KAUNO KOLEGIJOS
VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO
APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA
BUHALTERINĖS APSKAITOS STUDIJŲ PROGRAMA
ES biudžetas ir jo panaudojimas
referatas
Kaunas 2016
TURINYS
KAUNO KOLEGIJOS 1
VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO 1
APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA 1
BUHALTERINĖS APSKAITOS STUDIJŲ PROGRAMA 1
ES biudžetas ir jo panaudojimas 1
referatas 1
Kaunas 2016 1
TURINYS 2
TURINYS 2
ĮVADAS 3
Kas yra ES? 4
ES pasaulio kontekste 4
ES Taryba 5
Biudžeto sudarymo principai 5
ES biudžetas 5
Kaip naudojamos ES biudžeto lėšos? 5
Biudžeto rengimas 6
ES lėšų administravimas 6
Kam naudojamos lėšos? 6
Kas atsitinka po to, kai biudžeto lėšos išleidžiamos? 6
Biudžeto lėšų panaudojimas 2014 ir 2015 metais 6
Kaip panaudojami pinigai 2014 metai 6
Panaudojami pinigai 2015 metai 7
Pagrindinės išlaidų sritys (2015 m.) 7
Kiek lėšų skiriama pagal kurias ES biudžeto išlaidų kategorijas? (2015 m. duomenys) 7
Kiek duodame ir kiek gauname: ką būtina žinoti apie Europos Sąjungos biudžetą? 8
Dabartinio ES biudžeto struktūra 9
Bus finansuojami tik prioritetiniai projektai 10
Mažiau nei 6 proc. skiriama institucijų išlaikymui 11
Lietuva – viena geriausiai ES paramą įsisavinančių šalių 11
ES lėšų panaudojimo nauda ir neigiamos pasekmės 12
Potenciali ES lėšų panaudojimo nauda 12
Potencialios neigiamos ES lėšų panaudojimo pasekmės 13
Išvados 19
LITERATŪROS SĄRAŠAS 20
ĮVADAS
Nuo senų laikų yra išlikus problema, kad nepakanka pinigų, nesvarbu, kiek
jų būtų, tiek valstybei, tiek tarptautinei organizacijai yra itin svarbu sudaryti laukiamų
pajamų ir numatomų asignavimų planą. Taip atsiranda poreikis iš anksto planuoti išlaidas ir
pajamas. Biudžeto sudarymas ir vykdymas iš prigimties yra politinis. Todėl galima teigti, kad biudžetas yra reikšmingas ekonominio valdymo instrumentas.
Lietuvai pareiškus norą tapti Europos Sąjungos nare ir 2004 m. įgyvendinus šį itin reikšmingą tikslą, daug dėmesio buvo ir yra skiriama Europos integracijos nagrinėjimui. Didžiulis dėmesys yra skiriamas pinigų sumai, kurią Lietuva gaus iš Europos Sąjungos ir kurią įmokės jai. Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos tikslas – mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų. Lietuvai skiriami ES sanglaudos politikos fondai suteikia galimybes įgyvendinti nacionalinį ilgalaikį tikslą – užtikrinti nenutrūkstamą šalies ūkio augimą ir mažinti ekonominio išsivystymo skirtumus tarp Lietuvos ir ES vidurkio.
Kas yra ES?
Europos Sąjungos istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis:
1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija,
1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija.
1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas.
Europos Bendrija oficialiai tapo Europos Sąjunga po 1993 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Mastrichto sutartis (pasirašyta 1992 m. vasario 7 d.).
Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungos trys sudedamosios dalys (ramsčiai):
Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija)
Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas)
bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
ES pasaulio kontekste
Kaip svarbi pasaulinė partnerė, ES turi tam tikrų įsipareigojimų jai nepriklausančių šalių atžvilgiu. Šie įsipareigojimai:
skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi,
palaikyti taiką,
padėti nuo nelaimių ir konfliktų nukentėjusiems žmonėms.
ES nepriklausančios šalys, gaunančios pagalbą iš ES biudžeto, skirstomos į 3 pagrindines grupes:
besivystančios šalys, su kuriomis tam tikros ES šalys istoriškai glaudžiai susijusios (tai visų pirma Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalys);
Rytų Europos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys kaimynės;
besirengiančios į ES stoti šalys (šalys kandidatės arba potencialios šalys kandidatės).
ES Taryba:
remdamasi Komisijos pasiūlymu, kartu su Europos Parlamentu priima metinį ES biudžetą pagal specialią teisėkūros procedūrą;
remdamasi Komisijos pasiūlymu, kartu su Europos Parlamentu gali iš dalies pakeisti priimtą metinį biudžetą;
teikia rekomendacijas Europos Parlamentui dėl to, ar reikėtų Komisijai suteikti metinio ES biudžeto įvykdymo patvirtinimą.
Biudžeto sudarymo principai:
Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai
Metinis principas
Subalancuotumo principas
Apskaitos vieneto principas
Universalumo principas
Konkretumo principas
Gero valdymo finansų principas
Skaidrumo principas
ES biudžetas
Metinis ES biudžetas yra viena iš trijų ES biudžeto sistemos sudedamųjų dalių. Kitos dvi yra: daugiametė finansinė programa (DFP), pagal kurią keleriems metams nustatomos išlaidų ribos (viršutinės ribos) taisyklės dėl nuosavų išteklių, kuriomis nustatomi ES pajamų šaltiniai.
Metiniame biudžete pateikiamos visos Europos Sąjungos vienerių metų išlaidos ir pajamos. Juo užtikrinamas ES programų ir veiksmų visose ES politikos srityse, pavyzdžiui, žemės ūkio, mokslinių tyrimų, regioninės politikos ir kt., finansavimas.
Metiniu biudžetu taip pat užtikrinama, kad ES gautų pajamų, reikalingų savo išlaidoms finansuoti. Metinis ES biudžetas – išlaidos ir pajamos – turi būti subalansuotas.
Kaip naudojamos ES biudžeto lėšos?
Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatyti ES ilgalaikiai išlaidų prioritetai ir apribojimai. Iš ES biudžeto finansuojama įvairi veikla, pradedant kaimo vietovių plėtra ir aplinkos išsaugojimu, baigiant išorės sienų apsauga ir žmogaus teisių propagavimu. Dėl biudžeto dydžio ir jo lėšų paskirstymo spręsti gali visos trys institucijos – Komisija, Taryba ir Parlamentas. Tačiau būtent Komisija yra atsakinga už išlaidas. ES šalys ir Komisija dalijasi atsakomybe už apytikriai 80 % biudžeto.
Biudžeto rengimas
Dėl biudžeto drauge sprendžia Komisija, Taryba ir Parlamentas. Komisija pateikia projektą svarstyti Tarybai ir Parlamentui. Jie gali jį keisti, o jei nesutaria, turi rasti kompromisą.
Kiekvienų metų biudžete iš anksto paskelbiamos sutartos sumos pagal planą, vadinamą daugiamete finansine programa. Dėl jos ES gali veiksmingai planuoti finansavimo programas keleriems metams į priekį. Dabartinė programa taikoma nuo 2014 m. iki 2020 m.
ES lėšų administravimas
Galutinė atsakomybė už biudžeto lėšų paskirstymą tenka Komisijai. Tačiau apie 80 % ES lėšų administruoja ES šalys. Jeigu išmokos paskiriamos netinkamai, Komisija bendradarbiauja su atitinkamomis ES šalimis, kad lėšos būtų susigrąžintos. Siekiant užtikrinti skaidrumą ES finansavimą gaunančios organizacijos ir bendrovės skelbiamos viešai.
Kam naudojamos lėšos?
Didžiausia ES biudžeto dalis skiriama ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui remti. Daug lėšų skiriama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
Kas atsitinka po to, kai biudžeto lėšos išleidžiamos?
Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip jos išleistos.
Išlaidas atidžiai išnagrinėja ir Europos Audito Rūmai.
Jei lėšos buvo išleistos pagal taisykles, Europos Parlamentas išlaidas patvirtina.
Biudžeto lėšų panaudojimas 2014 ir 2015 metais Kaip panaudojami pinigai 2014 metai
ES biudžetas suskirstytas į apie 6 išlaidų sritis. Bendras 2014 m. ES biudžetas – 142,6 mlrd.
2014 m. ES biudžetas pagal finansinės programos biudžeto eilutes
Šiuo metu didžiausia dalis tenka ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui bei įvairių ES regionų ekonominių skirtumų mažinimui. Didelės dalis taip pat numatyta žemės ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir aplinkos apsaugai. Kitos išlaidų sritys: kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu bei nelegalia imigracija ir kt.
Panaudojami pinigai 2015 metai
Metinis Europos Sąjungos biudžetas yra 145 mlrd. eurų (2015 m. duomenys). Nors suma neabejotinai didelė, ji sudaro tik apie 1 % ES šalių metinio BVP.
Biudžeto ribos nustatomos daugiametėje finansinėje programoje. Joje nustatomos didžiausios metinės sumos, kurias ES gali išleisti įvairiose politikos srityse tam tikru laikotarpiu (paprastai 7 metų laikotarpiu).
ES lėšos skiriamos toms sritims, kuriose sutelkti išteklius prasminga ir naudinga visai Europai, pavyzdžiui, jų skiriama:
ES šalių transporto, energetikos sistemų ir komunikacijų jungčių tobulinimui,
visos Europos aplinkos apsaugai,
Europos ekonomikos konkurencingumo pasaulyje didinimui,
įvairių Europos šalių mokslininkų tarptautinio bendradarbiavimo rėmimui.
Pagrindinės išlaidų sritys (2015 m.)
Pažangiam ir integraciniam augimui ES numatyta 46 % biudžeto lėšų, kurios suskirstytos taip:
34 % – pagalba mažiausiai išsivysčiusiems ES regionams ir nepalankioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms;
12 % – Europos įmonių konkurencingumo didinimas.
41 % lėšų skirtas patikimai saugių maisto produktų gamybai, naujoviškam ūkininkavimui ir veiksmingam bei tausiam žemės ir miškų naudojimui.
Kiek lėšų skiriama pagal kurias ES biudžeto išlaidų kategorijas? (2015 m. duomenys)
Europos Sąjungoje
Kai kurios programos ir jų 2015 m. biudžetas:
„Horizontas 2020“ – mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (10 mlrd. eurų);
Jaunimo užimtumo iniciatyva (1,4 mlrd. eurų);
COSME – mažosioms įmonėms skirta programa (0,3 mlrd. eurų);
Europos infrastruktūros tinklų priemonė – transportas, energetika ir skaitmeniniai tinklai (3,4 mlrd. eurų);
„Erasmus+“ – švietimas, mokymas, jaunimas ir sportas (1,6 mlrd. eurų);
LIFE – aplinkos programa (0,4 mlrd. eurų).
2015 m. ES biudžetas pagal finansinės programos biudžeto eilutes
Kiek duodame ir kiek gauname: ką būtina žinoti apie Europos Sąjungos biudžetą?
Kiekvienų metų pabaiga – tai ne tik Kalėdų karštinė ir atostogų metas, bet ir labai svarbus įvairių planų kitiems metams rengimo laikotarpis, taip pat ir biudžetų formavimo. Aktyvios, o kartais ir agresyvios, diskusijos vyksta planuojant Europos Sąjungos (ES) biudžetą.
Su Lietuvos biudžeto formavimo principais yra susipažinęs beveik kiekvienas, tačiau ką žinome apie ES biudžetą? Ar daug žmonių yra susipažinę su jo struktūra, žino kaip jis surenkamas, koks valstybių narių indėlis didžiausias ir mažiausias, galiausiai, kokias išmokas Lietuva gauna iš ES, lyginant su įnašu į ES biudžetą?
ES biudžeto formavimo principus aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto docentė, KTU Europos instituto mokslininkė dr. Rasa Daugėlienė.
Dabartinio ES biudžeto struktūra
Prakalbus apie ES biudžetą, paprastai diskusijos sukasi apie įvairią paramą, projektų finansavimą ir nuolatinį nepasitenkinimą, kad vis per daug pinigų sumokama į šį biudžetą ir vis per mažai jų patenka į Lietuvą. Tačiau reikėtų žinoti iš kur surenkamos lėšos į ES biudžetą ir kaip jos paskirstomos. Nuosavi tradiciniai ES biudžeto šaltiniai yra:
Muitų mokesčiai trečiųjų šalių žemės ūkio produkcijai ir ES valstybėse pagaminamo cukraus (gliukozės produktų) rinkliava.
Muitų mokesčiai trečiųjų šalių prekėms, tai yra bendras išorinis tarifas.
Šie mokesčiai surenkami valstybėse narėse, per kurias prekės patenka į ES vidaus rinką. Kaip kompensaciją už surinkimo procedūrą, valstybės narės gali pasilikti 25 proc. nuo surinktos sumos. Visa likusi – ES biudžeto pajamos, kurios sudaro apie 28 proc. viso ES biudžeto.
Didžioji dalis lėšų (apie 70 proc.) surenkama iš nuosavų netradicinių išteklių. Tai yra:
Valstybėse narėse surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) procentas, skaičiuojamas nuo nustatytos PVM bazės (t.y, 0,3 proc. nuo pusės surinktos sumos);
Tiesioginiai valstybių narių įnašai, proporcingi kiekvienos šalies BNP dydžiui ir skaičiuojama 0,7 proc. nuo šalies BNP (tai yra didžiausia dalis ES biudžete).
Didžiausios ES biudžeto donorės yra Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Prancūzija, Italija. Lietuvos įnašas tesudaro 0,12 proc. nuo viso ES biudžeto, o Vokietijos apie 21 proc.
Labai nedidelę dalį (apie 1 proc.) ES biudžeto sudaro taip vadinamos kitos pajamos. Tai yra ES institucijų darbuotojų pajamų mokesčiai, ne valstybių narių įnašai specialioms Bendrijos programoms (Šveicarijos, Norvegijos įnašai), mokesčiai už ES institucijų suteikiamas paslaugas, spaudinius, baudos už įvairius pažeidimus ir pan.
Bus finansuojami tik prioritetiniai projektai
2015 metų ES biudžeto formavimas yra grindžiamas 2014–2020 m. finansine perspektyva, kurioje teigiama, kad ES 2014–2020 m. į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą investuos beveik 1 trilijoną eurų. Tikimasi, kad tai padės sustiprinti ir palaikyti visoje ES prasidėjusį ekonomikos atsigavimą.
Biudžeto lėšomis numatoma remti žemiau skurdo ribos esančius ar darbo ieškančius asmenis, bus kuriamos investavimo galimybės mažosioms įmonėms ir teikiama parama vietos bendruomenėms, ūkininkams, mokslininkams ir studentams. 2014–2020 m. ES biudžeto programoje nustatytais išlaidų projektais siekiama: tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo, konkurencingumo. Todėl iš ES biudžeto lėšos bus skiriamos tik tokiems projektams finansuoti.
Dėl biudžeto dydžio ir jo lėšų paskirstymo spręsti gali trys ES institucijos – Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas. Tačiau būtent Europos Komisija yra atsakinga už išlaidas. ES šalys ir Komisija dalijasi atsakomybe už apytikriai 80 proc. biudžeto.
Mažiau nei 6 proc. skiriama institucijų išlaikymui
2015 m. numatomas 145 599,3 mln. eurų ES biudžetas (2,1 proc, didesnis nei 2014 m.), iš kurio tvariam augimui ir gamtos ištekliams bus skiriama – 40,7 proc., ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai – 33,8 proc., konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti – 12 proc., administravimo išlaidoms – 5,9 proc., Europos vaidmeniui pasaulyje – 5,8 proc., saugumui ir pilietybei – 1,5 proc., specialiosioms priemonėms – 0,4 proc.
Visumoje ES biudžetas nėra labai didelis. Lyginant su visų valstybių narių suminiu BNP, ES biudžetas sudarytų tik 1 proc. Palyginti nedidelis biudžetas, tačiau diskusijų ir naudos sukelia daug. Svarbu paminėti, kad tik 5,8 proc. viso biudžeto skiriama institucijų išlaikymui, likusi 94,2 proc. skiriami Europos įmonėms, studentams, moksleiviams, regionams, miestams, ūkininkams, NVO, atsiliekantiems pasaulio regionams ir panašiai.
Lietuva – viena geriausiai ES paramą įsisavinančių šalių
Nuo įstojimo į ES Lietuva kasmet iš jos biudžeto gavo vidutiniškai 3,6 proc. nuo BVP. Tai yra aukščiausias rodiklis iš visų ES valstybių narių. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje išmokos sudarė tik 2,6 proc. nuo BVP. Per 9 metus iki 2012 m. pabaigos Lietuva iš ES gavo 10,9 mlrd. eurų, o įmokėjo 2,4 mlrd. eurų. Lietuvai taip pat pasisekė ir derantis dėl 2014 – 2020 metų išmokų. Vien Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESIF) parama Lietuvai 2014 – 2020 metais turėtų siekti 8,5 mlrd. eurų. Palyginimui keletas skaičių:
2010 m. Lietuvoje ES ir kita tarptautinė parama (tai yra parama iš Norvegijos ir Šveicarijos, kuri paprastai siekia apie 140 mln. litų) sudarė 7,89 mlrd. litų, o įmokos į ES biudžetą sudarė 1,19 mlrd. Lt.
2011 m. – išmokos 6,922 mlrd. Lt, įmokos – 1,19 mlrd. Lt,
2012 m. – išmokos 7,1 mlrd. Lt, įmokos – 1,29 mlrd. Lt,
2013 m. – išmokos 7,546 mlrd. Lt, įmokos – 1,39 mlrd. Lt.
Reikia pastebėti, kad Lietuva yra viena geriausiai ES paramą įsisavinančių šalių. Įsisaviname kiek daugiau nei 60 proc. visų skirtų lėšų. 91 proc. projektų yra finansuojamas iš ES biudžeto, o likusi dalis iš kitų šaltinių.
Pagal Lietuvos finansų ministerijos užsakymu atliktą tyrimą, vien dėl iš ES gaunamų struktūrinių fondų paramos Lietuvos BVP per pastaruosius 10 metų augo 1,6 proc. punkto sparčiau. Jeigu ne ES fondai, Lietuvos BVP vidutiniškai 2004 – 2013 m. būtų augęs ne 3,6 proc., o 2 proc. Didesnė dalis, t. y. 57 proc. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojama statyboms ir susijusiems darbams finansuoti. Kitas struktūrinių fondų paramos kanalas pasiekia privačių ir viešųjų paslaugų sektorius. Parama nukreipta į veiklos efektyvumo, konkurencingumo ir produktyvumo didinimą.
Nors lyginant su visu Europos Sąjungos šalių turtu, ES biudžetas ir yra nedidelis, jo svarstymas sukelia daug audringų diskusijų, ir ne veltui, akivaizdu, kad protingas jo paskirstymas atneša daug naudos.
ES lėšų panaudojimo nauda ir neigiamos pasekmės
ES struktūrinių fondų lėšų poveikis priklauso nuo valstybės vidaus ekonominės politikos priemonių, kurios gali veikti priešinga linkme arba sustiprinti ES struktūrinių fondų poveikį. Nustatant ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo kryptis ir gaires, turėtų būti analizuojama, kokios problemos yra sprendžiamos, kokie viešosios politikos tikslai yra keliami ir kaip minimizuoti galimas neigiamas šalutines pasekmes. Reikėtų ieškoti problemų, kurios negali būti sprendžiamos privačiomis, o tik tokiomis viešomis lėšomis kaip ES struktūrinių fondų lėšos. Taigi, siekiant nustatyti ekonominės politikos gaires, kurios galėtų sustiprinti ES struktūrinių fondų teigiamą poveikį ir minimizuoti neigiamą poveikį pirmiausia reikia identifikuoti potencialius naudos bei neigiamų pasekmių šaltinius.
Potenciali ES lėšų panaudojimo nauda
Pagrindinė potenciali ES struktūrinių fondų nauda Lietuvai yra ta, jog Lietuva besinaudodama ES lėšomis gali vykdyti investicijas, kurių nebūtų be ES struktūrinių fondų paramos. Lietuva yra grynoji ES lėšų gavėja, t.y. iš ES struktūrinių fondų Lietuva gauna daugiau lėšų nei sumoka į ES biudžetą mokesčių pavidalu. Tai rodo, jog Lietuva, besinaudodama ES struktūriniais fondais, naudojasi ES viduje vykdomu perskirstymu iš labiau ekonomiškai išsivysčiusių valstybių į mažiau išsivysčiusias valstybes. ES lėšų panaudojimo naudos klausimai yra plačiai analizuojami įvairiuose ES ar Lietuvos nacionalinio lygio teisės aktuose, analizėse, ES lėšų panaudojimo poveikio vertinimuose. Todėl šiame darbe bus pristatyti tik svarbiausi ES lėšų panaudojimo naudos aspektai. ES paramos lėšų įsisavinimas suteikia šias galimybes:
Galimybė ES lėšas panaudoti investuojant ir pertvarkant dalinai ar visiškai valstybės valdomus sektorius (pvz. švietimo, viešajame administravimo, socialinės apsaugos) ir taip mažinti tiek dabartinį mokesčių mokėtojų lėšų poreikį Lietuvoje tiek ateities naštą mokesčių mokėtojams.
ES parama suteikia galimybę privačiame sektoriuje atsirasti investicijoms, kurios arba negalėtų iš vis atsirasti be ES paramos, arba būtų mažiau atsiperkančios dėl didesnės jų kainos. Tai leidžia įmonėms daugiau investuoti, didinti produktyvumą, ugdyti žmogiškuosius išteklius, plėsti kapitalo bazę.
Tikslingas lėšų panaudojimas leidžiantis pertvarkyti valstybės sektorių, mažinanti mokesčių naštą, investuoti ir kelti privataus sektoriaus produktyvumą prisideda prie šalies konkurencingumo didėjimo, sukuria prielaidas spartesniam ekonomikos augimui;
ES lėšos gali būti panaudojamos Lietuvai privalomų ES reikalavimų tenkinimui. Buvimas ES sudėtyje ne tik atneša šalims naudos, tačiau ir užkrauna joms įvairių įsipareigojimų (pvz. aplinkosauginiai, atsinaujinančios energijos naudojimo reikalavimai), kurių tenkinimas šalims gali daug kainuoti. Naudojant ES lėšas gali būti mažinama šių reikalavimų našta. Tai, ar ES paramos panaudojimas pasiekia jam keliamus tikslus priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pagrindinis ES struktūrinių fondų lėšų naudos įsisavinimo kriterijus yra tas, jog ES paramos lėšų naudojimas nėra savitikslis, jos turi būti naudojamos kryptingai ir efektyviai. Svarbu tai, jog ES lėšų naudojimo efektyvumo tikslas skirstant jas per valstybės sukurtą mechanizmą bei valstybių lygiu nustatytais prioritetais galimas tik iš dalies (apie tai – toliau).
Potencialios neigiamos ES lėšų panaudojimo pasekmės
ES lėšų panaudojimas Lietuvoje turi ne tik teigiamų, tačiau ir neigiamų pasekmių. Tokios investicijos kaip ES struktūriniai fondai sukelia arba gali sukelti nepageidautinas ekonomines pasekmes, kurios būdingos viešosioms investicijoms ir valstybės teikiamai paramai.
• Dėl viešojo sektoriaus investicijų efektyvumo
Geriausiai investicinius sprendimus priima privatūs asmenys, todėl privačios investicijos yra individualios, ir tuo pačiu šalies gerovės augimo šaltinis, neturintis neigiamų pasekmių. Viešosiose investicijose rinkos dėsniai neveikia, projektai pasirenkami pagal nustatytus kriterijus, o ne pagal rinkoje atsirandantį poreikį. Ar viešosios investicijos būtų atliekamos iš valstybės biudžeto, ar iš ES fondų – paprastai atspindi lėšas paskirstančių institucijų prioritetus. Kiekvienos ES finansuojamos programos ir kiekvieno fondo panaudojimas yra gana aiškiai apibrėžtas, ir tie prioritetai nebūtinai atitinka svarbiausius šalies gyventojų poreikius. Privatūs rinkos dalyviai patys finansuodami projektus ir tiesiogiai patiriantys projektų pelną ir nuostolius yra suinteresuoti tinkamai įvertinti jų naudingumą ir atsiperkamumą. Šis efektyvios atrankos mechanizmas nėra būdingas viešajam sektoriui, kuriame apstu neefektyvumo ir neekonomiškumo pavyzdžių (pvz. viešųjų pirkimų srityje). Dėl to yra pagrindo abejoti ar ES lėšomis vykdomų projektų tikslingumu.
• Konkurencijos iškraipymas ir privačių investicijų išstūmimas
ES lėšų panaudojimas gali prisidėti prie skirtingų veiklos sąlygų įmonėms sukūrimo. Struktūrines lėšas gauna ne visi ir jas įsisavina tik tie sektoriai, kuriems skiriamas prioritetas gauti ES paramą. Tuo tarpu tiems, kurie finansavimo negavo, tampa gerokai sunkiau konkuruoti rinkoje. Įmonės, gavusios ES paramą, konkuruoja su jos negaunančiomis įmonėmis. Išskirtinės sąlygos sukuriamos sektoriams, kuriems skiriamas prioritetas gauti ES paramos lėšas, taip pat skirtingas veiklos sąlygas sukuria ES paramos skyrimo taisyklės ir kriterijai, pagal kuriuos vieni verslai ar įmonės išskiriami iš kitų. ES lėšos tampa instrumentu, kuriuo valdžia, o ne rinka, skirsto išteklius, formuoja ūkio struktūrą. Privačios įmonės naudojant ES lėšas remiamas labai įvairiomis formomis, ne tik finansuojant investicijų projektus, skirtus gamybos pajėgumams išplėsti. Išskiriamos eksporto, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtroje dalyvaujančios įmonės. Taip pat kai kuriems sektoriams taikomos finansų inžinerijos priemonės, teikiamos garantijos. Visos šios priemonės kaip taisyklė nutaikytos į tam tikrus sektorius ar įmones. ES lėšos paveikia ne rinkas, kuriose veikia paramą gaunančios įmonės, bet ir susijusios sritys, pvz. darbo rinka, gamybos priemonių gamintojai. Žmonės susikuria nepagrįstus ir klaidingus lūkesčius dėl tam tikrų profesijų sėkmingos ateities. Konkurencinė aplinka iškraipoma ir tuomet, kai naudodamos ES struktūrinių fondų lėšas valstybei priklausančios įmonės ima teikti paslaugas tose rinkose, kuriose jau veikia privatūs asmenys. Taip gali būti žlugdomas privatus sektorius, stabdoma jo veiklos plėtra, valstybės ir ES lėšomis išstumiamos investicijos, kurios būtų daromos privačių įmonių nesant valstybės įsikišimui. Taip pat, ES paramos negavusioms įmonėms dėl išteklių sunkiau konkuruoti su ES paramą gavusiomis įmonėmis. Įvairiems projektams skiriamos ES lėšos sukuria prielaidas tam tikrų prekių ar paslaugų kainų augimui (pvz., įmonės už ES lėšas vykdydamos statybos darbus gali pasiūlyti didesnes kainas). Tai tiesiogiai paveikia ES paramos lėšų negavusias įmones, įgyvendinančias analogiškus projektus.
• Poveikis infliacijai
Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama turi įtakos kainų augimui šalyje. Spartus Lietuvos ekonomikos augimas buvo susijęs su kainų augimu, buvo ieškoma įvairių būdų, kaip stabdyti infliaciją, neretai siūlyta pasitelkti kainų reguliavimų mechanizmus. Ekonomikai smunkant kainų augimas lėtėjo, tačiau nuo 2010 m. pabaigos vartotojų kainos vėl ėmė didėti. Ekonomine prasme infliacija reiškia pinigų nuvertėjimą, kuris atsiranda padidėjus pinigų masei, palyginti su sukurta verte, kurią šie pinigai atspindi mainuose. Pinigai nuvertėja tuomet, kai ekonomikoje sukuriamo produkto kiekis auga lėčiau nei ekonomikoje esančių pinigų kiekis.
Galimas privataus sektoriaus investicijų išstūmimo bei viešojo sektoriaus įtvirtinimo ES lėšomis pavyzdys yra profesinis mokymas Lietuvoje. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis Lietuvos švietimui ir mokslui 2007 – 2013 m. iš viso numatyta daugiau kaip 4 mlrd. litų ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų. 340 mln. ES lėšų bus skirta sektorinių profesinio mokymo centrų kūrimui 2010 – 2013 m. Už šiuos pinigus bus perkama moderni praktinio mokymo įranga bei kuriamos profesinio mokymo įstaigos, priklausančios valstybei. Tikėtina, jog šiais ES lėšomis finansuojamais profesinio mokymo projektais išstumtas galimas privataus verslo bei profesinių mokyklų bendradarbiavimas, sumažintos privačių profesinių mokyklų plėtros ir steigimosi galimybės. Lietuvos valiutų valdybos modelyje pinigų kiekis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek rezervinės valiutos (eurų) yra iškeičiami į litus, ir kiek litų iškeičiama į eurus. Europos Sąjungos parama Lietuvoje yra vienas iš šaltinių didinančių pinigų kiekį Lietuvoje. (Kiti pagrindiniai šaltiniai yra užsienio kapitalo komercinių bankų pinigų pervedimas į Lietuvą, bankų multiplikatorius, užsienyje gyvenančių žmonių pinigų pervedimai į Lietuvą, valstybės skolinimasis užsienyje). Taigi, ES parama yra vienas iš išorinių pinigų srautų, didinančių pinigų kiekį Lietuvoje ir prisidedančių prie kainų augimo.
• Paramos kapitalizavimas
ES paramos realiaisiais gavėjais dažnai tampa ne tie rinkos dalyviai, kuriems ji yra skiriama. Toks paramos perkėlimas įvyksta tuomet, kai didelės vienam sektoriui nukreiptos lėšos pakelia to sektoriaus vartojamų išteklių paklausą, taigi – ir kainas. Pavyzdžiui, žemės ūkio paramos gavėjai didelę paramos dalį turi išleisti pabrangusiai žemei pirkti arba nuomoti, pabrangusioms trąšoms, pakilusiam darbo užmokesčiui kaimo vietovėse, pabrangusiai žemės ūkio technikai ir pan. Didelės sanglaudos projektų lėšos, ypač jei jos gaunamos per trumpą laikotarpį, pakelia statybos darbų kainas. Svarbu tai, jog paramos kapitalizavimo poveikį jaučia ne tik paramą gaunantieji asmenys, kainos pakyla visiems naudojantiems išteklius, kurių kaina yra padidėjusi. Su paramos kapitalizavimu susijęs dar vienas reiškinys, kuomet parama ekonominę naudą atneša ne tik tiems sektoriams ar įmonėms, kuriems ji yra teikiama – pašalinio poveikio efektas (angl. spillover effect). Didelės vienam sektoriui nukreiptos ES lėšos atneša naudos ir šio sektoriaus vartojamų išteklių tiekėjams, kadangi pakelia jų kainą. Tai reiškia, jog ES paramos gaunamos naudos neįmanoma tiksliai nutaikyti į konkretų sektorių, kuriam ši parama yra teikiama.
• Mažesnis valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumas
ES lėšų naudojimo papildomumo principas reiškia, jog valstybės narės kofinansuoja iš struktūrinių fondų remiamus projektus. Taip stengiamas užtikrinti, jog ES lėšų panaudojimas yra siejamas su valstybės prioritetais, finansuojamais iš nacionalinio biudžeto, bei apsisaugoti nuo neefektyvaus ES lėšų naudojimo. Tačiau papildomumo principas taip pat gali sąlygoti situaciją, kai valstybės narės bendrai finansuoja iš struktūrinių fondų remiamus projektus ir taip gali didinti bendras išlaidas vien todėl, kad įsisavintų ES lėšas. Valdžia yra skatinama finansuoti ne pirmo svarbumo projektus (jei projektas būtų pirmo svarbumo, jis ir taip būtų finansuojamas). Todėl ES lėšos mažina paskatas taupyti, gali skatinti išlaidavimą ir virsta stabdžiu mokesčių naštai mažinti ir biudžetui balansuoti. ES fondų ir bendram finansavimui nukreipiamos nacionalinio biudžeto lėšos gali būti panaudojamos ne pačiu efektyviausiu ir rinkos požiūriu, ir ilgalaikių visuomenės prioritetų požiūriu. Valstybės biudžeto investicijos, kuomet jų atsipirkimas yra mažesnis, tačiau jos yra vykdomos dėl galimybės pasitelkti ES lėšas, mažina biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą. Todėl ES fondų pasiūla iškreipia motyvacijas investuoti, o dėl to mažėja bendras investicijų atsipirkimas ir jų nauda visai šalies ekonomikai.
Kofinansavimo poreikis gali daryti neigiamą šalutinį poveikį šalyje vykdomoms reformoms. Pavyzdžiui, aptariant mokesčių reformą, poreikis įsisavinti ES lėšas jas bendrai finansuojant gali būti pateiktas kaip svarbesnis nei raginimai mažinti biudžeto išlaidas, nors galima abejoti, ar struktūrinių fondų investicijos labiau prisidės prie Lietuvos ilgalaikio konkurencingumo augimo, nei pavyzdžiui darbo jėgos apmokestinimo mažinimas.
• Privataus sektoriaus motyvacijos iškraipymas, išteklių nukreipimas į neproduktyvią veiklą
ES lėšų įsisavinimas reikalauja daug biurokratinio, administracinio darbo. Todėl tiek privatus, tiek valstybinis sektorius skiria daug dėmesio ir išteklių ES fondų lėšų įsisavinimui. Galimybė gauti ES paramos lėšas gali keisti privataus sektoriaus motyvaciją, t.y. ES lėšos gali tapti ne potencialia šalutine konkrečių verslo problemų (kvalifikacijos trūkumo, rinkodaros įgūdžių) sprendimo priemone, o vienu iš pagrindinių įmonių tikslu ir būdu išgyventi. Tai reiškia, jog produktyviai (t.y. kuriant vertę, o ne vardan lėšų įsisavinimo) dirbančių žmonių skaičius yra sumažinamas. Nemaži finansiniai bei žmogiškieji ištekliai yra skiriami pasirengimui konkursams ES lėšoms gauti. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog tai naudinga, nes sukuriamos naujos darbo vietos, tačiau taip nėra. Ištekliai, kurie galėtų būti panaudoti kuriant pridėtinę vertę ekonomikoje, yra eikvojami konkuravimui ne prekės ar paslaugos kokybe, kuri geriau patenkintų vartotojų poreikius, o konkuravimui dėl paramos. Įmonės, kurioms pavyksta gauti paramą – laimi, kitos tiesiog iššvaisto išteklius, bet abiem atvejais nesukuriamas joks produktas, paslauga. Dėl to ilgajame laikotarpyje nukenčia visa šalies ekonomika. ES lėšos taip pat sukuria paklausą, kuri negalėtų atsirasti, jei ES struktūrinių fondų lėšos nebūtų prieinamos. Tai turi keletą pasekmių. Pirma, įmonės plečia pajėgumus tam, kad galėtų aptarnauti padidėjusią paslaugų paklausą. Sprendimas didinti pajėgumus yra atsiperkantis padidėjusios paklausos laikotarpiu, tačiau įmonės gali susidurti su problemomis tuomet, kai ES lėšų panaudojimas ims mažėti dėl mažėjančios ES paramos Lietuvai. Vienas iš pavyzdžių – kelių infrastruktūros sektorius, kuriame įmonės norėdamos patenkinti dėl ES lėšų panaudojimo padidėjusią paklausą didina savo pajėgumus. Taigi, ES lėšos sukuria dirbtinę, ne rinkos padiktuotą paklausą, kuri galimai iškreipia įmonių investicinius sprendimus.
• Prielaidos korupcijai ir piktnaudžiavimui
Siekdami naudos sau rinkos dalyviai gali siekti daryti įtaką ES lėšas administruojančių institucijų sprendimams dėl lėšų skyrimo, jų panaudojimo kontrolės ir pan. Todėl ES lėšų įsisavinimo procesas sukuria prielaidas korupcijai šalyje atsirasti. Korupcijos rizika yra tuo didesnė, kuo daugiau ES lėšas administruojančios institucijos turi diskretinės galios spręsti dėl ES lėšų panaudojimo. Ši rizika mažinama griežčiau kontroliuojant ES lėšų panaudojimo procedūras. Tačiau procedūrų sudėtingumas ir griežtumas tuo pat metu didina projektus vykdančių organizacijų ar asmenų priklausomybę nuo šias procedūras išmanančių ir kontroliuojančių pareigūnų ir konsultantų. Procedūrų sudėtingumas taip pat apsunkina ES lėšų panaudojimą, įmonės daugiau išteklių skiria neproduktyviai paraiškų rengimo, administracinių reikalavimų tenkinimo veiklai.
Išvados
Apibendrinant galima pasakyti, kad Europos Sąjunga yra svarbi šalių bendrija ne tik ekonominiu, bet ir politiniu požiūriu. ES biudžeto lėšos padeda vystyti ne tik šalių vidaus politiką bei projektus, bet atveria galimybes bendrijos narėms varžytis ir pasaulinėse rinkose. Europos Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį ne tik Europos žemyno, bet ir pasaulio atžvilgiu, remdama šalyse vykdomus projektus ir skatindama valstybių plėtrą įvairiose srityse.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
Daugėlienė Rasa. Ką būtina žinoti apie Europos Sąjungos biudžetą. Prieiga per internetą: http://ktu.edu/lt/socialiniu-humanitariniu-mokslu-ir-menu-fakultetas/naujiena/kiek-duodame-ir-kiek-gauname-ka-butina-zinoti-apie-europos-sajungos-biudzeta [žiūrėta 2016-09-22]
Daugėlienė, Rasa. (2011). ES ekonominė integracija: Priežastys, raida, perspektyvos: Vadovėlis. Kaunas: Technologija.
http://europa.eu/european-union/about-eu/money/expenditure_lt [žiūrėta 2016-09-22]
https://europa.eu/european-union/topics/budget_lt [žiūrėta 2016-09-22]
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2011) „ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas Lietuvoje“. Prieiga per internetą: http://files.lrinka.lt/analitiniai%20darbai/ES%20lesos.pdf [žiūrėta 2016-09-22]