Atsargų apskaitos būdai

TURINYS

ĮVADAS1. Atsargų apibūdinimas. Klasifikacija. Įkainojimas……………………………………41.1. Atsargų apibūdinimas…………………………………………………………………………….41.2. Atsargų rūšys ir klasifikacija…………………………………………………………………..51.3. Atsargų įkainojimo būdai……………………………………………………………………….62. Atsargų apskaitos ypatumai……………………………………………………………………92.1. Įsigijimo savikaina………………………………………………………………………………..92.2. Gamybos įmonėse atsargų pasigaminimo savikaina…………………………………112.3. Atsargų įvertinimas grynąja galimo realizavimo verte…………………………….132.4. Atsargų sunaudojimo apskaitos būdai……………………………………………………152.5. Atsargų inventorizacija………………………………………………………………………..183. Atsargų apskaitos praktinė situacija……………………………………………………..211.2. Atsargų rūšys ir klasifikacijaAtsargos įmonėje gali būti įvairios : § žaliavos ir komplektavimo gaminiai, medžiagos; § nebaigta gamyba;§ gatava produkcija;§ perparduoti skirtos prekes Žaliavos ir komplektavimo gaminiai priskiriamos prie atsargų tose įmonėse kurias užsiima produkcijos gamyba. Perdirbimo įmonės, apdorodamos įvairias žaliavas, pačios gamina parduodamas prekes. Žaliavos – tai perdirbimo gamybos elementai, kurie gamybos procese nėra buvę, neperėję nė vienos technologinio proceso stadijos, pavyzdžiui, rąstai – baldų fabrike, pienas – sviesto gamyboje. Medžiagos – tai perdirbimo gamybos elementai, kurie gamybos procese dalyvauja vieną kartą ir į gaminimą, produkciją įeina visa savo verte. Medžiagos yra perėjusios nors vieną technologinio proceso stadiją, pavyzdžiui, fanera, lentos – baldų gamyboje, grietinėlė – sviesto gamyboje. Nebaigta gamyba – tai tokie gaminiai, kurie dar nepraėję visų technologinių gamybos procesų stadijų, pavyzdžiui, nebaigti siūti paltai. Gatava produkcija – tai gaminiai praėję visas technologines gamybas, proceso stadijas. Paruošta perduoti prekybininems įmonėms ar tiesiogvartotojams. Perparduoti skirtos prekes – tai atsargos kurias įsigijo įmonė, turėdama tikslą, parduoti ir gauti ekonominės naudos. Kiekvienos įmonės atsargų sudėtis yra skirtinga. Kaip jos klasifikuojamos parodyta paveiksle. 2 pav. Atsargų klasifikacija1.3. Atsargų įkainojimo būdaiVykdant ekonominę veiklą vyksta atsargų judėjimas įmonėje. Įmonių savininkams labai svarbu žinoti, ko vertos jų turimos atsargos apyskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, kokią įtaką jų judėjimas arba nejudėjimas turėjo laikotarpio veiklos rezultatams, ar jų judėjimas atitiko kainų judėjimą ir ar ta įtaka teisingai atspindėta apskaitoje. Todėl, atsižvelgiant į atsargų judėjimo specifiką, savininkams suteikiama teisė finansinėje atskaitomybėje įkainoti atsargas vienu iš būdų teisingiausiai atspindinčiu atsargų judėjimo ir kitimo ypatumus. Buhakterinėje apskaitoje žinoma keletas atsargų įvertinimo būdų, iš kurių labiausiai paplitę: FIFO (angl. firs in, first out). Tai būdas, kai pirmiausia nurašomas ankščiausiai įsigytos atsargos. Nurašomos atskiros prekių partijos. Nurašius pirmąją partiją, vėliau nurašoma antroji, trečioji ir t.t., kol bus parduotos sunaudotos visos atsargos. Atsargų likutis įkainojamos paskutinių pirkinių kainomis. FIFO įkainojimo metodą būtina taikyti kur pagrindinės žaliavos, medžiagos naudojamos greitai gendančių produktų gamyboje ar pardavime, nes taikant FIFO būdą pirmiausia nurašomos anksčiau įsigytos ir pagamintos atsargos. Atsargų apskaitą FIFO metodu , galime pavaizduoti schema:

3 pav. Atsargų apskaita FIFO metodu

FIFO metodas gana tiksliai išreiškia rinkos kainas ir atspindi atsargų judėjimą.Jeigu atsargos ar tam tikra jų rūšis įmonėje juda kitaip, jos gali būti apskaičiuojamos ir atspindimos finansinėje atskaitomybėje įkainotos LIFO būdu. Šis būdas taikomas darant prielaidą, kad pirmiausia sunaudojamos vėliausiai įsigytos atsargos. LIFO metodas labiausiai tinka pelno (nuostolių) atsakaitai, tačiau nėra tinkamiausias atsargų likučiui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vertinti. LIFO metodas taikomas, kai reikia įkainoti tokias atsargas kaip anglis, cementas, durpės, ir t.t., kur vėliau nupirktos verčiamos ant anksčiau nupirktų. Vėliausiai įsigytos atsargos bus parduodamos anksčiausiai. Todėl naudojant šį atsargų apskaitos metodą, netikslu vertinti atsargų likučius, ilgais kainų kilimo ar kritimo laikotarpiais.

4 pav. Atsargų apskaitos LIFO metodu

Trečias nagrinėjamos atsargų įvertinimo būdas – tai konkrečių kainų metodas. Konkrečių kainų metodas taikomas tada, kai konkretūs atsargų vienetai gali būti įvertinami jų savikaina t.y., kai kiekviena atsargų pozicija apskaitoma pirkimo kainomis. Šis būdas neišreiškia rinkos kainų pokyčių, galima aiškiai lemti veiklos rezultatus.

5 pav. Atsargų apskaita konkrečių kainų metodu

Šis būdas rodo faktišką parduotų prekių savikainą ir realų pelną. Konkrečių kainų metodas taikomas tose įmonėse, kurios prekiauja retomis ir brangiomis prekėmis, pavyzdžiui, nekilnojamu turtu automobiliais, brangiais juvelyriniais dirbiniais, baldais. Taikant šį metodą, reikia tiksliai žinoti už kokią sumą pirkta kiekviena, esanti sandėlyje prekė. Šis metodas reikalauja didelių darbo sąnaudų. Jį sunkiau taikyti, kai atsargose lieka daugybė nebrangių prekių, pirktų įvairiausiu laiku ir įvairiomis kainomis. Vieną kartą pas…irinkus šį metodą reikia taikyti nuolat, kad būtų įmanoma palyginti pajamas ir sąnaudas. Svertinio vidurkio arba vidutinių kainų metodas taikomas tais atvejais, kai įmonė turi vienodo asortimento prekes. Šiuo metodu visos prekės (tiek parduotos, tiek neparduotos) pagal kiekvieną rūšį priskiriama vidutiniai tos rūšies įsigijimo ataskaitinį laikotarpį savikaina. Vidutinė kaina nustatoma pagal formulę:

Sp + Σ S Kp + Σ Kg

Čia: K – vidutinė kaina; Sp – likučio vertė laikotarpio pradžioje Sg – per laikotarpį gautų vertybių suma; Kp – kiekio likutis laikotarpio pradžioje; Kg – per laikotarpį gautas kiekis. Taikant šį metodą vidutinė kaina nustatoma po kiekvieno naujo pirkimo. Šis metodas yra imlus darbui ir todėl dažniau naudojamas kompiuterizuotos apskaitos sąlygomis. Šis metodas neatspindi rinkos kainų dinamikos, veiklos rezultatų. Šiuo būdu įkainojant atsargas išvedamas pelnas yra didesnis nei įkainojant atsargas LIFO būdu ir mažesnis nei įkainojant FIFO būdu. Analogiškai išvedamair pelno mokesčio suma. Įmonių savininkai gali savarankiškai paisrinkti atsargų įvertinimo būdą apskaitoje. Apskaičiuojant sunaudotų gamyboje ar parduotų atsargų savikainą, atsargų įvertinimo metodai pasirenkami, atsižvelgiant į atsargų judėjimą įmonėje. Apskaitos būdo pasirinkimas – tai vienos iš įmonės apskaitos politikos klausimų. Skirtingų atsargų įkainojimo metodai daro reikšmingą įtaką bendrojo pelno dydžiui ir mokesčiams, skaičiuojant bendrąjį pelną konkrečių kainų metodas yra tiksliausias. Kaip ir anksčiau minėjom taikant svertinį metodą laikotarpio kainų svyravimai turi mažesnė įtakos bendrojo pelno susidarymui, nei LIFO ar FIFO metodai. Kylant kainoms taikydami FIFO įkainojimo metodą turėsime mažiausią parduotų prekių savikainą ir didžiausią pelną, kuris mažai atitinka realybę. Taikydami LIFO matodą, gausime didelę parduotų prekių savikainą ir gerokai sumažinsime pelną.

2.ATSARGŲ APSKAITOS YPATUMAI

2.1.Atsargų įsigijimo savikaina

Kiekviena įmonė, užsiimanti ekonomine veikla, kad galėtų tą veiklą vystyti, turi įsigyti atsargas. Įsigyjant atsargas būtinai reikalingi dokumentai, pagal kuriuos atsargos registruojamos apskaitoje. Dokumentai pagal kuriuos įsigyjamos atsargos yra sąskaitos – faktūros arba PVM sąskaitos-faktūros, jei įmonė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Registruojant apskaitoje atsargas, reikalaujama jas įvertinti faktine įsigijimo savikaina. Atsargų įsigijimo savikaina- pagrindinis įvertinimo būdas.Ją sudaro:1.Pirkimo kaina, nurodyta įsigijimo dokumentuose, atskaičius pirkimo metu gautas nuolaidas;2.Atsigabenimo ir paruošimo naudoti išlaidos; 3.Visi su pirkiniu susiję mokesčiai ( importo muitai, kiti negražintiniai mokesčiai) Suteikus nuolaidas ar pirktų prekių nukainojimas po atsargų įsigijimo momento, mažina atsargų savikainą. Nuolaidos gali būti įvairios: § įrašytos į sąskaitą faktūrą ar PVM sąskaitą faktūrą nuolaidos, įsigyjant prekes.Jos apskaitoje neregistruojamos;§ apyvartos nuolaidos, kurios suteikiamos pirkėjams, per tam tikrą laikotarpį nupirkusiems daug prekių;§ nuolaidos, suteikiamos kaip kompensacijos už nelaiku įvykdytus įsipareigojimus; § nuolaidos, suteikiamos skatinant pirkėją greičiau atsiskaityti. Prekės gali būti nukainojamos jei brokuotos, nekokybiškos ar nesukomplektuotos. Jei įmonė nusipirko prekes, o jas atsivežus paaiškėjo, kad dalis jų brokuotos, pareiškus pretenzijas, pardavėjas brokuotas medžiagas gali nuokainoti t.y., sumažinti jų savikainą. Pirkėjas, gavęs nuolaidas, turi patikslinti atsargų įsigijimo arba parduotų prekių savikainą. Atsargų įsisgijimo arba parduotų prekių savikaina turi būti patikslinta dėl gautų nuolaidų. Tikslinimas atliekamas atsižvelgiant į tai, ar įsigytos atsargo…s jau parduotos, ar dar neparduotos: 1. Jei atsargos parduotos – mažinama parduotų prekių savikaina nuolaidų ir nukainojimo suma tą laikotarpį, kai nuolaida gauta.2. Jei atsargos dar neparduotos – mažinama atsargų įsigijimo savikaina, tenkanti neparduotoms atsargoms. Tačiau, jei to padaryti neįmanoma ar netikslinga ir kad sumos reikšmingai neiškraipytų finansinės atskaitomybės – mažinama parduotų prekių savikaina. ` Tiekėjui suteikus nuolaidą , bet prekės jau parduotos, pirkėjas atlieka buhalterinius įrašus:a) įsigytos prekės už 5000 Lt: D201 Atsargos 5000Lt K443 Skolos tiekėjams 5000Lt b) suteikta nuolaida 10 proc.: D443 Skolos tiekėjams 500Lt K60 Parduotų prekių savikaina 500Lt Jei atsargos dar neparduotos, suteikus nuolaidą atliekami buhalteriniai įrašai:c) Įsigytos prekės už 4000Lt : D201 Atsargos 4000Lt K443 Skolos tiekėjams 4000Lt

d) Suteikta nuolaida 10 proc. 400Lt: D443 Skolos tiekėjams 400Lt K201 Atsargos 400Lt Jei nuolaida suteikiama tuomet , kai dalis prekių yra parduota, gautų nuolaidų suma turi būti paskirstoma tarp parduotų ir neparduotų prekių proporcingai. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedamos ir visos su atsigabenimu ir paruošimu susijusias išlaidas. (Pavyzdžiu, krovimas, vežimas, išpakavimas, svėrimas, rūšiavimas ir kiti darbai).Prekių gabenimo sąnaudos turi būti įskaičiuotos į pardavimo savikainą ir būtinai turi būti kaupiamos atskiroje sąskaitoje.Jei pagal sutartį numatyta , kad pirkėjas padengia pardavėjui prekių pervežimo išlaidas,tuomet pardavėjas sąskaitoje faktūroje atskirai nurodo prekių pervežimo išlaidas.Prekių pirkimas tuomet sąskaitoje fiksuojamas tokiu įrašu: D2014 Prekės skirtos perparduoti D Prekių atsivežimo sąnaudos K443 Skola tiekėjamsTaigi per ataskaitinį laikotarpį įsigytų prekių savikainą sudaro grynieji pirkimai plius prekių atsivežimo išlaidos. Atsargų įsigijimo savikaina t.y. pirkimo kaina, atsargų gabenimo ir kitos išlaidos tampa parduotų prekių savikaina(sąnaudomis) tik tada, kai prekės parduodamos t.y.iš jų uždirbamos pajamos.Nurašant atsargas pagal jų panaudojimo pobūdį, atitinkamai nurašoma ir ir dalis joms tenkančių atsargų gabenimo, paruošimo išlaidų.

Jei prekių gabenimo išlaidų sumos nėra reikšmingos, jos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) neskaitant ar tos prekės parduotos, ar ne, tą patį laikotarpį kai buvo patirtos. Prie įsigytų prekių savikainos pridedami ir visi su pirkiniu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti). Pavyzdžiui į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas PVM (pridėtinės vertės mokestis), nes šis mokestis yra grąžintinas ir į prekės savikainą neįeina. Įmonės apskaitos politikoje turi būti nustatyti kriterijai, kuriais ji vadovaujasi, nustatydama minėtų išlaidų reikšmingumą. Įmonės, kurios prekes perka iš užsienio partnerių už užsienio valiutą, valiutų kursų pasikeitimai daro įtaką pirkimams ir atsargų registravimui buhalterinėje apskaitoje. Valiutų kursų svyravimo įtaka svarbi įmonėms,perkančioms prekes skolon iš užsienio partnerių. Atsargos įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registrujamos pirkimo dieną galiojančiu oficialiu Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursu ar santykiu. Pavyzdžiui, jei vasario 5d. įmonė nusipirko skolon atsargų už 3000 JAV dolerių. Pirkimo dieną oficialus lito ir dolerio kursas buvo 2.80 Lt už 1 JAV dolerį. Įmonė atsiskaitė kovo 5d. , kai oficialus kursas 2.90 Lt už 1 JAV dolerį. Apskaitoje registruojamos 8400Lt vertės atsargos t.y. pagal pirkimo dieną oficialų kursą. Registruojama apskaitoje darant įrašą: D201 Atsasrgos … 8400 Lt K443 Skolos tiekėjams 8400 Lt Tačiau, mokant pinigus už prekes,t.y sumokėjus skolą už atsargas, pasikeičia oficialus lito ir dolerio kursas. Daromas toks buhalterinis įrašas: D443 skola tiekėjams 8400Lt D636 Neigiama valiutų pasikeitimo įtaka 300 Lt K271 Sąskaita banke 8700 Lt Jei valiutos ir lito kursas pinigų mokėjimo dieną keičiasi teigiama pirkėjui linkme, taipirkėjo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis,ne litais ,bet doleriais,naudinga,nes sumažėja pirkimų išlaidos.2.2. Gamybos įmonėse atsargų pasigaminimo savikainaPerdirbimo įmonės veikla iš esmės skiriasi nuo prekybos įmonių.Prekybinės įmonės pačios prekių negamina ,jos atlieka kaip tarpininko vaidmenį tarp gamintojo ir pirkėjo, nes prekes perpardavimui perka tiesiogiai iš gamintojų ir parduoda vartotojams. Perdirbimo įmonės, apdorodamos įvairias žaliavas, pačios gamina parduodamas prekes ir parduoda prekybinėms įmonėms arba pačios tiesiogiai vartotojams.Lietuvoje šiuo metu yra nemažai įvairių perdirbimo įmonių, pavyzdžiui – statybinių medžiagų gamybos (lentpiūvės,plytinės), žemės ūkio produkcijos(grūdų,vaisių, daržovių) ir kt. Gamybos įmonėse atsargas sudaro: · Žaliavos ir komplektavimo gaminiai;· Nebaigta gamyba;· Pagaminta produkcija Perdirbimo įmonė norėdama vystyti gamybinę veiklą, turi turėti žaliavų tai veiklai vystyti.Žaliavos- tai perdirbimo gamybos elementai, kurie gamybos procese nėra buvę, neperėję nė vienos technologinio proceso stadijos, pavyzdžiui, grūdai – malūne, pienas – sviesto gamybojeŽaliavas įsigijusi gamybos įmonė į apskaitą jas įtraukia naudodama sąskaitą 2011. D2011 žaliavos ir komplektavimo gaminiai; K271 sąskaita banke; K443 skola tiekėjams. Įmonės veiklai reikalingos ne tik žaliavos, bet ir medžiagos. Medžiagos – tai perdirbimo gamybos elementai,kurie gamybos procese dalyvauja vieną kartą ir į gaminamą produkcija įeina visa savo verte.Medžiagos jau būna gamyboje praėjusios bent vieną technologinio proceso stadiją, pavyzdžiui, miltai- duonos kepykloje, grietinė – sviesto gamyboje. Medžiagos gali būti pagrindinėmis kai jos sudaro gaminamos produkcijos pagrindą , pavyzdžiui , miltai-kepant duoną, o mielės dedamos į tešlą, jau bus pagalbinė medžiaga duonos gamyboje. Svarbūs gamyboje ir kita medžiagų rūšis- komplektuojami gaminiai (varžtai, detalės) be kurių negali būti užbaigta kai kurių gaminių gamyba.Gamybos ciklo metu žaliavos pereina tris stadijas, finansinės apskaitos požiūriu:· pirmiausia jos tampa žaliavų atsargomis;· paskui nebaigtos gamybos atsargomis, kai jas perduoda gamybai ir pradeda gamybos procesą;· nepardavus iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos tampa atsargų likučiais laikotarpio pabaigoje. Tos įmonės, kurios iš žaliavų, medžiagų , komplektavimo detalių, produkciją pasigamina savo jėgomis, jos atsargas (pagamintą produkciją) įvertina pasigaminimo savikaina t.y. su visomis išlaidomis, kuių atsiranda produkciją pagaminus, o norint teisingai tvarkyti gamybos išlaidų apskaitą, reikia žinoti gamybos išlaidų sudėtį. Kiekvienoje perdirbimo įmonėje išlaidos yra kitokios. Išlaidos pagal jų ryšį su technologiniu procesu skirstomos į pagrindines ir pridėtines. Pagrindinės išlaidos – tai tokios išlaidos, kurios svarbios visam technologiniam procesui. Tai žaliavų ir medžiagų vertė, darbo užmokestis gamybos darbininkams, mokesčiai, įrenginių nusidėvėjimas, elektros energija, kuras ir kitos. Pridėtinės išlaidos susijusios su gamybos valdymu ir aptarnavimu įmonėje. Įmonės išlaidos daro didelę įtaką produkcijos savikainai. Atsižvelgiant į tai išlaidos siejamos su tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis. Tiesioginės gamybos išlaidos – tai išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galime tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis paprastai laikomos:· pagrindinių žaliavų įsigijimo išlaidos;· komplektuojamų gaminių išlaidos;· tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos. Žaliavų išlaidų vertė, įskaitoma į gaminamos produkcijos savikainą, nustatoma atsižvelgiant į pasirinktą atsargų apskaitos būdą (periodinį arba tiesioginį). Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių gamyboje, atlyginimų bei socialinio draudimo įmokų sumos, kurios priskiriamos konkretiems gaminiams. Netiesioginės gamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos. Jų negalima priskirti konkretiems gaminiams ir jų grupėms. Netiesioginėms išlaidoms priskiriamos:· pagalbinės medžiagos;· netiesioginis darbo už…mokestis;· nusidėvėjimo išlaidos (gamybos įrengimų) Netiesiogines gamybos išlaidoms priskiriamos medžiagos, kurios sunaudojamos gamyboje, bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina, arba įeina nereikšmingai. Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima tiesiogiai su gamyba nesusijusių, bet reikalingų, kad gamyba vyktų darbuotojų atlyginimų ir socialionio draudimo įmokų sumas. Tai dažniausiai gamybos įmonės administracijos darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos. Kitos netiesioginės gamybos išlaidos, kurių tiesioginis ryšys su gaminamomis prekėmis negali būti tiesiogiai nustatytos, tai gamybos patalpų, gamybos įrenginių nusidėvėjimo, eksplotavimo ir panašios gamybos padaliniuose patiriamos išlaidos.Visos netiesioginės gamybos išlaidos sąnaudomis pripažįstamos taikant pasirinktą ir apskaitos politikoje nustatytą paskirstymo būdą. Kaip paskirtyti išlaidas įmonė pasirenka atsižvelgdama į gamybos specifiką. Kokias išlaidas įtraukti į gaminamos produkcijos savikainą, turi būti numatyta apskaitos politikoje ir turi būti atskleista aiškinamojo rašto bendrosiose pastabose.Kai gaminama vienu metu daugiau gaminių negu vienas ir išlaidas kiekvienam gaminiui negalima nustatyti atskirai, jos turi būti tinkamai paskirstomos. Įmonės ,kuriose vyksta perdirbimo procesas, turi teisingai vesti gamybos išlaidų, pagamintos ir parduotos produkcijos savikainos apskaitą. Apskaičiuojan įmonės pagamintos per laikotarpį produkcijos savikainą, reikia atsižvelgti į gatavos produkcijos likutį laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, bei per tą laikotarpį patirtas išlaidas.2.3. Atsargų įvertinimas grynąja galimo realizavimo verteJau žinome, kad registruojant apskaitoje atsargas, reikalaujama jas įvertinti faktine įsigijimo savikaina. Tačiau ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atsargų įkainojimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje skiriasi. Sudarant finansinę atskaitomybę atsargos gali būti įvertintos grynąja galimo realizavimo verte. Grynoji galimo realizavimo vertė – tai įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, gali būti taip kad atsargų savikaina gali būti didesnė už pardavimo savikainą, tai atsitinka jeigu atsargos buvo sugadintos, paseno, tapo nepaklausios ir jų kaina nukrito. Todėl atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės atliekamos tam, kad turto balansinė vertė neviršytų sumos, kurią gausim pardavę ar sunaudoję ta turtą įmonės veiklos ciklo metu. Grynosios galimo realizavimo vertės nustatymas ypač nepopuliarus smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse. 9-ajame verslo apskaitos standarte „Atsargos” yra reikalaujama grynąja galimo realizavimo verte įvertinti atsargas, kai galima jų pardavimo kaina pasidaro mažesnė už jų įsigijimo savikainą. Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės turi būti atliktas tam, kad turto balansinė vertė neviršytų jo tikrosios vertės. Grynąja galimo realizavimo verte gali būti įvertintos ir visos gautinos sumos, t.y. atėmus sumas, kurių nesitikima atgauti. Įvertinimas grynąja galimo realizavimo verte yra viena iš svarbiausių naujovių, įdiegus Verslo apskaitos standartą. Tačiau praktikoje turto įkainojimas grynąja galimo realizavimo verte sunkiai prigyja todėl, kad nėra patikimo būdo, kaip tą vertę nustatyti. Be to, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių atsargos ar kitas turtas buvo nukainoti daugiau negu įsigijimo savikaina, reikalaujama nukainojimo sumą atstatyti. Atstatytoji vertė negali būti didesnė už atsargų įsigijimo savikainą. 9 – ajame verslo apskaitos standarte „Atsargos” reikalaujama, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pateikti kuo patikimesnius ir tikresnius duomenis apie turimų atsargų vertę. Grynoji galimo realizavimo vertė būtų nustatoma remiantis patikimais įrodymais, kuriuos galima gauti tuo metu, kai įvertinamos atsargos. Grynoji galimo realizavimo vertė gali būti mažesnė už atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, kai: § atsargos sugedo ar yra sugadinamos;§ pasensta morališkai;§ jas parduoti nuostolinga, dėl pasirinktos įmonės pardavimo išlaidos;§ sumažėjo šių atsargų rinkos kaina. Paprastai grynoji galimo realizavimo certė gali būti nustatoma: 1. Pagal kiekvieną atsargų vienetą;2. Pagal vienarūšes arba panašios paskirties atsargų grupes;3. Negalima nukainoti visas įsigytas atsargas arba visą pagamintą produkciją bendrai. Teisingiausia informacija gaunama nukaionojant kiekvieną atsargų vienetą. Jei tai padaryti netikslinga ar neįmanoma, atsargos gali būti nukainojamos vienarųšių atsargų grupėmis. Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės atliekamos finansinės atskaitomybės sudarymo dieną. Kaip apskaičiuojama grynoji galimo realizavimo vertė kaip pavyzdį pateiksime lentelę su konkrečiais skaičiais 6 pav.

1 lentelė. Grynoji galimo realizavimo vertės apskaičiavimas

Atsargų rūšys Įsigijimo vertė Grynoji galimo realizavimo vertė Parinkto mažesnioji iš jųABCD 22175327 27243520 22173520Iš viso atsargų: 119 106 94

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad įsigijimo vertės sumažėjimas yra 25 lt (119 lt – 94 lt). Įsigijimo vertės sumažėjimasregistruojamas kontrerinėje atsargų sąskaitoje 201 “ Vertės sumažėjimas” (-). Pagal šio standarto nuostatas tokie nuostoliai priskiriami atsakaitinio laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudomis. Atliekami buhalteriniai įrašai: D 6131 Veiklos sąnaudos( atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos); K201 Atsargų vertės sumažėjimas. Pasikeitus pardavimo aplinkybėms, t.y. kai grynoj…i realizavimo vertė išauga, reikalingas atsargų nukainojimo atsatatymas. Ta suma turi būti didesnė už įsigijimo savikainą. Pasirinkdami turto ar įsipareigojimų įvertinimo būdus , finansinės atskaitomybės rengėjai turi įsitikinti, kad turto ir įsipareigojimų vertė nėra nepagrįstai nei padidinta , nei sumažinta. Visais atvejais geriau aiškinamojo rašto pastabose sąžiningaio parašyti, kad, sudarant finansinę atskaitomybę ir įkainojant turtą, buvo taikomas įsigijimo savikainos būdas ir faktiškai nuvertėjusioms atsargoms nebuvo nustatyta grynoji galimo realizavimo vertė, nei melagingai teigti, kad įmonė taikė grynosios galimo realizavimo vertės būdą, nes taip reikalaujama pagal Verslo apskaitos standartus. Deklaravimas to, kas nedaroma, gali būti traktuojamas kaip sąmoningas informacijos vartotojų klaidinimas.2.4. Atsargų sunaudojimo apskaitos būdaiAtsižvelgdamos į savo vidaus poreikius ir atsargų apimtį, įmonės gali pasirinkti atsargų sunaudojimo apskaitos būdą – atsargas apskaityti nuolat t.y. toks būdas kai buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimui susijusi operacija, pavyzdžiui, parduotuvei kasos aparatas yra skirtas prekėms nurašyti ir atsargas apskaityti. Periodiškai apskaitomų atsargų būdas t.y. toks būdas, kai atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją. Periodiškai registruojamų atsargų būdas taikomas tose įmonėse, kur nekaupiamas didžiulis atsragų kiekis. Jas įsigijant labai svarbu nustatyti parduotų prekių per ataskaitinį laikotarpį savikainą, ir ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir pradžios atsargų (prekių) likutį. Šie rodikliai lemia parduotų prekių savikainą, o kartu ir pelno dydį. Tai galima užrašyti tokia lygybe:

+ – =

6 pav. Periodinis atsargų sunaudojimo būdas.

Taigi periodinių atsargų sunaudojimo apskaitos būdas nevykdamos kiekvienu momentu. 1. Atsargų sąskaitose (2014) – prekės skirtos perparduoti (debetuojami ) registruojami tik likučiai atsargų, neatsispindi nei pirkimas nei pardavimas.2. Atsargų pirkimus atspindi tik 6 kl., sąskaita 6002 – kuri laikotarpio pabaigoje uždaroma: D 6002 pirkimai; K443 skola tiekejams; K271 sąskaita banke; K2021 išankstiniai apmokėjimas tiekėjams.3. Parduotų ar sunaudotų atsargų savikaina kiekvieną kartą dokumentuose nefiksuojama ir apskaitoje neregistruojama.4. Atsargų likučiai inventorizuojami kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir įregistruojami sąskaitoje D2014. Inventorizaciją reikia atlikti labai kruopščiai ir tiksliai, kad gautume teisingus atsargų likučius natūriniais vienetais. Po to juos įkainojame ir apskaičiuojame parduotų prekių savikainą, kuri ir lemia pelno dydį. Parduotų prekių savikainą ar žaliavų sąnaudas galime užrašyti formule: PPS = Lpr + Pp – Lpab.PPS – parduotų prekių savikaina;Lpr – likutis pradžiai;Pp – prekių (žaliavų) pirkimai;Lpab. – likutis laikotarpio pabaigai. Pagrindinis periodiškai registruojamų atsargų būdo privalumas mažesnės buhalterinės sąnaudos. Šis būdas tinkamas naudoti prekybos įmonėse, kur didelė atsargų nomenklatūra ir nedideli jų likučiai. Pagrindiniai trūkumai tokie:· neteikia operatyvios informacijos, nes kiekvieną dieną nežinomi atsargų likučiai;· prekių sumažėjimas dėl nuostolių, vagysčių, netekčių automatiškai nurašomi į parduotų prekių savikainą nepagrįstai ją padidinant. Labiau Lietuvos įmonėse populiarus ir naudojamos nuolat apskaitomų atsargų būdas. Atitinkamose atsargų sąskaitose įrašai daromi po kiekvienos operacijos, registruojant prekių pirkimo ir pardavimo atvejus. Nuolat atskaitomų atsargų metodas duoda kur kas tikslesnį atsargų judėjimovaizdą, tačiau jis pasižymi didelėmis darbo sąnaudomis. Nuolat registruojamų atsargų būdas taikomas įmonėse, prekiaujančiomis brangiomis mašinomis, juvelyriniais dirbiniais, antikvariniais daiktais, kur kiekvienas prekių padidėjimas ar sumažėjimas registruojamas tiesiogiai atsargų sąskaitoje. Tai galima užrašyti tokia lygybe:

+ =

7 pav. Nuolat registruojama atsargų apskaitos būdas.

Kiekviena prikimo operacija fiksuojama sąskaitojec 214 “Pirktos prekės skirtos perparduoti”. Kiekvienas pardav…imo atvejis 6000 sąskaitoje “Parduotų prekių savikaina”. Įsigijus prekę atliekama tokia sąskaitos korespondencija. D2014 pirktos prekės skirtos perparduoti K271 sąskaitos bankuose K443 skola tiekėjams K2021 išankstiniai apmokėjimai tiekėjams.

Parduodant prekes skolon ar gaunant pinigus iš karto į banką registruojame: D271 sąskaita banke D241 pirkėjų skolos

K5001 pardavimo pajamos.

Kartu su pardavimu registruojamos ir parduotų prekių savikaina 6 kl.sąskaitoje: D6000 parduotų prekių savikaina K2014 pirktos prekės skirtos perparduoti.

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, sąskaita 6000 (parduotų prekių savikaina) uždaroma per sąskaitą 3901 (pajamų ir sąnaudų suvestinė). Sąskaita 5001 pardavimo pajamos taip pat uždaromos per sąskaitą 6000. Ir pajamos palyginamos su sąnaudomis apskaičiuojamos finansinis rezultatas – pelnas (nuostolis). Taikant šį apskaitos būdą, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nereikia atlikti koreguojančių įrašų. Nuolatinė prekių apskaita neapsaugo nuo natūralios ar kitų netekimų, todėl retkarčiais būtina atliti prekų inventorizavimą. Inventorizacijos rezultatus t.y. trūkumą ar perteklių, būtina įrašyti vadovaujantis inventorizavimo tvarka.2.5. Atsargų inventorizacijaKiekvienas savininkas rūpinasi, kad jo turtas būtų saugus, efektyviai ir tikslingai naudojamas. Šiems tikslams įgyvendinti sukuriamas ištisas savininkų ir įmonės turto naudojimo kontrolės sistemos. Viena iš sudedamųjų tokių sistemų dalių yra turto buvimo įmonėje patikrinimas natūra. Šis patikrinimas yra pavadintas inventorizacija (iš lotynų kalbos žodžio inventorium – sąrašas, aprašas). Inventorizacijos būtinumą nustato apskaitą reglamentuojantys teisės aktai. Inventorizacijos metu kaip ir kito įmonių turto nustatoma ir atsargų faktinis buvimas įmonėje. Patikrinti atsargas įmonėje natūra ir jo rezultatą palyginti su buhalterinės apskaitos duomenimis pravartu ir savininkams, ir jų interesams įmonėje atstovaujantiems įmonės vadovams. Atsargos, kaip ir visas įmonės turtas, natūra tikrinamas dėl kelių priežasčių: norint garantuoti turto saugumą, kad jis nebūtų naudojamas ne įmonės naudai, siekiant išsiaiškinti jo buvimą, naudojimo efektyvumą, tolesnio naudojimo galimybes. Patikrinimas natūra, padeda išsiaiškinti, koks turtas liko, kiek netekta, realizuota, apgadinta. Dar viena priežastis, dėl ko privaloma atlikti inventorizaciją, tai, kad dabar leidžiama atsargas apskaityti periodiškai, neregistruojant apskaitoje kiekvieno išlaidų dokumento nuosekliai pagal surašymo datą. Atsargų inventorizacija apskaitant jas periodiškai – pagrindinis būdas nustatyti sunaudotų atsargų kiekį. Pagal dabartinius apskaitą reglamentuojančius norminius aktus įmonėse kaip atsargas yra apskaitomos gamyboje naudojamos žaliavos, medžiagos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija, prekės, pirktos perparduoti, tarp jų ir ilgalaikio materialiojo turto objektai, skirti perparduoti. Kai kuriose įmonėse kaip atsargos apskaitomi ilgiau kaip metus naudojami daiktai, kurių vertė yra mažesnė už įmonės nustatytą ilgalaikio turto vertę. Visas šis įmonės turtas taip pat turi būti inventorizuojamas. Atsargų inventorizaciją reglamentuoja Inventorizacijos Tvarkos punktai. Pasiruošiant atsargų inventorizacijai atsargos turi būti surūšiuojamos pagal inventorizavimo būdą: skaičiuotinos, matuotinos, svertinos atsargos, kurių kiekis nustatytinas techniniais skaičiavimais. Kadangi atsargų paprastai būna daug, prieš rašant į inventorizacijos aprašą, jos yra skaičiuojamos, sveriamas ar matuojamas. Kiekvienas skaičiavimas, svėrimas ar matavimas registruojamas skiačiavimo lape. Baigus tikrinti, visi gauti duomenys sudedami suma užrašoma skiačiais ir žodžiu, pasirašo skaičiavę ir registravę duomenis komisijos nariai ir tik tuomet nustatytas kiekis įrašomasį inventorizacijos aprašą. Inventorizacijos metu leidžiama atsargas iš saugojimo vietų pagal vidaus apskaitos ar įrašytus pardavimo dokumentus priimti ir išduoti, tačiau jos turi būti įrašomos į atskirus aprašus. Prekybos įmonėse į atskirus aprašus surašomos prekės, kurių realizavimo terminas baigiasi ar jau praėjo. Dalis atsargų įmonėse apskaitoma kaip nebaigta gamyba. Tai įvairūs ruošimai, iš sandėlio į cechus išduoti komplektavimo gaminiai, detalės, pagalbinės medžiagos ir panašiai. Prieš pradedant inventorizuoti nebaigtą gamybą, reikia visus gatavus gaminius užpajamuoti kaip gatavą produkciją. Pusgaminiai priskiriami nebaigtai gamybai, jeigu galima nustatyti, kiek ir kokių detalių ar ruošinių gamybos proceso metu keičia pavidalą, pavyzdžiui, iš miltų ruošiama tešla, iš mėsos daromi pusgaminiai. Tokiais atvejais vadovaujamasi patvirtintais standartais, technologijomis, skaičiavimais. Nustatyti trūkumus ar perteklių kai kuriais atvejais galima tik netiesiogiai. Atliekant nebaigtos gamybos inventorizaciją, reikia nepamiršti technologinių procesų įtakos žaliavų ar atsargų kiekiams, įvertinti leistinas matavimo ar svėrimo paklaidas. Perdirbimo įmonėse, kur vyksta nenutrūkstami gamybos procesai, dalis atsargų visuomet būna gamybos linijose. Jos paprastai jau būna įformintos išdavimo iš sandėlio į gamybos veiklą dokumentais ir turi būti priskiriamos nebaigtai gamybai. At…sargų kiekiai nustatomi techniniais skaičiavimais. Vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, būtina inventorizuoti ir įmonėje nesančias, bet jai priklausančias atsargas, vadinamąsias atsargas kelyje. Išsiųstos perdirbti žaliavos ir medžiagas, prekės, už kurias jau sumokėta ir gauta sąskaita faktūra, bet jų tiekėjas dar nepristatė, pagaminta produkcija, dar neatsiimta iš gamintojo, į objektus išgabenti įrankiai turi būti apskaitomi sąskaitoje 205 Atsargos kelyje. Į inventorizacijos aprašus surašomi duomenys iš išsiuntimo dokumentų.

Prie atsargų kelyje priskiriamos ir importuojamos atsargos, už kurias įmonė jau sumokėjo ir turi įsigijimo dokumentus. Atlikus įmonės atsargų inventorizaciją, aprašai perduodami į buhalteriją sutikrinti su apskaitos duomenimis. Jeigu atsargos apskaitomos nuolat, kokrečių kainų ar svertinio vidurkio būdu išvedamomis kainomis, atsargos įvertinamos pagal apskaitos duomenis ir išvedami konkrečių nerastų atsargų trūkumų dydžiai. (Atsargų pertekliaus įvertinimas atliekamos įmonės vadovo nustatyta tvarka). Kai atsargos įmonėje apskaitomos periodiškai, rasti faktiški likučiai (pagal inventorizacijos aprašus) turi būti įkainoti atitinkamos atsargų rūšies, įsigytos paskiausiai prieš inventorizacijos pradžią, kainomis. Inventorizacijos rezultatai turi būti nustatomi įsigijimo verte. Po inventorizacijos nustačius perteklių arba trūkumą, vadovas turi priimti sprendimą dėl duomenų skirtumo panaikinimo, o apskaitos registruosebe be vadovo sprendimo įrašų daryti negalima, todėl naudojama 398 sąskaita (laukimo sąskaita). Pvz:, nustatytas 2000 lt trūkumas. Laukiant, kad vadovas priims sprendimą, daromas įrašas.

D 398 laukimo sąskaita 2000Lt K 20 atsargos 2000Lt

Vadobas savo sprendimą apie inventorizacijos metu nustatytų faktinių turto likučių nesutapimo su apskaitos duomenimis pašalinimą turi įforminti įsakymu, kuriame nurodo už kokias vertybes reikia išieškoti iš kaltų asmenų, ką laikyti įmonės netekimais. Tam tikra dalis, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, gali būti nurašoma į sąnaudas kaip natūralioji netektis. Buhalterijoje, gavus vadovo įsakymą, rašoma, buhalterinė pažyma ir daromi įrašai apskaitos registruose. Jei atsargų perteklius – jos pajamuojamos D20 prekės K60 parduotų prekių savikaina K61 sąnaudos Jei nustatomas atsargų trūkumas (natūrali netektis) D6109 veiklos sąnaudos K20 atsargos Jei dėl trūkumo kaltas atsakingas asmuo. Jis turi padengti trūkumą, tai: D2435 atsakingas asmuo K20 atsargos. Norint įmonėje išvengti tokių bėdų , reikia skirti daug dėmesio analitinei įmonės turto apskaitai, operacijų dokumentavimui, nes trūkumai ir perteklius gali atsirasti ir dėl netikslaus prekės pavadinimo pirminiuose dokumentuose.

3. ATSARGŲ APSKAITOS PRAKTINĖ SITUACIJA

Kaip vyksta atsargų judėjimas įmonėje , kaip jos apskaitomos ,kokios atliekamos ūkinės operacijos , galime pavaizduoti konkrečiais pavyzdžiais.Sakykime turime įmonę- UAB „Ąžuolas” , kurios veikla-didmenine prekyba baldais.Įmonė nėra PVM mokėtoja. Jos rekvizitai: UAB „Ąžuolas” Kalvarijų 32, Vilnius Įmonės kodas 11122233Įmonėje dirba keturi darbuotojai : direktorius Jonas Jonaitis, buhalterė Ona Onaitytė, vadybininkas Petras Petraitis, sandėlininkas Marius Vėsaitis.UAB„Ąžuolas” atsargų apskaitą aprašė apskaitos politikoje, kurią patvirtino įmonės vadovas. Įmonės apskaitos politikoje numatyta,kad: 1. Atsargos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina.2. Į įsigijimo savikainą įtraukiama: pirkimo kaina (ji gali būti mažinama suteiktomis nuolaidomis), mokesčiai, transporto ir kitos reikšmingos išlaidos.3. Pastovios ir nereikšmingos išlaidos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis.4. Nuolaidos ,kurios buvo sut…eiktos po atsargų pirkimo, jų suma mažinama parduotų prekių savikaina,už tą laikotarpį kurį nuolaidos buvo suteiktos.5. Sudarant finansinę atskaitomybę atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte.6. Parduotos atsargos įkainojamos FIFO metodu, darant prielaidą , kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiau įsigytos atsargos.7. Atsargos įmonėje apskaitomos taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą.8. Atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina apskaitoje registruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atlikus likučių inventorizaciją.

Įmonė UAB„Ąžuolas” 2006m gruodžio mėn. 3 d . iš UAB„Klevas” , gaminančios baldus,nusipirko skolon baldus, skirtus perparduoti. Gauta sąskaita faktūra (žiūr. 1 priedą), pagal kurią apskaitoje prekės registruojamos sąskaitose: D6002 Pirkimai 35300 Lt K443 Skola tiekėjams 35300 Lt

Prekės į įmonę atsivežtos samdomu transportu .Už suteiktas pervežimo paslaugas AB„Tarptautiniai pervežimai” išrašė sąskaitą (žiūr. 2 priedą).Transporto paslauga registruojama sąskaitoje pirkimai: D6002 Pirkimai 900 Lt K443 Skola tiekėjams 900LtKadangi įmonės apskaitos politikoje numatyta , kad transporto išlaidos priskiriamos prie reikšmingų, jos įtraukiamos į prekių savikainą.Tam yra surašoma buhalterinė pažyma ,kurioje transporto paslaugos įtraukiamos į baldų savikainą (žiūr.3 priedą ). Matome , kad nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedamos su atsigabenimu susijusios išlaidos.Toliau prekės skirtos perparduoti keliauja į sandėlį, čia prekės užpajamuojamos,surašomas materialinių vertybių užpajamavimo aktas, kurį pasirašo materialiai atsakingas asmuo – sandėlininkas (žiūr. 4 priedą ).Atsargos ,šiuo atveju, baldai skirti perparduoti, įmonėje apskaitomos taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą. Kiekvienos rūšies atsargoms užvedamos atsargų apskaitos kortelės kuriose bus fiksuojami visi ataskaitinio laikotarpio pirkimai( žiūr.5 priedą ).Pardavimai nebus fiksuojami ,nes pagal įmonės pasirinktą apskaitos politiką, taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas.Per ataskaitinį laikotarpį UAB„Ąžuolas” pardavė baldų pagal sąskaitą –faktūrą (žiūr. 6 priedą). Šis pardavimas atsargų apskaitos kortelėje nefiksuojamas.

Prekių likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičioujamas inventorizacijos būdu. Inventorizaciją reikia atlikti kruopsčiai ir tiksliai, kad gautume teisingus atsargų likučius natūriniais vienetais. Atlikus inventorizaciją, pagal visus Inventorizacijos tvarkoje keliamus reikalavimus, sudaromas atsargų inventorizacijos aprašas (žiūr. 7-8 priedą ), kuriame faktinis prekių likutis palyginamas su buhalterinės apskaitos duomenimis. Likučiams sutapus, kadangi įmonėje naudojamas periodiškai registruojamų atsargų būdas, parduotų prekių savikaina apskaičiuojama nustačius atsargų likutį pagal inventorizacijos duomenis. Rašoma buhalterinė pažyma (žiūr. 9 priedą ). Sukaupta prekių įsigijimo išlaidų suma iš sąskaitos 6002 Pirkimai perkeliama į sąskaitą 6000 Parduotų prekių savikaina ir pripažįstamos sąnaudos. Sąskaita 6002 Pirkimai užsidaro, likučio nelieka. Šis įrašas vadinamas koreguojančiu. D 6000 Parduotų prekių savikaina 36200Lt K6002 Pirkimai 36200Lt Neparduotų prekių prekių likutis įregistruojamas įrašu: D2014 Pirktos prekės skirtos perparduoti 11666Lt K6000 Parduotų prekių savikaina 11666Lt

Šis likutis bus ir pradinis naujo ataskaitinio laikotarpio likutis.Neparduotų prekių likutis iš sąskaitos2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti bus įrašomos į sąskaitą 6000 Parduotų prekių savikaina.

IŠVADA

1. Kursiniame darbe aptarėme pagrindinę informaciją kas yra atsargos ir kaip jos apskaitomos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje.2. Atsargų įkainojimo metodai turi būti parenkami atsižvelgiant į t…ų atsargų realų judėjimą įmonėje bei ekonominę tokią įkainojimo prasmę: FIFO metodas tiksliau atspindi atsargų sumą balanse, o LIFO leidžia teisingiau apskaičiuoti įmonės veiklos rezultatus. Apskaitant atsargas, galima taikyti svertinio vidurkio ar konkrečių kainų atsargų įkainojimo būdus. Tokiu būdu gaunama visapusiškesne ifnformacija, apibūdinanti atsargų judėjimą įmonėje. 3. Registruojant apskaitoje atsargas, jos įvertinamos faktine įsigijimo savikaina. Savikainai daro įtaką įvairūs veiksniai: prekių kainų nuolaidos, nukainojimas, prekių atsivežimo sąnaudos.4. Gamybos įmonėse atsargos įvertinamos pasigaminimo savikaina, kuri siejama tiersioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis.5. Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę atsargos gali būti įvertintos įsigijimo arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant įtai kuri yra mažesnė.6. Atsargos įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos pirkimo dieną galiojančiu oficialiu Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimokursu ar santykiu. 7. Atsargų sunaudojimas gali būti apskaitomas nuolat ir periodiškai, priklausomai nuo įmonės vidaus poreikių ir pagal atsargų apimtį.8. Inventorizacija atliekama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, ne tik tam, kad apskaityti likučius, kai atsargos apskaitomos periodiškai, bet ir viso įmonės turto naudojimo kontrolei. Ji privaloma visoms įmonėms metų pabaigoje.9. Mokesčių įstatymai nereglamentuoja ir neriboja atsargų įvertinimo metodų taikymo, todėl įmonės gali pasirinkti joms parankiausią.10. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista atsargoms vertinti taikyta apskaitos politika ir savikainos nustatymobūdas.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. BŪDVYTIENĖ, Dalė. Kaip atlikti inventorizaciją ir dokumentuoti jos rezultatus. Vilnius: Pačiolio leidykla, 1999. – 64 p. – ISBN 9986-487-86-2. 2. IVANAUSKIENĖ, Aldona. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vadovėlis auštosioms mokykloms. Vilnius: Leidykla TEV. 2006. – 211- 260 p. – ISBN 9955-680-38-5. 3. GUDAITIENĖ, Ona. Apskaitos pradmenys. Mokomoji knyga. Antra papildyta ir pataisyta laida. Vilnius: Vilniaus kolegija. Leidykla UAB Ciklonas. 2004. – 104 p. ISBN 9955-519-27-4. 4. MAČERNIENĖ, Dalia. 2006 metų finansinės atskaitomybės praktiniai aspektai. Vilnius: Leidėjas UAB “ Apsakaitos ir audito žinios”. 2006. – 120- 130 p. ISBN 9955-9833-1-0. 5. DAUSKURDAS,V.; JAGMINAS, V.; BŪDVYTIENĖ, D.; JUŠKAUSKAS, G.; KALČINSKAS, G.; et a/ Kaip išvengti didelių mokesčių laiku ir visus juos sumokant: [ vadovėlis] Vilnius: Pačiolio leidykla. 1997. – 95 p. ISBN 9986-487-56-0. 6. [Žiūrėta 2007 spalio 31d.]. Prieiga per interneą:< http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/9-atsargos.doc)>, 7. Priega per internetą:< http://www.buhalteriams.lt/)>

Priedai:

1 priedas

Pardavėjas: Pirkėjas: AB „Klevas” UAB „Ąžuolas” Žalgirio g. 25, Vilnius Kalvarijų g.32 Įm. Kodas 123456789 Įm. Kodas111222333

Sąskaitos data: 2006 12 03 Mokėjimo terminas: 2007 01 02

SĄSKAITA FAKTŪRASerija KLM Nr. 0223

Eil.Nr. Prekės Mat.Vnt Kiekis Vieneto kaina Suma1. Kėdė KDE vnt 500 25 12500 lt2. Kėdė BOSO vnt 150 54 8100 lt3. Rašomasis stalas vnt 100 147 14700 lt Viso: 35300 lt

Bendra suma žodžiais: Trisdešimt penki tūkstančiai …trys šimtai litų

Sąskaitą išrašė:

Sąskaitą gavo: vadybininkas Petras Petraitis

2 priedas

SĄSKAITA FAKTŪRASerija TG Nr.9541

AB „Tarptautiniai gabenimai” 2006 m. gruodžio mėn.03d.

Adresas: Kirtimų g. 32, Vilnius Įmonės kodas: 222456789 Tel. 278 01 24 AB „Bankas” A.s. LT20 0702 0000 0101 0101

Pirkėjas: UAB „Ąžuolas”

Adresas: Kalvarijų g. 32, Vilnius

Įmonės kodas 111222333

Pavadinimas SumaTransporto paslaugos 900.00

Suma

Suma žodžiais:Devyni šimtai litų____

Sąskaitą išrašė: _____________________________

Sąskaitą gavo: __vadybininkas Petras Petraitis_____

4 priedas

UAB „Ąžuolas”

Įm. Kodas 11122233 MATERIALINIŲ VERTYBIŲ UŽPAJAMAVIMO AKTAS Nr.1 Kalvarijų g. 32 ,Vilnius 2001-12-03____ (data )

Materialiai atsakingas asmuo: sandėlininkas _

MATERIALINIŲ VERTYBIŲ GAVIMO DOKUMENTAS AB „Klevas”___________________ Sąskaita faktūra KLM Nr.0223 2007-12-03

Kodas Pavadinimas Mat.vnt. Kiekis Kaina Suma litais1000 Kėdė KDE vnt 500 25,63 128151002 Kėdė BOSO vnt 150 55,50 83251003 Rašomasis stalas vnt 100 150,60 15060 Iš viso: 36200

Priėmė: sandėlininkas _Marius Vėsaitis (pareigos, vardas, pavardė, parašas)

3 priedas

UAB „ĄŽUOLAS”Įmonės kodas 111222333Kalvarijų 32, Vilnius

2006 gruodžio 06 d

BUHALTERINĖ PAŽYMA Nr. 1

2006 metų gruodžio 03 dieną iš UAB„ KLEVAS” buvo įsigyta prekių. Prekės buvo atsivežtos samdytu transportu ,todėl nustatoma įsigytų prekių savikaina: Prekės vnt kaina suma Transporto išlaidos Bendra suma Prekės savikaina1 Kėdė KDE 500 25 12500 315 12845 25.632 Kėdė BOSO 150 54 8100 225 8325 55.503 Rašomasis stalas 100 147 14700 360 15060 150.6

Viso: 35300 lt 900 lt 36200 lt 231.73 lt

Nustatyta: kėdės KDE savikaina – 25.63 lt Kėdės BOSO savikaina-55.50 lt Rašomojo stalo savikaina-150.60 lt

Buhalterė ____Ona Onaitytė____ … Vardas, pavardė, parašas

6 priedas

Pardavėjas Pirkėjas UAB„ ĄŽUOLAS” UAB„CENTRAS” Kalvarijų g 32 Mokyklos g 75 Įm. Kodas 111222333 Įm. Kodas453686211

Sąskaitos data: 2006 12 15 Mokėjimo terminas: 2007 01 15

SĄSKAITA FAKTŪRA Serija MMM Nr. 0123

Eil.Nr. Prekės Mat.Vnt Kiekis Vieneto kaina Suma1. Kėdė KDE vnt 300 38.40 11520 lt2. Kėdė BOSO vnt 100 83.25 8325 lt3. Rašomasis stalas vnt 75 225.90 16942.5 lt Viso: 36787.5 lt

Bendra suma žodžiai: Trisdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt septyni Lt 50 ct

Sąskaitą išrašė:__vadybininkas Petras Petraitis________ (pareigos, vardas, pavardė, parašas) Sąskaitą gavo:__________________________________ (pareigos, vardas, pavardė, parašas)

UAB „ĄŽUOLAS “ 5 priedas

(įmonės pavadinimas)111222333(įmonės kodas)

ATSARGŲ APSKAITOS KORTELĖ Nr. 1Pavadinimas Kėdės KDE Mat. atsakingas asmuo sandėlininkas P. PetraitisMatavimo vnt.___vnt__

Eil.nr Data Dok.nr Operac.pavad. Sunaudota Likutis kiekis Kaina Lt Suma Lt kiekis Kaina Lt Suma Lt kiekis Kaina Lt Suma Lt1 20071203 s-f223 UAB”Klevas” 500 25.63 12815 2 20071215 s-f UAB “Centras” 300 38.40 11520 200 25.63 5126

ATSARGŲ APSKAITOS KORTELĖ Nr.2Pavadinimas Kėdės BOSO Mat. atsakingas asmuo sandėlininkas P. PetraitisMatavimo vnt. VntEil.nr Data 2007 Dok.nr Operac.pavad. Sunaudota Likutis kiekis Kaina Lt Suma Lt kiekis Kaina Lt Suma Lt kiekis kain a Lt Suma Lt1 12.03 s-f123 UAB”Klevas” 150 55.50 8325 2 12.15 s-f UAB “Centras” 100 83.25 8325 50 55.50 2775

ATSARGŲ APSKAITOS KORTELĖ Nr.3 Pavad: Rašomasis stalas Mat. atsakingas asmuo sandėlininkas P. PetraitisMatavimo vnt. VntEil.nr Data Dok.nr Operac.pavad. Sunaudota Likutis kiekis Kaina Lt Suma Lt kiekis Kaina Lt Suma Lt kiekis Kaina Lt sumaLt1 12.03 s-f123 UAB”Klevas” 100 150.6 15060 2 12.15 s-f UAB “Centras” 75 225.9 16942.5 25 150.6 3765

9 priedas

UAB „ĄŽUOLAS”Įm.kodas 111222333Kalvarijų 32, Vilnius2006-12-31

Buhalterinė pažyma

2006 m gruodžio 31 dienai rasti tokie prekių likučiai: o iš viso pirkimų (6002 sąskaita) 36200Lto 2006-12-312 inventorizacijos metu nustatytas prekių likutis –11666 Lto tai parduotų prekių savikaina –24534 Lt

Daromi tokie sąskaitų įrašai: D 6000 Parduotų prekių s…avikaina 36200Lt K 6002 Prekių pirkimai 36200 Lt

D 2014 Prekės skirtos perparduoti 11666Lt K 6000 Parduotų prekių savikaina 11666Lt

Buhalterė Ona Onaitytė (parašas)

7 priedasUAB „Ąžuolas“(Įmonės pavadinimas)

111222333(Įmonės kodas)

INVENTORIZACIJOS APRAŠAS 2006 m.gruodžio mėn. 31d. Nr. 1 Vilnius(sudarymo vieta)

_______Atsargos____________________ (Turto pavadinimas)_____Sandėlis, Kalvarijų g. 32 Vilnius___PAGRINDAS – 2006 m. gruodžio mėn. 28 d. įsakymas Nr. A11 Dėl metinės inventorizacijos atlikimo (Įsakymo pavadinimas)

Komisijos sudėtis:

komisijos pirmininkas ___Vyr. buhalterė_ Ona Onaitytė (Pareigos) (Vardas, pavardė) nariai _vadybininkas Petras Petraitis (Pareigos) (Vardas,pavardė) ______________ _____________ (Pareigos) (Vardas, pavardė)

Inventorizacija atlikta pagal __2006.12.31 apskaitos duomenis (Data) Materialiai atsakingas asmuo _______ sandėlininkas Marius Vėsaitis_____ ( Pareigos, vardas, pavardė)

PATVIRTINIMAS Iki inventorizacijos pradžios visi vetrybių užpajamavimo ir nurašymo dokumentai pateikti buhalterijai, visos materialinės vertybės perduotos mano (mūsų) materialinėn atsakomybėn, užpajamuotos, o išduotosios – nurašytos. Paskutiniojo perduoto į buhalteriją pajamų dokumento Nr. _______________________________

Paskutiniojo perduoto į buhalteriją išlaidų dokumento Nr. _______________________________

Materialiai atsakingas asmuo ___________sandėlininkas Marius Vėsaitis_______ (Pareigos) (Vardas, pavardė)Inventorizacija pradėta ________________2006 m. gruodžio 31 d., 9 val._____________

Inventorizacija baigta ________________2006 m. gruodžio 31 d., 11 val.____________

Inventorizacijos aprašas surašytas ____sandėlis, Kalvarijų g. 32, Vilnius____________

Šį inventorizacijos aprašą sudaro ________________2 (du)______________________ (Lapų kiekis skaičiais ir žodžiais)

8 priedas …

Inventorizacijos aprašo Nr. . 1 intarpas

ATSARGŲ INVENTORIZACIJOS APRAŠAS 1 lapas

EIL.NR Prekinės materialinės vertybės Matavimo vnt Įsigijimo vertėLt Faktinis likutis Buhalterijos apskaitos duomenimis Kiekis Suma Kiekis SumaLt 1 Kėdė KDE VNT 25.63 200 5126 200 51262 Kėdė BOSO VNT 55.50 50 2775 50 27753 Rašomasis stalas VNT 150.6 25 3765 25 3765

VISO: 275 11666 Lt 275 11666Lt

Visų lape įrašytų turto objektų kiekių suma 275 (Dušimtai serptyniasdešimt penki (skaičiais ir žodžiais)

Paskutinis lape esančio įrašo eilės numeris 3 (trečias)____________________________ (skaičiais ir žodžiais)