ES biudžetas ir jo panaudojimas

1383 0

KAUNO KOLEGIJOS

VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

BUHALTERINĖS APSKAITOS STUDIJŲ PROGRAMA

ES biudžetas ir jo panaudojimas

referatas

Kaunas 2016

TURINYS

KAUNO KOLEGIJOS 1

VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO 1

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA 1

BUHALTERINĖS APSKAITOS STUDIJŲ PROGRAMA 1

ES biudžetas ir jo panaudojimas 1

referatas 1

Kaunas 2016 1

TURINYS 2

TURINYS 2

ĮVADAS 3

Kas yra ES? 4

ES pasaulio kontekste 4

ES Taryba 5

Biudžeto sudarymo principai 5

ES biudžetas 5

Kaip naudojamos ES biudžeto lėšos? 5

Biudžeto rengimas 6

ES lėšų administravimas 6

Kam naudojamos lėšos? 6

Kas atsitinka po to, kai biudžeto lėšos išleidžiamos? 6

Biudžeto lėšų panaudojimas 2014 ir 2015 metais 6<

Kaip panaudojami pinigai 2014 metai 6

Panaudojami pinigai 2015 metai 7

Pagrindinės išlaidų sritys (2015 m.) 7

Kiek lėšų skiriama pagal kurias ES biudžeto išlaidų kategorijas? (2015 m. duomenys) 7

Kiek duodame ir kiek gauname: ką būtina žinoti apie Europos Sąjungos biudžetą? 8

Dabartinio ES biudžeto struktūra 9

Bus finansuojami tik prioritetiniai projektai 10

Mažiau nei 6 proc. skiriama institucijų išlaikymui 11

Lietuva – viena geriausiai ES paramą įsisavinančių šalių 11

ES lėšų panaudojimo nauda ir neigiamos pasekmės 12

Potenciali ES lėšų panaudojimo nauda 12

Potencialios neigiamos ES lėšų panaudojimo pasekmės 13

Išvados 19

LITERATŪROS SĄRAŠAS 20

ĮVADAS

 

Nuo senų laikų yra išlikus prroblema, kad nepakanka pinigų, nesvarbu, kiek

jų būtų, tiek valstybei, tiek tarptautinei organizacijai yra itin svarbu sudaryti laukiamų

pajamų ir numatomų asignavimų planą. Taip atsiranda poreikis iš anksto planuoti išlaidas ir

pajamas. Biudžeto sudarymas ir vykdymas iš prigimties yra politinis. Todėl galima teigti, ka

ad biudžetas yra reikšmingas ekonominio valdymo instrumentas.

Lietuvai pareiškus norą tapti Europos Sąjungos nare ir 2004 m. įgyvendinus šį itin reikšmingą tikslą, daug dėmesio buvo ir yra skiriama Europos integracijos nagrinėjimui. Didžiulis dėmesys yra skiriamas pinigų sumai, kurią Lietuva gaus iš Europos Sąjungos ir kurią įmokės jai. Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos tikslas – mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų. Lietuvai skiriami ES sanglaudos politikos fondai suteikia galimybes įgyvendinti nacionalinį ilgalaikį tikslą – užtikrinti nenutrūkstamą šalies ūkio augimą ir mažinti ekonominio išsivystymo skirtumus tarp Lietuvos ir ES vidurkio.

 

Kas yra ES?

Europos Sąjungos istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis:

1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija,

1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija.

1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „EEuropos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas.

 

Europos Bendrija oficialiai tapo Europos Sąjunga po 1993 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Mastrichto sutartis (pasirašyta 1992 m. vasario 7 d.).

Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungos trys sudedamosios dalys (ramsčiai):

Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija)

Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas)

bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

 

ES pasaulio kontekste

Kaip svarbi pasaulinė partnerė, ES turi tam tikrų įsipareigojimų jai nepriklausančių šalių atžvilgiu. Šie įsipareigojimai:

skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi,

palaikyti taiką,

padėti nuo nelaimių ir konfliktų nuk

kentėjusiems žmonėms.

ES nepriklausančios šalys, gaunančios pagalbą iš ES biudžeto, skirstomos į 3 pagrindines grupes:

besivystančios šalys, su kuriomis tam tikros ES šalys istoriškai glaudžiai susijusios (tai visų pirma Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalys);

Rytų Europos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys kaimynės;

besirengiančios į ES stoti šalys (šalys kandidatės arba potencialios šalys kandidatės).

ES Taryba:

remdamasi Komisijos pasiūlymu, kartu su Europos Parlamentu priima metinį ES biudžetą pagal specialią teisėkūros procedūrą;

remdamasi Komisijos pasiūlymu, kartu su Europos Parlamentu gali iš dalies pakeisti priimtą metinį biudžetą;

teikia rekomendacijas Europos Parlamentui dėl to, ar reikėtų Komisijai suteikti metinio ES biudžeto įvykdymo patvirtinimą.

 

Biudžeto sudarymo principai:

Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai

Metinis principas

Subalancuotumo principas

Apskaitos vieneto principas

Universalumo principas

Konkretumo principas

Gero valdymo finansų principas

Skaidrumo principas

 

ES biudžetas

Metinis ES biudžetas yra viena iš trijų ES biudžeto sistemos sudedamųjų dalių. Kitos dvi yra: daugiametė finansinė programa (DFP), pagal kurią keleriems metams nustatomos išlaidų ribos (viršutinės ribos) taisyklės dėl nuosavų išteklių, kuriomis nustatomi ES pajamų šaltiniai.

Metiniame biudžete pateikiamos visos Europos Sąjungos vienerių metų išlaidos ir pajamos. Juo užtikrinamas ES programų ir veiksmų visose ES politikos srityse, pavyzdžiui, žemės ūkio, mokslinių tyrimų, regioninės politikos ir kt., finansavimas.

Metiniu biudžetu taip pat užtikrinama, kad ES gautų pajamų, reikalingų savo išlaidoms finansuoti. Metinis ES biudžetas – išlaidos ir pajamos – turi būti subalansuotas.

Kaip naudojamos ES biudžeto lėšos?

Daugiametėje fin

nansinėje programoje (DFP) nustatyti ES ilgalaikiai išlaidų prioritetai ir apribojimai. Iš ES biudžeto finansuojama įvairi veikla, pradedant kaimo vietovių plėtra ir aplinkos išsaugojimu, baigiant išorės sienų apsauga ir žmogaus teisių propagavimu. Dėl biudžeto dydžio ir jo lėšų paskirstymo spręsti gali visos trys institucijos – Komisija, Taryba ir Parlamentas. Tačiau būtent Komisija yra atsakinga už išlaidas. ES šalys ir Komisija dalijasi atsakomybe už apytikriai 80 % biudžeto.

Biudžeto rengimas

Dėl biudžeto drauge sprendžia Komisija, Taryba ir Parlamentas. Komisija pateikia projektą svarstyti Tarybai ir Parlamentui. Jie gali jį keisti, o jei nesutaria, turi rasti kompromisą.

Kiekvienų metų biudžete iš anksto paskelbiamos sutartos sumos pagal planą, vadinamą daugiamete finansine programa. Dėl jos ES gali veiksmingai planuoti finansavimo programas keleriems metams į priekį. Dabartinė programa taikoma nuo 2014 m. iki 2020 m.

ES lėšų administravimas

Galutinė atsakomybė už biudžeto lėšų paskirstymą tenka Komisijai. Tačiau apie 80 % ES lėšų administruoja ES šalys. Jeigu išmokos paskiriamos netinkamai, Komisija bendradarbiauja su atitinkamomis ES šalimis, kad lėšos būtų susigrąžintos. Siekiant užtikrinti skaidrumą ES finansavimą gaunančios organizacijos ir bendrovės skelbiamos viešai.

Kam naudojamos lėšos?

Didžiausia ES biudžeto dalis skiriama ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui remti. Daug lėšų skiriama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

Kas atsitinka po to, kai biudžeto lėšos išleidžiamos?

Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip jos išleistos.

Išlaidas atidžiai išnagrinėja ir Europos Audito Rūmai.

Jei lėš

šos buvo išleistos pagal taisykles, Europos Parlamentas išlaidas patvirtina.

 

Biudžeto lėšų panaudojimas 2014 ir 2015 metais Kaip panaudojami pinigai 2014 metai

ES biudžetas suskirstytas į apie 6 išlaidų sritis. Bendras 2014 m. ES biudžetas – 142,6 mlrd.

 

2014 m. ES biudžetas pagal finansinės programos biudžeto eilutes

 

Šiuo metu didžiausia dalis tenka ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui bei įvairių ES regionų ekonominių skirtumų mažinimui. Didelės dalis taip pat numatyta žemės ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir aplinkos apsaugai. Kitos išlaidų sritys: kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu bei nelegalia imigracija ir kt.

Panaudojami pinigai 2015 metai

Metinis Europos Sąjungos biudžetas yra 145 mlrd. eurų (2015 m. duomenys). Nors suma neabejotinai didelė, ji sudaro tik apie 1 % ES šalių metinio BVP.

Biudžeto ribos nustatomos daugiametėje finansinėje programoje. Joje nustatomos didžiausios metinės sumos, kurias ES gali išleisti įvairiose politikos srityse tam tikru laikotarpiu (paprastai 7 metų laikotarpiu).

ES lėšos skiriamos toms sritims, kuriose sutelkti išteklius prasminga ir naudinga visai Europai, pavyzdžiui, jų skiriama:

ES šalių transporto, energetikos sistemų ir komunikacijų jungčių tobulinimui,

visos Europos aplinkos apsaugai,

Europos ekonomikos konkurencingumo pasaulyje didinimui,

įvairių Europos šalių mokslininkų tarptautinio bendradarbiavimo rėmimui.

Pagrindinės išlaidų sritys (2015 m.)

Pažangiam ir integraciniam augimui ES numatyta 46 % biudžeto lėšų, kurios suskirstytos taip:

34 % – pagalba mažiausiai išsivysčiusiems ES regionams ir nepalankioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms;

12 % – Europos įmonių konkurencingumo didinimas.

41 % lėšų skirtas patikimai saugių maisto produktų gamybai, naujoviškam ūkininkavimui ir veiksmingam bei tausiam žemės ir miškų naudojimui.

 

Kiek lėšų skiriama pagal kurias ES biudžeto išl. . .

Join the Conversation