Atsargų inventorizacija

Įvadas

Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar samdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės sistemų.

Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų kontrolės sistemų.

Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra. Tam tikslui įmonės vadovas ar savininkas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriai paveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais), patikrinti esantį natūroje visą įmonės turtą.

Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, aplaidumui, galimui turto grobstymui.Apie tikrą padėtį, kaip yra naudojamas įmonės turtas, nori žinoti ne tik įmonės samdytas vadovas, bet ir jos savininkas.

Visos valstybinės kontroliuojančios inspekcijos, kontroliuodamos įmonių turto natūroje būvimą ir jo naudojimo tikslingumą, tuo pačiu tikrina kaip yra mokami mokesčiai ir taip kovoja su šešėline ekonomika Jeigu šios tikrinančios institucijos nustato tarp įmonėje registruoto ir tikrinimo natūroje metu rasto turto neatitikimo rezultatus, įmonė neišvengia skaudžių padarinių. Tuo atveju yra numatytos labai griežtos įmonei sankcijos ir jas pritaikius įmonė gali net bankrutuoti.

Turto tikrinimo natūroje būtinumą, jo atlikimo tvarką, rezultatų įforminimą nustato teisės norminiai aktai. Tam tikslui, Lietuvos

Respublikos Vyriausybė 1999 06 03 priėmė nutarimą Nr. 719, kuriuo patvirtino INVENTORIZACIJOS TVARKĄ, kurią 2004 m. liepos 12 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 876 (Valstybės žinios,2004, Nr. 109-

4084) pakeitė į „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”, kur nuosekliai ir aiškiai reglamentavo inventorizacijos eigą – nuo parengiamųjų darbų iki inventorizacijos dokumentų saugojimo įmonės archyve.

Inventorizacijos komisijos pagrindinis tikslas yra rastų problemų iškėlimas, o ne jų sprendimas. Galutinį konkretų sprendimo būdą priima įmonės samdytas vadovas arba savininkas.

Kursinio darbo analitinėje dalyje dėstoma inventorizacijos eiga, pasiruošimas ir konkrečiai atsargų inventorizacijos atlikimas bei inventorizacijos rezultatų apskaita. Tiriamojoje dalyje aprašoma išgalvotos įmonės konkretus pavyzdys, grindžiamas teorinėmis žiniomis.

1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys

Labai svarbu kiekvienam savininkui žinoti, koks yra natūroje turimas jo turtas ir to turto rezultatas, palyginus su buhalterinės apskaitos duomenimis. Tikrinant turtą natūroje, visada išsiaiškinama, koks turtas yra įmonėje, kokio jo netekta arba kokia dalis to turto apgadinta. Įmonėje esantis natūroje turtas yra svarbus tiek savininkams, tiek jų interesus įmonėje atstovaujantiems vadovams. Patikrinimas natūra ir atskleidžia turto netinkamo naudojimo faktus.

Kodėl yra tikrinamas turtas natūroje? Turto tikrinimą natūroje nulemia keletas priežasčių:

1. padeda užtikrinti turto saugumą;

2. padeda išsiaiškinti turto naudojimo efektyvumą;

3. padeda nustatyti jo buvimą ir naudojimą įmonės naudai;

4. padeda nustatyti tolesnio turto naudojimo galimybes;

5. sumažina turto grobstymo galimybes.

Be to, turtą natūroje privalu patikrinti įvykus vagystei ar stichinei nelaimei, nes tuo atveju reikia nustatyti nuostolių dydį ir suregistruoti likusį turtą.

Inventorizacija, tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos dokumentais. Todėl galima teigti, kad bet koks įmonės materialiojo turto objektų, skolų, įsipareigojimų realaus buvimo nustatymas gali būti vadinamas inventorizacija.

Kiekvienos įmonės veiklą reglamentuoja įstatymai ir norminiai aktai, kontroliuoja valstybės institucijos. Taigi, inventorizacija, kaip sudedamoji įmonės veiklos dalis, taip pat yra aptarta norminiuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja įmonės apskaitą ir mokesčius.

Inventorizacijos rezultatų tvarką bei įforminimą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimas Nr. 719 “Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės).

Inventorizacijos norminių teisės aktų reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tačiau įforminti inventorizacijos rezultatus vieniems ūkio subjektams yra privaloma, o kitiems tik rekomenduojama.

Taisyklių reikalavimai privalomi:

1. akcinėms bendrovėms;

2. uždarosioms akcinėms bendrovėms;

3. kooperatinėms bendrovėms;

4. žemės ūkio bendrovėms;

5. investicinėms bendrovėms;

6. valstybės įmonėms;

1. savivaldybių įmonėms;

2. viešosioms įstaigoms;

3. visuomeninėms organizacijoms;

4. visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams (asociacijoms, federacijoms, susivienijimams, konfederacijoms);

5. LR įsteigtoms užsienio valstybių įmonėms, jų susivienijimams, filialams ir atstovybėms;

6. biudžetinėms įstaigoms.

Taisyklių reikalavimai rekomenduojami:

1. individualioms (personalinėms) įmonėms;

2. tikrosioms ūkinėms bendrijoms;

3. komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms;

4. biurams (kontoroms).

Ūkio subjektuose, kuriuose inventorizacijos Taisyklių reikalavimai rekomenduojami, inventorizacija turi būti atlikta, tik juose kitaip gali būti įforminami inventorizacijos rezultatai, negu to reikalaujama

Taisyklėse. Čia gali būti surašomas laisvos formos inventorizacijos aktas arba pažyma. Inventorizacija ūkio subjektuose turi būti atliekama vykdant įstatymus ir kitus norminių aktų reikalavimus, o atsižvelgiant į jos tikslą, inventorizacija gali skirtis apimtimi ir dažnumu.

2. Inventorizacijos skirstymo požymiai, rūšys, dažnumas ir apimtis

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje.

1 schema. Inventorizacijos skirstymas

Pagal šią schemą išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės:

• pagal priežastį;

• pag…al apimtį;

• pagal pobūdį;

• pagal inventorizuojamus objektus.

Pagal atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės ir neplaninės.

Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto numatytą grafiką. Be to, jos gali būti atliekamos po stambių sutarčių įvykdymo, siekiant išsiaiškinti įrengimų būklę, jų panaudą, ar jie visi sugražinti į įmonę, ar realūs sunaudotų medžiagų kiekiai, kurie yra nurodyti darbų atlikimo aktuose ir pan. Neplaninėms priskiriamos tokios inventorizacijos, kurios atliekamos atsižvelgiant į aplinkybes, iš anksto nesiruošiant. Tokios inventorizacijos gali būti netikėtos, atliekamos kontrolės tikslais.

Metinė inventorizacija yra laikoma planine ir ji privaloma pagal įstatymus ir kitus norminių teisės aktų reikalavimus. Jos metu inventorizuojamas visas įmonės ir ne įmonės turtas, kuris tuo metu yra įmonėje, o taip pat įmonės turtas esantis kitose įmonėse. Metinė inventorizacija būna tik ištisinė.

Periodinė inventorizaciją atliekamą pagal numatytą planą arba sudarytą grafiką, iš anksto nustatytais periodais. Jį atliekamą dažniausiai tose įmonėse, kur atsargos apskaitomos periodiškai. Pvz. kasoje – grynųjų pinigų inventorizacija ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Pagal tikrinimo mastą inventorizacijos gali būti ištisinės, kai yra tikrinamas visas įmonės turtas, pagal visus balanso straipsnius. Tiek planinės, tiek neplaninės inventorizacijos gali būti dalinės arba atrankinės, kai inventorizuojami tik tam tikri balanso straipsniai ar kai kurių materialiniai atsakingų asmenų turimas turtas.

Dalinė inventorizacija yra atliekama tada, kai nebūtina inventorizuoti visą įmonės turtą, tačiau būtina patikslinti kurios nors turto dalies buvimą natūra arba patikrinti, ar tam tikra turto grupė atitinka apskaitos duomenis. Tokia inventorizacija atliekama po netikėtų įvykių: įsilaužimo į įmonės patalpas, vagysčių stichinių nelaimių, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims ir pan.

Atrankinė inventorizacija atliekama tada, kai norima inventorizuoti atskirą viename balanso straipsnyje apskaitomą turto dalį. Pvz. iš visų ilgalaikio materialiojo turto objektų inventorizuojami tik kompiuteriai.

Atlikus inventorizaciją, pagal Vyriausybės patvirtintas Taisyklių reikalavimus, įforminami inventorizavimo aprašai, kuriuose aiškiai ir įskaitomai surašomi rezultatai ranka arba techninėmis priemonėmis.

3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą

Kiekvienos įmonės vyriausiasis buhalteris atsako už įrašų teisingumą ir savalaikį atskaitomybės duomenų parengimą, kurie pagrįsti inventorizacijos duomenimis. Jis taip pat atsako už teisingą ir laiku teikiamą informaciją visoms atskaitingoms institucijoms, inventorizacijos atlikimą bei jos rezultatų įforminimą. Pagal Taisyklių 16 punktą, vyriausiasis buhalteris pamoko komisijos narius, kaip atlikti inventorizaciją ir įforminti inventorizavimo aprašus.

Nemaža dalis atsakomybės už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą tenka įmonės vadovui arba savininkui. Vadovui išleidus įsakymą pradedama rengtis inventorizacijai.

Įsakyme nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos ir pagal nurodytos dienos būklę jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją, nurodomas inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas, be to, komisija įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais. Už inventorizacijos rezultatų įforminimą ir savalaikį jos atlikimą atsako įmonės vadovas arba savininkas.

Nors Administracinių teisių pažeidimo kodekse (ATPK) nėra numatyta baudų už inventorizacijos neatlikimą arba neatlikimą laiku, tačiau galima tuo atveju pritaikyti kitus straipsnius, kur numatytos didelės baudos įmonei ir jos vadovui. Tai gali būti pritaikyti straipsniai tokie kaip:

1731 str. „Apskaitos taisyklių pažeidimas”, pagal jį bauda gali būti skiriama, jeigu įmonėje neatlikta metinė inventorizacija; 1732 str.

„Statistikos duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas”, 1721 str. „Ataskaitų ir dokumentų apie įmonės pajamas, turtą, pelną, ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimus bei mokesčių vengimas” ir eilė kitų straipsnių.

Už inventorizacijos atlikimą ir tinkamą rezultatų įforminimą atsako vadovas arba įmonės savininkas ir vyriausiasis finansininkas. Vadovas įsakymais patvirtina darbuotojų materialinę atsakomybę, dalyvavimą inventorizacijos komisijos darbe ir kitus klausimus, kurie susieti su inventorizacija. Be to, tai turi būti aptarta darbuotojų darbo sutartyse ir pareigybiniuose nuostatuose. Jeigu visą tai yra atlikta, tuomet galima reikalauti iš darbuotojų atsakomybės, o už pavedimų neatlikimą taikyti įvairias sankcijas, sutinkamai su įmonės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais.

4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai

Prieš pradedant inventorizaciją, svarbu apibrėžti jos objektą.

Patvirtintos Inventorizacijos Taisyklės reikalauja, kad visos įmonės inventorizuotų:

ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas (įsipareigojimus).

Šie straipsniai turi būti inventorizuojami ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja per laikotarpį, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30

d.

Vadinasi didžiajai daliai įmonių, inventorizacijai atlikti parankiausias metas – paskutinis metų ketvirtis. Kadangi inventorizacijos duomenys turi patvirtinti atskaitomybėje įrašytus duomenis, pageidautina inventorizaciją atlikti paskutinėmis metų dienomis, kad sąskaitų duomenys nebūtų iškraipyti dėl galimų apskaitos klaidų ir kitų priežasčių. Tačiau tai atlikti įmanoma tik labai mažose įmonėse. Todėl dažniausiai inventorizacijos atliekamos likus mėnesiui ar dviems iki metų pabaigos.

Svarbiausia, kad per laikotarpį nuo inventorizacijos atlikimo dienos iki finansinių metų pabaigos inventorizuotų straipsnių likučiai pasikeistų nedaug. Taip netiesiogiai būtų garantuota, kad per šį laikotarpį apskaitoje nebus padaryta reikšmingų klaidų.

Inventorizaciją tai pat privaloma atlikti ir kitais atvejais:

reorganizuojant įmonę (turi būti inventorizuojamas visas įmonės turtas pagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę), likviduojant įmonę (taip pat inventorizuojamas visas įmonės turtas pagal likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę), keičiantis materialiai atsakingiems asmenims (turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui, pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę), išnuomojus turtą (turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę), nusprendus perkainoti turtą (turtas inventorizuojamas pagal perkainojimo dienos būklę), nustačius plėšimo, grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus (pagal jų nustatymo dienos būklę, tai yra nedelsiant), nustačius vertybių gedimą (pagal gedimo nustatymo dienos būklę, tai yra nedelsiant), įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui (kai tik įmanoma, inventorizuojama likusi turto dalis).

Įmonės, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus privalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinės inventorizacijos terminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nes auditoriaus dalyvavimas metinėje inventorizacijoje yra būtinas kaip viena iš audito procedūrų pagal LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto reikalavimus audito darbo dokumentams.

Įmonėje inventorizuojamas visas joje esantis turtas, kuris yra įtrauktas į apskaitą arba dėl kokių nors priežasčių neįtrauktas į apskaitą.

Inventorizuojamas tiek nuosavas turtas, tiek gautas iš trečiųjų asmenų, tiek nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti, tiek esantis kelyje (nupirktas, bet negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas ir pan.).

Inventorizuojamo turto sudėtis pavaizduota 2 schemoje.

2 schema. Privalomo inventorizuoti įmonės turto rūšys

Pagal Taisyklių 3 punkto nuostatas inventorizuojamą įmonės turtą sudaro šie turto objektai:

1. ilgalaikis materialusis turtas;

2. ilgalaikis nematerialusis turtas;

3. žaliavos;

4. medžiagos;

5. kuras;

6. pašarai;

7. prekės perpardavimui;

8. pagaminta produkcija;

9. nebaigta gamyba;

10. nebaigti remonto darbai;

11. nebaigta statyba;

12.savos gamybos pusfabr…ikačiai;

13. nebaigti mokslo tiriamieji darbai;

14. kitos atsargos;

15. investicijos;

16. vertybiniai popieriai;

17. pinigai;

18. gautos skolos;

19. mokėtinos skolos.

LR Vyriausybės patvirtintose Inventorizacijos taisyklėse pati inventorizacija tapatinama su revizija, nes kai kurios turto rūšys –

ilgalaikis nematerialusis turtas, investicijos, skolos – kitaip ir negali būti inventorizuojamos, tik atliekant jų registravimą apskaitoje pagrindžiančių dokumentų reviziją.

5. Inventorizacijos eiga

5.1 Inventorizacijos organizavimas

Inventorizacija, priklausomai nuo įmonės dydžio ir turimo turto, gali trukti gana ilgai – iki kelių mėnesių. Kad šis procesas vyktų sparčiau, tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus. Jų trukmė turi būti nustatyta vadovo įsakymu.

Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų:

pasirengimo;

tikrinimo natūra;

rezultatų išvedimo;

pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo pašalinimo pateikimo.

Priklausomai nuo įmonės poreikių šie etapai gali būti dar labiau detalizuojami. Tikrinimą natūra sudaro du etapai – ilgalaikio materialiojo turto, atsargų natūra tikrinimas ir dokumentų (skolų, ilgalaikio nematerialiojo turto, investicijų) tikrinimas. Šie darbai gali būti atliekami nuosekliai, kai įmonėje sudaryta viena komisija, ir lygiagrečiai, kai sudaromos kelios nedidelė komisijos, kurios atlieka atskirus inventorizacijos darbus, o jų veiklą koordinuoja centrinė komisija.Bendra inventorizacijos organizavimo ir vykdymo eiga pavaizduota 3 schemoje.

3 schema. Inventorizacijos organizavimas 5.2.

Pasirengimas atsargų inventorizacijai

Pasirengimas inventorizacijai įmonėje pradedamas nuo vadovo arba savininko įsakymo (potvarkio) išleidimo. Įsakyme nurodoma inventorizacijos komisijos sudėtis (jei sudaromos kelios komisijos, tai visų komisijų sudėtys, išskiriama centrinė komisija), įvardijama, kokios vertybės ir įsipareigojimai bus inventorizuojami, nustatomi inventorizacijos atlikimo pradžios ir pabaigos terminai, pagal kurios dienos būklę turi būti atliekama inventorizacija.

Taip pat įsakyme įpareigojama inventorizacijos rezultatus įforminti dokumentais, tai yra sudaryti inventorizacijos aprašus bei sutikrinimo žiniaraščius ir juos pateikti vadovui nurodytą dieną. Jei įmonėse sudaromos kelios inventorizacijos komisijos, tai dažniausiai šių komisijų darbui kontroliuoti yra sudaroma centrinė inventorizacijos komisija. Ši komisija vadovauja visų inventorizacijos komisijų darbui ir jį koordinuoja.

Pagal įmonėje atliekamų inventorizacijų dažnumą vadovas savo įsakymu gali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją. Sudaryti tokią komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai, pavyzdžiui, naudojant periodinį atsargų apskaitos būdą.

Į įsakymą dėl nuolatinės inventorizacinės komisijos sudarymo įtraukus anksčiau minėtus duomenis (pagal kurios dienos duomenis turi būti atliekamos inventorizacijos, jų atlikimo terminus ir kt.), kiekvienų metų pabaigoje nebūtina rengti atskiro įsakymo.

Į inventorizacijos komisiją (komisijas) turi būti skiriami kompetentingi įmonės darbuotojai, gerai išmanantys inventorizacijos atlikimo procedūras bei rezultatų įforminimo tvarką. Tai svarbu dėl to, kad inventorizacijos metu nustačius neatitikimus, šie faktai būtų kvalifikuotai dokumentuoti. Priešingu atveju įmonei bus žymiai sunkiau išaiškinti kaltus asmenis ir pareikšti jiems pretenzijas. Jeigu įmonėje nėra pakankamai kvalifikuotų specialistų, inventorizacijos tvarkoje numatyta galimybė juos pasamdyti vien šiam darbui. Į komisijas negalima traukti materialiai atsakingų už inventorizuojamas vertybes asmenų. Jie turi dalyvauti ir stebėti komisijų darbą, nes atsako už vertybių apsaugą, todėl be šių žmonių niekam nevalia tų vertybių tyrinėti.

Prieš pradėdama inventorizacijos darbą, komisija taip pat privalo patikrinti, ar su visais materialiai atsakingais asmenimis yra sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys.

Su vadovo įsakymu dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi būti supažindinami visi į ją įtraukti darbuotojai ir materialiai atsakingi asmenys. Tai atliekama pasirašytinai. Jei įmonė yra sudariusi sutartį su audito įmone, tai ji turėtų pakviesti ir auditorių atstovą dalyvauti inventorizacijose. Tai labai svarbu, nes vien dėl šios priežasties auditoriai negalės pateikti besąlyginės

Išvados

Įmonės vadovas arba savininkas turi užtikrinti, kad inventorizacijos komisija (komisijos) būtų aprūpinta visomis tam darbui atlikti būtinomis priemonėmis: atitinkamais blankais, patalpų plombavimo, skaičiavimo priemonėmis, svėrimo ir matavimo prietaisais. Prieš pradėdama inventorizaciją, komisija pareikalauja materialiai atsakingų asmenų pateikti visus jų turimus pirminius dokumentus. Šie materialiai atsakingo asmens pateikti pirminiai dokumentai pažymimi įrašu „iki inventorizacijos”.

Juose komisijos pirmininkas nurodo gavimo datą ir pasirašo. Dokumentai perduodami į buhalteriją duomenų, pagal kuriuos atliekama inventorizacija, patikslinimui. Pradėjus inventorizaciją reikalaujama, kad materialiai atsakingas asmuo savo parašu patvirtintų, kad visus pirminius dokumentus yra perdavęs į buhalteriją. Toks jo patvirtinimas yra vienas iš privalomų inventorizavimo aprašų rekvizitų.

Nors inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiau juose dalyvauja visi įmonės padaliniai. Ji…e yra iš anksto informuojami kada planuojama pradėti ir baigti inventorizaciją. Ypač daug darbų tenka buhalterijai, nes turi būti atliekama tam tikra revizija, kad būtų galima atsakyti į klausimus, komisijos iškeltus prieš pradedant inventorizaciją.

Pasirengimo inventorizacijai darbai ir jų seka vaizduojami 4 schemoje.

4 schema. Pasirengimo inventorizacijai darbai

Paprastai inventorizacinė komisija iškelia problemas, o jas sprendžia atitinkami darbuotojai, kurių kompetencijai priklauso tai atlikti.

Komisijos pirmininkas apie nesklandumus informuoja įmonės vadovą, o jis imasi priemonių iki inventorizacijos pradžios nesklandumams pašalinti:parašo trūkstamus įsakymus, sudaro materialinės atsakomybės sutartis ir pan.

Iki įsakyme nurodytos inventorizacijos pradžios datos būtina apsirūpinti inventorizacijai įforminti reikalingais blankais. LR

Vyriausybės nustatytos Taisyklės inventorizacijos aprašų formos nereglamentuoja, tik nurodo, kokie privalomieji rekvizitai turi būti juose.

Kadangi skirtingoms turto rūšims nustatyti skirtingi inventorizacijos aprašo rekvizitai, todėl remiantis Taisyklių 17 ir 55 p. reikalavimais, atskiri aprašai sudaromi pagal šiuos požymius:

1) turto buvimo vieta;

2) inventorizacijos metu gautas turtas;

3) inventorizacijos metu išduotas turtas;

4) materialiai atsakingas asmuo;

5) buhalterinės apskaitos sąskaita, kurioje turtas apskaitomas;

6) išsinuomotas turtas;

7) nuomojamas turtas;

8) sugedęs ir netinkamas naudoti turtas;

9) priimtas perdirbti, saugoti, perduoti ar parduoti turtas.

Atliekant inventorizaciją sandėliuose, pravartu prieš pačią inventorizaciją atskirai sudaryti tam tikrų darbų sąrašą, kuriuos turi atlikti materialiai atsakingas asmuo. Šių darbų atlikimą kontroliuoja inventorizacijos komisija. Tokie darbai pavaizduoti 5 schemoje.

5 schema. Sandėlio paruošimo inventorizacijai darbai, kuriuos atlieka materialiai atsakingas asmuo 5.3.

Atsargų inventorizacijos atlikimas

Inventorizacija atliekama kiekvienoje turto buvimo vietoje ir pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį. Kiekvienai vietai surašomi atskiri inventorizacijos aprašai. Taisyklėse reikalaujama, kad inventorizacijos komisija, atvykusi į inventorizacijos vietą, užantspauduotų turto saugojimo patalpas, rūsius ir kitas vietas, turinčias atskirus įėjimus. Tačiau dėl įvairių priežasčių tai padaryti ne visada pavyksta. Todėl inventorizacijos komisija turi imtis kitų priemonių, kad inventorizacijos metu nebūtų galima tą patį turto objektą komisijai pateikti kelis kartus.

Viena iš tokių priemonių galėtų būti tam tikros etiketės, kuriomis pažymimi apžiūrėti daiktai. Etiketėse svarbu pažymėti inventorizacijos datą bei pagal įmonėje priimtą tvarką turtui priskirtus identifikavimo požymius, pavyzdžiui, nomenklatūrinius numerius ir pan. Šias etiketės rekomenduojama laikyti nuolat, nes dingus ar sunaikinus apskaitos dokumentus ar inventorizacijos aprašus, pagal jų duomenis galima pagrįsti, jog buvo atlikta inventorizacija ir turtas įmonėje buvo. Svarbiausia yra pažymėti turto objektą, nurodant inventorizacijos datą.

Patikrinus, ar yra reikalingos matavimo ir skaičiavimo priemonės, pradedama inventorizacija. Kiekvienas inventorizuojamo turto objektas įrašomas inventorizacijos apraše tokiu pavadinimu, kokiu yra įregistruotas apskaitoje.

Atliekant atsargų inventorizaciją, jos metu būtinai turi dalyvauti materialiai atsakingi asmenys. Šių asmenų nedalyvavimas inventorizacijoje galimas tik dėl staigios pastarųjų ligos arba mirties atveju, taip pat kai asmuo, nepranešęs darbdaviui, ilgam pasišalina iš darbovietės ir jo nerandama nurodytoje gyvenamoje vietoje, kai jis nušalinamas nuo darbo.

Kai jau pasiruošta atsargų inventorizavimui, komisija pradeda savo darbą tokiu principu:

1) užantspauduojamos patalpos, kuriose jos saugomos;

2) materialiai atsakingi asmenys komisijos primininkui atiduoda visus dar neatiduotus į buhalteriją dokumentus, pasirašo, kad visus dokumentus į buhalteriją atidavė, neužpajamuoto ar neapskaityto turto atsargų saugojimo patalpose nėra;

3) komisija, prieš pradėdama matuoti ar sverti, patikrina, ar veikia matavimo priemonės, ar prie svarstyklių yra reikalingi svarsčiai, paruošiamos atitinkamai patalpos;

4) inventorizuojant atsargas, jos yra pasveriamos, suskaičiuojamos, išmatuojamos iš eilės kiekvienoje saugojimo patalpoje. Supakuotos atsargos, jeigu pakuotės nepažeistos, gali būti tikrinamos atrankos būdu.

Tačiau būtina ne mažiau kaip 10% visų pakuočių turinį perskaičiuoti.

Matavimo ir svėrimo aktai bei techniniai skaičiavimai pridedami prie inventorizacijos aprašų. Kai atsargos yra saugomos krūvomis, pavyzdžiui, dolomitinė skalda, smėlis ir pan., tokios krūvos yra išmatuojamos ir, nustačius jų apimtį techniniais skaičiavimais, apskaičiuojamas jose esančių atsargų kiekis. Tokiu atveju, surašant faktinius duomenis į aprašus, būtina įvertinti tokių skaičiavimų paklaidas. Jeigu sandėliuose esančios atsargos nebaigiamos inventorizuoti per vieną dieną, tai išeinant komisijai iš patalpų, jos yra užrakinamos materialiai atsakingo asmens raktu ir plombuojamos inventorizacijos komisijos pirmininko plombavimo replėmis arba užantspauduojamos.

Inventorizuojant atsargas, patartina atkreipti dėmesį į greitai gendančias ir riboto naudojimo atsargas. Pastebėjus pasenusias ar nekokybiškas atsargas, geriausia jas įtraukti į atskirą inventorizacijos aprašą, kuriuo remiantis po inventorizacijos bus sudaromi nurašymo aktai. Inventorizacijos metu leidžiama atsargas iš saugojimo vietų pagal vidaus apskaitos ar išrašytus pardavimo dokumentus priimti ir išduoti, tačiau jos turi būti įrašomos į atskirus aprašus. Išvengiant įvairių nesklandumų patartin…a tikrinti pajamavimo dokumentus, kad materialiai atsakingi asmenys visuose dokumentuose vartotų pirkimo dokumente nurodytą pavadinimą. Jeigu atsargos importuojamos, reikia sekti, kad pavadinimas visur būtų tiksliai ir vienodai išverstas.

5) Ypatingas dėmesys per inventorizaciją skiriamas prekių išvaizdai bei kokybei. Netinkamos parduoti prekės atrenkamos ir sudaromi atskiri inventorizacijos aprašai. Į atskirus aprašus taip pat surašomos prekės, kurių realizavimo terminas baigiasi ir prekės, kurių realizavimo terminas jau praėjęs.

6) Dalis atsargų įmonėse apskaitomos kaip nebaigta gamyba. Tokias atsargas nėra sudėtinga pasverti ir suskaičiuoti, bet prieš pradedant inventorizuoti nebaigtą gamybą, reikia visus gatavus gaminius užpajamuoti kaip gatavą produkciją. Atliekant tokių atsargų inventorizaciją, reikėtų nepamiršti technologinių procesų įtakos žaliavų ar atsargų kiekiams, įvertinti leistinas matavimo ar svėrimo paklaidas. Perdirbimo įmonėse, kur vyksta nenutrūkstami gamybos procesai, dalis atsargų visuomet būna gamybos linijose. Jos dažniausiai jau būna įformintos išdavimo iš sandėlio į gamybos vietą dokumentais ir turi būti priskiriamos nebaigtai gamybai. Atsargų kiekiai nustatomi techniniais skaičiavimais.

Sudėtingiau patikrinti atsargas, kurios gamybos proceso metu keičia pavidalą, pavyzdžiui, iš mėsos daromi pusgaminiai. Tokiais atvejais vadovaujamasi patvirtintais standartais, technologijomis, skaičiavimais.

Nustatyti trūkumus ar perteklių kai kuriais atvejais galima tik netiesiogiai.

7) Inventorizuojant remonto darbus įmonėse, teikiančiose remonto paslaugas, tikrinami užsakymai, paskyros, darbo vietoje esančios nepanaudotos detalės. Kai remonto darbai atliekami vadinamuoju ūkio būdu (tose įmonėse, kurios savo turtą remontuoja savo atskiruose padaliniuose), taip pat tikrinamos paskyros remonto darbams atlikti, detalių ir kitų medžiagų išdavimo iš sandėlio į remonto darbų vietą dokumentai, dar nesunaudotos atsargos, esančios darbo vietose.

8) Atsargos kelyje inventorizuojamos tikrinant jų išsiuntimo dokumentus.

Kelyje esančioms atsargoms parengiami atskiri inventorizacijos aprašai.

Atsargos kelyje inventorizacija atliekama pagal apskaitos duomenis. Į

inventorizacijos aprašus surašomi duomenys iš išsiuntimo dokumentų.

Papildomai aprašuose nurodomi šių dokumentų rekvizitai, išsiuntimo vieta.

Gavus iš įmonių, kurioms atsargos buvo perduotos, inventorizacijos aprašus, įmonės atsargų savininkės pagal dokumentus surašyto inventorizacijos aprašo duomenys palyginami su gautaisiais, o nustačius neatitinkamus sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai ir imamasi veiksmų neatitinkamų priežastims išsiaiškinti.

Prie atsargų kelyje priskiriamos ir importuojamos atsargos, už kurias įmonė jau sumokėjo ir turi įsigijimo dokumentus, bet jos dar tik gabenamos į įmonę arba yra muitinėje. Tokiu atveju, inventorizuoti atsargas pagal Taisyklių reikalavimą yra sudėtinga, nes iškyla įvairių problemų tokių kaip, neatitikimai tarp sutartyje pasirašymo datos dėl prekės įsigijimo ir muitinėje pristatymo datos ir pan.

Tais atvejais, kai pristatymo sąlygos sąskaitoje nenurodytos, paprastai nėra nežinoma, kurią datą laikyti prekių pirkimo ir kartu įregistravimo 205 sąskaitoje data. Jeigu data nustatoma iš sutarties, tai muitinės deklaracijoje nurodytos pristatymo sąlygos neatitinka sutarties.

Dažnai paaiškėja, kad muitinės deklaracijoje nurodyta pristatymo sąlyga EXW (iš įmonių), įrašai sąskaitoje Atsargos kelyje daromi atgaline data ir tuoj pat, kadangi atsargos jau gautos, ši sąskaita uždaroma. Gali būti, kad metinės inventorizacijos atlikimo metu 205 sąskaitoje likučiai buvo ir turėjo būti atlikta šių atsar…gų inventorizacija.

9) Kai įmonės pagal sutartis priima iš kitų įmonių atsargas perdirbti, šios atsargos inventorizuojamos kaip trečiųjų asmenų turtas, t.y. sudaromi 3

inventorizacijos aprašo egzemplioriai, pagal kiekvieną savininką atskirai. Kiti veiksmai tokie pat, kaip ir inventorizuojant savo atsargas ar nebaigtą gamybą. Prie tokio turto priskiriami ir remontui iš užsakovų priimti daiktai. Tačiau kadangi toks turtas įmonėje būna palyginti trumpai ir jo buvimas yra pagrįstas užsakymo priėmimo kvitu ar kitu dokumentu, trečiasis inventorizacijos aprašo egzempliorius nesudaromas ir turto savininkui nesiunčiamas.

10) Atlikus įmonės atsargų inventorizaciją, aprašai perduodami į buhalteriją sutikrinti su apskaitos duomenimis. Jeigu atsargos apskaitomos nuolat, konkrečiųjų kainų ar svertinio vidurkio būdu išvedamomis kainomis, atsargos įvertinamos pagal apskaitos duomenis ir išvedami konkrečių nerastų atsargų trūkumų dydžiai. Atsargų pertekliaus įvertinimas Taisyklėse neaptariamas. Tai galima atlikti įmonės vadovo nustatyta tvarka. Kai atsargos įmonėje apskaitomos periodiškai, rasti faktiški likučiai (pagal inventorizacijos aprašus) turi būti įkainoti atitinkamos atsargų rūšies, įsigytos paskiausiais prieš inventorizacijos pradžią, kainomis.

6. Inventorizacijos įforminimo tvarka

Inventorizacija įforminama sudarant inventorizavimo aprašus, kurie aiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis.

Inventorizavimo aprašas yra pagrindinis inventorizacijos dokumentas, jo privalomieji rekvizitai yra:

įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento sudarymo pradžios ir pabaigos data bei vieta, inventorizuojamų objektų pavadinimai, inventorizuojamų objektų matavimo rodikliai, kiekis, kaina, suma arba tik suma, arba tik kiekis, inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų vardai, pavardės, pareigos ir parašai.

Ilgalaikio turto, pinigų, specialių apskaitos dokumentų blankų, žaliavų, medžiagų, prekių, taros, atsarginių dalių ir kito turto inventorizavimo apraše dar turi būti šie papildomi rekvizitai:

• raštiškas materialiai atsakingo asmens patvirtinimas, kad visi pajamų ir išlaidų dokumentai atiduoti į buhalteriją, gautas turtas užpajamuotas, o nurašytasis – išduotas,

• paskutiniųjų pajamų ir išlaidų dokumentų numeriai ir datos,

• įrašas: „Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą turtą komisija man dalyvaujant patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau”, po kuriuo pasirašo materialiai atsakingas asmuo (asmenys).

Pažymėtina tai, kad materialiai atsakingo asmens (asmenų) reikalavimu komisija turi perskaičiuoti (persverti, išmatuoti) inventorizuojamą turtą.

Jeigu ir po pakartotinio patikrinimo materialiai atsakingas asmuo (asmenys)

atsisako pasirašyti inventorizavimo aprašą, tai atsisakymo priežastys turi būti išdėstomos raštu. Šiuo atveju materialiai atsakingas asmuo (asmenys)

turi raštu paaiškinti atsisakymo priežastis ir pasirašyti šį paaiškinimą, kuris pridedamas prie inventorizavimo aprašo. Jeigu inventorizacija atliekama dėl to, kad materialiai atsakingi asmenys keičiasi, tai inventorizavimo apraše turtą perduodantis asmuo pasirašo, kad jį perdavė, o priimantysis – kad priėmė

Inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą, vertybinius popierius, skolas ir nuosavybės teises, inventorizavimo apraše turi būti nurodomi dar ir šie papildomi rekvizitai:

• ilgalaikio materialiojo turto – inventoriaus numeris, trumpa techninė charakteristika, naudojimo pradžios metai ir mėnuo;

• vertybinių popierių – nominalioji ir įsigijimo vertė;

• skolų ir nuosavybės teisių – atsiradimo data.

Atskiri inventorizavimo aprašai sudaromi pagal turto buvimo vietas, inventorizavimo metu gautą turtą, inventorizavimo metu išduotą turtą, materialiai atsakingus asmenis, buhalterinės apskaitos sąskaitas.

Inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys. Pirmasis inventorizavimo aprašo egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas į buhalteriją, o antrasis – materialiai atsakingam asmeniui.

Visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į aprašus, kuriuose nurodomas jo įrašo eilės numeris, pavadinimas, rūšis (techninė charakteristika), kiekis, kaina ir suma. Kiekvieno aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais įrašomas faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais (susumavus lape įrašyto turto kiekį natūriniais rodikliais neatsižvelgiant į matavimo vienetą), žodžiais nurodomas paskutiniojo įrašo eilės numeris. Neužpildytos lapo eilutės perbraukiamos. Paskutinio aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais įrašomas paskutiniojo įrašo eilės numeris, faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais (susumavus visuose, įskaitant ir paskutinįjį, aprašo lapuose nurodytą turto kiekį natūriniais rodikliais) ir faktiškai rasto turto suma.

Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventor…izuotų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių neatitikimų, inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų darbuotojų raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Pagal pateiktus paaiškinimus, inventorizacijos komisija nustato aptiktų turto trūkumų, nuostolių ir gedimo, taip pat pertekliaus pobūdį ir rekomenduoja panaikinti inventorizacijos duomenų skirtumus.

Nustatytas turto perteklius užpajamuojamas. Turto trūkumas priskiriamas prie gautinų už turto trūkumus sumų (jeigu numatoma trūkumų sumas išieškoti) arba netekimų (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma).

Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės administracijos vadovas arba savininkas. Remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu dėl inventorizacijos rezultatų įtraukimo į apskaitą, šie rezultatai per dešimt dienų po sprendimo priėmimo turi būti įrašomi į atitinkamas buhalterinės apskaitos sąskaitas.

Galutinai inventorizacijos byla laikoma suformuota, kai gaunamas įmonės vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įregistravimo apskaitoje. Šie dokumentai įmonės archyve saugomi 10 metų.

7. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumai

Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 7 straipsnyje nustatyta, kad pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą. PMĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pelno mokesčiui skaičiuoti įmonė gali naudoti buhalterinėje apskaitoje taikomus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus. Vadinasi, ir skaičiuojant pelno mokestį, inventorizacijos metu nustatytas turto perteklius turi būti priskiriamas įmonės apmokestinamoms pajamoms, o trūkumas, jeigu jo sumos išieškoti neįmanoma, priskiriamas prie netekimų, t. y. prie neleidžiamų atskaitymų.

Tam tikrais atvejais, atlikus prekių (produkcijos) inventorizaciją, nustatytas šio turto trūkumas gali būti priskiriamas leidžiamiems atskaitymams (arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, jeigu trūkumas priskiriamas natūralios netekties nuostoliams).

Tuo atveju, kai prekių trūkumas ar perteklius nustatomi inventorizuojant vienarūšes prekes, tai inventorizacijos komisijos siūlymu įmonės administracijos vadovas ar savininkas gali priimti sprendimą perrūšiuoti vienarūšes prekes.

Jeigu inventorizuojamų vienarūšių prekių perteklius ar trūkumas nustatomas dėl įmonės sandėlyje padarytos parduotų prekių apskaitos klaidos (t. y., kai parduodant vienas vienarūšes prekes buvo nurodyta, kad parduotos kitos vienarūšės prekės), tai įmonės administracijos vadovo ar savininko sprendimu perrūšiuotų prekių trūkumą galima laikyti įmonės sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, o perteklių – įmonės apmokestinamomis pajamomis.

Pavyzdžiui, avalynės parduotuvėje inventorizacijos metu nustatomas to paties modelio ir tos pačios įsigijimo kainos (130 Lt) juodos spalvos batų trūkumas, o rudos spalvos batų perteklius. Batų perteklius ir trūkumas susidarė dėl klaidingos batų pardavimo apskaitos. Įmonės administracijos vadovas priėmė sprendimą perrūšiuoti šiuos batus. Šiuo atveju juodų batų įsigijimo kainos trūkumas gali būti priskirtas įmonės leidžiamiems atskaitymams, o rudos spalvos batų įsigijimo kainos perteklius – apmokestinamoms pajamoms.

Jeigu inventorizacijos komisija, atlikusi prekių (produkcijos, žaliavų) inventorizaciją jų saugojimo vietose ir radusi trūkumų (faktiškus prekių likučius palyginusi su apskaitos duomenimis), nustato, kad prekių ar produkcijos (kiekio, svorio) trūkumas susidarė dėl natūralios netekties, ir šį faktą patvirtina įmonės administracijos vadovas (savininkas), tai prekių (produkcijos) trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams.

Pagal PMĮ 23 straipsnio nuostatas, įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti faktiškai patirtų prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) natūralios netekties nuostolių sumas, tačiau ne didesnes kaip 1 proc. visų (t. y. ir apmokestinamų, ir neapmokestinamų) pajamų.

Suma, iki kurios šių nuostolių suma gali būti atskaityta iš pajamų, – 1 proc. pajamų – yra apskaičiuojama nuo metų pradžios didėjimo tvarka. Prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių sumos, didesnės kaip 1 proc. visų pajamų, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Inventorizacijos metu nustatytas sandėliuojamų prekių trūkumas priskiriamas natūralios netekties nuostoliams, jei jis susidaro dėl tų prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) specifinių savybių ar biologinių procesų (drėgmės išgaravimo, kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.)

netenka svorio arba išdulka, išbyra ar sudūžta, išsilaisto.

Inventorizacijos metu nustatytas prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs d…ėl pirkėjų užmaršumo (vagysčių), taip pat gali būti priskiriamas natūralios netekties nuostoliams, tačiau tik prekių (produkcijos) pardavimo vietose, t. y. prekybos savitarnos salėse. Prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl vagysčių iš kitų vietų (pvz., iš parduotuvių sandėlių ar kitų saugojimo vietų) ir dėl grobstymų, natūralios netekties nuostoliams nepriskiriamas.

Natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami dėl prekių (produkcijos, žaliavų) gedimo ar broko susidarę nuostoliai. Tačiau dėl uogų, daržovių, vaisių ir grybų gedimo susidariusiems nuostoliams taikoma išimtis. Šie inventorizacijos metu nustatyti nuostoliai priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Natūralios netekties nuostoliais nelaikomi nuostoliai, susiję su prekių nekokybiškumu ar netinkamumu vartoti dėl realizacijos terminų pasibaigimo. Nuostoliai, patirti dėl stichinių nelaimių, natūralios netekties nuostoliams taip pat nepriskiriami.

Pažymėtina, kad prekių (produkcijos) natūralios netekties nuostoliai ribojamų dydžio leidžiamais atskaitymais pripažįstami tik tada, kai jie nustatomi inventorizacijos metu, nustatomi kiekvienu atskiru atveju (pvz., prekybos salėje sudužo stiklainiai su konservuotais maisto produktais, suplyšo maišeliai su biriais maisto produktais, transportavimo metu prekės neteko svorio ir pan.) arba apskaičiuojami pagal specialias žinybines metodikas. Tačiau, jeigu specialiose žinybinėse metodikose nustatytos natūralios netekties matavimo paklaidos normos, tai šios normos, apskaičiuojant pelno mokestį, netaikomos.

8. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita

Įmonių, disponuojančių gausybe įvairių rūšių atsargų, buhalteriai metų pabaigoje dažnai susiduria su klausimu, kaip finansinėje apskaitoje užregistruoti per atsargų inventorizaciją nustatytą atsargų trūkumą bei perteklių.

Remiantis Taisyklėmis nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės administracijos vadovas. Nustatytas prekių trūkumas vadovo sprendimu gali būti priskiriamas prie gautinų sumų (jeigu numatyta trukumų sumas išieškoti) arba veiklos sąnaudų (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma). Inventorizacijos komisija susumuoja rezultatus ir pateikia juos įmonės vadovui. Komisijos išvadose būna nurodyta, kur ir kiek prekių bei atsargų galėjo susidaryti trūkumas arba perteklius. Vadovas, gavęs tokias išvadas, savo įsakyme nurodo prekes arba atsargas perrūšiuoti, likusį trūkumą nurašyti arba išieškoti iš nustatytų kaltų asmenų, o perteklių užpajamuoti. Iki vadovo sprendimo per inventorizaciją nustatyti skirtumai turėtų būti užregistruoti tranzitinėje

Laukimo sąskaitoje (siūloma „Pačiolio” metodinėse medžiagose). Šios sąskaitos paskirtis – parodyti inventorizacijos rezultatą (trūkumą ar perteklių) nuo jo nustatymo iki vadovo sprendimo dėl rezultatų parodymo apskaitoje.

Trūkumo registravimas

Buhalterinis įrašas daromas atsižvelgiant į atsargų apskaitos metodą.

Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, per inventorizaciją nustatytas prekių trūkumas registruojamas atliekant įrašą:

Kai įmonės vadovas priima sprendimą trūkumą padengti perrūšiuojant prekes, trūkstamų prekių vertė priskiriama parduotų prekių savikainai (jeigu klaidingai nurašytos prekės buvo parduotos per tą patį ataskaitinį laikotarpį).

Įmonės vadovo sprendimas dėl kitų prekių trūkumų nurašymo į netekimus apskaitoje registruojamas įrašu:

Registruojant apskaitoje inventorizacijos rezultatus po metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo, visa trūkstamų prekių vertė nurašoma į veiklos sąnaudas.

Apskaitoje taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, parduotų prekių savikaina apskaičiuojama tik atlikus inventorizaciją. Todėl prekių perrūšiavimas dažniausiai nedaro įtakos parduotų prekių savikainos sumai.

Tačiau pats perrūšiavimas atliekamas siekiant patikslinti sandėlyje vedamos kiekinės atsargų apskaitos duomenis. Per inventorizaciją faktiškai rastas likutis registruojamas turtinėje sąskaitoje Nr. 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti. Jeigu jis mažesnis negu buvęs ataskaitinio laikotarpio pradžioje, atliekamas įrašas:

Jeigu likutis didesnis, registruojama:

Vadovui nusprendus nurašyti per inventorizaciją nerastas prekes, tai fiksuojama:

Parduotų prekių savikaina apskaičiuojama uždarant Pirkimų ir Atsargų padidėjimo ar sumažėjimo sąskaitas.

Pertekliaus registravimas

Per inventorizaciją nustatytas prekių perteklius turi būti užpajamuojamas. Jeigu įmonėje taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas, laukiant, kol vadovas priims sprendimą, apskaitoje atliekamas įrašas:

Kai administracijos vadovas nurodo perrūšiuoti prekes, parduotų prekių savikaina mažinama per klaidą nurašytų prekių įsigijimo verte atliekant taisantįjį įrašą:

Įmonės vadovui priėmus sprendimą dėl kitų prekių pertekliaus užpajamavimo, apskaitoje atliekamas toks įrašas:

Šis perteklius priskiriamas įmonės apmokestinamosioms pajamoms. Jei vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įforminimo apskaitoje registruojamas po metinės atskaitomybės patvirtinimo, visas per inventorizaciją nustatytas prekių perteklius priskiriamas pagautei. Be to, toks klaidų atitaisymas turi būti paaiškintas finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, prekių perrūšiavimas dažniausiai nedaro įtakos parduotų prekių savikainai. Prekių perteklius, nek…ompensuojamas perrūšiavimu, užpajamuojamas kaip ir nuolat apskaitomų atsargų atveju naudojant tranzitinę Laukimo sąskaitą. Vadovui priėmus sprendimą, perteklinės prekės priskiriamos pajamoms:

Vadovaujantis Taisyklių 69 punktu, įmonės vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų (trūkumų arba pertekliaus) pašalinimo buhalterinėje apskaitoje turi būti užregistruotas ne vėliau kaip per 10

dienų. 9. Teorinių žinių taikymas praktikoje

Tiriamojoje dalyje aprašoma išgalvota įmonė, kurioje atliekama atsargų inventorizacija.

Bendrovės “Spalvos” veikla statybinių medžiagų prekybą. Pagal 2004 m.

rugpjūčio 30 d. būklę atlikta prekių ir kitų atsargų inventorizacija. Ši inventorizacija yra planinė (numatyta kasmetiniuose įmonės planuose), periodinė (atliekama kas tris mėnesius), atrankinė (inventorizuojami dažai iš Sandėlio Nr. 1). Įmonė apskaitoje taiko periodiškai apskaitomą atsargų būdą.

Vadovas išleidžia įsakymą apie inventorizacijos komisijos sudarymą.

Komisija patikrina sutartis su materialiai atsakingais asmenimis, gauna reikalingus duomenis, pasiruošia inventorizacijai. Materialiai atsakingi asmenys ruošia sandėlį inventorizacijai: rūšiuoja atsargas pagal inventorizavimo būdą, atrenka atsargas, kurių realizavimo terminas pasibaigęs arba baigiasi, sutvarko sandėlio patalpą, atlaisvina priėjimus prie stelažų, lentynų, parengia sandėlio apskaitos duomenys, kurių gali prireikti iškilus nesusipratimams, sandėlis aprūpinamas matavimo priemonėmis (jeigu tokių reikia).

Kai komisija jau gali pradėti dirbti užantspauduojamos sandėlio patalpos, kuriose saugomos atsargos. Materialiai atsakingi asmenys komisijos primininkui atiduoda visus dar neatiduotus į buhalteriją dokumentus, pasirašo, kad visus dokumentus į buhalteriją atidavė, neužpajamuoto ar neapskaityto turto atsargų saugojimo patalpose nėra.

Komisija tikrina faktinę atsargų būklę. Kai sandėlio inventorizacija yra jau atlikta, komisija parengia ir perduoda buhalterijai inventorizacijos aprašus (1-4 priedai). Įmonės sandėlyje turėjo būti 10 000 Lt vertės atsargų. Buhalterija sutikrina inventorizacijos aprašus su apskaitos duomenimis, nustačius nukrypimus tikslina apskaitos duomenis ir perduoda juos kartu su inventorizacijos aprašais inventorizacijos komisijai.

patikrinus, nustatyta, kad iš viso yra 9700 Lt vertės. Nustatytas vienų atsargų 300 Lt trūkumas, už kuriuos kaltas materialiai atsakingas asmuo.

Komisija teikia siūlymą vadovui ką daryti su gautais rezultatais, po to vadovas išleidžia sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą perduodamas buhalterijai. Buhalterija per 10 dienų įvykdo vadovo sprendimą ir įregistruoja inventorizacijos rezultatus apskaitoje. Išvados

Įmonės, net ir tvarkydamos griežčiausią buhalterinę apskaitą, kartkartėmis turi patikrinti, ar faktiniai ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto likučiai yra tokie patys kaip ir apskaitoje. Inventorizaciją reikia atlikti ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, nes kitu atveju įmonės savininkams ir kitiems informacijos vartotojams gali būti pateikta klaidinga informacija apie įmonės turimo turto kiekį ir jo vertę. Be to, jeigu prieš mokestinių metų pabaigą neatliekama inventorizacija, gali būti neteisingai apskaičiuotas ir pelno mokestis.

Todėl, apibendrinus inventorizacijos eigos proceso detales, galima būtų daryti tokias išvadas:

1. Inventorizacija tai įmonės turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos dokumentais. Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas. Jos rezultatų tvarką reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimas Nr. 719 “Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”.

2. Išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės, kurios skirstomos pagal priežastį, apimtį, pobūdį, inventorizuojamus objektus.Pagal atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės (numatyta įmonės metiniuose planuose) ir neplaninės (atlieka dėl netikėtai atsiradusių aplinkybių). Kaip atlikti planinę inventorizaciją įmonė pasirenka pati pagal savo veiklos specifikaciją (prekiautojai maisto produktais gali atlikti inventorizaciją kas mėnesį, avalinės prekybos įmonės gal atlikti inventorizaciją kartą į pusmetį).

3. Už teisingą įmonės inventorizacijos atlikimą didelė dalis atsakomybės tenka pačiam įmonės savininkui, taip pat finansininkui bei materialiai atsakingiems asmenims.

4. Pagrindinis inventorizacijos tikslas – nustatyti, kad kiekvienas turto objektas yra įmonėje, o jeigu jo nėra, privalu išsiaiškinti priežastis.

Taip kaip inventorizacijos duomenys turi patvirtinti atskaitomybėje įrašytus duomenis, pageidautina inventorizaciją atlikti paskutinėmis metų dienomis, kad sąskaitų duomenys nebūtų iškraipyti dėl galimų apskaitos klaidų ir kitų priežasčių. Bet tai labiau įmanoma atlikti tik labai mažose įmonėse. Todėl dažniausiai inventorizacijos atliekamos likus mėnesiui ar dviems iki metų pabaigos.

5. Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų:

pasirengimo (vadovas išleidžia įsakymą dėl komisijos sudarymo, vyriausiasis finansininkas apmoko komisijos narius kaip reikia atlikti inventorizaciją, paruošiamos inventorizavimo priemonės, buhalterija sutikrina apskaitos dokumentus), tikrinimo natūra (komisija atlieka su tam tikromis priemonės inventorizavimą), rezultatų išvedimo (surašomi inventorizavimo aktai, sutikrinami su apskaitoje esančiais dokumentais ir išvedami rezultatai), pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo pašalinimo pateikimo (inventorizavimo rezultatai pateikiami vadovui, komisija siūlo ką daryti jeigu inventorizacijos metu išaiškėja trūkumas arba perteklius ir vadovas, remiantis šiais pasiūlymais, išleidžia įsakymą kaip atitinkamai buhalterija turi sutvarkyti apskaitą).

6. Atsargų inventorizacija atliekama remiantis Taisyklėse nustatytais reikalavimais. Komisija yra apmokoma kaip ją atlikti, jai sudaromos visos sąlygos netrukdomai dirbti pagal toje įmonėje vykdomą veiklą.

7. Inventorizacijos rezultatai forminami specialiais aprašais, sulyginami su buhalterijoje esamais dokumentais ir išvados pateikiamos vadovui.

Jeigu rastas atsargų perteklius arba trūkumas, po komisijos siūlymų vadovas įsako šiuos faktus į…registruoti apskaitoje.

8. Inventorizacija nėra ūkinė operacija, o tik materialinių gėrybių, lėšų ir sąskaitų patikrinimas.

Literatūra

1. BŪDVYTIENĖ D. Artėja inventorizacija – laukia darbai : [apie inventorizacijos atlikimo tvarką]. Vadovo pasaulis. 2002, Nr. 10, p. 24-

26

2. BŪDVYTIENĖ D. Kaip atlikti inventorizaciją ir dokumentuoti jos rezultatus. Vilnius, 1999. ISBN 9986-487-86-2

3. BŪDVYTIENĖ D., KRIAUČIŪNIENĖ I. Inventorizacija: visuotinio susiskaičiavimo metas [interaktyvus]. Apskaitos ir mokesčių apžvalga,

2004 [žiūrėta 2004 m. rugsėjo 6 d.] Prieiga per internetą:

4. KVEDERIENĖ A. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumai [interaktyvus], 2004 [žiūrėta 2004 m. rugsėjo 6 d.]. Prieiga per internetą:

5. MARČĖNIENĖ D. Inventorizacija buhalteriniu požiūriu./ Mokesčių žinios.

2002, lapkr. 4-10 (Nr. 44), p. 6-7

6. RIBINSKIENĖ G. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita ir apmokestinimas. Apskaitos ir mokesčių apžvalga. 2002, Nr. 1, p. 49-51.

7. Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo. LR Vyriausybės 1999 m.

birželio 3 d. nutarimas Nr. 719. Valstybės žinios, 1999, Nr. 50-1622.

8. LR pelno mokesčio įstatymas. Patvirtintas 2001 m. gruodžio20 d. Nr. IX-

675. Valstybės žinios, 2001, Nr. 110-3992

D 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

D 600 Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina xxx Lt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas)

xxx Lt

D 61 Veiklos sąnaudos xxx Lt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

D 6005 Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas xxx Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

D 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

K 6005 Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas xxx Lt

D 61 Veiklos sąnaudos xxx

Lt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

K 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 600 Parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikaina xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 5221 Kitos netipinės veiklos pajamos xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 5221 Kitos netipinės veiklos pajamos xxx Lt

D 2435 Atskaitingi asmenys 300 Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 300 Lt