Atsargų inventorizacija

TURINYS

Įvadas 21. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys 32. Inventorizacijos rūšys pagal dažnumą ir apimtis 53. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą 64. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai 75. Inventorizacijos eiga 105.1. Inventorizacijos organizavimas 105.2. Pasirengimas atsargų inventorizacijai 115.3. Atsargų inventorizacijos atlikimas 156. Inventorizacijos įforminimo tvarka 187. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumai 208. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita 229. Teorinių žinių taikymas praktikoje 25Išvados 26Literatūra 28ĮvadasKiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkasstengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turtoišsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas arsamdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolėssistemų. Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybiųkontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidausreikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitųkontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yraturto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra. Tam tikslui įmonėsvadovas ar savininkas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriaipaveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais), patikrinti esantį natūrojevisą įmonės turtą. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti keliądarbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, aplaidumui, galimui turtogrobstymui.Apie tikrą padėtį, kaip yra naudojamas įmonės turtas, norižinoti ne tik įmonės samdytas vadovas, bet ir jos savininkas. Visos valstybinės kontroliuojančios inspekcijos, kontroliuodamosįmonių turto natūroje būvimą ir jo naudojimo tikslingumą, tuo pačiu tikrinakaip yra mokami mokesčiai ir taip kovoja su šešėline ekonomika Jeigu šiostikrinančios institucijos nustato tarp įmonėje registruoto ir tikrinimonatūroje metu rasto turto neatitikimo rezultatus, įmonė neišvengia skaudžiųpadarinių. Tuo atveju yra numatytos labai griežtos įmonei sankcijos ir jaspritaikius įmonė gali net bankrutuoti. Turto tikrinimo natūroje būtinumą, jo atlikimo tvarką, rezultatųįforminimą nustato teisės norminiai aktai. Tam tikslui, LietuvosRespublikos Vyriausybė 1999 06 03 priėmė nutarimą Nr. 719, kuriuopatvirtino INVENTORIZACIJOS TVARKĄ, kurią 2004 m. liepos 12 d. LietuvosRespublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 876 (Valstybės žinios,2004, Nr. 109-4084) pakeitė į „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”, kurnuosekliai ir aiškiai reglamentavo inventorizacijos eigą – nuo parengiamųjųdarbų iki inventorizacijos dokumentų saugojimo įmonės archyve. Inventorizacijos komisijos pagrindinis tikslas yra rastų problemųiškėlimas, o ne jų sprendimas. Galutinį konkretų sprendimo būdą priimaįmonės samdytas vadovas arba savininkas. Kursinio darbo analitinėje dalyje dėstoma inventorizacijos eiga,pasiruošimas ir konkrečiai atsargų inventorizacijos atlikimas beiinventorizacijos rezultatų apskaita. Tiriamojoje dalyje aprašoma išgalvotosįmonės konkretus pavyzdys, grindžiamas teorinėmis žiniomis. 1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšysLabai svarbu kiekvienam savininkui žinoti, koks yra natūroje turimasjo turtas ir to turto rezultatas, palyginus su buhalterinės apskaitosduomenimis. Tikrinant turtą natūroje, visada išsiaiškinama, koks turtas yraįmonėje, kokio jo netekta arba kokia dalis to turto apgadinta. Įmonėjeesantis natūroje turtas yra svarbus tiek savininkams, tiek jų interesusįmonėje atstovaujantiems vadovams. Patikrinimas natūra ir atskleidžia turtonetinkamo naudojimo faktus. Kodėl yra tikrinamas turtas natūroje? Turto tikrinimą natūroje nulemiakeletas priežasčių: 1. padeda užtikrinti turto saugumą; 2. padeda išsiaiškinti turto naudojimo efektyvumą; 3. padeda nustatyti jo buvimą ir naudojimą įmonės naudai; 4. padeda nustatyti tolesnio turto naudojimo galimybes; 5. sumažina turto grobstymo galimybes. Be to, turtą natūroje privalu patikrinti įvykus vagystei ar stichineinelaimei, nes tuo atveju reikia nustatyti nuostolių dydį ir suregistruotilikusį turtą. Inventorizacija, tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų,prekių pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų,pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastųlikučių palyginimas su apskaitos dokumentais. Todėl galima teigti, kad betkoks įmonės materialiojo turto objektų, skolų, įsipareigojimų realausbuvimo nustatymas gali būti vadinamas inventorizacija. Kiekvienos įmonės veiklą reglamentuoja įstatymai ir norminiai aktai,kontroliuoja valstybės institucijos. Taigi, inventorizacija, kaipsudedamoji įmonės veiklos dalis, taip pat yra aptarta norminiuose teisėsaktuose, kurie reglamentuoja įmonės apskaitą ir mokesčius. Inventorizacijos rezultatų tvarką bei įforminimą reglamentuojaLietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimas Nr. 719 “Dėlinventorizacijos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės). Inventorizacijos norminių teisės aktų reikalavimai yra privalomivisiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tačiau įformintiinventorizacijos rezultatus vieniems ūkio subjektams yra privaloma, okitiems tik rekomenduojama. Taisyklių reikalavimai privalomi: 1. akcinėms bendrovėms; 2. uždarosioms akcinėms bendrovėms; 3. kooperatinėms bendrovėms; 4. žemės ūkio bendrovėms; 5. investicinėms bendrovėms; 6. valstybės įmonėms; 1. savivaldybių įmonėms; 2. viešosioms įstaigoms; 3. visuomeninėms organizacijoms; 4. visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams (asociacijoms, federacijoms, susivienijimams, konfederacijoms); 5. LR įsteigtoms užsienio valstybių įmonėms, jų susivienijimams, filialams ir atstovybėms; 6. biudžetinėms įstaigoms.

Taisyklių reikalavimai rekomenduojami: 1. individualioms (personalinėms) įmonėms; 2. tikrosioms ūkinėms bendrijoms; 3. komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms; 4. biurams (kontoroms). Ūkio subjektuose, kuriuose inventorizacijos Taisyklių reikalavimairekomenduojami, inventorizacija turi būti atlikta, tik juose kitaip galibūti įforminami inventorizacijos rezultatai, negu to reikalaujamaTaisyklėse. Čia gali būti surašomas laisvos formos inventorizacijos aktasarba pažyma. Inventorizacija ūkio subjektuose turi būti atliekama vykdant

įstatymus ir kitus norminių aktų reikalavimus, o atsižvelgiant į jostikslą, inventorizacija gali skirtis apimtimi ir dažnumu.

2. Inventorizacijos skirstymo požymiai, rūšys, dažnumas ir apimtis

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas išinventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje.

1 schema. Inventorizacijos skirstymas Pagal šią schemą išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės:

• pagal priežastį; • pag…al apimtį; • pagal pobūdį; • pagal inventorizuojamus objektus. Pagal atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės irneplaninės. Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto numatytą grafiką. Beto, jos gali būti atliekamos po stambių sutarčių įvykdymo, siekiantišsiaiškinti įrengimų būklę, jų panaudą, ar jie visi sugražinti į įmonę, arrealūs sunaudotų medžiagų kiekiai, kurie yra nurodyti darbų atlikimoaktuose ir pan. Neplaninėms priskiriamos tokios inventorizacijos, kuriosatliekamos atsižvelgiant į aplinkybes, iš anksto nesiruošiant. Tokiosinventorizacijos gali būti netikėtos, atliekamos kontrolės tikslais. Metinė inventorizacija yra laikoma planine ir ji privaloma pagalįstatymus ir kitus norminių teisės aktų reikalavimus. Jos metuinventorizuojamas visas įmonės ir ne įmonės turtas, kuris tuo metu yraįmonėje, o taip pat įmonės turtas esantis kitose įmonėse. Metinėinventorizacija būna tik ištisinė. Periodinė inventorizaciją atliekamą pagal numatytą planą arba sudarytągrafiką, iš anksto nustatytais periodais. Jį atliekamą dažniausiai toseįmonėse, kur atsargos apskaitomos periodiškai. Pvz. kasoje – grynųjų pinigųinventorizacija ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Pagal tikrinimo mastą inventorizacijos gali būti ištisinės, kai yratikrinamas visas įmonės turtas, pagal visus balanso straipsnius. Tiekplaninės, tiek neplaninės inventorizacijos gali būti dalinės arbaatrankinės, kai inventorizuojami tik tam tikri balanso straipsniai ar kaikurių materialiniai atsakingų asmenų turimas turtas. Dalinė inventorizacija yra atliekama tada, kai nebūtina inventorizuotivisą įmonės turtą, tačiau būtina patikslinti kurios nors turto daliesbuvimą natūra arba patikrinti, ar tam tikra turto grupė atitinka apskaitosduomenis. Tokia inventorizacija atliekama po netikėtų įvykių: įsilaužimo įįmonės patalpas, vagysčių stichinių nelaimių, keičiantis materialiaiatsakingiems asmenims ir pan. Atrankinė inventorizacija atliekama tada, kai norima inventorizuotiatskirą viename balanso straipsnyje apskaitomą turto dalį. Pvz. iš visųilgalaikio materialiojo turto objektų inventorizuojami tik kompiuteriai. Atlikus inventorizaciją, pagal Vyriausybės patvirtintas Taisykliųreikalavimus, įforminami inventorizavimo aprašai, kuriuose aiškiai irįskaitomai surašomi rezultatai ranka arba techninėmis priemonėmis. 3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimąKiekvienos įmonės vyriausiasis buhalteris atsako už įrašų teisingumąir savalaikį atskaitomybės duomenų parengimą, kurie pagrįstiinventorizacijos duomenimis. Jis taip pat atsako už teisingą ir laikuteikiamą informaciją visoms atskaitingoms institucijoms, inventorizacijosatlikimą bei jos rezultatų įforminimą. Pagal Taisyklių 16 punktą,vyriausiasis buhalteris pamoko komisijos narius, kaip atliktiinventorizaciją ir įforminti inventorizavimo aprašus. Nemaža dalis atsakomybės už inventorizacijos organizavimą ir atlikimąlaiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą tenka įmonės vadovui arbasavininkui. Vadovui išleidus įsakymą pradedama rengtis inventorizacijai.Įsakyme nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai,pavardės, pareigos ir pagal nurodytos dienos būklę jai pavedama laiku irtinkamai atlikti inventorizaciją, nurodomas inventorizacijos pradžios irpabaigos laikas, be to, komisija įpareigojama šį faktą įformintidokumentais. Už inventorizacijos rezultatų įforminimą ir savalaikį josatlikimą atsako įmonės vadovas arba savininkas. Nors Administracinių teisių pažeidimo kodekse (ATPK) nėra numatytabaudų už inventorizacijos neatlikimą arba neatlikimą laiku, tačiau galimatuo atveju pritaikyti kitus straipsnius, kur numatytos didelės baudosįmonei ir jos vadovui. Tai gali būti pritaikyti straipsniai tokie kaip:1731 str. „Apskaitos taisyklių pažeidimas”, pagal jį bauda gali būtiskiriama, jeigu įmonėje neatlikta metinė inventorizacija; 1732 str.„Statistikos duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas”, 1721 str. „Ataskaitų irdokumentų apie įmonės pajamas, turtą, pelną, ir mokesčius pateikimo tvarkospažeidimus bei mokesčių vengimas” ir eilė kitų straipsnių. Už inventorizacijos atlikimą ir tinkamą rezultatų įforminimą atsakovadovas arba įmonės savininkas ir vyriausiasis finansininkas. Vadovasįsakymais patvirtina darbuotojų materialinę atsakomybę, dalyvavimąinventorizacijos komisijos darbe ir kitus klausimus, kurie susieti suinventorizacija. Be to, tai turi būti aptarta darbuotojų darbo sutartyse irpareigybiniuose nuostatuose. Jeigu visą tai yra atlikta, tuomet galimareikalauti iš darbuotojų atsakomybės, o už pavedimų neatlikimą taikytiįvairias sankcijas, sutinkamai su įmonės vidaus tvarkos taisykliųreikalavimais. 4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminaiPrieš pradedant inventorizaciją, svarbu apibrėžti jos objektą.Patvirtintos Inventorizacijos Taisyklės reikalauja, kad visos įmonėsinventorizuotų:ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą,žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją,nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybospusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas,investicijas, vertybinius popierius, pinigus,gautinas skolas,mokėtinas skolas (įsipareigojimus). Šie straipsniai turi būti inventorizuojami ne rečiau kaip kartą per metusprieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kuriųveikla sezoninė, atsargas inventorizuoja per laikotarpį, kurį atsargosįmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30d. Vadinasi didžiajai daliai įmonių, inventorizacijai atlikti parankiausiasmetas – paskutinis metų ketvirtis. Kadangi inventorizacijos duomenys turi

patvirtinti atskaitomybėje įrašytus duomenis, pageidautina inventorizacijąatlikti paskutinėmis metų dienomis, kad sąskaitų duomenys nebūtų iškraipytidėl galimų apskaitos klaidų ir kitų priežasčių. Tačiau tai atlikti įmanomatik labai mažose įmonėse. Todėl dažniausiai inventorizacijos atliekamoslikus mėnesiui ar dviems iki metų pabaigos. Svarbiausia, kad per laikotarpį nuo inventorizacijos atlikimo dienos ikifinansinių metų pabaigos inventorizuotų straipsnių likučiai pasikeistųnedaug. Taip netiesiogiai būtų garantuota, kad per šį laikotarpį apskaitojenebus padaryta reikšmingų klaidų. Inventorizaciją tai pat privaloma atlikti ir kitais atvejais:reorganizuojant įmonę (turi būti inventorizuojamas visas įmonės turtaspagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę),likviduojant įmonę (taip pat inventorizuojamas visas įmonės turtas pagallikvidatoriaus paskyrimo dienos būklę),keičiantis materialiai atsakingiems asmenims (turi būti inventorizuojamaturto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingamasmeniui, pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę),išnuomojus turtą (turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkuidienos būklę),nusprendus perkainoti turtą (turtas inventorizuojamas pagal perkainojimodienos būklę),nustačius plėšimo, grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus (pagal jųnustatymo dienos būklę, tai yra nedelsiant),nustačius vertybių gedimą (pagal gedimo nustatymo dienos būklę, tai yranedelsiant),įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui (kai tik įmanoma, inventorizuojamalikusi turto dalis). Įmonės, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktusprivalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinėsinventorizacijos terminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nesauditoriaus dalyvavimas metinėje inventorizacijoje yra būtinas kaip vienaiš audito procedūrų pagal LR audito, apskaitos ir turto vertinimo institutoreikalavimus audito darbo dokumentams. Įmonėje inventorizuojamas visas joje esantis turtas, kuris yraįtrauktas į apskaitą arba dėl kokių nors priežasčių neįtrauktas į apskaitą.Inventorizuojamas tiek nuosavas turtas, tiek gautas iš trečiųjų asmenų,tiek nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti, tiek esantis kelyje(nupirktas, bet negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas ir pan.). Inventorizuojamo turto sudėtis pavaizduota 2 schemoje.

2 schema. Privalomo inventorizuoti įmonės turto rūšys

Pagal Taisyklių 3 punkto nuostatas inventorizuojamą įmonės turtąsudaro šie turto objektai: 1. ilgalaikis materialusis turtas; 2. ilgalaikis nematerialusis turtas; 3. žaliavos; 4. medžiagos; 5. kuras; 6. pašarai; 7. prekės perpardavimui; 8. pagaminta produkcija; 9. nebaigta gamyba; 10. nebaigti remonto darbai; 11. nebaigta statyba; 12.savos gamybos pusfabr…ikačiai; 13. nebaigti mokslo tiriamieji darbai; 14. kitos atsargos; 15. investicijos; 16. vertybiniai popieriai; 17. pinigai; 18. gautos skolos; 19. mokėtinos skolos. LR Vyriausybės patvirtintose Inventorizacijos taisyklėse patiinventorizacija tapatinama su revizija, nes kai kurios turto rūšys –ilgalaikis nematerialusis turtas, investicijos, skolos – kitaip ir negalibūti inventorizuojamos, tik atliekant jų registravimą apskaitojepagrindžiančių dokumentų reviziją. 5. Inventorizacijos eiga 5.1. Inventorizacijos organizavimasInventorizacija, priklausomai nuo įmonės dydžio ir turimo turto, galitrukti gana ilgai – iki kelių mėnesių. Kad šis procesas vyktų sparčiau,tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus. Jų trukmėturi būti nustatyta vadovo įsakymu. Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų:pasirengimo;tikrinimo natūra;rezultatų išvedimo;pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo pašalinimo pateikimo. Priklausomai nuo įmonės poreikių šie etapai gali būti dar labiaudetalizuojami. Tikrinimą natūra sudaro du etapai – ilgalaikio materialiojoturto, atsargų natūra tikrinimas ir dokumentų (skolų, ilgalaikionematerialiojo turto, investicijų) tikrinimas. Šie darbai gali būtiatliekami nuosekliai, kai įmonėje sudaryta viena komisija, ir lygiagrečiai,kai sudaromos kelios nedidelė komisijos, kurios atlieka atskirusinventorizacijos darbus, o jų veiklą koordinuoja centrinė komisija.Bendrainventorizacijos organizavimo ir vykdymo eiga pavaizduota 3 schemoje.

3 schema. Inventorizacijos organizavimas 5.2. Pasirengimas atsargų inventorizacijaiPasirengimas inventorizacijai įmonėje pradedamas nuo vadovo arbasavininko įsakymo (potvarkio) išleidimo. Įsakyme nurodoma inventorizacijoskomisijos sudėtis (jei sudaromos kelios komisijos, tai visų komisijųsudėtys, išskiriama centrinė komisija), įvardijama, kokios vertybės irįsipareigojimai bus inventorizuojami, nustatomi inventorizacijos atlikimopradžios ir pabaigos terminai, pagal kurios dienos būklę turi būtiatliekama inventorizacija. Taip pat įsakyme įpareigojama inventorizacijos rezultatus įformintidokumentais, tai yra sudaryti inventorizacijos aprašus bei sutikrinimožiniaraščius ir juos pateikti vadovui nurodytą dieną. Jei įmonėse sudaromoskelios inventorizacijos komisijos, tai dažniausiai šių komisijų darbuikontroliuoti yra sudaroma centrinė inventorizacijos komisija. Ši komisijavadovauja visų inventorizacijos komisijų darbui ir jį koordinuoja. Pagal įmonėje atliekamų inventorizacijų dažnumą vadovas savo įsakymugali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją. Sudaryti tokiąkomisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai, pavyzdžiui,naudojant periodinį atsargų apskaitos būdą. Į įsakymą dėl nuolatinės inventorizacinės komisijos sudarymo įtraukusanksčiau minėtus duomenis (pagal kurios dienos duomenis turi būtiatliekamos inventorizacijos, jų atlikimo terminus ir kt.), kiekvienų metųpabaigoje nebūtina rengti atskiro įsakymo. Į inventorizacijos komisiją (komisijas) turi būti skiriamikompetentingi įmonės darbuotojai, gerai išmanantys inventorizacijosatlikimo procedūras bei rezultatų įforminimo tvarką. Tai svarbu dėl to, kadinventorizacijos metu nustačius neatitikimus, šie faktai būtų kvalifikuotaidokumentuoti. Priešingu atveju įmonei bus žymiai sunkiau išaiškinti kaltusasmenis ir pareikšti jiems pretenzijas. Jeigu įmonėje nėra pakankamaikvalifikuotų specialistų, inventorizacijos tvarkoje numatyta galimybė juos

pasamdyti vien šiam darbui. Į komisijas negalima traukti materialiaiatsakingų už inventorizuojamas vertybes asmenų. Jie turi dalyvauti irstebėti komisijų darbą, nes atsako už vertybių apsaugą, todėl be šių žmoniųniekam nevalia tų vertybių tyrinėti. Prieš pradėdama inventorizacijos darbą, komisija taip pat privalopatikrinti, ar su visais materialiai atsakingais asmenimis yra sudarytosvisiškos materialinės atsakomybės sutartys. Su vadovo įsakymu dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi būtisupažindinami visi į ją įtraukti darbuotojai ir materialiai atsakingiasmenys. Tai atliekama pasirašytinai. Jei įmonė yra sudariusi sutartį suaudito įmone, tai ji turėtų pakviesti ir auditorių atstovą dalyvautiinventorizacijose. Tai labai svarbu, nes vien dėl šios priežastiesauditoriai negalės pateikti besąlyginės išvados. Įmonės vadovas arba savininkas turi užtikrinti, kad inventorizacijoskomisija (komisijos) būtų aprūpinta visomis tam darbui atlikti būtinomispriemonėmis: atitinkamais blankais, patalpų plombavimo, skaičiavimopriemonėmis, svėrimo ir matavimo prietaisais. Prieš pradėdamainventorizaciją, komisija pareikalauja materialiai atsakingų asmenųpateikti visus jų turimus pirminius dokumentus. Šie materialiai atsakingoasmens pateikti pirminiai dokumentai pažymimi įrašu “iki inventorizacijos”.Juose komisijos pirmininkas nurodo gavimo datą ir pasirašo. Dokumentaiperduodami į buhalteriją duomenų, pagal kuriuos atliekama inventorizacija,patikslinimui. Pradėjus inventorizaciją reikalaujama, kad materialiaiatsakingas asmuo savo parašu patvirtintų, kad visus pirminius dokumentusyra perdavęs į buhalteriją. Toks jo patvirtinimas yra vienas iš privalomųinventorizavimo aprašų rekvizitų. Nors inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiaujuose dalyvauja visi įmonės padaliniai. Ji…e yra iš anksto informuojami kadaplanuojama pradėti ir baigti inventorizaciją. Ypač daug darbų tenkabuhalterijai, nes turi būti atliekama tam tikra revizija, kad būtų galimaatsakyti į klausimus, komisijos iškeltus prieš pradedant inventorizaciją.Pasirengimo inventorizacijai darbai ir jų seka vaizduojami 4 schemoje.

4 schema. Pasirengimo inventorizacijai darbai

Paprastai inventorizacinė komisija iškelia problemas, o jas sprendžiaatitinkami darbuotojai, kurių kompetencijai priklauso tai atlikti.Komisijos pirmininkas apie nesklandumus informuoja įmonės vadovą, o jisimasi priemonių iki inventorizacijos pradžios nesklandumamspašalinti:parašo trūkstamus įsakymus, sudaro materialinės atsakomybėssutartis ir pan. Iki įsakyme nurodytos inventorizacijos pradžios datos būtinaapsirūpinti inventorizacijai įforminti reikalingais blankais. LRVyriausybės nustatytos Taisyklės inventorizacijos aprašų formosnereglamentuoja, tik nurodo, kokie privalomieji rekvizitai turi būti juose.Kadangi skirtingoms turto rūšims nustatyti skirtingi inventorizacijosaprašo rekvizitai, todėl remiantis Taisyklių 17 ir 55 p. reikalavimais,atskiri aprašai sudaromi pagal šiuos požymius: 1) turto buvimo vieta; 2) inventorizacijos metu gautas turtas; 3) inventorizacijos metu išduotas turtas; 4) materialiai atsakingas asmuo; 5) buhalterinės apskaitos sąskaita, kurioje turtas apskaitomas; 6) išsinuomotas turtas; 7) nuomojamas turtas; 8) sugedęs ir netinkamas naudoti turtas; 9) priimtas perdirbti, saugoti, perduoti ar parduoti turtas. Atliekant inventorizaciją sandėliuose, pravartu prieš pačiąinventorizaciją atskirai sudaryti tam tikrų darbų sąrašą, kuriuos turiatlikti materialiai atsakingas asmuo. Šių darbų atlikimą kontroliuojainventorizacijos komisija. Tokie darbai pavaizduoti 5 schemoje.

5 schema. Sandėlio paruošimo inventorizacijai darbai, kuriuos atlieka materialiai atsakingas asmuo 5.3. Atsargų inventorizacijos atlikimasInventorizacija atliekama kiekvienoje turto buvimo vietoje ir pagalkiekvieną materialiai atsakingą asmenį. Kiekvienai vietai surašomi atskiriinventorizacijos aprašai. Taisyklėse reikalaujama, kad inventorizacijoskomisija, atvykusi į inventorizacijos vietą, užantspauduotų turto saugojimopatalpas, rūsius ir kitas vietas, turinčias atskirus įėjimus. Tačiau dėlįvairių priežasčių tai padaryti ne visada pavyksta. Todėl inventorizacijoskomisija turi imtis kitų priemonių, kad inventorizacijos metu nebūtų galimatą patį turto objektą komisijai pateikti kelis kartus. Viena iš tokių priemonių galėtų būti tam tikros etiketės, kuriomispažymimi apžiūrėti daiktai. Etiketėse svarbu pažymėti inventorizacijos datąbei pagal įmonėje priimtą tvarką turtui priskirtus identifikavimo požymius,pavyzdžiui, nomenklatūrinius numerius ir pan. Šias etiketės rekomenduojamalaikyti nuolat, nes dingus ar sunaikinus apskaitos dokumentus arinventorizacijos aprašus, pagal jų duomenis galima pagrįsti, jog buvoatlikta inventorizacija ir turtas įmonėje buvo. Svarbiausia yra pažymėtiturto objektą, nurodant inventorizacijos datą. Patikrinus, ar yra reikalingos matavimo ir skaičiavimo priemonės,pradedama inventorizacija. Kiekvienas inventorizuojamo turto objektasįrašomas inventorizacijos apraše tokiu pavadinimu, kokiu yra įregistruotasapskaitoje. Atliekant atsargų inventorizaciją, jos metu būtinai turi dalyvautimaterialiai atsakingi asmenys. Šių asmenų nedalyvavimas inventorizacijojegalimas tik dėl staigios pastarųjų ligos arba mirties atveju, taip pat kaiasmuo, nepranešęs darbdaviui, ilgam pasišalina iš darbovietės ir jonerandama nurodytoje gyvenamoje vietoje, kai jis nušalinamas nuo darbo. Kai jau pasiruošta atsargų inventorizavimui, komisija pradeda savodarbą tokiu principu:1) užantspauduojamos patalpos, kuriose jos saugomos;2) materialiai atsakingi asmenys komisijos primininkui atiduoda visus dar neatiduotus į buhalteriją dokumentus, pasirašo, kad visus dokumentus į buhalteriją atidavė, neužpajamuoto ar neapskaityto turto atsargų saugojimo patalpose nėra;3) komisija, prieš pradėdama matuoti ar sverti, patikrina, ar veikia matavimo priemonės, ar prie svarstyklių yra reikalingi svarsčiai, paruošiamos atitinkamai patalpos;4) inventorizuojant atsargas, jos yra pasveriamos, suskaičiuojamos, išmatuojamos iš eilės kiekvienoje saugojimo patalpoje. Supakuotos atsargos, jeigu pakuotės nepažeistos, gali būti tikrinamos atrankos būdu. Tačiau būtina ne mažiau kaip 10% visų pakuočių turinį perskaičiuoti.

Matavimo ir svėrimo aktai bei techniniai skaičiavimai pridedami prie inventorizacijos aprašų. Kai atsargos yra saugomos krūvomis, pavyzdžiui, dolomitinė skalda, smėlis ir pan., tokios krūvos yra išmatuojamos ir, nustačius jų apimtį techniniais skaičiavimais, apskaičiuojamas jose esančių atsargų kiekis. Tokiu atveju, surašant faktinius duomenis į aprašus, būtina įvertinti tokių skaičiavimų paklaidas. Jeigu sandėliuose esančios atsargos nebaigiamos inventorizuoti per vieną dieną, tai išeinant komisijai iš patalpų, jos yra užrakinamos materialiai atsakingo asmens raktu ir plombuojamos inventorizacijos komisijos pirmininko plombavimo replėmis arba užantspauduojamos. Inventorizuojant atsargas, patartina atkreipti dėmesį į greitai gendančias ir riboto naudojimo atsargas. Pastebėjus pasenusias ar nekokybiškas atsargas, geriausia jas įtraukti į atskirą inventorizacijos aprašą, kuriuo remiantis po inventorizacijos bus sudaromi nurašymo aktai. Inventorizacijos metu leidžiama atsargas iš saugojimo vietų pagal vidaus apskaitos ar išrašytus pardavimo dokumentus priimti ir išduoti, tačiau jos turi būti įrašomos į atskirus aprašus. Išvengiant įvairių nesklandumų patartin…a tikrinti pajamavimo dokumentus, kad materialiai atsakingi asmenys visuose dokumentuose vartotų pirkimo dokumente nurodytą pavadinimą. Jeigu atsargos importuojamos, reikia sekti, kad pavadinimas visur būtų tiksliai ir vienodai išverstas.5) Ypatingas dėmesys per inventorizaciją skiriamas prekių išvaizdai bei kokybei. Netinkamos parduoti prekės atrenkamos ir sudaromi atskiri inventorizacijos aprašai. Į atskirus aprašus taip pat surašomos prekės, kurių realizavimo terminas baigiasi ir prekės, kurių realizavimo terminas jau praėjęs.6) Dalis atsargų įmonėse apskaitomos kaip nebaigta gamyba. Tokias atsargas nėra sudėtinga pasverti ir suskaičiuoti, bet prieš pradedant inventorizuoti nebaigtą gamybą, reikia visus gatavus gaminius užpajamuoti kaip gatavą produkciją. Atliekant tokių atsargų inventorizaciją, reikėtų nepamiršti technologinių procesų įtakos žaliavų ar atsargų kiekiams, įvertinti leistinas matavimo ar svėrimo paklaidas. Perdirbimo įmonėse, kur vyksta nenutrūkstami gamybos procesai, dalis atsargų visuomet būna gamybos linijose. Jos dažniausiai jau būna įformintos išdavimo iš sandėlio į gamybos vietą dokumentais ir turi būti priskiriamos nebaigtai gamybai. Atsargų kiekiai nustatomi techniniais skaičiavimais. Sudėtingiau patikrinti atsargas, kurios gamybos proceso metu keičia pavidalą, pavyzdžiui, iš mėsos daromi pusgaminiai. Tokiais atvejais vadovaujamasi patvirtintais standartais, technologijomis, skaičiavimais. Nustatyti trūkumus ar perteklių kai kuriais atvejais galima tik netiesiogiai.7) Inventorizuojant remonto darbus įmonėse, teikiančiose remonto paslaugas, tikrinami užsakymai, paskyros, darbo vietoje esančios nepanaudotos detalės. Kai remonto darbai atliekami vadinamuoju ūkio būdu (tose įmonėse, kurios savo turtą remontuoja savo atskiruose padaliniuose), taip pat tikrinamos paskyros remonto darbams atlikti, detalių ir kitų medžiagų išdavimo iš sandėlio į remonto darbų vietą dokumentai, dar nesunaudotos atsargos, esančios darbo vietose.8) Atsargos kelyje inventorizuojamos tikrinant jų išsiuntimo dokumentus. Kelyje esančioms atsargoms parengiami atskiri inventorizacijos aprašai. Atsargos kelyje inventorizacija atliekama pagal apskaitos duomenis. Į inventorizacijos aprašus surašomi duomenys iš išsiuntimo dokumentų. Papildomai aprašuose nurodomi šių dokumentų rekvizitai, išsiuntimo vieta. Gavus iš įmonių, kurioms atsargos buvo perduotos, inventorizacijos aprašus, įmonės atsargų savininkės pagal dokumentus surašyto inventorizacijos aprašo duomenys palyginami su gautaisiais, o nustačius neatitinkamus sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai ir imamasi veiksmų neatitinkamų priežastims išsiaiškinti. Prie atsargų kelyje priskiriamos ir importuojamos atsargos, už kurias įmonė jau sumokėjo ir turi įsigijimo dokumentus, bet jos dar tik gabenamos į įmonę arba yra muitinėje. Tokiu atveju, inventorizuoti atsargas pagal Taisyklių reikalavimą yra sudėtinga, nes iškyla įvairių problemų tokių kaip, neatitikimai tarp sutartyje pasirašymo datos dėl prekės įsigijimo ir muitinėje pristatymo datos ir pan. Tais atvejais, kai pristatymo sąlygos sąskaitoje nenurodytos, paprastai nėra nežinoma, kurią datą laikyti prekių pirkimo ir kartu įregistravimo 205 sąskaitoje data. Jeigu data nustatoma iš sutarties, tai muitinės deklaracijoje nurodytos pristatymo sąlygos neatitinka sutarties. Dažnai paaiškėja, kad muitinės deklaracijoje nurodyta pristatymo sąlyga EXW (iš įmonių), įrašai sąskaitoje Atsargos kelyje daromi atgaline data ir tuoj pat, kadangi atsargos jau gautos, ši sąskaita uždaroma. Gali būti, kad metinės inventorizacijos atlikimo metu 205 sąskaitoje likučiai buvo ir turėjo būti atlikta šių atsar…gų inventorizacija.9) Kai įmonės pagal sutartis priima iš kitų įmonių atsargas perdirbti, šios atsargos inventorizuojamos kaip trečiųjų asmenų turtas, t.y. sudaromi 3 inventorizacijos aprašo egzemplioriai, pagal kiekvieną savininką atskirai. Kiti veiksmai tokie pat, kaip ir inventorizuojant savo atsargas ar nebaigtą gamybą. Prie tokio turto priskiriami ir remontui iš užsakovų priimti daiktai. Tačiau kadangi toks turtas įmonėje būna palyginti trumpai ir jo buvimas yra pagrįstas užsakymo priėmimo kvitu ar kitu dokumentu, trečiasis inventorizacijos aprašo egzempliorius nesudaromas ir turto savininkui nesiunčiamas.10) Atlikus įmonės atsargų inventorizaciją, aprašai perduodami į buhalteriją sutikrinti su apskaitos duomenimis. Jeigu atsargos apskaitomos nuolat, konkrečiųjų kainų ar svertinio vidurkio būdu išvedamomis kainomis, atsargos įvertinamos pagal apskaitos duomenis ir išvedami konkrečių nerastų atsargų trūkumų dydžiai. Atsargų pertekliaus įvertinimas Taisyklėse neaptariamas. Tai galima atlikti įmonės vadovo
nustatyta tvarka. Kai atsargos įmonėje apskaitomos periodiškai, rasti faktiški likučiai (pagal inventorizacijos aprašus) turi būti įkainoti atitinkamos atsargų rūšies, įsigytos paskiausiais prieš inventorizacijos pradžią, kainomis. 6. Inventorizacijos įforminimo tvarkaInventorizacija įforminama sudarant inventorizavimo aprašus, kurieaiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis.Inventorizavimo aprašas yra pagrindinis inventorizacijos dokumentas, joprivalomieji rekvizitai yra:įmonės pavadinimas,dokumento pavadinimas,dokumento sudarymo pradžios ir pabaigos data bei vieta,inventorizuojamų objektų pavadinimai,inventorizuojamų objektų matavimo rodikliai, kiekis, kaina, suma arba tiksuma, arba tik kiekis,inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų vardai,pavardės, pareigos ir parašai. Ilgalaikio turto, pinigų, specialių apskaitos dokumentų blankų, žaliavų,medžiagų, prekių, taros, atsarginių dalių ir kito turto inventorizavimoapraše dar turi būti šie papildomi rekvizitai: • raštiškas materialiai atsakingo asmens patvirtinimas, kad visi pajamų ir išlaidų dokumentai atiduoti į buhalteriją, gautas turtas užpajamuotas, o nurašytasis – išduotas, • paskutiniųjų pajamų ir išlaidų dokumentų numeriai ir datos, • įrašas: “Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą turtą komisija man dalyvaujant patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau”, po kuriuo pasirašo materialiai atsakingas asmuo (asmenys). Pažymėtina tai, kad materialiai atsakingo asmens (asmenų) reikalavimukomisija turi perskaičiuoti (persverti, išmatuoti) inventorizuojamą turtą.Jeigu ir po pakartotinio patikrinimo materialiai atsakingas asmuo (asmenys)atsisako pasirašyti inventorizavimo aprašą, tai atsisakymo priežastys turibūti išdėstomos raštu. Šiuo atveju materialiai atsakingas asmuo (asmenys)turi raštu paaiškinti atsisakymo priežastis ir pasirašyti šį paaiškinimą,kuris pridedamas prie inventorizavimo aprašo. Jeigu inventorizacijaatliekama dėl to, kad materialiai atsakingi asmenys keičiasi, taiinventorizavimo apraše turtą perduodantis asmuo pasirašo, kad jį perdavė, opriimantysis – kad priėmė Inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą, vertybinius popierius,skolas ir nuosavybės teises, inventorizavimo apraše turi būti nurodomi darir šie papildomi rekvizitai: • ilgalaikio materialiojo turto – inventoriaus numeris, trumpa techninė charakteristika, naudojimo pradžios metai ir mėnuo; • vertybinių popierių – nominalioji ir įsigijimo vertė; • skolų ir nuosavybės teisių – atsiradimo data. Atskiri inventorizavimo aprašai sudaromi pagal turto buvimo vietas,inventorizavimo metu gautą turtą, inventorizavimo metu išduotą turtą,materialiai atsakingus asmenis, buhalterinės apskaitos sąskaitas. Inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašųegzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariaiir materialiai atsakingi asmenys. Pirmasis inventorizavimo aprašoegzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas į buhalteriją, oantrasis – materialiai atsakingam asmeniui. Visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į aprašus, kuriuosenurodomas jo įrašo eilės numeris, pavadinimas, rūšis (techninėcharakteristika), kiekis, kaina ir suma. Kiekvieno aprašo lapo pabaigojeskaitmenimis ir žodžiais įrašomas faktiškai rasto turto kiekis natūriniaisrodikliais (susumavus lape įrašyto turto kiekį natūriniais rodikliaisneatsižvelgiant į matavimo vienetą), žodžiais nurodomas paskutiniojo įrašoeilės numeris. Neužpildytos lapo eilutės perbraukiamos. Paskutinio aprašolapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais įrašomas paskutiniojo įrašo eilėsnumeris, faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais (susumavusvisuose, įskaitant ir paskutinįjį, aprašo lapuose nurodytą turto kiekįnatūriniais rodikliais) ir faktiškai rasto turto suma. Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventor…izuotų objektųlikučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklęinventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių neatitikimų,inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų darbuotojųraštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių,susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Pagal pateiktuspaaiškinimus, inventorizacijos komisija nustato aptiktų turto trūkumų,nuostolių ir gedimo, taip pat pertekliaus pobūdį ir rekomenduoja panaikintiinventorizacijos duomenų skirtumus. Nustatytas turto perteklius užpajamuojamas. Turto trūkumas priskiriamasprie gautinų už turto trūkumus sumų (jeigu numatoma trūkumų sumasišieškoti) arba netekimų (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma). Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitąpriima įmonės administracijos vadovas arba savininkas. Remiantis įmonėsadministracijos vadovo arba savininko įsakymu dėl inventorizacijosrezultatų įtraukimo į apskaitą, šie rezultatai per dešimt dienų posprendimo priėmimo turi būti įrašomi į atitinkamas buhalterinės apskaitossąskaitas. Galutinai inventorizacijos byla laikoma suformuota, kai gaunamasįmonės vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įregistravimoapskaitoje. Šie dokumentai įmonės archyve saugomi 10 metų. 7. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumaiPelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 7 straipsnyje nustatyta, kad pajamos irsąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitusbuhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytusapskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pajamos gali būti pripažįstamostaikant pinigų apskaitos principą. PMĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta,kad pelno mokesčiui skaičiuoti įmonė gali naudoti buhalterinėje apskaitojetaikomus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargųįkainojimo metodus. Vadinasi, ir skaičiuojant pelno mokestį,inventorizacijos metu nustatytas turto perteklius turi būti priskiriamasįmonės apmokestinamoms pajamoms, o trūkumas, jeigu jo sumos išieškoti
neįmanoma, priskiriamas prie netekimų, t. y. prie neleidžiamų atskaitymų.Tam tikrais atvejais, atlikus prekių (produkcijos) inventorizaciją,nustatytas šio turto trūkumas gali būti priskiriamas leidžiamiemsatskaitymams (arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, jeigutrūkumas priskiriamas natūralios netekties nuostoliams). Tuo atveju, kai prekių trūkumas ar perteklius nustatomiinventorizuojant vienarūšes prekes, tai inventorizacijos komisijos siūlymuįmonės administracijos vadovas ar savininkas gali priimti sprendimąperrūšiuoti vienarūšes prekes. Jeigu inventorizuojamų vienarūšių prekiųperteklius ar trūkumas nustatomas dėl įmonės sandėlyje padarytos parduotųprekių apskaitos klaidos (t. y., kai parduodant vienas vienarūšes prekesbuvo nurodyta, kad parduotos kitos vienarūšės prekės), tai įmonėsadministracijos vadovo ar savininko sprendimu perrūšiuotų prekių trūkumągalima laikyti įmonės sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų,o perteklių – įmonės apmokestinamomis pajamomis. Pavyzdžiui, avalynėsparduotuvėje inventorizacijos metu nustatomas to paties modelio ir tospačios įsigijimo kainos (130 Lt) juodos spalvos batų trūkumas, o rudosspalvos batų perteklius. Batų perteklius ir trūkumas susidarė dėlklaidingos batų pardavimo apskaitos. Įmonės administracijos vadovas priėmėsprendimą perrūšiuoti šiuos batus. Šiuo atveju juodų batų įsigijimo kainostrūkumas gali būti priskirtas įmonės leidžiamiems atskaitymams, o rudosspalvos batų įsigijimo kainos perteklius – apmokestinamoms pajamoms. Jeigu inventorizacijos komisija, atlikusi prekių (produkcijos,žaliavų) inventorizaciją jų saugojimo vietose ir radusi trūkumų (faktiškusprekių likučius palyginusi su apskaitos duomenimis), nustato, kad prekių arprodukcijos (kiekio, svorio) trūkumas susidarė dėl natūralios netekties, iršį faktą patvirtina įmonės administracijos vadovas (savininkas), tai prekių(produkcijos) trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamo dydžioleidžiamiems atskaitymams. Pagal PMĮ 23 straipsnio nuostatas, įmonės,apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti faktiškaipatirtų prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) natūralios netektiesnuostolių sumas, tačiau ne didesnes kaip 1 proc. visų (t. y. irapmokestinamų, ir neapmokestinamų) pajamų. Suma, iki kurios šių nuostoliųsuma gali būti atskaityta iš pajamų, – 1 proc. pajamų – yra apskaičiuojamanuo metų pradžios didėjimo tvarka. Prekių (žaliavų, produkcijos) natūraliosnetekties nuostolių sumos, didesnės kaip 1 proc. visų pajamų, priskiriamosneleidžiamiems atskaitymams. Inventorizacijos metu nustatytas sandėliuojamų prekių trūkumaspriskiriamas natūralios netekties nuostoliams, jei jis susidaro dėl tųprekių (gatavos produkcijos, žaliavų) specifinių savybių ar biologiniųprocesų (drėgmės išgaravimo, kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.)netenka svorio arba išdulka, išbyra ar sudūžta, išsilaisto.Inventorizacijos metu nustatytas prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręsd…ėl pirkėjų užmaršumo (vagysčių), taip pat gali būti priskiriamasnatūralios netekties nuostoliams, tačiau tik prekių (produkcijos) pardavimovietose, t. y. prekybos savitarnos salėse. Prekių (produkcijos) trūkumas,susidaręs dėl vagysčių iš kitų vietų (pvz., iš parduotuvių sandėlių ar kitųsaugojimo vietų) ir dėl grobstymų, natūralios netekties nuostoliamsnepriskiriamas. Natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami dėl prekių(produkcijos, žaliavų) gedimo ar broko susidarę nuostoliai. Tačiau dėluogų, daržovių, vaisių ir grybų gedimo susidariusiems nuostoliams taikomaišimtis. Šie inventorizacijos metu nustatyti nuostoliai priskiriamiribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Natūralios netekties nuostoliaisnelaikomi nuostoliai, susiję su prekių nekokybiškumu ar netinkamumu vartotidėl realizacijos terminų pasibaigimo. Nuostoliai, patirti dėl stichiniųnelaimių, natūralios netekties nuostoliams taip pat nepriskiriami. Pažymėtina, kad prekių (produkcijos) natūralios netekties nuostoliairibojamų dydžio leidžiamais atskaitymais pripažįstami tik tada, kai jienustatomi inventorizacijos metu, nustatomi kiekvienu atskiru atveju (pvz.,prekybos salėje sudužo stiklainiai su konservuotais maisto produktais,suplyšo maišeliai su biriais maisto produktais, transportavimo metu prekėsneteko svorio ir pan.) arba apskaičiuojami pagal specialias žinybinesmetodikas. Tačiau, jeigu specialiose žinybinėse metodikose nustatytosnatūralios netekties matavimo paklaidos normos, tai šios normos,apskaičiuojant pelno mokestį, netaikomos. 8. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaitaĮmonių, disponuojančių gausybe įvairių rūšių atsargų, buhalteriai metųpabaigoje dažnai susiduria su klausimu, kaip finansinėje apskaitojeužregistruoti per atsargų inventorizaciją nustatytą atsargų trūkumą beiperteklių. Remiantis Taisyklėmis nustatyta, kad galutinį sprendimą dėlinventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės administracijosvadovas. Nustatytas prekių trūkumas vadovo sprendimu gali būti priskiriamasprie gautinų sumų (jeigu numatyta trukumų sumas išieškoti) arba veiklossąnaudų (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma). Inventorizacijos komisijasusumuoja rezultatus ir pateikia juos įmonės vadovui. Komisijos išvadosebūna nurodyta, kur ir kiek prekių bei atsargų galėjo susidaryti trūkumasarba perteklius. Vadovas, gavęs tokias išvadas, savo įsakyme nurodo prekesarba atsargas perrūšiuoti, likusį trūkumą nurašyti arba išieškoti išnustatytų kaltų asmenų, o perteklių užpajamuoti. Iki vadovo sprendimo perinventorizaciją nustatyti skirtumai turėtų būti užregistruoti tranzitinėjeLaukimo sąskaitoje (siūloma “Pačiolio” metodinėse medžiagose). Šiossąskaitos paskirtis – parodyti inventorizacijos rezultatą (trūkumą arperteklių) nuo jo nustatymo iki vadovo sprendimo dėl rezultatų parodymo
apskaitoje.

Trūkumo registravimas

Buhalterinis įrašas daromas atsižvelgiant į atsargų apskaitos metodą.Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, per inventorizaciją nustatytasprekių trūkumas registruojamas atliekant įrašą:

Kai įmonės vadovas priima sprendimą trūkumą padengti perrūšiuojantprekes, trūkstamų prekių vertė priskiriama parduotų prekių savikainai(jeigu klaidingai nurašytos prekės buvo parduotos per tą patį ataskaitinįlaikotarpį). Įmonės vadovo sprendimas dėl kitų prekių trūkumų nurašymo į netekimusapskaitoje registruojamas įrašu:

Registruojant apskaitoje inventorizacijos rezultatus po metinėsfinansinės atskaitomybės patvirtinimo, visa trūkstamų prekių vertė nurašomaį veiklos sąnaudas. Apskaitoje taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, parduotųprekių savikaina apskaičiuojama tik atlikus inventorizaciją. Todėl prekiųperrūšiavimas dažniausiai nedaro įtakos parduotų prekių savikainos sumai.Tačiau pats perrūšiavimas atliekamas siekiant patikslinti sandėlyje vedamoskiekinės atsargų apskaitos duomenis. Per inventorizaciją faktiškai rastaslikutis registruojamas turtinėje sąskaitoje Nr. 2014 Pirktos prekės,skirtos perparduoti. Jeigu jis mažesnis negu buvęs ataskaitinio laikotarpiopradžioje, atliekamas įrašas:

Jeigu likutis didesnis, registruojama:

Vadovui nusprendus nurašyti per inventorizaciją nerastas prekes, taifiksuojama:

Parduotų prekių savikaina apskaičiuojama uždarant Pirkimų ir Atsargųpadidėjimo ar sumažėjimo sąskaitas.

Pertekliaus registravimas

Per inventorizaciją nustatytas prekių perteklius turi būtiužpajamuojamas. Jeigu įmonėje taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas,laukiant, kol vadovas priims sprendimą, apskaitoje atliekamas įrašas:

Kai administracijos vadovas nurodo perrūšiuoti prekes, parduotų prekiųsavikaina mažinama per klaidą nurašytų prekių įsigijimo verte atliekanttaisantįjį įrašą:

Įmonės vadovui priėmus sprendimą dėl kitų prekių pertekliausužpajamavimo, apskaitoje atliekamas toks įrašas:

Šis perteklius priskiriamas įmonės apmokestinamosioms pajamoms. Jeivadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įforminimo apskaitojeregistruojamas po metinės atskaitomybės patvirtinimo, visas perinventorizaciją nustatytas prekių perteklius priskiriamas pagautei. Be to,toks klaidų atitaisymas turi būti paaiškintas finansinės atskaitomybėsaiškinamajame rašte. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, prekių perrūšiavimasdažniausiai nedaro įtakos parduotų prekių savikainai. Prekių perteklius,nek…ompensuojamas perrūšiavimu, užpajamuojamas kaip ir nuolat apskaitomųatsargų atveju naudojant tranzitinę Laukimo sąskaitą. Vadovui priėmussprendimą, perteklinės prekės priskiriamos pajamoms:

Vadovaujantis Taisyklių 69 punktu, įmonės vadovo sprendimas dėlinventorizacijos rezultatų (trūkumų arba pertekliaus) pašalinimobuhalterinėje apskaitoje turi būti užregistruotas ne vėliau kaip per 10dienų. 9. Teorinių žinių taikymas praktikojeTiriamojoje dalyje aprašoma išgalvota įmonė, kurioje atliekama atsargųinventorizacija. Bendrovės “Spalvos” veikla statybinių medžiagų prekybą. Pagal 2004 m.rugpjūčio 30 d. būklę atlikta prekių ir kitų atsargų inventorizacija. Šiinventorizacija yra planinė (numatyta kasmetiniuose įmonės planuose),periodinė (atliekama kas tris mėnesius), atrankinė (inventorizuojami dažaiiš Sandėlio Nr. 1). Įmonė apskaitoje taiko periodiškai apskaitomą atsargųbūdą. Vadovas išleidžia įsakymą apie inventorizacijos komisijos sudarymą.Komisija patikrina sutartis su materialiai atsakingais asmenimis, gaunareikalingus duomenis, pasiruošia inventorizacijai. Materialiai atsakingiasmenys ruošia sandėlį inventorizacijai: rūšiuoja atsargas pagalinventorizavimo būdą, atrenka atsargas, kurių realizavimo terminaspasibaigęs arba baigiasi, sutvarko sandėlio patalpą, atlaisvina priėjimusprie stelažų, lentynų, parengia sandėlio apskaitos duomenys, kurių galiprireikti iškilus nesusipratimams, sandėlis aprūpinamas matavimopriemonėmis (jeigu tokių reikia). Kai komisija jau gali pradėti dirbti užantspauduojamos sandėliopatalpos, kuriose saugomos atsargos. Materialiai atsakingi asmenyskomisijos primininkui atiduoda visus dar neatiduotus į buhalterijądokumentus, pasirašo, kad visus dokumentus į buhalteriją atidavė,neužpajamuoto ar neapskaityto turto atsargų saugojimo patalpose nėra.Komisija tikrina faktinę atsargų būklę. Kai sandėlio inventorizacija yrajau atlikta, komisija parengia ir perduoda buhalterijai inventorizacijosaprašus (1-4 priedai). Įmonės sandėlyje turėjo būti 10 000 Lt vertėsatsargų. Buhalterija sutikrina inventorizacijos aprašus su apskaitosduomenimis, nustačius nukrypimus tikslina apskaitos duomenis ir perduodajuos kartu su inventorizacijos aprašais inventorizacijos komisijai.patikrinus, nustatyta, kad iš viso yra 9700 Lt vertės. Nustatytas vienųatsargų 300 Lt trūkumas, už kuriuos kaltas materialiai atsakingas asmuo.Komisija teikia siūlymą vadovui ką daryti su gautais rezultatais, po tovadovas išleidžia sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo įapskaitą perduodamas buhalterijai. Buhalterija per 10 dienų įvykdo vadovosprendimą ir įregistruoja inventorizacijos rezultatus apskaitoje. IšvadosĮmonės, net ir tvarkydamos griežčiausią buhalterinę apskaitą,kartkartėmis turi patikrinti, ar faktiniai ilgalaikio turto, žaliavų,medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitųatsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto likučiai yratokie patys kaip ir apskaitoje. Inventorizaciją reikia atlikti ne rečiaukaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, neskitu atveju įmonės savininkams ir kitiems informacijos vartotojams galibūti pateikta klaidinga informacija apie įmonės turimo turto kiekį ir jovertę. Be to, jeigu prieš mokestinių metų pabaigą neatliekamainventorizacija, gali būti neteisingai apskaičiuotas ir pelno mokestis.Todėl, apibendrinus inventorizacijos eigos proceso detales, galima būtųdaryti tokias išvadas:1. Inventorizacija tai įmonės turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos dokumentais. Visas įmonės turtas turi būti

inventorizuojamas. Jos rezultatų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimas Nr. 719 “Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”.2. Išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės, kurios skirstomos pagal priežastį, apimtį, pobūdį, inventorizuojamus objektus.Pagal atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės (numatyta įmonės metiniuose planuose) ir neplaninės (atlieka dėl netikėtai atsiradusių aplinkybių). Kaip atlikti planinę inventorizaciją įmonė pasirenka pati pagal savo veiklos specifikaciją (prekiautojai maisto produktais gali atlikti inventorizaciją kas mėnesį, avalinės prekybos įmonės gal atlikti inventorizaciją kartą į pusmetį).3. Už teisingą įmonės inventorizacijos atlikimą didelė dalis atsakomybės tenka pačiam įmonės savininkui, taip pat finansininkui bei materialiai atsakingiems asmenims.4. Pagrindinis inventorizacijos tikslas – nustatyti, kad kiekvienas turto objektas yra įmonėje, o jeigu jo nėra, privalu išsiaiškinti priežastis. Taip kaip inventorizacijos duomenys turi patvirtinti atskaitomybėje įrašytus duomenis, pageidautina inventorizaciją atlikti paskutinėmis metų dienomis, kad sąskaitų duomenys nebūtų iškraipyti dėl galimų apskaitos klaidų ir kitų priežasčių. Bet tai labiau įmanoma atlikti tik labai mažose įmonėse. Todėl dažniausiai inventorizacijos atliekamos likus mėnesiui ar dviems iki metų pabaigos.5. Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų: pasirengimo (vadovas išleidžia įsakymą dėl komisijos sudarymo, vyriausiasis finansininkas apmoko komisijos narius kaip reikia atlikti inventorizaciją, paruošiamos inventorizavimo priemonės, buhalterija sutikrina apskaitos dokumentus), tikrinimo natūra (komisija atlieka su tam tikromis priemonės inventorizavimą), rezultatų išvedimo (surašomi inventorizavimo aktai, sutikrinami su apskaitoje esančiais dokumentais ir išvedami rezultatai), pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo pašalinimo pateikimo (inventorizavimo rezultatai pateikiami vadovui, komisija siūlo ką daryti jeigu inventorizacijos metu išaiškėja trūkumas arba perteklius ir vadovas, remiantis šiais pasiūlymais, išleidžia įsakymą kaip atitinkamai buhalterija turi sutvarkyti apskaitą).6. Atsargų inventorizacija atliekama remiantis Taisyklėse nustatytais reikalavimais. Komisija yra apmokoma kaip ją atlikti, jai sudaromos visos sąlygos netrukdomai dirbti pagal toje įmonėje vykdomą veiklą.7. Inventorizacijos rezultatai forminami specialiais aprašais, sulyginami su buhalterijoje esamais dokumentais ir išvados pateikiamos vadovui. Jeigu rastas atsargų perteklius arba trūkumas, po komisijos siūlymų vadovas įsako šiuos faktus į…registruoti apskaitoje.8. Inventorizacija nėra ūkinė operacija, o tik materialinių gėrybių, lėšų ir sąskaitų patikrinimas. Literatūra1. BŪDVYTIENĖ D. Artėja inventorizacija – laukia darbai : [apie inventorizacijos atlikimo tvarką]. Vadovo pasaulis. 2002, Nr. 10, p. 24- 26

2. BŪDVYTIENĖ D. Kaip atlikti inventorizaciją ir dokumentuoti jos rezultatus. Vilnius, 1999. ISBN 9986-487-86-2

3. BŪDVYTIENĖ D., KRIAUČIŪNIENĖ I. Inventorizacija: visuotinio susiskaičiavimo metas [interaktyvus]. Apskaitos ir mokesčių apžvalga, 2004 [žiūrėta 2004 m. rugsėjo 6 d.] Prieiga per internetą:

4. KVEDERIENĖ A. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumai [interaktyvus], 2004 [žiūrėta 2004 m. rugsėjo 6 d.]. Prieiga per internetą:

5. MARČĖNIENĖ D. Inventorizacija buhalteriniu požiūriu./ Mokesčių žinios. 2002, lapkr. 4-10 (Nr. 44), p. 6-7

6. RIBINSKIENĖ G. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita ir apmokestinimas. Apskaitos ir mokesčių apžvalga. 2002, Nr. 1, p. 49-51.

7. Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo. LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719. Valstybės žinios, 1999, Nr. 50-1622.

8. LR pelno mokesčio įstatymas. Patvirtintas 2001 m. gruodžio20 d. Nr. IX- 675. Valstybės žinios, 2001, Nr. 110-3992

———————–D 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

D 600 Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina xxx Lt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas)xxx Lt

D 61 Veiklos sąnaudosxxx Lt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

D 6005 Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas xxx Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

D 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

K 6005 Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas xxx Lt

D 61 Veiklos sąnaudos xxxLt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

K 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 600 Parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikaina xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 5221 Kitos netipinės veiklos pajamos xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 5221 Kitos netipinės veiklos pajamos xxx Lt

D 2435 Atskaitingi asmenys 300 Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 300 Lt