Atsargų valdymas

Turinys

Įvadas 21. Atsargų apibūdinimas 31.1. Atsargų paskirtis 31.2. Atsargų rūšys 62. Atsargų valdymas 72.1. Pagrindiniai atsargų valdymo principai 72.2. Atsargų sudarymo uždaviniai 92.3. Klasikiniai atsargų modeliai 122.4. Atsargų nustatymas kintamomis sąlygomis 153. Atsargų laikymo sąnaudos 204. Atsargų įtaka įmonės pelningumui 235. Teorinių žinių taikymas praktikoje 25Išvados 27Literatūra 30ĮvadasĮmonės, užsiimančios gamybine arba prekybine veikla, turi atsargas,kuriose yra įdėta didelė dalis įmonės kapitalo. Kiekviena įmonė, norėdamapelningai funkcionuoti, turi vykdyti atsargų valdymo politiką. Ši politikaapima optimalaus dydžio atsargų sudarymo problemą, taip pat techninių irorganizacinių sandėliavimo operacijų racionalų tvarkymą. Siekiant, kad atsargos būtų kuo artimesnės optimalioms, jas reikiaplanuoti. Atsargų planas glaudžiai siejama su prekybos įmonės prekiųrealizacijos ir pirkimo planais. Įmonės, ypač gamybinės ar prekybinės, nemažas pinigų sumas įšaldoatsargose bei nebaigtose vykdyti sutartyse. Dalies šių lėšų “išlaisvinimas”padidintų įmonės pinigų srautus, kas leistų juos panaudoti verslo plėtraiar veiklos procesų efektyvumui gerinti. To pasiekti įmonėms gali padėtikeli praktiniai atsargų valdymo žingsniai:kiek galima tiksliau planuoti pagamintos produkcijos, medžiagų ar žaliavųporeikį artimiausiam laikotarpiui. Tai padeda išvengti papildomų(nenumatytų) žaliavų užsakymų, gamybos stabdymo ar atsargų pertekliaus.Efektyvus planavimas leistų ne tik palaikyti optimalų atsargų lygį, bet irsumažinti sąnaudas, susijusias su papildomais užsakymais ar pertekliniųatsargų sandėliavimu;palaikyti skirtingus atsargų lygius skirtingiems produktams, priklausomainuo to, kaip greitai jos gali būti papildytos ir kiek jos yra svarbiosvykdomai veiklai;ieškoti galimybių padidinti pardavimų skyriaus darbo lankstumą, kas leistųlaiku reaguoti į kliento poreikius, palaikant įmanomai žemą atsargų lygįmažiausiais kaštais;detaliau išanalizuoti patiriamas sandėliavimo, atsargų valdymo ir kitassusijusias sąnaudas. Gali paaiškėti, kad, pavyzdžiui, dalies komponentųsurinkimas pačioje įmonėje yra brangesnis negu jų įsigijimas iš tiekėjų.Tokiu būdu didelę atsargų dalį ir jų valdymą būtų galima perkelti šiųkomponentų surinkėjui;atsargų valdymui apjungti žinias iš įvairių veiklos sričių, apimantpardavimus, gamybą, paskirstymą, marketingą ir net pagrindinius klientus,tai padės identifikuoti problemines vietas bei palengvins atsargų poreikioprognozavimą. Prekybos įmonės atsargų dydis tiesiogiai priklauso nuo prekių užsakymodydžio. Kuo dažniau ir mažesniais kiekiais galima užsakyti ir gauti prekes,tuo mažesnis atsargų lygis. Bet tokia atsargų valdymo politika ne visadabus ekonomiška. Todėl būtina detaliau nagrinėti ekonomiškai pagrįstųužsakymo dydžių nustatymą. 1. Atsargų apibūdinimas 1.1. Atsargų paskirtisAtsargomis laikomos įmonės žinioje esančios materialinės vertybės,kurias ji tikisi parduoti arba tiesiogiai panaudoti gamyboje. Įmonėseišskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės: – žaliavos; – komplektavimo gaminiai; – pagaminta produkcija; – prekės, skirtos perparduoti.

Atsargos tarnauja įvairiems firmos tikslams: – teikia masto ekonomiją. Išlaidos sumažėja, jeigu firma dideliais kiekiais perka žaliavų, gamina ir transportuoja prekes. Pavyzdžiui, jeigu gamintojas siekia sumažinti produkcijos vieneto kainą įsigydamas didelį kiekį atsargų, tai pastarosios yra būtinos. Medžiagų vieneto transportavimo kaštai yra mažesni, jei iš karto vežami dideli kiekiai. Todėl dažnai atsargos susidaro siekiant sumažinti transportavimo išlaidas. Didelis pagamintų prekių kiekis laikomas tarpiniuose sandėliuose, vartotojų išdėstymo vietose. Egzistuoja ekonominis kompromisas tarp gamybos ir atsargų laikymo sąnaudų. Gamindama didelius produkcijos kiekius, įmonė įgyja pranašumą lyginant su kitomis įmonėmis, nes visiškai panaudoja gamybinius pajėgumus, kas leidžia pasiekti mažesnes vieneto gamybos sąnaudas. Gamybas dideliais kiekiais leidžia keletą tarpinių sandėlių papildyti atsargomis, dar prieš parduodant visas prekių atsargas suteikia galimybę derinti laiką ir papildyti tuos tarpinius sandėlius, kurie nebeturi atsargų. Gamyba mažais kiekiais, priešingai lemia trumpą gamybos ciklą ir didesnius kaštus. Tačiau didelį pagamintų prekių kiekį yra sunku greitai realizuoti, todėl padidėja atsargų laikymo sąnaudos. Kai gamyba vyksta nepilnu pajėgumu, dažni gamybos pokyčiai neleidžia gauti pelno, nes firma disponuoja nepakankamu produkcijos kiekiu vartotojų poreikiams tenkinti. Tada prarastų pardavimų ir atsargų papildymo išlaidos turėtų būti derinamas su investicijomis, kurios mažina išlaidas ir atsiranda dėl ilgo produkcijos gamybos ciklo. – teikia pasiūlos ir paklausos balansavimo galimybes. Paklausa yra netolygi, tačiau kompanijai pigiau išlaikyti vienodą gamybos lygį, nei jį tai didinti, tai mažinti, atsižvelgiant į paklausos svyravimus. Nes sezoninė paklausa ar pasiūla skatina firmą ieškoti investicijų. Per tam tikras sezonines šventes, tokias kaip šv. Kalėdos, Motinos diena, šv.Velykos ar pan., specifinių tai šventei produktų gamintojai parduoda daug gaminių. Jeigu gamintojai didintų gamybos apimtis tik tokių masinių švenčių metu, specifinių gaminių gamybos kaštai būtų labai dideli, svyruotų darbo jėgos poreikiai. Todėl gamintojams parankiau visus metus palaikyti stabilią gamybą ir darbo jėgą, nustatyti produkcijos savikainą įvairiais metų periodais, o sezonines prekes saugoti sandėlių šaldytuvuose, esančiuose šalia gamyklų. Atsargos leistu suderinti paklausos svyravimą ir tolygų gamybos ritmą. Bet, kita vertus, įmonės produkcijos paklausa gali būti palyginti stabili visus metus, tačiau žaliavas pristatyti įmanoma tik tam tikrais metų laikais, kaip vaisių ir daržovių konservų gamyboje, arba kai žaliavas, geriau pirkti kai jos yra pigios. Tokiu atveju yra kaupiamos žaliavų atsargos, kurios užtikrina tolygią gamybą.

– teikia apsaugą nuo nestabilios paklausos. Paklausos svyravimai sudaro daug keblumų, užtikrinant normalų žaliavų ar prekių kiekį gamyboje ar prekyboje. Tokių svyravimų neįmanoma prognozuoti visiškai tiksliai. esant transporto priemonės gedimui, žaliavos tampa nebeprieinamos ir gamyba gali sustoti. Įvertinus visas šias apl…inkybes, atsargos yra kaupiamos klientų poreikiams tenkinti tada, kai tiekimo procesas būna pertraukiamas. Atsargų laikymas turi duoti naudos, todėl reikia gerai įvertinti jų naudingumą ir sąnaudas laikant jas. Kartais žaliavų perteklinės atsargos sukaupiamos tikintis, kad ateityje jos pabrangs ir yra pelningiau pirkti dabar ir laikyti perteklių. – teikia specializacijos privalumų. Įmonės specializuojasi gaminti tik tam tikrus produktus ar komponentus, kurie vėliau transportuojami į regioninius sandėlius. Šiuose sandėliuose formuojami užsakymai iš įvairių produktų pagal klientų pageidavimus. Gamybos apimčių bei transportavimo ekonomija kompensuoja atsargų laikymo sąnaudas. – teikia gamybos atsargų privalumus. Gamybos procesas yra nenutrūkstamas – atlikus vieną operaciją, produktas keliauja į kitą darbo barą, po kurio atliekama sekanti operacija. Jeigu vieno baro įrengimai sugenda arba išsiderina, gali sustoti visa technologinė linija. Todėl jau esančios gamybos atsargos laikinai “užkemša” atsiradusius pertrūkius, susidariusius dėl gedimo. Taip pat skiriasi ir operacijų atlikimo greitis. jeigu nebūtų atsargų kažkurioje gamybos grandies vietoje produkto pastoviai trūktų, o kitur jis sudarytų perteklių. – atsargos veikia kaip buferis. Atsargos esančios įvairiose paskirstymo grandinės vietose, sušvelniną konfliktus tarp paskirstymo kanalo subjektų: tiekėjų ir žaliavų pirkėjų, žaliavų pirkėjų ir gamintojų, gamybos ir marketingo, marketingo ir paskirstymo, paskirstymo ir tarpininkų, tarpininkų ir vartotojo. Šie tiekimo kanalo subjektai tarpusavyje fiziškai yra nutolę viens nuo kito, todėl atsargos suteikia prekei laiko ir vietos naudingumą.

1 schema. Atsargų judėjimas tiekimo kanalais

Schemoje pavaizduotas atsargų judėjimas tiekimo kanalais. Šisjudėjimas vyksta dviem kryptimis – ištisinės rodyklės parodo pagrindinįsrautą “tiekėjas-gamintojas-tarpininkas-vartotojas”, o punktyrinės rodyklėsparodo atgalinį, arba dar vadinama reversinį, srautą, tai prekiųgrąžinimai, panaudotų medžiagų perdirbimas. 1.2. Atsargų rūšysAtsargos, pagal kaupimo priežastis, skirstomos į tokias rūšis: ✓ Ciklo atsargos. Tai atsargos, esančios “apyvartoje” – jos mažėja, yra papildomos, vėl mažėja ir t.t. Ciklo atsargos reikalingos paklausai tenkinti, t.y. tada, kai įmonė gali tiksliai numatyti paklausą ir papildymo laiką. Pavyzdžiui, jei per dieną nuolat parduodama 20 vienetų produkto ir kas 10 dienų atsargos papildomos, atsargų, kol neviršijamos ciklo atsargos, neprireiks. Kai paklausa ir papildymo laikas nekinta ir yra žinomi, užsakymai tvarkomi taip, kad prekės būtų atvežamos tada, kai parduodamas paskutinis vienetas. Taigi atsargos nereikalingos, kol neviršytos ciklo atsargos. Vidutinės ciklo atsargos lygios pusei užsakymo kiekio. Nagrinėjamo pavyzdžio vidutinės ciklo atsargos bus 200 vienetų. ✓ Tranzito atsargos. Tai tokia atsargų dalis, kuri vežama iš vieno punkto į kitą. Jos gali būti traktuojamos kaip dalis ciklo atsargų, net jei jos ir neskiriamos parduoti ar kaip pervežamas krovinys, kol jos pasiekia galutinį punktą. Skaičiuojant atsargų priežiūros kaštus, tranzito atsargos turėtų būti traktuojamos kaip atsargos, esančios krovinio pervežimo maršruto pradžioje. Jų negalima vartoti (parduoti) ar vėliau perkrauti į kitą transporto priemonę. Jų išlaidų skaičiavimas priskiriamas siuntėjo atsargoms. ✓ Rezervo atsargos. Rezervo atsargų paprastai laikoma daugiau nei ciklo atsargų. Manoma, kad dalis atsargų (vadinamosios vidutinės atsargos) turėtų būti skirta nedideliems paklausos ir papildymo laiko svyravimams padengti. Nors paklausos ir pristatymo svyravimo ribos nėra tiksliai žinomos. Joms nustatyti taikomi įvairūs prognozavimo metodai. Kuo tikslesnis planavimas ir prognozė, tuo mažiau kompanijai reikia lėšų rezervo atsargoms. Jeigu prognozė tiksli, galima laikyti mažiau rezervo atsargų.Vidutinės atsargos paprastai laikomos atsargų laikymo teritorijoje ir jas sudaro pusė užsakymo dydžio ir tranzito atsargos. ✓ Rizikos atsargos. Atsargų gali būti daugiau, nei jų reikia paklausai patenkinti. Tokios atsargos gali atsirasti, kai perkama daug dėl kiekio nuolaidų, prognozuojamo kainų kilimo ar medžiagų trūkumo, norint išvengti galimo streiko. Kartais dėl gamybos ekonomijos vietoje produkcijos, kuri turėjo paklausą, pradedama gaminti kita. Be to, kai kurios prekės gali būti gaminamos tam tikrais sezonais arba vienodu pajėgumu palaikant stabilią gamybos apkrovą ir darbo jėgą laukiant sezoninės paklausos. ✓ Sezoninės atsargos. Sezoninės atsargos yra panašios į rizikos. Tai sezono pradžiai sukauptos atsargos siekiant palaikyti stabilią darbo jėgą ir gamybos apkrovą. Pavyzdžiui, žemės ūkio produkcija arba rūbų sezoninės kolekcijos. ✓ Nenaudojamos atsargos. Tai atsargos, kurios nebepatenkina esamos paklausos. Nepaklausios gali būti visos kompanijos atsargos arba paklausios gali nebūti tik tam tikrame regione. Tokias atsargas įmonei naudinga parduoti jų saugojimo vietose arba pervežti parduoti kitur. 2. Atsargų valdymas 2.1. Pagrindiniai atsargų valdymo principaiAtsargos sudaro įmonės apyvartinio kapitalo dalį. Pavyzdžiui, 20% gamybosįmonių ir 50% didmenininkų kapitalo yra investuota į atsargas. Svarbiausiasatsargų valdymo tikslas – keičiant atsargų lygiu ir mažinant bendrąsiaslogistikos sąnaudas, padidinti įmonės pelningumą. Klientų poreikiai ir reikalavimai didėja, todėl įmonės priverstos laikytižymiai daugiau atsargų. Pristatymo reikiamu laiku, užsakymo ciklotrumpinimo koncepcijos leidžia sumažinti atsargų kiekius ir kartu išlaikytigana aukštą klientų aptarnavimo lygį. Atsargos turi būti suprantamos kaip teigiamas veiksnys pelningai veiklai

palaikyti. Tam tikslui vadybininkai turi nustatyti, kada reikalingosatsargos (produktai, prekės, žaliavos) turi būti užsakyti, kiekkiekvienąkart ir kaip dažnai užsakyti, kad būtų patenkinti klientųporeikiai ir kartu sumažinamos visuminės logistikos sąnaudos. Yra trys sąnaudų tipai, kurie turi būti įvertinti nustatant atsargų lygį: □ sandėliavimo sąnaudas, kuria sudaro tokios išlaidos: laikymo, krovimo, draudimo, mokesčių, moralinio nusidėvėjimo, vagysčių ir kapitalo už produkcijos pirkimą palūkanos. Šios sąnaudos didėja kartu su atsargų lygiu. Kad sumažintų saugojimo išlaidas, vadybininkai daro nedidelius, bet dažnus užsakymus. □ užsakymo sąnaudos, kurios atsiranda vykdant užsakymą, taip pat priskaičiuojamos komercijos skyriaus personalo, ryšių ir buhalterinio darbo išlaidos. Mažinant šias išlaidas galima stambinant užsakymus ir mažinant jų skaičių. □ pasibaigusių atsargų nuostoliai, patiriami dėl prarastų pardavimų, kai norimas produktas yra neprieinamas, išlaidos, susijusios su atidėtais užsakymų įvykdymais, arba išlaidos, susijusios su gamybos proceso sustojimo dėl gamybos žaliavų trūkimo. Šiuos nuostolius yra sunkiausia apskaičiuoti, bet jie neabejotinai yra patys svarbiausi, kadangi jie susiję su klientais, kai sušlubuoja atsargų valdymo strategija. Tinkamas atsargų valdymas atsiliepia įmonės pelningumui. Problemos,atsiradusios dėl atsargų valdymo neefektyvumo, deskridituoja įmonės vardą: ✓ klientų netekimas. Įvertinant tai, kad klientams reikiamiems daiktams įsigyti turi alternatyvas, pasibaigusios atsargos nebus ilgai toleruojamos. Nepaisant to, kad klientai kurį laiką išliks lojalūs, tačiau jie pagaliau nukreips savo veiklą į tą tiekėją, kuris reikiamas prekes turi nuolat. ✓ Didėjantis atšauktų užsakymų skaičius. Atšaukti užsakymai reiškia, kad klientai turi laukti savo prekių. Kaip jau anksčiau minėta, pirkėjai, ypač išsivysčiusių rinkų, nenori laukti. Gal jie šiek tiek ir palauks, tačiau nuolat susidurdami su atidedamais užsakymais ras alternatyvius šaltinius. Taigi didėjantis atidėtų užsakymų skaičius gali reikšti didėjančias pasibaigusių atsargų tendencijas, kas lemia pardavimų praradimus. ✓ Stabilus atidėtų užsakymų skaičius su didėjančiomis investicijomis į atsargas. Aišku, jei atsargų kiekis didėja, tai atidėtų užsakymų skaičius turėtų mažėti. Tačiau jei šio pokyčio nėra, tai įmonėje saugojama per didelis netikslingų atsargų kiekis. ✓ Periodinis sandėliavimo plotų trūkumas. Prekių pristatymas anksčiau negu reikia sukelia daug problemų. Problema ta, kad nėra kur jų sudėti ir įmonė greičiau gali susidurti su didesnėmis nei planuota atsargų priežiūros išlaidomis. Tokia padėtis susiklosto dėl klaidingų paklausos prognozių, dėl nelanksčios logistinės sistemos arba sukaupiant ne tas prekių atsargas, kurių reikėtų (pvz., tas, kurios nepaklausios). ✓ Santykių pablogėjimas su tiekimo grandinės nariais. Jeigu gamintojas negali nuolat tiekti prekių savo tarpininkams, tai atsiras pirkėjų, negalinčių įsi…gyti reikiamų prekių ir galutiniai tiekimo grandinės nariai, atstovaujantys vartotojui, patirs nuostolių. Pakartotinai atidedami vartotojo užsakymai dėl nelanksčios prekių judėjimo politikos gali nulemti tiekimo grandinės narių apsisprendimą atsisakyti užsakymų arba apskritai rasti naujus tiekėjus. Dažnai atsargų lygis gali būti sumažintas vienu iš žemiau išvardintųbūdų: 1. Daugiapakopis atsargų planavimas. ABC analizė yra tokio planavimo pavyzdys. 2. Užsakymų įvykdymo laikų analizė. 3. Pristatymo laiko analizė. Tai gali sąlygoti vežėjų pakeitimą arba derybas su turimais vežėjais. 4. Produktų su maža apyvarta atsisakymas. 5. Užsakymo dydžių ir pardavimo nuolaidų analizė. 6. Grąžintų prekių tvarkymo procedūrų peržiūrėjimas. 7. Produktų pakeitimo procedūrų gerinimas. 8. Pakartotinų užsakymų priėmimo procedūrų peržiūrėjimas. 9. Nepilnai įvykdytų užsakymų priežasčių analizė. 10. Klientų poreikių detali analizė. Daugelyje įmonių investicijos į atsargas mažinamos trumpinant užsakymociklo laiką.Tam įdiegiamos progresyviausios užsakymų valdymo sistemą. Jeiguklientą siūloma užsakymo ciklo trukmė patenkina, tai laikas sutaupytasužsakymo perdavimui, įvedimui ir išpildymui, gali būti panaudotasdetalesniam atsargų valdymo planavimui. Tai ženkliai sumažins atsargų lygįfirmoje. Atsargos yra dalis kompanijos turto, kuris laikomas žaliavų, nebaigtosgamybos ir pagamintų prekių forma. Įmonė investuoja į atsargas tam tikrąkiekį savo lėšų. Šios lėšos yra užšaldomos iki produkcijos realizacijosmomento. Todėl prieš priimant sprendimus reikia įvertinti logistikossistemos struktūrą, kliento aptarnavimo lygius, paskirstymo centrųišdėstymą, atsargų lygius, atsargų laikymo sąnaudų sumažinimas padidinakitas sąnaudas. 2.2. Atsargų sudarymo uždaviniaiAtsargų dydis kiekvienoje prekybos įmonėje priklauso nuo bendrųjųprekybos prekių atsargų sudarymo uždavinių ir nuo kiekvienos įmonės veiklossąlygų. Bendrieji atsargų sudarymo uždaviniai, išreiškiantys esminę atsargųformavimo paskirtį prekyboje, yra šie: 1. Išlyginti prekių gamybos ir vartojimo bei šiems procesams atstovaujančius prekių pirkimo ir pardavimo laiko skirtumus. Dėl gamtinių arba gamybinių-techninių sąlygų ypatumų daugelio prekių gamyba ir vartojimas nesutampa. 2. Išlyginti gamybos ir vartojimo teritorinius nesutapimus. Kai kurios prekės gaminamos tik tam tikrose vietose, gerokai nutolusiose nuo vartojimo rajonų. Nevienodas pramoninių prekių gamybos išdėstymas dėl specializacijos, susidariusių gamybos tradicijų. Dėl to irgi reikia sudaryti tam tikro dydžio atsargas. Atsargų sudarymas yra išimtinai įmonių viduje vykstantys procesai.Atsargos sudaromos jas priimant ir sandėliuojant. Sudarant ir laikant
atsargas, svarbu teisingai išspręsti du klausymus: 1. Nustatyti teisingą, tai yra ekonomiškai pagrįstą atsargų dydį. Čia turimas galvoje ekonomiškai pagrįsto atsargų dydžio nustatymas. Kokios turi būti įmonės atsargos, kad kiti veiklos procesai vyktų kuo ekonomiškiau? 2. Racionaliai talpinti atsargas jų laikymo vietose (sandėliuose). Čia pirmiausia turimas galvoje teisingas sandėlių darbų organizavimas ir t.t. Įmonės atsargų dydis priklauso nuo jos dydžio, asortimento, prekiųtiekimo sąlygų, paklausos intensyvumo ir kitų specifinių veiklos sąlygų.Atsargų dydžiui išreikšti naudojami absoliutūs ir santykiniai rodikliai.Absoliutūs rodikliai gali būti: atsargų kiekis vienetais, tonomis, metraisir t.t. Vertingesni yra santykiniai atsargų dydžio rodikliai, leidžiantyssusieti įmonėje laikomas atsargas su kuriuo nors įmonės dydįcharakterizuojančiu rodikliu. Įmonės dydį charakterizuoja prekių apyvarta, personalo skaičius, sandėliųar prekybos salės plotai. Priklausomai nuo to, koks požymis įmonės dydžiuiišreikšti pasirenkamas, galima apskaičiuoti tokius santykinius atsargascharakterizuojančius rodiklius: a) Vidutinių atsargų santykis su prekių apyvarta Šis santykis gali būti išreikštas procentais arba apyvartos dienomis.Jis charakterizuoja atsargų lygį. Atsargų valdymo įvertinimui galimanaudoti atsargų apyvartumo dienomis rodiklį, kuris parodo, vidutiniškai perkiek dienų pasikeičia atsargos.

Atsargų apyvartumas dienomis = (Atsargų vidurkis / Savikaina) x 365

Vidutinės atsargos paprasčiausiu būdu surandamos kaip aritmetinis atsargųmetų pradžioje ir pabaigoje vidurkis. Tiksliau vidutinė metinė atsargų sumaapskaičiuojama iš 5 dydžių: atsargų metų pradžioje ir kiekvieno ketvirčiopabaigoje, tada surandamas jų vidurkis.

b) Vidutinių atsargų dydis, tenkantis vienam dirbančiajam Jis nustatomas dalijant vidutines prekių atsargas iš dirbančių asmenųskaičiaus.

c) Atsargų dydis, tenkantis 1 kv.m. sandėlių arba prekybos ploto Apskaičiuojama dalijant vidutines atsargas iš viso sandėlių ploto.

Norint nustatyti ekonomišką atsargų dydį, reikia siekti optimalaus tokiųįmonės veiklos faktorių kaip personalas, prekės ir patalpos naudojimo.Tačiau pagrindinis vaidmuo, vertinat atsargų dydį, tenka atsargųrodikliams, apskaičiuojamiems susiejant atsargas ir prekių realizaciją.Juos įprasta vadinti atsargų apyvartumo rodikliais. Šis rodiklisapskaičiuojamas dalijant prekių realizaciją, arba prekių pirkimą, išvidutinių atsargų sumos. Pavyzdžiui, metinė prekių apyvarta 250 (tūkst.Lt), vidutinės metinės prekių atsargos – 50 (tūkst. Lt), tai Šis rodiklis įmonininkui parodo, kad vidutiniškai atsargos per metuspasikeičia 5 kartus.

Atsargų apyvartumas [pic]kartai per metus

Apyvartu…mo trukmė parodo, kiek vidutiniškai dienų įvyksta atsargųpasikeitimas, tai yra jų atsinaujinimas. Šis rodiklis taip pat rodo, kiekvidutiniškai dienų per metus prekės būna sandėlyje, ir taip įšaldokapitalą. Jis skaičiuojamas dviem būdais: 1) taip kaip ir vidutinių atsargųsantykis su prekių apyvarta

Atsargų apyvartumas [pic]dienos

arba 2) dalijant metų dienų skaičių iš atsargų apyvartumo kartais 360 : 5 =72 dienos

Atsargų lygio rodiklis apskaičiuojamas taip:

Atsargų lygis [pic]%

Šis rodiklis parodo vidutinį atsargų pavidalu įšaldyto kapitalo santykissu realizacijos suma. Įmonės atsargų dydžio ir sudėties reguliavimas yra sudėtinė atsargųvaldymo politikos dalis. Ši politika apima optimalaus dydžio atsargųsudarymo problemą, taip pat techninių ir organizacinių sandėliavimooperacijų racionalų tvarkymą. Optimalaus atsargų dydis labiausiai priklausonuo prekių pirkimo organizavimo, nuo to, kaip dažnai, kokio dydžiopartijomis gaunamos nupirktos prekės. Optimaliomis atsargomis laikytinostokios, kai bendra nuostolių dėl per mažų ir per didelių atsargų suma yraminimali. 2.3. Klasikiniai atsargų modeliai1. Ekonomiško užsakymo kiekio (EOQ) modelis. Tai užsakomų atsargųkiekis, optimizuojant pagal užsakymo ir atsargų laikymo sąnaudas.Pasinaudojant pagrindiniu EOQ modeliu galima numatyti užsakymo dydįvienetais, pavaizduotą 2 schemoje. Tai leidžia sumažinti visumines atsargųsąnaudas (sandėliavimo ir užsakymo) tokiose situacijose, kuriose paklausosir pristatymo laikas yra tiksliai žinomas.

2 schema. Ekonomiškas užsakymo dydis

EOQ gali būti apskaičiuotas pagal šią formulę:

[pic];čia: EOQ – užsakomų vienetų kiekis, P – užsakymo tvarkymo išlaidos, D –metinė produktų paklausa vienetais, C – metinės atsargų sandėliavimoproduktų vertės išlaidos procentais, V – vidutinė vieno atsargų vienetokaina. Pavyzdžiui, jei užsakymo tvarkymo išlaidos (P)=100 Lt, metinė paklausa(D)=10 000, metinės saugojimo išlaidos (C)=20% ir atsargų vieneto kaina(V)=200 Lt, tai:[pic] vienetai.

Suskirstę šį kiekį pagal vidutinius poreikius, vadybininkai pastebės,kad per metus vidutiniškai užsakymą reiks pakartoti 45 kartus. 1 lentelėje,panaudojant duotus skaičius, pateikiami skirtingi užsakymų variantai taippat, kad EOQ iš tiesų yra mažiausių išlaidų kiekis.

1 lentelė. Ekonomiško užsakymo kiekio galimi variantai|Užsakymo |Užsakymų |Užsakymo |Užsakymo |Viso išlaidų ||dydis |skaičius |kaina |priežiūros |(Lt) ||(Q) |(D/Q) |(Lt) |išlaidos | || | |(Q×P) |(1/2Q×V×C) | || | | |(Lt) | ||50 |200 |20,000 |1,000 |21,000 ||100 |100 |10,000 |2,000 |12,000 ||200 |50 |5,000 |4,000 |9,000 ||250 |40 |4,000 |5,000 |9,000 ||300 |34 |3,400 |6,000 |9,400 ||400 |25 |2,500 |8,000 |10,500 ||500 |20 |2,000 |10,000 |12,000 ||1,000 |10 |1,000 |21,000 |21,000 |

Iš lentelės parodymų galima daryti prielaidą, kad ekonomiškiausiasužsakymo dydis bus esant 200 ir 250 vienetų, kuriuos sudaro minimaliausiosišlaidos lyginus su kitais užsakymo dydžiais. Pagrindinį modelį galimaišplėsti skaičiuojant transportavimo tarifus, transportavimo tarifųnuolaidas, atsargas, esančias kelyje ir privačius vežimus. Pavyzdžiui, išanksto sutarto dydžio (svorio) krovinių transportavimo tarifai yra mažesniuž tuos, kurie taikomi paprastai gabenant minimalius ar didesnius kroviniųkiekius (svorius). Dėl to atsargas valdant, asmuo, atsakingas už sprendimo

dėl transportuojamų prekių priėmimą, turi apsvarstyti, kaip mažų kiekiųtarifai darys įtaką visuminėms išlaidoms. Taigi, be nagrinėjamųsandėliavimo ir užsakymo organizavimo išlaidų, vadybininkas turi įvertinti,kaip sumažėsiančios transportavimo išlaidos paveiks bendras išlaidas iružsakymo atitikimą. EUQ modelį galima taikyti tik tada, kai patenkinamos šios sąlygos: 1. Paklausa yra pastovi ir jo dydis yra iš anksto žinomas. 2. Atsargos papildomos periodiškai tuo pat metu. 3. Atsargų įsigijimo kaina nepriklauso nei nuo užsakymo dydžio, nei nuo laiko. 4. Transportavimo sąnaudos nepriklauso nei nuo užsakymo dydžio, nei nuo laiko. 5. Visiškai patenkinama paklausa. 6. Nėra atsargų, esančių kelyje į užsakymo vietą. 7. Kiekvieno produkto atsarga nesusijusi su kito produkto atsarga. 8. Galima planuoti veiklą kiek nori laiko į priekį. 9. Kapitalo dydis neribojamas. Nors šios sąlygos gali pasirodyti per griežtos efektyviam modeliuisukurti, tačiau, kad ir kai…p bebūtų, yra situacijų, kuriose šie užsakymųparametrai sutampa. Įsigyjant paprastą produkciją, kaip pavyzdžiui aliejusir majonezas, EOQ veiks labai gerai, nes šie dalykai yra nebrangūs irtikrumo prielaida nėra pagrindinio svarbumo reikalas. Taip pat įmanomaneesmingai pakeitus pagrindinį modelį skaičiuoti gautas nuolaidas dėlperkamo kiekio ar transportavimo. Kadangi nuolaidos sumažina vieneto kainą,keisis ir EOQ. Šios modifikacijos padeda modelį padaryti dar naudingesnįrealiose gyvenimo situacijose. Jis paskaičiuojamas pagal formulę: [pic][pic]

čia: Q1 – maksimalus kiekis, kuris gali būti užsakytas, siekiant gautinuolaidų; r – kainos nuolaida proc., jeigu užsakomas didelis kiekis; D –metinė paklausa (vnt.); C – metinės atsargų laikymo išlaidos (%); Q0 – EUQiki koregavimo (t.y. dar negavus nuolaidų).

2. Fiksuoto kiekio modelis. EUQ atveju – kai darome prielaidą, kadpaklausa nekinta, užsakymai pateikiami vienodais laiko tarpais. Atsargosužsakomos, kai atsargų kiekis sumažėja iki tam tikro atsargų lygio taško.Kiekvieną kartą užsakomas EUQ atsargų.

3. Fiksuoto intervalo modelis. Atsargos papildomos pastoviai tam tikrulaiku, pvz., kas savaitę. Užsakomas kiekis skiriasi nelygu atsargų rūšis,tačiau jeigu tiekėjas yra tas pat, sutaupoma dėl transportavimo ir užsakymokiekio nuolaidų.

Užsakymo dydžio nustatymas yra glaudžiai siejama su prekių pirkimoplanavimo, perkamų prekių kiekio nustatymu. Todėl vadybininkai, gerindamisavo įmonės efektyvumą, pasirenka jų įmonei būdinga optimalaus užsakymodydžio modelį. Bet norint turėti atsargų dydį svarbu ne tik žinoti, kiek užsakyti, betir kada užsakyti. Tokie sprendimai priklauso nuo įvairių sąlygų. Tai iružsakymo įvykdymo trukmė, ir sandėlių pajėgumas, ir pirkėjų paklausosintensyvumo svyravimai ir t.t. Paprastai užsakymo momentą parodo tam tikrasatsargų dydis: kai esančios sandėlyje atsargos jį pasiekia, pateikiamasprekės užsakymas. Pavyzdžiui, užsakymo įvykdymo trukmė yra 5 d., vidutinėpaklausos per 1 d. apimtis 100 vnt., tai 5 x 100 = 500 vnt. Vadinasi naujas užsakymas bus daromas kai atsargų bus likę 500 vnt.

Tačiau praktikoje yra žinoma, užsakymo momento nustatymas garantuojapaklausos patenkinimą tik 50%. Tam, kad būtų garantuojamas didesnispaklausos patenkinimo lygis, nustatomos rezervo atsargos. Kuo labiauskiriasi tam tikrais periodai paklausa, tuo didesnės turi būti rezervoatsargos. Norėdami apsidrausti nuo apyvartos praradimų, kartaisprekybininkai nustato dvigubo dydžio rezervines atsargas, palyginti suvidutine paklausa per užsakymo įvykdymo trukmę. 2.4. Atsargų nustatymas kintamomis sąlygomisAtsargų užsakymo kiekis ir laiko pristatymas priklauso nuo tam tikrųfaktorių, tokių kaip paklausos ir pristatymo laiko kitimas. Skirtingaisatvejais prekybininkai palieka skirtingų dydžių rezervo atsargas, norėdamiužtikrinti prekių apyvartumą. 3 schemoje nagrinėjama užsakymo dydžio įtakavidutiniam atsargų lygio kiekiui, kai paklausa ir pristatymo laikasnekinta.

3 schema. Užsakymo dydžio įtaka vidutiniam atsargų lygio kiekiui, kai paklausa ir pristatymo laikas nekinta

Šioje schemoje parodyti skirtingi užsakymų kiekiai, kai paklausa irpristatymo laikas nekinta. Kasdien parduodant ir užsakant tam tikrą vienetųskaičių, kai pristatymo laikas nekinta, vidutinės atsargos bus lygios puseiužsakymo. Kitaip vykdomi rezervo atsargų užsakymo uždaviniai esant kintamomssąlygoms. 4 schemoje parodytas vidutinių atsargų dydis, kai kinta paklausa.

4 schema. Vidutinių atsargų dydis, kai kinta paklausa

Iš šios schemos matyti, kad jeigu vidutinės atsargos, kai paklausa irpapildymo laikas pastovūs, yra 100 vnt., pristatymo laikas nekinta – 10dienų. Tačiau jei paklausa būtų 25 vnt. per dieną vietoj numatytų 20,atsargos būtų išeikvotos per 8 dienas (200/25). Įmonė 2 dienas neturėtųatsargų. Taip susidarytų 50 vnt. trūkumas (2 d. x 25 vnt.). Jeivadybininkai numatytų, kad maksimalus galimas paklausos nukrypimas bus “+”ir “-” 5 vnt., tai rezervo 50 vienetų atsargos apsaugotų įmonę nuo galimoatsargų trūkumo. Vadinasi šiuo atveju reikėtų sukaupti 150 vnt. (100 + 50)atsargų.

5 schemoje parodytas vidutinių atsargų dydis, kai kinta atsargųpapildymo laikas. 5 schema. Vidutinių atsargų dydis, kai kinta atsargų papildymo laikas

Iš šios schemos matyti, kad paklausa yra pastovi (20 vnt. per dieną),tačiau papildymo laikas gali skirtis “+” arba “-” 2 dienos. Jei užsakymasbūtų pristatomas 2 dienomis anksčiau, tai turimos atsargos prilygtųdvylikos dienų atsargoms arba 240 vnt. Kadangi paklausa yra pastovi, t.y.20 vnt. per dieną, 40 vienetų atsargų dar lieka rezerve, kol buspristatytas naujas užsakymas. Tačiau jei užsakymas būtų įvykdytas pavėlavus2 dienas, tai dvyliką dienų įmonėje jau būtų susidaręs 40 vienetų (2 d. x20 vnt.) atsargų trūkumas. Jei vadybininkai numatytų, kad atsargų

pristatymas užtruks ne daugiau kaip 2 dienomis ilgiau, tai 40 vienetųrezervo atsargų užkirstų kelią atsargų trūkumui. Šiuo atveju vidutinisatsargų kiekis sudarytų 140 vienetų (100 + 40).

Daugeliu atveju susiduriama su situacija, kai kinta ir paklausa, irpapildymo laikas. Paklausa retai būna pastovi, o papildymo laikas svyruojadėl tiekėjų klaidų, transportavimo sutrikimų, gamybos problemų ir kitųpriežasčių. Toks atvejis nagrinėjamas 6 schemoje.

6 schema. Vidutinis atsargų dydis, kai kinta tiek paklausa, tiek papildymo laikas

Šioje situacijoje matoma, kad paklausa ir papildymo laikas yranepastovūs. Paklausa (25 vnt. per dieną) viršija prognozės maksimumą (20vnt.). Laukiamas užsakymas pristatomas 2 dienomis vėliau, t.y. vietojnumatytų 10 d. pristatymo laiko pailgėja iki 12 d. Rezultatas – 4 dienasįmonė neturi atsargų ir praranda klientus ar užsakymus. Jei vadybininkainorėtų apsisaugoti nuo atsargų trūkumo dėl paklausos ir papildymo laikosvyravimų, įmonė turėtų sukaupti 100 vienetų rezervo atsargų, o vidutinisatsargų kiekis sudarytų 200 vienetų (100 + 100). 3. Atsargų laikymo sąnaudosAtsargos sudaro esminę įmonės turto dalį, todėl jų perteklius galisumažinti bendrąjį pelningumą dėl šių priežasčių: ✓ grynasis pelnas mažėja dėl išlaidų, susijusių su atsargų laikymu, tokių kaip draudimas, mokesčiai, sandėliavimas, vertės ir paklausos sumažėjimas, jeigu įmonė skolinasi pinigus išskirtinai atsargoms finansuoti; ✓ bendrasis turtas išauga dėl investicijų į atsargas, kas sumažina turto apyvartumą ar galimybę investuoti į kitą labiau pelningą turto rūšį. Daugelis įmonių neskaičiuoja atsargų laikymo sąnaudų. Vietoj sąnaudųpaprasčiausiai yra imama investuotų lėšų palūkanų norma, pridedant išlaidasatsargų draudimui ir mokesčius. Atsargų laikymo sąnaudas sudaro daug skirtingų elementų. Prie atsargųlaikymo sąnaudų reikia priskirti tik tas sąnaudas, kurios priklauso nuolaikomų atsargų kiekio. Atsargų laikymo sąnaudų struktūra pavaizduota 7schemoje.

7 schema. Atsargų laikymo sąnaudų struktūra

1. Kapitalo sąnaudos. Atsargos užšaldo pinigus, kurie gali būtipanaudoti kitoms investicijoms. Faktiškai visos įmonės stengiasi sumažintiatsargas, kadangi pripažįsta, kad perteklinės atsargos neigiamai veikiaįmonės verslo ekonominius rezultatus.Įmonė turi nuspręsti, kokią grąžosnorma yra įšaldoma grynųjų pinigų pavidalu atsargose. Kai kuriais tamtikrais atvejais, tokiais kaip žemės ūkio produktų finansavimas (lėšos),gali būti panaudotos sezoniniam atsargų kaupimui finansuoti. Produktaiprivalo būti paruošti ir laikomi taip, kad jie visiškai atitiktų visusvartotojų reikalavimus ir poreikius iki kito sezono pradžios (iki naujoderliaus). Šiuo atveju atsargų kaupimas yra trumpalaikis, ir faktinėsskolinimosi išlaidos yra imamos kaip piniginės lėšos. Didmenininkams irmažmenininkams tiesioginiai nuostoliai dėl atsargų valdymo atsirandaatsargas išėmus iš prekybos ar sandėlių ir atsargas perkėlus į kitą vietą. Buhalteriškai atsargos gali būti apskaitomos keliais būdais: 1. FIFO metodu. Pirmas į – pirmas iš. Pirmiausiai naudojamos anksčiau įsigytos atsargos, todėl parduotų prekių atsargų savikaina rodo iš seniau turimų atsargų savikainą. 2. LIFO metodu. Paskutinis į – pirmutinis iš. Pirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos atsargos, todėl parduotų prekių atsargų savikaina pagrįsta vėliausiai įsigytų atsargų savikaina. 3. Vidurkio metodu. Tai naujai nupirktų prekių atsargų vertės ir seniau buvusių atsargų vertės vidurkis. LIFO, FIFO ir vidurkio metodai yra taikomi tik finansinėje-buhalterinėje apskaitoje. Skaičiuojant atsargų laikymo sąnaudas, atsargųvertė nustatoma žymiai paprasčiau. Atsargų skaičius padaugintas išstandartinių arba faktinių produkto gamybos (arba įsigijimo) sąnaudų, pliustransportavimo sąnaudos. Be to, reikia pažymėti, kad vienkartinis gatavosprodukcijos atsargų sumažinimas atsargas.

2. Atsargų aptarnavimo išlaidos. Jas sudaro nuosavybės mokesčiai(jeigu tokie yra), draudimo įmokos ne tiek nuo atsargų kiekio, kiek nuo to,iš kokių medžiagų pastatytas sandėlis, kada pastatytas ir pan. Draudimosąnaudos gali būti skaičiuojamos kaip draudimo išmokų už praeitus metussuma, išreikšta procentais nuo dabartinės atsargų vertės.

3. Sandėliavimo sąnaudos. Jų dydis priklauso nuo sandėlio nuosavybėsformos: a) gamyklos sandėlio sąnaudos, kurios dažniausiai pastovios. Jeigu ir kinta, tai priklauso ne nuo atsargų kiekio, o nuo to, kiek produktų praeina per sandėlį. Kintamas sąnaudas reikia priskirti prie atsargų laikymo sąnaudų, pastovios ir priskirstytosios sąnaudos nesiejamos su atsargomis. b) viešojo sandėlio sąnaudos, kurios savo ruožtu, skirstomos į aptarnavimo sąnaudas (prik…lauso no to, kiek prekių buvo atvežta ir kiek išvežta) bei saugojimo sąnaudas (priklaus nuo saugojimo laiko). Aptarnavimo sąnaudos, kurios sudaro didžiąją sandėliavimo sąnaudų dalį, reiktų priskirti prie sandėliavimo sąnaudų, o saugojimo sąnaudas – prie atsargų laikymo sąnaudų, nes viešųjų sandėlių įkainiai keičiasi, kintant saugomų atsargų kiekiui. c) nuomojamieji sandėliai, prie atsargų laikymo sąnaudų priskiriamas nuomos mokestis. Sandėlio nuomos mokestis, paprastai priklauso nuo atsargų kiekio, nes nuomojamas tam tikras pastovus sandėlio plotas. d) nuosavo sandėlio sąnaudos. Dauguma šių sąnaudų yra nekintamos ir priskiriamos prie sandėliavimo sąnaudų grupės. Tik tą sąnaudų dalis, kuri uždarius sandėlį dingsta, gali būti priskiriama prie atsargų laikymo sąnaudų.

4. Atsargų rizikos sąnaudos. Rizikos išlaidos kiekvienos įmonėsskiriasi, tačiau visose firmose jos yra skirstomos į:

a) pasenimo sąnaudas – pasenusių prekių atsargų savybės pablogėja ir jų nebeįmanoma parduoti už normalią kainą. Tai atsitinka, kai prekių atsargos laikomos ilgiau nei jų gyvavimo ciklas. Sąnaudos yra lygios skirtumui tarp pradinės kainos ir kainos, už kurią dar įmanoma prekę parduoti; b) apgadinimo sąnaudas – atsiranda transportuojant ir saugant atsargas; c) dalinio praradimo sąnaudos – atsargos gali būti prarastos dėl vagysčių, prekės gali būti nusiųstos ne tam klientui. Žemės ūkio produkcija, gamtinės rūdos, birūs kroviniai gali būti prarandami transportuojant bei pakraunant ir iškraunant. d) pervežimo sąnaudos – jeigu atsargas sunku realizuoti vienam regione, jas stengiamasi pervežti į kitą. Jeigu yra per daug atsargų ir jas reikia pervežti į kitą vietą – sąnaudos priskiriamos prie atsargų laikymo sąnaudų. Tačiau, jei atsargos pervežamos, kad būtų išvengta atsargų trūkumo, sąnaudos priskiriamos transporto sąnaudoms. Bendrosios atsargų saugojimo išlaidos turi būti apskaičiuotosįvertinant visus išlaidų komponentus, parodytus 2 lentelėje.

2 lentelė. Atsargų saugojimo išlaidos|Sąnaudų rūšys |Žingsni|Sąnaudų kategorijos |Paaiškinimai || |ai | | ||Atsargų kaina |1 |Vidutinė atsargų |Tik kintamos sąnaudos, || | |paskirstymo centre |pastovios sąnaudos kintant || | |vertė |atsargų lygiams nesikeičia ||Kapitalo |2 |Lėšų kaina |Lėšų, investuotų į ||sąnaudos | | |atsargas, kaina, || | | |investicijos grąža turi || | | |būti lyginama su kitomis || | | |galimomis investicijomis ||Atsargų |3 |Mokesčiai |Gatavos produkcijos ||aptarnavimo | | |nuosavybės mokesčiai ||sąnaudos |4 |Draudimas |Atsargų draudimo įmokų suma||Sandėlių ploto |5 |Kintamos |Tik tos sąnaudos, kurios ||sąnaudos | |sandėliavimo |priklauso nuo sandėliuojamų|| | |sąnaudos |atsargų kiekio ||Atsargų rizikos|6 |Pasenimas |Pasenimas dėl atsargų ||sąnaudos |7 |Dalinis praradimas |laikymo || |8 |Apgadinimas |Priklauso nuo atsargų || |9 |Perv…ežimas |kiekio || | | |Susijęs su atsargų lygiu || | | |Jeigu atsargos pervežamos || | | |siekiant išvengti jų || | | |pasenimo ||Skaičiavimas |10 |Bendrosios atsargų |3-9 žingsnyje skaičiuojamos|| | |laikymo sąnaudos |sąnaudos procentais nuo || | |procentais |bendros atsargų vertės || |11 |Bendros atsargų |Padauginti bendrąsias || | |laikymo sąnaudos |atsargų laikymo sąnaudas || | |piniginiais |(10 žingsnis) iš vidutinės || | |vienetais |vertės (1 žingsnis) |

Daugelio įmonių vadybininkai bando gerinti įmonės rentabilumą didinantatsargų apyvartą. Bet noras padidinti atsargų apyvartą neįvertinant neibendrųjų logistinės sistemos, nei tam tikrų veiklų išlaidų gali lemtirentabilumo sumažėjimą. 4. Atsargų įtaka įmonės pelningumuiAtsargos daro įtakos įmonės finansams, o finansinė veikla susieta sugaminamo gaminio (prekių) paklausa. Paklausa nulemia gamybos (pardavimo)planus. Didžiausia problema yra ta, kad paklausa yra nepriklausoma irją sunku prognozuoti. Pardavimų prognozė yra labai svarbus atsargų valdymoaspektas. Vienas iš prognozavimo metodų – pirkėjų apklausa. Tačiau ji yragana brangi, o gaunama informacija būna nepakankamai tiksli. Kitasvariantas – apklausti pardavėjus, pardavimo vadybininkus, bei šios sritiesekspertus. Tai gana greitas ir nebrangus informacijos gavimo būdas. Tačiaugauta informacija nėra visiškai objektyvi. Jos gali būti atliekamosnaudojantis duomenimis iš atsargų saugojimo vietos. Šie duomenys įmoneireikalingi atliekant atsargų užsakymo analizei, ne viena prognozėnegarantuoja 100%, bet jų pagrindu įmonė kontroliuoja atsargų apyvartumą irar verta pirkti tas pačias atsargas ar ieškoti naujas. Šiuo metu vispopuliaresnė tampa laiko faktoriaus strategija. Jos tikslas – kuo labiausutrumpinti laiko tarpą tarp žaliavos gavimo ir galutinio produktopristatymo vartotojui. Kuo šis laikas trumpesnis, tuo mažiau svarbus yraprognozės tikslumas, nes įmonė gali greičiau reaguoti į paklausos pokyčius. Kai kurie gaminiai (gamybinėse įmonėse) gali turėti ir priklausomą irnepriklausomą paklausą. Nepriklausomos paklausos gaminių užsakymams valdytinaudojamos dvi sistemos: 1. Fiksuoto gaminių kiekio, skaičiaus sistema. 2. Fiksuoto laiko sistema. Fiksuoto kiekio sistemoje atsargų dydis nuolat kontroliuojamasir kai atsargos sumažėja iki nustatyto lygio, daromi nauji užsakymaiatsargoms papildyti. Reguliavimo parametrais šioje sistemoje yra užsakymotaškas ir užsakymo dydis. Fiksuoto laiko sistemoje atsargoms papildytidaromi užsakymai lygiais periodais. Užsakomas produkto kiekis yranepastovus dydis ir ši sistema geriau tinka atsargoms sudaryti, kai mažagaminio kaina, o išlaidos atsargoms laikyti didelės. Atsargų su priklausomapaklausa valdymo sistema remiasi gamybos planu. Šio planavimo tikslas yrasudaryti tik dabartiniam gamybos planui reikalingų medžiagų atsargas.Priklausomos paklausos valdymo sistemoje atsargoms planuoti sudaromasdetalus gamybos planas, tiksliai apskaičiuojama medžiagų vertė, nustatomostikslios atsargų normos ir laikas, per kurį turi būti atliktas užsakymas.Kad gamyba nuolat turėtų reikiamas atsargas daroma gamybinės ūkinės veiklosanalizė. Analizės tikslas – atrasti pačius ekonomiškiausius gamybosaprūpinimo atsargomis būdus. T.y. reikalingas medžiagas, žaliavas,elementus pristatyti laiku, aplenkiant sandėlius, laikymą ir t.t. Tokiamgamybos būdui reikia atlikti daug skaičiavimų, tiksliai organizuoti gamybosprocesus, pasitelkiant automatizuotas ir automatines valdymo sistemas. Automatizuota ir integruota užsakymų apdorojimo sistema, kuri renkainformaciją apie paklausą, prognozuoja ir planuoja gamybą, leidžiasutrumpinti tam tikrus užsakymo ciklo elementus ir pagreitinti atsargųpapildymą. Efektyvios informacinės sistemos leidžia sumažinti atsargųkiekį, o padidėjus paklausai – operatyviai papildyti atsargas. Atsargų kiekio sumažėjimas gali pagerinti įmonės investicijų grąžosir pelningumo rodiklius: 1. Sumažinus atsargų laikymo sąnaudas padidėja pelningumas. Taip pat padidėja ir pelno norma, nes gaunama daugiau pelno iš to paties pinigų kiekio.

2. Pagerėja įmonės turto grąžos rodikliai. 3. Padidėja atsargų apyvartumo koeficientas. Bet, reikia pastebėti, kad beatodairiškas atsargų lygio mažinimas(siekiant sutrumpinti apyvartumą) gali turėti neigiamų pasekmių – pablogėtiklientų aptarnavimo kokybė ar dėl žaliavų trūkumo sutrikti gamybiniaiprocesai. Todėl vertinant atsargų valdymo …efektyvumą reikia atkreiptidėmesį ir į neįvykdytų užsakymų, prastovų dėl žaliavų trūkumo skaičiausdinamiką, atsargų valdymo kaštų pokyčius ir pan. Įmonėje palaikomas atsargųlygis turi būti minimalus, tačiau užtikrinantis ekonomišką irnepertraukiamą darbo procesą. 5. Teorinių žinių taikymas praktikojePraktinė užduotis grindžiama teorinėmis žiniomis. Įmonė ir jos veiklayra netikri, todėl duomenys nėra tikslūs. Praktinėje užduotyje labiauakcentuojama į atsargų užsakymo dydžio paskaičiavimą. UAB “Ateities vizija” yra didmeninės prekybos įmonė prekiaujantikanceliarinėmis prekėmis bei kompiuterio dalimis. Įmonė naudoja ekonomiškoužsakymo kiekio (EOQ) modelį. Nagrinėjamame pavyzdyje įmonė turi paskaičiuoti optimalaus užsakymodydį dviejų rūšių prekėms: bevielė pelės ir markerių užsakymams. Užsakydamabevieles peles, įmonė turi atsižvelgti į tokias sąlygas: 1) Prekės ketvirčio paklausa bus apie 10500 vienetų. Vieno vieneto pirkimo (kainoraštyje) kaina yra 25 Lt. 2) Kadangi įmonė yra didmeninė ir turi pastovų tiekėja, tai pastarasis suteikia šiai įmonei nuolaidas užsakant tam tikro dydžio prekes (%): ✓ užsakant po 2625 vnt. ( 25% viso kiekio), nuolaida – 2 ✓ užsakant po 3465 vnt. (1/3 viso kiekio), nuolaida – 3,5 ✓ užsakant po 5250 vnt. (50% viso kiekio), nuolaida – 4,5

3) Didžioji dalis transporto išlaidų – 90% – nepriklausomai nuo prekių gavimo iš šio tiekėjo dažnumo ir sudaro 1,2% gaunamų prekių sumos. Likusi transporto išlaidų dalis priklauso nuo gavimo dažnumo. Visos transporto išlaidos bus tokios: ✓ kai užsakymų skaičius 4 – 4500 Lt ✓ kai užsakymų skaičius 3 – 4211 Lt ✓ kai užsakymų skaičius 2 – 3850 Lt

4) Užsakymo kaštai susideda iš užsakymo įforminimo (pokalbiai telefonu, telefakso ryšio paslaugų apmokėjimas ir kt.), užsakymo įvykdymo kontrolės ir kai kurių kitų išlaidų. Jų vidutinis dydis, tenkantis kiekvienam užsakymui, nepriklausomai nuo jo dydžio, yra 680 Lt.

5) Atsargų laikymo kaštai (Ci), skaičiuojant 1 vienetui per vieną atsargų laikymo dieną sudaro 0,80 Lt.

Vadybininkams reikia nustatyti optimalų užsakymo dydį (įvertinus, kadnuo užsakymo dydžio priklauso nuolaida tai prekei).|Variantai |I |II |III ||Užsakymų skaičius (k=10500/Q) |4 |3 |2 ||Užsakymo dydis |265 |3500 |5250 ||Prekių pirkimo kaštų apskaičiavimas ||Visa pirkimo suma |262500 |262500|262500 ||Kiekio nuolaida, % |2 |3,5 |4,5 ||Atskaitoma kiekio nuolaida |2550 |9188 |11813 ||Prekių pirkimo suma be nuolaidos |257250 |253312|250687 ||+ Transporto kaštai |45550 |4211 |3850 ||+ Užsakymo kaštai |2720 |2040 |1360 ||Prekių pirkimo kaštai |264520 |259563|255897 ||Atsargų laikymo kaštų apskaičiavimas ||Vidut. prekių atsargos (Av=Q/2) |1312,5 |1750 |2625 ||Apyvartumo trukmė, d. (90/K) |22,5 |30 |45 ||Atsargų laikymo kaštai (Av x Ci x 90 d.) |9450 |12600 |18900 ||Prekių pirkimo ir atsargų laikymo kaštų suma |274 |272,2 |274,8 ||(tūkst. Lt) | | | |

Kaip matyti iš lentelėje pateikto pavyzdžio, ekonomiškiausias yra IIvariantas, kai visas sutartas ketvirčiui prekių kiekis 10500 vnt. busgaunamas dalimis po 3500 vnt. III varianto pranašumą, susijusį su didesnekiekio nuolaida ir mažesniais transporto bei užsakymo kaštais,nekompensuoja padidėję atsargų laikymo kaštai. I varianto mažesni atsargųlaikymo kaštai nekompensuoja padidėjusių transporto ir užsakymo kaštų. Markerio atsargų užsakymui pasinaudosime EOQ formule atsižvelgiant įtai, kad užsakymo tvarkymo išlaidos (P)=30 Lt, metinė paklausa (D)=25 550,metinės saugojimo išlaidos (C)=20% ir atsargų vien…eto kaina (V)=10 Lt, tai:[pic] vienetai.

Užsakymo dydžio nustatymas siejamas su prekių pirkimo planavimu.Vadybininkai turi nustatyti ne tik kiek užsakyti prekių, bet ir kada būtenttai reikia padaryti. Norint užsakyti bevieles peles yra žinoma, kad užsakymo įvykdymotrukmė 10 d., vidutinė paklausos per 1 d. apimtis 250 vnt., vadinasi: 10 x 250 = 2500 vnt. užsakymo momentas. Markerių įvykdymo trukmė 5 d., vidutinė paklausos per 1 d. apimtis 70 5 x 70 =350 vnt.

Iš gautų paskaičiavimų vadybininkai daro išvadą, kad: – bevieles peles reikia užsakyti kai sandėlyje lieka 2500 vnt., o sekančio optimaliausias užsakymo dydis, reikalaujantis ko mažesnių sąnaudų, bus 3500 vnt. – markerius reikia užsakyti, kai sandėlyje lieka 350 vnt., o optimaliausias užsakymo dydis bus 876 vnt. IšvadosPagrindinis atsargų valdymo tikslas – garantuoti pusiausvyrą tarpklientų aptarnavimo ir atsargų laikymo sąnaudų. Įmonės dideles pinigų sumas“užšaldo” atsargose. Nuo tinkamo atsargų valdymo priklauso įmonės veiklospelningumas, o jei tai gamybos įmonė, gamybinio proceso tęstinumas. Tam, kad įmonės galėtų normaliai funkcionuoti ir netrukdomai vykdytisavo veiklą, reikėtų spręsti atsargų valdymo klausimus: kiek galimatiksliau planuoti pagamintos produkcijos, medžiagų ar žaliavų poreikįartimiausiam laikotarpiui; palaikyti skirtingus atsargų lygius skirtingiemsproduktams; detaliau išanalizuoti patiriamas sandėliavimo, atsargų valdymoir kitas susijusias sąnaudas; atsargų valdymui apjungti žinias iš įvairiųveiklos sričių. Atsargos įmonėse laikomos materialinėmis vertybėmis. Jos įmoneipadeda įgyvendinti tokius tikslus, kaip: masto ekonomija, paklausos irpasiūlos subalansavimą, apsaugo nuo nestabilios paklausos, specializacijosprivalumus, gamybos atsargas. Atsargos skirstomos į rūšis: ciklo, reikalingos paklausai tenkinti,tuo atveju kai įmonė gali tiksliai numatyti paklausą ir papildymo laiką;tranzito, ta atsargų dalis, kuri vežama iš vieno punkto į kitą; rezervo,reikalingos tuo atveju, kai kinta pasiūla arba/ir pristatymo laikas;rizikos, daug atsargų perkama dėl nuolaidų, prognozuojamo kainų kitimo ar

medžiagų trūkumo; sezoninės, kaupiamos vieno sezono metu, o vartojamos –kito; nenaudojamos, tokios kurios neturi paklausos. Atsargos suprantamos kaip teigiamas veiksnys pelningai veiklai palaikyti.Todėl vadybininkai turi nustatyti, kada reikalingos atsargos turi būtiužsakytos, kiek ir kaip dažnai tai reikia daryti, kad būtų kliento irįmonės poreikiai. Vienas iš atsargų valdymo tikslų – keičiant atsargųlygius ir mažinant bendrąsias logistines sąnaudas, padidinti įmonėspelningumą. O nustatant atsargų lygį, turi būti įvertinamos tokiossąnaudos: sandėliavimo, užsakymo, pasibaigusių atsargų nuostoliai. Taip patį atsargų valdymą reikia žvelgti ir kaip į įmonės gero vardo išlaikymą, jukdėl neefektyvaus atsargų valdymo galima prarasti klientus. Tam, kad taip neatsitiktu, vadybininkai planuodami gamybos arba pardavimoplanus, turi sudaryti atsargų uždavinius, kuriais išreiškiama esminėatsargų formavimo paskirtis: išlyginti prekių gamybos ir vartojimo beišiems procesams atstovaujančius prekių pirkimo ir pardavimo laikoskirtumus; išlyginti gamybos ir vartojimo teritorinius nesutapimus. Įmonėsatsargos priklauso nuo jo dydžio, o pačios įmonės dydį charakterizuojaprekių apyvarta, personalo skaičius ir pan. Sprendžiant kokie požymiaipasirenkami apibūdinant įmonės dydį, galima apskaičiuoti tokius santykiniusatsargas charakterizuojančius rodiklius kaip: vidutinių atsargų santykis suapyvarta (apibūdinantis atsargų lygį); vidutinių atsargų dydis, tenkantisvienam dirbančiajam; atsargų dydis, tenkantis 1 kv.m. sandėlių arbaprekybos ploto. Šie rodikliai padeda vadybininkams įvertinti atsargų dydį,siejant jas su prekių realizacija. Įmonės reguliuodamos atsargų kiekį sandėliuose, remiasi į optimalausdydžio atsargų sudarymo problemos sprendimą. Šiai problemai spręstinaudojami klasikiniai atsargų modeliai. Pagrindinis iš jų yra ekonomiškoužsakymo kiekio modelis. Tai užsakomų atsargų kiekis, optimizuojant pagalužsakymo ir atsargų laikymo sąnaudas. Tokio modelio dėka mažinamosvisuminės atsargų sąnaudos tokiose situacijose, kuriose paklausos irpristatymo laikas tiksliai žinomi. Toks paskaičiavimas galimas dviem būdaisžinant reikiamus rodiklius: sudarant lentelę iš kelių variantų irpaskaičiavus, išrenkamas tas, kuris parodo mažiausias užsakymo sąnaudasarba formulės pagalba. Būtent šis modelis yra atspindimas praktinėjeužduotyje, kai vadybininkams reikia paskaičiuo…ti dviejų rūšių prekiųoptimalaus užsakymo dydį. Taip pat šis modelis gali būti patobulintasįvedus tam tikrus rodiklius kaip, nuolaida didesnio kiekio užsakymui. Taip pat dar naudojami fiksuoto kiekio modelis (esant prielaidai, kadpaklausa nekinta, užsakymai pateikiami vienodais tarpais) ir fiksuotointervalo modelis (atsargos pildomos pastoviai tam tikru laiku). Bet žinomiekonomiškiausia užsakymo dydį negana,atsargų valdymo politikoje, reikiataip pat žinoti ir kada daryti tą užsakymą, norint patenkinti klientoporeikius. Tai skaičiuojama žinant užsakymo įvykdymo trukmę ir vidutinėspaklausos per 1 d. apimties sandaugos pagalba. Šio uždavinio sprendimastaip pat pateikiamas praktinėje užduotyje. Gyvenime nėra visiškai idealiu sąlygų, todėl ir įmonės, valdydamos savoatsargas, turi turėti prielaidų, kad atsiranda kintamos sąlygos. Šiossąlygos charakterizuoja vidutinių atsargų dydžio nustatymą. Esantskirtingom sąlygom, įmonė daro skirtingas rezervo atsargas. Atsargos sudaro esminę įmonės kapitalo dalį, todėl jų perteklius galisumažinti bendrąjį pelningumą. Įmonėms privalu paskaičiuoti ir atsargųlaikymo sąnaudas, kurias sudaro keturios stambios sąnaudų grupės: kapitalo,atsargų aptarnavimo, sandėliavimo, atsargų rizikos. Šios grupės, savoruožtu, skaidomos į smulkesnes grupeles. Prie atsargų laikymo sąnaudųreikia priskirti tik tas sąnaudas, kurios priklauso nuo laikomų atsargųkiekio. Įmonės atsargos daro įtaką jos finansams, o finansinė veikla siejama sugaminamo gaminio arba parduodamų prekių paklausa. Ši paklausa ir nulemiagamybos arba pardavimo įmonės planus. Svarbiausia, kad paklausa yranenuspėjamas dalykas ir ją sunku prognozuoti. Todėl prekybos įmonėssavininkai naudojasi tam tikrais prognozės metodais – pirkėjų arba pačiųvadybininku, žmonių, užsiimančių realizacija, apklausa. Šių apklausųduomenys reikalingi prognozuoti gaminių (prekių) perkamumo ir tolimesniųatsargų pildymo reikalingumui. Gamybinėse įmonėse paklausa išreiškiamakitaip ir atsargų užsakymo skaičiavimai priklauso nuo įvairių faktorių. Nors atsargų kiekio sumažėjimas ir gali pagerinti įmonės investicijosgrąžos ir pelningumo rodiklius, bet beatodairiškas jų mažinimas gali turėtiir neigiamų pasekmių. Todėl įmonėje turi būti palaikomas minimalus atsargų lygis, tačiauturintis užtikrinti ekonomišką ir nepertraukiamą darbo procesą. Literatūra1. Mackevičius V. Komercijos pagrindai. – Vilnius, 1992. – 199 p.

2. Mačernienė D. Atsargų apskaitos praktiniai aspektai // Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos. – ISSN 1392-4087. – 1998, geg. 5, 12, 19, 26.

3. Palšaitis R. Logistikos pagrindai. – Vilnius, 2003. – 268 p.

4. Židonis Ž. Verslo logistika. – Vilnius, 2002. – 146 p.