Atsargų inventorizacija

TURINYS

Įvadas 2
1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys 3
2. Inventorizacijos rūšys pagal dažnumą ir apimtis 5
3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą 6
4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai 7
5. Inventorizacijos eiga 10
5.1. Inventorizacijos organizavimas 10
5.2. Pasirengimas atsargų inventorizacijai 11
5.3. Atsargų inventorizacijos atlikimas 15
6. Inventorizacijos įforminimo tvarka 18
7. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumai 20
8. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita 22
9. Teorinių žinių taikymas praktikoje 25
Išvados 26
Literatūra 28Įvadas
Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas
stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto
išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar
samdytas įmonės vadovas, bet tam ttikslui yra sukurta daugybė kontrolės
sistemų. Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių
kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus
reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų
kontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra
turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra. Tam tikslui įmonės
vadovas ar savininkas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriai
paveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais), patikrinti esantį natūroje
visą įmonės turtą. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią
darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, aplaidumui, galimui turto
grobstymui.Apie tikrą padėtį, kaip yra nnaudojamas įmonės turtas, nori
žinoti ne tik įmonės samdytas vadovas, bet ir jos savininkas.

Visos valstybinės kontroliuojančios inspekcijos, kontroliuodamos
įmonių turto natūroje būvimą ir jo naudojimo tikslingumą, tuo pačiu tikrina
kaip yra mokami mokesčiai ir taip kovoja su šešėline ekonomika Jeigu šios
tikrinančios institucijos nustato ta

arp įmonėje registruoto ir tikrinimo
natūroje metu rasto turto neatitikimo rezultatus, įmonė neišvengia skaudžių
padarinių. Tuo atveju yra numatytos labai griežtos įmonei sankcijos ir jas
pritaikius įmonė gali net bankrutuoti.

Turto tikrinimo natūroje būtinumą, jo atlikimo tvarką, rezultatų
įforminimą nustato teisės norminiai aktai. Tam tikslui, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė 1999 06 03 priėmė nutarimą Nr. 719, kuriuo
patvirtino INVENTORIZACIJOS TVARKĄ, kurią 2004 m. liepos 12 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 876 (Valstybės žinios,2004, Nr. 109-
4084) pakeitė į „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”, kur
nuosekliai ir aiškiai reglamentavo inventorizacijos eigą – nuo parengiamųjų
darbų iki inventorizacijos dokumentų saugojimo įmonės archyve.

Inventorizacijos komisijos pagrindinis tikslas yra rastų problemų
iškėlimas, o ne jų sprendimas. Galutinį konkretų sprendimo būdą priima
įmonės samdytas vadovas arba savininkas.

Kursinio darbo analitinėje dalyje dėstoma inventorizacijos eiga,
pasiruošimas ir konkrečiai atsargų inventorizacijos atlikimas bei
inventorizacijos rezultatų apskaita. Tiriamojoje dalyje aprašoma išgalvotos
įmonės konkretus pavyzdys, grindžiamas teorinėmis žiniomis. 1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys
Labai svarbu kiekvienam savininkui žinoti, koks yra natūroje turimas
jo turtas ir to turto rezultatas, palyginus su buhalterinės apskaitos
duomenimis. Tikrinant turtą natūroje, visada išsiaiškinama, koks turtas yra
įmonėje, kokio jo netekta arba kokia dalis to turto apgadinta. Įmonėje
esantis natūroje turtas yra svarbus tiek savininkams, tiek jų interesus
įmonėje atstovaujantiems vadovams. Patikrinimas natūra ir atskleidžia turto
netinkamo naudojimo faktus.

Kodėl yra tikrinamas turtas natūroje? Turto tikrinimą natūroje nulemia
keletas priežasčių:

1. padeda užtikrinti turto saugumą;

2. padeda išsiaiškinti turto naudojimo efektyvumą;

3. padeda nustatyti jo buvimą ir naudojimą įmonės na
audai;

4. padeda nustatyti tolesnio turto naudojimo galimybes;

5. sumažina turto grobstymo galimybes.

Be to, turtą natūroje privalu patikrinti įvykus vagystei ar stichinei
nelaimei, nes tuo atveju reikia nustatyti nuostolių dydį ir suregistruoti
likusį turtą.

Inventorizacija, tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų,
prekių pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų,
pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų
likučių palyginimas su apskaitos dokumentais. Todėl galima teigti, kad bet
koks įmonės materialiojo turto objektų, skolų, įsipareigojimų realaus
buvimo nustatymas gali būti vadinamas inventorizacija.

Kiekvienos įmonės veiklą reglamentuoja įstatymai ir norminiai aktai,
kontroliuoja valstybės institucijos. Taigi, inventorizacija, kaip
sudedamoji įmonės veiklos dalis, taip pat yra aptarta norminiuose teisės
aktuose, kurie reglamentuoja įmonės apskaitą ir mokesčius.

Inventorizacijos rezultatų tvarką bei įforminimą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimas Nr. 719 “Dėl
inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės).

Inventorizacijos norminių teisės aktų reikalavimai yra privalomi
visiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tačiau įforminti
inventorizacijos rezultatus vieniems ūkio subjektams yra privaloma, o
kitiems tik rekomenduojama.

Taisyklių reikalavimai privalomi:

1. akcinėms bendrovėms;

2. uždarosioms akcinėms bendrovėms;

3. kooperatinėms bendrovėms;

4. žemės ūkio bendrovėms;

5. investicinėms bendrovėms;

6. valstybės įmonėms;

1. savivaldybių įmonėms;

2. viešosioms įstaigoms;

3. visuomeninėms organizacijoms;

4. visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams

(asociacijoms, federacijoms, susivienijimams,

konfederacijoms);

5. LR įsteigtoms užsienio valstybių įmonėms, jų

susivienijimams, filialams ir atstovybėms;

6. biudžetinėms įstaigoms.

Taisyklių reikalavimai rekomenduojami:

1. individualioms (personalinėms) įmonėms;

2. tikrosioms ūkinėms bendrijoms;

3. komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms;

4. biurams (kontoroms).

Ūkio subjektuose, kuriuose inventorizacijos Taisyklių reikalavimai
rekomenduojami, inventorizacija turi būti atlikta, tik juose kitaip gali
būti įforminami inventorizacijos rezultatai, negu to reikalaujama
Taisyklėse. Čia gali būti surašomas laisvos formos inventorizacijos aktas
arba pa

ažyma. Inventorizacija ūkio subjektuose turi būti atliekama vykdant
įstatymus ir kitus norminių aktų reikalavimus, o atsižvelgiant į jos
tikslą, inventorizacija gali skirtis apimtimi ir dažnumu.

2. Inventorizacijos skirstymo požymiai, rūšys, dažnumas ir apimtis

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš
inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje.

1 schema. Inventorizacijos skirstymas

Pagal šią schemą išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės:

• pagal priežastį;

• pag.al apimtį;

• pagal pobūdį;

• pagal inventorizuojamus objektus.

Pagal atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės ir
neplaninės.

Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto numatytą grafiką. Be
to, jos gali būti atliekamos po stambių sutarčių įvykdymo, siekiant
išsiaiškinti įrengimų būklę, jų panaudą, ar jie visi sugražinti į įmonę, ar
realūs sunaudotų medžiagų kiekiai, kurie yra nurodyti darbų atlikimo
aktuose ir pan. Neplaninėms priskiriamos tokios inventorizacijos, kurios
atliekamos atsižvelgiant į aplinkybes, iš anksto nesiruošiant. Tokios
inventorizacijos gali būti netikėtos, atliekamos kontrolės tikslais.

Metinė inventorizacija yra laikoma planine ir ji privaloma pagal
įstatymus ir kitus norminių teisės aktų reikalavimus. Jos metu
inventorizuojamas visas įmonės ir ne įmonės turtas, kuris tuo metu yra
įmonėje, o taip pat įmonės turtas esantis kitose įmonėse. Metinė
inventorizacija būna tik ištisinė.

Periodinė inventorizaciją atliekamą pagal numatytą planą arba sudarytą
grafiką, iš anksto nustatytais periodais. Jį atliekamą dažniausiai tose
įmonėse, kur atsargos apskaitomos periodiškai. Pvz. kasoje – grynųjų pinigų
inventorizacija ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Pagal tikrinimo mastą inventorizacijos gali būti ištisinės, kai yra
tikrinamas visas įmonės turtas, pagal visus balanso straipsnius. Tiek
planinės, tiek neplaninės inventorizacijos gali būti

dalinės arba
atrankinės, kai inventorizuojami tik tam tikri balanso straipsniai ar kai
kurių materialiniai atsakingų asmenų turimas turtas.

Dalinė inventorizacija yra atliekama tada, kai nebūtina inventorizuoti
visą įmonės turtą, tačiau būtina patikslinti kurios nors turto dalies
buvimą natūra arba patikrinti, ar tam tikra turto grupė atitinka apskaitos
duomenis. Tokia inventorizacija atliekama po netikėtų įvykių: įsilaužimo į
įmonės patalpas, vagysčių stichinių nelaimių, keičiantis materialiai
atsakingiems asmenims ir pan.

Atrankinė inventorizacija atliekama tada, kai norima inventorizuoti
atskirą viename balanso straipsnyje apskaitomą turto dalį. Pvz. iš visų
ilgalaikio materialiojo turto objektų inventorizuojami tik kompiuteriai.

Atlikus inventorizaciją, pagal Vyriausybės patvirtintas Taisyklių
reikalavimus, įforminami inventorizavimo aprašai, kuriuose aiškiai ir
įskaitomai surašomi rezultatai ranka arba techninėmis priemonėmis. 3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą
Kiekvienos įmonės vyriausiasis buhalteris atsako už įrašų teisingumą
ir savalaikį atskaitomybės duomenų parengimą, kurie pagrįsti
inventorizacijos duomenimis. Jis taip pat atsako už teisingą ir laiku
teikiamą informaciją visoms atskaitingoms institucijoms, inventorizacijos
atlikimą bei jos rezultatų įforminimą. Pagal Taisyklių 16 punktą,
vyriausiasis buhalteris pamoko komisijos narius, kaip atlikti
inventorizaciją ir įforminti inventorizavimo aprašus.

Nemaža dalis atsakomybės už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą
laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą tenka įmonės vadovui arba
savininkui. Vadovui išleidus įsakymą pradedama rengtis inventorizacijai.
Įsakyme nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai,
pavardės, pareigos ir pagal nurodytos dienos būklę jai pavedama laiku ir
tinkamai atlikti inventorizaciją, nurodomas inventorizacijos pradžios ir
pabaigos laikas, be to, komisija įpareigojama šį faktą įforminti
dokumentais. Už inventorizacijos rezultatų įforminimą ir savalaikį jos
atlikimą atsako įmonės vadovas arba savininkas.

Nors Administracinių teisių pažeidimo kodekse (ATPK) nėra numatyta
baudų už inventorizacijos neatlikimą arba neatlikimą laiku, tačiau galima
tuo atveju pritaikyti kitus straipsnius, kur numatytos didelės baudos
įmonei ir jos vadovui. Tai gali būti pritaikyti straipsniai tokie kaip:
1731 str. „Apskaitos taisyklių pažeidimas”, pagal jį bauda gali būti
skiriama, jeigu įmonėje neatlikta metinė inventorizacija; 1732 str.
„Statistikos duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas”, 1721 str. „Ataskaitų ir
dokumentų apie įmonės pajamas, turtą, pelną, ir mokesčius pateikimo tvarkos
pažeidimus bei mokesčių vengimas” ir eilė kitų straipsnių.

Už inventorizacijos atlikimą ir tinkamą rezultatų įforminimą atsako
vadovas arba įmonės savininkas ir vyriausiasis finansininkas. Vadovas
įsakymais patvirtina darbuotojų materialinę atsakomybę, dalyvavimą
inventorizacijos komisijos darbe ir kitus klausimus, kurie susieti su
inventorizacija. Be to, tai turi būti aptarta darbuotojų darbo sutartyse ir
pareigybiniuose nuostatuose. Jeigu visą tai yra atlikta, tuomet galima
reikalauti iš darbuotojų atsakomybės, o už pavedimų neatlikimą taikyti
įvairias sankcijas, sutinkamai su įmonės vidaus tvarkos taisyklių
reikalavimais. 4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai
Prieš pradedant inventorizaciją, svarbu apibrėžti jos objektą.
Patvirtintos Inventorizacijos Taisyklės reikalauja, kad visos įmonės
inventorizuotų:
ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą,
žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją,
nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos
pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas,
investicijas, vertybinius popierius, pinigus,
gautinas skolas,
mokėtinas skolas (įsipareigojimus).

Šie straipsniai turi būti inventorizuojami ne rečiau kaip kartą per metus
prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kurių
veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja per laikotarpį, kurį atsargos
įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30
d.

Vadinasi didžiajai daliai įmonių, inventorizacijai atlikti parankiausias
metas – paskutinis metų ketvirtis. Kadangi inventorizacijos duomenys turi
patvirtinti atskaitomybėje įrašytus duomenis, pageidautina inventorizaciją
atlikti paskutinėmis metų dienomis, kad sąskaitų duomenys nebūtų iškraipyti
dėl galimų apskaitos klaidų ir kitų priežasčių. Tačiau tai atlikti įmanoma
tik labai mažose įmonėse. Todėl dažniausiai inventorizacijos atliekamos
likus mėnesiui ar dviems iki metų pabaigos.

Svarbiausia, kad per laikotarpį nuo inventorizacijos atlikimo dienos iki
finansinių metų pabaigos inventorizuotų straipsnių likučiai pasikeistų
nedaug. Taip netiesiogiai būtų garantuota, kad per šį laikotarpį apskaitoje
nebus padaryta reikšmingų klaidų.

Inventorizaciją tai pat privaloma atlikti ir kitais atvejais:
reorganizuojant įmonę (turi būti inventorizuojamas visas įmonės turtas
pagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę),
likviduojant įmonę (taip pat inventorizuojamas visas įmonės turtas pagal
likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę),
keičiantis materialiai atsakingiems asmenims (turi būti inventorizuojama
turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam
asmeniui, pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę),
išnuomojus turtą (turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui
dienos būklę),
nusprendus perkainoti turtą (turtas inventorizuojamas pagal perkainojimo
dienos būklę),
nustačius plėšimo, grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus (pagal jų
nustatymo dienos būklę, tai yra nedelsiant),
nustačius vertybių gedimą (pagal gedimo nustatymo dienos būklę, tai yra
nedelsiant),
įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui (kai tik įmanoma, inventorizuojama
likusi turto dalis).

Įmonės, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus
privalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinės
inventorizacijos terminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nes
auditoriaus dalyvavimas metinėje inventorizacijoje yra būtinas kaip viena
iš audito procedūrų pagal LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto
reikalavimus audito darbo dokumentams.

Įmonėje inventorizuojamas visas joje esantis turtas, kuris yra
įtrauktas į apskaitą arba dėl kokių nors priežasčių neįtrauktas į apskaitą.
Inventorizuojamas tiek nuosavas turtas, tiek gautas iš trečiųjų asmenų,
tiek nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti, tiek esantis kelyje
(nupirktas, bet negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas ir pan.).

Inventorizuojamo turto sudėtis pavaizduota 2 schemoje.

2 schema. Privalomo inventorizuoti įmonės turto rūšys

Pagal Taisyklių 3 punkto nuostatas inventorizuojamą įmonės turtą
sudaro šie turto objektai:

1. ilgalaikis materialusis turtas;

2. ilgalaikis nematerialusis turtas;

3. žaliavos;

4. medžiagos;

5. kuras;

6. pašarai;

7. prekės perpardavimui;

8. pagaminta produkcija;

9. nebaigta gamyba;

10. nebaigti remonto darbai;

11. nebaigta statyba;

12.savos gamybos pusfabr.ikačiai;

13. nebaigti mokslo tiriamieji darbai;

14. kitos atsargos;

15. investicijos;

16. vertybiniai popieriai;

17. pinigai;

18. gautos skolos;

19. mokėtinos skolos.

LR Vyriausybės patvirtintose Inventorizacijos taisyklėse pati
inventorizacija tapatinama su revizija, nes kai kurios turto rūšys –
ilgalaikis nematerialusis turtas, investicijos, skolos – kitaip ir negali
būti inventorizuojamos, tik atliekant jų registravimą apskaitoje
pagrindžiančių dokumentų reviziją. 5. Inventorizacijos eiga

5.1. Inventorizacijos organizavimas
Inventorizacija, priklausomai nuo įmonės dydžio ir turimo turto, gali
trukti gana ilgai – iki kelių mėnesių. Kad šis procesas vyktų sparčiau,
tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus. Jų trukmė
turi būti nustatyta vadovo įsakymu.

Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų:
pasirengimo;
tikrinimo natūra;
rezultatų išvedimo;
pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo

pašalinimo pateikimo.

Priklausomai nuo įmonės poreikių šie etapai gali būti dar labiau
detalizuojami. Tikrinimą natūra sudaro du etapai – ilgalaikio materialiojo
turto, atsargų natūra tikrinimas ir dokumentų (skolų, ilgalaikio
nematerialiojo turto, investicijų) tikrinimas. Šie darbai gali būti
atliekami nuosekliai, kai įmonėje sudaryta viena komisija, ir lygiagrečiai,
kai sudaromos kelios nedidelė komisijos, kurios atlieka atskirus
inventorizacijos darbus, o jų veiklą koordinuoja centrinė komisija.Bendra
inventorizacijos organizavimo ir vykdymo eiga pavaizduota 3 schemoje.

3 schema. Inventorizacijos organizavimas 5.2. Pasirengimas atsargų inventorizacijai
Pasirengimas inventorizacijai įmonėje pradedamas nuo vadovo arba
savininko įsakymo (potvarkio) išleidimo. Įsakyme nurodoma inventorizacijos
komisijos sudėtis (jei sudaromos kelios komisijos, tai visų komisijų
sudėtys, išskiriama centrinė komisija), įvardijama, kokios vertybės ir
įsipareigojimai bus inventorizuojami, nustatomi inventorizacijos atlikimo
pradžios ir pabaigos terminai, pagal kurios dienos būklę turi būti
atliekama inventorizacija.

Taip pat įsakyme įpareigojama inventorizacijos rezultatus įforminti
dokumentais, tai yra sudaryti inventorizacijos aprašus bei sutikrinimo
žiniaraščius ir juos pateikti vadovui nurodytą dieną. Jei įmonėse sudaromos
kelios inventorizacijos komisijos, tai dažniausiai šių komisijų darbui
kontroliuoti yra sudaroma centrinė inventorizacijos komisija. Ši komisija
vadovauja visų inventorizacijos komisijų darbui ir jį koordinuoja.

Pagal įmonėje atliekamų inventorizacijų dažnumą vadovas savo įsakymu
gali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją. Sudaryti tokią
komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai, pavyzdžiui,
naudojant periodinį atsargų apskaitos būdą.

Į įsakymą dėl nuolatinės inventorizacinės komisijos sudarymo įtraukus
anksčiau minėtus duomenis (pagal kurios dienos duomenis turi būti
atliekamos inventorizacijos, jų atlikimo terminus ir kt.), kiekvienų metų
pabaigoje nebūtina rengti atskiro įsakymo.

Į inventorizacijos komisiją (komisijas) turi būti skiriami
kompetentingi įmonės darbuotojai, gerai išmanantys inventorizacijos
atlikimo procedūras bei rezultatų įforminimo tvarką. Tai svarbu dėl to, kad
inventorizacijos metu nustačius neatitikimus, šie faktai būtų kvalifikuotai
dokumentuoti. Priešingu atveju įmonei bus žymiai sunkiau išaiškinti kaltus
asmenis ir pareikšti jiems pretenzijas. Jeigu įmonėje nėra pakankamai
kvalifikuotų specialistų, inventorizacijos tvarkoje numatyta galimybė juos
pasamdyti vien šiam darbui. Į komisijas negalima traukti materialiai
atsakingų už inventorizuojamas vertybes asmenų. Jie turi dalyvauti ir
stebėti komisijų darbą, nes atsako už vertybių apsaugą, todėl be šių žmonių
niekam nevalia tų vertybių tyrinėti.

Prieš pradėdama inventorizacijos darbą, komisija taip pat privalo
patikrinti, ar su visais materialiai atsakingais asmenimis yra sudarytos
visiškos materialinės atsakomybės sutartys.

Su vadovo įsakymu dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi būti
supažindinami visi į ją įtraukti darbuotojai ir materialiai atsakingi
asmenys. Tai atliekama pasirašytinai. Jei įmonė yra sudariusi sutartį su
audito įmone, tai ji turėtų pakviesti ir auditorių atstovą dalyvauti
inventorizacijose. Tai labai svarbu, nes vien dėl šios priežasties
auditoriai negalės pateikti besąlyginės išvados.

Įmonės vadovas arba savininkas turi užtikrinti, kad inventorizacijos
komisija (komisijos) būtų aprūpinta visomis tam darbui atlikti būtinomis
priemonėmis: atitinkamais blankais, patalpų plombavimo, skaičiavimo
priemonėmis, svėrimo ir matavimo prietaisais. Prieš pradėdama
inventorizaciją, komisija pareikalauja materialiai atsakingų asmenų
pateikti visus jų turimus pirminius dokumentus. Šie materialiai atsakingo
asmens pateikti pirminiai dokumentai pažymimi įrašu “iki inventorizacijos”.
Juose komisijos pirmininkas nurodo gavimo datą ir pasirašo. Dokumentai
perduodami į buhalteriją duomenų, pagal kuriuos atliekama inventorizacija,
patikslinimui. Pradėjus inventorizaciją reikalaujama, kad materialiai
atsakingas asmuo savo parašu patvirtintų, kad visus pirminius dokumentus
yra perdavęs į buhalteriją. Toks jo patvirtinimas yra vienas iš privalomų
inventorizavimo aprašų rekvizitų.

Nors inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiau
juose dalyvauja visi įmonės padaliniai. Ji.e yra iš anksto informuojami kada
planuojama pradėti ir baigti inventorizaciją. Ypač daug darbų tenka
buhalterijai, nes turi būti atliekama tam tikra revizija, kad būtų galima
atsakyti į klausimus, komisijos iškeltus prieš pradedant inventorizaciją.
Pasirengimo inventorizacijai darbai ir jų seka vaizduojami 4 schemoje.

4 schema. Pasirengimo inventorizacijai darbai

Paprastai inventorizacinė komisija iškelia problemas, o jas sprendžia
atitinkami darbuotojai, kurių kompetencijai priklauso tai atlikti.
Komisijos pirmininkas apie nesklandumus informuoja įmonės vadovą, o jis
imasi priemonių iki inventorizacijos pradžios nesklandumams
pašalinti:parašo trūkstamus įsakymus, sudaro materialinės atsakomybės
sutartis ir pan.

Iki įsakyme nurodytos inventorizacijos pradžios datos būtina
apsirūpinti inventorizacijai įforminti reikalingais blankais. LR
Vyriausybės nustatytos Taisyklės inventorizacijos aprašų formos
nereglamentuoja, tik nurodo, kokie privalomieji rekvizitai turi būti juose.
Kadangi skirtingoms turto rūšims nustatyti skirtingi inventorizacijos
aprašo rekvizitai, todėl remiantis Taisyklių 17 ir 55 p. reikalavimais,
atskiri aprašai sudaromi pagal šiuos požymius:

1) turto buvimo vieta;

2) inventorizacijos metu gautas turtas;

3) inventorizacijos metu išduotas turtas;

4) materialiai atsakingas asmuo;

5) buhalterinės apskaitos sąskaita, kurioje turtas apskaitomas;

6) išsinuomotas turtas;

7) nuomojamas turtas;

8) sugedęs ir netinkamas naudoti turtas;

9) priimtas perdirbti, saugoti, perduoti ar parduoti turtas.

Atliekant inventorizaciją sandėliuose, pravartu prieš pačią
inventorizaciją atskirai sudaryti tam tikrų darbų sąrašą, kuriuos turi
atlikti materialiai atsakingas asmuo. Šių darbų atlikimą kontroliuoja
inventorizacijos komisija. Tokie darbai pavaizduoti 5 schemoje.

5 schema. Sandėlio paruošimo inventorizacijai darbai, kuriuos atlieka

materialiai atsakingas asmuo 5.3. Atsargų inventorizacijos atlikimas
Inventorizacija atliekama kiekvienoje turto buvimo vietoje ir pagal
kiekvieną materialiai atsakingą asmenį. Kiekvienai vietai surašomi atskiri
inventorizacijos aprašai. Taisyklėse reikalaujama, kad inventorizacijos
komisija, atvykusi į inventorizacijos vietą, užantspauduotų turto saugojimo
patalpas, rūsius ir kitas vietas, turinčias atskirus įėjimus. Tačiau dėl
įvairių priežasčių tai padaryti ne visada pavyksta. Todėl inventorizacijos
komisija turi imtis kitų priemonių, kad inventorizacijos metu nebūtų galima
tą patį turto objektą komisijai pateikti kelis kartus.

Viena iš tokių priemonių galėtų būti tam tikros etiketės, kuriomis
pažymimi apžiūrėti daiktai. Etiketėse svarbu pažymėti inventorizacijos datą
bei pagal įmonėje priimtą tvarką turtui priskirtus identifikavimo požymius,
pavyzdžiui, nomenklatūrinius numerius ir pan. Šias etiketės rekomenduojama
laikyti nuolat, nes dingus ar sunaikinus apskaitos dokumentus ar
inventorizacijos aprašus, pagal jų duomenis galima pagrįsti, jog buvo
atlikta inventorizacija ir turtas įmonėje buvo. Svarbiausia yra pažymėti
turto objektą, nurodant inventorizacijos datą.

Patikrinus, ar yra reikalingos matavimo ir skaičiavimo priemonės,
pradedama inventorizacija. Kiekvienas inventorizuojamo turto objektas
įrašomas inventorizacijos apraše tokiu pavadinimu, kokiu yra įregistruotas
apskaitoje.

Atliekant atsargų inventorizaciją, jos metu būtinai turi dalyvauti
materialiai atsakingi asmenys. Šių asmenų nedalyvavimas inventorizacijoje
galimas tik dėl staigios pastarųjų ligos arba mirties atveju, taip pat kai
asmuo, nepranešęs darbdaviui, ilgam pasišalina iš darbovietės ir jo
nerandama nurodytoje gyvenamoje vietoje, kai jis nušalinamas nuo darbo.

Kai jau pasiruošta atsargų inventorizavimui, komisija pradeda savo
darbą tokiu principu:
1) užantspauduojamos patalpos, kuriose jos saugomos;
2) materialiai atsakingi asmenys komisijos primininkui atiduoda visus dar

neatiduotus į buhalteriją dokumentus, pasirašo, kad visus dokumentus į

buhalteriją atidavė, neužpajamuoto ar neapskaityto turto atsargų

saugojimo patalpose nėra;
3) komisija, prieš pradėdama matuoti ar sverti, patikrina, ar veikia

matavimo priemonės, ar prie svarstyklių yra reikalingi svarsčiai,

paruošiamos atitinkamai patalpos;
4) inventorizuojant atsargas, jos yra pasveriamos, suskaičiuojamos,

išmatuojamos iš eilės kiekvienoje saugojimo patalpoje. Supakuotos

atsargos, jeigu pakuotės nepažeistos, gali būti tikrinamos atrankos būdu.

Tačiau būtina ne mažiau kaip 10% visų pakuočių turinį perskaičiuoti.

Matavimo ir svėrimo aktai bei techniniai skaičiavimai pridedami prie

inventorizacijos aprašų. Kai atsargos yra saugomos krūvomis, pavyzdžiui,

dolomitinė skalda, smėlis ir pan., tokios krūvos yra išmatuojamos ir,

nustačius jų apimtį techniniais skaičiavimais, apskaičiuojamas jose

esančių atsargų kiekis. Tokiu atveju, surašant faktinius duomenis į

aprašus, būtina įvertinti tokių skaičiavimų paklaidas. Jeigu sandėliuose

esančios atsargos nebaigiamos inventorizuoti per vieną dieną, tai

išeinant komisijai iš patalpų, jos yra užrakinamos materialiai atsakingo

asmens raktu ir plombuojamos inventorizacijos komisijos pirmininko

plombavimo replėmis arba užantspauduojamos.

Inventorizuojant atsargas, patartina atkreipti dėmesį į greitai

gendančias ir riboto naudojimo atsargas. Pastebėjus pasenusias ar

nekokybiškas atsargas, geriausia jas įtraukti į atskirą inventorizacijos

aprašą, kuriuo remiantis po inventorizacijos bus sudaromi nurašymo

aktai. Inventorizacijos metu leidžiama atsargas iš saugojimo vietų pagal

vidaus apskaitos ar išrašytus pardavimo dokumentus priimti ir išduoti,

tačiau jos turi būti įrašomos į atskirus aprašus. Išvengiant įvairių

nesklandumų patartin.a tikrinti pajamavimo dokumentus, kad materialiai

atsakingi asmenys visuose dokumentuose vartotų pirkimo dokumente

nurodytą pavadinimą. Jeigu atsargos importuojamos, reikia sekti, kad

pavadinimas visur būtų tiksliai ir vienodai išverstas.
5) Ypatingas dėmesys per inventorizaciją skiriamas prekių išvaizdai bei

kokybei. Netinkamos parduoti prekės atrenkamos ir sudaromi atskiri

inventorizacijos aprašai. Į atskirus aprašus taip pat surašomos prekės,

kurių realizavimo terminas baigiasi ir prekės, kurių realizavimo terminas

jau praėjęs.
6) Dalis atsargų įmonėse apskaitomos kaip nebaigta gamyba. Tokias atsargas

nėra sudėtinga pasverti ir suskaičiuoti, bet prieš pradedant

inventorizuoti nebaigtą gamybą, reikia visus gatavus gaminius užpajamuoti

kaip gatavą produkciją. Atliekant tokių atsargų inventorizaciją, reikėtų

nepamiršti technologinių procesų įtakos žaliavų ar atsargų kiekiams,

įvertinti leistinas matavimo ar svėrimo paklaidas. Perdirbimo įmonėse,

kur vyksta nenutrūkstami gamybos procesai, dalis atsargų visuomet būna

gamybos linijose. Jos dažniausiai jau būna įformintos išdavimo iš

sandėlio į gamybos vietą dokumentais ir turi būti priskiriamos nebaigtai

gamybai. Atsargų kiekiai nustatomi techniniais skaičiavimais.

Sudėtingiau patikrinti atsargas, kurios gamybos proceso metu keičia

pavidalą, pavyzdžiui, iš mėsos daromi pusgaminiai. Tokiais atvejais

vadovaujamasi patvirtintais standartais, technologijomis, skaičiavimais.

Nustatyti trūkumus ar perteklių kai kuriais atvejais galima tik

netiesiogiai.
7) Inventorizuojant remonto darbus įmonėse, teikiančiose remonto paslaugas,

tikrinami užsakymai, paskyros, darbo vietoje esančios nepanaudotos

detalės. Kai remonto darbai atliekami vadinamuoju ūkio būdu (tose

įmonėse, kurios savo turtą remontuoja savo atskiruose padaliniuose), taip

pat tikrinamos paskyros remonto darbams atlikti, detalių ir kitų medžiagų

išdavimo iš sandėlio į remonto darbų vietą dokumentai, dar nesunaudotos

atsargos, esančios darbo vietose.
8) Atsargos kelyje inventorizuojamos tikrinant jų išsiuntimo dokumentus.

Kelyje esančioms atsargoms parengiami atskiri inventorizacijos aprašai.

Atsargos kelyje inventorizacija atliekama pagal apskaitos duomenis. Į

inventorizacijos aprašus surašomi duomenys iš išsiuntimo dokumentų.

Papildomai aprašuose nurodomi šių dokumentų rekvizitai, išsiuntimo vieta.

Gavus iš įmonių, kurioms atsargos buvo perduotos, inventorizacijos

aprašus, įmonės atsargų savininkės pagal dokumentus surašyto

inventorizacijos aprašo duomenys palyginami su gautaisiais, o nustačius

neatitinkamus sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai ir imamasi veiksmų

neatitinkamų priežastims išsiaiškinti.

Prie atsargų kelyje priskiriamos ir importuojamos atsargos, už kurias

įmonė jau sumokėjo ir turi įsigijimo dokumentus, bet jos dar tik

gabenamos į įmonę arba yra muitinėje. Tokiu atveju, inventorizuoti

atsargas pagal Taisyklių reikalavimą yra sudėtinga, nes iškyla įvairių

problemų tokių kaip, neatitikimai tarp sutartyje pasirašymo datos dėl

prekės įsigijimo ir muitinėje pristatymo datos ir pan. Tais atvejais,

kai pristatymo sąlygos sąskaitoje nenurodytos, paprastai nėra nežinoma,

kurią datą laikyti prekių pirkimo ir kartu įregistravimo 205 sąskaitoje

data. Jeigu data nustatoma iš sutarties, tai muitinės deklaracijoje

nurodytos pristatymo sąlygos neatitinka sutarties. Dažnai paaiškėja, kad

muitinės deklaracijoje nurodyta pristatymo sąlyga EXW (iš įmonių),

įrašai sąskaitoje Atsargos kelyje daromi atgaline data ir tuoj pat,

kadangi atsargos jau gautos, ši sąskaita uždaroma. Gali būti, kad

metinės inventorizacijos atlikimo metu 205 sąskaitoje likučiai buvo ir

turėjo būti atlikta šių atsar.gų inventorizacija.
9) Kai įmonės pagal sutartis priima iš kitų įmonių atsargas perdirbti, šios

atsargos inventorizuojamos kaip trečiųjų asmenų turtas, t.y. sudaromi 3

inventorizacijos aprašo egzemplioriai, pagal kiekvieną savininką

atskirai. Kiti veiksmai tokie pat, kaip ir inventorizuojant savo atsargas

ar nebaigtą gamybą. Prie tokio turto priskiriami ir remontui iš užsakovų

priimti daiktai. Tačiau kadangi toks turtas įmonėje būna palyginti

trumpai ir jo buvimas yra pagrįstas užsakymo priėmimo kvitu ar kitu

dokumentu, trečiasis inventorizacijos aprašo egzempliorius nesudaromas ir

turto savininkui nesiunčiamas.
10) Atlikus įmonės atsargų inventorizaciją, aprašai perduodami į

buhalteriją sutikrinti su apskaitos duomenimis. Jeigu atsargos

apskaitomos nuolat, konkrečiųjų kainų ar svertinio vidurkio būdu

išvedamomis kainomis, atsargos įvertinamos pagal apskaitos duomenis ir

išvedami konkrečių nerastų atsargų trūkumų dydžiai. Atsargų pertekliaus

įvertinimas Taisyklėse neaptariamas. Tai galima atlikti įmonės vadovo

nustatyta tvarka. Kai atsargos įmonėje apskaitomos periodiškai, rasti

faktiški likučiai (pagal inventorizacijos aprašus) turi būti įkainoti

atitinkamos atsargų rūšies, įsigytos paskiausiais prieš inventorizacijos

pradžią, kainomis. 6. Inventorizacijos įforminimo tvarka
Inventorizacija įforminama sudarant inventorizavimo aprašus, kurie
aiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis.
Inventorizavimo aprašas yra pagrindinis inventorizacijos dokumentas, jo
privalomieji rekvizitai yra:
įmonės pavadinimas,
dokumento pavadinimas,
dokumento sudarymo pradžios ir pabaigos data bei vieta,
inventorizuojamų objektų pavadinimai,
inventorizuojamų objektų matavimo rodikliai, kiekis, kaina, suma arba tik
suma, arba tik kiekis,
inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų vardai,
pavardės, pareigos ir parašai.

Ilgalaikio turto, pinigų, specialių apskaitos dokumentų blankų, žaliavų,
medžiagų, prekių, taros, atsarginių dalių ir kito turto inventorizavimo
apraše dar turi būti šie papildomi rekvizitai:

• raštiškas materialiai atsakingo asmens patvirtinimas, kad visi pajamų

ir išlaidų dokumentai atiduoti į buhalteriją, gautas turtas

užpajamuotas, o nurašytasis – išduotas,

• paskutiniųjų pajamų ir išlaidų dokumentų numeriai ir datos,

• įrašas: “Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą turtą komisija

man dalyvaujant patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl

inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto

išsaugojimą atsakau”, po kuriuo pasirašo materialiai atsakingas asmuo

(asmenys).

Pažymėtina tai, kad materialiai atsakingo asmens (asmenų) reikalavimu
komisija turi perskaičiuoti (persverti, išmatuoti) inventorizuojamą turtą.
Jeigu ir po pakartotinio patikrinimo materialiai atsakingas asmuo (asmenys)
atsisako pasirašyti inventorizavimo aprašą, tai atsisakymo priežastys turi
būti išdėstomos raštu. Šiuo atveju materialiai atsakingas asmuo (asmenys)
turi raštu paaiškinti atsisakymo priežastis ir pasirašyti šį paaiškinimą,
kuris pridedamas prie inventorizavimo aprašo. Jeigu inventorizacija
atliekama dėl to, kad materialiai atsakingi asmenys keičiasi, tai
inventorizavimo apraše turtą perduodantis asmuo pasirašo, kad jį perdavė, o
priimantysis – kad priėmė

Inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą, vertybinius popierius,
skolas ir nuosavybės teises, inventorizavimo apraše turi būti nurodomi dar
ir šie papildomi rekvizitai:

• ilgalaikio materialiojo turto – inventoriaus numeris, trumpa techninė

charakteristika, naudojimo pradžios metai ir mėnuo;

• vertybinių popierių – nominalioji ir įsigijimo vertė;

• skolų ir nuosavybės teisių – atsiradimo data.

Atskiri inventorizavimo aprašai sudaromi pagal turto buvimo vietas,
inventorizavimo metu gautą turtą, inventorizavimo metu išduotą turtą,
materialiai atsakingus asmenis, buhalterinės apskaitos sąskaitas.

Inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų
egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai
ir materialiai atsakingi asmenys. Pirmasis inventorizavimo aprašo
egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas į buhalteriją, o
antrasis – materialiai atsakingam asmeniui.

Visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į aprašus, kuriuose
nurodomas jo įrašo eilės numeris, pavadinimas, rūšis (techninė
charakteristika), kiekis, kaina ir suma. Kiekvieno aprašo lapo pabaigoje
skaitmenimis ir žodžiais įrašomas faktiškai rasto turto kiekis natūriniais
rodikliais (susumavus lape įrašyto turto kiekį natūriniais rodikliais
neatsižvelgiant į matavimo vienetą), žodžiais nurodomas paskutiniojo įrašo
eilės numeris. Neužpildytos lapo eilutės perbraukiamos. Paskutinio aprašo
lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais įrašomas paskutiniojo įrašo eilės
numeris, faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais (susumavus
visuose, įskaitant ir paskutinįjį, aprašo lapuose nurodytą turto kiekį
natūriniais rodikliais) ir faktiškai rasto turto suma.

Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventor.izuotų objektų
likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę
inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių neatitikimų,
inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų darbuotojų
raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių,
susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Pagal pateiktus
paaiškinimus, inventorizacijos komisija nustato aptiktų turto trūkumų,
nuostolių ir gedimo, taip pat pertekliaus pobūdį ir rekomenduoja panaikinti
inventorizacijos duomenų skirtumus.

Nustatytas turto perteklius užpajamuojamas. Turto trūkumas priskiriamas
prie gautinų už turto trūkumus sumų (jeigu numatoma trūkumų sumas
išieškoti) arba netekimų (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma).

Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą
priima įmonės administracijos vadovas arba savininkas. Remiantis įmonės
administracijos vadovo arba savininko įsakymu dėl inventorizacijos
rezultatų įtraukimo į apskaitą, šie rezultatai per dešimt dienų po
sprendimo priėmimo turi būti įrašomi į atitinkamas buhalterinės apskaitos
sąskaitas.

Galutinai inventorizacijos byla laikoma suformuota, kai gaunamas
įmonės vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įregistravimo
apskaitoje. Šie dokumentai įmonės archyve saugomi 10 metų. 7. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumai
Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 7 straipsnyje nustatyta, kad pajamos ir
sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus
buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus
apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pajamos gali būti pripažįstamos
taikant pinigų apskaitos principą. PMĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad pelno mokesčiui skaičiuoti įmonė gali naudoti buhalterinėje apskaitoje
taikomus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų
įkainojimo metodus. Vadinasi, ir skaičiuojant pelno mokestį,
inventorizacijos metu nustatytas turto perteklius turi būti priskiriamas
įmonės apmokestinamoms pajamoms, o trūkumas, jeigu jo sumos išieškoti
neįmanoma, priskiriamas prie netekimų, t. y. prie neleidžiamų atskaitymų.
Tam tikrais atvejais, atlikus prekių (produkcijos) inventorizaciją,
nustatytas šio turto trūkumas gali būti priskiriamas leidžiamiems
atskaitymams (arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, jeigu
trūkumas priskiriamas natūralios netekties nuostoliams).

Tuo atveju, kai prekių trūkumas ar perteklius nustatomi
inventorizuojant vienarūšes prekes, tai inventorizacijos komisijos siūlymu
įmonės administracijos vadovas ar savininkas gali priimti sprendimą
perrūšiuoti vienarūšes prekes. Jeigu inventorizuojamų vienarūšių prekių
perteklius ar trūkumas nustatomas dėl įmonės sandėlyje padarytos parduotų
prekių apskaitos klaidos (t. y., kai parduodant vienas vienarūšes prekes
buvo nurodyta, kad parduotos kitos vienarūšės prekės), tai įmonės
administracijos vadovo ar savininko sprendimu perrūšiuotų prekių trūkumą
galima laikyti įmonės sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų,
o perteklių – įmonės apmokestinamomis pajamomis. Pavyzdžiui, avalynės
parduotuvėje inventorizacijos metu nustatomas to paties modelio ir tos
pačios įsigijimo kainos (130 Lt) juodos spalvos batų trūkumas, o rudos
spalvos batų perteklius. Batų perteklius ir trūkumas susidarė dėl
klaidingos batų pardavimo apskaitos. Įmonės administracijos vadovas priėmė
sprendimą perrūšiuoti šiuos batus. Šiuo atveju juodų batų įsigijimo kainos
trūkumas gali būti priskirtas įmonės leidžiamiems atskaitymams, o rudos
spalvos batų įsigijimo kainos perteklius – apmokestinamoms pajamoms.

Jeigu inventorizacijos komisija, atlikusi prekių (produkcijos,
žaliavų) inventorizaciją jų saugojimo vietose ir radusi trūkumų (faktiškus
prekių likučius palyginusi su apskaitos duomenimis), nustato, kad prekių ar
produkcijos (kiekio, svorio) trūkumas susidarė dėl natūralios netekties, ir
šį faktą patvirtina įmonės administracijos vadovas (savininkas), tai prekių
(produkcijos) trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamo dydžio
leidžiamiems atskaitymams. Pagal PMĮ 23 straipsnio nuostatas, įmonės,
apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti faktiškai
patirtų prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) natūralios netekties
nuostolių sumas, tačiau ne didesnes kaip 1 proc. visų (t. y. ir
apmokestinamų, ir neapmokestinamų) pajamų. Suma, iki kurios šių nuostolių
suma gali būti atskaityta iš pajamų, – 1 proc. pajamų – yra apskaičiuojama
nuo metų pradžios didėjimo tvarka. Prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios
netekties nuostolių sumos, didesnės kaip 1 proc. visų pajamų, priskiriamos
neleidžiamiems atskaitymams.

Inventorizacijos metu nustatytas sandėliuojamų prekių trūkumas
priskiriamas natūralios netekties nuostoliams, jei jis susidaro dėl tų
prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) specifinių savybių ar biologinių
procesų (drėgmės išgaravimo, kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.)
netenka svorio arba išdulka, išbyra ar sudūžta, išsilaisto.
Inventorizacijos metu nustatytas prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs
d.ėl pirkėjų užmaršumo (vagysčių), taip pat gali būti priskiriamas
natūralios netekties nuostoliams, tačiau tik prekių (produkcijos) pardavimo
vietose, t. y. prekybos savitarnos salėse. Prekių (produkcijos) trūkumas,
susidaręs dėl vagysčių iš kitų vietų (pvz., iš parduotuvių sandėlių ar kitų
saugojimo vietų) ir dėl grobstymų, natūralios netekties nuostoliams
nepriskiriamas.

Natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami dėl prekių
(produkcijos, žaliavų) gedimo ar broko susidarę nuostoliai. Tačiau dėl
uogų, daržovių, vaisių ir grybų gedimo susidariusiems nuostoliams taikoma
išimtis. Šie inventorizacijos metu nustatyti nuostoliai priskiriami
ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Natūralios netekties nuostoliais
nelaikomi nuostoliai, susiję su prekių nekokybiškumu ar netinkamumu vartoti
dėl realizacijos terminų pasibaigimo. Nuostoliai, patirti dėl stichinių
nelaimių, natūralios netekties nuostoliams taip pat nepriskiriami.

Pažymėtina, kad prekių (produkcijos) natūralios netekties nuostoliai
ribojamų dydžio leidžiamais atskaitymais pripažįstami tik tada, kai jie
nustatomi inventorizacijos metu, nustatomi kiekvienu atskiru atveju (pvz.,
prekybos salėje sudužo stiklainiai su konservuotais maisto produktais,
suplyšo maišeliai su biriais maisto produktais, transportavimo metu prekės
neteko svorio ir pan.) arba apskaičiuojami pagal specialias žinybines
metodikas. Tačiau, jeigu specialiose žinybinėse metodikose nustatytos
natūralios netekties matavimo paklaidos normos, tai šios normos,
apskaičiuojant pelno mokestį, netaikomos. 8. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita
Įmonių, disponuojančių gausybe įvairių rūšių atsargų, buhalteriai metų
pabaigoje dažnai susiduria su klausimu, kaip finansinėje apskaitoje
užregistruoti per atsargų inventorizaciją nustatytą atsargų trūkumą bei
perteklių.

Remiantis Taisyklėmis nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl
inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės administracijos
vadovas. Nustatytas prekių trūkumas vadovo sprendimu gali būti priskiriamas
prie gautinų sumų (jeigu numatyta trukumų sumas išieškoti) arba veiklos
sąnaudų (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma). Inventorizacijos komisija
susumuoja rezultatus ir pateikia juos įmonės vadovui. Komisijos išvadose
būna nurodyta, kur ir kiek prekių bei atsargų galėjo susidaryti trūkumas
arba perteklius. Vadovas, gavęs tokias išvadas, savo įsakyme nurodo prekes
arba atsargas perrūšiuoti, likusį trūkumą nurašyti arba išieškoti iš
nustatytų kaltų asmenų, o perteklių užpajamuoti. Iki vadovo sprendimo per
inventorizaciją nustatyti skirtumai turėtų būti užregistruoti tranzitinėje
Laukimo sąskaitoje (siūloma “Pačiolio” metodinėse medžiagose). Šios
sąskaitos paskirtis – parodyti inventorizacijos rezultatą (trūkumą ar
perteklių) nuo jo nustatymo iki vadovo sprendimo dėl rezultatų parodymo
apskaitoje.

Trūkumo registravimas

Buhalterinis įrašas daromas atsižvelgiant į atsargų apskaitos metodą.
Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, per inventorizaciją nustatytas
prekių trūkumas registruojamas atliekant įrašą:

Kai įmonės vadovas priima sprendimą trūkumą padengti perrūšiuojant
prekes, trūkstamų prekių vertė priskiriama parduotų prekių savikainai
(jeigu klaidingai nurašytos prekės buvo parduotos per tą patį ataskaitinį
laikotarpį).

Įmonės vadovo sprendimas dėl kitų prekių trūkumų nurašymo į netekimus
apskaitoje registruojamas įrašu:

Registruojant apskaitoje inventorizacijos rezultatus po metinės
finansinės atskaitomybės patvirtinimo, visa trūkstamų prekių vertė nurašoma
į veiklos sąnaudas.

Apskaitoje taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, parduotų
prekių savikaina apskaičiuojama tik atlikus inventorizaciją. Todėl prekių
perrūšiavimas dažniausiai nedaro įtakos parduotų prekių savikainos sumai.
Tačiau pats perrūšiavimas atliekamas siekiant patikslinti sandėlyje vedamos
kiekinės atsargų apskaitos duomenis. Per inventorizaciją faktiškai rastas
likutis registruojamas turtinėje sąskaitoje Nr. 2014 Pirktos prekės,
skirtos perparduoti. Jeigu jis mažesnis negu buvęs ataskaitinio laikotarpio
pradžioje, atliekamas įrašas:

Jeigu likutis didesnis, registruojama:

Vadovui nusprendus nurašyti per inventorizaciją nerastas prekes, tai
fiksuojama:

Parduotų prekių savikaina apskaičiuojama uždarant Pirkimų ir Atsargų
padidėjimo ar sumažėjimo sąskaitas.

Pertekliaus registravimas

Per inventorizaciją nustatytas prekių perteklius turi būti
užpajamuojamas. Jeigu įmonėje taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas,
laukiant, kol vadovas priims sprendimą, apskaitoje atliekamas įrašas:

Kai administracijos vadovas nurodo perrūšiuoti prekes, parduotų prekių
savikaina mažinama per klaidą nurašytų prekių įsigijimo verte atliekant
taisantįjį įrašą:

Įmonės vadovui priėmus sprendimą dėl kitų prekių pertekliaus
užpajamavimo, apskaitoje atliekamas toks įrašas:

Šis perteklius priskiriamas įmonės apmokestinamosioms pajamoms. Jei
vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įforminimo apskaitoje
registruojamas po metinės atskaitomybės patvirtinimo, visas per
inventorizaciją nustatytas prekių perteklius priskiriamas pagautei. Be to,
toks klaidų atitaisymas turi būti paaiškintas finansinės atskaitomybės
aiškinamajame rašte.

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, prekių perrūšiavimas
dažniausiai nedaro įtakos parduotų prekių savikainai. Prekių perteklius,
nek.ompensuojamas perrūšiavimu, užpajamuojamas kaip ir nuolat apskaitomų
atsargų atveju naudojant tranzitinę Laukimo sąskaitą. Vadovui priėmus
sprendimą, perteklinės prekės priskiriamos pajamoms:

Vadovaujantis Taisyklių 69 punktu, įmonės vadovo sprendimas dėl
inventorizacijos rezultatų (trūkumų arba pertekliaus) pašalinimo
buhalterinėje apskaitoje turi būti užregistruotas ne vėliau kaip per 10
dienų. 9. Teorinių žinių taikymas praktikoje
Tiriamojoje dalyje aprašoma išgalvota įmonė, kurioje atliekama atsargų
inventorizacija.

Bendrovės “Spalvos” veikla statybinių medžiagų prekybą. Pagal 2004 m.
rugpjūčio 30 d. būklę atlikta prekių ir kitų atsargų inventorizacija. Ši
inventorizacija yra planinė (numatyta kasmetiniuose įmonės planuose),
periodinė (atliekama kas tris mėnesius), atrankinė (inventorizuojami dažai
iš Sandėlio Nr. 1). Įmonė apskaitoje taiko periodiškai apskaitomą atsargų
būdą.

Vadovas išleidžia įsakymą apie inventorizacijos komisijos sudarymą.
Komisija patikrina sutartis su materialiai atsakingais asmenimis, gauna
reikalingus duomenis, pasiruošia inventorizacijai. Materialiai atsakingi
asmenys ruošia sandėlį inventorizacijai: rūšiuoja atsargas pagal
inventorizavimo būdą, atrenka atsargas, kurių realizavimo terminas
pasibaigęs arba baigiasi, sutvarko sandėlio patalpą, atlaisvina priėjimus
prie stelažų, lentynų, parengia sandėlio apskaitos duomenys, kurių gali
prireikti iškilus nesusipratimams, sandėlis aprūpinamas matavimo
priemonėmis (jeigu tokių reikia).

Kai komisija jau gali pradėti dirbti užantspauduojamos sandėlio
patalpos, kuriose saugomos atsargos. Materialiai atsakingi asmenys
komisijos primininkui atiduoda visus dar neatiduotus į buhalteriją
dokumentus, pasirašo, kad visus dokumentus į buhalteriją atidavė,
neužpajamuoto ar neapskaityto turto atsargų saugojimo patalpose nėra.
Komisija tikrina faktinę atsargų būklę. Kai sandėlio inventorizacija yra
jau atlikta, komisija parengia ir perduoda buhalterijai inventorizacijos
aprašus (1-4 priedai). Įmonės sandėlyje turėjo būti 10 000 Lt vertės
atsargų. Buhalterija sutikrina inventorizacijos aprašus su apskaitos
duomenimis, nustačius nukrypimus tikslina apskaitos duomenis ir perduoda
juos kartu su inventorizacijos aprašais inventorizacijos komisijai.
patikrinus, nustatyta, kad iš viso yra 9700 Lt vertės. Nustatytas vienų
atsargų 300 Lt trūkumas, už kuriuos kaltas materialiai atsakingas asmuo.
Komisija teikia siūlymą vadovui ką daryti su gautais rezultatais, po to
vadovas išleidžia sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į
apskaitą perduodamas buhalterijai. Buhalterija per 10 dienų įvykdo vadovo
sprendimą ir įregistruoja inventorizacijos rezultatus apskaitoje. Išvados
Įmonės, net ir tvarkydamos griežčiausią buhalterinę apskaitą,
kartkartėmis turi patikrinti, ar faktiniai ilgalaikio turto, žaliavų,
medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų
atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto likučiai yra
tokie patys kaip ir apskaitoje. Inventorizaciją reikia atlikti ne rečiau
kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, nes
kitu atveju įmonės savininkams ir kitiems informacijos vartotojams gali
būti pateikta klaidinga informacija apie įmonės turimo turto kiekį ir jo
vertę. Be to, jeigu prieš mokestinių metų pabaigą neatliekama
inventorizacija, gali būti neteisingai apskaičiuotas ir pelno mokestis.
Todėl, apibendrinus inventorizacijos eigos proceso detales, galima būtų
daryti tokias išvadas:
1. Inventorizacija tai įmonės turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių

palyginimas su apskaitos dokumentais. Visas įmonės turtas turi būti

inventorizuojamas. Jos rezultatų tvarką reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimas Nr. 719 “Dėl

inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”.
2. Išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės, kurios skirstomos

pagal priežastį, apimtį, pobūdį, inventorizuojamus objektus.Pagal

atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės (numatyta įmonės

metiniuose planuose) ir neplaninės (atlieka dėl netikėtai atsiradusių

aplinkybių). Kaip atlikti planinę inventorizaciją įmonė pasirenka pati

pagal savo veiklos specifikaciją (prekiautojai maisto produktais gali

atlikti inventorizaciją kas mėnesį, avalinės prekybos įmonės gal atlikti

inventorizaciją kartą į pusmetį).
3. Už teisingą įmonės inventorizacijos atlikimą didelė dalis atsakomybės

tenka pačiam įmonės savininkui, taip pat finansininkui bei materialiai

atsakingiems asmenims.
4. Pagrindinis inventorizacijos tikslas – nustatyti, kad kiekvienas turto

objektas yra įmonėje, o jeigu jo nėra, privalu išsiaiškinti priežastis.

Taip kaip inventorizacijos duomenys turi patvirtinti atskaitomybėje

įrašytus duomenis, pageidautina inventorizaciją atlikti paskutinėmis metų

dienomis, kad sąskaitų duomenys nebūtų iškraipyti dėl galimų apskaitos

klaidų ir kitų priežasčių. Bet tai labiau įmanoma atlikti tik labai

mažose įmonėse. Todėl dažniausiai inventorizacijos atliekamos likus

mėnesiui ar dviems iki metų pabaigos.
5. Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų:

pasirengimo (vadovas išleidžia įsakymą dėl komisijos sudarymo,

vyriausiasis finansininkas apmoko komisijos narius kaip reikia atlikti

inventorizaciją, paruošiamos inventorizavimo priemonės, buhalterija

sutikrina apskaitos dokumentus), tikrinimo natūra (komisija atlieka su

tam tikromis priemonės inventorizavimą), rezultatų išvedimo (surašomi

inventorizavimo aktai, sutikrinami su apskaitoje esančiais dokumentais ir

išvedami rezultatai), pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos

duomenų neatitikimo pašalinimo pateikimo (inventorizavimo

rezultatai pateikiami vadovui, komisija siūlo ką daryti jeigu

inventorizacijos metu išaiškėja trūkumas arba perteklius ir vadovas,

remiantis šiais pasiūlymais, išleidžia įsakymą kaip atitinkamai

buhalterija turi sutvarkyti apskaitą).
6. Atsargų inventorizacija atliekama remiantis Taisyklėse nustatytais

reikalavimais. Komisija yra apmokoma kaip ją atlikti, jai sudaromos visos

sąlygos netrukdomai dirbti pagal toje įmonėje vykdomą veiklą.
7. Inventorizacijos rezultatai forminami specialiais aprašais, sulyginami

su buhalterijoje esamais dokumentais ir išvados pateikiamos vadovui.

Jeigu rastas atsargų perteklius arba trūkumas, po komisijos siūlymų

vadovas įsako šiuos faktus į.registruoti apskaitoje.
8. Inventorizacija nėra ūkinė operacija, o tik materialinių gėrybių, lėšų

ir sąskaitų patikrinimas. Literatūra
1. BŪDVYTIENĖ D. Artėja inventorizacija – laukia darbai : [apie

inventorizacijos atlikimo tvarką]. Vadovo pasaulis. 2002, Nr. 10, p. 24-

26

2. BŪDVYTIENĖ D. Kaip atlikti inventorizaciją ir dokumentuoti jos

rezultatus. Vilnius, 1999. ISBN 9986-487-86-2

3. BŪDVYTIENĖ D., KRIAUČIŪNIENĖ I. Inventorizacija: visuotinio

susiskaičiavimo metas [interaktyvus]. Apskaitos ir mokesčių apžvalga,

2004 [žiūrėta 2004 m. rugsėjo 6 d.] Prieiga per internetą:

4. KVEDERIENĖ A. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai

ypatumai [interaktyvus], 2004 [žiūrėta 2004 m. rugsėjo 6 d.]. Prieiga

per internetą:

5. MARČĖNIENĖ D. Inventorizacija buhalteriniu požiūriu./ Mokesčių žinios.

2002, lapkr. 4-10 (Nr. 44), p. 6-7

6. RIBINSKIENĖ G. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita ir

apmokestinimas. Apskaitos ir mokesčių apžvalga. 2002, Nr. 1, p. 49-51.

7. Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo. LR Vyriausybės 1999 m.

birželio 3 d. nutarimas Nr. 719. Valstybės žinios, 1999, Nr. 50-1622.

8. LR pelno mokesčio įstatymas. Patvirtintas 2001 m. gruodžio20 d. Nr. IX-

675. Valstybės žinios, 2001, Nr. 110-3992

———————–
D 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

D 600 Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina xxx Lt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas)
xxx Lt

D 61 Veiklos sąnaudos
xxx Lt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

D 6005 Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas xxx Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

D 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

K 6005 Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas xxx Lt

D 61 Veiklos sąnaudos xxx
Lt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

K 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 600 Parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikaina xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 5221 Kitos netipinės veiklos pajamos xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 5221 Kitos netipinės veiklos pajamos xxx Lt

D 2435 Atskaitingi asmenys 300 Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 300 Lt

Leave a Comment