Turinys
Įvadas 2
1. Atsargų apibūdinimas 3
1.1. Atsargų paskirtis 3
1.2. Atsargų rūšys 6
2. Atsargų valdymas 7
2.1. Pagrindiniai atsargų valdymo principai 7
2.2. Atsargų sudarymo uždaviniai 9
2.3. Klasikiniai atsargų modeliai 12
2.4. Atsargų nustatymas kintamomis sąlygomis 15
3. Atsargų laikymo sąnaudos 20
4. Atsargų įtaka įmonės pelningumui 23
5. Teorinių žinių taikymas praktikoje 25
Išvados 27
Literatūra 30Įvadas
Įmonės, užsiimančios gamybine arba prekybine veikla, turi atsargas,
kuriose yra įdėta didelė dalis įmonės kapitalo. Kiekviena įmonė, norėdama
pelningai funkcionuoti, turi vykdyti atsargų valdymo politiką. Ši politika
apima optimalaus dydžio atsargų sudarymo problemą, taip pat techninių ir
organizacinių sandėliavimo operacijų racionalų tvarkymą.
Siekiant, kad atsargos būtų kuo artimesnės optimalioms, jjas reikia
planuoti. Atsargų planas glaudžiai siejama su prekybos įmonės prekių
realizacijos ir pirkimo planais.
Įmonės, ypač gamybinės ar prekybinės, nemažas pinigų sumas įšaldo
atsargose bei nebaigtose vykdyti sutartyse. Dalies šių lėšų “išlaisvinimas”
padidintų įmonės pinigų srautus, kas leistų juos panaudoti verslo plėtrai
ar veiklos procesų efektyvumui gerinti. To pasiekti įmonėms gali padėti
keli praktiniai atsargų valdymo žingsniai:
kiek galima tiksliau planuoti pagamintos produkcijos, medžiagų ar žaliavų
poreikį artimiausiam laikotarpiui. Tai padeda išvengti papildomų
(nenumatytų) žaliavų užsakymų, gamybos stabdymo ar atsargų pertekliaus.
Efektyvus planavimas leistų ne tik palaikyti optimalų atsargų lygį, bbet ir
sumažinti sąnaudas, susijusias su papildomais užsakymais ar perteklinių
atsargų sandėliavimu;
palaikyti skirtingus atsargų lygius skirtingiems produktams, priklausomai
nuo to, kaip greitai jos gali būti papildytos ir kiek jos yra svarbios
vykdomai veiklai;
ieškoti galimybių padidinti pardavimų skyriaus darbo lankstumą, kas leistų
laiku reaguoti į kliento poreikius, pa
mažiausiais kaštais;
detaliau išanalizuoti patiriamas sandėliavimo, atsargų valdymo ir kitas
susijusias sąnaudas. Gali paaiškėti, kad, pavyzdžiui, dalies komponentų
surinkimas pačioje įmonėje yra brangesnis negu jų įsigijimas iš tiekėjų.
Tokiu būdu didelę atsargų dalį ir jų valdymą būtų galima perkelti šių
komponentų surinkėjui;
atsargų valdymui apjungti žinias iš įvairių veiklos sričių, apimant
pardavimus, gamybą, paskirstymą, marketingą ir net pagrindinius klientus,
tai padės identifikuoti problemines vietas bei palengvins atsargų poreikio
prognozavimą.
Prekybos įmonės atsargų dydis tiesiogiai priklauso nuo prekių užsakymo
dydžio. Kuo dažniau ir mažesniais kiekiais galima užsakyti ir gauti prekes,
tuo mažesnis atsargų lygis. Bet tokia atsargų valdymo politika ne visada
bus ekonomiška. Todėl būtina detaliau nagrinėti ekonomiškai pagrįstų
užsakymo dydžių nustatymą. 1. Atsargų apibūdinimas
1.1. Atsargų paskirtis
Atsargomis laikomos įmonės žinioje esančios materialinės vertybės,
kurias ji tikisi parduoti arba tiesiogiai panaudoti gamyboje. Įmonėse
išskiriamos tokios pagrindinės attsargų grupės:
– žaliavos;
– komplektavimo gaminiai;
– pagaminta produkcija;
– prekės, skirtos perparduoti.
Atsargos tarnauja įvairiems firmos tikslams:
– teikia masto ekonomiją. Išlaidos sumažėja, jeigu firma dideliais
kiekiais perka žaliavų, gamina ir transportuoja prekes. Pavyzdžiui,
jeigu gamintojas siekia sumažinti produkcijos vieneto kainą
įsigydamas didelį kiekį atsargų, tai pastarosios yra būtinos.
Medžiagų vieneto transportavimo kaštai yra mažesni, jei iš karto
vežami dideli kiekiai. Todėl dažnai atsargos susidaro siekiant
sumažinti transportavimo išlaidas. Didelis pagamintų prekių kiekis
laikomas tarpiniuose sandėliuose, vartotojų išdėstymo vietose.
Egzistuoja ekonominis kompromisas tarp gamybos ir atsargų laikymo
sąnaudų. Gamindama didelius produkcijos kiekius, įmonė įgyja
pranašumą lyginant su kitomis įmonėmis, n
gamybinius pajėgumus, kas leidžia pasiekti mažesnes vieneto gamybos
sąnaudas. Gamybas dideliais kiekiais leidžia keletą tarpinių
sandėlių papildyti atsargomis, dar prieš parduodant visas prekių
atsargas suteikia galimybę derinti laiką ir papildyti tuos
tarpinius sandėlius, kurie nebeturi atsargų. Gamyba mažais
kiekiais, priešingai lemia trumpą gamybos ciklą ir didesnius
kaštus. Tačiau didelį pagamintų prekių kiekį yra sunku greitai
realizuoti, todėl padidėja atsargų laikymo sąnaudos. Kai gamyba
vyksta nepilnu pajėgumu, dažni gamybos pokyčiai neleidžia gauti
pelno, nes firma disponuoja nepakankamu produkcijos kiekiu
vartotojų poreikiams tenkinti. Tada prarastų pardavimų ir atsargų
papildymo išlaidos turėtų būti derinamas su investicijomis, kurios
mažina išlaidas ir atsiranda dėl ilgo produkcijos gamybos ciklo.
– teikia pasiūlos ir paklausos balansavimo galimybes. Paklausa yra
netolygi, tačiau kompanijai pigiau išlaikyti vienodą gamybos lygį,
nei jį tai didinti, tai mažinti, atsižvelgiant į paklausos
svyravimus. Nes sezoninė paklausa ar pasiūla skatina firmą ieškoti
investicijų. Per tam tikras sezonines šventes, tokias kaip šv.
Kalėdos, Motinos diena, šv.Velykos ar pan., specifinių tai šventei
produktų gamintojai parduoda daug gaminių. Jeigu gamintojai didintų
gamybos apimtis tik tokių masinių švenčių metu, specifinių gaminių
gamybos kaštai būtų labai dideli, svyruotų darbo jėgos poreikiai.
Todėl gamintojams parankiau visus metus palaikyti stabilią gamybą
ir darbo jėgą, nustatyti produkcijos savikainą įvairiais metų
periodais, o sezonines prekes saugoti sandėlių šaldytuvuose,
esančiuose šalia gamyklų. Atsargos leistu suderinti paklausos
svyravimą ir tolygų gamybos ritmą. Bet, kita vertus, įmonės
produkcijos paklausa gali būti palyginti stabili v
tačiau žaliavas pristatyti įmanoma tik tam tikrais metų laikais,
kaip vaisių ir daržovių konservų gamyboje, arba kai žaliavas,
geriau pirkti kai jos yra pigios. Tokiu atveju yra kaupiamos
žaliavų atsargos, kurios užtikrina tolygią gamybą.
– teikia apsaugą nuo nestabilios paklausos. Paklausos svyravimai
sudaro daug keblumų, užtikrinant normalų žaliavų ar prekių kiekį
gamyboje ar prekyboje. Tokių svyravimų neįmanoma prognozuoti
visiškai tiksliai. esant transporto priemonės gedimui, žaliavos
tampa nebeprieinamos ir gamyba gali sustoti. Įvertinus visas šias
apl.inkybes, atsargos yra kaupiamos klientų poreikiams tenkinti
tada, kai tiekimo procesas būna pertraukiamas. Atsargų laikymas
turi duoti naudos, todėl reikia gerai įvertinti jų naudingumą ir
sąnaudas laikant jas. Kartais žaliavų perteklinės atsargos
sukaupiamos tikintis, kad ateityje jos pabrangs ir yra pelningiau
pirkti dabar ir laikyti perteklių.
– teikia specializacijos privalumų. Įmonės specializuojasi gaminti
tik tam tikrus produktus ar komponentus, kurie vėliau
transportuojami į regioninius sandėlius. Šiuose sandėliuose
formuojami užsakymai iš įvairių produktų pagal klientų
pageidavimus. Gamybos apimčių bei transportavimo ekonomija
kompensuoja atsargų laikymo sąnaudas.
– teikia gamybos atsargų privalumus. Gamybos procesas yra
nenutrūkstamas – atlikus vieną operaciją, produktas keliauja į kitą
darbo barą, po kurio atliekama sekanti operacija. Jeigu vieno baro
įrengimai sugenda arba išsiderina, gali sustoti visa technologinė
linija. Todėl jau esančios gamybos atsargos laikinai “užkemša”
atsiradusius pertrūkius, susidariusius dėl gedimo. Taip pat
skiriasi ir operacijų atlikimo greitis. jeigu nebūtų atsargų
kažkurioje gamybos grandies vietoje produkto pastoviai trūktų, o
kitur jis sudarytų perteklių.
– atsargos veikia kaip buferis. Atsargos esančios įvairiose
paskirstymo
paskirstymo kanalo subjektų: tiekėjų ir žaliavų pirkėjų, žaliavų
pirkėjų ir gamintojų, gamybos ir marketingo, marketingo ir
paskirstymo, paskirstymo ir tarpininkų, tarpininkų ir vartotojo.
Šie tiekimo kanalo subjektai tarpusavyje fiziškai yra nutolę viens
nuo kito, todėl atsargos suteikia prekei laiko ir vietos
naudingumą.
1 schema. Atsargų judėjimas tiekimo kanalais
Schemoje pavaizduotas atsargų judėjimas tiekimo kanalais. Šis
judėjimas vyksta dviem kryptimis – ištisinės rodyklės parodo pagrindinį
srautą “tiekėjas-gamintojas-tarpininkas-vartotojas”, o punktyrinės rodyklės
parodo atgalinį, arba dar vadinama reversinį, srautą, tai prekių
grąžinimai, panaudotų medžiagų perdirbimas. 1.2. Atsargų rūšys
Atsargos, pagal kaupimo priežastis, skirstomos į tokias rūšis:
✓ Ciklo atsargos. Tai atsargos, esančios “apyvartoje” – jos mažėja,
yra papildomos, vėl mažėja ir t.t. Ciklo atsargos reikalingos
paklausai tenkinti, t.y. tada, kai įmonė gali tiksliai numatyti
paklausą ir papildymo laiką. Pavyzdžiui, jei per dieną nuolat
parduodama 20 vienetų produkto ir kas 10 dienų atsargos papildomos,
atsargų, kol neviršijamos ciklo atsargos, neprireiks. Kai paklausa
ir papildymo laikas nekinta ir yra žinomi, užsakymai tvarkomi taip,
kad prekės būtų atvežamos tada, kai parduodamas paskutinis
vienetas. Taigi atsargos nereikalingos, kol neviršytos ciklo
atsargos. Vidutinės ciklo atsargos lygios pusei užsakymo kiekio.
Nagrinėjamo pavyzdžio vidutinės ciklo atsargos bus 200 vienetų.
✓ Tranzito atsargos. Tai tokia atsargų dalis, kuri vežama iš vieno
punkto į kitą. Jos gali būti traktuojamos kaip dalis ciklo atsargų,
net jei jos ir neskiriamos parduoti ar kaip pervežamas krovinys,
kol jos pasiekia galutinį punktą. Skaičiuojant atsargų priežiūros
kaštus, tranzito atsargos turėtų būti traktuojamos kaip atsargos,
esančios krovinio pervežimo maršruto pradžioje. Jų negalima vartoti
(parduoti) ar vėliau perkrauti į kitą transporto priemonę. Jų
išlaidų skaičiavimas priskiriamas siuntėjo atsargoms.
✓ Rezervo atsargos. Rezervo atsargų paprastai laikoma daugiau nei
ciklo atsargų. Manoma, kad dalis atsargų (vadinamosios vidutinės
atsargos) turėtų būti skirta nedideliems paklausos ir papildymo
laiko svyravimams padengti. Nors paklausos ir pristatymo svyravimo
ribos nėra tiksliai žinomos. Joms nustatyti taikomi įvairūs
prognozavimo metodai. Kuo tikslesnis planavimas ir prognozė, tuo
mažiau kompanijai reikia lėšų rezervo atsargoms. Jeigu prognozė
tiksli, galima laikyti mažiau rezervo atsargų.Vidutinės atsargos
paprastai laikomos atsargų laikymo teritorijoje ir jas sudaro pusė
užsakymo dydžio ir tranzito atsargos.
✓ Rizikos atsargos. Atsargų gali būti daugiau, nei jų reikia
paklausai patenkinti. Tokios atsargos gali atsirasti, kai perkama
daug dėl kiekio nuolaidų, prognozuojamo kainų kilimo ar medžiagų
trūkumo, norint išvengti galimo streiko. Kartais dėl gamybos
ekonomijos vietoje produkcijos, kuri turėjo paklausą, pradedama
gaminti kita. Be to, kai kurios prekės gali būti gaminamos tam
tikrais sezonais arba vienodu pajėgumu palaikant stabilią gamybos
apkrovą ir darbo jėgą laukiant sezoninės paklausos.
✓ Sezoninės atsargos. Sezoninės atsargos yra panašios į rizikos.
Tai sezono pradžiai sukauptos atsargos siekiant palaikyti stabilią
darbo jėgą ir gamybos apkrovą. Pavyzdžiui, žemės ūkio produkcija
arba rūbų sezoninės kolekcijos.
✓ Nenaudojamos atsargos. Tai atsargos, kurios nebepatenkina esamos
paklausos. Nepaklausios gali būti visos kompanijos atsargos arba
paklausios gali nebūti tik tam tikrame regione. Tokias atsargas
įmonei naudinga parduoti jų saugojimo vietose arba pervežti
parduoti kitur. 2. Atsargų valdymas
2.1. Pagrindiniai atsargų valdymo principai
Atsargos sudaro įmonės apyvartinio kapitalo dalį. Pavyzdžiui, 20% gamybos
įmonių ir 50% didmenininkų kapitalo yra investuota į atsargas. Svarbiausias
atsargų valdymo tikslas – keičiant atsargų lygiu ir mažinant bendrąsias
logistikos sąnaudas, padidinti įmonės pelningumą.
Klientų poreikiai ir reikalavimai didėja, todėl įmonės priverstos laikyti
žymiai daugiau atsargų. Pristatymo reikiamu laiku, užsakymo ciklo
trumpinimo koncepcijos leidžia sumažinti atsargų kiekius ir kartu išlaikyti
gana aukštą klientų aptarnavimo lygį.
Atsargos turi būti suprantamos kaip teigiamas veiksnys pelningai veiklai
palaikyti. Tam tikslui vadybininkai turi nustatyti, kada reikalingos
atsargos (produktai, prekės, žaliavos) turi būti užsakyti, kiek
kiekvienąkart ir kaip dažnai užsakyti, kad būtų patenkinti klientų
poreikiai ir kartu sumažinamos visuminės logistikos sąnaudos.
Yra trys sąnaudų tipai, kurie turi būti įvertinti nustatant atsargų lygį:
□ sandėliavimo sąnaudas, kuria sudaro tokios išlaidos: laikymo,
krovimo, draudimo, mokesčių, moralinio nusidėvėjimo, vagysčių ir
kapitalo už produkcijos pirkimą palūkanos. Šios sąnaudos didėja kartu
su atsargų lygiu. Kad sumažintų saugojimo išlaidas, vadybininkai daro
nedidelius, bet dažnus užsakymus.
□ užsakymo sąnaudos, kurios atsiranda vykdant užsakymą, taip pat
priskaičiuojamos komercijos skyriaus personalo, ryšių ir buhalterinio
darbo išlaidos. Mažinant šias išlaidas galima stambinant užsakymus ir
mažinant jų skaičių.
□ pasibaigusių atsargų nuostoliai, patiriami dėl prarastų pardavimų,
kai norimas produktas yra neprieinamas, išlaidos, susijusios su
atidėtais užsakymų įvykdymais, arba išlaidos, susijusios su gamybos
proceso sustojimo dėl gamybos žaliavų trūkimo. Šiuos nuostolius yra
sunkiausia apskaičiuoti, bet jie neabejotinai yra patys svarbiausi,
kadangi jie susiję su klientais, kai sušlubuoja atsargų valdymo
strategija.
Tinkamas atsargų valdymas atsiliepia įmonės pelningumui. Problemos,
atsiradusios dėl atsargų valdymo neefektyvumo, deskridituoja įmonės vardą:
✓ klientų netekimas. Įvertinant tai, kad klientams reikiamiems
daiktams įsigyti turi alternatyvas, pasibaigusios atsargos nebus ilgai
toleruojamos. Nepaisant to, kad klientai kurį laiką išliks lojalūs,
tačiau jie pagaliau nukreips savo veiklą į tą tiekėją, kuris reikiamas
prekes turi nuolat.
✓ Didėjantis atšauktų užsakymų skaičius. Atšaukti užsakymai reiškia,
kad klientai turi laukti savo prekių. Kaip jau anksčiau minėta,
pirkėjai, ypač išsivysčiusių rinkų, nenori laukti. Gal jie šiek tiek
ir palauks, tačiau nuolat susidurdami su atidedamais užsakymais ras
alternatyvius šaltinius. Taigi didėjantis atidėtų užsakymų skaičius
gali reikšti didėjančias pasibaigusių atsargų tendencijas, kas lemia
pardavimų praradimus.
✓ Stabilus atidėtų užsakymų skaičius su didėjančiomis investicijomis į
atsargas. Aišku, jei atsargų kiekis didėja, tai atidėtų užsakymų
skaičius turėtų mažėti. Tačiau jei šio pokyčio nėra, tai įmonėje
saugojama per didelis netikslingų atsargų kiekis.
✓ Periodinis sandėliavimo plotų trūkumas. Prekių pristatymas anksčiau
negu reikia sukelia daug problemų. Problema ta, kad nėra kur jų sudėti
ir įmonė greičiau gali susidurti su didesnėmis nei planuota atsargų
priežiūros išlaidomis. Tokia padėtis susiklosto dėl klaidingų
paklausos prognozių, dėl nelanksčios logistinės sistemos arba
sukaupiant ne tas prekių atsargas, kurių reikėtų (pvz., tas, kurios
nepaklausios).
✓ Santykių pablogėjimas su tiekimo grandinės nariais. Jeigu gamintojas
negali nuolat tiekti prekių savo tarpininkams, tai atsiras pirkėjų,
negalinčių įsi.gyti reikiamų prekių ir galutiniai tiekimo grandinės
nariai, atstovaujantys vartotojui, patirs nuostolių. Pakartotinai
atidedami vartotojo užsakymai dėl nelanksčios prekių judėjimo
politikos gali nulemti tiekimo grandinės narių apsisprendimą
atsisakyti užsakymų arba apskritai rasti naujus tiekėjus.
Dažnai atsargų lygis gali būti sumažintas vienu iš žemiau išvardintų
būdų:
1. Daugiapakopis atsargų planavimas. ABC analizė yra tokio planavimo
pavyzdys.
2. Užsakymų įvykdymo laikų analizė.
3. Pristatymo laiko analizė. Tai gali sąlygoti vežėjų pakeitimą arba
derybas su turimais vežėjais.
4. Produktų su maža apyvarta atsisakymas.
5. Užsakymo dydžių ir pardavimo nuolaidų analizė.
6. Grąžintų prekių tvarkymo procedūrų peržiūrėjimas.
7. Produktų pakeitimo procedūrų gerinimas.
8. Pakartotinų užsakymų priėmimo procedūrų peržiūrėjimas.
9. Nepilnai įvykdytų užsakymų priežasčių analizė.
10. Klientų poreikių detali analizė.
Daugelyje įmonių investicijos į atsargas mažinamos trumpinant užsakymo
ciklo laiką.Tam įdiegiamos progresyviausios užsakymų valdymo sistemą. Jeigu
klientą siūloma užsakymo ciklo trukmė patenkina, tai laikas sutaupytas
užsakymo perdavimui, įvedimui ir išpildymui, gali būti panaudotas
detalesniam atsargų valdymo planavimui. Tai ženkliai sumažins atsargų lygį
firmoje.
Atsargos yra dalis kompanijos turto, kuris laikomas žaliavų, nebaigtos
gamybos ir pagamintų prekių forma. Įmonė investuoja į atsargas tam tikrą
kiekį savo lėšų. Šios lėšos yra užšaldomos iki produkcijos realizacijos
momento. Todėl prieš priimant sprendimus reikia įvertinti logistikos
sistemos struktūrą, kliento aptarnavimo lygius, paskirstymo centrų
išdėstymą, atsargų lygius, atsargų laikymo sąnaudų sumažinimas padidina
kitas sąnaudas. 2.2. Atsargų sudarymo uždaviniai
Atsargų dydis kiekvienoje prekybos įmonėje priklauso nuo bendrųjų
prekybos prekių atsargų sudarymo uždavinių ir nuo kiekvienos įmonės veiklos
sąlygų. Bendrieji atsargų sudarymo uždaviniai, išreiškiantys esminę atsargų
formavimo paskirtį prekyboje, yra šie:
1. Išlyginti prekių gamybos ir vartojimo bei šiems procesams
atstovaujančius prekių pirkimo ir pardavimo laiko skirtumus. Dėl
gamtinių arba gamybinių-techninių sąlygų ypatumų daugelio prekių
gamyba ir vartojimas nesutampa.
2. Išlyginti gamybos ir vartojimo teritorinius nesutapimus. Kai kurios
prekės gaminamos tik tam tikrose vietose, gerokai nutolusiose nuo
vartojimo rajonų. Nevienodas pramoninių prekių gamybos išdėstymas dėl
specializacijos, susidariusių gamybos tradicijų. Dėl to irgi reikia
sudaryti tam tikro dydžio atsargas.
Atsargų sudarymas yra išimtinai įmonių viduje vykstantys procesai.
Atsargos sudaromos jas priimant ir sandėliuojant. Sudarant ir laikant
atsargas, svarbu teisingai išspręsti du klausymus:
1. Nustatyti teisingą, tai yra ekonomiškai pagrįstą atsargų dydį. Čia
turimas galvoje ekonomiškai pagrįsto atsargų dydžio nustatymas.
Kokios turi būti įmonės atsargos, kad kiti veiklos procesai vyktų
kuo ekonomiškiau?
2. Racionaliai talpinti atsargas jų laikymo vietose (sandėliuose). Čia
pirmiausia turimas galvoje teisingas sandėlių darbų organizavimas
ir t.t.
Įmonės atsargų dydis priklauso nuo jos dydžio, asortimento, prekių
tiekimo sąlygų, paklausos intensyvumo ir kitų specifinių veiklos sąlygų.
Atsargų dydžiui išreikšti naudojami absoliutūs ir santykiniai rodikliai.
Absoliutūs rodikliai gali būti: atsargų kiekis vienetais, tonomis, metrais
ir t.t. Vertingesni yra santykiniai atsargų dydžio rodikliai, leidžiantys
susieti įmonėje laikomas atsargas su kuriuo nors įmonės dydį
charakterizuojančiu rodikliu.
Įmonės dydį charakterizuoja prekių apyvarta, personalo skaičius, sandėlių
ar prekybos salės plotai. Priklausomai nuo to, koks požymis įmonės dydžiui
išreikšti pasirenkamas, galima apskaičiuoti tokius santykinius atsargas
charakterizuojančius rodiklius:
a) Vidutinių atsargų santykis su prekių apyvarta
Šis santykis gali būti išreikštas procentais arba apyvartos dienomis.
Jis charakterizuoja atsargų lygį. Atsargų valdymo įvertinimui galima
naudoti atsargų apyvartumo dienomis rodiklį, kuris parodo, vidutiniškai per
kiek dienų pasikeičia atsargos.
Atsargų apyvartumas dienomis = (Atsargų vidurkis / Savikaina) x 365
Vidutinės atsargos paprasčiausiu būdu surandamos kaip aritmetinis atsargų
metų pradžioje ir pabaigoje vidurkis. Tiksliau vidutinė metinė atsargų suma
apskaičiuojama iš 5 dydžių: atsargų metų pradžioje ir kiekvieno ketvirčio
pabaigoje, tada surandamas jų vidurkis.
b) Vidutinių atsargų dydis, tenkantis vienam dirbančiajam
Jis nustatomas dalijant vidutines prekių atsargas iš dirbančių asmenų
skaičiaus.
c) Atsargų dydis, tenkantis 1 kv.m. sandėlių arba prekybos ploto
Apskaičiuojama dalijant vidutines atsargas iš viso sandėlių ploto.
Norint nustatyti ekonomišką atsargų dydį, reikia siekti optimalaus tokių
įmonės veiklos faktorių kaip personalas, prekės ir patalpos naudojimo.
Tačiau pagrindinis vaidmuo, vertinat atsargų dydį, tenka atsargų
rodikliams, apskaičiuojamiems susiejant atsargas ir prekių realizaciją.
Juos įprasta vadinti atsargų apyvartumo rodikliais. Šis rodiklis
apskaičiuojamas dalijant prekių realizaciją, arba prekių pirkimą, iš
vidutinių atsargų sumos. Pavyzdžiui, metinė prekių apyvarta 250 (tūkst.
Lt), vidutinės metinės prekių atsargos – 50 (tūkst. Lt), tai
Šis rodiklis įmonininkui parodo, kad vidutiniškai atsargos per metus
pasikeičia 5 kartus.
Atsargų apyvartumas [pic]kartai per metus
Apyvartu.mo trukmė parodo, kiek vidutiniškai dienų įvyksta atsargų
pasikeitimas, tai yra jų atsinaujinimas. Šis rodiklis taip pat rodo, kiek
vidutiniškai dienų per metus prekės būna sandėlyje, ir taip įšaldo
kapitalą. Jis skaičiuojamas dviem būdais: 1) taip kaip ir vidutinių atsargų
santykis su prekių apyvarta
Atsargų apyvartumas [pic]dienos
arba 2) dalijant metų dienų skaičių iš atsargų apyvartumo kartais
360 : 5 =72 dienos
Atsargų lygio rodiklis apskaičiuojamas taip:
Atsargų lygis [pic]%
Šis rodiklis parodo vidutinį atsargų pavidalu įšaldyto kapitalo santykis
su realizacijos suma.
Įmonės atsargų dydžio ir sudėties reguliavimas yra sudėtinė atsargų
valdymo politikos dalis. Ši politika apima optimalaus dydžio atsargų
sudarymo problemą, taip pat techninių ir organizacinių sandėliavimo
operacijų racionalų tvarkymą. Optimalaus atsargų dydis labiausiai priklauso
nuo prekių pirkimo organizavimo, nuo to, kaip dažnai, kokio dydžio
partijomis gaunamos nupirktos prekės. Optimaliomis atsargomis laikytinos
tokios, kai bendra nuostolių dėl per mažų ir per didelių atsargų suma yra
minimali. 2.3. Klasikiniai atsargų modeliai
1. Ekonomiško užsakymo kiekio (EOQ) modelis. Tai užsakomų atsargų
kiekis, optimizuojant pagal užsakymo ir atsargų laikymo sąnaudas.
Pasinaudojant pagrindiniu EOQ modeliu galima numatyti užsakymo dydį
vienetais, pavaizduotą 2 schemoje. Tai leidžia sumažinti visumines atsargų
sąnaudas (sandėliavimo ir užsakymo) tokiose situacijose, kuriose paklausos
ir pristatymo laikas yra tiksliai žinomas.
2 schema. Ekonomiškas užsakymo dydis
EOQ gali būti apskaičiuotas pagal šią formulę:
[pic];
čia: EOQ – užsakomų vienetų kiekis, P – užsakymo tvarkymo išlaidos, D –
metinė produktų paklausa vienetais, C – metinės atsargų sandėliavimo
produktų vertės išlaidos procentais, V – vidutinė vieno atsargų vieneto
kaina.
Pavyzdžiui, jei užsakymo tvarkymo išlaidos (P)=100 Lt, metinė paklausa
(D)=10 000, metinės saugojimo išlaidos (C)=20% ir atsargų vieneto kaina
(V)=200 Lt, tai:
[pic] vienetai.
Suskirstę šį kiekį pagal vidutinius poreikius, vadybininkai pastebės,
kad per metus vidutiniškai užsakymą reiks pakartoti 45 kartus. 1 lentelėje,
panaudojant duotus skaičius, pateikiami skirtingi užsakymų variantai taip
pat, kad EOQ iš tiesų yra mažiausių išlaidų kiekis.
1 lentelė. Ekonomiško užsakymo kiekio galimi variantai
|Užsakymo |Užsakymų |Užsakymo |Užsakymo |Viso išlaidų |
|dydis |skaičius |kaina |priežiūros |(Lt) |
|(Q) |(D/Q) |(Lt) |išlaidos | |
| | |(Q×P) |(1/2Q×V×C) | |
| | | |(Lt) | |
|50 |200 |20,000 |1,000 |21,000 |
|100 |100 |10,000 |2,000 |12,000 |
|200 |50 |5,000 |4,000 |9,000 |
|250 |40 |4,000 |5,000 |9,000 |
|300 |34 |3,400 |6,000 |9,400 |
|400 |25 |2,500 |8,000 |10,500 |
|500 |20 |2,000 |10,000 |12,000 |
|1,000 |10 |1,000 |21,000 |21,000 |
Iš lentelės parodymų galima daryti prielaidą, kad ekonomiškiausias
užsakymo dydis bus esant 200 ir 250 vienetų, kuriuos sudaro minimaliausios
išlaidos lyginus su kitais užsakymo dydžiais. Pagrindinį modelį galima
išplėsti skaičiuojant transportavimo tarifus, transportavimo tarifų
nuolaidas, atsargas, esančias kelyje ir privačius vežimus. Pavyzdžiui, iš
anksto sutarto dydžio (svorio) krovinių transportavimo tarifai yra mažesni
už tuos, kurie taikomi paprastai gabenant minimalius ar didesnius krovinių
kiekius (svorius). Dėl to atsargas valdant, asmuo, atsakingas už sprendimo
dėl transportuojamų prekių priėmimą, turi apsvarstyti, kaip mažų kiekių
tarifai darys įtaką visuminėms išlaidoms. Taigi, be nagrinėjamų
sandėliavimo ir užsakymo organizavimo išlaidų, vadybininkas turi įvertinti,
kaip sumažėsiančios transportavimo išlaidos paveiks bendras išlaidas ir
užsakymo atitikimą.
EUQ modelį galima taikyti tik tada, kai patenkinamos šios sąlygos:
1. Paklausa yra pastovi ir jo dydis yra iš anksto žinomas.
2. Atsargos papildomos periodiškai tuo pat metu.
3. Atsargų įsigijimo kaina nepriklauso nei nuo užsakymo dydžio, nei
nuo laiko.
4. Transportavimo sąnaudos nepriklauso nei nuo užsakymo dydžio, nei
nuo laiko.
5. Visiškai patenkinama paklausa.
6. Nėra atsargų, esančių kelyje į užsakymo vietą.
7. Kiekvieno produkto atsarga nesusijusi su kito produkto atsarga.
8. Galima planuoti veiklą kiek nori laiko į priekį.
9. Kapitalo dydis neribojamas.
Nors šios sąlygos gali pasirodyti per griežtos efektyviam modeliui
sukurti, tačiau, kad ir kai.p bebūtų, yra situacijų, kuriose šie užsakymų
parametrai sutampa. Įsigyjant paprastą produkciją, kaip pavyzdžiui aliejus
ir majonezas, EOQ veiks labai gerai, nes šie dalykai yra nebrangūs ir
tikrumo prielaida nėra pagrindinio svarbumo reikalas. Taip pat įmanoma
neesmingai pakeitus pagrindinį modelį skaičiuoti gautas nuolaidas dėl
perkamo kiekio ar transportavimo. Kadangi nuolaidos sumažina vieneto kainą,
keisis ir EOQ. Šios modifikacijos padeda modelį padaryti dar naudingesnį
realiose gyvenimo situacijose. Jis paskaičiuojamas pagal formulę:
[pic][pic]
čia: Q1 – maksimalus kiekis, kuris gali būti užsakytas, siekiant gauti
nuolaidų; r – kainos nuolaida proc., jeigu užsakomas didelis kiekis; D –
metinė paklausa (vnt.); C – metinės atsargų laikymo išlaidos (%); Q0 – EUQ
iki koregavimo (t.y. dar negavus nuolaidų).
2. Fiksuoto kiekio modelis. EUQ atveju – kai darome prielaidą, kad
paklausa nekinta, užsakymai pateikiami vienodais laiko tarpais. Atsargos
užsakomos, kai atsargų kiekis sumažėja iki tam tikro atsargų lygio taško.
Kiekvieną kartą užsakomas EUQ atsargų.
3. Fiksuoto intervalo modelis. Atsargos papildomos pastoviai tam tikru
laiku, pvz., kas savaitę. Užsakomas kiekis skiriasi nelygu atsargų rūšis,
tačiau jeigu tiekėjas yra tas pat, sutaupoma dėl transportavimo ir užsakymo
kiekio nuolaidų.
Užsakymo dydžio nustatymas yra glaudžiai siejama su prekių pirkimo
planavimo, perkamų prekių kiekio nustatymu. Todėl vadybininkai, gerindami
savo įmonės efektyvumą, pasirenka jų įmonei būdinga optimalaus užsakymo
dydžio modelį.
Bet norint turėti atsargų dydį svarbu ne tik žinoti, kiek užsakyti, bet
ir kada užsakyti. Tokie sprendimai priklauso nuo įvairių sąlygų. Tai ir
užsakymo įvykdymo trukmė, ir sandėlių pajėgumas, ir pirkėjų paklausos
intensyvumo svyravimai ir t.t. Paprastai užsakymo momentą parodo tam tikras
atsargų dydis: kai esančios sandėlyje atsargos jį pasiekia, pateikiamas
prekės užsakymas. Pavyzdžiui, užsakymo įvykdymo trukmė yra 5 d., vidutinė
paklausos per 1 d. apimtis 100 vnt., tai
5 x 100 = 500 vnt.
Vadinasi naujas užsakymas bus daromas kai atsargų bus likę 500 vnt.
Tačiau praktikoje yra žinoma, užsakymo momento nustatymas garantuoja
paklausos patenkinimą tik 50%. Tam, kad būtų garantuojamas didesnis
paklausos patenkinimo lygis, nustatomos rezervo atsargos. Kuo labiau
skiriasi tam tikrais periodai paklausa, tuo didesnės turi būti rezervo
atsargos. Norėdami apsidrausti nuo apyvartos praradimų, kartais
prekybininkai nustato dvigubo dydžio rezervines atsargas, palyginti su
vidutine paklausa per užsakymo įvykdymo trukmę. 2.4. Atsargų nustatymas kintamomis sąlygomis
Atsargų užsakymo kiekis ir laiko pristatymas priklauso nuo tam tikrų
faktorių, tokių kaip paklausos ir pristatymo laiko kitimas. Skirtingais
atvejais prekybininkai palieka skirtingų dydžių rezervo atsargas, norėdami
užtikrinti prekių apyvartumą. 3 schemoje nagrinėjama užsakymo dydžio įtaka
vidutiniam atsargų lygio kiekiui, kai paklausa ir pristatymo laikas
nekinta.
3 schema. Užsakymo dydžio įtaka vidutiniam atsargų lygio kiekiui, kai
paklausa ir pristatymo laikas nekinta
Šioje schemoje parodyti skirtingi užsakymų kiekiai, kai paklausa ir
pristatymo laikas nekinta. Kasdien parduodant ir užsakant tam tikrą vienetų
skaičių, kai pristatymo laikas nekinta, vidutinės atsargos bus lygios pusei
užsakymo.
Kitaip vykdomi rezervo atsargų užsakymo uždaviniai esant kintamoms
sąlygoms. 4 schemoje parodytas vidutinių atsargų dydis, kai kinta paklausa.
4 schema. Vidutinių atsargų dydis, kai kinta paklausa
Iš šios schemos matyti, kad jeigu vidutinės atsargos, kai paklausa ir
papildymo laikas pastovūs, yra 100 vnt., pristatymo laikas nekinta – 10
dienų. Tačiau jei paklausa būtų 25 vnt. per dieną vietoj numatytų 20,
atsargos būtų išeikvotos per 8 dienas (200/25). Įmonė 2 dienas neturėtų
atsargų. Taip susidarytų 50 vnt. trūkumas (2 d. x 25 vnt.). Jei
vadybininkai numatytų, kad maksimalus galimas paklausos nukrypimas bus “+”
ir “-” 5 vnt., tai rezervo 50 vienetų atsargos apsaugotų įmonę nuo galimo
atsargų trūkumo. Vadinasi šiuo atveju reikėtų sukaupti 150 vnt. (100 + 50)
atsargų.
5 schemoje parodytas vidutinių atsargų dydis, kai kinta atsargų
papildymo laikas.
5 schema. Vidutinių atsargų dydis, kai kinta atsargų papildymo laikas
Iš šios schemos matyti, kad paklausa yra pastovi (20 vnt. per dieną),
tačiau papildymo laikas gali skirtis “+” arba “-” 2 dienos. Jei užsakymas
būtų pristatomas 2 dienomis anksčiau, tai turimos atsargos prilygtų
dvylikos dienų atsargoms arba 240 vnt. Kadangi paklausa yra pastovi, t.y.
20 vnt. per dieną, 40 vienetų atsargų dar lieka rezerve, kol bus
pristatytas naujas užsakymas. Tačiau jei užsakymas būtų įvykdytas pavėlavus
2 dienas, tai dvyliką dienų įmonėje jau būtų susidaręs 40 vienetų (2 d. x
20 vnt.) atsargų trūkumas. Jei vadybininkai numatytų, kad atsargų
pristatymas užtruks ne daugiau kaip 2 dienomis ilgiau, tai 40 vienetų
rezervo atsargų užkirstų kelią atsargų trūkumui. Šiuo atveju vidutinis
atsargų kiekis sudarytų 140 vienetų (100 + 40).
Daugeliu atveju susiduriama su situacija, kai kinta ir paklausa, ir
papildymo laikas. Paklausa retai būna pastovi, o papildymo laikas svyruoja
dėl tiekėjų klaidų, transportavimo sutrikimų, gamybos problemų ir kitų
priežasčių. Toks atvejis nagrinėjamas 6 schemoje.
6 schema. Vidutinis atsargų dydis, kai kinta tiek paklausa, tiek papildymo
laikas
Šioje situacijoje matoma, kad paklausa ir papildymo laikas yra
nepastovūs. Paklausa (25 vnt. per dieną) viršija prognozės maksimumą (20
vnt.). Laukiamas užsakymas pristatomas 2 dienomis vėliau, t.y. vietoj
numatytų 10 d. pristatymo laiko pailgėja iki 12 d. Rezultatas – 4 dienas
įmonė neturi atsargų ir praranda klientus ar užsakymus. Jei vadybininkai
norėtų apsisaugoti nuo atsargų trūkumo dėl paklausos ir papildymo laiko
svyravimų, įmonė turėtų sukaupti 100 vienetų rezervo atsargų, o vidutinis
atsargų kiekis sudarytų 200 vienetų (100 + 100). 3. Atsargų laikymo sąnaudos
Atsargos sudaro esminę įmonės turto dalį, todėl jų perteklius gali
sumažinti bendrąjį pelningumą dėl šių priežasčių:
✓ grynasis pelnas mažėja dėl išlaidų, susijusių su atsargų laikymu,
tokių kaip draudimas, mokesčiai, sandėliavimas, vertės ir paklausos
sumažėjimas, jeigu įmonė skolinasi pinigus išskirtinai atsargoms
finansuoti;
✓ bendrasis turtas išauga dėl investicijų į atsargas, kas sumažina
turto apyvartumą ar galimybę investuoti į kitą labiau pelningą
turto rūšį.
Daugelis įmonių neskaičiuoja atsargų laikymo sąnaudų. Vietoj sąnaudų
paprasčiausiai yra imama investuotų lėšų palūkanų norma, pridedant išlaidas
atsargų draudimui ir mokesčius.
Atsargų laikymo sąnaudas sudaro daug skirtingų elementų. Prie atsargų
laikymo sąnaudų reikia priskirti tik tas sąnaudas, kurios priklauso nuo
laikomų atsargų kiekio. Atsargų laikymo sąnaudų struktūra pavaizduota 7
schemoje.
7 schema. Atsargų laikymo sąnaudų struktūra
1. Kapitalo sąnaudos. Atsargos užšaldo pinigus, kurie gali būti
panaudoti kitoms investicijoms. Faktiškai visos įmonės stengiasi sumažinti
atsargas, kadangi pripažįsta, kad perteklinės atsargos neigiamai veikia
įmonės verslo ekonominius rezultatus.Įmonė turi nuspręsti, kokią grąžos
norma yra įšaldoma grynųjų pinigų pavidalu atsargose. Kai kuriais tam
tikrais atvejais, tokiais kaip žemės ūkio produktų finansavimas (lėšos),
gali būti panaudotos sezoniniam atsargų kaupimui finansuoti. Produktai
privalo būti paruošti ir laikomi taip, kad jie visiškai atitiktų visus
vartotojų reikalavimus ir poreikius iki kito sezono pradžios (iki naujo
derliaus). Šiuo atveju atsargų kaupimas yra trumpalaikis, ir faktinės
skolinimosi išlaidos yra imamos kaip piniginės lėšos. Didmenininkams ir
mažmenininkams tiesioginiai nuostoliai dėl atsargų valdymo atsiranda
atsargas išėmus iš prekybos ar sandėlių ir atsargas perkėlus į kitą vietą.
Buhalteriškai atsargos gali būti apskaitomos keliais būdais:
1. FIFO metodu. Pirmas į – pirmas iš. Pirmiausiai naudojamos anksčiau
įsigytos atsargos, todėl parduotų prekių atsargų savikaina rodo iš
seniau turimų atsargų savikainą.
2. LIFO metodu. Paskutinis į – pirmutinis iš. Pirmiausiai sunaudojamos
vėliausiai įsigytos atsargos, todėl parduotų prekių atsargų
savikaina pagrįsta vėliausiai įsigytų atsargų savikaina.
3. Vidurkio metodu. Tai naujai nupirktų prekių atsargų vertės ir
seniau buvusių atsargų vertės vidurkis.
LIFO, FIFO ir vidurkio metodai yra taikomi tik finansinėje-
buhalterinėje apskaitoje. Skaičiuojant atsargų laikymo sąnaudas, atsargų
vertė nustatoma žymiai paprasčiau. Atsargų skaičius padaugintas iš
standartinių arba faktinių produkto gamybos (arba įsigijimo) sąnaudų, plius
transportavimo sąnaudos. Be to, reikia pažymėti, kad vienkartinis gatavos
produkcijos atsargų sumažinimas atsargas.
2. Atsargų aptarnavimo išlaidos. Jas sudaro nuosavybės mokesčiai
(jeigu tokie yra), draudimo įmokos ne tiek nuo atsargų kiekio, kiek nuo to,
iš kokių medžiagų pastatytas sandėlis, kada pastatytas ir pan. Draudimo
sąnaudos gali būti skaičiuojamos kaip draudimo išmokų už praeitus metus
suma, išreikšta procentais nuo dabartinės atsargų vertės.
3. Sandėliavimo sąnaudos. Jų dydis priklauso nuo sandėlio nuosavybės
formos:
a) gamyklos sandėlio sąnaudos, kurios dažniausiai pastovios.
Jeigu ir kinta, tai priklauso ne nuo atsargų kiekio, o nuo
to, kiek produktų praeina per sandėlį. Kintamas sąnaudas
reikia priskirti prie atsargų laikymo sąnaudų, pastovios ir
priskirstytosios sąnaudos nesiejamos su atsargomis.
b) viešojo sandėlio sąnaudos, kurios savo ruožtu, skirstomos į
aptarnavimo sąnaudas (prik.lauso no to, kiek prekių buvo
atvežta ir kiek išvežta) bei saugojimo sąnaudas (priklaus nuo
saugojimo laiko). Aptarnavimo sąnaudos, kurios sudaro
didžiąją sandėliavimo sąnaudų dalį, reiktų priskirti prie
sandėliavimo sąnaudų, o saugojimo sąnaudas – prie atsargų
laikymo sąnaudų, nes viešųjų sandėlių įkainiai keičiasi,
kintant saugomų atsargų kiekiui.
c) nuomojamieji sandėliai, prie atsargų laikymo sąnaudų
priskiriamas nuomos mokestis. Sandėlio nuomos mokestis,
paprastai priklauso nuo atsargų kiekio, nes nuomojamas tam
tikras pastovus sandėlio plotas.
d) nuosavo sandėlio sąnaudos. Dauguma šių sąnaudų yra nekintamos
ir priskiriamos prie sandėliavimo sąnaudų grupės. Tik tą
sąnaudų dalis, kuri uždarius sandėlį dingsta, gali būti
priskiriama prie atsargų laikymo sąnaudų.
4. Atsargų rizikos sąnaudos. Rizikos išlaidos kiekvienos įmonės
skiriasi, tačiau visose firmose jos yra skirstomos į:
a) pasenimo sąnaudas – pasenusių prekių atsargų savybės
pablogėja ir jų nebeįmanoma parduoti už normalią kainą. Tai
atsitinka, kai prekių atsargos laikomos ilgiau nei jų
gyvavimo ciklas. Sąnaudos yra lygios skirtumui tarp pradinės
kainos ir kainos, už kurią dar įmanoma prekę parduoti;
b) apgadinimo sąnaudas – atsiranda transportuojant ir saugant
atsargas;
c) dalinio praradimo sąnaudos – atsargos gali būti prarastos dėl
vagysčių, prekės gali būti nusiųstos ne tam klientui. Žemės
ūkio produkcija, gamtinės rūdos, birūs kroviniai gali būti
prarandami transportuojant bei pakraunant ir iškraunant.
d) pervežimo sąnaudos – jeigu atsargas sunku realizuoti vienam
regione, jas stengiamasi pervežti į kitą. Jeigu yra per daug
atsargų ir jas reikia pervežti į kitą vietą – sąnaudos
priskiriamos prie atsargų laikymo sąnaudų. Tačiau, jei
atsargos pervežamos, kad būtų išvengta atsargų trūkumo,
sąnaudos priskiriamos transporto sąnaudoms.
Bendrosios atsargų saugojimo išlaidos turi būti apskaičiuotos
įvertinant visus išlaidų komponentus, parodytus 2 lentelėje.
2 lentelė. Atsargų saugojimo išlaidos
|Sąnaudų rūšys |Žingsni|Sąnaudų kategorijos |Paaiškinimai |
| |ai | | |
|Atsargų kaina |1 |Vidutinė atsargų |Tik kintamos sąnaudos, |
| | |paskirstymo centre |pastovios sąnaudos kintant |
| | |vertė |atsargų lygiams nesikeičia |
|Kapitalo |2 |Lėšų kaina |Lėšų, investuotų į |
|sąnaudos | | |atsargas, kaina, |
| | | |investicijos grąža turi |
| | | |būti lyginama su kitomis |
| | | |galimomis investicijomis |
|Atsargų |3 |Mokesčiai |Gatavos produkcijos |
|aptarnavimo | | |nuosavybės mokesčiai |
|sąnaudos |4 |Draudimas |Atsargų draudimo įmokų suma|
|Sandėlių ploto |5 |Kintamos |Tik tos sąnaudos, kurios |
|sąnaudos | |sandėliavimo |priklauso nuo sandėliuojamų|
| | |sąnaudos |atsargų kiekio |
|Atsargų rizikos|6 |Pasenimas |Pasenimas dėl atsargų |
|sąnaudos |7 |Dalinis praradimas |laikymo |
| |8 |Apgadinimas |Priklauso nuo atsargų |
| |9 |Perv.ežimas |kiekio |
| | | |Susijęs su atsargų lygiu |
| | | |Jeigu atsargos pervežamos |
| | | |siekiant išvengti jų |
| | | |pasenimo |
|Skaičiavimas |10 |Bendrosios atsargų |3-9 žingsnyje skaičiuojamos|
| | |laikymo sąnaudos |sąnaudos procentais nuo |
| | |procentais |bendros atsargų vertės |
| |11 |Bendros atsargų |Padauginti bendrąsias |
| | |laikymo sąnaudos |atsargų laikymo sąnaudas |
| | |piniginiais |(10 žingsnis) iš vidutinės |
| | |vienetais |vertės (1 žingsnis) |
Daugelio įmonių vadybininkai bando gerinti įmonės rentabilumą didinant
atsargų apyvartą. Bet noras padidinti atsargų apyvartą neįvertinant nei
bendrųjų logistinės sistemos, nei tam tikrų veiklų išlaidų gali lemti
rentabilumo sumažėjimą. 4. Atsargų įtaka įmonės pelningumui
Atsargos daro įtakos įmonės finansams, o finansinė veikla susieta su
gaminamo gaminio (prekių) paklausa. Paklausa nulemia gamybos (pardavimo)
planus.
Didžiausia problema yra ta, kad paklausa yra nepriklausoma ir
ją sunku prognozuoti. Pardavimų prognozė yra labai svarbus atsargų valdymo
aspektas. Vienas iš prognozavimo metodų – pirkėjų apklausa. Tačiau ji yra
gana brangi, o gaunama informacija būna nepakankamai tiksli. Kitas
variantas – apklausti pardavėjus, pardavimo vadybininkus, bei šios srities
ekspertus. Tai gana greitas ir nebrangus informacijos gavimo būdas. Tačiau
gauta informacija nėra visiškai objektyvi. Jos gali būti atliekamos
naudojantis duomenimis iš atsargų saugojimo vietos. Šie duomenys įmonei
reikalingi atliekant atsargų užsakymo analizei, ne viena prognozė
negarantuoja 100%, bet jų pagrindu įmonė kontroliuoja atsargų apyvartumą ir
ar verta pirkti tas pačias atsargas ar ieškoti naujas. Šiuo metu vis
populiaresnė tampa laiko faktoriaus strategija. Jos tikslas – kuo labiau
sutrumpinti laiko tarpą tarp žaliavos gavimo ir galutinio produkto
pristatymo vartotojui. Kuo šis laikas trumpesnis, tuo mažiau svarbus yra
prognozės tikslumas, nes įmonė gali greičiau reaguoti į paklausos pokyčius.
Kai kurie gaminiai (gamybinėse įmonėse) gali turėti ir priklausomą ir
nepriklausomą paklausą. Nepriklausomos paklausos gaminių užsakymams valdyti
naudojamos dvi sistemos:
1. Fiksuoto gaminių kiekio, skaičiaus sistema.
2. Fiksuoto laiko sistema.
Fiksuoto kiekio sistemoje atsargų dydis nuolat kontroliuojamas
ir kai atsargos sumažėja iki nustatyto lygio, daromi nauji užsakymai
atsargoms papildyti. Reguliavimo parametrais šioje sistemoje yra užsakymo
taškas ir užsakymo dydis. Fiksuoto laiko sistemoje atsargoms papildyti
daromi užsakymai lygiais periodais. Užsakomas produkto kiekis yra
nepastovus dydis ir ši sistema geriau tinka atsargoms sudaryti, kai maža
gaminio kaina, o išlaidos atsargoms laikyti didelės. Atsargų su priklausoma
paklausa valdymo sistema remiasi gamybos planu. Šio planavimo tikslas yra
sudaryti tik dabartiniam gamybos planui reikalingų medžiagų atsargas.
Priklausomos paklausos valdymo sistemoje atsargoms planuoti sudaromas
detalus gamybos planas, tiksliai apskaičiuojama medžiagų vertė, nustatomos
tikslios atsargų normos ir laikas, per kurį turi būti atliktas užsakymas.
Kad gamyba nuolat turėtų reikiamas atsargas daroma gamybinės ūkinės veiklos
analizė.
Analizės tikslas – atrasti pačius ekonomiškiausius gamybos
aprūpinimo atsargomis būdus. T.y. reikalingas medžiagas, žaliavas,
elementus pristatyti laiku, aplenkiant sandėlius, laikymą ir t.t. Tokiam
gamybos būdui reikia atlikti daug skaičiavimų, tiksliai organizuoti gamybos
procesus, pasitelkiant automatizuotas ir automatines valdymo sistemas.
Automatizuota ir integruota užsakymų apdorojimo sistema, kuri renka
informaciją apie paklausą, prognozuoja ir planuoja gamybą, leidžia
sutrumpinti tam tikrus užsakymo ciklo elementus ir pagreitinti atsargų
papildymą. Efektyvios informacinės sistemos leidžia sumažinti atsargų
kiekį, o padidėjus paklausai – operatyviai papildyti atsargas.
Atsargų kiekio sumažėjimas gali pagerinti įmonės investicijų grąžos
ir pelningumo rodiklius:
1. Sumažinus atsargų laikymo sąnaudas padidėja pelningumas. Taip pat
padidėja ir pelno norma, nes gaunama daugiau pelno iš to paties
pinigų kiekio.
2. Pagerėja įmonės turto grąžos rodikliai.
3. Padidėja atsargų apyvartumo koeficientas.
Bet, reikia pastebėti, kad beatodairiškas atsargų lygio mažinimas
(siekiant sutrumpinti apyvartumą) gali turėti neigiamų pasekmių – pablogėti
klientų aptarnavimo kokybė ar dėl žaliavų trūkumo sutrikti gamybiniai
procesai. Todėl vertinant atsargų valdymo .efektyvumą reikia atkreipti
dėmesį ir į neįvykdytų užsakymų, prastovų dėl žaliavų trūkumo skaičiaus
dinamiką, atsargų valdymo kaštų pokyčius ir pan. Įmonėje palaikomas atsargų
lygis turi būti minimalus, tačiau užtikrinantis ekonomišką ir
nepertraukiamą darbo procesą. 5. Teorinių žinių taikymas praktikoje
Praktinė užduotis grindžiama teorinėmis žiniomis. Įmonė ir jos veikla
yra netikri, todėl duomenys nėra tikslūs. Praktinėje užduotyje labiau
akcentuojama į atsargų užsakymo dydžio paskaičiavimą.
UAB “Ateities vizija” yra didmeninės prekybos įmonė prekiaujanti
kanceliarinėmis prekėmis bei kompiuterio dalimis. Įmonė naudoja ekonomiško
užsakymo kiekio (EOQ) modelį.
Nagrinėjamame pavyzdyje įmonė turi paskaičiuoti optimalaus užsakymo
dydį dviejų rūšių prekėms: bevielė pelės ir markerių užsakymams. Užsakydama
bevieles peles, įmonė turi atsižvelgti į tokias sąlygas:
1) Prekės ketvirčio paklausa bus apie 10500 vienetų. Vieno vieneto
pirkimo (kainoraštyje) kaina yra 25 Lt.
2) Kadangi įmonė yra didmeninė ir turi pastovų tiekėja, tai pastarasis
suteikia šiai įmonei nuolaidas užsakant tam tikro dydžio prekes
(%):
✓ užsakant po 2625 vnt. ( 25% viso kiekio), nuolaida – 2
✓ užsakant po 3465 vnt. (1/3 viso kiekio), nuolaida – 3,5
✓ užsakant po 5250 vnt. (50% viso kiekio), nuolaida – 4,5
3) Didžioji dalis transporto išlaidų – 90% – nepriklausomai nuo prekių
gavimo iš šio tiekėjo dažnumo ir sudaro 1,2% gaunamų prekių sumos.
Likusi transporto išlaidų dalis priklauso nuo gavimo dažnumo. Visos
transporto išlaidos bus tokios:
✓ kai užsakymų skaičius 4 – 4500 Lt
✓ kai užsakymų skaičius 3 – 4211 Lt
✓ kai užsakymų skaičius 2 – 3850 Lt
4) Užsakymo kaštai susideda iš užsakymo įforminimo (pokalbiai
telefonu, telefakso ryšio paslaugų apmokėjimas ir kt.), užsakymo
įvykdymo kontrolės ir kai kurių kitų išlaidų. Jų vidutinis dydis,
tenkantis kiekvienam užsakymui, nepriklausomai nuo jo dydžio, yra
680 Lt.
5) Atsargų laikymo kaštai (Ci), skaičiuojant 1 vienetui per vieną
atsargų laikymo dieną sudaro 0,80 Lt.
Vadybininkams reikia nustatyti optimalų užsakymo dydį (įvertinus, kad
nuo užsakymo dydžio priklauso nuolaida tai prekei).
|Variantai |I |II |III |
|Užsakymų skaičius (k=10500/Q) |4 |3 |2 |
|Užsakymo dydis |265 |3500 |5250 |
|Prekių pirkimo kaštų apskaičiavimas |
|Visa pirkimo suma |262500 |262500|262500 |
|Kiekio nuolaida, % |2 |3,5 |4,5 |
|Atskaitoma kiekio nuolaida |2550 |9188 |11813 |
|Prekių pirkimo suma be nuolaidos |257250 |253312|250687 |
|+ Transporto kaštai |45550 |4211 |3850 |
|+ Užsakymo kaštai |2720 |2040 |1360 |
|Prekių pirkimo kaštai |264520 |259563|255897 |
|Atsargų laikymo kaštų apskaičiavimas |
|Vidut. prekių atsargos (Av=Q/2) |1312,5 |1750 |2625 |
|Apyvartumo trukmė, d. (90/K) |22,5 |30 |45 |
|Atsargų laikymo kaštai (Av x Ci x 90 d.) |9450 |12600 |18900 |
|Prekių pirkimo ir atsargų laikymo kaštų suma |274 |272,2 |274,8 |
|(tūkst. Lt) | | | |
Kaip matyti iš lentelėje pateikto pavyzdžio, ekonomiškiausias yra II
variantas, kai visas sutartas ketvirčiui prekių kiekis 10500 vnt. bus
gaunamas dalimis po 3500 vnt. III varianto pranašumą, susijusį su didesne
kiekio nuolaida ir mažesniais transporto bei užsakymo kaštais,
nekompensuoja padidėję atsargų laikymo kaštai. I varianto mažesni atsargų
laikymo kaštai nekompensuoja padidėjusių transporto ir užsakymo kaštų.
Markerio atsargų užsakymui pasinaudosime EOQ formule atsižvelgiant į
tai, kad užsakymo tvarkymo išlaidos (P)=30 Lt, metinė paklausa (D)=25 550,
metinės saugojimo išlaidos (C)=20% ir atsargų vien.eto kaina (V)=10 Lt, tai:
[pic] vienetai.
Užsakymo dydžio nustatymas siejamas su prekių pirkimo planavimu.
Vadybininkai turi nustatyti ne tik kiek užsakyti prekių, bet ir kada būtent
tai reikia padaryti.
Norint užsakyti bevieles peles yra žinoma, kad užsakymo įvykdymo
trukmė 10 d., vidutinė paklausos per 1 d. apimtis 250 vnt., vadinasi:
10 x 250 = 2500 vnt. užsakymo momentas.
Markerių įvykdymo trukmė 5 d., vidutinė paklausos per 1 d. apimtis 70
5 x 70 =350 vnt.
Iš gautų paskaičiavimų vadybininkai daro išvadą, kad:
– bevieles peles reikia užsakyti kai sandėlyje lieka 2500 vnt., o
sekančio optimaliausias užsakymo dydis, reikalaujantis ko mažesnių
sąnaudų, bus 3500 vnt.
– markerius reikia užsakyti, kai sandėlyje lieka 350 vnt., o
optimaliausias užsakymo dydis bus 876 vnt. Išvados
Pagrindinis atsargų valdymo tikslas – garantuoti pusiausvyrą tarp
klientų aptarnavimo ir atsargų laikymo sąnaudų. Įmonės dideles pinigų sumas
“užšaldo” atsargose. Nuo tinkamo atsargų valdymo priklauso įmonės veiklos
pelningumas, o jei tai gamybos įmonė, gamybinio proceso tęstinumas.
Tam, kad įmonės galėtų normaliai funkcionuoti ir netrukdomai vykdyti
savo veiklą, reikėtų spręsti atsargų valdymo klausimus: kiek galima
tiksliau planuoti pagamintos produkcijos, medžiagų ar žaliavų poreikį
artimiausiam laikotarpiui; palaikyti skirtingus atsargų lygius skirtingiems
produktams; detaliau išanalizuoti patiriamas sandėliavimo, atsargų valdymo
ir kitas susijusias sąnaudas; atsargų valdymui apjungti žinias iš įvairių
veiklos sričių.
Atsargos įmonėse laikomos materialinėmis vertybėmis. Jos įmonei
padeda įgyvendinti tokius tikslus, kaip: masto ekonomija, paklausos ir
pasiūlos subalansavimą, apsaugo nuo nestabilios paklausos, specializacijos
privalumus, gamybos atsargas.
Atsargos skirstomos į rūšis: ciklo, reikalingos paklausai tenkinti,
tuo atveju kai įmonė gali tiksliai numatyti paklausą ir papildymo laiką;
tranzito, ta atsargų dalis, kuri vežama iš vieno punkto į kitą; rezervo,
reikalingos tuo atveju, kai kinta pasiūla arba/ir pristatymo laikas;
rizikos, daug atsargų perkama dėl nuolaidų, prognozuojamo kainų kitimo ar
medžiagų trūkumo; sezoninės, kaupiamos vieno sezono metu, o vartojamos –
kito; nenaudojamos, tokios kurios neturi paklausos.
Atsargos suprantamos kaip teigiamas veiksnys pelningai veiklai palaikyti.
Todėl vadybininkai turi nustatyti, kada reikalingos atsargos turi būti
užsakytos, kiek ir kaip dažnai tai reikia daryti, kad būtų kliento ir
įmonės poreikiai. Vienas iš atsargų valdymo tikslų – keičiant atsargų
lygius ir mažinant bendrąsias logistines sąnaudas, padidinti įmonės
pelningumą. O nustatant atsargų lygį, turi būti įvertinamos tokios
sąnaudos: sandėliavimo, užsakymo, pasibaigusių atsargų nuostoliai. Taip pat
į atsargų valdymą reikia žvelgti ir kaip į įmonės gero vardo išlaikymą, juk
dėl neefektyvaus atsargų valdymo galima prarasti klientus.
Tam, kad taip neatsitiktu, vadybininkai planuodami gamybos arba pardavimo
planus, turi sudaryti atsargų uždavinius, kuriais išreiškiama esminė
atsargų formavimo paskirtis: išlyginti prekių gamybos ir vartojimo bei
šiems procesams atstovaujančius prekių pirkimo ir pardavimo laiko
skirtumus; išlyginti gamybos ir vartojimo teritorinius nesutapimus. Įmonės
atsargos priklauso nuo jo dydžio, o pačios įmonės dydį charakterizuoja
prekių apyvarta, personalo skaičius ir pan. Sprendžiant kokie požymiai
pasirenkami apibūdinant įmonės dydį, galima apskaičiuoti tokius santykinius
atsargas charakterizuojančius rodiklius kaip: vidutinių atsargų santykis su
apyvarta (apibūdinantis atsargų lygį); vidutinių atsargų dydis, tenkantis
vienam dirbančiajam; atsargų dydis, tenkantis 1 kv.m. sandėlių arba
prekybos ploto. Šie rodikliai padeda vadybininkams įvertinti atsargų dydį,
siejant jas su prekių realizacija.
Įmonės reguliuodamos atsargų kiekį sandėliuose, remiasi į optimalaus
dydžio atsargų sudarymo problemos sprendimą. Šiai problemai spręsti
naudojami klasikiniai atsargų modeliai. Pagrindinis iš jų yra ekonomiško
užsakymo kiekio modelis. Tai užsakomų atsargų kiekis, optimizuojant pagal
užsakymo ir atsargų laikymo sąnaudas. Tokio modelio dėka mažinamos
visuminės atsargų sąnaudos tokiose situacijose, kuriose paklausos ir
pristatymo laikas tiksliai žinomi. Toks paskaičiavimas galimas dviem būdais
žinant reikiamus rodiklius: sudarant lentelę iš kelių variantų ir
paskaičiavus, išrenkamas tas, kuris parodo mažiausias užsakymo sąnaudas
arba formulės pagalba. Būtent šis modelis yra atspindimas praktinėje
užduotyje, kai vadybininkams reikia paskaičiuo.ti dviejų rūšių prekių
optimalaus užsakymo dydį. Taip pat šis modelis gali būti patobulintas
įvedus tam tikrus rodiklius kaip, nuolaida didesnio kiekio užsakymui.
Taip pat dar naudojami fiksuoto kiekio modelis (esant prielaidai, kad
paklausa nekinta, užsakymai pateikiami vienodais tarpais) ir fiksuoto
intervalo modelis (atsargos pildomos pastoviai tam tikru laiku). Bet žinomi
ekonomiškiausia užsakymo dydį negana,atsargų valdymo politikoje, reikia
taip pat žinoti ir kada daryti tą užsakymą, norint patenkinti kliento
poreikius. Tai skaičiuojama žinant užsakymo įvykdymo trukmę ir vidutinės
paklausos per 1 d. apimties sandaugos pagalba. Šio uždavinio sprendimas
taip pat pateikiamas praktinėje užduotyje.
Gyvenime nėra visiškai idealiu sąlygų, todėl ir įmonės, valdydamos savo
atsargas, turi turėti prielaidų, kad atsiranda kintamos sąlygos. Šios
sąlygos charakterizuoja vidutinių atsargų dydžio nustatymą. Esant
skirtingom sąlygom, įmonė daro skirtingas rezervo atsargas.
Atsargos sudaro esminę įmonės kapitalo dalį, todėl jų perteklius gali
sumažinti bendrąjį pelningumą. Įmonėms privalu paskaičiuoti ir atsargų
laikymo sąnaudas, kurias sudaro keturios stambios sąnaudų grupės: kapitalo,
atsargų aptarnavimo, sandėliavimo, atsargų rizikos. Šios grupės, savo
ruožtu, skaidomos į smulkesnes grupeles. Prie atsargų laikymo sąnaudų
reikia priskirti tik tas sąnaudas, kurios priklauso nuo laikomų atsargų
kiekio.
Įmonės atsargos daro įtaką jos finansams, o finansinė veikla siejama su
gaminamo gaminio arba parduodamų prekių paklausa. Ši paklausa ir nulemia
gamybos arba pardavimo įmonės planus. Svarbiausia, kad paklausa yra
nenuspėjamas dalykas ir ją sunku prognozuoti. Todėl prekybos įmonės
savininkai naudojasi tam tikrais prognozės metodais – pirkėjų arba pačių
vadybininku, žmonių, užsiimančių realizacija, apklausa. Šių apklausų
duomenys reikalingi prognozuoti gaminių (prekių) perkamumo ir tolimesnių
atsargų pildymo reikalingumui. Gamybinėse įmonėse paklausa išreiškiama
kitaip ir atsargų užsakymo skaičiavimai priklauso nuo įvairių faktorių.
Nors atsargų kiekio sumažėjimas ir gali pagerinti įmonės investicijos
grąžos ir pelningumo rodiklius, bet beatodairiškas jų mažinimas gali turėti
ir neigiamų pasekmių.
Todėl įmonėje turi būti palaikomas minimalus atsargų lygis, tačiau
turintis užtikrinti ekonomišką ir nepertraukiamą darbo procesą. Literatūra
1. Mackevičius V. Komercijos pagrindai. – Vilnius, 1992. – 199 p.
2. Mačernienė D. Atsargų apskaitos praktiniai aspektai // Apskaitos, audito
ir mokesčių aktualijos. – ISSN 1392-4087. – 1998, geg. 5, 12, 19, 26.
3. Palšaitis R. Logistikos pagrindai. – Vilnius, 2003. – 268 p.
4. Židonis Ž. Verslo logistika. – Vilnius, 2002. – 146 p.