Apskaitos egzaminui - Mokslai.lt

APSKAITA

1.Apskaitos informacija ir jos vartotojai Apskaitos informacija yra išpatikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausiafinansinės, duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ūkiniai vienetai –įmonės, jų valdymo procese, arba kurie potencialiai ir ateityje gali būtinaudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams.Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuokitų įmonių ir savininkų.Visose laisvos rinkos šalyse labai paplitęs teiginys, jog apskaita yraverslo kalba. Tai teisinga nuostata, nes neturėdami duomenų apie verslosėkmę ar turtą, kuriuo disponuoja įmonė, tos įmonės darbuotojaipaprasčiausiai negalėtų susikalbėti. Įmonės vadovai neįstengtų susišnekėtisu savininkais bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais, tiekėjais. Juk įmonėssteigiamos tam kad uždirbtų pelną ir didintų savininkų turtą, išreiškiamąpinigais. Įvairūs specialistai puikiausiai gali susikalbėti universaliaapskaitos kalba, viską išreiškiančia visuotiniu pinigų matu. Šio matopagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apieįmonės turtą, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvumą – juk įmonėsveiklos procese turto nuolat turi daugėti, nebent dalį jo išsidalintųsavininkai, arba įmonė nuolatos patirtų nuostolius.Ne tik pati apskaitos informacija bet ir jos vartotojai pasižymi gausa irįvairove. Tai natūralus reiškinys, nes apskaita turi būti vykdomakiekvienoj įmonėj, be to įvairiais tikslais. Neformaliai veikiančioseįmonėse ir apskaita vedama tvarkingai. Tikrai sunku būtų rasti ilgesnįlaiką sėkmingai dirbančią įmonę, kurios valdytojai nesiorientuotų kokiuturtu disponuoja ir kaip jis naudojamas. Konkurentai, turintys kokybiškąapskaitos informaciją anksčiau ar vėliau nukonkuruotų tokią įmonę. Kalbantapie apskaitos informaciją, skiriami apskaitos informacijos ir finansinėsatskaitomybės vartotojai.Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai suinteresuotiįmonės vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš jų įmonės savininkai (AB-se –akcininkai). Verslo nesėkmės atveju jie rizikuoja prarasti visą investuotąį įmonę turtą, todėl nuolat turi domėtis ne tik įmonės veiklos pelningumu,bet ir turto, kuriuo disponuoja įmonė, suma, taip pat kam priklauso šisturtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia vadovaudamasis apskaitosinformacija, akcininkai priima sprendimą parduoti arba neparduoti turimasakcijas, o potencialūs savininkai sprendžia ar verta įsigyti šių arbaįmonės išleistų naujų akcijų.Svarbiausias duomenų šaltinis, kuriuo apsispręsdami vadovaujasi akcininkai,yra metinė finansinė atskaitomybė. Remdamiesi ja savininkai numato irverslo plėtojimo politiką. Sprendžiant ar įmonės administracija perataskaitinį laikotarpį gerai vykdė savo pareigas ir tuo pagrindu renkaįmonės vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Metinės finansinėsatskaitomybės parengimo akcininkams teisingumą turi patvirtinti jų samdytasauditorius, o pati atskaitomybė parengiama taip, kad joje būtų pakankamaiinformacijos minėtiems klausimams spręsti, bet drauge nebūtų išduodamosįmonės komercinės paslaptys.Ne visa apskaitos informacija prieinama įmonės savininkams. Jiemspateikiami duomenys, kurių reikia minėtiems sprendimams priimti (šią teisęjiems garantuoja įstatymai). Tačiau paprastai jiems nebūna prieinamainformacija, atskleidžianti įmonės komercines paslaptis, pvz. Įmonėstiekėjų ar pirkėjų sąrašai, ypač su perkamu ar parduodamu vertybiųkainomis. Tai suprantama, nes priešingu atveju konkuruojančių įmoniųsavininkai nusipirkę konkurentų įmonės išleistų akcijų, galėtų sužinotivisas jų komercines paslaptis.

Apskaitos informacijos vartotojai

1.Tiesiogiai suinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai:a)Esantys ir potencialūs įmonės savininkai,b)Įmonės administracija ir valdytojai,c)Įmonės darbuotojai.2.Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai:a)Esantys ir potencialūs kreditoriai,b)Esantys ir potencialūs tiekėjai,c)Esantys ir potencialūs pirkėjai.3.Įvairios valdžios institucijos:a)Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai,b)Valstybinės statistikos institucijos,c)Regioninės valdžios institucijos,d)Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.4.Kiti vartotojai:a)Vertybinių popierių komisija ir makleriai,b)Konkurentai,c)Finansiniai ekspertai ir patarėjai,d)Įvairūs kiti vartotojai.2.Bendrieji apskaitos principaiBendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamoskiekvienos laisvosios rinkos šalies konceptualios taisyklės.Principai:– įmonės principas. Reikalauja, kad savininko ar savininkų investuotas įįmonę turtas apskaitoje būtų atskirtas nuo jų asmeninio turto.– įmonės tęsiamos veiklos principas. Jis reikalauja apskaitoje darytiprielaidą, jog įmonės veikla trunka neribotą laiką, bet neina bankroto linkar nėra kokios kitokios priežasties dėl kurios reikėtų nutraukti veiklą.– periodiškumo principas. Tęsiamos veiklos principas labai susijęs superiodiškumo principu, kitaip sakant su sąlyginiu šios veiklos skirstymu įtam tikrus laikotarpius, kurių pabaigoje pateikiama ataskaitinė informacijaapie įmonės turimą turtą bei pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį taippat apie uždirbtas pajamas ir sąnaudas, patirtas uždirbant.Apskaitos pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkai labaiapdairiai keistų apskaitos metodiką.– atsargumo, apdairumo principas. Tas principas reikalauja, kadapskaitininkai labai atsargiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus.Tai itin svarbu AB kai yra ne vienas savininkas, administracija, siekdamapalankių vadovų perrinkimų rezultatų dažnai pagražinti tikrąją padėtį.Įmonės administracija kartais linkusi įrodyti savininkams, kadsusiklosčiusią nepalankią finansinę padėtį geriausiai galima pataisytiišleidus naujų akcijų. Tuo tikslu naujuosius akcininkus pirmiausia reikiaįtikinti, jog įmonės veikla bent jau pakenčiama.– piniginio įkainojimo principas. Jis reiškia, kad visas įmonės turtas,taip pat jos veiklos rezultatai apskaitoje ir bendrojoje finansinėjeatskaitomybėje turi būti atspindėti, įkainuoti pinigai. Viskas išreiškiamapiniginiais vienetais.– kaupimo principas. Tai vienas svarbiausių konceptualių rinkos nuostatų.Jis reikalauja, kad ūkiniai faktai apskaitoje būtų fiksuojami jau įvykę:uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jasuždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos nepriklausomai nuopinigų gavimo ar išmokėjimo.– palyginimo principas. Reikalauja, kad kaupimo principu apskaičiuotos perataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų palygintos su šias pajamasuždirbant patirtomis sąnaudomis.– neutralumo pr. Objektyvumo, nesaliskum- apsk turi pateikt teisinga info.Ji turi buti neprikl nuo info vartotoju isankstinio nusiteik kuris galipadaryt itak ju priimt sprendim.– optimalumo princ. Racionalumo. Apskait tvarkymo san turi buti ne didesuz nauda kuri gaunama panaudojus apsk info. Del to reik nuolat rupinti kadapsk teiktu reikiama info be pernelyg dideliu sanaudu.3.1 Fundamentinė apskaitos lygybėEkonominiais ištekliais laikysime visas verslui reikalingas materialias irnematerialias sąlygas nuosavybės teise įmonės savininkams priklausantiekonominių išteklių dalis – turtas.Turtas yra turtas, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, kiek turisavininkų.Apskaitininkai visuomet stebi ne tik kaip keičiasi pats turtas, bet ir kaipkinta jo priklausomybė. Tai išreiškiama fundamentine apskaitos lygybe:Turtas = NuosavybėTurtas = akcininkų nuosavybė + skolintojų nuosavybėT=T saltiniai, kapitalas, nuosavybe, isipareig. T salt ir kap atskleidziarysi tarp im priklaus T ir jo isigijimo saltiniu. Bendra T verte visada =jam isigyti panaudotu istekl sumai. Nuosav israiska parodo = tarp im Tbendros vertes ir finan interesu i si T sumos. Isipar atskleidz = tarp im Tvertes ir jos finan isip sumos. T- im turimi ekon istekliai, teikiantysnauda ir turintys pin verte kuria galim nusta. T apskaitoj priskiriamiistekliai privlo: teikti im nauda ateity ir tureti patikima pinigine verte.T svarbus veiks pajam bei pelnui gaut, dar vad aktyvais. Desinej = pusejdvi skirt dalys: imones skolos ir im savini kapit (NK). T=Kap+Skolos.Skolos(skol kap) vad pasyva. Tada A=P-Kap. Kap ir skolu santykis sudarofinansu struktura. Kap dydis- svarbus rodik kuris per ataskait l-pipaikeicia. Pokycius salygoja: pajamos, sanaudos joms uzdirbt=

pelnas(nuost). Savin idejimai i im, savin paimtas T. Pas ir san pasireiskuk veiklos metu ir nulemia fin veik rez-pelna(nuost). Idej ir paimt t rodo,kad prireikus im turimas kap papildomas naujais savin inasais ar im $ beikt T isleidziami suteikiant savininkams. Veiksnai turi itak ir T dydziui,kuris l-pio pa= kap pb+paj pb-san pb+idejim – paem+skol pb.Pelno uždirbimo įtaka fundamentinei apskaitos lygybeiUždirbamo pelno ir turto pasikeitimo reiškinys, pasireiškia tada, kaipajamų uždirbimas sutampa su sąnaudų, su pinigų ar kito turto išleidimu.pvz.: nedidelėje krautuvėlėje prekės kreditu neparduodamos ir kuri neturisavo patalpų ar kito ilgalaikio turto, bet jas nuomoja kiekvieną mėnesįmokėdama nuomos mokestį. Tokiu atveju norint apskaičiuoti savininkonuosavybės padidėjimą pakanka nustatyti kiek per ataskaitinį laikotarpįpadidėjo įmonės turtas. 3.2 Sąskaitos Kiekviena ūkinė operacija turi atsispindėti balanse. Tačiau po kiekvienosūkinės operacijos, kurių didelėse įmonėse per dieną būna labai daugužpildyti naują balansą praktiškai neįmanoma. Be to atvaizduojant operacijąbalanse būtų labai sunku stebėti materialinių vertybių pinigų ir kitųaktyvų ir pasyvų judėjimą. Todėl visų rūšių ūkinėms finansinėms operacijomsatvaizduoti naudojamos sąskaitos daugelyje pasaulio šalių remiantisdvejybinio įrašo sistema įprasta vieną sąskaitos pusę (kairę) vadintidebetu, o kitą kreditu. Mokymo tikslams dažniausia vartojama sąskaitos išraiškos forma T,atitinkanti lietuvišką T raidę, vadinama lėktuvėliu. Schematiškai atrodotaip: Sąskaitos pavadinimas

Kairė debeto dešinė kredito pusė pusė Kaip žinoma balansas dalijamas į dvi dalis: aktyvą, kuriame atvaizduojamavisų rūšių turto būklė ir pasyvą, kuriame atvaizduojama tam tikros datosįsiskolinimų ir savininko nuosavybės būklę. Atsižvelgiant į tai, visossąskaitos skirstomos į aktyvines ir pasyvines. Sąskaitos kuriose apskaitomas įmonės turtas ir jo judėjimas, vadinamosaktyvinėmis. Sąskaitos, kuriose apskaitomi įmonės įsiskolinimai irnuosavybė (kapitalas) vadinamos pasyvinėmis. Debetas ir kreditas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose turi skirtingąreikšmę:-aktyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijosnulemiančios įmonės turto padidėjimą;-aktyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijosnulemiančios įmonės turto sumažėjimą;-pasyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijosnulemiančios įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės padidėjimą;-pasyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijosnulemiančios įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės sumažėjimą;-aktyvinės sąskaitos gali turėti tik debetinį saldo (likutį), o pasyvinės –kreditinį;-visų debetinių likučių (saldo) suma aktyvinėse sąskaitose lygi visųkreditinių likučių sumai pasyvinėse sąskaitose. Ūkines operacijas atvaizduojant sąskaitose susidaro tam tikras sąskaitųtarpusavio ryšys. Sąskaitų tarpusavio ryšys vadinamas sąskaitųkorespondencija, o sąskaitos tarp kurių toks ryšys susidaro –koresponduojančiomis. Sąskaitų korespondencija atvaizduojama buhalterinioįrašo pavidalu. Buhalterinis įrašas nurodo debetuojamos ir kredituojamossąskaitų, kuriose atvaizduojama ūkinė operacija, pavadinimą ir operacijossumą. Korespondencija galima suskirst i 4 tipus: I debetuojama aktyvinesask ir kredi aktyv sask, pvz D atsiskait sask, K pirkeju skol, kas reiskiaakd i atsisk sask gauti $ is pirk sumokant skolas. II debetuoj pasyv saskir kredituojama pasyv sask. Pvz D rezervai, K istatinis kap ty is rezervupadidintas istat kap. III debetuoj aktyvine sask ir kred pasyv sask,pvz Dmedz, K skol tiek ty is tiek isigyt medz, bet dar nesumoketa. IV debetpasyv sask ir kred aktyv sask, pvz D soc dr skolos K- atsisk sask, tyatsisk saskaita sumoketa skola uz darb soc dr. Įrašant iš balanso likučius atidaromos sąskaitos, kuriose vėliauregistruojamos tam tikro laikotarpio ūkinės operacijos. Tokios sąskaitosvadinamos sintetinėmis. Tačiau informacija, kurią teikia sintetinėssąskaitos dažnai yra nepakankama. Įmonės veiklai valdyti ir kontroliuoti.Todėl dar yra naudojamos analitinės sąskaitos. Tos sąskaitos skirtossintetinėms išplėsti, joms detalizuoti. Sintetinė apskaita ir analitinė apskaita yra tiesiogiai tarpusavyjesusietos ir kiekviena iš jų atlieka tam tikras funkcijas, todėl sintetinėapskaita be analitinės apskaitos neįmanoma, o pastaroji dažnai būnasuskaidyta ir neduoda ūkinio proceso visapusiško vaizdo. Sintetinių ir analitinių sąskaitų tarpusavio ryšys techniškai pasireiškiatuo, kad:-analitinių sąskaitų saldo atvaizduojamas toje pat sąskaitos pusėje,kurioje tas saldo parodytas atitinkamoje sintetinės sąskaitos pusėje;-operacijos, kurios rašomos į kurios nors sintetinės sąskaitos debetą arkreditą rašomos taip pat į atitinkamos analitinės sąskaitos debetą arkreditą;-kiekvienos aktyvinės ar pasyvinės sintetinės sąskaitos saldo ir apyvartosvisada yra lygios analitinių sąskaitų, atidaromos savajai sintetineisąskaitai detalizuoti, saldo ir apyvartų sumoms. 4. Dvejybinis įrašas Dvejybinio įrašo esmė yra ta, kad kiekviena įvykusi ūkinė operacijaatvaizduojama tokia pat suma skirtingų sąskaitų debete ir kredite. Dabar dvejybinis įrašas dažniausiai traktuojamas kaip sistema, kuriojekiekviena operacija įrašoma į dvi sąskaitas, nepakartojant, o norintpabrėžti kiekvienos ūkinės operacijos dvejopą traktavimą. Pateikiama daugpavyzdžių kaip kiekviena ūkinė operacija gali būti nagrinėjama skirtingaispožiūriais. Pvz., tokia operacija: jei aš nusiperku automobilį už 5000$įvyksta du dalykai, t.y. aš įsigyju automobilį ir prarandu 5000$, o žmogus,pardavęs automobilį patiria atvirkštinį dalyką. Taigi, kiekviena ūkinėoperacija turi du aspektus ir dvigubo įrašo sistema fiksuoja juos abu. 5.1. Sąskaitų planas Kad būtų lengviau orientuotis sąskaitų nomenklatūroje (jų sąraše) sąskaitųplano struktūra, parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe.Pirmoje ir antroje klasėse sujungtas visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė,pirmoje klasėje materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas. Trečiosir ketvirtos klasių sąskaitose parodoma, kam priklauso turtas, joseatspindima savininkų nuosavybė, įmonės skolos ir įsipareigojimai visiemstretiesiems asmenims. Penktoje klasėje fiksuojamos visos per tam tikrąataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, o šeštojoje – šias pajamasuždirbant patirtos sąnaudos. Vidinės (menedžmento) apskaitos vedimo metodiką ir tvarką pasirenka įmonė.Ši apskaita dėl kiekvienos įmonės veiklos specifikos yra labai individuali.Todėl įmonės pačios turi pasirinkti ir parengti vidinės apskaitos sąskaitųplaną. Tam reikalui skirtos septintoji, aštuntoji ir devintoji pavyzdiniosąskaitų plano klasės, kurių valdžia nereglamentavo, paliko užpildyti jasįmonės nuožiūra vidinės (menedžmento) apskaitos tikslais. Yra dar nulinėsklasės sąskaitos, dar vadinama specialiomis sąskaitomis, pvz. įmonė turintididelius sandėlius už tam tikrą mokestį priima saugoti kitos įmonėsmaterialines vertybes. Tokio turto, be abejo, nėra jokio pagrindoatspindėti įmonės balanse (todėl minėtos sąskaitos ir apjungtos nulinėjeklasėje), nes jis nepereina įmonės nuosavybėn ir neatsiranda koks norssaugojančios įmonės įsipareigojimas, išskyrus už tam tikrą mokestį suteiktikitai įmonei plotą prekėms saugoti. 5.2 T ir nuosav klasifikav. Turtas. Trump finan turtas: lesos kasoj ir banke, termin indel,apyvartiniai VP, skolos imonei (debetines, pirkeju, vekseliai ir cekiai) Trump mater turtas. Atsargos(prekes skirtos perparduot, gatva prod,nebaigta gamyb, zaliav, medz). Llgal mater turtas. Tai nekiln, kiln turtas. Nemat turtas. Tai patentai licencijos prestizas. Ilgal fin turtas. Tai akcijos, oblig, ilgal paskolos. Nuoavybe. Nuosav kapit. Kapitalas (valsttybinis, akcinis, …), rezervai

(perkainojimo, sudaryti is pelno), pelnas ar nuostol, kapit dotacijos irsubsidijos (gautos ir gautinos), atidejimai(mokesciams, isl padengimui). Skolinta skap. Ilgalaikes skolos (finansi, prekybos, pinigines garantijos,sukauptos sanaudos), trumpal skolos (ilgal skolu einamuju metu dalis, trumpfin skolos, prekybos skolos, gauti avansai p sutartis, skolos darbomokejimui ir sodrai, moketini mokesciai, moketinos sumos is pelnopaskirstymo, sukauptos san, ateinanciu l-piu paj). 6. 1.Apskaitos proceso nuoseklumas Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas darbas, turi būti atliekamatam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kaip ir kiekvienoj kitoj srity čia reikialaikytis tam tikrų kitų nuostatų. Kiekvienas apskaitos principas turi būtiįgyvendintas, kitaip jis prarastų prasmę. Siekiant tinkamai sugrupuoti irperskaičiuoti įmonės veiklos duomenis, kad būtų patenkinti apskaitosduomenų vartotojų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo informaciją išanksto nustatytu laiku, pasidarė būtina įvesti tam tikrą tvarką. Jos labaisvarbu laikytis visoje buhalterinės apskaitos duomenų formavimo stadijose.Apskaitos duomenų registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose.Apskaitos duomenų registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose – nuopirminių dokumentų iki atskaitomybės vadinama buhalterinės apskaitosorganizavimu. Ūkines operacijas apskaitoje fiksuoti galima tik remiantisatitinkamais pirminiais apskaitos dokumentais. Pirminiams dokumentamsprivalomi tam tikri rekvizitai (rodikliai) be kurių tie dokumentainegalioja kitaip sakant neturi juridinės galios, todėl juose užfiksuotiduomenų pagrindu negalima daryti jokių įrašų apskaitos knygose. Kiekvienamapskaitos dokumentui juridinę galią suteikia tokie rekvizitai: 1. Įmonės surašiusios dokumentą pavadinimas; 2. Apskaitos dokumento pavadinimas; 3. Dokumento surašymo data; 4. Ūkinės operacijos turinys; 5. Ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška; 6. Ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška; 7. Asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą apiforminimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai. Tik remdamiesi išvardytais rekvizitais, turinčiais dokumentaisapskaitininkai gali registruoti buhalterinėse knygose, tai pasakytinos tiekapie iš trečių asmenų gautus, tiek apie pačios įmonės išrašytus dokumentus.6.2 Apsk reglamentacija. .Norėdami įgyvendinti svarbiausią apskaitosdarbuotojų pareigą, atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kadšią informaciją teisingai suvoktų visi jos vartotojai, apskaitininkaivadovaujasi Tarptautinių Apskaitos standartų nuostatomis, kurias skelbiakomitetas, vienijantis daugelio valstybių profesionalių apskaitininkųorganizacijų atstovus.Pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį standartus galima suskirstyti į grupes:– metodologiniai standartai,– metinės finansinės atskaitomybės turinį ir formą,– reglamentuojantys standartai,– susivienijimų ir jų struktūrinių padalinių veiklos apskaitąreglamentuojantys standartai,– pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje standartai,– įvairių veiklos rūšių standartai,– apskaitos hiperinfliacijos sąlygomis standartai,– standartai skirti socialinės politikos ir vyriausybės pagalbosklausimams,– finansinių institucijų veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai.ES valstybių apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniaisapskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reikšmingu dokumentu – ESdirektyvomis, reglamentuo-jančiomis buhalterinės apskaitos vedimo klausimustų šalių įmonėse.LR įmonėms itin reikšmingas norminis aktas yra LR buhalterinės apskaitospagrindų įstatymas, kurį 1997 06 18d. priėmė LR Aukščiausioji taryba.7. apskaitos registrai bei pateis dokumentai.Registr klas p poz: isvaizda(korteles lapai knyg zurnal), irasupob(chronol, sistemin, kombinuoti), duomenu detalumo rusi( sintet,analitiniai, mistus), struktura(dvipus, vienpusiai, daugiaskilciai,likutiniai, sachmagttiniai). Apsk formu esme-buh apsk forma tai apskregistru naudojimu sist, nuo kurios prikl apsk irasu nuoseklumas ir budai.Skiriasi pozymiais: naudojimo registru sk, turiniu ir forma. Irasoapskaitos registruose nuoseklumu ir technika. Taip pat mechanizmo priemoniupanaud laipsniu apsk ir skaiciavimo darbuose. Apsk regist naudoj delgresmes iskraipyti finansines atskaitom duomenis. BZ – atlieka f-ja,kokios, kada ir kokiu nuoseklumu iviko oper. Duom turi buti kaupiami pivykdymo eioiskuma. Forma prikl nuo imones, sudaro kelios skiltys: data,turinys, debetas, kreditas, perkelimo pazyma, kurioj rasomas sask, i kuriaperkelti duom, numeris. Suregistravus oper reikia parengti finanatskaitomybe. Jos sudarymui duom reik kaupti saskaitose. Jose naudojamossisteminiu registru formos: kontokorentine, saldine, daugiaskilte. Saldinepatogesne uz kont tuo atv, jei nuolat reikal info apie likucius. Daugiaskil- kai norim isskirti papild apsk objekto poz saskaitos viduje. Visos sasksujungiamos viename registre – Didz kn, kuri atspindi uk veikla. Norintivertinti veiklos pelninguma sudarom pelno atask, o nustatyt kokiu turtudisponuoja im ir kam turtas prijlauso – balansas. Pries finans atskaitomreik padary bandm balansa, kad patikrint, ar nera klaidu. Tai lentele,kurioje pateikami debetiniai ir kreditiniai DK sask likuciai per atask l-pi. Parodo ar visu D lik suma = K likuciu sumai. Sudaro 3 skiltys: saskpav, deb ir kredit sask likuciai. Jei lik nera, i band balansa nerasom.Klaidos, nepazeidz = band balanse: principines klaidos, kai neteis nustatomsask klase, is bz perkelta klaida, pvz neteisingai uzfiksuotas pard kiekis,praleidimai, fiksuojant operacijas.8. ilg turto esme, nusidev, amort Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį irilgalaikį yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį – laikotarpį, perkurį uždirbamas pelnas. Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpįvisiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jai visasnesunaudojamas – ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinislaikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas,kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Todėl irlaikomasi nuostatos, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto riba – vieneri jonaudojimo metai. Priskiriant turtą ilgalaikio rūšiai atsižvelgiama į jokainą. Jokiame norminiame akte nėra tikslai pasakyta, nuo kokios sumosturtas laikytinas ilgalaikiu. Metinėje finansinėje atskaitomybėje (balanse) ilgalaikis turtassuskirstytas į 5 dideles grupes:1. Formavimo savikaina2. Nematerialus turtas3. Materialusis ilgalaikis turtas4. Ilgalaikis finansinis turtas5. Po vienerių metų gautinos sumos Formavimo savikaina yra susijusi su turtu, atsiradusiu formuojant įmonę –kuriant ją arba plėtojant jau įsteigtos įmonės veiklą, keičiant jos veiklosprofilį ir panašiai. Nematerialusis turtas išskiriamas, kad būtų parodyta kiek įmonė turiteisių ir kitų privilegijų, suteikiančių turto, kuris egzistuoja tik tol,kol egzistuoja pati įmonė. Patentai ar licenzijos išduodamos visadakonkrečios įmonės vardu, be teisės juos perparduoti kuriai nors kitaiįmonei ar asmeniui. Nematerialiam turtui priskiriamas ir geras įmonėsvardas, kurį buhalteriai vadina prestižu. Šiai turto grupei priskirtinos irilgalaikės trečiųjų asmenų skolos įmonei, tačiau pastarosios dėl jųspecifikos išskiriamos ir atspindimos atskiroje balanso straipsnių grupėje. Nematerialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yraapčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto. Tai labai svarbus dydis, nes būtentilgalaikiu materialiuoju turtu įmonė gali garantuoti skolų bankui artiekėjams grąžinimą. Į tą turtą orientuojasi ir akcininkai, nes jis yravienas svarbiausių nuosavybės garantų. Įmonės sėkmingą veiklą visada lemiadaugelis išorinių veiksnių. Tuo tarpu ilgalaikio materialiojo ilgalaikioturto kaina iš tikrųjų veikia tik infliacija. Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kadatskirai būtų parodytas įmonės turtas susijęs su dalyvavimu kitose įmonėse,to turto grupė dažniausiai būna susijusi su gerokai didesne rizika negumaterialusis ilgalaikis turtas. Kad būtų galima ją įvertinti, reikia geraiišnagrinėti įmonių, į kurias šis turtas įdėtas, padėtį, nes šiuo atvejuturto saugumą lemia ne tiek jį turinčios įmonės veiklos sėkmė, kiekišleidusios vertybinius popierius įmonės sėkmė. Po vienerių metų gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius trečiųjųasmenų įsiskolinimus įmonei. Investuotojai turi matyti, kokią dalį visoįmonės turto sudaro trečiųjų asmenų įsiskolinimai, nes visuomet yra tamtikra tikimybė, kad šios skolos nebus grąžintos. Taip pat visada reikiaišsiaiškinti, ar nebūtų naudingiau tą turtą naudoti savo įmonės veikloj, one skolinti jį kitiems. Materialiojo ilgalaikio turto apskaita Materialus ilgalaikis turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas,kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiu

turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Materialusilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloj ilgą, tačiau ribotą laiko tarpą.Balanse ilgalaikis materialus turtas pavaizduotas turto dalies A skyriaustrečiojoje grupėje. Ištrauka iš buhalterinio balanso Materialus turtas: žemė; pastatai; statiniai ir mašinos; transportopriemonės; kiti įrenginiai ir įrankiai; išperkamosios nuomos ir panašiosteisės; kitas materialus turtas; nebaigta statyba ir išankstiniaiapmokėjimai. Materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visuomet turi būti jofaktinė įsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos susijusios suturto įsigijimu. Tą savikainą užfiksavus ją apskaitoje vadiname ilgalaikioturto pradine verte. Tuo pabrėžiamos, kad tai yra turto vertė iki pradedanttą turtą nudėvėti. Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitinįlaikotarpį ir kiek jo lieka uždirbti pajamoms ateinančiais laikotarpiaisyra labai svarbus apskaitos etapas. Kiekvienas ilgalaikis turtas yranudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių. Todėl turto įsigijimosavikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamaisapskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos. Nudėvėta sumakaupiama Nusidėvėjimo sąskaitoje. Materialiojo ilgalaikio turto likutinėvertė apskaičiuojama taip: _Pastato įsigijimo savikaina (pradinė vertė) 80000 Pastato nusidėvėjimas (-) 10000 Pastato likutinė vertė 70000 Likutinė vertė apskaičiuojama iš ilgalaikio turto įsigijimo savikainos(pradinės vertės) atimant nusidėvėjimo sumą. Apskaitininkas, norėdamas parodyti, kiek per ataskaitinį laikotarpįnusidėvėjo tam tikro ilgalaikio turto, turi atlikti tokią sąskaitųkorespondenciją: kredituoti atitinkamą materialiojo turto nusidėvėjimosąskaitą ir debetuoti materialiojo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudųsąskaitą. Nematerialiojo ilgalaikio turto apskaita Įmonei tenka naudotis ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu. Toks turtas vislabiau įsigali įmonių veikloje; jis pirmiausia reiškiasi per įvairiasprivilegijas ir teises, kurios padeda įmonei gauti iš tų teisių tam tikrąnaudą. Šis turtas turi tokius požymius: neturi materialiojo (medžiaginio)turinio, turi vertę, kurios būtina išraiška už tą turtą sumokėta kaina;suteikia tam tikras teises ir privilegijas to turto savininkui; atnešaįmonei naudos; naudojamas ilgą laiką (ilgiau nei vieną ataskaitinįlaikotarpį). Ištrauka iš buhalterinio balanso Nematerialus turtas: – tyrinėjimo ir plėtojimo darbų savikaina – įsigytos teisės – prestižas – iš anksto apmokėtos sąnaudos Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikainą sudaro įmonėje patirtos išlaidos,susijusios su naujų gamybų įvaldymu arba jau esamų plėtojimu. Į tastraipsnį įskaičiuojamas per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos(darbuotojų atlyginimai, sunaudotos medžiagos), padedančios gauti įmoneitam tikros naudos ateityje. Įsigytoms teisėms priskirtinos išlaidos patentams, licenzijoms, autorinėmsteisėms, prekių ženklams ir panašiam turtui įsigyti. Prestižas apskaitoje fiksuojamas tik įmonės pardavimo, pirkimo momentu.Kitokiu būdu prestižo užfiksuoti apskaitoje neįmanoma, nes prestižas rodoklientų pasitikėjimą, o ne tam tikras išlaidas: pvz., įmonė A nusipirkoįmonę B už 2mln. Lt. Prestižas apskaičiuojamas taip: _Sumokėta (mokėtina) pinigų suma 2mln. Lt Įsigytos įmonės turto įvertintą rinkos kaina 1mln. Lt Suma atspindinti įmonės prestižą 1 mln. Lt

Iš anksto apmokėtos sąnaudos, kurios teiks įmonei naudos ateinančiaisataskaitiniais laikotarpiais taip pat atvaizduojamos apskaitoje kaipnematerialusis ilgalaikis turtas. Tokioms sąnaudoms priskiriami visiišankstiniai apmokėjimai už paslaugas, kurios bus suteiktos įmonei vėliaunei per einantį po ataskaitinių metų laikotarpį, nes vieneri finansiniaimetai yra riba, skirianti ilgalaikį turtą nuo trumpalaikio Ilgalaikio finansinio turto apskaita Finansinis turtas atspindi tam tikras įmonės teises bei privilegijas,kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Ilgalaikisfinansinis turtas skirstomas: investicijos; gautinos sumos; nuosavosakcijos; kitos investicijos ir kitos gautinos sumos. Toks paskirstymas investicijoms priskiriamos kitų įmonių išleistosakcijos bei obligacijos, kurias įsigijo įmonė. Tokiu būdu įmonė įgauna tamtikrų teisių šiuos vertybinius popierius išleidusių ūkio subjektųatžvilgiu. Gautinoms sumoms priklauso dalyvavimo ryšiais susijusių įmoniųįsipareigojimai atskaitomybę rengiančiai įmonei, atsiradę kai toji suteikiailgalaikę grąžintiną finansinę ar kitokią paramą toms įmonėms. Tokiaparama, pavyzdžiui, gali būti lengvatinės paskolos šioms įmonėms paremti.Nuosavoms akcijoms priskiriamos supirktos pačios įmonės anksčiau išleistosakcijos. Išskirtinė šio straipsnio ypatybė ta, kad supirktos nuosavosakcijos atspindimos apskaitoje ir atskaitomybėje jų nominaliąja verte. Irtik jei pastaroji nenustatyta faktine įsigijimo savikaina (akcijų rinkoskaina). Kitos investicijos apima įmonės įsigytus kitų įmonių vertybinius popieriusbei ilgalaikio pinigų investavimo tikslais įsigytą nekilnojamąjį arkilnojamąjį ilgalaikį turtą. Kitoms gautinoms sumoms priklauso įvairios gautinos sumos, kurias įmonėnumato gauti vėliau nei po ataskaitinių einančių metų. Nusidevejimas – periodinis mater turto vertes paskirstym perriodiskaigaunamoms pajamos. Amortizacija – periodinis nemat turto vertespaskirstymas periodiskai gaunamoms pajamoms. Nusidev lemia veiksniu gr:fiziniai (irenginiu nusid, nusi del turto panaud laiko, ir del turtogedimo), funkciniai(t neatitikimas poreikiu, t pasenimas). Ilgalaikio tnusidev apskaiciavimo metodai: tiesinis: remiasi priel, kad ilgainiui tpraranda savo verte todel nusid siejamas su laiku. Naudojimo valandu metod:priel, kad t verte mazeja priklausomai nuo faktinio naudojimo laiko.Produkcijos apiemties: priel , jog t verte mazeja del to, kad jis yranaudojamas gaminant prod. Pagreitinto nusid: priel, kad pradin l-piais tverte mazeja greiciau nei velesniais. Mazejancio balanso: kai nusid normaskaic tiesiniu metodu. Pagal santyki su gamyba, ilg turtas skirstomas igamybines ir negamybines paskirties. 9. TT esme ir A ikainojimas Trumpalaikiu turtui priskiriamo per vieną ataskaitinį laikotarpį(vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtastrumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turtopriskyrimą trumpalaikiam arba ilgalaikiam lemia ne tiek to turto pobūdis,kiek įmonės veiklos aplinkybės. Per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškaisunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, visiškai neatsižvelgiant į toturto kainą. Pvz., aukso bei brangakmenių atsargos juvelyrinėje dirbtuvėje,be abejo priskirtinos trumpalaikiam turtui, nors vieno akmens kaina galibūti kur kas didesnė už toje dirbtuvėje daugelį metų naudojamą ilgalaikįturtą – prekystalį. Trumpalaikiu turtu gali būti net pastatai, jei jienaudojami ne pačios įmonės gamybinei ar prekybinei veiklai vykdyti, oskirti perparduoti. Pvz., ilgalaikiu turtu prekiaujančioje įmonėje, kuripastatų neįsigyja naudoti ilgą laiką, bet nuperka tikėdamasi perparduotituos pastatus už didesnę kainą. Įmonėje trumpalaikis turtas (pvz., atsargos sandėlyje) fiziškai gali būtiir labai ilgą laiką, net keletą ar keliolika metų. Tačiau pradėtas naudotipajamoms uždirbti šis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o nepalaipsniui jo vertė bus perkelta į naujai gaminamą produkciją (arbaprekybos įmonėse į perparduodamų prekių savikainą, arba įmonės veiklossąnaudas). Metinėje finansinėje atskaitomybėje balanse trumpalaikis turtassuskirstytas į keturias grupes: 1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys: 1.1.atsargos: a) žaliavos ir komplektavimo gaminiai; b) nebaigta gamyba; c) pagaminta produkcija; d) pirktos prekės skirtos perparduoti; e) ilgalaikis turtas skirtas perparduoti; f) išankstiniai apmokėjimai; 1.2.nebaigtos vykdyti sutartys. 2. per vienerius metus gautinos sumos: 1. pirkėjų įsiskolinimas; 2. pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas; 3. kitos skolos. 3. Investicijos ir terminuoti indėliai: 1. nuosavos akcijos; 2. kitos investicijos ir terminuoti indėliai. 4. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje. Atsargų įkainojimas Atsargų įkainojimas yra svarbus veiklos baras. Vertinant atsargas,padaryta klaida gali turėti nepageidaujamos įtakos ateinančių metų grynojoir apmokestinamo pelno dydžiu. Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas(taip pat atsargos) finansinėje atskaitomybėje parodomas įkainojus jį tuoturtu faktine savikaina, kitaip sakant, tą kainą, kurią įmonė sumoka užatsargas pirkdama arba pasigamindama jas. Atsargos įkainojamos įvairiais būdais arba metodais. Vienas iš jų –

konkrečių kainų metodas. Jis taikomas tada, kai konkretiems produkcijosvienetams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmanoma nustatyti ir priskirtitų vienetų pirkimo ar pagaminimo savikainą. Šis metodas pasitvirtinaapskaitant brangias prekes: automobilius, juvelyrinius dirbinius ir kita.Šis metodas reikalautų per daug darbo, nes taikant reikia tiksliai žinoti,už kokią sumą pirkta kiekviena sandėlyje esanti prekė. Jeigu įmonėssandėlyje būtų likę tiek pat, pvz., 400 vienetų, bet kitomis dienomispirktų prekių anksčiau pateiktų apskaičiavimai visiškai kitokie. Taikant šįbūdą galima manipuliuoti pelnu, t.y. pirmiausia parduodant prekes už kuriaspati įmonė mokėjo mažiausią kainą (tuo būdu ataskaitinio laikotarpio pelnasbūtų dirbtinai padidintas) arba pirmiausiai parduodant pačiai įmoneibrangiausiai kainavusias prekes (tai būtų daroma siekiant parodyti mažesnįataskaitinio laikotarpio pelną, tuo pačiu sumažinant ir pelno mokesčiosumą). FIFO. Atsargų įvertinimo metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma,kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), okurios liko sandėlyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksčiausiaipirktų prekių kainos priskiriamos pirmiausiai parduotų prekių savikainai.Iš to matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusių prekiųsavikainai priskiriamos paskutinių pirkinių kainos, nes šiuo atveju daromaprielaida, kad anksčiausiai pirktos prekės parduodamos (ar atsargossunaudojamos) anksčiausiai. Taigi šių anksčiausiai pirktų atsargųataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje paprasčiausiai nelieka. Šismetodas gali būti taikomas daugelyje skirtingų įmonių, nes dažniausiaipirmiausiai parduodamos ar sunaudojamos anksčiausiai nupirktos atsargos. LIFO. Atsargų įvertinimo metodas pagal pirmųjų pirkinių kainas. Šismetodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekės per ataskaitinįlaikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje. Šismetodas remiasi sutartine nuostata, kad parduotų prekių savikainaipriskiriamos vėliausiai piktų prekių kainos, t.y. daroma prielaida, kadvėliausiai pirktos prekės parduodamos pirmiausiai, o anksčiausiai pirktųprekių kaina priskiriama atsargų likučio savikainai ataskaitiniolaikotarpio pabaigoje.Apskaičiuojant parduotų prekių savikainąvadovaujamasi paskutinių pirkimų kainomis. Šiuo atveju daroma prielaida,kad pirmiausiai parduodamos vėliausiai nupirktos prekės arba atsargos. Vidut kainos med. Menesio pab vidurkis ivertinamas vidutine to lpioatsargu kaina, kuri nustatoma visu menesio pirkimu ir pradiniu likuciokainu suma padalijus is pirktu ir buvusiu l-pio pradzioj atsargu vnt sk.Itraukiamos visos kainos ir kartu islygina per l-pi buvusiu kainupakitimus. 10.1 Periodinė atsargų apskaita prekybos įmonėse Kiekvienai įmonei labai svarbu nustatyti, kaip bendrasis pelnas irparduotų prekių savikaina susiję su išlaidomis, padarytomis perkant prekes,atsargas. mažiausiai vieną kartą per metus būtina nustatyti atsargų apimtįnatūriniais prekių vienetais. Kitaip sakant, reikia tas atsargasinventorizuoti, t.y. suskaičiuoti ir gautis rezultatus palyginti subuhalterijos informacija. Nors įmonėj inventorizaciją gali atlikti betkuriuo momentu, (pvz., įtarus grobstymu už atsargų apsaugą atsakingusasmenis). Dauguma tai daro ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Inventorizacija susideda iš dalių: 1. visų turimų prekių suskaičiavimas, pasvėrimas ar išmatavimas 2. kiekvienos prekės kainos nustatymas 3. atsargų likučių sumos apskaičiavimas anksčiau gautų duomenų pagrindu, ir gautą rezultatą palyginimas su buhalterijos duomenimis.Likuciams registr yra 3 budai.Spec sask-atsar padidej ar sumazej. Debete sumaz, kredite padidej. Jei liklpio pb < nei lpio pr, tai buvo sunaudota daugiau nei isigyta ir atv.Atsargu padide ar sumaz sask nenaudojama. Tda lpio pb likuciai surasomi ifinans saskaita, butent jos debete pradiniai lik, o kredite –galutiniai.I sask irasomi tik A lik pokyciai. 10.2 Nuolatinės atsargų apskaitos vedimas – tai nuolatinis duomenų apievisas operacijas su kiekviena prekių partija, registravimas buhalterinėsesąskaitose. Nuolatinės atsargų apskaita pasitvirtina tik apskaitantnedidelius brangių prekių judėjimus. Atsargu sask debe surasomos visosgautos vertybes, o kredite islaidos. Privalumai: galima bet kada apskparduotu pr verte ir laiku apsk im veiklos fin rezultatus. Taip pat atsargudydi, A sumazej del gedimu, netekciu, vagysciu, isvaistymo atv. 11.1 Piniginio turto apskaita Likvidžiausias yra piniginis turtas ypač reikšmingas kiekvienai įmonei,nors jo lyginamoji dalis būna labai nedidelė. Norint racionaliaiūkininkauti pinigai nuolat turi būti apyvartoje. Piniginis turtasbuhalteriniame balanse atvaizduojamas aktyvo dalyje turto daly (aktyve).Jam skirta balanso turto dalies grupė – gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.Sąskaitų plane piniginiam turtui apskaityti skirtos 4 sąskaitos: Nr. 270 pinigų ekvivalentas; Nr. 271 sąskaitos bankuose; Nr. 272 kasa; Nr. 278 perkėlimai. Pinigų ekvivalento sąskaitoje apskaitomi įvairūs čekiai, obligacijųkuponai, pašto ženklai, įsigyti loterijos bilietai ir brangiųjų metalųluitai. Šioje sąskaitoje visada apskaitomi tikrieji pinigų ekvivalentai.Kiekvienai įmonei labai svarbu sąskaitos. Sąskaitos bankuose ir kasa, juoseapskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja įmonė banke ir kasoje įmonėpinigus gali laikyti ne tik litais, bet ir kuria nors kita valiuta.. Pagal finansinį pobūdį jis skirstomas į finansinį (piniginį) turtą,materialųjį turtą ir nematerialųjį turtą. Piniginis turtas skirstomus įtrumpalaikį piniginį turtą ir ilgataikį piniginį tartą. Trumpalaikįpiniginį turtąsudaro:1.lėšos kasoje ir bankų sąskaitose. Kasoje gali būti laikomi irgrynųjų pinigų ekvivalentai, t, y. pašto ženklai, transporto talonai ir kt.2 .terminuoti indėliai. 3.apyvartiniai vertybiniai popieriai. Juos sudarotrumpam nei vieneriems metams įsigytos valstybės ir įmonių obligacijos,supirktos nuosavos bei kitų įmonių akcijos, skirtos parduoti, ir kt.4.skolos įmonei [debetinės skolos. Materialaus pavidalo neturi irilgalaikis finansinis [piniginis] turtas. Tai ilgesniam laikui [daugiau nei1-riems metams] į kitas įmones įdėti ištekliai. Ilgalaikį piniginį turtąsudaro įsigytos kitų įmonių akcijos bei obligacijos, kitoms įmonėmssuteiktos ilgalaikes paskolos ir kt.Tokios investicijos teikia įmoneidividendų,palūkanų ar kitokios formos naudą. Tokiam turtui priskiriamos irilgalaikės pirkėjų bei užsakovų ir kitų debitorių skolos. 11.2 Trumpalaikių skolų įmonei apskaita Labai svarbi sudedamoji trumpalaikio įmonės turto dalis – trečių asmenųskolos įmonei. Trumpalaikės skolos įmonėje atvaizduojamos balanso turtodalies trumpalaikio turto skyriaus per vienerius metus gautinų sumų grupė.Ta grupė apima tokius straipsnius: 1. pirkėjų įsiskolinimas; 2. kitos gautinos sumos (iš jų pareikalautas, bet ne įmokėtas kapitalas ir kitos skolos). Trumpalaikės pirkėjų skolos ne vėliau kaip per einantį po ataskaitiniųfinansinių metų ataskaitinį laikotarpį gautinos iš pirkėjų sumos – sudarodidžiausią per vienerius metus gautinų sumų dalį. Pirkėjų skolos – viena išlikvidžiausių įmonės turto sudedamųjų dalių – atsiranda, kai įmonė prekessavo pirkėjams parduoda skolon. Prekes parduodančios įmonės taiko tokiąlengvatą pirkėjams, norėdamos kuo daugiau jų pritraukti. Pirkėjui toksprekių pirkimas visada labai naudingas, nes iš esmės yra ne kas kita, kaipbe procentinis kreditas: už tokiu būdu nupirktas prekes nereikia sumokėtinedelsiant, vadinasi sutaupoma pinigų, kuriuos skolinantis iš banko reikėtųmokėti palūkanas. Už prekybines skolas jokių palūkanų pirkėjas nemoka,išskyrus tą atvejį, kai prekės perkamos išsimokėtinai. 12. soc draudimas, pajamu apmokestinimas ir DU.Socialiniu draudimu siekiama apsaugoti žmones nuo socialinės ir ekonominėsrizikos pasekmių. Sod draudima organizuoja valstybinio socialinio draudimofondo valdyba „Sodra”, įmokas socialiniam draudimui moka draudėjai (įmoniųarbdaviai) iš savo lešų 30% kiekvienam apdraustajam darbo užmokesčio ir jamprilygintųpajamų, plius 3 % sveikatos draudimui, kuris nuskaičiuojamas, nuodarbo užmokesčio,Soc. draudimas t.p, apima: 22,5% pensinis draudimas. 3 %ligos ir motinystės draudimas, 1,5 %draudimas nuo nedarbo, l % nuonelaimingo atsitikimo darbe ir profesinių ligų.Pajamų apmokestinimas. Fizinių asmenų pajamų mokestis. 1) Pajamų susijusiųsu darbosantykiais apmokestinimo tvarka. Tokios pajamos skirtingaiapmokestinamos pagrindinėje irnepagrindinėje darbovietėje. Iš paj, gautųpagri darbovietėje, atimami pagr. PNM ir skirtumas apmokestinam 33 % tarifu. Asmenims neturintiems lengvatų, PNM yra 215 Lt2). autorinių atlyginimųapmokestinimas. 13 % pajamų mokesčio tarifu.3)Indiv, įmonių ir ūkinių

bendrijų apmokestinimas 24% tarifu.

Įsigijus patentą, už patente nurodytos veiklos pajamas šios įmones arfiziniai asmenys pajamų mokesčio nemoka.Juridinių asmenų pelno mokestis. Pelno mokesčio objektas yraapmokestinamasis pelnas ir pajamos (apmokestinamos 29 % tarifu). Pajamasgauna užsienio valstybių įmonės iš LR juridinių asmenų už, suteiktasrinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas (apmokestinama 15%tarifu) ir už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmųvardais (10% tarifu), t.p. užsienio valstybių įmonės, įregistruotoslengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonine ir gaunančios pajamas išLR juridinių asmenų (29% tarifu). Ne pelno organizacijų apmokestinamaspelnas 5 % tarifu, kūrybinių sąjungų ir jų įmonių, kurios jie mažiau kaip29 % pajamų panaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams, apmokestinamasis pelnas5 % tarifu. Ž.ū. produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas ž.ū.teikiančių specializuotų įmonių apmokestinamasis pelnas 10% tarifu.Pelno mokesčio mokėjimas vykdomas taip: 05.01 d, nešama į valstybiniųmokesčių inspekciją avansinio pelno ataskaita: 6 mėn. avansinio pelnoataskaita; nešama visų metų pelno deklaracija. Visi mokesčiai mokamitaupomojoje kasoje įrašius mokesčiu kodus.Darbo užmokestis ir Soc.draudimas.pajamų apmokestinimas.DU apskaita mokama kaip:ldarbinė alga 2pagal vienetinius įkainius užpagamintą produkciją ar atlikto darbo kiekį 3pagal vietiniu įkainius užatidirbtas valandas 4procentnis nuo realizacijos apimties (budėtojai).Įmonėje privalo būti vadovo įsakymai apie darbuotojo priėmimą į darbosutartis. Įmonėje gali būti vedamos asmens korteles ir asmens sąskaitos.dabartinis min.-430Lt.DU nustato pačios įmonės, jis apskaitomas 471sąskaitoje-mokėtini atlyginimai. Ši sąskaita parodo sukaupta DU arba įmonėsskolą darbuotojui.Ši sąskaita turi kreditinį likutines DU priskaičiuojamasvieną ataskaitinį mėnesio išmokamas kitą mėnesį. Jei dėl tam tikrųpriežasčių pasidaro debeto likutis reikia atidaryti naują sąskaitą-darbuotojo skolos įmonei-DU galima suskirstyti į 3 dalis: l administarcijosfin.skyriaus, apsaugos aptarnaujančio person.DU tiesiogiai susijęs suįmonės veikla,tačiau prie tiesiogiai sukuriamo produkto neprisideda .Todėlšių sąnaudų negalima įtraukti į gaminio savikainą).2Tiesiogiai dirbančiųgamybos procese darbininkų DU .Jis įeina i tiesiogines gamybos sąnaudas.Kaupiamos 603 sąsk.3 pagalbinių gamybos darbininkų DU .Jis priskiriamas prie netiesioginiųgamybos sąnaudų,(604 sąsk,skaiciuoj)Iš DU yra išskaičiuojamas pajamųmokestis ir l% soc.draudimo lėšų. Pajamų mokestis priklauso nuo to, ardarbininkas dirbo pagrindiniame ar nepagr. darbovietėje .pajamų mokestisapskaičiuojamas: l dirbantiems pagrindinėje darbovietėje iš priskaičiuotoDU atimamas pajamų neapmokestinamas minimumas,kurį patvirtina vyriausybė.Skirtumas apmokestinamas 33% mokesčių tarifu, įdirbantiems nepagrindinėjedarbovietėje pajamų mokestis skaičiuojamas skirtingu tarifu, priklausomainuo DU dydžiu. Jei keičiasi PVM tai keičiasi pajamų mokesčio dydis. 13. im skolu bei isipareigojimu apskaitaMetinėje finansinėje atskaitomybėje įmonės skolos bei įsipareigojimaiatvaizduojami buhalterinio balanso Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimųdalies skyriuje D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Šio balanso skyriaus,atskiruose straipsniuose pateikiamų rodiklių buhalterinė apskaita vedamapavyzdinio sąskaitų plano 4-osios klasės sąskaitose, t.y. visi normalūssąskaitų likučiai būna įrašyti kredito pusėje. Todėl šios skolos irįsipareigojimai dar vadinami kreditoriniais, o tretieji asmenys, kuriemsįmone skolinga pinigų arba prekių, įvardijami kreditoriais.Skiriami 5 įmonės sąskaitų korespondencijų tipai, – kuriais vadovaujasiapskaitininkai, atlikdami įrašus įmones įsiskolinimus bei įsipareigojimusatspindinčiose sąskaitose:I. Susidarant ilgalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms,kredituojamos atitinkamos sąskaitų plano grupių Nr 40. Ilgalaikesfinansinės skolos, Nr. 41 Ilgaliakės prekybos skolos, Nr.42 Kilos mokėtinossumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sąskaitos ir debetuojamos atitinkamosiš trečiųjų asmenų gauto turto arba jų atliktų paslaugų, dėl kurių atsiradoįmonės įsipareigojimai šiems asmenims, sąskaitos.II.Susidarius trumpalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms,kredituojamos atitinkamos sąskaitos iš sąskaitų plano grupių Nr. 44Trumpalaikes finansinės skolos, Nr.45 Prekybos trumpalaikes skolos beiNr.46 avansu gautos sumos ir debetuojamos atitinkamos iš trečiųjų asmenųgauto turto arba jų atliktų paslaugų , sąskaitos.III.Šis operacijų tipas ypatingas tuo, kad nefiksuoja jokio turtopasikeitimo , kuriuo disponuoja įmonė, ar įmonės patirtų sąnaudų sudėtyje.Čia aptartomis sąskaitų korespondencijomis užregistruojamas ilgalaikiųįmonės skolų bei įsipareigojimų virtimas trumpalaikėmis skolomis irįsipareigojimais. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje, apskaitininkaiprivalo iškelti tą ilgalaikių įmonės skolų ir įsipareigojimų dalį, kuriąįmonė turės padengti einančiais po ataskaitinių metais, į atitinkamąsąskaitų grupės Nr.43 Ilgalaikių skolų ir įsipareigojimų einamųjų metųdalis sąskaitą. Į grupės Nr.43 sąskaitas iškeliamos ne visos skolų beiįsipareigojimų sumos, o tik trumpalaike tapusi jų dalis. Tokių duomenųreikia iskeliant debitorinius įsiskolinimus į Abejotinų, skolų sąskaitas(kur registruojami potencialūs beviltiški skolininkai). Šiuo atvejusvarbiau išskirti ne pačius trečiuosius asmenis, kuriems skolinga įmonė,bet skolų ir įsipareigojimų sumas.IV. Šis tipas susijęs su piniginių skolų įmonės kreditoriams padengimu.Jis buhalterinės apskaitos

sąskaitose registruojamas kredituojant vieną iš piniginio turto (sąskaitųgrupės Nr.27 Pinigai

bankuose ir kasoje) ir debetuojant atitinkamų trumpalaikių piniginiųkreditorinių įsiskolinimų

sąskaitą iš sąskaitų grupės Nr.44 Trumpalaikes finansines skolos , Nr.45Prekybos skolos, Nr.47

Moketini mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas, Nr.48Kitos mokėtinos sumos ir

trumpalaikiai įsipareigojimai, Nr.49 Sukauptos sąnaudos.Išimtiniais atvejais gali būti

debetuojama ir kuri nors ilgalaikių įmonės įsiskolinimų sąskaita, rodantJog įmonės ilgalaikė skola

jau padengta.V. Šis tipas susijęs su įmonės įsipareigojimais patiekti pirkėjui tamtikras prekes, už kurias jis

apmokėjo iš anksto. Patiekus pirkėjui prekes arba atlikus paslaugas,sumažėja įmonės

įsiskolinimas jam ir padidėja uždirbtų per ataskaitinį laikotarpį pajamųsuma. Finansinia kreditoriniai įsiskolinimai, gali būti antraeiliai irneantraeiliai. Jie skiriami tuo tikslu, kad butų akcentuojami neantraeiliaiįsiskolinimai, kurių padengimo terminui suėjus įmonei gali tekli mokėtikreditoriams ne tik palukanas, bet ir delspinigius.14.1 imones sav nuosavybes apskaita. Netik įmonėje sukauptas turtas tiesiogiai priklauso nuo nuosavybės, bet irnuosavybė visada reiškiama konkrečiu turtu. Turtas=Savininkų nuosavyb +Skolintoji nuosavyb. Nuosavybė kinta kartu kintant turtui. Padidėjus įmonėsturtui būtinai turi padidėti ir savininkų nuosavybė arba įmonės skolostretiesiems asmenims, kuriems tas turtas priklauso, įmonės nuosavybėskirstoma į 2 dalis. Savin nuos ir skol nuos.Labai svarbu nuolat stebėtikaip kinta įmonės savininku ir skolintosios nuosavybės santykis. Jeiguįmonė skolinga tretiesiems asmenims daugiau už tos įmonės turto,priklausančio savininkams, sumą, visada yra reali tokios įmonės bankrotogrėsmė. Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas = Savininku nuosavyb +Skolintoji nuosavyb + Pajamos – Sąnaudos Pelnas . Įmonėje esančią savininkųnuosavybę galima laikyti tam tikru įmonėm įsipareigojimu savininkams. Ištiesų įmone ne vien įsipareigoja išmokėti kiekvienam savininkui(akcininkui) dividendų sumą, proporcingą jo turimam įmonėje turtui. 14.2 akcijos ir dividentai. Vertybinių nuosavybinių popieriai- akcijos. Jos skyrstomos į: l. Pagalformą a)materialiasias- ši išraiška yra specialūs Šių vertybinių nuosavybėspopierių lakštai, b) nematerialasias- registruojamos įrašais vert. pop.Sąskaitose, o jų savininkai turi teisę gauti išrašus iš šių sąskaitų, kurieatitinka materialiasas akcijas. 2.Pagal disponavimo būdą: a) vardines- UABakcijos būna tik vardines. Jų lakšte nurodoma, kokios UAB išleista akcija,jos rūšis, nominali vertė ir asmens, kuriam priklauso ši akcija vardas,pavardė, asmen. kodas ir adresas. Jei akc savininkas yra juridinis asmuo(įmonė) nurodomi minėtų rekvizitų atitikmenys. b) pareikštines- šių akcijųsavininkai šiuose vertybinių nuosavybes popierių lakštuose

neidentifikuojami. 3. pagal turimų akc suteikiamas teises nors kai kuriosteise yra bendros visiems akcininkams, ne kiekviena įsigyta akc jossavininkui suteikia vienodas teises A) paprastosios – suteikia jųsavininkui balso teisę įmonėje: kiekviena akcija-po vieną balsą. Dividendaišių akcijų savinkams išmokami tik išmokėjus divid priviligijuotasiąs akcturintiems akcininkams. Jiems divid išmokami pirmiau nei papr akcsavininkams. Vadinasi, suma, skirta paprastųjų akc divid, sumažėja kartaispaprastųjų akc savininkams nebelieka ko skirstytis iš viso,B)rivilegijuotosios akc – jų savininkui paprastai nesuteikia balso teises,visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau šių akcijų dividendai būnastabilūs. Dar prieš išleidžiant šias akcijas nustatoma, kiek proc privilakc nominaliosios vertės sudarys dividendus .Neretai privilig akcsuteikiama kaupiamųjų dividendu teisėC) Specialiosios akc – priklausovalstybei arba savivaldybėms ir jų

savininkai naudojasi tam tikromis neturtinėmis teisėmis, kurių neturi kitųakcijų savin. Kad parduotų kuo daugiau akic įmonės akcijoms suteikia labaiįvairių teisių-D)skirtingų klasių akcijų – kurių savin gali būti suteiktaįvairių teisių ir privilegijų. Kiekvienos klasės akc nominalioji vertė turibūti vienoda, o jų apskaitai skirtos atskiros E) įmonės darbuotojų akcijas-jų ikisutarto laiko negalima perleisti ne įmonės darbuotojams. . 4.Pagal statusą išskirtos a) neišleistos akcijos. Dalį anksčiau išleistu akcatvirosios AB kartais superka (UAB tai draudžiama) akcijų kursui palaikyti,kai šis kursas ima smukti b) išleistos c) supirktos savo įmonės akcijos.Taigi apyvartoje esančių akcijų sk lygus išleistų ir supirktų savo įmonesakcijų skirtumui. 5.Pagal akcijų

apmokėjimą- visos akc už kurias akcijų pasirašymo sutartyje įsipareigojamasumokėti skirstomos

į: a) apmokėtas b) nepmokėtas, o jos skirstomos į pareikalautas irnepareikalautas apmokėti. Jei

pagal akc įsigijimo sutartį už jas dar neturi būti sumokėta, taineregistruojamas akcininkų įsiskolinimas.15. prekybines veiklos apskaita.Pardavimų apskaita. Duomenis apie prekių pardavimą įmonės gauna iš juridinęgalią turinčių dokumentų, juose turi būti užfiksuoti tam likri rekvizitai.Prekės perkamos pateikiant užsakymą pardavėjui, pardavėjas norėdamasgreičiau gauti pinigus gali taikyti diskontą (nuolaidą). Užsakant prekesbūtina nurodyti pirkėjo mokėjimo sąlygas. Mokėjimo terminas rinkos šalysedažniausiai būna lygus 30d. nuo sąskaitos išrašymo dienos. Pardavus prekesir išrašius sąskaitą faktūrą, apskaitininkai turi pažymėti šį faktąsąskaitose: prekių pardavimas už grynuosius pinigus; prekių pardavimasskolon.Tikrai uždirbtomis per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį įmonės pardavimųpajamomis galima laikyti pardavimų sumą, kuri apskaičiuojama iš bendrosiospardavimų sumos atėmus pardavimų diskontus ir parduotų prekių grąžinimusbei nukainojimus.Pirkimų apskaita. Už pirkimus atsakingi menedžeriai Jau pirkdami prekes,turi bent apytiksliai įvertinti numatomą grynąjį pelną. Parduotų prekiųsavikaina = prekių likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje + perataskaitinį laikotarpį įsigytų prekių savikaina-prekių likutis ataskaitiniolaikotarpio pabaigoje.pirkimai – prekių gražinimai ir nukainojimai –pirkimų diskontai = grynieji pinigai.16. PVM ESMĖ IR REALIZACIJA. Pagrindinis netiesioginis mokestis Lietuvojeyra pridėtinės vertė mokestis.PVM objektas- prekių gamybos,atliekamų darbųir teikiamų paslaugų procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė. PirkimoPVM – tai mokestis,ūkio subjektai pirkdami prekes ar gaudami paslaugassumoka kitiems ūko subjektams ar muitinėms.Pardavimo PVM – taimokestis,kurį ūkio subjektai ima iš kitų ūkio subjektų už jiems parduotasprekes ir paslaugas. PVM atskaita – tai pirkimo PVM už prekes ir paslaugassusijusias su apmokestinamų prekių gamyba, realizavimu bei apmokestinamųjųpslaugų teikimu. Sąrašą prekių kurios neapmokestinamos PVM pateikia LRvyriausybė. Pasinaudodama šia teise valdžia gali reguliuoti pasiulą beipaklausą rinkoje,keisti vartojimą bei gamybą visuomenei palankiakryptimi.Neapmokestinamos PVM prekės sudaro tik nedidele dalį, o visosįmonės PVM mokėtojos,parduodamos prekes privalo surinkti šį mokestį išpirkėjų ir mokėti jį į biudžetą.17.PVM APSKAITA. Apskaičiuojant į biudžetą mokėtiną PVM sumą iš pardavimoPVM atimama PVM atskaita. Sąrašą prekių kurios neapmokestinamos PVMpateikia LR vyriausybė.PVM apskaitoma dviejuose sąskaitose:251 antra klasėgautinas PVM;4701 ketvirta klasė- mokėtinas PVM(ji kredituojama kaiišsiunčiamos prekės,pardavus prekes už grynuosius pinigus).Gautinas PVMdebetuojamas:1)kada įmonėje materialinės vertybės perkamos iš kitų ūkiosubjektų ir PVM suma nurodya atskira eilute PVM sąsk.faktūroje;2)PVMnurodyta prekių importo deklaracijoje.Gautinas PVMkredituojamas:1)debetuojant sąsk.4701-„mokėtinas PVM“.Kredituojant negalimadaugiau įrašyti negu ten yra;2)debetuojant atitinkamassąskaitas:neatskaitomas PVM(kai įmonė ne PVM mokėtoja),kai tenkaneapmokestinamos parduotoms prekėms;3)debetuojant 27 sąsk.“pinigai“,kaimokėtojai grąžina dalį PVM atskaitos.“Mokėtinas PVM“sąsk.debetuojama:1)kada kredituojam 251 sąsk.“gautinas PVM“;2)kredituojant271 „sąsk. bankuose“ sumokant i biudžetą.Pasibaigus mėnesiui iki sekančiomėn.15 dienos bendrovė turi pateikti valstybės mokesčių inspekcijai PVMdeklaraciją. Tačiau norint užpildyti PVM deklaracijos skiltis vien lėšųjudejimo 251 sąsk. ir 4701 sąsk. nepakanka. Kadangi valstybei greta PVMsumos reikia nurodyti nuo kokios vertės mater.vertyb.pirkimų ir pardavimųji apskaičiuota. PVM neatskaitomas:iš apskaičiuotos PVM už realizuotasprekes ir paslugassumos neatskaitoma PVM:1)mokėtojo darbuotojamsmaitinti;2)atlyginti natūra mokėtojo darbuotojam už darbą;3) vaikųdarželiams,lopšeliams,reabilitacijos centrams,gyvenamam plotui,poilsionamams,vasaros stovykloms,skirtoms darbuotojo poreikiamstenkinti;4)įvairioms pramogoms;5) keleiviniam automobiliam skirtiems vežtine daugiau kaip 10 žmonių eksploatuoti,jei eksploatavimas nesusijęs su PVmapmokestinamu keleivių vežimu.Atrodytų kad valžia galėtų apmokestinti tikgalutiniams vartotojams prekes parduodančias įmones,surinkdama tą pačią PVMsumą. Tačiau taip nedaroma dėl šių priežasčių:1)prekybos įmonės žino tiksavo ir ankstesnio grandinėje esančio subjekto apskaičiuotą PVM;2)jei tokįmokestį mokėtų tik paskutinis grandinėje esntis subjektas,sulėtėtų tempaisumokėjimo į biudžetą.PVM suma mokama pardavėjui atspindima pardavimo-pirkimo apskaitos dokumentuose.Praktikoje paplitusi supaprastinta pirkimųPVM registravimo didž.knygos sąskaitose tvarka. Pirmąją korespondencijaregistruojamas pirkėjų skolos įmonei bet pardavimo pajamųpadidėjimas.Antrąją-registruojamas mokėtinas į biudžetą pardavimų PVM,taippat mokėtinas PVM.Dažnai buhalteriai atlieka vieną sudėtinę sąskaitą. Taipsusitaupo laikas, tačiau dažnai pasitaiko klaidų didž.knygos sąskaitose,beto nuolat reikia stebėti,kad nebūtų prarasta valdymui reikalingainformacija. Įmonei patogiau sumokėti į biudžetą tik pardavimo ir pirkimoPVM sirtumą.Gali būti ir taip kad ne įmonė turės pervesti į biudžetąmokėtino PVM perviršį,bet biudžetas įsiskolins įmonei.

18.Pajamų pripažinimas ir apskaita.Kad parduotos produkcijos ar atliktų paslaugų pajamos būtų pripažintosuždirbtomis turi būti įvykdytos šios sąlygos: 1)turi būti baigti visisvarbiausi produkcijos gamybos darbai,nes kitaip ji paskritai dar negalėtųbūti laikoma preke;2)tikimybė,kad pirkėjas atsilygins už nupirktas prekeskitu turtu(dažniausiai pinigais) yra pakankamai didelė.Kitais žodžiaistariant,tikimybė,kad nebus apmokėta už parduotas prekes,yranedidelė;3)pardavėjas pirkėjui turi būti perdavęs visą su produkcijasusijusią riziką-tiek riziką prarasti šią produkciją,tiek su prekėsnaudojimu susijusią riziką.4)pardavėjas turi būti pardavęs pirkėjui visąesamą bei būsimą naudą iš šios produkcijos;5)pardavėjas privalonebekontroliuoti parduotos produkcijos,o tikimybė,kad ji bus grąžinta arbakad ją reikės apildomai apdoroti ir patirti reikšmingų sąnaudų,yra menkaarba jos apskritai nėra;6)pajamos iš paslaugų laikomos uždirbtomis,jeigu

šios paslaugos suteiktos klientui ir tikimybe,kad pardavėjui reikės patirtipapildomas su šių paslaugų teikimu susijusių sąnaudų,yra menka arba josnėra.Pajamos pripažįstamos laikantis pajamų ir sąnaudų palyginimo beipajamų registravimo bendrųjų apskaitos principų.didžiąją prekybos įmonėspajamų dalį sudaro pardavimų pajamos,kurioms priskiriamos visos gautospinigų sumos,kitoks turtas,taip pat ir pirkęjų įsipareigojimaisumokėti,susiję su parduotomis per ataskaitinį laikotarpį prekėmis.Kaipkurie pajamų pripažinimo atvejai. 1.Pardavimo,reikalaujančio atliktipapildomus darbus (parduotų prekių surinkimas,patikrinimas,instaliavimas irpan.),pajamos.Pajamos pripažįstamos tada,kai pirkėjas patvirtina faktą,kadjam prekės jau perduotos ir atlikti visi papildomi darbai, numatytipardavimo-pirkomo faktą liudijančiame dokumente. 2.Pardavimo su garantinepriežiūra pajamos. Pardavimo pajamos registruojamos pardavimomomentu,taciau to ataskaitinio laikotarpio sąnaudų sąskaita turi būtisuformuotas specialus atidėjimas garantinei priežiūrai.3.Paslaugųsuteikimo(pardavimo)pajamos. Pajamos pripažįstamos atlikus paslaugas arbarealiai įvertinamą jų dalį(kai paslauga teikiama ilgiau nei vienąataskaitinį laikotarpį) ir patvirtinus tai dokumentais.4.Pajamos, kaipirkėjas sumoka už prekes iš anksto.Pajamos pripažįstamos perdavus prekespirkejui ir atlikus visus su tuo susijusius papildomus darbus. 5. Pardavimoišsimokėtinai pajamos,kai rizika neatgauti pinigų už parduotas prekes yramenka. Pajamos pripazįstamos prekių pardavimo dieną, išskyrus pirkėjomokamas palūkanas. Palūkanų pajamos pripažįstamos joms kaupiantisproporcingai pirkėjoįsiskolinimo likučiui.6.Pardavimo išsimokėtinaipajamos,kai rizika neatgauti pinigų už parduotas prekes yra gan didelė.Pajamos laikomos atidėtomis. Jos pripažįstamos dviem būdais. Jei rizikaneatgauti pinigų yra ne itin didelė,taikomas eilinės įmokos būdas,kai sukekviena eiline įmoka proporcingai dengiama parduotų prekių savikaina irregistruojamas bendrojo pelno uždirbimas. Jei rizika abai didelė,taikomassąnaudų pedengimo būdas,kai gaunamos įmokos pradžioje padengia parduotųprekių savikainą. Kai savikaina padengiama,visos vėliau gaunamos įmokospripažįstamos bendruoju pelnu.7. Pajamų iš ilgalaikių sutarčių vykdymopripažinimas. Pajamos gali būti pripažintos uždirbtomis taikant specialiusjų įvertinimo ir pripažinimo uždirbtomis būdus dar nebaigus atlikti visoužsakymo. 8. Pardavimo prenumeratos būdu pajamos. Pajamos pripažįstamos tikišsiuntus prekes prenumeratoriams. 9. Pardavimo komiso(konsignacijos)pagrindu pajamos. Pajamos pripažįstamos tada, kai įmonės pardavėjos –komitento (konsignanto) tarpininkas ar atstovas-komisionierius(konsignatorius) perduoda prekes trečiajam asmeniui(pirkėjui),kuris u- jassumokėjo arba įsipareigojo sumokėti. 10. Pardavimo mainais(barterio) įkitas prekes pajamos. Pajamos pripažįstamos pardavus prekes ir visą su tuosusijusią riziką pirkėjui. 11. Finansinės veiklos pajamos. Pajamospripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo irdebitorinio įsiskolinimo susidarymo momentą. 12. Investicinės veiklospajamos. Pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant ipinigų gavimo momentą. 13. Kitos veiklos pajamos. Pajamos pripažįstamostada,kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą. 14.Neįprastinės veiklos, nepriklausančios nuo įmonės valdytojų valios, pajamų-pagautė. Pajamos pripažįstamos tada,kai gaunama naudos išneįprastinės(ypatingosios)veiklos, neatsižvelgiant į pinigų gavimomomentą,arba tai užregistruojama.19.KAI KURIE SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMO ATVEJAI. 1. Parduotų prekiųsavikaina(Pirkimo kaina,prekių atsivežimo, jų draudimo bei sandėliavimokelyje ir kito išlaidos). Sąnaudos pripažįstamos tik tuomet,kai prekėsparduotos. Tačiau pagal optimalumo principą atsive-imo ir kitos panašiosišlaidos gali būti iškart priskirtos parduotų prekių savikainai,neskirstantjų tarp parduotų ir dar neparduotų prekių. Ypač tai tinka tokiaisatvejai,kai nėra didelio neparduotų prekių likučių svyravimo.Tada daromaprielaida, kad apytikriai kiekvieną laikotarpį parduotų prekių savikainatenka tokia pat tų prekių atvežimo išlaidų dalis.2.Veiklossąnaudos(bendrosios ir administracinės bei pardavimų išlaidos).Pripažįstamos to paties laikotarpio sąnaudomis iš karto jas patyrus. Tačiaukartais bendrųjų ir administracinių išlaidų tam tikrą dalį tikslingapriskirti ir per laikotarpį neparduotoms prekėms,pvz.,jeigu tam tikrąlaikotarpį prekės buvo tik perkamos ir neparduodamos,tada visą bendrųjų iradimistracinių išlaidų sumą reikėtų priskirti sandėlyje esančiomsprekėms,bet neįskaičiuoti šių išlaidų į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.Tačiau tai išimtys. Buhalteriai visuomet turi vadovautis pajamų beisąnaudų pripažinimo ir apskaitos duomenų formavimo optimalumo principais.3. Kitos veiklos sąnaudos; Finansinės veiklos sąnaudos; Investicinėssanaudos; Pelno mokesčio sanaudos.Sąnaudos pripažįstamos jų patyrimomomentu,neatsižvelgiant i faktinį pinigų išleidimo ar įmonės įsiskolinimųatsiradimo laiką. 4. Neįprastinės veiklos sąnaudos – netekimai. Netekimailaikomi to ataskaitinio laikotarpio, kurį jie nustatyti,sąnaudomis.

21.pelno apskaiciavimas bei paskirstymas. Uždirbtą pelną skirsto ne savininkų samdomi tarnautojai, o patyssavininkai.Pelno uždirbimo (nuostolio patyrimo), jo apskaičiavimo ir paskirstymociklas įmonėje:LAIKASFinansinių metų pradžia Finansinių metų pabaiga Visuotinis akcininkų susirinkimasReikia turėti omenyje, kad ne visada ir ne kiekviena įmonė sugebaūkininkauti pelningai, ji gali patirti ir nuostolį. Tuo atveju savininkaituri spręsti ne apie uždirbto pelno paskirstymą, o svarstyti kaipkompensuoti patirtą nuostolį. Pelno paskirstymas (nuostolio kompensavimas)– tai savininkų sprendimas, kuriuo jie nurodo įmonės valdytojams kaip turibūti paskirstytas savininkų įnešto turto uždirbtas pelnas (patirtasnuostolis). Pelno uždirbimas apskaitoje pasireiškė savininkų nuosavybėspadidėjimu. Pelnas yra ne pats turtas; Pelno rodiklį reikia traktuoti kaipapribojimą leidžiantį savininkams savo nuožiūra panaudoti tik jiems (bet neįmonės tiekėjams ar bankui) turi priklausančią turto dalį (kad savininkaineišsidalytų daugiau negu uždirbo). Tokio ribojimo būtinai reikia, nes yražinoma, kad ataskaitinio susirinkimo dieną pinigų kiekis įmonės kasoje beisąskaitoje nebūtinai atitinka pelno, kurį uždirbo įmonės savininkai, dydį.Kiekviena įmonė gali patirti ir nuostolį, kurio kompensavimo bū(dus irsąlygas taip pat turi nustatyti įmonės savininkai. Apskaitininkaisąskaitose atlikdami įrašus susijusius su uždirbto pelno paskirstymu(patirto nuostolio padengimu), tik registruoja visuotiniame ataskaitiniameakcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Įmonės vadovai gali tik siūlytiakcininkų susirinkimui priimti vienokį ar kitokį su nuosavybės klausimaissusijusį sprendimą ir vėliau privalo tą sprendimą įgyvendinti, tačiau teisėpriimti sprendimą priklauso tik savininkams. Be abejo, savininkai nebūtinai turi išsidalyti kaip dividendus visą perataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną. Jį atitinkantis turtas gali būtipaliktas įmonėje ir panaudojamas veiklai plėtoti. Tačiau išlieka savininkųteisė uždirbtą pelną išsidalyti (ar panaudoti kokiems nors kitiemstikslams) ir ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, jei šis pelnas darnepaskirstytas. Tuo tikslu buhalteriniame balanse išskiriama specialieilutė – nepaskirstytas pelnas (nuostolis). Prieš akcininkų susirinkimąjoje rodomas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas ir dar nepaskirstytaspelnas (arba patirtas, bet dar nepadengtas nuostolis). Po susirinkimo,priklausomai nuo akcininkų sprendimo prie toje eilutėje užregistruotossumos pridedamas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas ir savininkųnepaskirstytas pelnas arba atimamos tam tikra suma jei savininkaisusirinkime nutaria paskirstyti pelno daugiau, negu per tą laikotarpįuždirbo arba jei įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė nuostolį. Sąskaitų plane išskiriamos dvi pelno paskirstymo sąskaitų grupės 59- ojiit 69 – oji. Pirmosios iš jų – 59 – osios sąskaitų grupės – sąskaitoseatsispindi visi didinantys skirstytiną pelną arba mažinantys padengtinąnuostolį, veiksniai. Tos sąskaitos priskiriamos 5 – tos klasės sąskaitų grupei, teisingosąskaitų korespondencijų suvokimo požiūriu, nes skirstytiną pelną (kaip ir

pajamas) didinantys (padengtiną nuostolį mažinantys) veiksniai atspindimitų sąskaitų kredituose. Jų negalima laikyti klasikinėmis “pajamų uždirbimo”sąskaitomis, nes pelnas uždirbamas ne jį skirstant, o gaminant irparduodant prekes. Tačiau jei atskirtume pelno paskirstymo procesą nuopelno uždirbimo proceso, tai likusį po akcininkų susirinkimo nepaskirstytąpelną būtų galima laikyti “akcininkų susirinkimo uždirbtu grynu pelnu”.Tuomet ir tą pelną didinantys veiksniai (pvz. pervedimai iš ankščiausudaromų rezervų) gali būti traktuojami kaip savotiškos “pajamos”. Antrosios, 69 –osios sąskaitų grupės sąskaitose vaizduojamas pelnopaskirstymas (nuostolio padengimas), nes jis sąlyginai prilyginamas topelno “sunaudojimui” ir atspindimas šios grupės sąskaitų debetuose (kaipklasikinėse sąnaudų sąskaitose atspindimas sąnaudų padidejimas).

12.darbo uzm ir soc.draudimas. Pajamu apmokestinimas.Pajamu apmokestinimas. Fiziniu asm pajamu mokestis. 1)pajamu susijusiu sudarbo santykiais apmokestinimo tvarka. Pajamos skirtingai apmokestinamospagr ir nepagr darbovietese. Pagr laikoma ta, kuria pasirenka darbuotojasir nurodoma darbo sutartyje. Is pajamu atimamas pagr neap min PNM irskirtumas apmokestinamas 33%tarifu. PNM be lengvatu 215lt. lengvatosteikiamos invalidams, asmenims auginantiems vaikus, zu prod gaminanciomsim.2)autoriniu atlyg apmokestinimas. Atlyginimas uz kuryb darbusapmokestinamas 13%tarifu. 3)individualiu im ir uk bendriju apmok. Ukinesveiklos pajamos nustatomos is iplauku atskaicius islaidas toms iplaukomsgauti. Pajamos apmokestinamos 24%tarifu. Isigijus patenta uz jame nurodytosveiklos pajamas pajamu mokestis nemokamas.Juridiniu asm pelno mokestis.Objektas-apmokestinamasis pelnas ir pajamos 29%tarifu. Juridiniu asm pelnomokescio istatyme mokescio tarifai procentiniai-proporciniai. Nepelno orgpelnas apmokestinamas 5%tarifu, zu prod ir paslaugas teikianciu spec imoniupelnas apmokestinamas 10%tarifu.Darbo uzm ir soc draudimas. Pajamu apmokestinimas.darbo uzmokescio apskaitamokama kaip:1)darbine alga2)pagal vienetinius ikainius uz pagaminta prod aratlikto darbo kieki3)pagal vnt ikainius uz atidirbtas val4)proc nuorealizacijos apimties. Min DU 430lt. DU nustato pacios im, jis apskaitomas471 sask moketini atlyginimai. Saskaita parodo sukaupta DU arba im skoladarbuotojui. DU skirstomas i 3 dalis:1)administracijos(fin skyriaus,apsaugos, aptarnaujancio personalo. DU tiesiogiai susijes su im veikla, betprie tiesiog sukuriamo produkto neprisideda, todel siu san negalimaitraukti i gaminio savikaina)2)tiesiogiai dirbanciu gamybos procese darbDU(ieina i tiesiog gamybos san)3)pagalbiniu gamybos darb DU(prisk prienetiesiog gamybos san). Is DU isskaiciuoj pajamu mokestis ir 1% socdraudimo lesu. Pajamu mok priklauso nuo to, ar naudojamos sisteminiuregistru formos:kontokorentine, saldine, daugiaskilte. Saldine patogesne uzkontokorentine jei nuolat reik info apie sask likucius. Daugiaskilte tada,kai norima isskirti pap apskaitos objekto pozymius sask viduje.13.imones skolu bei isipareigojimu apskaita.Im svarbu laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, ivykdyti ktisipareigojimus tretiems asmenims. Kuo didesnes skolos, tuo sunkiau tokiaimone pasitikima. Met fin atsk‘je imones skolos ir isipareig vaizduojamibalanso savininku nuos ir isipareig dalies skyriujeD. Moketinos sumos irisipareig. Visi normalus sask likuciai buna irasyti kredito puseje, todelskolos ir isipareig ir vadinami kreditoriniais, o tretieji asmenys-kreditoriais. Skiriami 5 sask korespondencijos tipai, kuriais vadovaujantisatliekami irasai apie im skolas ir isipareigojimus. 1)susidarant ilg imisipareig ir skoloms, kredituojamos atitinkamos sask plano grupiu(ilg finskolos, ilg prekyb skolos, kt moketinos sumos ir ilg isipareig)saskaitos irdebetuojamos atitinkamos is treciuju asm gauto turto ar atliktu paslaugusaskaitos.2)susidarius trump im isipareig ir skoloms, kredituojamosatitinkamos sask(trump fin skolos, trump prek skolos, avansu gautossumos)saskaitos ir debetuojamos atitinkamos treciuju asmenusaskaitos.3)nefixuojamas joks turto pasikeitimas. Uzregistruojamas ilgimones skolu ir isipareig virtimas trump skolomis ir isipareig.. kiekv finmetu pb, privaloma iskelti ta ilg imones skolu ir isipareig dali, kuria imtures padengti einanciais po atask metu metais i atitink sask grupes ilgskolu ir isipareig einamuju metu dalis saskaita. Iskeliamos ne visos sumos,o tik trumpalaike tapusi dalis.4)piniginiu skolu imones kreditoriamspadengimas. Registruojamas kredituojant viena is piniginio turto(pin banke,kasoje) ir debetuojant atitink trump piniginiu kreditoriniu isiskolinimusask(trumop fin skolos, prekybos skolos, moketini mok atlyg ir socdraudimas, kt moketinos sumos ir trump isipareig, sukauptos san)5)imones isipareig pateikti pirkejui tas prekes, uz kurias jis jau sumokejois anksto. Patiekus pirkejui prekes ar paslaugas, sumazeja im isiskol jamir padideja uzdirbtu per atask l-pi pajamu suma. Fin kreditoriniaiisipareig gali buti antraeiliai ir neantraeiliai. Skiriami tuo tikslu, akdbutu akcentuojami ne2eiliai isiskol, kuriu padengimo terinui suejus imoneigali tekti moketi ne tik palukanas bet ir delspinigius.14.imones savininku nuosavybes apskaita. Akcijos ir dividentai.Kiekv im turtas turi tureti savininka. Gali priklausyti paciaiim(savininkui), bet gali buti ir taip, kad dalis turto prikl savininkui, odalis-skolintojams(kreditoriams,im klientams). Turtas=sav nuos+skol nuos.Nuos kinta kartu su turtu. Padidejus im turtui butinai turi padideti ir savnuos arba im skolos tretiems asm kuriems tas turtas prikl. Nuos skirstoma i2 dalis:1)dali turto i im inesa ar uzdirba imonei veikiant jos sav-savnuos.2)jei sav inesto turto neuztenka veiklai vykdyti, surandami papreikalingo turto saltiniai-skol nuos. Svarbu stebeti kaip kinta im sav irskol nuos santykis. Jei im skolinga 3iems asm daugiau uz im turto,priklausancio im savininkui suma, reali bankroto gresme.Ilg turt+trump turt=sav nuos+skol nuos+paj-san+pelnasIm isipareig ismoketi kiekvienam savininkui(akcininkui) dividentu suma,proporc jo turimam imoneje turtui. Sav bet kada gali parduoti jampriklausancias akcijas. Akcijos-vertybiniai nuos popieriai.Skirstomos:pagal forma a)materialiasias(spec popieriu lakstai)b)nemater(registruojamos irasais ver pop saskaitose). Pagal disponavimobuda a)vardines(UAB tik vardines) b)pareikstines(neidentifikuoj sav) pagalturimu akciju suteikiamas teises a)paprastos(suteikia sav balso teise akcsusirinkime, div ismokami tik ismokejus div privil akcijas turintiems)b)privilegijuotos(nesuteikia sav balso teises, bet div buna stabilus, darpries akciju isleidima nustatoma div dydis, suteikiama kaup div teise) c)spec akcijos(prikl vals ar savivald, savininkai naudojasi neturtinemisteisemis) d)skirtingu klasiu akcijos (sav suteikiama iv teisiu irprivilegiju e)im dar akcijos(ju iki tam tikro laiko negalima perleist ne imdarb) pagal statusa a)neisleistos b)isleistos c)supirktos savo im akcijos.Pagal akciju apmokejima a)apmoketos b)neapmoketos, kurios skirstomos ipareikalautas ir nepareikalaustas apmoketi.15.prekybines veiklos apskaita.Pardavimo apskaita.Rodiklis, nuo kurio pradedama kiekv im veiklos analize-pardavimo apimtis.Jei dideja pard apimtis, vadinasi prekes yra pripazystamos rinkoje, jasperka. Yra daug prekiu pardavimo budu: pardavimai issimoketinai,konsignaciniai, komisiniai pardavimai prenumeratos budu. Duomenis apieprekiu pard imones gauna is juridine galia turinciu doku, kuriuose4 tuributi uzfix tam tikri rekvizitai. Prekes perkamos pateikiant uzsakymapardavejui, pardavejas noredamas greiciau gauti pinigus gali taikytidiskontus. Uzsakant prekes butina nurodyti mokejimo salygas. Mokejimoterminas dazniausiai lygus 30dienu nuo sask israsymo dienos. Pardavusprekes ir israsius sask faktura reik pazymeti si fakta saskaitose: prekiupardavimas uz grynus pin;prekiu pardavimas skolon. Tikrai uzdirbtoms peratask l-pi imones pardavimu pajamomis galima laikyti pardavimu suma, kuriapsk is bendros pard sumos atemus pard diskontus ir parduotu prekiugrazinimus ir nukainojimus.Pirkimu apskaita.Uz pirkimus atsakingi menedzeriai, jau pirkdami prekes turi bentapytiksliai ivertinti numatoma grynaji pelna. Parduotu prekiusavikaina=prekiu likutis atask l-pio pr+per atask l-pi isigytu prekiusavikaina-prekiu likutis atask l-pio pb. Pirkimai-prekiu grazinimai irnukainojimai-pirkimu diskontai=grynieji pinigai.Kai pirkejas sumoka uz prekes grynais pinigais, ju pirkimo momentu,apskaitininkas tai registruoja kaip im piniginio turto sumazejima beipirkinio islaidu padidejima – D pirkimas, K pinigai. Taciau dazniausiaipirkdamos prekes im atsiskaito su tiekejais ne grynais, o per bankaisrasydamos spec dokumenta-mokejimo pavedima. Tuomet D pirkimas, K skolostiekejams.