Atsiskaitymu su pirkėjais apskaita

by

“Atsiskaitymų su pirkėjais apskaita ir analizė”

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS 31. ATSISKAITYMAI SU PIRKĖJAIS 4 Atsiskaitymai grynaisiais 5 1.2 Atsiskaitymai negrynaisiais 5 1.2 Atsiskaitomieji dokumentai 62. ATSISKAITYMO BŪDAI 8 2.1 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais 9 2.2 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais lietuvoje 103. PARDAVIMO – PIRKIMO SUTARTYS 12 3.1 Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai 13 3.2 Diskonto politika 13 3.3 Diskontai ir nuolaidos 14 3.4 Pardavimų diskontai 14 3.5 Prekybos nuolaidos 16 3.6 Faktoringas 174. TRUMPALAIKIS TURTAS ANTRA KLASĖ 215. IĮ OFFICE 1 „Onija“ ATSISKAITYMAI SU PIRKĖJAIS 22 5.1 Ūkinės finansinės operacijos 23 5.2 Pardavimų apskaita 24 5.3 Pirkimo – pardavimo sutartys 25 5.4 OFFICE 1 „Onija“ taikomos pardavimo nuolaidos 26 5.5 OFFICE 1 „Onija“ parduotų prekių grąžinimas. 27IŠVADOS IR SIŪLYMAI 29NAUDOTA LITERATŪRA 30PRIEDAI 31 Pirmas priedas PVM sąskaita – faktūra 31 Antras priedas Kasos pajamų orderis 32 Trečias priedas Kasos išlaidų orderis 33 Ketvirtas priedas pirkimo – pardavimo sutartis 34

ĮVADAS

Viena iš svarbiausių kiekvieno prekybinio sandorio sąlygų –atsiskaitymo forma, apimanti atsiskaitymo būdą, laiką, vietą ir mokėjimovaliutą. Pasirinkti tinkamą atsiskaitymo būdą svarbu kiekvienai sandoriošaliai, nes jų interesų konfrontacija ir lemia atsiskaitymo būdų įvairovę.Pardavėjas suinteresuotas, kad už patiektas prekes būtų kuo greičiausumokėta ir prekių nuosavybes teisę patvirtinančius dokumentus jis turėtųiki to momento, kol pirkėjas sumokės visą sutartyje numatytą sumą. Pirkėjuisvarbu laiku gauti prekes ar bent dokumentus, patvirtinančius nuosavybėsteisę į jas, ir mokėjimą atidėti kuo vėlesniam momentui. Šios aplinkybėsyra viena iš dokumentinių atsiskaitymo būdų atsiradimo priežasčių. Pardavimo pajamos gali būti įvertinamos tik už pačią preke (paslaugą)gauta arba gautina grynųjų pinigų arba jų ekvivalentu suma. Darbo tikslas – remiantis moksline literatūra, statistine medžiaga,dokumentais, įstatymais, spauda bei Internetu, savo darbo metu gautapatirtimi – atlikti IĮ „Onija“ pirkėjų atsiskaitymų tyrimą. Šio darbo objektas IĮ „Onija“ užsiimanti kanceliarinių prekių, biuroįrangos ir kompiuterinės technikos mažmenine prekyba, pirkėjųatsiskaitymai. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Apibrėžti atsiskaitymų su pirkėjais esmę. 2. Palyginti atsiskaitymą grynaisiais ir negrynaisiais. 3. Apibūdinti atsiskaitymo būdus, dokumentus. 4. Atlikti IĮ „Onija“ atiskaitymų su pirkėjais tyrimą. Šio darbo temos aktualumas – pasireiškia tuo, kad pavielotiatsiskaitymai gali ne tik sutrikdyti normalią įmonės veiklą, bet irpadaryti didelių nuostolių. Šie praradimai iš karto pasireiškia pinigųtrūkumu. Vėlesniais laikotarpiais dėl sutrikusių atsiskaitymų įmonė galiprarasti tekėjų pasitikėjimą ir klientų susidomėjimą.

1. ATSISKAITYMAI SU PIRKĖJAIS

Savininkas, įregistravęs įmone, gali plėtoti ūkinę veiklą: gauti iš jospajamas ir daryti išlaidas, kurios padeda šias pajamas uždirbti. Visiįmonės savininko veiksmai, susiję su pinigų uždirbimu ir gamybosišlaidomis, vadinami ūkinėmis finansinėmis operacijomis arba trumpiau –ūkinėmis operacijomis. Visi piniginiai veiksmai – ūkinės operacijos – turi būti įforminamiatitinkamais dokumentais (sąskaitomis, važtaraščiais, pavedimais, čekiaisir kt.) ir fiksuojami tam skirtuose registruose (žurnaluose, knygose,žiniaraščiuose ir kt.) šiais tikslais: 1. kad neužmirštu, kada ir kokia ūkinė operacija atlikta, kokia tos ūkinės operacijos vertė; 2. žinotu, ar apsimoka daryti išlaidas tai ar kitai paslaugai teikti; 3. žinotu, kiek uždirbta pajamų per tam tikrą laikotarpį ir kiek reikėjo padaryti išlaidų šioms pajamoms uždirbti; 4. galėtu sudaryti reikalaujamą atskaitomybę, apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas ir sumokėti į biudžetą priklausančius mokesčius. Atsižvelgdamas į išvardytas aplinkybes, įmonės savininkas privaloorganizuoti ūkinių operacijų apskaitą, daryti buhalterinius įrašus įapskaitos registrus ir sudaryti reikalaujamą atskaitomybe.(7. 184) Kiekviena įmonė privalo fiksuoti visus su pinigais susijusius veiksmus.Vedant ūkinių operacijų apskaitą, nepakanka vien suregistruoti ūkiniųoperacijų dokumentus. Visas šias operacijas reikia atitinkamai įvertinti,sugrupuoti, atsižvelgti į atsargų likučius, pirkėjų skolas, apskaičiuotiPVM ir atlikti kitus veiksmus, kad būtų galima teisingai nustatytiapmokestinamąsias pajamas. Be to, įmonių savininkai dažnai savo asmenineslėšas naudoja prekėms, medžiagoms ir kitoms vertybėms įsigyti ar sumokėtiuž paslaugas. Šias ir daugelį kitų ūkinių operacijų reikia tinkamaiįforminti ir apskaityti, kad nenukentėtų ne tik savininko, bet ir valstybėsinteresai. Stambesnėse įmonėse, kurios (yra PVM mokėtojos), privalo ne paprastairegistruoti ūkines operacijas, o vesti sudėtingesnę apskaitą, kuriojeūkinių operacijų atspindėjimo registruose įrašai tvarkomi pagal tam tikrąsistemą, vadinamą dvejybiniu įrašu.(7. 184) Nuo to, kaip sutvarkyta atsiskaitymų tarp ūkio subjektų sistema,priklauso labai daug kas – net paties verslo plėtojimo sėkmė. Pavielotiatsiskaitymai gali ne tik sutrikdyti normalią įmonės veiklą, bet irpadaryti didelių nuostolių. Šie praradimai iš karto pasireiškia pinigųtrūkumu. Vėlesniais laikotarpiais dėl sutrikusių atsiskaitymų įmonė galiprarasti tekėjų pasitikėjimą ir klientų susidomėjimą. Sutrikę atsiskaitymaitiesiogiai mažina ir įmonės galimybes gauti paskolą. Piniginius atsiskaitymus sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes: 1. atsiskaitymai grynaisiais pinigais; 2. atsiskaitymai įvairiais grynuosius pinigus keičiančiais dokumentais. (7. 186)

Atsiskaitymai grynaisiais

Grynieji pinigai yra paprasčiausia ir seniausia atsiskaitymų priemonė.Grynųjų pinigų padidėjimas didina įmonės likvidumą, leidžia tuojau patnaudotis gauta suma. Atsiskaitymas grynaisiais paprastai vykdomas tuo pat metu, kai gaunamosprekės, todėl kyla mažiausiai problemų dėl verslo partnerių tarpusavionepasitikėjimo. Deja, atsiskaitant grynaisiais pinigais iškyla nemažai sunkumu: 1. nepatogu nešiotis dideles pinigų sumas (juos galima pamesti, juos gali pavogti ir pan.); 2. pinigų perskaičiavimas atima daug laiko; 3. sudaromos palankios sąlygos nuslėpti pajamas, ypač tada, kai pirkėjas sumoka pinigus už prekę ir nereikalauja įmokėti į kasą pinigų, priėmimo dokumento ir pan. Taigi, kaip matome, atsiskaitymas grynaisiais pinigais turi daugiautrūkumų nei privalumų. Todėl, nors įmonės bei organizacijos ir galiatsiskaitinėti grynaisiais, ši atsiskaitymų rūšis tampa nepopuliari.Normalioje rinkoje atsiskaitymai grynaisiais pinigais dažniausiai taikomimažmeninėje prekyboje, paslaugų sferoje, nors ir čia jų įtaka mažėja.Priešingai, atsiskaitymai grynaisiais pinigais dominuoja šešėlinės rinkosoperacijose. Jų pagausėjimas – tai šešėlinės rinkos indikatorius, rodantisšios rinkos pagyvėjimą. (1. 72)

1.2 Atsiskaitymai negrynaisiais

Atsiskaitymai negrynaisiais vykdomi perkeliant pinigines lėšas išvienos įmonės atsiskaitomosios sąskaitos į kitos įmonės atsiskaitomąjasąskaitą. Grynųjų pinigų apyvarta pakeičiama bankų įrašais. Atsiskaitymainegrynaisiais, sudarydami didžiąją pinigų apyvartos dalį išstumia išcirkuliacijos stambias pinigų sumas. Tai leidžia sumažinti jų emisiją,cirkuliacijos kaštus pinigams spausdinti, transportuoti, saugoti,skaičiuoti ir pan. Atsiskaitant negrynaisiais, bankams susidaro palankiossąlygos kontroliuoti įmones, jų veiklą. Taip pat jie leidžia valstybės

lygmeniu per kredito sistema apskaityti ir kontroliuoti visuomeninioprodukto gamybą ir paskirstymą, sukaupti operatyviąją informaciją.Teisingai ir racionaliai organizuoti atsiskaitymai negrynaisiais turiesmine reikšmę įmonės finansinei drausmei stiprinti. Laiku baigtiatsiskaitymai sudaro sąlygas nepertraukiamai lėšų apytakai, galimybę laikuatsiskaityti su savo tiekėjais, finansų bei banko įstaigomis, darbuotojais.Tokiu būdu atsiskaitymai negrynaisiais ne tik atspindi ūkinius sandorius,bet ir aktyviai juos veikia. Taigi jie yra ekonomiškai reikšmingi, kadangipadeda: 1. skatinti produkcijos realizavimą savalaikius atsiskaitymus ir nepertraukiama lėšų apytaką; 2. sudaryti sąlygas vienai įmonei kontroliuoti kitą, o bankams – jas abi; 3. spartinti dokumentų ir apyvartiniu lėšų apyvartumą, tuo mažinant materialinius ir laiko nuostolius. Vykdant atsiskaitymus negrynaisiais pinigais vadovaujamasi keliaisprincipais. Pirma, siekiama pinigų judėjimą susieti su materialinių vertybiųapyvarta, ją kontroliuoti atsiskaitymais. Antra, paprastai bankas nurašo pinigus nuo pirkėjo sąskaitos tik jamsutikus ar pavedus. Tai yra svarbi ūkiniu sutarčių drausmės laikymosikontrolės sąlyga. Trečia, įmonės moka tiekėjams savomis ar banke pasiskolintomis lėšomis.Bankų įstaigos yra atsiskaitymu tarpininkės. Jos ne tik atliekaatsiskaitymų technines operacijas, bet ir aktyviai juos organizuoja beikontroliuoja. Tai padeda stiprinti ūkinių sutarčių ir mokėjimų drausmę. (1.73)

1.2 Atsiskaitomieji dokumentai

Atsiskaitymo būdas parenkamas laisvai. Fiziniai ir juridiniai asmenysatsiskaitymo būdą, taip pat konkretu mokėjimo laiką, akceptavimą nurodosavo sutartyse. Atsiskaitymų dokumentų sumos neribojamos. Bankai apmokaatsiskaitomuosius dokumentus iš įmonių sąskaitų, atsižvelgdami į lėšųlikutį. Išimtiniais atvejais, kai įmonės sąskaitoje nėra lėšų likučio,bankas gali suteikti paskolą. Ji suteikiama atsižvelgiant į kliento mokumą.Jei bankas negarantuotas, kad paskola bus grąžinta, jis gali jos nesuteiktiir seniems banko klientams. Norėdamas įsitikinti, kad įmonė yra moki,tiekėjas gali pareikalauti įmonės veiklos balanso ar kitų finansiniųataskaitų. Atsiskaitomieji dokumentai yra kelių rūšių: 1. mokėjimo pavedimai; 2. mokėjimo reikalavimai-pavedimai; 3. mokėjimo reikalavimai bei juos pakeitę debeto reikalavimai; 4. dokumentinis akredityvas; 5. dokumentinis inkaso; 6. akceptuoti pavedimai; 7. inkasiniai – pavedimai; 8. atsiskaitymai vekseliais; 9. atsiskaitymai čekiais; 10. kreditinės ir debetinės kortelės ir kt. Atsiskaitomieji dokumentai turi atitikti standartų reikalavimus irjuose turi būti šie rekvizitai: 1. Dokumento pavadinimas. 2. Dokumento numeris ir data. Metai ir diena rašomi skaitmenimis, mėnuo – žodžiu. 3. Mokėtojo banko pavadinimas ir kodas. 4. Mokėtojo pavadinimas, jo sąskaitos banke numeris. 5. Lėšų gavėjo pavadinimas, jo sąskaitos banke numeris. 6. Lėšų gavėjo banko pavadinimas ir kodas. 7. Suma skaitmenimis ir žodžiais. 8. Lėšų paskirtis. Pirmasis dokumento egzempliorius turi būti pasirašytas įmonėspareiginių asmenų, turinčių teisę tvarkyti sąskaitą banke, ir patvirtintasjos spaudu. Fizinių asmenų atsiskaitomieji, dokumentai patvirtinami vienusąskaitos savininko parašu. Atsiskaitymuose yra naudojami dokumentų originalai. Čekiai ir vekseliaituri būti užpildomi tik rašalu. Ištaisymai atsiskaitomuose dokumentuoseneleidžiami. Lėšos iš mokėtojo sąskaitos nurašomos pagal pirmąjį atsiskaitomojodokumento egzempliorių, išskyrus akceptuotus pavedimus arba dokumentą,perduotą telefaksu. Atsiskaitymai negrynaisiais grupuojami pagal mokėjimo atlikimo režimą.Šiuo požiūriu atsiskaitymai skirstomi į: 1. reguliarius mokėjimus (pastovius pavedimus ar tiesioginį debetavimą); 2. tarpusavio reikalavimu įskaitymus. Pagal tai, už ką atsiskaitoma, yra prekiniai ir finansiniaiatsiskaitymai. Teritoriniu požiūriu atsiskaitymai būna vietiniai(nacionaliniai) ir tarptautiniai. Atsiskaitymo agento statusas apsprendžiapačios atsiskaitymo sistemos statusą – mažmeninė ar didmeninė atsiskaitymosistema.(6. 12)

2. ATSISKAITYMO BŪDAI

Piniginiuose atsiskaitymuose dalyvauja pardavėjas, pirkėjas ir bankas.Kiekvienas dalyvis turi skirtingus motyvus ir poreikius. Banko funkcija yrasuprasti tu motyvų bei poreikiu skirtumus ir padėti surasti optimaliausiąvariantą bendriems klientų tikslams įgyvendinti. Pardavėjo tikslas – kuo greičiau gauti užmokestį už parduotas prekes arpaslaugas. Todėl pardavėjas stengiasi sutarti dėl jam palankiausio mokėjimotermino. Pardavėją pirmiausia domina pinigų cirkuliacijos maksimizavimas irnuostolių minimizavimas parduodant prekes kreditan. Pirkėjo tikslas – gauti užsakytas prekes ir paslaugas bei atsiskaitytiuž jas kuo vėliau. Pirkėjas siekia, kad įsigytos prekės atitiktų tam tikruskokybės standartus. Taigi kiekviena įmonė stengiasi taip tvarkyti savo atsiskaitymus, kadpinigus iš klientų gautų kuo anksčiau, o su tiekėjais atsiskaitytų kuovėliau. Tada laisvas lėšas įmonė gali investuoti į kitas programas irpadidinti pelną. Banko tikslas -garantuojant savo klientams greitus, racionalius,ekonomiškus ir patogius atsiskaitymus, maksimizuoti savo pelną iš mokėtojųpaslaugu. Bankas turi gerai įvertinti su tokiomis paslaugomis susijusiąriziką. Vadinasi, pasirenkant mokėjimo būdą. pirmiausia atsižvelgiama į šiuoskriterijus: 1. rizikos laipsnis (apmokėjimo/prekių negavimo rizika), 2. patogumas (turi būti patogu ir lengva naudoti pasirinktą būdą), 3. kaina (turi būti priimtina atsiskaitymo būdo kaina), 4. komercinis (pasirinktas atsiskaitymo būdas turi turėti pranašumų prieš konkurento pasirinktąjį). Pasirinktas atsiskaitymo būdas negali idealiai atitikti visų šiųkriterijų. Pavyzdžiui, pasirinkus saugiausią atsiskaitymo būdą, už jį teksdaugiau mokėti. Prieš pasirinkdamas atsiskaitymo būdą. pirkėjas (pardavėjas) turinumatyti, su kokia rizika jis susidurs, pasinaudojęs šiuo būdu. Tada jisturi įvertinti rizikos laipsnį bei norą jį toleruoti. Antra vertus, atsiskaitymo riziką sąlygoja ne tik pasirinkto konkretausmokėjimo būdo ypatumai, bet ir bendresnio pobūdžio veiksniai, verčiantysdaryti atitinkamas praktines korekcijas. Jeigu vykdant vietinius atsiskaitymus pardavėjas didesniu ar mažesniulaipsniu priklausomas nuo pirkėjo bendro finansinio pajėgumo, jo pinigųsrautų, t. y. realiai egzistuoja partnerio įsipareigojimų nevykdymo rizika,pasireiškianti tuo, kad skolininkas paprasčiausiai gali paskelbti bankrotą,gali susiklostyti jam nepalanki ekonominė padėtis, dėl nesugebėjimo ar netnesąžiningumo gali nesumokėti skolos sumos, tai vykdant komerciniussandorius su užsienio partneriu rizikos veiksnių yra daugiau. Čia prisidedavaliutinė rizika, juridinė rizika, politinė (krašto) rizika, ne paskutinįvaidmenį vaidina asmeninis bendravimas, nepakankamas kitos šalies papročių,tradicijų žinojimas ir pan. (5. 85)

2.1 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais

Mokėjimo pavedimas apibūdinamas kaip įmonės nurodymas savo bankuipervesti atitinkamą sumą iš jos sąskaitos į pinigų gavėjo sąskaitą. –Atsiskaitydamas mokėjimo pavedimais, mokėtojas išrašo mokėjimo pavedimą, t.y. Nustatytos formos blanką: Mokėjimo pavedimas forma Atsiskaitant mokėjimo pavedimais procedūra parodyta. Jame matyti, kokiubūdu, atsiskaitant mokėjimo pavedimais, pinigus gauna pardavėjas. Šis atsiskaitymo būdas – tai paprasčiausias mokėjimas iš einamosiossąskaitos. Pačioje prekybinėje operacijoje komerciniai dokumentai yranaudojami, tačiau jie nėra siunčiami per bankus. Tokio tipo atsiskaitymuose

bankas neturi jokių papildomų įsipareigojimų. Čia jis veikia kaippaprasčiausias tarpininkas tarp mokėtojo ir pinigų gavėjo. Mokėjimo pavedimais galima atsiskaityti už prekes, paslaugas, grąžintikreditą, mokėti palūkanas, mokesčius, atlikti kitus mokėjimus. Pavedimas galioja 10 dienų, neskaitant išrašymo dienos. Jis rašomastrim egzemplioriais, jei mokėtojas ir lėšų gavėjas turi sąskaitas tamepačiame banke. Pirmasis egzempliorius naudojamas kaip memorialinis orderismokėtojo banke, antrasis įteikiamas lėšų gavėjui, trečiasis, patvirtintasbanko darbuotojų parašais ir spaudu, grąžinamas mokėtojui. (3.79) Jei mokėtojo ir lėšų gavėjo sąskaitos yra skirtinguose bankuose,pildomi keturi pavedimo egzemplioriai. Pirmasis egzempliorius naudojamaskaip memorialinis orderis mokėtojo banke, antrasis ir trečiasis, nurašiuslėšas, siunčiami lėšų gavėjo bankui. Čia antrasis egzempliorius naudojamaskaip memorialinis orderis lėšoms į gavėjo sąskaitą įskaityti ir liekabanke, o trečiasis įteikiamas lėšų gavėjui. Ketvirtasis egzemplioriusgrąžinamas mokėtojui. Atsiskaitant su keletu gavėjų, turinčių sąskaita tame pačiame banke,naudojamas suvestinis mokėjimo pavedimas. Jis skiriasi nuo paprastojomokėjimo pavedimo tuo, kad čia į vieną dokumentą surašomi duomenys apiemokėtinas sumas keliems gavėjams. Bankas, gavęs mokėjimo pavedima, apmoka jį iš karto. Jeigu mokėtojosąskaitoje nėra pakankamai pinigų, mokėjimas atidedamas, kol bus sukauptareikiama suma. Jeigu pinigų trūksta, atsiskaitoma tokiu eiliškumu:mokesčiai, atlyginimai, mokėjimai bankui ir kt. (3. 75)

2.2 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais lietuvoje

Mokėjimo pavedimas – labiausiai paplitusi Lietuvoje atsiskaitymo tarpūkio subjektų forma, nes yra nesudėtingas jo vykdymas ir garantuojamasgreitas pinigų gavimas. Pinigų gavimo terminas respublikos ribose yra vienadarbo diena. Jei lėšų siuntėjo bankas pervedimą įvykdo iki 13°° valandos,lėšų gavėjo sąskaitoje pinigai parodomi tą pačią dieną. Pavedimai po 13°°valandos kliento sąskaitoje atsispindės kitą darbo dieną. Mokėjimo pavedimo vykdymo procedūroje dalyvauja dvi pusės ir kas vienaipusei yra privalumas, atitinkamai kitai pusei gali būti trūkumas.Atsiskaitant mokėjimo pavedimu, pirkėjas (mokėtojas) yra padėtiesšeimininkas, galintis pasirinkti mokėjimo terminą ir sumą. Mokėtojas bebanko įsikišimo laisvai disponuoja atsiskaitomosios sąskaitos lėšomis.Pasirenkant atsiskaitymą pavedimais, labai svarbu profesionaliai parengtasutartis, būtinai numatanti atsiskaitymo sąlygas. Žinoma, niekada netrūkstanorinčių naudotis svetimais pinigais kuo ilgiau. Sutartyje būtina numatytirealias sankcijas už delsimą, nes baudomis ir delspinigiais realiai turirūpintis pats tiekėjas. Tiesa, pagal 1997 m. liepos 2 d. priimtaLaikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 2 str. 4 skirsnį, bankųįstaigos tikrina, ar produkcijos gavėjai laiku apmoka atsiskaitomuosiusdokumentus. Jei išaiškinama, jog atsiskaitomieji dokumentai buvo pateiktine laiku, produkto gavėjai ne ginčo tvarka .moka 0,2 proc. baudą užkiekvieną pradelstą dieną. Tačiau bankas praktiškai negali nustatyti, kadagavėjas turi apmokėti, jei pasirinkta mokėjimo forma yra pavedimas. Tokiuatveju bankas, priimdamas pavedimą, turėtų reikalauti sutarties kartu suapmokėjimo tvarka ir dokumento, pagal kurį apmokama. Paprastai patsmokėtojas nesiunčia pavedimo, jei sąskaitoje nėra pinigų, nors bankai galipriimti ir apskaityti tokius dokumentus. Pasaulyje populiaru taikytidiskontus už tvarkingą arba išankstinį atsiskaitymą. Lietuvoje sutartyse numatyti terminai vykdomi gana blogai, nes daugumaiįmonių atsiskaityti yra sunku dėl apyvartinių lėšų stygiaus. Pavedimaidažnai vėluoja, ir tiekėjas turi raginti mokėtoją vykdyti įsipareigojimus.Antraip lėšų gavėjas pinigų gali sulaukti nežinia kada (galioja taisyklė,kad pinigus pirma gauna tas, kuris daugiausia ragina). Atsiskaitant pavedimais labai svarbu žinoti, ar klientas patikimas,kokia jo finansinė būklė ir pan. Jei pavedimas ne išankstinis, tai tiekėjasprisiima visą apmokėjimo riziką. Atsiskaityti pavedimais nėra patogu, jeidominuoja nedidelės sumos ir atsiskaitinėti reikia dažnai. Už pavedimą(kaip už banko paslaugą) moka mokėtojas – pinigų siuntėjas. Taigi mokėjimo pavedimas turi savų privalumų ir trūkumų: Privalumai: 1. atsiskaitant pavedimais, nereikia naudotis grynaisiais pinigais; jeigu keli klientai turi sąskaitas tame pačiame banke, mokėtinas sumas patogu surašyti į vieną dokumentą, t. y. atsiskaitymui naudoti su-‘ vestinį mokėjimo pavedimą; 2. neturint sąskaitoje reikiamo pinigų kiekio, mokėjimo pavedimai suteikia galimybę pervedinėti dalimis. Trūkumai: 1. nors į gavėjo sąskaitą pinigai pervedami tą pačią dieną, kai bankas gauna pavedimą, tačiau lėšų gavėjui tenka laukti 5—10 dienų, kol jį pasiekia pavedimo nuorašas su informacija, kas tuos pinigus sumokėjo; 2. kol pardavėjas neįsitikina, kad pinigai sumokėti, nenori išsiųsti prekių, nes nežino pirkėjo mokumo, todėl prekių gavimas užtrunka; 3. atsiskaitant pavedimais, pirkėjas nenori mokėti pinigų, kol dar negavo prekių; 4. nepasitikėjimas bankais: lėšų gavėjas nėra tikras, ar įrašytus į sąskaitą pinigus galės panaudoti, ar bankas nebankrutuos, įšaldydamas jo pinigus.

3. PARDAVIMO – PIRKIMO SUTARTYS

Mažmeninėje prekyboje pirkimai vyksta pagal pirkėjo ir pardavėjo žodinįsusitarimą. Didmeninėje prekyboje pirkėjas už prekes iš karto nesumoka,todėl pardavimai įforminami specialia pardavimų- pirkimų sutartimi. Jojeaptariami dviejų pusių įsipareigojimai ir prekių išsiuntimo bei mokėjimosąlygos. Išsiimtus prekes be sutarties, nebus juridinio pagrindo reikalautiskolų. Jokie teisiniai aktai tokių situacijų nereglamentuoja. Kiekvienosūkinės sutarties privalomi rekvizitai: sutarties pavadinimas, jos dalyviųbei sutarties objekto tikslus pavadinimas. Prieš sutarties sudarymą įmonėturi pasidomėti savo biznio partneriu, t.y. ar tai veiksnus fizinis asmuo,ar užregistruotas juridinis asmuo, kokia jo finansinė atskaitomybė, ar taimokus partneris. (8.105) Sutartyje turi būti numatytos visos prekių pateikimo sąlygos, terminaiir garantijos. Jeigu sutartyje nenumatyta kitaip, laikoma, kad prekės buspateikiamos pirkėjui iš įmonės pardavėjos, prekių atsivežimo išlaidasapmoka pats pirkėjas. Gali būti numatytos kitos sąlygos: sudėtingas irbrangus įpakavimas, draudimas, jo paskirstymas tarp pirkėjo ir pardavėjo irkt. Turi būti numatytos tam tikros garantijos: pvz., pardavėjoįsipareigojimas atsakyti pirkėjui už defektus, kurie egzistavo prekiųpardavimo momentu, bet paaiškėjo vėliau. Išaiškėjus trūkumams, galimaišsiųsti trūkstamas prekes arba anuliuoti sutartį. Dažniausiai taikomossankcijos – produkcijos grąžinimas ir jos nukainavimas. Nukainojimo sąlygosturi būti aptartos. Pvz.: tam tikrose ribose galima nukainoti nedalyvaujantpardavėjo atstovui (paprasčiausiai pranešama pardavėjui apie kainos

pakeitimą). Ypač svarbi sutarties dalis – prekių kaina ir mokėjimo sąlygos.Sąskaita išsiunčiama kartu su prekėmis arba vėliau, bet ne anksčiau. Taisusiję su pajamų pripažinimu. Išrašant sąskaitą, labai svarbu, kad būtųlaikomasi sutartinių pasižadėjimų. Gali būti nurodoma, po kiek dienų posąskaitos išrašymo pirkėjas turi sumokėti, nurodomos nuolaidos (diskontai).Jeigu pirkėjas nepatikimas, galima reikalauti sumokėti iš anksto arbareikalauti atidaryti akredityvą, t.y. rezervuoti lėšas. Į šiuos pinigusnegali niekas pretenduoti, todėl, gavęs pranešimą apie akredityvoatidarymą, pardavėjas gali drąsiai siųsti prekes. Svarbią reikšmę turi ir pati atsiskaitymo forma. Galima reikalautisumokėti iš anksto, t.y. pirkėjas, gavęs (arba dar negavęs) iš pardavėjosiunčiamų prekių dokumentus, duoda nurodymą savo bankui pervesti pinigus išsavo atsiskaitomosios sąskaitos į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą,.Galima taip pat atsiskaityti vekseliais, čekiais ir kt. Labai svarbus klausimas, kuris turi būti aptartas pirkimo – pardavimosutartyse – nuosavybės teisės pasikeitimas. Jeigu šis klausimas neaptartas,laikoma, kad nuosavybės teisę į prekę pirkėjas perima iš pardavėjo tosprekės perdavimo momentu. Tačiau tai rizikinga, nes, pvz., pirkėjo bankrotoatveju pardavėjas gali neatgauti prekės. Todėl sutartyje kartais numatoma,kad prekė pirkėjo nuosavybėn pereina tik po to, kai už ją užmokama. (8. 79) Sutartyje turi būti ir kiti formalūs rekvizitai: sutarties surašymodata, pasirašymo vieta, atsakingų asmenų pavardė ir kitos papildomossąlygos.

3.1 Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai

Kitas pajamas sumažinantis straipsnis – parduotų prekių grąžinimai irnukainojimai. Nei viena įmonė nėra garantuota, kad už visas jos išsiųstasprekes pirkėjas sumokės visą sumą. Gali būti brokuotų prekių arba gali būtigrąžinamos ir kokybiškos prekės, jeigu pirkėjas susidarė klaidingą įspūdįapie jas iš katalogo. Jeigu įmonė prekiauja greitai gendančiomis prekėmis,pirkimo-pardavimo sutartyje ji gali iš anksto numatyti, kad leidžiapirkėjui sumažinti prekės kainą be pardavėjo atstovo.

3.2 Diskonto politika

Diskontas – tai centrinio banko kreditų suteikimas kreditoinstitucijoms, perkant iš jų vekselius. Diskontavimas – tai išankstinis tam tikrų palūkanų atskaitymas nuonominaliosios vekselio vertes. Bankai paprastai skolinasi iš centriniobanko diskontuodami savo vekselius (naudodami vyriausybės vertybiniuspopierius kaip užstatą), bet jie gali esant tam tikroms sąlygoms,diskontuoti antrą kartą kai kuriuos vekselius, kuriuos buvo diskontavę savoklientams. Taigi kartais naudojamas rediskontas. Atitinkamai diskonto politika vadinama planinga emisijos bankų veikla,tenkinant diskonto kredito reikalavimus. Yra skiriamos keturios diskonto politikos priemonės: 1. Atsisakymas imti spekuliatyvaus pobūdžio vekselius. 2. Vekselių terminų sutrumpinimas. 3. Diskonto procento (normos) reguliavimas. 4. Diskonto kreditų suvaržymai. Paskutinės dvi priemonės 3 ir 4 yra daug svarbesnės diskonto politikojenei pirmosios dvi, kadangi diskonto procento didinimas ar mažinimas reiškiadiskonto kredito sąlygų pakeitimą ne tik emisijos banke, bet faktiškai irvisoje šalyje, nes įtakojant centriniam bankui, diskonto procentassusireguliuoja visoje šalyje. Žemas procentas reiškia pinigu kreditą irskatina visa ūkio veiklą. Diskonto procentą pakėlus, didėja bankųrefmansavimo išlaidos, bankai traukiasi iš pinigų rinkos, palūkanos pinigųrinkoje didėja, bankai, siekdami prisivilioti daugiau indėlininkų, didinapalūkanas už indėlius, kartu ir palūkanas už teikiamus kreditus, dėl tomažėja kreditų paklausa, mažėja cirkuliacijoje pinigų kiekis ir jųpaklausa. Tačiau praktiškai Lietuvos bankas šiuo metu neatlieka vekseliųdiskonto. Priežastis – vekselių apyvarta yra nedidele, todėl netikslingataikyti diskontą. Siekiant pagyvinti vekselių apyvartą mūsų šalyje, reikėtų sudaryti jaipalankesnes teisines sąlygas ir populiarinti šios atsiskaitymo formosprivalumus. Vekselių rediskontas turėtų būti pigiausias komercinių bankųfinansavimo šaltinis, tačiau rediskonto palūkanų norma neturėtu labainukrypti nuo tarpbankinės rinkos palūkanų normų. Iš pradžių galima būtų rediskontuoti tik komercinius vekselius,diskontuotus banku, kurie vykdo visus Lietuvos banko nustatytus bankoveiklos riziką ribojančius normatyvus ir kitus reikalavimus. Vekselių rediskonto politika Lietuvoje bus diegiama atsižvelgiant įtai, kokiomis kryptimis plėtosis vekselių apyvarta Europos Sąjungoje irkokios konkrečios pinigų politikos priemonės bus suteiktos būsimajamEuropos centriniam bankui. Nors dabartinis diskontinis kreditas yra nuolatinio skolinimosipriemonė, kurią savo iniciatyva gali naudoti ES kredito įstaigos,atsižvelgdamos į tam tikras kiekio ribas, sprendimas vykdyti ilgesniolaikotarpio finansavo operacijas priklauso-Europos centrinio bankokompetencijai.

3.3 Diskontai ir nuolaidos

Prekių (materialios produkcijos ar paslaugų) pardavimui skatinti jasparduodanti įmonė gali naudoti įvairius būdus ir priemones. Pardavimoskatinimo būdai gali būti įvairūs: prekių nuolaidų taikymas jų pirkėjams,premijos, mokamos daugiausia prekių parduodantiems įmonės darbuotojams,konkursai, loterijos ir pan. Kiekviena iš šių priemonių yra savita,skirtingai efektyvi ir turi atitinkamą ekonominę išraiškų. Atskirai aptartiįprastas prekybos nuolaidas ir kol kas dar nelabai plačiai įmonių taikomuspardavimo diskontus, kaip vieną iš nuolaidų rūšių, norisi dėl to, kadskiriasi prekybos nuolaidų ir diskontų esme. Prekybos nuolaidos paprastaitaikomos prekių pardavimų apimčiai didinti (ar norint išparduotinebereikalingas, pasenusias prekes), o pardavimų diskontai yra finansinėpriemonė, skatinanti spartesnį pirkėjų atsiskaitymą, kai prekės parduodamosskolon. (11. 33)

3.4 Pardavimų diskontai

Pardavėjas, pardavęs prekes skolon ir norėdamas kuo greičiau iš pirkėjogauti uždirbtus pinigus, gali suteikti jam nuolaidą, jei šis atsiskaitys supardavėju anksčiau termino, nustatyto sąskaitoje faktūroje arba sutartyje.Tokios nuolaidos suteikimas vadinamas diskontavimu, o pati nuolaida –diskontu. Pirkėjui tai yra pirkimo, o pardavėjui – pardavimo diskontai. Kad pirkėjas galėtų pasinaudoti diskontu, pardavėjas pirkimo-pardavimosutartyje arba sąskaitoje turi nurodyti normalaus atsiskaitymo už skolonparduodamas prekes laikotarpį ir sumą. Tai pat prekių pardavimo kainasdiskontavimo sąlygomis. Pavyzdžiui, įrašas „2/15, n30 reiškia, kad normalusatsiskaitymo terminas yra 30 dienų. Simbolis „n” reiškia, kad atsiskaitantper tiek dienų, kiek nurodyta po šio simbolio, jokios nuolaidos (diskontai)netaikomos. Tačiau pirkėjas, atsiskaitęs per trumpesnį laikotarpį, šiuoatveju – ne vėliau kaip per l 5 dienų nuo prekių pardavimo dienos,pervedamą pinigų sumą gali sumažinti 2 procentais („2/15″), t. y. galimataikyti diskontą. Kuriems pirkėjams suteikti diskontavimo galimybę, o kuriems ne,sprendžia pardavėjai. O pirkėjai turi apsispręsti, ar pasinaudoti jiemssuteikiamu diskontu, jeigu tokia galimybė suteikiama. Ir vieni, ir kiti

paprastai vadovaujasi savo išskaičiavimais. Abiem atvejais reikiaįvertinti, ar apsimoka gauti (mokėti) pinigus anksčiau taip sumažinantgaunamą (mokamą) pinigų sumą. Jeigu prekybos įmonei aktualu nuolatos turėtiatitinkamą pinigų kiekį, kad galėtų sumokėti už perkamas perparduotiprekes, išmokėti atlyginimus darbuotojams ir įvykdyti kitus piniginiusįsipareigojimus, tokią diskontavimo sistemą taikyti prasminga. Tiktaireikia gerai apskaičiuoti taikomą diskontavimo procentą, kad juodiskontavus pirkėjų mokamas sumas įmonei tokia veikla (diskontavimas)apsimokėtų. (7. 186) Taigi diskontai, kaip specifinė nuolaidų rūšis, yra daugiau finansinepriemonė, nes viena – parduoti prekes, o visiškai kas kita – susitarti supirkėju, kad jis sumokės už tas prekes, pavyzdžiui, ne po mėnesio ar podviejų, bet per kelias dienas. Todėl diskontus dar galima pavadintifinansinėmis nuolaidomis. Pirkėjai ir pardavėjai diskontais tarsikredituoja vieni kitus: vieni greičiau gauna pinigus, kuriuos vėl galėspaleisti į apyvartą, kiti anksčiau sumokėdami sutaupo dalį mokamos sumos. Tokių diskontų taikymas kelia tam tikrų reikalavimų ir jų apskaitai.Kadangi iki pinigų gavimo momento pardavėjas nežino, ar pirkėjas pasinaudosdiskontais, pardavimo diskontai apskaitoje užregistruojami tik tada, kaigaunami pinigai (į banko atsiskaitomąją sąskaitą arba į įmonės kasą).Registruojant diskontus apskaitoje reikia sutartyje ar PVM sąskaitojefaktūroje nurodyti atsiskaitymo sąlygas, pinigų mokėjimo dokumente jas taippat reikia tinkamai pažymėti. Kaip matote, siekiant didinti pardavimų apimtį, norint turėti kuodaugiau nuolatinių pirkėjų, taip pat skatinant pirkėjus greičiauatsiskaityti už skolon pirktas prekes, gali būti taikomi įvairus būdai,pavyzdžiui, įvairios prekybos nuolaidos ir diskontai. Svarbu tik įvertintikiekvienos tokios priemonės ekonominį efektą ir taikyti ją tik tada, jeiguji duos ekonominę naudą, t. y. įmonei padės uždirbti pelną. (15.)

3.5 Prekybos nuolaidos

Viena populiariausių pardavimų skatinimo priemonių yra prekybosnuolaidos. Galima išskirti net kelias jų rūšis: sezoninės, šventinės,apyvartos, nuolatinių klientų ir kt. Svarbiausias prekybos nuolaidų tikslasyra pritraukti kuo daugiau naujų pirkėjų ir skatinti esamus pirkėjus pirktitam tikras prekes iš tos pačios prekybos įmonės (tapti nuolatiniaispirkėjais), taip pat pirkti prekes didesniais kiekiais. Norint pasiekti šįtikslą, pirmiausia reikia įvertinti nuolaidų taikymo galimybes. Svarbu, kaddažnas įmonės parduodamų prekių kainų mažinimas netaptų nuolatinis, nespirkėjai gali išsiugdyti įprotį pirkti prekes tik tada, kai kainossumažinamos, o tai įmonei vargu ar apsimokės. Taip pat svarbu nustatytitinkamą nuolaidos dydį. Paprastai pirkėjai, apsipratę su įvairių firmųtaikomų nuolaidų gausa, atkreipia dėmesį tik į gana dideles nuolaidas. Osvarbiausia yra tikrinti, kad pardavimų (pajamų) padidėjimas kompensuotųpajamų (ir pelno) praradimą dėl sumažintos kainos, nes priešingu atvejuvisos pastangos nueis perniek. Nuolaidas pirkėjams pagal jų suteikimo momentą galima suskirstyti į dvigrupes: 1. nuolaidos, suteikiamos prekių (paslaugų) pardavimo momentu; 2. nuolaidos, suteikiamos pardavus prekes po tam tikro laiko. Kaip pardavimo metu suteikiamų nuolaidų pavyzdį galima pateiktimažmeninėje prekyboje taikomas sezonines, šventines kainų nuolaidas.Pavyzdžiui, virtuves baldais prekiaujanti įmonė paskelbė velykinę akciją,kurios metu virtuvės baldų komplektai parduodami taikant 10 proc. nuolaidą.Tokios nuolaidos paprastai taikomos mažmeninėje prekyboje, kai galutiniaivartotojai skatinami pasinaudoti reklamos akcijos metu galiojančiomismažesnėmis pardavimo kainomis. Kainos nuolaida paprastai nurodoma šaliaankstesnes prekės pardavimo kainos įrašant naująją, kad pirkėjaiakivaizdžiai pamatyti skirtumą. (11. 32) Pardavimo metu suteikiamoms nuolaidoms galima priskirti ir nuolaidasnuolatiniams įmonės prekių ar paslaugų pirkėjams. Ši nuolaidų rūšispaplitusi parduodant prekes tiek kitoms įmonėms, tiek fiziniams asmenims.Dažnai tokiais atvejais pastoviems klientams išduodamos nuolaidų kortelėssu nurodyta tam tikra pastovaus dydžio nuolaida nuo visų ar tam tikrųįmonės teikiamų paslaugų ar parduodamų prekių. Be to, tokios nuolaidos galibūti taikomos tiek mažmeninėje prekyboje, kai parduodama vienetais arbalabai mažomis prekių partijomis galutiniams prekių vartotojams, tiekdidmeninėje prekyboje, kai prekės parduodamos didesniais kiekiais negalutiniams prekių vartotojams, o mažmeninės prekybos arba ir kitomsdidmeninės prekybos įmonėms. Šių nuolaidų esmė yra ta, kad pirkėjui,perkančiam daugiau prekių arba nuolat perkančiam jas iš to patiespardavėjo, suteikiama nuolaida, išreiškiama procentais nuo parduotų prekiųkainos. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kai tai yra kainos nuolaida, o nepaprastas prekių kainos mažinimas. Kartais prekybos nuolaidos suteikiamos ne tiesiogiai mažinant užperkamas prekes (paslaugas) mokėtiną sumą, bet leidžiant pirkėjui nemokamai(ar beveik nemokamai) papildomai išsirinkti prekių ar paslaugų už suteiktosnuolaidos sumą. Kadangi pardavimo nuolaida suteikiama pardavimo momentu,pardavėjas tuo metu jau žino pajamų sumą, kurią gaus pardavęs prekes arsuteikęs paslaugas su nuolaida. Kitaip tariant, pardavėjo apskaičiuotakaina su nuolaida ir bus ta suma, kurią sumokės pirkėjas. Pardavimonuolaidos, pirkėjams suteikiamos pardavimo momentu, įmonės vedamojefinansinėje apskaitoje neapskaitomos, laikantis nuostatos, kad pardavimokaina yra galutinė kaina atėmus suteiktą nuolaidą (nuolaidos išskiriamostik pardavimo dokumentuose: PVM sąskaitose faktūrose, sąskaitose faktūrose,kasos aparatų kvituose), lodei įmonės vadovai iš finansinės apskaitosduomenų negaus informacijos apie per tam tikrą laikotarpį pirkėjamssuteiktų nuolaidų, t. y. negautų pajamų, sumą. Tačiau tokią informaciją, beto, atitinkamai detalizuojant pagal prekes, pardavimo regionus, pardavimųvadybininkus ir kitais aspektais, galima kaupti menedžmento (vadybos)apskaitoje, jeigu ją įmonė yra įsidiegusi. (11.33) Nuolaidos, kurios suteikiamos po prekių pardavimo fakto, nėra labaipopuliarios. Dažniausiai tokios nuolaidos teikiamos pirkėjams, per tamtikrą laikotarpį nupirkusiems atitinkamą kiekį (ar už atitinkamą pinigųsumą) prekių. Jos dar vadinamos nuolaidomis nuo pardavimų apyvartos arbaapyvartos nuolaidomis. Nuolaidoms po pardavimo fakto turi būti skiriamasreikiamas dėmesys, nes suteikiant apyvartos nuolaidas tenka kauptiinformaciją apie per tam tikrą laikotarpį kiekvienam pirkėjui parduotųprekių vertę (sumą). Tokių nuolaidų registravimui keliami ir tam tikrimokesčių bei buhalterinės apskaitos reikalavimai. Kadangi šios nuolaidossuteikiamos jau po pardavimo fakto, įforminto atitinkamais apskaitosdokumentais (PVM sąskaita faktūra), pardavimo nuolaidų sutikimo sąlygosturi būti aptartos sutartyse su pirkėjais. Vadovaujantis dabargaliojančiais įmonių apskaitą ir mokesčių apskaičiavimą reglamentuojančiaisnorminiais aktais, tokioms nuolaidoms fiksuoti turi būti naudojamiatitinkami kreditiniai arba debetiniai dokumentai. Tik tinkamai dokumentavus ir apskaitoje užregistravus minėto pobūdžio

nuolaidas, suteiktomis nuolaidų sumomis galima mažinti parduotos prekėspardavimo pajamas, kurios pradžioje buvo užregistruotos be nuolaidų. Nuomažesnių pajamų, be abejo, bus mokami ir atitinkamai mažesni pelno, keliųir pridėtinės vertės mokesčiai. Nuolaidos prekių ar paslaugų pirkėjams taip pat gali būti suteikiamoskaip kompensacija už sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ne laiku arnekokybiškai. (11.31)

3.6 Faktoringas

Faktoringas yra populiari prekybos ir apyvartinių lėšų finansavimopaslauga, teikiama įmonėms, kurios susiduria su prekybai ir gamybai plėstiskirtų lėšų stygiumi. Tai ypač aktualu sparčiai augančioms mažoms irvidutinėms įmonėms. Faktoringas – piniginio reikalavimo, atsiradusio pardavus prekes arpaslaugas, perleidimas faktoringo įmonei už pinigus. Faktoringo įmonė –pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam prekių pardavėjas perleidžiareikalavimo teises į prekių pirkėjo apmokėjimus už prekes. Lietuvojefaktoringo paslaugas teikia bankai arba bankų dukterinės įmonės.

Faktoringo procese dalyvauja trys šalys. Viena šalis – tai prekesparduodanti įmonė. Antra šalis – minėtas prekes perkanti įmonė. Trečiašalis – faktoringo įmonė. Faktoringo įmonė už tam tikrą mokestį superka išprekių pardavėjo prekių pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras iravansu perveda tam tikrą dalį sąskaitos faktūros sumos. Likusią sumą,atskaičiusi palūkanas, faktoringo įmonė prekių pardavėjui sumoka tuomet,kai prekių pirkėjas atsiskaito su faktoringo įmone numatytais pirkimo –pardavimo sutartyje su prekių pardavėju terminais.

Daugumos prekes parduodančių įmonių atstovai, kurie naudojasi faktoringu,pabrėžia tai, kad šis apyvartinių lėšų finansavimo būdas nereikalaujapapildomo turto įkeitimo, kas labai aktualu sparčiai augančioms įmonėms. Beto, faktoringo įmonei perduodamas įsipareigojimo administravimas leidžiasukruti nemažą pridėtinę vertę įmonei. Imdama paskolą banke, įmonė patiatsako už paskolos grąžinimą, o pasirinkus faktoringo paslaugą reikalavimoteisė apmokėti už parduotas prekes perduodama faktoringo įmonei. (12.) Lietuvoje naudojamos šios faktoringo rūšys:1. Vidaus ir tarptautinis faktoringas: a) vidaus faktoringo operacijos vykdomos tada, kai faktoringo proceso dalyviai yra vienoje šalyje. Faktoringo procesas vyksta pagal anksčiau aprašytą principą; b) tarptautinio faktoringo operacijos yra atliekamos tuo atveju, kai vienas iš faktoringo proceso dalyvių yra kitoje šalyje. Šiuo atveju faktoringo procese dalyvauja keturios šalys: c) prekių pardavėjas, vadinamas Lietuvos eksportuotoju; d) prekių pirkėjas, vadinamas užsienio šalies importuotoju; e) prekių pardavėjo faktoringo įmonė, vadinama Lietuvos faktoringo įmone; Prekių pirkėjo faktoringo įmonė, vadinama užsienio šalies faktoringoįmone.

Lietuvos eksportuotojas savo reikalavimus per Lietuvos faktoringo įmonęperleidžia užsienio šalies faktoringo įmonei. Lietuvos faktoringo įmonėavansu perveda Lietuvos eksportuotojui tam tikrą dalį sąskaitos faktūrossumos. Užsienio šalies faktoringo įmonė vykdo reikalavimus savo valstybėjepagal Lietuvos eksportuotojo ir užsienio šalies importuotojo tarpusaviopirkimo – pardavimo sutartį. Užsienio šalies importuotojas nustatytu laikumoka įmokas savo šalies faktoringo įmonei, kuri gautus pinigus pervedaLietuvos faktoringo įmonei. Kai užsienio šalies importuotojas visą pinigųsumą už prekes per savo šalies faktoringo įmonę perveda Lietuvos faktoringoįmonei, pastarasis sumoka Lietuvos eksportuotojui po avanso likusią sumą.(13.)

2. Atviras ir uždaras (konfidencialus) faktoringas: a) esant atvirajam faktoringus, prekių pirkėjas informuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei; b) esant uždarajam (konfidencialiajam) faktoringai, prekių pirkėjas neinformuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei.3. Faktoringas su regreso teise ir be regreso teisės: a) pasirinkus faktoringą su regreso teise, lėšos išieškomos iš prekių pardavėjo, jeigu prekių pirkėjas neatsiskaito su faktoringo įmone. Prekių pardavėjas faktoringo sutartyje įsipareigoja apmokėti prekių pirkėjo neapmokėtas sąskaitas faktūras arba perpirkti jas iš faktoringo įmonės; b) pasirinkus faktoringą be regreso teisės, prekių pardavėjas neatsako už prekių pirkėjo nemokumą, nemokumo riziką perduodamas faktoringo įmonei.Faktoringas suteikia galimybę: 1. neįkeisti jokio turto ir gauti lėšų finansuoti prekybą, 2. užtikrina nuolatinius pinigų srautus ir supaprastina pinigų srautų planavimą, 3. sumažina skolų administravimo sąnaudas, 4. leidžia daugiau dėmesio skirti pagrindinei įmonės veiklai.Faktoringą sudaro: 1. prekybos finansavimas (70-90 proc. sąskaitos-faktūros sumos); 2. kliento sąskaitų-faktūrų administravimas ir pirkėjų skolų apskaita; 3. kliento pirkėjų kredito rizikos vertinimas ir mažinimas.Faktoringo operacijų tipai 1. Atviras faktoringas – kai pirkėjas informuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą bankui. 2. Su regreso teise – jei pirkėjas neatsiskaito, lėšos išieškomos iš pardavėjo. 3. Be regreso teisės – pardavėjas neatsako už pirkėjo nemokumą. Šiuo atveju bankas prašo apdrausti gautą prekinį kreditą arba pateikti kitų papildomų garantijų.Pagrindiniai faktoringo privalumai pardavėjui: 1. galimybė gauti skubų finansavimą apyvartinėms lėšoms; 2. suteikiamas finansavimas neįkeičiant turto; 3. pagerėja skolininkų atsiskaitymo drausmė; 4. padidėja pardavimų apimtys; 5. pagerėja įmonės likvidumas; 6. palengvėja pinigų srautų planavimas; 7. sumažėja skolų administravimo sąnaudos; 8. sudaroma galimybė pasinaudoti tiekėjų siūlomomis nuolaidomis už išankstinį mokėjimą; 9. lengviau konkuruoti – galima pasiūlyti ilgesnius mokėjimo terminus ir tokiu būdu padidinti prekybos apimtį, pagerinti atsargų planavimą; 10. bankas pateikia detalias pirkėjų atsiskaitymų ataskaitas.Pagrindiniai faktoringo privalumai pirkėjui: 1. sukuriamos sąlygos gauti ilgesnį mokėjimo atidėjimą; 2. lengviau pritraukti naujus tiekėjus; 3. padidėja perkamoji galia, nenaudojant kitų finansavimo šaltinių; 4. palengvėja pinigų srautų planavimas.Pagrindinės faktoringo sąlygos 1. sutarties laikotarpis – iki 12 mėnesių (gali būti pratęstas šalims susitarus), 2. faktoringo avansas – 70-90% nuo sąskaitos-faktūros sumos, 3. faktoringo palūkanos – atitinka trumpalaikio kredito palūkanų normą (palūkanos skaičiuojamos nuo avanso sumos), 4. sąskaitos administravimo mokestis – 0,1%-0,3% (min. 10 lt) nuo sąskaitoje-faktūroje užfiksuotos sumos (priklausomai nuo administravimo sudėtingumo, laidavimo sąlygų, pirkėjo rizikos ir pan.), 5. faktoringo sutarties mokestis – iki 1% nuo faktoringo limito, 6. maksimalus sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas – iki 120 dienų (šalių susitarimu ir ilgiau), 7. dokumentų nagrinėjimo terminai – 1 savaitė, 8. minimali sąskaitos-faktūros suma.Visi mokesčiai už faktoringo paslaugas apmokestinami PVM. (14.)

4. TRUMPALAIKIS TURTAS ANTRA KLASĖ

     20  sąskaita  Atsargos  skirta  apskaityti  įmonės  turimomsatsargoms   –    žaliavoms,   medžiagoms,   komplektuojantiesiemsgaminiams, nebaigtai  gamybai, pagamintai produkcijai ir prekėms, skirtoms perparduoti   (išskyrus  perparduoti  skirtą  ilgalaikį turtą). Ji detalizuojama atsižvelgiant  į  įmonės  informacinius poreikius.   21 sąskaita Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti naudojamanekilnojamojo ir  kito įsigyto  ar įmonėje  pagaminto  ilgalaikio turto,skirto perparduoti, apskaitai.   22  sąskaita   Išankstiniai  apmokėjimai  skirta  apskaityti sumoms,iš anksto sumokėtoms tiekėjams už atsargas ar kitą turtą, kurį įmonė  gausvėliau,  taip  pat  iš  anksto  sumokėtam  pelno

mokesčiui. Šiai  sąskaitai nepriskiriamos avansu apmokėtos nuolatbesikaupiančios sąnaudos.        23 sąskaita Nebaigtos vykdyti sutartys skirta įmonės vykdomųstatybinių bei visų kitų ilgalaikių kontraktų vertės apskaitai.     24 sąskaita  Prekybos  skolos  skirta  su  įmonės  prekybineveikla  (prekių,   paslaugų  ir   savos  produkcijos   pardavimu) susijusiųskolų  apskaitai. Įprastas šių skolų grąžinimo terminas – ne ilgesnis kaip 12 mėnesių.     25 sąskaita  Kitos per vienerius metus gautinos sumos skirtatrumpalaikių  skolų,  nesusijusių  su  įmonės  prekybine  veikla,apskaitai.     26  sąskaita  Investicijos  ir  terminuoti  indėliai  skirtatrumpalaikių investicijų, terminuotų indėlių bei supirktų nuosavų akcijųapskaitai.     27 sąskaita  Pinigai banke  ir  kasoje  skirta  visų  įmonės turimųpiniginių lėšų ir jų ekvivalentų apskaitai. 29 sąskaita  Sukauptos  pajamos  ir  ateinančių  laikotarpių sąnaudosskirta  uždirbtų, bet dar neapmokėtų pajamų ir iš anksto apmokėtų sąnaudų apskaitai. Išankstiniams apmokėjimams už prekes ar paslaugas  apskaityti skirta  sąskaita  Nr.  22  Išankstiniai apmokėjimai.

5. IĮ OFFICE 1 „Onija“ ATSISKAITYMAI SU PIRKĖJAIS

Įmonė OFFICE 1, jos padalinys įsikūręs Tauragėje, tai yra vienintelėOFFICE 1 kartu su ,,Onija“ parduotuvė Tauragės rajone. OFFICE 1 išvystėunikalią prekybos biuro reikmenimis sistemą. Sistema apima prekybos centrų,“tiesioginių ir kontraktinių” pardavimų bei paslaugų teikimo klientuiaspektus. OFFICE 1 teikia visapusišką ir pilną raštinės reikmenų,kompiuterinės ir biuro technikos, eksploatacinių medžiagų, biuro baldų, otaip pat paslaugų biurui, tokių kaip laminavimas, kopijavimas,spausdinimas, įrišimas ir kt. pasirinkimą po vienu stogu. OFFICE 1 – tai trumpiausias prekės kelias nuo gamintojo iki galutiniovartotojo be jokių tarpininkų. OFFICE 1 perka dideliai kiekiais ir taipsutaupo pirkėjų lėšas, siūlydamas prekes, įsigytas mažesniais kaštais. Taileidžia pasiūlyti smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms mažas kainas beipuikų prekių užsakymo ir pristatymo servisą, o stambioms įmonėms“kontraktinius” pardavimus. Įmonė Office 1 didžiausią dėmesį skiria verslo klientams, rūpinasi kadbūtų platus prekių asortimentas, prekiauja naujausia kompiuterinę technikair org. technika. Įmonės darbuotojai nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose,įgyja daugiau patirties kaip sudominti klientą savo prekėmis. Įmonėssavininkė nuolat analizuoja pinigų srautus, rūpinasi įmonės įvaizdžiokūrimu ir operatyviai sprendžia iškilusias problemas. Ieško būdų irgalimybių prekių asortimento plėtimui. Office 1 yra prestižiškiausia šios srities įmonė Tauragės apskrityje.Parduotuvės savininkė nuolat rūpinasi įmonės reputacija ir prestižu. Taippat savininkė kiekvieną mėnesį 30-čiai populiariausių prekių ypač sumažinakainas. Nuolatiniams klientams pastoviai nemokamai įteikiami nauji katalogųnumeriai.Apskaitai vesti įmonėje naudojama apskaitos programa ,,Navision“ – taibuhalterinės apskaitos ir verslo valdymo programinės įrangos paketas,sukurtas MS ACCESS bazėje, dirbantis MS WINDOWS 3.1, 3.11, WINDOWS 95,WINDOWS NT ir WINDOWS XP aplinkoje.,, Navision“ – daugiavartotojiška sistema, skirta apskaitai tvarkyti mažoseir vidutinio dydžio prekybinėse bei gamybinėse įmonėse.Įmonėje apskaitos procesas vyksta taip: ➢ tik gavus prekes jos yra užpajamuojamos, suskaičiavus jų tikslų kiekį. ➢ Visos prekės yra griežtai skaičiuojamos, tam kad po to nebūtų jokių trūkumų. ➢ Kiekviena prekė turi savo atskira barkodą (navižiną), ir kiekviena ji yra parduodama tik pagal jį.Mėnesio gale, ar praėjus kokiai noras akcijai ar loterijai, prekės vėl yraperskaičiuojamos, taip yra pažiūrima ar netrūksta prekių, jeigu trūksta,aiškinamasi kodėl. Taip vykdoma apskaita.

Visose įmonėse, atlikus ūkinę operaciją arba tam, kad ji įvyktųsudaromas, šią operaciją įforminantis juridinę galią turintis pirminisdokumentas. Visos ūkinės operacijos turi būti įformintos pirminiaisdokumentais, priešingu atveju, apskaitos požiūriu, jos laikomos neįvykusiuir nėra juridinio pagrindo joms registruoti apskaitoje. Jis yra duomenųapie ūkinę operaciją, registravimo apskaitoje, pagrindas. Tvarkant įmonėjeapskaitą labai svarbu tinkamai pasirinkti apskaitos registrus, kuriuose busfiksuojami ir kaupiami apskaitos duomenys. Nuo to ar sėkmingai pasirinktas,labiausiai įmonės poreikius atitinkantis apskaitos organizavimo variantas,gerokai priklauso įmonės valdymo sistemos funkcionavimas. Sąskaitos apskaitoje atlieka klasifikavimo funkciją, tuo pat metu josnaudojamos kaip ir apskaitos registre. Valdant įmonę reikalinga informacijaapie tai, kokios operacijos kada ir kokiu nuoseklumu įvyko, todėlapskaitoje duomenys apie jas turi būti kaupiami nuosekliai, pagal įvykimoeiliškumą. Šią funkciją atlieka chronologinis apskaitos registras –bendrasis žurnalas, kuriame nuosekliai registruojamos operacijos. Duomenysimami iš pirminių dokumentų. Užregistruotus dokumentus būtina susisteminti– perkelti į sąskaitas.PVM sąskaitai – faktūrai dar privalomas įmonės PVM mokėtojo kodas, PVMtarifai ir sumos. Sąskaitos – faktūros blankų komplektą sudaro duegzemplioriai, iš kurių pirmasis atiduodamas pirkėjui, antrasis liekaprekės pardavėjui. (Žr. 1. Priedas) Kasos pajamų orderis taip pat priskiriamas prie pirminių apskaitosdokumentų. Kasos pajamų orderių užpajamuojamas grynųjų pinigų įnešimas įįmonės kasą. Jis išrašomas pinigų priėmimo į kasą dieną. Įmonės, kuriosatsiskaitydamos su pirkėjais naudoja kasos aparatus, kasos pajamų orderiopo kiekvienos operacijos nerašo. Dienos pabaigoje išrašomas vienas kasospajamų orderis, visai per dieną gautai pinigų sumai. Kasos pajamų orderissudarytas iš dviejų dalių: paties orderio ir jo rekvizitų. Užpildytas kasospajamų orderis lieka įmonėje o kvitas atiduodamas pinigus įnešusiamasmeniui. (Žr. 2. Priedas) Kasos išlaidų orderis surašomas fiksuojant grynųjų pinigų išmokas iškasos. Jis turi būti išrašomas kiekvieną kartą išmokant pinigus,nepriklausomai nuo to ar yra kitų šias išlaidas patvirtinančių dokumentų,tarkime gautų sąskaitų, kasos aparatų čekių ar kvitų. (Žr. 3. Priedas)

5.1 Ūkinės finansinės operacijos

Visi įmonės savininko veiksmai, susiję su pinigų uždirbimu ir gamybosišlaidomis, vadinami ūkinėmis finansinėmis operacijomis. Visi piniginiai veiksmai – ūkinės operacijos įforminamos atitinkamaisdokumentais (sąskaitomis, važtaraščiais, pavedimais, čekiais ir kt.) irfiksuojamos tam skirtuose registruose (žurnaluose, knygose, žiniaraščiuoseir kt.) šiais tikslais: 1. kad neužmirštu, kada ir kokia ūkinė operacija atlikta, kokia tos ūkinės operacijos vertė; 2. žinotu, ar apsimoka daryti išlaidas tai ar kitai paslaugai teikti; 3. žinotu, kiek uždirbta pajamų per tam tikrą laikotarpį ir kiek reikėjo padaryti išlaidų šioms pajamoms uždirbti; 4. galėtu sudaryti reikalaujamą atskaitomybę, apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas ir sumokėti į biudžetą priklausančius mokesčius. Įmonės finansininkas organizuoja ūkinių operacijų apskaitą, darobuhalterinius įrašus į apskaitos registrus ir sudaro reikalaujamą

atskaitomybe. Visas šias operacijas atitinkamai įvertina, sugrupuoja, atsižvelgia įatsargų likučius, pirkėjų skolas, apskaičiuoja PVM ir atlieka kitusveiksmus, kad būtų galima teisingai nustatyti apmokestinamąsias pajamas. Įmonė, yra PVM mokėtoja, todėl ūkinių operacijų atspindėjimoregistruose įrašai tvarkomi pagal tam tikrą sistemą, vadinamą dvejybiniuįrašu. Dvejybiniu įrašu vadinamas kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimasvienos sąskaitos debete, o kitos kredite.

5.2 Pardavimų apskaita

Prekybinių įmonių veiklos esmė yra ta, kad jos perka prekes ir vėliaujas perparduoda kitoms įmonėms. Prekių judėjimui registruoti įmonės galipasirinkti nuolat arba periodiškai apskaitomų atsargų būdus.IĮ OFFICE 1„Onija“ naudoja prekių apskaita nuolat apskaitomų atsargų būdu. Prekių likutis laikotarpio pradžioje + Per ataskaitinį laikotarpį nupirktos prekės – Parduotų prekių savikaina = Prekių likutis laikotarpio pabaigoje. IĮ „Onija“ atliekamas: 1. užsakymų gavimas ir registravimas; 2. sąskaitą pirkėjams išrašymas; 3. prekių išsiuntimas; 4. pardavimų registravimas apskaitoje; 5. prekių grąžinimas ir nukainojimų registravimas; 6. apmokėjimų registravimas. Užsakymai priimami per prekybos agentus, elektroniniu paštu, telefonu.Visi užsakymai registruojami užsakymų žurnale. Įmonė informaciją, susijusią su pardavimais, saugo kaip komercinępaslaptį. Pelno (nuostolio) ataskaitoje pardavimo pajamų suma pateikiamaapibendrintais skaičiais. Kad prekės būtų geriau perkamos, pardavėjas gali tiekti jas pirkėjamsnereikalaudamas už jas sumokėti tuoj pat. Įmonėje naudojami prekių pardavimo būdai: 1. pardavimai išsimokėtinai; 2. pardavimai suteikiant prekybos nuolaidas; 3. prekių mainai. Pardavimai išsimokėtinai reiškia, kad pirkėjas, gavęs prekes, turisumokėti už jas pardavėjui ne visą sumą iš karto, bet dalimis per tam tikrąlaikotarpį. Pardavimų suteikiant prekybos nuolaidas atvejai gali būti labaiįvairūs. Svarbiausias tikslas yra pritraukti kuo daugiau naujų pirkėjų irskatinti esamus naudotis to paties pardavėjo paslaugomis arba pirkti iš jodidesnį prekių kiekį. Prekių mainai – tai pirkėjo ir pardavėjo susitarimu prekių tiesioginiskeitimas į kitas prekes, o ne į pinigus. Pardavimo – pirkimo sutartyjenustatoma, kokiomis prekėmis žadama mainytis, būtinai nurodoma, kokiasandorio suma.

5.3 Pirkimo – pardavimo sutartys

Kai kurie pirkėjai už prekes iš karto nesumoka, todėl pardavimaiįforminami specialia pardavimų – pirkimų sutartimi. Joje aptariami dviejųpusių įsipareigojimai ir prekių išsiuntimo bei mokėjimo sąlygos. Išsiimtusprekes be sutarties, nebus juridinio pagrindo reikalauti skolų. Jokieteisiniai aktai tokių situacijų nereglamentuoja. Kiekvienos ūkinėssutarties privalomi rekvizitai: sutarties pavadinimas, jos dalyvių beisutarties objekto tikslus pavadinimas. Sutartyje turi būti numatytos visosprekių pateikimo sąlygos, terminai ir garantijos. Jeigu sutartyjenenumatyta kitaip, laikoma, kad prekės bus pateikiamos pirkėjui iš įmonėspardavėjos, prekių atsivežimo išlaidas apmoka pats pirkėjas. Numatomos tamtikros garantijos: pvz., pardavėjo įsipareigojimas atsakyti pirkėjui uždefektus, kurie egzistavo prekių pardavimo momentu, bet paaiškėjo vėliau.Taikomos sankcijos – produkcijos grąžinimas ir jos nukainavimas.Nukainojimo sąlygos turi būti aptartos. Ypač svarbi sutarties dalis –prekių kaina ir mokėjimo sąlygos. Sąskaita išsiunčiama kartu su prekėmisarba vėliau, bet ne anksčiau. Išrašant sąskaitą, svarbu, kad būtų laikomasisutartinių pasižadėjimų. Gali būti nurodoma, po kiek dienų po sąskaitosišrašymo pirkėjas turi sumokėti, nurodomos nuolaidos. Jeigu nepatikimaspirkėjas, galima reikalauti sumokėti iš anksto arba reikalauti atidarytiakredityvą, t.y. rezervuoti lėšas. Į šiuos pinigus negali niekaspretenduoti, todėl, gavęs pranešimą apie akredityvo atidarymą, pardavėjasgali drąsiai siųsti prekes. (Žr. 4. Priedas) Svarbią reikšmę turi ir pati atsiskaitymo forma. Galima reikalautisumokėti iš anksto, t.y. pirkėjas, gavęs (arba dar negavęs) iš pardavėjosiunčiamų prekių dokumentus, duoda nurodymą savo bankui pervesti pinigus išsavo atsiskaitomosios sąskaitos į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą,.Galima taip pat atsiskaityti vekseliais, čekiais. Labai svarbus klausimas, kuris turi būti aptartas pirkimo – pardavimosutartyse – nuosavybės teisės pasikeitimas. Jeigu šis klausimas neaptartas,laikoma, kad nuosavybės teisę į prekę pirkėjas perima iš pardavėjo tosprekės perdavimo momentu. Tačiau tai rizikinga, nes, pvz., pirkėjo bankrotoatveju pardavėjas gali neatgauti prekės. Todėl sutartyje kartais numatoma,kad prekė pirkėjo nuosavybėn pereina tik po to, kai už ją užmokama. Sutartyje turi būti ir kiti formalūs rekvizitai: sutarties surašymodata, pasirašymo vieta, atsakingų asmenų pavardė ir kitos papildomossąlygos.

5.4 OFFICE 1 „Onija“ taikomos pardavimo nuolaidos

Įmonė taiko tokias pardavimų nuolaidas: 1. sezoninės, 2. šventinės, 3. apyvartos, 4. nuolatinių klientų. Svarbiausias prekybos nuolaidų tikslas yra pritraukti kuo daugiaunaujų pirkėjų ir skatinti esamus pirkėjus pirkti tam tikras prekes iš tospačios prekybos įmonės (tapti nuolatiniais pirkėjais), taip pat pirktiprekes didesniais kiekiais. Svarbu yra tikrinti, kad pardavimų (pajamų)padidėjimas kompensuotų pajamų (ir pelno) praradimą dėl sumažintos kainos,nes priešingu atveju visos pastangos nueis perniek. Kainos nuolaida paprastai nurodoma šalia ankstesnes prekės pardavimokainos įrašant naująją, kad pirkėjai akivaizdžiai pamatyti skirtumą. Pardavimo metu suteikiamoms nuolaidoms galima priskirti ir nuolaidasnuolatiniams įmonės prekių ar paslaugų pirkėjams. Ši nuolaidų rūšispaplitusi parduodant prekes tiek kitoms įmonėms, tiek fiziniams asmenims.Dažnai tokiais atvejais pastoviems klientams išduodamos nuolaidų kortelėssu nurodyta tam tikra pastovaus dydžio nuolaida nuo visų ar tam tikrųįmonės teikiamų paslaugų ar parduodamų prekių. Kartais prekybos nuolaidossuteikiamos ne tiesiogiai mažinant už perkamas prekes (paslaugas) mokėtinąsumą, bet leidžiant pirkėjui nemokamai (ar beveik nemokamai) papildomaiišsirinkti prekių ar paslaugų už suteiktos nuolaidos sumą. Pardavimonuolaidos, pirkėjams suteikiamos pardavimo momentu, įmonės vedamojefinansinėje apskaitoje neapskaitomos, laikantis nuostatos, kad pardavimokaina yra galutinė kaina atėmus suteiktą nuolaidą (nuolaidos išskiriamostik pardavimo dokumentuose: PVM sąskaitose faktūrose, sąskaitose faktūrose,kasos aparatų kvituose), todėl įmonės vadovai iš finansinės apskaitosduomenų negaus informacijos apie per tam tikrą laikotarpį pirkėjamssuteiktų nuolaidų, t. y. negautų pajamų, sumą. Tačiau tokią informaciją, beto, atitinkamai detalizuojant pagal prekes, pardavimo regionus, pardavimųvadybininkus ir kitais aspektais. Tik tinkamai dokumentavus ir apskaitojeužregistravus nuolaidas, suteiktomis nuolaidų sumomis galima mažintiparduotos prekės pardavimo pajamas, kurios pradžioje buvo užregistruotos benuolaidų. Nuo mažesnių pajamų, be abejo, bus mokami ir atitinkamai mažesni

pelno, kelių ir pridėtinės vertės mokesčiai. Nuolaidos prekių ar paslaugų pirkėjams taip pat gali būti suteikiamoskaip kompensacija už sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ne laiku arnekokybiškai.

5.5 OFFICE 1 „Onija“ parduotų prekių grąžinimas.

Nei viena įmonė nėra garantuota, kad už visas jos išsiųstas prekespirkėjas sumokės visą sumą. Gali būti brokuotų prekių arba gali būtigrąžinamos ir kokybiškos prekės, jeigu pirkėjas susidarė klaidingą įspūdįapie jas iš katalogo. Pvz.: Parduotų prekių grąžinimai1. 2005 m. sausio 31 d. įmonei grąžino 1 nekokybišką kompiuterį.Sąskaitų korespondencija:D 5093 Parduotų prekių grąžinimai 1940K 271 Atsiskaitomoji sąskaita 1940D Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai K 1940 Įmonės valdytojams svarbu žinoti, kiek ir kokių prekių grąžinama,kokios prekės nukainojamos. Tai svarbu nustatant parduotų prekių grąžinimopriežastis bei kaltininkus. Todėl įsivedama sąskaita 5093 Parduotų prekių grąžinimai irnukainojimai (-). Jos debete per ataskaitinį laikotarpį kaupiamos parduotųprekių grąžinimo ir nukainojimo sumos. Laikotarpio pabaigoje bendrojidebeto apyvartos suma atimama iš pardavimų pajamų apimties. Tokiu būduparodoma tikroji uždirbtų pajamų suma. Pvz., pirkėjas už vasario 5 d. jiems išsiųstas prekes atsiuntė ne 1200Lt, bet 1100 Lt, kartu pranešdamas, kad dėl prastos kokybės prekės buvonukainotos. Apskaitoje atliekama tokia sąskaitų korespondencija: D 27 Pinigai 1100 D 5093 Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai100 K 2411 Pirkėjai 1200 Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Pinigų ir Pirkėjų sąskaitųlikučiai atsispindi balanso turto dalyje. Parduotų prekių grąžinimų irnukainojimų sąskaita uždaroma per Pajamų ir sąnaudų suvestinę. Atliekama sąskaitų korespondencija: D 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 100 K 5093 Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai100 Tikrai uždirbtomis pajamomis per ataskaitinį laikotarpį galima laikytipardavimų sumą, kuri apskaičiuojama iš bendrosios pardavimų sumos atėmuspardavimų diskontus ir parduotų prekių grąžinimus ir nukainojimus. Ši sumavadinama grynaisiais pardavimais.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

1. Apžvelgusi literatūrą, išsiaiškinau, kas yra atsiskaitymai su pirkėjais, kokios vyrauja sistemos, kuo jis svarbus organizacijoms, darbo našumui bei rezultatams, kuo jis įtakoja organizacijos pelną arba nuostolį. 2. Grynieji pinigai yra paprasčiausia ir seniausia atsiskaitymų priemonė. Atsiskaitymas grynaisiais paprastai vykdomas tuo pat metu, kai gaunamos prekės, todėl kyla mažiausiai problemų dėl verslo partnerių tarpusavio nepasitikėjimo. Atsiskaitant negrynaisiais, bankams susidaro palankios sąlygos kontroliuoti įmones, jų veiklą. Taip pat jie leidžia valstybės lygmeniu per kredito sistema apskaityti ir kontroliuoti visuomeninio produkto gamybą ir paskirstymą, sukaupti operatyviąją informaciją. 3. Piniginiuose atsiskaitymuose dalyvauja pardavėjas, pirkėjas ir bankas. Kiekvienas dalyvis turi skirtingus motyvus ir poreikius. Banko funkcija yra suprasti tų motyvų bei poreikių skirtumus ir padėti surasti optimaliausią variantą bendriems klientų tikslams įgyvendinti. Pardavėjo tikslas – kuo greičiau gauti užmokestį už parduotas prekes ar paslaugas. Pirkėjo tikslas – gauti užsakytas prekes ir paslaugas bei atsiskaityti už jas kuo vėliau. Pirkėjas siekia, kad įsigytos prekės atitiktų tam tikrus kokybės standartus. 4. Atsiskaitomieji dokumentai yra kelių rūšių: mokėjimo pavedimai; dokumentinis akredityvas; atsiskaitymai čekiais; kreditinės ir debetinės kortelės ir kt. Atsiskaitomieji dokumentai turi atitikti standartų reikalavimus ir juose turi būti visi rekvizitai. Atsiskaitymuose yra naudojami dokumentų originalai. Čekiai ir vekseliai turi būti užpildomi tik rašalu. Ištaisymai atsiskaitomuose dokumentuose neleidžiami. Fiziniai ir juridiniai asmenys atsiskaitymo būdą, taip pat konkretu mokėjimo laiką, akceptavimą nurodo savo sutartyse. Atsiskaitomuosius dokumentus bankai apmoka iš įmonių sąskaitų, atsižvelgdami į lėšų likutį. 5. Sužinojau, kad OFFICE 1 „Onija“ įmonėje naudojami prekių pardavimo būdai: pardavimai išsimokėtinai; pardavimai suteikiant prekybos nuolaidas; prekių mainai. 6. Siūlyčiau pirkėjų skolas vertinti pagal atsiskaitymo laikotarpius: • neskolingi; • skolingi nuo 1 – 10; • skolingi 11 – 30; • skolingi 31-60 ir daugiau.Skolininkai kurių mokėjimo terminas daugiau kaip 60dienų, laikomabeviltiška skola (priklausomai nuo pirkėjų būklės). Šias skolas pagalsutartis perduoti skolų išieškojimo agentūrom.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Ališauskaitė – Paulavičienė J. Atsiskaitymai dokumentiniais akredityvais. Apskaita ir mokesčių apžvalga. 2005, nr. 3,. ISBN 1392-37222. Cyril Pat Obi Verslo finansų pagrindai. Kaunas, 1999. 299 p. ISBN 9986- 13-605-93. Gudaitienė O. Apskaitos pradmenys. Vilnius, 2002. 109 p. ISBN 9955-9418- 3-94. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 430 p. ISBN 9986-487-35-85. Valužis K. Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė. Vilnius, 1996. 375 p. ISBN 9986-454-08-56. Valužis K. Apskaitos metodika. Vilnius, 1999. 518 p. ISBN 9986-454-38-77. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 581 p. ISBN 9986-454-44-18. Vaškelaitis V. Piniginiai atsiskaitymai. Vilnius, 2001. 433 p. ISBN 9986- 752-88-49. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, 2004. 317 p. ISBN 9955-491-69-810. Sveginienė L. Pardavimo pajamų apskaita. Apskaita ir mokesčių apžvalga. 2003, nr. 11,. ISBN 1392-372211. Sveginienė L. Nuolaidūs laimi. Vadovo pasaulis. 2003, nr. 6,. ISBN 1392- 476112. Specialus pasiūlymas, besinaudojantiems faktoringu [interaktyvus ] Ūkio bankas, 2005 (žiūrėta 2005-03-28) .Prieiga per Internetą: http://www.ub.lt/index.php.13. Faktoringo samprata [interaktyvus ] Vilniaus bankas, 2005 (žiūrėta 2005- 03-25) .Prieiga per Internetą: http://www.vb.lt/inside.14. Faktoringas[interaktyvus ] Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, 2005 (žiūrėta 2005-03-29) .Prieiga per Internetą: http://www.svv.lt/index.php/15. Kreditai ir faktoringas[interaktyvus ] Šiaulių bankas, 2005 (žiūrėta 2005-03-29) .Prieiga per Internetą: http://www.sb.lt/article/

PRIEDAI

Pirmas priedas PVM sąskaita – faktūra

Antras priedas Kasos pajamų orderis

Trečias priedas Kasos išlaidų orderis

Ketvirtas priedas pirkimo – pardavimo sutartis