyta 1992 m. vasario 7 d.).

Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungos trys sudedamosios dalys (ramsčiai):

Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija)

Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas)

bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

 

ES pasaulio kontekste

Kaip svarbi pasaulinė partnerė, ES turi tam tikrų įsipareigojimų jai nepriklausančių šalių atžvilgiu. Šie įsipareigojimai:

skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi,

palaikyti taiką,

padėti nuo nelaimių ir konfliktų nuk

kentėjusiems žmonėms.

ES nepriklausančios šalys, gaunančios pagalbą iš ES biudžeto, skirstomos į 3 pagrindines grupes:

besivystančios šalys, su kuriomis tam tikros ES šalys istoriškai glaudžiai susijusios (tai visų pirma Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalys);

Rytų Europos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys kaimynės;

besirengiančios į ES stoti šalys (šalys kandidatės arba potencialios šalys kandidatės).

ES Taryba:

remdamasi Komisijos pasiūlymu, kartu su Europos Parlamentu priima metinį ES biudžetą pagal specialią teisėkūros procedūrą;

remdamasi Komisijos pasiūlymu, kartu su Europos Parlamentu gali iš dalies pakeisti priimtą metinį biudžetą;

teikia rekomendacijas Europos Parlamentui dėl to, ar reikėtų Komisijai suteikti metinio ES biudžeto įvykdymo patvirtinimą.

 

Biudžeto sudarymo principai:

Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai

Metinis principas

Subalancuotumo principas

Apskaitos vieneto principas

Universalumo principas

Konkretumo principas

Gero valdymo finansų principas

Skaidrumo principas

 

ES biudžetas

Metinis ES biudžetas yra viena iš trijų ES biudžeto sistemos sudedamųjų dalių. Kitos dvi yra: daugiametė finansinė programa (DFP), pagal kurią keleriems metams nustatomos išlaidų ribos (viršutinės ribos) taisyklės dėl nuosavų išteklių, kuriomis nustatomi ES pajamų šaltiniai.

Metiniame biudžete pateikiamos visos Europos Sąjungos vienerių metų išlaidos ir pajamos. Juo užtikrinamas ES programų ir veiksmų visose ES politikos srityse, pavyzdžiui, žemės ūkio, mokslinių tyrimų, regioninės politikos ir kt., finansavimas.

Metiniu biudžetu taip pat užtikrinama, kad ES gautų pajamų, reikalingų savo išlaidoms finansuoti. Metinis ES biudžetas – išlaidos ir pajamos – turi būti subalansuotas.

Kaip naudojamos ES biudžeto lėšos?

Daugiametėje fin

nansinėje programoje (DFP) nustatyti ES ilgalaikiai išlaidų prioritetai ir apribojimai. Iš ES biudžeto finansuojama įvairi veikla, pradedant kaimo vietovių plėtra ir aplinkos išsaugojimu, baigiant išorės sienų apsauga ir žmogaus teisių propagavimu. Dėl biudžeto dydžio ir jo lėšų paskirstymo spręsti gali visos trys institucijos – Komisija, Taryba ir Parlamentas. Tačiau būtent Komisija yra atsakinga už išlaidas. ES šalys ir Komisija dalijasi atsakomybe už apytikriai 80 % biudžeto.

Biudžeto rengimas

Dėl biudžeto drauge sprendžia Komisija, Taryba ir Parlamentas. Komisija pateikia projektą svarstyti Tarybai ir Parlamentui. Jie gali jį keisti, o jei nesutaria, turi rasti kompromisą.

Kiekvienų metų biudžete iš anksto paskelbiamos sutartos sumos pagal planą, vadinamą daugiamete finansine programa. Dėl jos ES gali veiksmingai planuoti finansavimo programas keleriems metams į priekį. Dabartinė programa taikoma nuo 2014 m. iki 2020 m.

ES lėšų administravimas

Galutinė atsakomybė už biudžeto lėšų paskirstymą tenka Komisijai. Tačiau apie 80 % ES lėšų administruoja ES šalys. Jeigu išmokos paskiriamos netinkamai, Komisija bendradarbiauja su atitinkamomis ES šalimis, kad lėšos būtų susigrąžintos. Siekiant užtikrinti skaidrumą ES finansavimą gaunančios organizacijos ir bendrovės skelbiamos viešai.

Kam naudojamos lėšos?

Didžiausia ES biudžeto dalis skiriama ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui remti. Daug lėšų skiriama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

Kas atsitinka po to, kai biudžeto lėšos išleidžiamos?

Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip jos išleistos.

Išlaidas atidžiai išnagrinėja ir Europos Audito Rūmai.

Jei lėš

šos buvo išleistos pagal taisykles, Europos Parlamentas išlaidas patvirtina.

 

Biudžeto lėšų panaudojimas 2014 ir 2015 metais Kaip panaudojami pinigai 2014 metai

ES biudžetas suskirstytas į apie 6 išlaidų sritis. Bendras 2014 m. ES biudžetas – 142,6 mlrd.

 

2014 m. ES biudžetas pagal finansinės programos biudžeto eilutes

 

Šiuo metu didžiausia dalis tenka ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui bei įvairių ES regionų ekonominių skirtumų mažinimui. Didelės dalis taip pat numatyta žemės ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir aplinkos apsaugai. Kitos išlaidų sritys: kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu bei nelegalia imigracija ir kt.

Panaudojami pinigai 2015 metai

Metinis Europos Sąjungos biudžetas yra 145 mlrd. eurų (2015 m. duomenys). Nors suma neabejotinai didelė, ji sudaro tik apie 1 % ES šalių metinio BVP.

Biudžeto ribos nustatomos daugiametėje finansinėje programoje. Joje nustatomos didžiausios metinės sumos, kurias ES gali išleisti įvairiose politikos srityse tam tikru laikotarpiu (paprastai 7 metų laikotarpiu).

ES lėšos skiriamos toms sritims, kuriose sutelkti išteklius prasminga ir naudinga visai Europai, pavyzdžiui, jų skiriama:

ES šalių transporto, energetikos sistemų ir komunikacijų jungčių tobulinimui,

visos Europos aplinkos apsaugai,

Europos ekonomikos konkurencingumo pasaulyje didinimui,

įvairių Europos šalių mokslininkų tarptautinio bendradarbiavimo rėmimui.

Pagrindinės išlaidų sritys (2015 m.)

Pažangiam ir integraciniam augimui ES numatyta 46 % biudžeto lėšų, kurios suskirstytos taip:

34 % – pagalba mažiausiai išsivysčiusiems ES regionams ir nepalankioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms;

12 % – Europos įmonių konkurencingumo didinimas.

41 % lėšų skirtas patikimai saugių maisto produktų gamybai, naujoviškam ūkininkavimui ir veiksmingam bei tausiam žemės ir miškų naudojimui.

 

Kiek lėšų skiriama pagal kurias ES biudžeto išlaidų kategorijas? (2015 m. duomenys)

 

Europos Sąjungoje

Kai kurios programos ir jų 2015 m. biudžetas:

„Horizontas 2020“ – mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (10 mlrd. eurų);

Jaunimo užimtumo iniciatyva (1,4 mlrd. eurų);

COSME – mažosioms įmonėms skirta programa (0,3 mlrd. eurų);

Europos infrastruktūros tinklų priemonė – transportas, energetika ir skaitmeniniai tinklai (3,4 mlrd. eurų);

„Erasmus+“ – švietimas, mokymas, jaunimas ir sportas (1,6 mlrd. eurų);

LIFE – aplinkos programa (0,4 mlrd. eurų).

 

2015 m. ES biudžetas pagal finansinės programos biudžeto eilutes

Kiek duodame ir kiek gauname: ką būtina žinoti apie Europos Sąjungos biudžetą?

Kiekvienų metų pabaiga – tai ne tik Kalėdų karštinė ir atostogų metas, bet ir labai svarbus įvairių planų kitiems metams rengimo laikotarpis, taip pat ir biudžetų formavimo. Aktyvios, o kartais ir agresyvios, diskusijos vyksta planuojant Europos Sąjungos (ES) biudžetą.

 

 

Su Lietuvos biudžeto formavimo principais yra susipažinęs beveik kiekvienas, tačiau ką žinome apie ES biudžetą? Ar daug žmonių yra susipažinę su jo struktūra, žino kaip jis surenkamas, koks valstybių narių indėlis didžiausias ir mažiausias, galiausiai, kokias išmokas Lietuva gauna iš ES, lyginant su įnašu į ES biudžetą?

ES biudžeto formavimo principus aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto docentė, KTU Europos instituto mokslininkė dr. Rasa Daugėlienė.

Dabartinio ES biudžeto struktūra

Prakalbus apie ES biudžetą, paprastai diskusijos sukasi apie įvairią paramą, projektų finansavimą ir nuolatinį nepasitenkinimą, kad vis per daug pinigų sumokama į šį biudžetą ir vis per mažai jų patenka į Lietuvą. Tačiau reikėtų žinoti iš kur surenkamos lėšos į ES biudžetą ir kaip jos paskirstomos. Nuosavi tradiciniai ES biudžeto šaltiniai yra:

Muitų mokesčiai trečiųjų šalių žemės ūkio produkcijai ir ES valstybėse pagaminamo cukraus (gliukozės produktų) rinkliava.

Muitų mokesčiai trečiųjų šalių prekėms, tai yra bendras išorinis tarifas.

Šie mokesčiai surenkami valstybėse narėse, per kurias prekės patenka į ES vidaus rinką. Kaip kompensaciją už surinkimo procedūrą, valstybės narės gali pasilikti 25 proc. nuo surinktos sumos. Visa likusi – ES biudžeto pajamos, kurios sudaro apie 28 proc. viso ES biudžeto.

Didžioji dalis lėšų (apie 70 proc.) surenkama iš nuosavų netradicinių išteklių. Tai yra:

Valstybėse narėse surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) procentas, skaičiuojamas nuo nustatytos PVM bazės (t.y, 0,3 proc. nuo pusės surinktos sumos);

Tiesioginiai valstybių narių įnašai, proporcingi kiekvienos šalies BNP dydžiui ir skaičiuojama 0,7 proc. nuo šalies BNP (tai yra didžiausia dalis ES biudžete).

Didžiausios ES biudžeto donorės yra Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Prancūzija, Italija. Lietuvos įnašas tesudaro 0,12 proc. nuo viso ES biudžeto, o Vokietijos apie 21 proc.

Labai nedidelę dalį (apie 1 proc.) ES biudžeto sudaro taip vadinamos kitos pajamos. Tai yra ES institucijų darbuotojų pajamų mokesčiai, ne valstybių narių įnašai specialioms Bendrijos programoms (Šveicarijos, Norvegijos įnašai), mokesčiai už ES institucijų suteikiamas paslaugas, spaudinius, baudos už įvairius pažeidimus ir pan.

Bus finansuojami tik prioritetiniai projektai

2015 metų ES biudžeto formavimas yra grindžiamas 2014–2020 m. finansine perspektyva, kurioje teigiama, kad ES 2014–2020 m. į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą investuos beveik 1 trilijoną eurų. Tikimasi, kad tai padės sustiprinti ir palaikyti visoje ES prasidėjusį ekonomikos atsigavimą.

Biudžeto lėšomis numatoma remti žemiau skurdo ribos esančius ar darbo ieškančius asmenis, bus kuriamos investavimo galimybės mažosioms įmonėms ir teikiama parama vietos bendruomenėms, ūkininkams, mokslininkams ir studentams. 2014–2020 m. ES biudžeto programoje nustatytais išlaidų projektais siekiama: tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo, konkurencingumo. Todėl iš ES biudžeto lėšos bus skiriamos tik tokiems projektams finansuoti.

Dėl biudžeto dydžio ir jo lėšų paskirstymo spręsti gali trys ES institucijos – Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas. Tačiau būtent Europos Komisija yra atsakinga už išlaidas. ES šalys ir Komisija dalijasi atsakomybe už apytikriai 80 proc. biudžeto.

Mažiau nei 6 proc. skiriama institucijų išlaikymui

2015 m. numatomas 145 599,3 mln. eurų ES biudžetas (2,1 proc, didesnis nei 2014 m.), iš kurio tvariam augimui ir gamtos ištekliams bus skiriama – 40,7 proc., ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai – 33,8 proc., konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti – 12 proc., administravimo išlaidoms – 5,9 proc., Europos vaidmeniui pasaulyje – 5,8 proc., saugumui ir pilietybei – 1,5 proc., specialiosioms priemonėms – 0,4 proc.

Visumoje ES biudžetas nėra labai didelis. Lyginant su visų valstybių narių suminiu BNP, ES biudžetas sudarytų tik 1 proc. Palyginti nedidelis biudžetas, tačiau diskusijų ir naudos sukelia daug. Svarbu paminėti, kad tik 5,8 proc. viso biudžeto skiriama institucijų išlaikymui, likusi 94,2 proc. skiriami Europos įmonėms, studentams, moksleiviams, regionams, miestams, ūkininkams, NVO, atsiliekantiems pasaulio regionams ir panašiai.

Lietuva – viena geriausiai ES paramą įsisavinančių šalių

Nuo įstojimo į ES Lietuva kasmet iš jos biudžeto gavo vidutiniškai 3,6 proc. nuo BVP. Tai yra aukščiausias rodiklis iš visų ES valstybių narių. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje išmokos sudarė tik 2,6 proc. nuo BVP. Per 9 metus iki 2012 m. pabaigos Lietuva iš ES gavo 10,9 mlrd. eurų, o įmokėjo 2,4 mlrd. eurų. Lietuvai taip pat pasisekė ir derantis dėl 2014 – 2020 metų išmokų. Vien Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESIF) parama Lietuvai 2014 – 2020 metais turėtų siekti 8,5 mlrd. eurų. Palyginimui keletas skaičių:

2010 m. Lietuvoje ES ir kita tarptautinė parama (tai yra parama iš Norvegijos ir Šveicarijos, kuri paprastai siekia apie 140 mln. litų) sudarė 7,89 mlrd. litų, o įmokos į ES biudžetą sudarė 1,19 mlrd. Lt.

2011 m. – išmokos 6,922 mlrd. Lt, įmokos – 1,19 mlrd. Lt,

2012 m. – išmokos 7,1 mlrd. Lt, įmokos – 1,29 mlrd. Lt,

2013 m. – išmokos 7,546 mlrd. Lt, įmokos – 1,39 mlrd. Lt.

Reikia pastebėti, kad Lietuva yra viena geriausiai ES paramą įsisavinančių šalių. Įsisaviname kiek daugiau nei 60 proc. visų skirtų lėšų. 91 proc. projektų yra finansuojamas iš ES biudžeto, o likusi dalis iš kitų šaltinių.

Pagal Lietuvos finansų ministerijos užsakymu atliktą tyrimą, vien dėl iš ES gaunamų struktūrinių fondų paramos Lietuvos BVP per pastaruosius 10 metų augo 1,6 proc. punkto sparčiau. Jeigu ne ES fondai, Lietuvos BVP vidutiniškai 2004 – 2013 m. būtų augęs ne 3,6 proc., o 2 proc. Didesnė dalis, t. y. 57 proc. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojama statyboms ir susijusiems darbams finansuoti. Kitas struktūrinių fondų paramos kanalas pasiekia privačių ir viešųjų paslaugų sektorius. Parama nukreipta į veiklos efektyvumo, konkurencingumo ir produktyvumo didinimą.

Nors lyginant su visu Europos Sąjungos šalių turtu, ES biudžetas ir yra nedidelis, jo svarstymas sukelia daug audringų diskusijų, ir ne veltui, akivaizdu, kad protingas jo paskirstymas atneša daug naudos.

ES lėšų panaudojimo nauda ir neigiamos pasekmės

ES struktūrinių fondų lėšų poveikis priklauso nuo valstybės vidaus ekonominės politikos priemonių, kurios gali veikti priešinga linkme arba sustiprinti ES struktūrinių fondų poveikį. Nustatant ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo kryptis ir gaires, turėtų būti analizuojama, kokios problemos yra sprendžiamos, kokie viešosios politikos tikslai yra keliami ir kaip minimizuoti galimas neigiamas šalutines pasekmes. Reikėtų ieškoti problemų, kurios negali būti sprendžiamos privačiomis, o tik tokiomis viešomis lėšomis kaip ES struktūrinių fondų lėšos. Taigi, siekiant nustatyti ekonominės politikos gaires, kurios galėtų sustiprinti ES struktūrinių fondų teigiamą poveikį ir minimizuoti neigiamą poveikį pirmiausia reikia identifikuoti potencialius naudos bei neigiamų pasekmių šaltinius.

Potenciali ES lėšų panaudojimo nauda

Pagrindinė potenciali ES struktūrinių fondų nauda Lietuvai yra ta, jog Lietuva besinaudodama ES lėšomis gali vykdyti investicijas, kurių nebūtų be ES struktūrinių fondų paramos. Lietuva yra grynoji ES lėšų gavėja, t.y. iš ES struktūrinių fondų Lietuva gauna daugiau lėšų nei sumoka į ES biudžetą mokesčių pavidalu. Tai rodo, jog Lietuva, besinaudodama ES struktūriniais fondais, naudojasi ES viduje vykdomu perskirstymu iš labiau ekonomiškai išsivysčiusių valstybių į mažiau išsivysčiusias valstybes. ES lėšų panaudojimo naudos klausimai yra plačiai analizuojami įvairiuose ES ar Lietuvos nacionalinio lygio teisės aktuose, analizėse, ES lėšų panaudojimo poveikio vertinimuose. Todėl šiame darbe bus pristatyti tik svarbiausi ES lėšų panaudojimo naudos aspektai. ES paramos lėšų įsisavinimas suteikia šias galimybes:

Galimybė ES lėšas panaudoti investuojant ir pertvarkant dalinai ar visiškai valstybės valdomus sektorius (pvz. švietimo, viešajame administravimo, socialinės apsaugos) ir taip mažinti tiek dabartinį mokesčių mokėtojų lėšų poreikį Lietuvoje tiek ateities naštą mokesčių mokėtojams.

ES parama suteikia galimybę privačiame sektoriuje atsirasti investicijoms, kurios arba negalėtų iš vis atsirasti be ES paramos, arba būtų mažiau atsiperkančios dėl didesnės jų kainos. Tai leidžia įmonėms daugiau investuoti, didinti produktyvumą, ugdyti žmogiškuosius išteklius, plėsti kapitalo bazę.

Tikslingas lėšų panaudojimas leidžiantis pertvarkyti valstybės sektorių, mažinanti mokesčių naštą, investuoti ir kelti privataus sektoriaus produktyvumą prisideda prie šalies konkurencingumo didėjimo, sukuria prielaidas spartesniam ekonomikos augimui;

ES lėšos gali būti panaudojamos Lietuvai privalomų ES reikalavimų tenkinimui. Buvimas ES sudėtyje ne tik atneša šalims naudos, tačiau ir užkrauna joms įvairių įsipareigojimų (pvz. aplinkosauginiai, atsinaujinančios energijos naudojimo reikalavimai), kurių tenkinimas šalims gali daug kainuoti. Naudojant ES lėšas gali būti mažinama šių reikalavimų našta. Tai, ar ES paramos panaudojimas pasiekia jam keliamus tikslus priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pagrindinis ES struktūrinių fondų lėšų naudos įsisavinimo kriterijus yra tas, jog ES paramos lėšų naudojimas nėra savitikslis, jos turi būti naudojamos kryptingai ir efektyviai. Svarbu tai, jog ES lėšų naudojimo efektyvumo tikslas skirstant jas per valstybės sukurtą mechanizmą bei valstybių lygiu nustatytais prioritetais galimas tik iš dalies (apie tai – toliau).

 

Potencialios neigiamos ES lėšų panaudojimo pasekmės

ES lėšų panaudojimas Lietuvoje turi ne tik teigiamų, tačiau ir neigiamų pasekmių. Tokios investicijos kaip ES struktūriniai fondai sukelia arba gali sukelti nepageidautinas ekonomines pasekmes, kurios būdingos viešosioms investicijoms ir valstybės teikiamai paramai.

 

• Dėl viešojo sektoriaus investicijų efektyvumo

 

Geriausiai investicinius sprendimus priima privatūs asmenys, todėl privačios investicijos yra individualios, ir tuo pačiu šalies gerovės augimo šaltinis, neturintis neigiamų pasekmių. Viešosiose investicijose rinkos dėsniai neveikia, projektai pasirenkami pagal nustatytus kriterijus, o ne pagal rinkoje atsirandantį poreikį. Ar viešosios investicijos būtų atliekamos iš valstybės biudžeto, ar iš ES fondų – paprastai atspindi lėšas paskirstančių institucijų prioritetus. Kiekvienos ES finans. . .

Join the Conversation