Apskaitos egzaminui

APSKAITA

1.Apskaitos informacija ir jos vartotojai Apskaitos informacija yra iš
patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia
finansinės, duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ūkiniai vienetai –
įmonės, jų valdymo procese, arba kurie potencialiai ir ateityje gali būti
naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams.
Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuo
kitų įmonių ir savininkų.
Visose laisvos rinkos šalyse labai paplitęs teiginys, jog apskaita yra
verslo kalba. Tai teisinga nuostata, nes neturėdami duomenų apie verslo
sėkmę ar turtą, kuriuo disponuoja įmonė, tos įmonės darbuotojai
paprasčiausiai negalėtų susikalbėti. Įmonės vadovai nneįstengtų susišnekėti
su savininkais bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais, tiekėjais. Juk įmonės
steigiamos tam kad uždirbtų pelną ir didintų savininkų turtą, išreiškiamą
pinigais. Įvairūs specialistai puikiausiai gali susikalbėti universalia
apskaitos kalba, viską išreiškiančia visuotiniu pinigų matu. Šio mato
pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie
įmonės turtą, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvumą – juk įmonės
veiklos procese turto nuolat turi daugėti, nebent dalį jo išsidalintų
savininkai, arba įmonė nuolatos patirtų nuostolius.
Ne tik pati apskaitos informacija bet ir jos vartotojai pasižymi gausa ir
įvairove. Tai natūralus reiškinys, nes aapskaita turi būti vykdoma
kiekvienoj įmonėj, be to įvairiais tikslais. Neformaliai veikiančiose
įmonėse ir apskaita vedama tvarkingai. Tikrai sunku būtų rasti ilgesnį
laiką sėkmingai dirbančią įmonę, kurios valdytojai nesiorientuotų kokiu
turtu disponuoja ir kaip jis naudojamas. Konkurentai, turintys kokybišką
apskaitos informaciją anksčiau ar vėliau nukonkuruotų to

okią įmonę. Kalbant
apie apskaitos informaciją, skiriami apskaitos informacijos ir finansinės
atskaitomybės vartotojai.
Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai suinteresuoti
įmonės vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš jų įmonės savininkai (AB-se –
akcininkai). Verslo nesėkmės atveju jie rizikuoja prarasti visą investuotą
į įmonę turtą, todėl nuolat turi domėtis ne tik įmonės veiklos pelningumu,
bet ir turto, kuriuo disponuoja įmonė, suma, taip pat kam priklauso šis
turtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia vadovaudamasis apskaitos
informacija, akcininkai priima sprendimą parduoti arba neparduoti turimas
akcijas, o potencialūs savininkai sprendžia ar verta įsigyti šių arba
įmonės išleistų naujų akcijų.
Svarbiausias duomenų šaltinis, kuriuo apsispręsdami vadovaujasi akcininkai,
yra metinė finansinė atskaitomybė. Remdamiesi ja savininkai numato ir
verslo plėtojimo politiką. Sprendžiant ar įmonės administracija per
ataskaitinį laikotarpį gerai vykdė savo pareigas ir tuo pagrindu renka
įmonės vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Metinės finansinės
atskaitomybės parengimo akcininkams teisingumą tuuri patvirtinti jų samdytas
auditorius, o pati atskaitomybė parengiama taip, kad joje būtų pakankamai
informacijos minėtiems klausimams spręsti, bet drauge nebūtų išduodamos
įmonės komercinės paslaptys.
Ne visa apskaitos informacija prieinama įmonės savininkams. Jiems
pateikiami duomenys, kurių reikia minėtiems sprendimams priimti (šią teisę
jiems garantuoja įstatymai). Tačiau paprastai jiems nebūna prieinama
informacija, atskleidžianti įmonės komercines paslaptis, pvz. Įmonės
tiekėjų ar pirkėjų sąrašai, ypač su perkamu ar parduodamu vertybių
kainomis. Tai suprantama, nes priešingu atveju konkuruojančių įmonių
savininkai nusipirkę konkurentų įmonės išleistų akcijų, galėtų sužinoti
visas jų komercines paslaptis.

Apskaitos informacijos vartotojai

1.Tiesiogiai suinteresuoti įmonės vi

idiniai vartotojai:
a)Esantys ir potencialūs įmonės savininkai,
b)Įmonės administracija ir valdytojai,
c)Įmonės darbuotojai.
2.Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai:
a)Esantys ir potencialūs kreditoriai,
b)Esantys ir potencialūs tiekėjai,
c)Esantys ir potencialūs pirkėjai.
3.Įvairios valdžios institucijos:
a)Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai,
b)Valstybinės statistikos institucijos,
c)Regioninės valdžios institucijos,
d)Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.
4.Kiti vartotojai:
a)Vertybinių popierių komisija ir makleriai,
b)Konkurentai,
c)Finansiniai ekspertai ir patarėjai,
d)Įvairūs kiti vartotojai.
2.Bendrieji apskaitos principai
Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos
kiekvienos laisvosios rinkos šalies konceptualios taisyklės.
Principai:
– įmonės principas. Reikalauja, kad savininko ar savininkų investuotas į
įmonę turtas apskaitoje būtų atskirtas nuo jų asmeninio turto.
– įmonės tęsiamos veiklos principas. Jis reikalauja apskaitoje daryti
prielaidą, jog įmonės veikla trunka neribotą laiką, bet neina bankroto link
ar nėra kokios kitokios priežasties dėl kurios reikėtų nutraukti veiklą.
– periodiškumo principas. Tęsiamos veiklos principas labai susijęs su
periodiškumo principu, kitaip sakant su sąlyginiu šios veiklos skirstymu į
tam tikrus laikotarpius, kurių pabaigoje pateikiama ataskaitinė informacija
apie įmonės turimą turtą bei pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį taip
pat apie uždirbtas pajamas ir sąnaudas, patirtas uždirbant.
Apskaitos pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkai labai
apdairiai keistų apskaitos metodiką.
– atsargumo, apdairumo principas. Tas principas reikalauja, kad
apskaitininkai labai atsargiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus.
Tai itin svarbu AB kai yra ne vienas savininkas, administracija, siekdama
palankių vadovų perrinkimų rezultatų dažnai pagražinti tikrąją padėtį.
Įmonės administracija kartais linkusi įrodyti savininkams, kad
susiklosčiusią nepalankią finansinę padėtį geriausiai galima pataisyti
išleidus naujų akcijų. Tuo tikslu naujuosius akcininkus p
pirmiausia reikia
įtikinti, jog įmonės veikla bent jau pakenčiama.
– piniginio įkainojimo principas. Jis reiškia, kad visas įmonės turtas,
taip pat jos veiklos rezultatai apskaitoje ir bendrojoje finansinėje
atskaitomybėje turi būti atspindėti, įkainuoti pinigai. Viskas išreiškiama
piniginiais vienetais.
– kaupimo principas. Tai vienas svarbiausių konceptualių rinkos nuostatų.
Jis reikalauja, kad ūkiniai faktai apskaitoje būtų fiksuojami jau įvykę:
uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas
uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos nepriklausomai nuo
pinigų gavimo ar išmokėjimo.
– palyginimo principas. Reikalauja, kad kaupimo principu apskaičiuotos per
ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų palygintos su šias pajamas
uždirbant patirtomis sąnaudomis.
– neutralumo pr. Objektyvumo, nesaliskum- apsk turi pateikt teisinga info.
Ji turi buti neprikl nuo info vartotoju isankstinio nusiteik kuris gali
padaryt itak ju priimt sprendim.
– optimalumo princ. Racionalumo. Apskait tvarkymo san turi buti ne dides
uz nauda kuri gaunama panaudojus apsk info. Del to reik nuolat rupinti kad
apsk teiktu reikiama info be pernelyg dideliu sanaudu.
3.1 Fundamentinė apskaitos lygybė
Ekonominiais ištekliais laikysime visas verslui reikalingas materialias ir
nematerialias sąlygas nuosavybės teise įmonės savininkams priklausanti
ekonominių išteklių dalis – turtas.
Turtas yra turtas, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, kiek turi
savininkų.
Apskaitininkai visuomet stebi ne tik kaip keičiasi pats turtas, bet ir kaip
kinta jo priklausomybė. Tai išreiškiama fundamentine apskaitos lygybe:
Turtas = Nuosavybė
Turtas = akcininkų nuosavybė + skolintojų nuosavybė
T=T saltiniai, kapitalas, nuosavybe, isipareig. T salt ir kap atskleidzia
rysi tarp im priklaus T
ir jo isigijimo saltiniu. Bendra T verte visada =
jam isigyti panaudotu istekl sumai. Nuosav israiska parodo = tarp im T
bendros vertes ir finan interesu i si T sumos. Isipar atskleidz = tarp im T
vertes ir jos finan isip sumos. T- im turimi ekon istekliai, teikiantys
nauda ir turintys pin verte kuria galim nusta. T apskaitoj priskiriami
istekliai privlo: teikti im nauda ateity ir tureti patikima pinigine verte.
T svarbus veiks pajam bei pelnui gaut, dar vad aktyvais. Desinej = pusej
dvi skirt dalys: imones skolos ir im savini kapit (NK). T=Kap+Skolos.
Skolos(skol kap) vad pasyva. Tada A=P-Kap. Kap ir skolu santykis sudaro
finansu struktura. Kap dydis- svarbus rodik kuris per ataskait l-pi
paikeicia. Pokycius salygoja: pajamos, sanaudos joms uzdirbt=
pelnas(nuost). Savin idejimai i im, savin paimtas T. Pas ir san pasireisk
uk veiklos metu ir nulemia fin veik rez-pelna(nuost). Idej ir paimt t rodo,
kad prireikus im turimas kap papildomas naujais savin inasais ar im $ bei
kt T isleidziami suteikiant savininkams. Veiksnai turi itak ir T dydziui,
kuris l-pio pa= kap pb+paj pb-san pb+idejim – paem+skol pb.
Pelno uždirbimo įtaka fundamentinei apskaitos lygybei
Uždirbamo pelno ir turto pasikeitimo reiškinys, pasireiškia tada, kai
pajamų uždirbimas sutampa su sąnaudų, su pinigų ar kito turto išleidimu.
pvz.: nedidelėje krautuvėlėje prekės kreditu neparduodamos ir kuri neturi
savo patalpų ar kito ilgalaikio turto, bet jas nuomoja kiekvieną mėnesį
mokėdama nuomos mokestį. Tokiu atveju norint apskaičiuoti savininko
nuosavybės padidėjimą pakanka nustatyti kiek per ataskaitinį laikotarpį
padidėjo įmonės turtas.

3.2 Sąskaitos

Kiekviena ūkinė operacija turi atsispindėti balanse. Tačiau po kiekvienos
ūkinės operacijos, kurių didelėse įmonėse per dieną būna labai daug
užpildyti naują balansą praktiškai neįmanoma. Be to atvaizduojant operaciją
balanse būtų labai sunku stebėti materialinių vertybių pinigų ir kitų
aktyvų ir pasyvų judėjimą. Todėl visų rūšių ūkinėms finansinėms operacijoms
atvaizduoti naudojamos sąskaitos daugelyje pasaulio šalių remiantis
dvejybinio įrašo sistema įprasta vieną sąskaitos pusę (kairę) vadinti
debetu, o kitą kreditu.

Mokymo tikslams dažniausia vartojama sąskaitos išraiškos forma T,
atitinkanti lietuvišką T raidę, vadinama lėktuvėliu. Schematiškai atrodo
taip:

Sąskaitos pavadinimas

Kairė debeto dešinė kredito

pusė pusė

Kaip žinoma balansas dalijamas į dvi dalis: aktyvą, kuriame atvaizduojama
visų rūšių turto būklė ir pasyvą, kuriame atvaizduojama tam tikros datos
įsiskolinimų ir savininko nuosavybės būklę. Atsižvelgiant į tai, visos
sąskaitos skirstomos į aktyvines ir pasyvines.

Sąskaitos kuriose apskaitomas įmonės turtas ir jo judėjimas, vadinamos
aktyvinėmis. Sąskaitos, kuriose apskaitomi įmonės įsiskolinimai ir
nuosavybė (kapitalas) vadinamos pasyvinėmis.

Debetas ir kreditas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose turi skirtingą
reikšmę:
-aktyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos
nulemiančios įmonės turto padidėjimą;
-aktyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos
nulemiančios įmonės turto sumažėjimą;
-pasyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos
nulemiančios įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės padidėjimą;
-pasyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos
nulemiančios įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės sumažėjimą;
-aktyvinės sąskaitos gali turėti tik debetinį saldo (likutį), o pasyvinės –
kreditinį;
-visų debetinių likučių (saldo) suma aktyvinėse sąskaitose lygi visų
kreditinių likučių sumai pasyvinėse sąskaitose.

Ūkines operacijas atvaizduojant sąskaitose susidaro tam tikras sąskaitų
tarpusavio ryšys. Sąskaitų tarpusavio ryšys vadinamas sąskaitų
korespondencija, o sąskaitos tarp kurių toks ryšys susidaro –
koresponduojančiomis. Sąskaitų korespondencija atvaizduojama buhalterinio
įrašo pavidalu. Buhalterinis įrašas nurodo debetuojamos ir kredituojamos
sąskaitų, kuriose atvaizduojama ūkinė operacija, pavadinimą ir operacijos
sumą. Korespondencija galima suskirst i 4 tipus: I debetuojama aktyvine
sask ir kredi aktyv sask, pvz D atsiskait sask, K pirkeju skol, kas reiskia
akd i atsisk sask gauti $ is pirk sumokant skolas. II debetuoj pasyv sask
ir kredituojama pasyv sask. Pvz D rezervai, K istatinis kap ty is rezervu
padidintas istat kap. III debetuoj aktyvine sask ir kred pasyv sask,pvz D
medz, K skol tiek ty is tiek isigyt medz, bet dar nesumoketa. IV debet
pasyv sask ir kred aktyv sask, pvz D soc dr skolos K- atsisk sask, ty
atsisk saskaita sumoketa skola uz darb soc dr.

Įrašant iš balanso likučius atidaromos sąskaitos, kuriose vėliau
registruojamos tam tikro laikotarpio ūkinės operacijos. Tokios sąskaitos
vadinamos sintetinėmis. Tačiau informacija, kurią teikia sintetinės
sąskaitos dažnai yra nepakankama. Įmonės veiklai valdyti ir kontroliuoti.
Todėl dar yra naudojamos analitinės sąskaitos. Tos sąskaitos skirtos
sintetinėms išplėsti, joms detalizuoti.

Sintetinė apskaita ir analitinė apskaita yra tiesiogiai tarpusavyje
susietos ir kiekviena iš jų atlieka tam tikras funkcijas, todėl sintetinė
apskaita be analitinės apskaitos neįmanoma, o pastaroji dažnai būna
suskaidyta ir neduoda ūkinio proceso visapusiško vaizdo.

Sintetinių ir analitinių sąskaitų tarpusavio ryšys techniškai pasireiškia
tuo, kad:
-analitinių sąskaitų saldo atvaizduojamas toje pat sąskaitos pusėje,
kurioje tas saldo parodytas atitinkamoje sintetinės sąskaitos pusėje;
-operacijos, kurios rašomos į kurios nors sintetinės sąskaitos debetą ar
kreditą rašomos taip pat į atitinkamos analitinės sąskaitos debetą ar
kreditą;
-kiekvienos aktyvinės ar pasyvinės sintetinės sąskaitos saldo ir apyvartos
visada yra lygios analitinių sąskaitų, atidaromos savajai sintetinei
sąskaitai detalizuoti, saldo ir apyvartų sumoms.

4. Dvejybinis įrašas

Dvejybinio įrašo esmė yra ta, kad kiekviena įvykusi ūkinė operacija
atvaizduojama tokia pat suma skirtingų sąskaitų debete ir kredite.

Dabar dvejybinis įrašas dažniausiai traktuojamas kaip sistema, kurioje
kiekviena operacija įrašoma į dvi sąskaitas, nepakartojant, o norint
pabrėžti kiekvienos ūkinės operacijos dvejopą traktavimą. Pateikiama daug
pavyzdžių kaip kiekviena ūkinė operacija gali būti nagrinėjama skirtingais
požiūriais. Pvz., tokia operacija: jei aš nusiperku automobilį už 5000$
įvyksta du dalykai, t.y. aš įsigyju automobilį ir prarandu 5000$, o žmogus,
pardavęs automobilį patiria atvirkštinį dalyką. Taigi, kiekviena ūkinė
operacija turi du aspektus ir dvigubo įrašo sistema fiksuoja juos abu.

5.1. Sąskaitų planas

Kad būtų lengviau orientuotis sąskaitų nomenklatūroje (jų sąraše) sąskaitų
plano struktūra, parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe.
Pirmoje ir antroje klasėse sujungtas visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė,
pirmoje klasėje materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas. Trečios
ir ketvirtos klasių sąskaitose parodoma, kam priklauso turtas, jose
atspindima savininkų nuosavybė, įmonės skolos ir įsipareigojimai visiems
tretiesiems asmenims. Penktoje klasėje fiksuojamos visos per tam tikrą
ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, o šeštojoje – šias pajamas
uždirbant patirtos sąnaudos.

Vidinės (menedžmento) apskaitos vedimo metodiką ir tvarką pasirenka įmonė.
Ši apskaita dėl kiekvienos įmonės veiklos specifikos yra labai individuali.
Todėl įmonės pačios turi pasirinkti ir parengti vidinės apskaitos sąskaitų
planą. Tam reikalui skirtos septintoji, aštuntoji ir devintoji pavyzdinio
sąskaitų plano klasės, kurių valdžia nereglamentavo, paliko užpildyti jas
įmonės nuožiūra vidinės (menedžmento) apskaitos tikslais. Yra dar nulinės
klasės sąskaitos, dar vadinama specialiomis sąskaitomis, pvz. įmonė turinti
didelius sandėlius už tam tikrą mokestį priima saugoti kitos įmonės
materialines vertybes. Tokio turto, be abejo, nėra jokio pagrindo
atspindėti įmonės balanse (todėl minėtos sąskaitos ir apjungtos nulinėje
klasėje), nes jis nepereina įmonės nuosavybėn ir neatsiranda koks nors
saugojančios įmonės įsipareigojimas, išskyrus už tam tikrą mokestį suteikti
kitai įmonei plotą prekėms saugoti.

5.2 T ir nuosav klasifikav.

Turtas. Trump finan turtas: lesos kasoj ir banke, termin indel,
apyvartiniai VP, skolos imonei (debetines, pirkeju, vekseliai ir cekiai)

Trump mater turtas. Atsargos(prekes skirtos perparduot, gatva prod,
nebaigta gamyb, zaliav, medz).

Llgal mater turtas. Tai nekiln, kiln turtas.

Nemat turtas. Tai patentai licencijos prestizas.

Ilgal fin turtas. Tai akcijos, oblig, ilgal paskolos.

Nuoavybe. Nuosav kapit. Kapitalas (valsttybinis, akcinis, .), rezervai
(perkainojimo, sudaryti is pelno), pelnas ar nuostol, kapit dotacijos ir
subsidijos (gautos ir gautinos), atidejimai(mokesciams, isl padengimui).

Skolinta skap. Ilgalaikes skolos (finansi, prekybos, pinigines garantijos,
sukauptos sanaudos), trumpal skolos (ilgal skolu einamuju metu dalis, trump
fin skolos, prekybos skolos, gauti avansai p sutartis, skolos darbo
mokejimui ir sodrai, moketini mokesciai, moketinos sumos is pelno
paskirstymo, sukauptos san, ateinanciu l-piu paj).

6. 1.Apskaitos proceso nuoseklumas

Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas darbas, turi būti atliekama
tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kaip ir kiekvienoj kitoj srity čia reikia
laikytis tam tikrų kitų nuostatų. Kiekvienas apskaitos principas turi būti
įgyvendintas, kitaip jis prarastų prasmę. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir
perskaičiuoti įmonės veiklos duomenis, kad būtų patenkinti apskaitos
duomenų vartotojų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo informaciją iš
anksto nustatytu laiku, pasidarė būtina įvesti tam tikrą tvarką. Jos labai
svarbu laikytis visoje buhalterinės apskaitos duomenų formavimo stadijose.
Apskaitos duomenų registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose.
Apskaitos duomenų registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose – nuo
pirminių dokumentų iki atskaitomybės vadinama buhalterinės apskaitos
organizavimu. Ūkines operacijas apskaitoje fiksuoti galima tik remiantis
atitinkamais pirminiais apskaitos dokumentais. Pirminiams dokumentams
privalomi tam tikri rekvizitai (rodikliai) be kurių tie dokumentai
negalioja kitaip sakant neturi juridinės galios, todėl juose užfiksuoti
duomenų pagrindu negalima daryti jokių įrašų apskaitos knygose. Kiekvienam
apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia tokie rekvizitai:

1. Įmonės surašiusios dokumentą pavadinimas;

2. Apskaitos dokumento pavadinimas;

3. Dokumento surašymo data;

4. Ūkinės operacijos turinys;

5. Ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška;

6. Ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška;

7. Asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei

teisingą apiforminimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai.

Tik remdamiesi išvardytais rekvizitais, turinčiais dokumentais
apskaitininkai gali registruoti buhalterinėse knygose, tai pasakytinos tiek
apie iš trečių asmenų gautus, tiek apie pačios įmonės išrašytus dokumentus.
6.2 Apsk reglamentacija. .Norėdami įgyvendinti svarbiausią apskaitos
darbuotojų pareigą, atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kad
šią informaciją teisingai suvoktų visi jos vartotojai, apskaitininkai
vadovaujasi Tarptautinių Apskaitos standartų nuostatomis, kurias skelbia
komitetas, vienijantis daugelio valstybių profesionalių apskaitininkų
organizacijų atstovus.
Pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį standartus galima suskirstyti į grupes:
– metodologiniai standartai,
– metinės finansinės atskaitomybės turinį ir formą,
– reglamentuojantys standartai,
– susivienijimų ir jų struktūrinių padalinių veiklos apskaitą
reglamentuojantys standartai,
– pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje standartai,
– įvairių veiklos rūšių standartai,
– apskaitos hiperinfliacijos sąlygomis standartai,
– standartai skirti socialinės politikos ir vyriausybės pagalbos
klausimams,
– finansinių institucijų veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai.
ES valstybių apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais
apskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reikšmingu dokumentu – ES
direktyvomis, reglamentuo-jančiomis buhalterinės apskaitos vedimo klausimus
tų šalių įmonėse.
LR įmonėms itin reikšmingas norminis aktas yra LR buhalterinės apskaitos
pagrindų įstatymas, kurį 1997 06 18d. priėmė LR Aukščiausioji taryba.
7. apskaitos registrai bei pateis dokumentai.
Registr klas p poz: isvaizda(korteles lapai knyg zurnal), irasu
pob(chronol, sistemin, kombinuoti), duomenu detalumo rusi( sintet,
analitiniai, mistus), struktura(dvipus, vienpusiai, daugiaskilciai,
likutiniai, sachmagttiniai). Apsk formu esme-buh apsk forma tai apsk
registru naudojimu sist, nuo kurios prikl apsk irasu nuoseklumas ir budai.
Skiriasi pozymiais: naudojimo registru sk, turiniu ir forma. Iraso
apskaitos registruose nuoseklumu ir technika. Taip pat mechanizmo priemoniu
panaud laipsniu apsk ir skaiciavimo darbuose. Apsk regist naudoj del
gresmes iskraipyti finansines atskaitom duomenis. BZ – atlieka f-ja,
kokios, kada ir kokiu nuoseklumu iviko oper. Duom turi buti kaupiami p
ivykdymo eioiskuma. Forma prikl nuo imones, sudaro kelios skiltys: data,
turinys, debetas, kreditas, perkelimo pazyma, kurioj rasomas sask, i kuria
perkelti duom, numeris. Suregistravus oper reikia parengti finan
atskaitomybe. Jos sudarymui duom reik kaupti saskaitose. Jose naudojamos
sisteminiu registru formos: kontokorentine, saldine, daugiaskilte. Saldine
patogesne uz kont tuo atv, jei nuolat reikal info apie likucius. Daugiaskil-

kai norim isskirti papild apsk objekto poz saskaitos viduje. Visos sask
sujungiamos viename registre – Didz kn, kuri atspindi uk veikla. Norint
ivertinti veiklos pelninguma sudarom pelno atask, o nustatyt kokiu turtu
disponuoja im ir kam turtas prijlauso – balansas. Pries finans atskaitom
reik padary bandm balansa, kad patikrint, ar nera klaidu. Tai lentele,
kurioje pateikami debetiniai ir kreditiniai DK sask likuciai per atask l-
pi. Parodo ar visu D lik suma = K likuciu sumai. Sudaro 3 skiltys: sask
pav, deb ir kredit sask likuciai. Jei lik nera, i band balansa nerasom.
Klaidos, nepazeidz = band balanse: principines klaidos, kai neteis nustatom
sask klase, is bz perkelta klaida, pvz neteisingai uzfiksuotas pard kiekis,
praleidimai, fiksuojant operacijas.
8. ilg turto esme, nusidev, amort

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir
ilgalaikį yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį – laikotarpį, per
kurį uždirbamas pelnas. Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį
visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jai visas
nesunaudojamas – ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinis
laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas,
kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Todėl ir
laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto riba – vieneri jo
naudojimo metai. Priskiriant turtą ilgalaikio rūšiai atsižvelgiama į jo
kainą. Jokiame norminiame akte nėra tikslai pasakyta, nuo kokios sumos
turtas laikytinas ilgalaikiu.

Metinėje finansinėje atskaitomybėje (balanse) ilgalaikis turtas
suskirstytas į 5 dideles grupes:
1. Formavimo savikaina
2. Nematerialus turtas
3. Materialusis ilgalaikis turtas
4. Ilgalaikis finansinis turtas
5. Po vienerių metų gautinos sumos

Formavimo savikaina yra susijusi su turtu, atsiradusiu formuojant įmonę –
kuriant ją arba plėtojant jau įsteigtos įmonės veiklą, keičiant jos veiklos
profilį ir panašiai.

Nematerialusis turtas išskiriamas, kad būtų parodyta kiek įmonė turi
teisių ir kitų privilegijų, suteikiančių turto, kuris egzistuoja tik tol,
kol egzistuoja pati įmonė. Patentai ar licenzijos išduodamos visada
konkrečios įmonės vardu, be teisės juos perparduoti kuriai nors kitai
įmonei ar asmeniui. Nematerialiam turtui priskiriamas ir geras įmonės
vardas, kurį buhalteriai vadina prestižu. Šiai turto grupei priskirtinos ir
ilgalaikės trečiųjų asmenų skolos įmonei, tačiau pastarosios dėl jų
specifikos išskiriamos ir atspindimos atskiroje balanso straipsnių grupėje.

Nematerialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra
apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto. Tai labai svarbus dydis, nes būtent
ilgalaikiu materialiuoju turtu įmonė gali garantuoti skolų bankui ar
tiekėjams grąžinimą. Į tą turtą orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra
vienas svarbiausių nuosavybės garantų. Įmonės sėkmingą veiklą visada lemia
daugelis išorinių veiksnių. Tuo tarpu ilgalaikio materialiojo ilgalaikio
turto kaina iš tikrųjų veikia tik infliacija.

Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kad
atskirai būtų parodytas įmonės turtas susijęs su dalyvavimu kitose įmonėse,
to turto grupė dažniausiai būna susijusi su gerokai didesne rizika negu
materialusis ilgalaikis turtas. Kad būtų galima ją įvertinti, reikia gerai
išnagrinėti įmonių, į kurias šis turtas įdėtas, padėtį, nes šiuo atveju
turto saugumą lemia ne tiek jį turinčios įmonės veiklos sėkmė, kiek
išleidusios vertybinius popierius įmonės sėkmė.

Po vienerių metų gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius trečiųjų
asmenų įsiskolinimus įmonei. Investuotojai turi matyti, kokią dalį viso
įmonės turto sudaro trečiųjų asmenų įsiskolinimai, nes visuomet yra tam
tikra tikimybė, kad šios skolos nebus grąžintos. Taip pat visada reikia
išsiaiškinti, ar nebūtų naudingiau tą turtą naudoti savo įmonės veikloj, o
ne skolinti jį kitiems.

Materialiojo ilgalaikio turto apskaita

Materialus ilgalaikis turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas,
kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiu
turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Materialus
ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloj ilgą, tačiau ribotą laiko tarpą.
Balanse ilgalaikis materialus turtas pavaizduotas turto dalies A skyriaus
trečiojoje grupėje.

Ištrauka iš buhalterinio balanso

Materialus turtas: žemė; pastatai; statiniai ir mašinos; transporto
priemonės; kiti įrenginiai ir įrankiai; išperkamosios nuomos ir panašios
teisės; kitas materialus turtas; nebaigta statyba ir išankstiniai
apmokėjimai.

Materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visuomet turi būti jo
faktinė įsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos susijusios su
turto įsigijimu. Tą savikainą užfiksavus ją apskaitoje vadiname ilgalaikio
turto pradine verte. Tuo pabrėžiamos, kad tai yra turto vertė iki pradedant
tą turtą nudėvėti.

Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitinį
laikotarpį ir kiek jo lieka uždirbti pajamoms ateinančiais laikotarpiais
yra labai svarbus apskaitos etapas. Kiekvienas ilgalaikis turtas yra
nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių. Todėl turto įsigijimo
savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais
apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos. Nudėvėta suma
kaupiama Nusidėvėjimo sąskaitoje. Materialiojo ilgalaikio turto likutinė
vertė apskaičiuojama taip:

_Pastato įsigijimo savikaina (pradinė vertė) 80000

Pastato nusidėvėjimas (-) 10000

Pastato likutinė vertė 70000

Likutinė vertė apskaičiuojama iš ilgalaikio turto įsigijimo savikainos
(pradinės vertės) atimant nusidėvėjimo sumą.

Apskaitininkas, norėdamas parodyti, kiek per ataskaitinį laikotarpį
nusidėvėjo tam tikro ilgalaikio turto, turi atlikti tokią sąskaitų
korespondenciją: kredituoti atitinkamą materialiojo turto nusidėvėjimo
sąskaitą ir debetuoti materialiojo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų
sąskaitą.

Nematerialiojo ilgalaikio turto apskaita

Įmonei tenka naudotis ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu. Toks turtas vis
labiau įsigali įmonių veikloje; jis pirmiausia reiškiasi per įvairias
privilegijas ir teises, kurios padeda įmonei gauti iš tų teisių tam tikrą
naudą. Šis turtas turi tokius požymius: neturi materialiojo (medžiaginio)
turinio, turi vertę, kurios būtina išraiška už tą turtą sumokėta kaina;
suteikia tam tikras teises ir privilegijas to turto savininkui; atneša
įmonei naudos; naudojamas ilgą laiką (ilgiau nei vieną ataskaitinį
laikotarpį).

Ištrauka iš buhalterinio balanso

Nematerialus turtas:

– tyrinėjimo ir plėtojimo darbų savikaina

– įsigytos teisės

– prestižas

– iš anksto apmokėtos sąnaudos

Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikainą sudaro įmonėje patirtos išlaidos,
susijusios su naujų gamybų įvaldymu arba jau esamų plėtojimu. Į ta
straipsnį įskaičiuojamas per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos
(darbuotojų atlyginimai, sunaudotos medžiagos), padedančios gauti įmonei
tam tikros naudos ateityje.

Įsigytoms teisėms priskirtinos išlaidos patentams, licenzijoms, autorinėms
teisėms, prekių ženklams ir panašiam turtui įsigyti.

Prestižas apskaitoje fiksuojamas tik įmonės pardavimo, pirkimo momentu.
Kitokiu būdu prestižo užfiksuoti apskaitoje neįmanoma, nes prestižas rodo
klientų pasitikėjimą, o ne tam tikras išlaidas: pvz., įmonė A nusipirko
įmonę B už 2mln. Lt. Prestižas apskaičiuojamas taip:

_Sumokėta (mokėtina) pinigų suma 2mln. Lt

Įsigytos įmonės turto įvertintą rinkos kaina 1mln. Lt

Suma atspindinti įmonės prestižą 1 mln. Lt

Iš anksto apmokėtos sąnaudos, kurios teiks įmonei naudos ateinančiais
ataskaitiniais laikotarpiais taip pat atvaizduojamos apskaitoje kaip
nematerialusis ilgalaikis turtas. Tokioms sąnaudoms priskiriami visi
išankstiniai apmokėjimai už paslaugas, kurios bus suteiktos įmonei vėliau
nei per einantį po ataskaitinių metų laikotarpį, nes vieneri finansiniai
metai yra riba, skirianti ilgalaikį turtą nuo trumpalaikio

Ilgalaikio finansinio turto apskaita

Finansinis turtas atspindi tam tikras įmonės teises bei privilegijas,
kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Ilgalaikis
finansinis turtas skirstomas: investicijos; gautinos sumos; nuosavos
akcijos; kitos investicijos ir kitos gautinos sumos.

Toks paskirstymas investicijoms priskiriamos kitų įmonių išleistos
akcijos bei obligacijos, kurias įsigijo įmonė. Tokiu būdu įmonė įgauna tam
tikrų teisių šiuos vertybinius popierius išleidusių ūkio subjektų
atžvilgiu.

Gautinoms sumoms priklauso dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių
įsipareigojimai atskaitomybę rengiančiai įmonei, atsiradę kai toji suteikia
ilgalaikę grąžintiną finansinę ar kitokią paramą toms įmonėms. Tokia
parama, pavyzdžiui, gali būti lengvatinės paskolos šioms įmonėms paremti.
Nuosavoms akcijoms priskiriamos supirktos pačios įmonės anksčiau išleistos
akcijos. Išskirtinė šio straipsnio ypatybė ta, kad supirktos nuosavos
akcijos atspindimos apskaitoje ir atskaitomybėje jų nominaliąja verte. Ir
tik jei pastaroji nenustatyta faktine įsigijimo savikaina (akcijų rinkos
kaina).

Kitos investicijos apima įmonės įsigytus kitų įmonių vertybinius popierius
bei ilgalaikio pinigų investavimo tikslais įsigytą nekilnojamąjį ar
kilnojamąjį ilgalaikį turtą.

Kitoms gautinoms sumoms priklauso įvairios gautinos sumos, kurias įmonė
numato gauti vėliau nei po ataskaitinių einančių metų.

Nusidevejimas – periodinis mater turto vertes paskirstym perriodiskai
gaunamoms pajamos. Amortizacija – periodinis nemat turto vertes
paskirstymas periodiskai gaunamoms pajamoms. Nusidev lemia veiksniu gr:
fiziniai (irenginiu nusid, nusi del turto panaud laiko, ir del turto
gedimo), funkciniai(t neatitikimas poreikiu, t pasenimas). Ilgalaikio t
nusidev apskaiciavimo metodai: tiesinis: remiasi priel, kad ilgainiui t
praranda savo verte todel nusid siejamas su laiku. Naudojimo valandu metod:
priel, kad t verte mazeja priklausomai nuo faktinio naudojimo laiko.
Produkcijos apiemties: priel , jog t verte mazeja del to, kad jis yra
naudojamas gaminant prod. Pagreitinto nusid: priel, kad pradin l-piais t
verte mazeja greiciau nei velesniais. Mazejancio balanso: kai nusid norma
skaic tiesiniu metodu. Pagal santyki su gamyba, ilg turtas skirstomas i
gamybines ir negamybines paskirties.

9. TT esme ir A ikainojimas

Trumpalaikiu turtui priskiriamo per vieną ataskaitinį laikotarpį
(vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas
trumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto
priskyrimą trumpalaikiam arba ilgalaikiam lemia ne tiek to turto pobūdis,
kiek įmonės veiklos aplinkybės. Per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai
sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, visiškai neatsižvelgiant į to
turto kainą. Pvz., aukso bei brangakmenių atsargos juvelyrinėje dirbtuvėje,
be abejo priskirtinos trumpalaikiam turtui, nors vieno akmens kaina gali
būti kur kas didesnė už toje dirbtuvėje daugelį metų naudojamą ilgalaikį
turtą – prekystalį. Trumpalaikiu turtu gali būti net pastatai, jei jie
naudojami ne pačios įmonės gamybinei ar prekybinei veiklai vykdyti, o
skirti perparduoti. Pvz., ilgalaikiu turtu prekiaujančioje įmonėje, kuri
pastatų neįsigyja naudoti ilgą laiką, bet nuperka tikėdamasi perparduoti
tuos pastatus už didesnę kainą.

Įmonėje trumpalaikis turtas (pvz., atsargos sandėlyje) fiziškai gali būti
ir labai ilgą laiką, net keletą ar keliolika metų. Tačiau pradėtas naudoti
pajamoms uždirbti šis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o ne
palaipsniui jo vertė bus perkelta į naujai gaminamą produkciją (arba
prekybos įmonėse į perparduodamų prekių savikainą, arba įmonės veiklos
sąnaudas).

Metinėje finansinėje atskaitomybėje balanse trumpalaikis turtas
suskirstytas į keturias grupes:

1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys:

1.1.atsargos:

a) žaliavos ir komplektavimo gaminiai;

b) nebaigta gamyba;

c) pagaminta produkcija;

d) pirktos prekės skirtos perparduoti;

e) ilgalaikis turtas skirtas perparduoti;

f) išankstiniai apmokėjimai;

1.2.nebaigtos vykdyti sutartys.

2. per vienerius metus gautinos sumos:

1. pirkėjų įsiskolinimas;

2. pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas;

3. kitos skolos.

3. Investicijos ir terminuoti indėliai:

1. nuosavos akcijos;

2. kitos investicijos ir terminuoti indėliai.

4. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.

Atsargų įkainojimas

Atsargų įkainojimas yra svarbus veiklos baras. Vertinant atsargas,
padaryta klaida gali turėti nepageidaujamos įtakos ateinančių metų grynojo
ir apmokestinamo pelno dydžiu. Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas
(taip pat atsargos) finansinėje atskaitomybėje parodomas įkainojus jį tuo
turtu faktine savikaina, kitaip sakant, tą kainą, kurią įmonė sumoka už
atsargas pirkdama arba pasigamindama jas.

Atsargos įkainojamos įvairiais būdais arba metodais. Vienas iš jų –
konkrečių kainų metodas. Jis taikomas tada, kai konkretiems produkcijos
vienetams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmanoma nustatyti ir priskirti
tų vienetų pirkimo ar pagaminimo savikainą. Šis metodas pasitvirtina
apskaitant brangias prekes: automobilius, juvelyrinius dirbinius ir kita.
Šis metodas reikalautų per daug darbo, nes taikant reikia tiksliai žinoti,
už kokią sumą pirkta kiekviena sandėlyje esanti prekė. Jeigu įmonės
sandėlyje būtų likę tiek pat, pvz., 400 vienetų, bet kitomis dienomis
pirktų prekių anksčiau pateiktų apskaičiavimai visiškai kitokie. Taikant šį
būdą galima manipuliuoti pelnu, t.y. pirmiausia parduodant prekes už kurias
pati įmonė mokėjo mažiausią kainą (tuo būdu ataskaitinio laikotarpio pelnas
būtų dirbtinai padidintas) arba pirmiausiai parduodant pačiai įmonei
brangiausiai kainavusias prekes (tai būtų daroma siekiant parodyti mažesnį
ataskaitinio laikotarpio pelną, tuo pačiu sumažinant ir pelno mokesčio
sumą).

FIFO. Atsargų įvertinimo metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma,
kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o
kurios liko sandėlyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksčiausiai
pirktų prekių kainos priskiriamos pirmiausiai parduotų prekių savikainai.
Iš to matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusių prekių
savikainai priskiriamos paskutinių pirkinių kainos, nes šiuo atveju daroma
prielaida, kad anksčiausiai pirktos prekės parduodamos (ar atsargos
sunaudojamos) anksčiausiai. Taigi šių anksčiausiai pirktų atsargų
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje paprasčiausiai nelieka. Šis
metodas gali būti taikomas daugelyje skirtingų įmonių, nes dažniausiai
pirmiausiai parduodamos ar sunaudojamos anksčiausiai nupirktos atsargos.

LIFO. Atsargų įvertinimo metodas pagal pirmųjų pirkinių kainas. Šis
metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekės per ataskaitinį
laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje. Šis
metodas remiasi sutartine nuostata, kad parduotų prekių savikainai
priskiriamos vėliausiai piktų prekių kainos, t.y. daroma prielaida, kad
vėliausiai pirktos prekės parduodamos pirmiausiai, o anksčiausiai pirktų
prekių kaina priskiriama atsargų likučio savikainai ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje.Apskaičiuojant parduotų prekių savikainą
vadovaujamasi paskutinių pirkimų kainomis. Šiuo atveju daroma prielaida,
kad pirmiausiai parduodamos vėliausiai nupirktos prekės arba atsargos.

Vidut kainos med. Menesio pab vidurkis ivertinamas vidutine to lpio
atsargu kaina, kuri nustatoma visu menesio pirkimu ir pradiniu likucio
kainu suma padalijus is pirktu ir buvusiu l-pio pradzioj atsargu vnt sk.
Itraukiamos visos kainos ir kartu islygina per l-pi buvusiu kainu
pakitimus.

10.1 Periodinė atsargų apskaita prekybos įmonėse

Kiekvienai įmonei labai svarbu nustatyti, kaip bendrasis pelnas ir
parduotų prekių savikaina susiję su išlaidomis, padarytomis perkant prekes,
atsargas. mažiausiai vieną kartą per metus būtina nustatyti atsargų apimtį
natūriniais prekių vienetais. Kitaip sakant, reikia tas atsargas
inventorizuoti, t.y. suskaičiuoti ir gautis rezultatus palyginti su
buhalterijos informacija. Nors įmonėj inventorizaciją gali atlikti bet
kuriuo momentu, (pvz., įtarus grobstymu už atsargų apsaugą atsakingus
asmenis). Dauguma tai daro ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Inventorizacija susideda iš dalių:

1. visų turimų prekių suskaičiavimas, pasvėrimas ar išmatavimas

2. kiekvienos prekės kainos nustatymas

3. atsargų likučių sumos apskaičiavimas anksčiau gautų duomenų

pagrindu, ir gautą rezultatą palyginimas su buhalterijos

duomenimis.
Likuciams registr yra 3 budai.
Spec sask-atsar padidej ar sumazej. Debete sumaz, kredite padidej. Jei lik
lpio pb < nei lpio pr, tai buvo sunaudota daugiau nei isigyta ir atv.
Atsargu padide ar sumaz sask nenaudojama. Tda lpio pb likuciai surasomi i
finans saskaita, butent jos debete pradiniai lik, o kredite –galutiniai.
I sask irasomi tik A lik pokyciai.

10.2 Nuolatinės atsargų apskaitos vedimas – tai nuolatinis duomenų apie
visas operacijas su kiekviena prekių partija, registravimas buhalterinėse
sąskaitose. Nuolatinės atsargų apskaita pasitvirtina tik apskaitant
nedidelius brangių prekių judėjimus. Atsargu sask debe surasomos visos
gautos vertybes, o kredite islaidos. Privalumai: galima bet kada apsk
parduotu pr verte ir laiku apsk im veiklos fin rezultatus. Taip pat atsargu
dydi, A sumazej del gedimu, netekciu, vagysciu, isvaistymo atv.

11.1 Piniginio turto apskaita

Likvidžiausias yra piniginis turtas ypač reikšmingas kiekvienai įmonei,
nors jo lyginamoji dalis būna labai nedidelė. Norint racionaliai
ūkininkauti pinigai nuolat turi būti apyvartoje. Piniginis turtas
buhalteriniame balanse atvaizduojamas aktyvo dalyje turto daly (aktyve).
Jam skirta balanso turto dalies grupė – gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.
Sąskaitų plane piniginiam turtui apskaityti skirtos 4 sąskaitos:

Nr. 270 pinigų ekvivalentas;

Nr. 271 sąskaitos bankuose;

Nr. 272 kasa;

Nr. 278 perkėlimai.

Pinigų ekvivalento sąskaitoje apskaitomi įvairūs čekiai, obligacijų
kuponai, pašto ženklai, įsigyti loterijos bilietai ir brangiųjų metalų
luitai. Šioje sąskaitoje visada apskaitomi tikrieji pinigų ekvivalentai.
Kiekvienai įmonei labai svarbu sąskaitos. Sąskaitos bankuose ir kasa, juose
apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja įmonė banke ir kasoje įmonė
pinigus gali laikyti ne tik litais, bet ir kuria nors kita valiuta.
. Pagal finansinį pobūdį jis skirstomas į finansinį (piniginį) turtą,
materialųjį turtą ir nematerialųjį turtą. Piniginis turtas skirstomus į
trumpalaikį piniginį turtą ir ilgataikį piniginį tartą. Trumpalaikį
piniginį turtą
sudaro:1.lėšos kasoje ir bankų sąskaitose. Kasoje gali būti laikomi ir
grynųjų pinigų ekvivalentai, t, y. pašto ženklai, transporto talonai ir kt.
2 .terminuoti indėliai. 3.apyvartiniai vertybiniai popieriai. Juos sudaro
trumpam nei vieneriems metams įsigytos valstybės ir įmonių obligacijos,
supirktos nuosavos bei kitų įmonių akcijos, skirtos parduoti, ir kt.
4.skolos įmonei [debetinės skolos. Materialaus pavidalo neturi ir
ilgalaikis finansinis [piniginis] turtas. Tai ilgesniam laikui [daugiau nei
1-riems metams] į kitas įmones įdėti ištekliai. Ilgalaikį piniginį turtą
sudaro įsigytos kitų įmonių akcijos bei obligacijos, kitoms įmonėms
suteiktos ilgalaikes paskolos ir kt.Tokios investicijos teikia įmonei
dividendų,palūkanų ar kitokios formos naudą. Tokiam turtui priskiriamos ir
ilgalaikės pirkėjų bei užsakovų ir kitų debitorių skolos.

11.2 Trumpalaikių skolų įmonei apskaita

Labai svarbi sudedamoji trumpalaikio įmonės turto dalis – trečių asmenų
skolos įmonei. Trumpalaikės skolos įmonėje atvaizduojamos balanso turto
dalies trumpalaikio turto skyriaus per vienerius metus gautinų sumų grupė.
Ta grupė apima tokius straipsnius:

1. pirkėjų įsiskolinimas;

2. kitos gautinos sumos (iš jų pareikalautas, bet ne įmokėtas

kapitalas ir kitos skolos).

Trumpalaikės pirkėjų skolos ne vėliau kaip per einantį po ataskaitinių
finansinių metų ataskaitinį laikotarpį gautinos iš pirkėjų sumos – sudaro
didžiausią per vienerius metus gautinų sumų dalį. Pirkėjų skolos – viena iš
likvidžiausių įmonės turto sudedamųjų dalių – atsiranda, kai įmonė prekes
savo pirkėjams parduoda skolon. Prekes parduodančios įmonės taiko tokią
lengvatą pirkėjams, norėdamos kuo daugiau jų pritraukti. Pirkėjui toks
prekių pirkimas visada labai naudingas, nes iš esmės yra ne kas kita, kaip
be procentinis kreditas: už tokiu būdu nupirktas prekes nereikia sumokėti
nedelsiant, vadinasi sutaupoma pinigų, kuriuos skolinantis iš banko reikėtų
mokėti palūkanas. Už prekybines skolas jokių palūkanų pirkėjas nemoka,
išskyrus tą atvejį, kai prekės perkamos išsimokėtinai.

12. soc draudimas, pajamu apmokestinimas ir DU.
Socialiniu draudimu siekiama apsaugoti žmones nuo socialinės ir ekonominės
rizikos pasekmių. Sod draudima organizuoja valstybinio socialinio draudimo
fondo valdyba „Sodra”, įmokas socialiniam draudimui moka draudėjai (įmonių
arbdaviai) iš savo lešų 30% kiekvienam apdraustajam darbo užmokesčio ir jam
prilygintųpajamų, plius 3 % sveikatos draudimui, kuris nuskaičiuojamas, nuo
darbo užmokesčio,Soc. draudimas t.p, apima: 22,5% pensinis draudimas. 3 %
ligos ir motinystės draudimas, 1,5 %draudimas nuo nedarbo, l % nuo
nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinių ligų.
Pajamų apmokestinimas. Fizinių asmenų pajamų mokestis. 1) Pajamų susijusių
su darbosantykiais apmokestinimo tvarka. Tokios pajamos skirtingai
apmokestinamos pagrindinėje irnepagrindinėje darbovietėje. Iš paj, gautų
pagri darbovietėje, atimami pagr. PNM ir skirtumas apmokestinam 33 % tarifu
. Asmenims neturintiems lengvatų, PNM yra 215 Lt2). autorinių atlyginimų
apmokestinimas. 13 % pajamų mokesčio tarifu.3)Indiv, įmonių ir ūkinių
bendrijų apmokestinimas 24% tarifu.

Įsigijus patentą, už patente nurodytos veiklos pajamas šios įmones ar
fiziniai asmenys pajamų mokesčio nemoka.
Juridinių asmenų pelno mokestis. Pelno mokesčio objektas yra
apmokestinamasis pelnas ir pajamos (apmokestinamos 29 % tarifu). Pajamas
gauna užsienio valstybių įmonės iš LR juridinių asmenų už, suteiktas
rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas (apmokestinama 15%
tarifu) ir už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų
vardais (10% tarifu), t.p. užsienio valstybių įmonės, įregistruotos
lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonine ir gaunančios pajamas iš
LR juridinių asmenų (29% tarifu). Ne pelno organizacijų apmokestinamas
pelnas 5 % tarifu, kūrybinių sąjungų ir jų įmonių, kurios jie mažiau kaip
29 % pajamų panaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams, apmokestinamasis pelnas
5 % tarifu. Ž.ū. produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas ž.ū.
teikiančių specializuotų įmonių apmokestinamasis pelnas 10% tarifu.
Pelno mokesčio mokėjimas vykdomas taip: 05.01 d, nešama į valstybinių
mokesčių inspekciją avansinio pelno ataskaita: 6 mėn. avansinio pelno
ataskaita; nešama visų metų pelno deklaracija. Visi mokesčiai mokami
taupomojoje kasoje įrašius mokesčiu kodus.
Darbo užmokestis ir Soc.draudimas.pajamų apmokestinimas.
DU apskaita mokama kaip:ldarbinė alga 2pagal vienetinius įkainius už
pagamintą produkciją ar atlikto darbo kiekį 3pagal vietiniu įkainius už
atidirbtas valandas 4procentnis nuo realizacijos apimties (budėtojai).
Įmonėje privalo būti vadovo įsakymai apie darbuotojo priėmimą į darbo
sutartis. Įmonėje gali būti vedamos asmens korteles ir asmens sąskaitos
.dabartinis min.-430Lt.DU nustato pačios įmonės, jis apskaitomas 471
sąskaitoje-mokėtini atlyginimai. Ši sąskaita parodo sukaupta DU arba įmonės
skolą darbuotojui.Ši sąskaita turi kreditinį likutines DU priskaičiuojamas
vieną ataskaitinį mėnesio išmokamas kitą mėnesį. Jei dėl tam tikrų
priežasčių pasidaro debeto likutis reikia atidaryti naują sąskaitą-
darbuotojo skolos įmonei-DU galima suskirstyti į 3 dalis: l administarcijos
fin.skyriaus, apsaugos aptarnaujančio person.DU tiesiogiai susijęs su
įmonės veikla,tačiau prie tiesiogiai sukuriamo produkto neprisideda .Todėl
šių sąnaudų negalima įtraukti į gaminio savikainą).2Tiesiogiai dirbančių
gamybos procese darbininkų DU .Jis įeina i tiesiogines gamybos sąnaudas.
Kaupiamos 603 sąsk.
3 pagalbinių gamybos darbininkų DU .Jis priskiriamas prie netiesioginių
gamybos sąnaudų,(604 sąsk,skaiciuoj)Iš DU yra išskaičiuojamas pajamų
mokestis ir l% soc.draudimo lėšų. Pajamų mokestis priklauso nuo to, ar
darbininkas dirbo pagrindiniame ar nepagr. darbovietėje .pajamų mokestis
apskaičiuojamas: l dirbantiems pagrindinėje darbovietėje iš priskaičiuoto
DU atimamas pajamų neapmokestinamas minimumas,kurį patvirtina vyriausybė
.Skirtumas apmokestinamas 33% mokesčių tarifu, įdirbantiems nepagrindinėje
darbovietėje pajamų mokestis skaičiuojamas skirtingu tarifu, priklausomai
nuo DU dydžiu. Jei keičiasi PVM tai keičiasi pajamų mokesčio dydis.

13. im skolu bei isipareigojimu apskaita
Metinėje finansinėje atskaitomybėje įmonės skolos bei įsipareigojimai
atvaizduojami buhalterinio balanso Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų
dalies skyriuje D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Šio balanso skyriaus,
atskiruose straipsniuose pateikiamų rodiklių buhalterinė apskaita vedama
pavyzdinio sąskaitų plano 4-osios klasės sąskaitose, t.y. visi normalūs
sąskaitų likučiai būna įrašyti kredito pusėje. Todėl šios skolos ir
įsipareigojimai dar vadinami kreditoriniais, o tretieji asmenys, kuriems
įmone skolinga pinigų arba prekių, įvardijami kreditoriais.
Skiriami 5 įmonės sąskaitų korespondencijų tipai, – kuriais vadovaujasi
apskaitininkai, atlikdami įrašus įmones įsiskolinimus bei įsipareigojimus
atspindinčiose sąskaitose:
I. Susidarant ilgalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms,
kredituojamos atitinkamos sąskaitų plano grupių Nr 40. Ilgalaikes
finansinės skolos, Nr. 41 Ilgaliakės prekybos skolos, Nr.42 Kilos mokėtinos
sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sąskaitos ir debetuojamos atitinkamos
iš trečiųjų asmenų gauto turto arba jų atliktų paslaugų, dėl kurių atsirado
įmonės įsipareigojimai šiems asmenims, sąskaitos.
II.Susidarius trumpalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms,
kredituojamos atitinkamos sąskaitos iš sąskaitų plano grupių Nr. 44
Trumpalaikes finansinės skolos, Nr.45 Prekybos trumpalaikes skolos bei
Nr.46 avansu gautos sumos ir debetuojamos atitinkamos iš trečiųjų asmenų
gauto turto arba jų atliktų paslaugų , sąskaitos.
III.Šis operacijų tipas ypatingas tuo, kad nefiksuoja jokio turto
pasikeitimo , kuriuo disponuoja įmonė, ar įmonės patirtų sąnaudų sudėtyje.
Čia aptartomis sąskaitų korespondencijomis užregistruojamas ilgalaikių
įmonės skolų bei įsipareigojimų virtimas trumpalaikėmis skolomis ir
įsipareigojimais. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje, apskaitininkai
privalo iškelti tą ilgalaikių įmonės skolų ir įsipareigojimų dalį, kurią
įmonė turės padengti einančiais po ataskaitinių metais, į atitinkamą
sąskaitų grupės Nr.43 Ilgalaikių skolų ir įsipareigojimų einamųjų metų
dalis sąskaitą. Į grupės Nr.43 sąskaitas iškeliamos ne visos skolų bei
įsipareigojimų sumos, o tik trumpalaike tapusi jų dalis. Tokių duomenų
reikia iskeliant debitorinius įsiskolinimus į Abejotinų, skolų sąskaitas
(kur registruojami potencialūs beviltiški skolininkai). Šiuo atveju
svarbiau išskirti ne pačius trečiuosius asmenis, kuriems skolinga įmonė,
bet skolų ir įsipareigojimų sumas.
IV. Šis tipas susijęs su piniginių skolų įmonės kreditoriams padengimu.
Jis buhalterinės apskaitos

sąskaitose registruojamas kredituojant vieną iš piniginio turto (sąskaitų
grupės Nr.27 Pinigai

bankuose ir kasoje) ir debetuojant atitinkamų trumpalaikių piniginių
kreditorinių įsiskolinimų

sąskaitą iš sąskaitų grupės Nr.44 Trumpalaikes finansines skolos , Nr.45
Prekybos skolos, Nr.47

Moketini mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas, Nr.48
Kitos mokėtinos sumos ir

trumpalaikiai įsipareigojimai, Nr.49 Sukauptos sąnaudos.
Išimtiniais atvejais gali būti

debetuojama ir kuri nors ilgalaikių įmonės įsiskolinimų sąskaita, rodant
Jog įmonės ilgalaikė skola

jau padengta.
V. Šis tipas susijęs su įmonės įsipareigojimais patiekti pirkėjui tam
tikras prekes, už kurias jis

apmokėjo iš anksto. Patiekus pirkėjui prekes arba atlikus paslaugas,
sumažėja įmonės

įsiskolinimas jam ir padidėja uždirbtų per ataskaitinį laikotarpį pajamų
suma. Finansinia kreditoriniai įsiskolinimai, gali būti antraeiliai ir
neantraeiliai. Jie skiriami tuo tikslu, kad butų akcentuojami neantraeiliai
įsiskolinimai, kurių padengimo terminui suėjus įmonei gali tekli mokėti
kreditoriams ne tik palukanas, bet ir delspinigius.
14.1 imones sav nuosavybes apskaita.

Netik įmonėje sukauptas turtas tiesiogiai priklauso nuo nuosavybės, bet ir
nuosavybė visada reiškiama konkrečiu turtu. Turtas=Savininkų nuosavyb +
Skolintoji nuosavyb. Nuosavybė kinta kartu kintant turtui. Padidėjus įmonės
turtui būtinai turi padidėti ir savininkų nuosavybė arba įmonės skolos
tretiesiems asmenims, kuriems tas turtas priklauso, įmonės nuosavybė
skirstoma į 2 dalis. Savin nuos ir skol nuos.Labai svarbu nuolat stebėti
kaip kinta įmonės savininku ir skolintosios nuosavybės santykis. Jeigu
įmonė skolinga tretiesiems asmenims daugiau už tos įmonės turto,
priklausančio savininkams, sumą, visada yra reali tokios įmonės bankroto
grėsmė. Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas = Savininku nuosavyb +
Skolintoji nuosavyb + Pajamos – Sąnaudos Pelnas . Įmonėje esančią savininkų
nuosavybę galima laikyti tam tikru įmonėm įsipareigojimu savininkams. Iš
tiesų įmone ne vien įsipareigoja išmokėti kiekvienam savininkui
(akcininkui) dividendų sumą, proporcingą jo turimam įmonėje turtui.

14.2 akcijos ir dividentai.

Vertybinių nuosavybinių popieriai- akcijos. Jos skyrstomos į: l. Pagal
formą a)materialiasias- ši išraiška yra specialūs Šių vertybinių nuosavybės
popierių lakštai, b) nematerialasias- registruojamos įrašais vert. pop.
Sąskaitose, o jų savininkai turi teisę gauti išrašus iš šių sąskaitų, kurie
atitinka materialiasas akcijas. 2.Pagal disponavimo būdą: a) vardines- UAB
akcijos būna tik vardines. Jų lakšte nurodoma, kokios UAB išleista akcija,
jos rūšis, nominali vertė ir asmens, kuriam priklauso ši akcija vardas,
pavardė, asmen. kodas ir adresas. Jei akc savininkas yra juridinis asmuo
(įmonė) nurodomi minėtų rekvizitų atitikmenys. b) pareikštines- šių akcijų
savininkai šiuose vertybinių nuosavybes popierių lakštuose
neidentifikuojami. 3. pagal turimų akc suteikiamas teises nors kai kurios
teise yra bendros visiems akcininkams, ne kiekviena įsigyta akc jos
savininkui suteikia vienodas teises A) paprastosios – suteikia jų
savininkui balso teisę įmonėje: kiekviena akcija-po vieną balsą. Dividendai
šių akcijų savinkams išmokami tik išmokėjus divid priviligijuotasiąs akc
turintiems akcininkams. Jiems divid išmokami pirmiau nei papr akc
savininkams. Vadinasi, suma, skirta paprastųjų akc divid, sumažėja kartais
paprastųjų akc savininkams nebelieka ko skirstytis iš viso,B)
rivilegijuotosios akc – jų savininkui paprastai nesuteikia balso teises,
visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau šių akcijų dividendai būna
stabilūs. Dar prieš išleidžiant šias akcijas nustatoma, kiek proc privil
akc nominaliosios vertės sudarys dividendus .Neretai privilig akc
suteikiama kaupiamųjų dividendu teisėC) Specialiosios akc – priklauso
valstybei arba savivaldybėms ir jų

savininkai naudojasi tam tikromis neturtinėmis teisėmis, kurių neturi kitų
akcijų savin. Kad parduotų kuo daugiau akic įmonės akcijoms suteikia labai
įvairių teisių-D)skirtingų klasių akcijų – kurių savin gali būti suteikta
įvairių teisių ir privilegijų. Kiekvienos klasės akc nominalioji vertė turi
būti vienoda, o jų apskaitai skirtos atskiros E) įmonės darbuotojų akcijas-
jų ikisutarto laiko negalima perleisti ne įmonės darbuotojams. . 4.
Pagal statusą išskirtos a) neišleistos akcijos. Dalį anksčiau išleistu akc
atvirosios AB kartais superka (UAB tai draudžiama) akcijų kursui palaikyti,
kai šis kursas ima smukti b) išleistos c) supirktos savo įmonės akcijos.
Taigi apyvartoje esančių akcijų sk lygus išleistų ir supirktų savo įmones
akcijų skirtumui. 5.Pagal akcijų

apmokėjimą- visos akc už kurias akcijų pasirašymo sutartyje įsipareigojama
sumokėti skirstomos

į: a) apmokėtas b) nepmokėtas, o jos skirstomos į pareikalautas ir
nepareikalautas apmokėti. Jei

pagal akc įsigijimo sutartį už jas dar neturi būti sumokėta, tai
neregistruojamas akcininkų įsiskolinimas.
15. prekybines veiklos apskaita.
Pardavimų apskaita. Duomenis apie prekių pardavimą įmonės gauna iš juridinę
galią turinčių dokumentų, juose turi būti užfiksuoti tam likri rekvizitai.
Prekės perkamos pateikiant užsakymą pardavėjui, pardavėjas norėdamas
greičiau gauti pinigus gali taikyti diskontą (nuolaidą). Užsakant prekes
būtina nurodyti pirkėjo mokėjimo sąlygas. Mokėjimo terminas rinkos šalyse
dažniausiai būna lygus 30d. nuo sąskaitos išrašymo dienos. Pardavus prekes
ir išrašius sąskaitą faktūrą, apskaitininkai turi pažymėti šį faktą
sąskaitose: prekių pardavimas už grynuosius pinigus; prekių pardavimas
skolon.
Tikrai uždirbtomis per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį įmonės pardavimų
pajamomis galima laikyti pardavimų sumą, kuri apskaičiuojama iš bendrosios
pardavimų sumos atėmus pardavimų diskontus ir parduotų prekių grąžinimus
bei nukainojimus.
Pirkimų apskaita. Už pirkimus atsakingi menedžeriai Jau pirkdami prekes,
turi bent apytiksliai įvertinti numatomą grynąjį pelną. Parduotų prekių
savikaina = prekių likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje + per
ataskaitinį laikotarpį įsigytų prekių savikaina-prekių likutis ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje.pirkimai – prekių gražinimai ir nukainojimai –
pirkimų diskontai = grynieji pinigai.
16. PVM ESMĖ IR REALIZACIJA. Pagrindinis netiesioginis mokestis Lietuvoje
yra pridėtinės vertė mokestis.PVM objektas- prekių gamybos,atliekamų darbų
ir teikiamų paslaugų procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė. Pirkimo
PVM – tai mokestis,ūkio subjektai pirkdami prekes ar gaudami paslaugas
sumoka kitiems ūko subjektams ar muitinėms.Pardavimo PVM – tai
mokestis,kurį ūkio subjektai ima iš kitų ūkio subjektų už jiems parduotas
prekes ir paslaugas. PVM atskaita – tai pirkimo PVM už prekes ir paslaugas
susijusias su apmokestinamų prekių gamyba, realizavimu bei apmokestinamųjų
pslaugų teikimu. Sąrašą prekių kurios neapmokestinamos PVM pateikia LR
vyriausybė. Pasinaudodama šia teise valdžia gali reguliuoti pasiulą bei
paklausą rinkoje,keisti vartojimą bei gamybą visuomenei palankia
kryptimi.Neapmokestinamos PVM prekės sudaro tik nedidele dalį, o visos
įmonės PVM mokėtojos,parduodamos prekes privalo surinkti šį mokestį iš
pirkėjų ir mokėti jį į biudžetą.
17.PVM APSKAITA. Apskaičiuojant į biudžetą mokėtiną PVM sumą iš pardavimo
PVM atimama PVM atskaita. Sąrašą prekių kurios neapmokestinamos PVM
pateikia LR vyriausybė.PVM apskaitoma dviejuose sąskaitose:251 antra klasė
gautinas PVM;4701 ketvirta klasė- mokėtinas PVM(ji kredituojama kai
išsiunčiamos prekės,pardavus prekes už grynuosius pinigus).Gautinas PVM
debetuojamas:1)kada įmonėje materialinės vertybės perkamos iš kitų ūkio
subjektų ir PVM suma nurodya atskira eilute PVM sąsk.faktūroje;2)PVM
nurodyta prekių importo deklaracijoje.Gautinas PVM
kredituojamas:1)debetuojant sąsk.4701-„mokėtinas PVM“.Kredituojant negalima
daugiau įrašyti negu ten yra;2)debetuojant atitinkamas
sąskaitas:neatskaitomas PVM(kai įmonė ne PVM mokėtoja),kai tenka
neapmokestinamos parduotoms prekėms;3)debetuojant 27 sąsk.“pinigai“,kai
mokėtojai grąžina dalį PVM atskaitos.“Mokėtinas PVM“
sąsk.debetuojama:1)kada kredituojam 251 sąsk.“gautinas PVM“;2)kredituojant
271 „sąsk. bankuose“ sumokant i biudžetą.Pasibaigus mėnesiui iki sekančio
mėn.15 dienos bendrovė turi pateikti valstybės mokesčių inspekcijai PVM
deklaraciją. Tačiau norint užpildyti PVM deklaracijos skiltis vien lėšų
judejimo 251 sąsk. ir 4701 sąsk. nepakanka. Kadangi valstybei greta PVM
sumos reikia nurodyti nuo kokios vertės mater.vertyb.pirkimų ir pardavimų
ji apskaičiuota. PVM neatskaitomas:iš apskaičiuotos PVM už realizuotas
prekes ir paslugassumos neatskaitoma PVM:1)mokėtojo darbuotojams
maitinti;2)atlyginti natūra mokėtojo darbuotojam už darbą;3) vaikų
darželiams,lopšeliams,reabilitacijos centrams,gyvenamam plotui,poilsio
namams,vasaros stovykloms,skirtoms darbuotojo poreikiams
tenkinti;4)įvairioms pramogoms;5) keleiviniam automobiliam skirtiems vežti
ne daugiau kaip 10 žmonių eksploatuoti,jei eksploatavimas nesusijęs su PVm
apmokestinamu keleivių vežimu.Atrodytų kad valžia galėtų apmokestinti tik
galutiniams vartotojams prekes parduodančias įmones,surinkdama tą pačią PVM
sumą. Tačiau taip nedaroma dėl šių priežasčių:1)prekybos įmonės žino tik
savo ir ankstesnio grandinėje esančio subjekto apskaičiuotą PVM;2)jei tokį
mokestį mokėtų tik paskutinis grandinėje esntis subjektas,sulėtėtų tempai
sumokėjimo į biudžetą.PVM suma mokama pardavėjui atspindima pardavimo-
pirkimo apskaitos dokumentuose.Praktikoje paplitusi supaprastinta pirkimų
PVM registravimo didž.knygos sąskaitose tvarka. Pirmąją korespondencija
registruojamas pirkėjų skolos įmonei bet pardavimo pajamų
padidėjimas.Antrąją-registruojamas mokėtinas į biudžetą pardavimų PVM,taip
pat mokėtinas PVM.Dažnai buhalteriai atlieka vieną sudėtinę sąskaitą. Taip
susitaupo laikas, tačiau dažnai pasitaiko klaidų didž.knygos sąskaitose,be
to nuolat reikia stebėti,kad nebūtų prarasta valdymui reikalinga
informacija. Įmonei patogiau sumokėti į biudžetą tik pardavimo ir pirkimo
PVM sirtumą.Gali būti ir taip kad ne įmonė turės pervesti į biudžetą
mokėtino PVM perviršį,bet biudžetas įsiskolins įmonei.

18.Pajamų pripažinimas ir apskaita.
Kad parduotos produkcijos ar atliktų paslaugų pajamos būtų pripažintos
uždirbtomis turi būti įvykdytos šios sąlygos: 1)turi būti baigti visi
svarbiausi produkcijos gamybos darbai,nes kitaip ji paskritai dar negalėtų
būti laikoma preke;2)tikimybė,kad pirkėjas atsilygins už nupirktas prekes
kitu turtu(dažniausiai pinigais) yra pakankamai didelė.Kitais žodžiais
tariant,tikimybė,kad nebus apmokėta už parduotas prekes,yra
nedidelė;3)pardavėjas pirkėjui turi būti perdavęs visą su produkcija
susijusią riziką-tiek riziką prarasti šią produkciją,tiek su prekės
naudojimu susijusią riziką.4)pardavėjas turi būti pardavęs pirkėjui visą
esamą bei būsimą naudą iš šios produkcijos;5)pardavėjas privalo
nebekontroliuoti parduotos produkcijos,o tikimybė,kad ji bus grąžinta arba
kad ją reikės apildomai apdoroti ir patirti reikšmingų sąnaudų,yra menka
arba jos apskritai nėra;6)pajamos iš paslaugų laikomos uždirbtomis,jeigu
šios paslaugos suteiktos klientui ir tikimybe,kad pardavėjui reikės patirti
papildomas su šių paslaugų teikimu susijusių sąnaudų,yra menka arba jos
nėra.Pajamos pripažįstamos laikantis pajamų ir sąnaudų palyginimo bei
pajamų registravimo bendrųjų apskaitos principų.didžiąją prekybos įmonės
pajamų dalį sudaro pardavimų pajamos,kurioms priskiriamos visos gautos
pinigų sumos,kitoks turtas,taip pat ir pirkęjų įsipareigojimai
sumokėti,susiję su parduotomis per ataskaitinį laikotarpį prekėmis.Kaip
kurie pajamų pripažinimo atvejai. 1.Pardavimo,reikalaujančio atlikti
papildomus darbus (parduotų prekių surinkimas,patikrinimas,instaliavimas ir
pan.),pajamos.Pajamos pripažįstamos tada,kai pirkėjas patvirtina faktą,kad
jam prekės jau perduotos ir atlikti visi papildomi darbai, numatyti
pardavimo-pirkomo faktą liudijančiame dokumente. 2.Pardavimo su garantine
priežiūra pajamos. Pardavimo pajamos registruojamos pardavimo
momentu,taciau to ataskaitinio laikotarpio sąnaudų sąskaita turi būti
suformuotas specialus atidėjimas garantinei priežiūrai.3.Paslaugų
suteikimo(pardavimo)pajamos. Pajamos pripažįstamos atlikus paslaugas arba
realiai įvertinamą jų dalį(kai paslauga teikiama ilgiau nei vieną
ataskaitinį laikotarpį) ir patvirtinus tai dokumentais.4.Pajamos, kai
pirkėjas sumoka už prekes iš anksto.Pajamos pripažįstamos perdavus prekes
pirkejui ir atlikus visus su tuo susijusius papildomus darbus. 5. Pardavimo
išsimokėtinai pajamos,kai rizika neatgauti pinigų už parduotas prekes yra
menka. Pajamos pripazįstamos prekių pardavimo dieną, išskyrus pirkėjo
mokamas palūkanas. Palūkanų pajamos pripažįstamos joms kaupiantis
proporcingai pirkėjoįsiskolinimo likučiui.6.Pardavimo išsimokėtinai
pajamos,kai rizika neatgauti pinigų už parduotas prekes yra gan didelė.
Pajamos laikomos atidėtomis. Jos pripažįstamos dviem būdais. Jei rizika
neatgauti pinigų yra ne itin didelė,taikomas eilinės įmokos būdas,kai su
kekviena eiline įmoka proporcingai dengiama parduotų prekių savikaina ir
registruojamas bendrojo pelno uždirbimas. Jei rizika abai didelė,taikomas
sąnaudų pedengimo būdas,kai gaunamos įmokos pradžioje padengia parduotų
prekių savikainą. Kai savikaina padengiama,visos vėliau gaunamos įmokos
pripažįstamos bendruoju pelnu.7. Pajamų iš ilgalaikių sutarčių vykdymo
pripažinimas. Pajamos gali būti pripažintos uždirbtomis taikant specialius
jų įvertinimo ir pripažinimo uždirbtomis būdus dar nebaigus atlikti viso
užsakymo. 8. Pardavimo prenumeratos būdu pajamos. Pajamos pripažįstamos tik
išsiuntus prekes prenumeratoriams. 9. Pardavimo komiso(konsignacijos)
pagrindu pajamos. Pajamos pripažįstamos tada, kai įmonės pardavėjos –
komitento (konsignanto) tarpininkas ar atstovas-komisionierius
(konsignatorius) perduoda prekes trečiajam asmeniui(pirkėjui),kuris u- jas
sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti. 10. Pardavimo mainais(barterio) į
kitas prekes pajamos. Pajamos pripažįstamos pardavus prekes ir visą su tuo
susijusią riziką pirkėjui. 11. Finansinės veiklos pajamos. Pajamos
pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ir
debitorinio įsiskolinimo susidarymo momentą. 12. Investicinės veiklos
pajamos. Pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant i
pinigų gavimo momentą. 13. Kitos veiklos pajamos. Pajamos pripažįstamos
tada,kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą. 14.
Neįprastinės veiklos, nepriklausančios nuo įmonės valdytojų valios, pajamų-
pagautė. Pajamos pripažįstamos tada,kai gaunama naudos iš
neįprastinės(ypatingosios)veiklos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo
momentą,arba tai užregistruojama.
19.KAI KURIE SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMO ATVEJAI. 1. Parduotų prekių
savikaina(Pirkimo kaina,prekių atsivežimo, jų draudimo bei sandėliavimo
kelyje ir kito išlaidos). Sąnaudos pripažįstamos tik tuomet,kai prekės
parduotos. Tačiau pagal optimalumo principą atsive-imo ir kitos panašios
išlaidos gali būti iškart priskirtos parduotų prekių savikainai,neskirstant
jų tarp parduotų ir dar neparduotų prekių. Ypač tai tinka tokiais
atvejai,kai nėra didelio neparduotų prekių likučių svyravimo.Tada daroma
prielaida, kad apytikriai kiekvieną laikotarpį parduotų prekių savikaina
tenka tokia pat tų prekių atvežimo išlaidų dalis.2.Veiklos
sąnaudos(bendrosios ir administracinės bei pardavimų išlaidos).
Pripažįstamos to paties laikotarpio sąnaudomis iš karto jas patyrus. Tačiau
kartais bendrųjų ir administracinių išlaidų tam tikrą dalį tikslinga
priskirti ir per laikotarpį neparduotoms prekėms,pvz.,jeigu tam tikrą
laikotarpį prekės buvo tik perkamos ir neparduodamos,tada visą bendrųjų ir
adimistracinių išlaidų sumą reikėtų priskirti sandėlyje esančioms
prekėms,bet neįskaičiuoti šių išlaidų į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.
Tačiau tai išimtys. Buhalteriai visuomet turi vadovautis pajamų bei
sąnaudų pripažinimo ir apskaitos duomenų formavimo optimalumo principais.
3. Kitos veiklos sąnaudos; Finansinės veiklos sąnaudos; Investicinės
sanaudos; Pelno mokesčio sanaudos.Sąnaudos pripažįstamos jų patyrimo
momentu,neatsižvelgiant i faktinį pinigų išleidimo ar įmonės įsiskolinimų
atsiradimo laiką. 4. Neįprastinės veiklos sąnaudos – netekimai. Netekimai
laikomi to ataskaitinio laikotarpio, kurį jie nustatyti,sąnaudomis.

21.pelno apskaiciavimas bei paskirstymas.

Uždirbtą pelną skirsto ne savininkų samdomi tarnautojai, o patys
savininkai.
Pelno uždirbimo (nuostolio patyrimo), jo apskaičiavimo ir paskirstymo
ciklas įmonėje:
LAIKAS
Finansinių metų pradžia Finansinių metų pabaiga

Visuotinis akcininkų susirinkimas
Reikia turėti omenyje, kad ne visada ir ne kiekviena įmonė sugeba
ūkininkauti pelningai, ji gali patirti ir nuostolį. Tuo atveju savininkai
turi spręsti ne apie uždirbto pelno paskirstymą, o svarstyti kaip
kompensuoti patirtą nuostolį. Pelno paskirstymas (nuostolio kompensavimas)
– tai savininkų sprendimas, kuriuo jie nurodo įmonės valdytojams kaip turi
būti paskirstytas savininkų įnešto turto uždirbtas pelnas (patirtas
nuostolis). Pelno uždirbimas apskaitoje pasireiškė savininkų nuosavybės
padidėjimu. Pelnas yra ne pats turtas; Pelno rodiklį reikia traktuoti kaip
apribojimą leidžiantį savininkams savo nuožiūra panaudoti tik jiems (bet ne
įmonės tiekėjams ar bankui) turi priklausančią turto dalį (kad savininkai
neišsidalytų daugiau negu uždirbo). Tokio ribojimo būtinai reikia, nes yra
žinoma, kad ataskaitinio susirinkimo dieną pinigų kiekis įmonės kasoje bei
sąskaitoje nebūtinai atitinka pelno, kurį uždirbo įmonės savininkai, dydį.
Kiekviena įmonė gali patirti ir nuostolį, kurio kompensavimo bū(dus ir
sąlygas taip pat turi nustatyti įmonės savininkai. Apskaitininkai
sąskaitose atlikdami įrašus susijusius su uždirbto pelno paskirstymu
(patirto nuostolio padengimu), tik registruoja visuotiniame ataskaitiniame
akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Įmonės vadovai gali tik siūlyti
akcininkų susirinkimui priimti vienokį ar kitokį su nuosavybės klausimais
susijusį sprendimą ir vėliau privalo tą sprendimą įgyvendinti, tačiau teisė
priimti sprendimą priklauso tik savininkams.

Be abejo, savininkai nebūtinai turi išsidalyti kaip dividendus visą per
ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną. Jį atitinkantis turtas gali būti
paliktas įmonėje ir panaudojamas veiklai plėtoti. Tačiau išlieka savininkų
teisė uždirbtą pelną išsidalyti (ar panaudoti kokiems nors kitiems
tikslams) ir ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, jei šis pelnas dar
nepaskirstytas. Tuo tikslu buhalteriniame balanse išskiriama speciali
eilutė – nepaskirstytas pelnas (nuostolis). Prieš akcininkų susirinkimą
joje rodomas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas ir dar nepaskirstytas
pelnas (arba patirtas, bet dar nepadengtas nuostolis). Po susirinkimo,
priklausomai nuo akcininkų sprendimo prie toje eilutėje užregistruotos
sumos pridedamas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas ir savininkų
nepaskirstytas pelnas arba atimamos tam tikra suma jei savininkai
susirinkime nutaria paskirstyti pelno daugiau, negu per tą laikotarpį
uždirbo arba jei įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė nuostolį.

Sąskaitų plane išskiriamos dvi pelno paskirstymo sąskaitų grupės 59- oji
it 69 – oji. Pirmosios iš jų – 59 – osios sąskaitų grupės – sąskaitose
atsispindi visi didinantys skirstytiną pelną arba mažinantys padengtiną
nuostolį, veiksniai.

Tos sąskaitos priskiriamos 5 – tos klasės sąskaitų grupei, teisingo
sąskaitų korespondencijų suvokimo požiūriu, nes skirstytiną pelną (kaip ir
pajamas) didinantys (padengtiną nuostolį mažinantys) veiksniai atspindimi
tų sąskaitų kredituose. Jų negalima laikyti klasikinėmis “pajamų uždirbimo”
sąskaitomis, nes pelnas uždirbamas ne jį skirstant, o gaminant ir
parduodant prekes. Tačiau jei atskirtume pelno paskirstymo procesą nuo
pelno uždirbimo proceso, tai likusį po akcininkų susirinkimo nepaskirstytą
pelną būtų galima laikyti “akcininkų susirinkimo uždirbtu grynu pelnu”.
Tuomet ir tą pelną didinantys veiksniai (pvz. pervedimai iš ankščiau
sudaromų rezervų) gali būti traktuojami kaip savotiškos “pajamos”.

Antrosios, 69 –osios sąskaitų grupės sąskaitose vaizduojamas pelno
paskirstymas (nuostolio padengimas), nes jis sąlyginai prilyginamas to
pelno “sunaudojimui” ir atspindimas šios grupės sąskaitų debetuose (kaip
klasikinėse sąnaudų sąskaitose atspindimas sąnaudų padidejimas).

12.darbo uzm ir soc.draudimas. Pajamu apmokestinimas.
Pajamu apmokestinimas. Fiziniu asm pajamu mokestis. 1)pajamu susijusiu su
darbo santykiais apmokestinimo tvarka. Pajamos skirtingai apmokestinamos
pagr ir nepagr darbovietese. Pagr laikoma ta, kuria pasirenka darbuotojas
ir nurodoma darbo sutartyje. Is pajamu atimamas pagr neap min PNM ir
skirtumas apmokestinamas 33%tarifu. PNM be lengvatu 215lt. lengvatos
teikiamos invalidams, asmenims auginantiems vaikus, zu prod gaminancioms
im.2)autoriniu atlyg apmokestinimas. Atlyginimas uz kuryb darbus
apmokestinamas 13%tarifu. 3)individualiu im ir uk bendriju apmok. Ukines
veiklos pajamos nustatomos is iplauku atskaicius islaidas toms iplaukoms
gauti. Pajamos apmokestinamos 24%tarifu. Isigijus patenta uz jame nurodytos
veiklos pajamas pajamu mokestis nemokamas.
Juridiniu asm pelno mokestis.
Objektas-apmokestinamasis pelnas ir pajamos 29%tarifu. Juridiniu asm pelno
mokescio istatyme mokescio tarifai procentiniai-proporciniai. Nepelno org
pelnas apmokestinamas 5%tarifu, zu prod ir paslaugas teikianciu spec imoniu
pelnas apmokestinamas 10%tarifu.
Darbo uzm ir soc draudimas. Pajamu apmokestinimas.darbo uzmokescio apskaita
mokama kaip:1)darbine alga2)pagal vienetinius ikainius uz pagaminta prod ar
atlikto darbo kieki3)pagal vnt ikainius uz atidirbtas val4)proc nuo
realizacijos apimties. Min DU 430lt. DU nustato pacios im, jis apskaitomas
471 sask moketini atlyginimai. Saskaita parodo sukaupta DU arba im skola
darbuotojui. DU skirstomas i 3 dalis:1)administracijos(fin skyriaus,
apsaugos, aptarnaujancio personalo. DU tiesiogiai susijes su im veikla, bet
prie tiesiog sukuriamo produkto neprisideda, todel siu san negalima
itraukti i gaminio savikaina)2)tiesiogiai dirbanciu gamybos procese darb
DU(ieina i tiesiog gamybos san)3)pagalbiniu gamybos darb DU(prisk prie
netiesiog gamybos san). Is DU isskaiciuoj pajamu mokestis ir 1% soc
draudimo lesu. Pajamu mok priklauso nuo to, ar naudojamos sisteminiu
registru formos:kontokorentine, saldine, daugiaskilte. Saldine patogesne uz
kontokorentine jei nuolat reik info apie sask likucius. Daugiaskilte tada,
kai norima isskirti pap apskaitos objekto pozymius sask viduje.
13.imones skolu bei isipareigojimu apskaita.
Im svarbu laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, ivykdyti kt
isipareigojimus tretiems asmenims. Kuo didesnes skolos, tuo sunkiau tokia
imone pasitikima. Met fin atsk‘je imones skolos ir isipareig vaizduojami
balanso savininku nuos ir isipareig dalies skyriujeD. Moketinos sumos ir
isipareig. Visi normalus sask likuciai buna irasyti kredito puseje, todel
skolos ir isipareig ir vadinami kreditoriniais, o tretieji asmenys-
kreditoriais. Skiriami 5 sask korespondencijos tipai, kuriais vadovaujantis
atliekami irasai apie im skolas ir isipareigojimus. 1)susidarant ilg im
isipareig ir skoloms, kredituojamos atitinkamos sask plano grupiu(ilg fin
skolos, ilg prekyb skolos, kt moketinos sumos ir ilg isipareig)saskaitos ir
debetuojamos atitinkamos is treciuju asm gauto turto ar atliktu paslaugu
saskaitos.2)susidarius trump im isipareig ir skoloms, kredituojamos
atitinkamos sask(trump fin skolos, trump prek skolos, avansu gautos
sumos)saskaitos ir debetuojamos atitinkamos treciuju asmenu
saskaitos.3)nefixuojamas joks turto pasikeitimas. Uzregistruojamas ilg
imones skolu ir isipareig virtimas trump skolomis ir isipareig.. kiekv fin
metu pb, privaloma iskelti ta ilg imones skolu ir isipareig dali, kuria im
tures padengti einanciais po atask metu metais i atitink sask grupes ilg
skolu ir isipareig einamuju metu dalis saskaita. Iskeliamos ne visos sumos,
o tik trumpalaike tapusi dalis.4)piniginiu skolu imones kreditoriams
padengimas. Registruojamas kredituojant viena is piniginio turto(pin banke,
kasoje) ir debetuojant atitink trump piniginiu kreditoriniu isiskolinimu
sask(trumop fin skolos, prekybos skolos, moketini mok atlyg ir soc
draudimas, kt moketinos sumos ir trump isipareig, sukauptos san)
5)imones isipareig pateikti pirkejui tas prekes, uz kurias jis jau sumokejo
is anksto. Patiekus pirkejui prekes ar paslaugas, sumazeja im isiskol jam
ir padideja uzdirbtu per atask l-pi pajamu suma. Fin kreditoriniai
isipareig gali buti antraeiliai ir neantraeiliai. Skiriami tuo tikslu, akd
butu akcentuojami ne2eiliai isiskol, kuriu padengimo terinui suejus imonei
gali tekti moketi ne tik palukanas bet ir delspinigius.
14.imones savininku nuosavybes apskaita. Akcijos ir dividentai.
Kiekv im turtas turi tureti savininka. Gali priklausyti paciai
im(savininkui), bet gali buti ir taip, kad dalis turto prikl savininkui, o
dalis-skolintojams(kreditoriams,im klientams). Turtas=sav nuos+skol nuos.
Nuos kinta kartu su turtu. Padidejus im turtui butinai turi padideti ir sav
nuos arba im skolos tretiems asm kuriems tas turtas prikl. Nuos skirstoma i
2 dalis:1)dali turto i im inesa ar uzdirba imonei veikiant jos sav-sav
nuos.2)jei sav inesto turto neuztenka veiklai vykdyti, surandami pap
reikalingo turto saltiniai-skol nuos. Svarbu stebeti kaip kinta im sav ir
skol nuos santykis. Jei im skolinga 3iems asm daugiau uz im turto,
priklausancio im savininkui suma, reali bankroto gresme.
Ilg turt+trump turt=sav nuos+skol nuos+paj-san+pelnas
Im isipareig ismoketi kiekvienam savininkui(akcininkui) dividentu suma,
proporc jo turimam imoneje turtui. Sav bet kada gali parduoti jam
priklausancias akcijas. Akcijos-vertybiniai nuos popieriai.
Skirstomos:pagal forma a)materialiasias(spec popieriu lakstai)
b)nemater(registruojamos irasais ver pop saskaitose). Pagal disponavimo
buda a)vardines(UAB tik vardines) b)pareikstines(neidentifikuoj sav) pagal
turimu akciju suteikiamas teises a)paprastos(suteikia sav balso teise akc
susirinkime, div ismokami tik ismokejus div privil akcijas turintiems)
b)privilegijuotos(nesuteikia sav balso teises, bet div buna stabilus, dar
pries akciju isleidima nustatoma div dydis, suteikiama kaup div teise) c
)spec akcijos(prikl vals ar savivald, savininkai naudojasi neturtinemis
teisemis) d)skirtingu klasiu akcijos (sav suteikiama iv teisiu ir
privilegiju e)im dar akcijos(ju iki tam tikro laiko negalima perleist ne im
darb) pagal statusa a)neisleistos b)isleistos c)supirktos savo im akcijos.
Pagal akciju apmokejima a)apmoketos b)neapmoketos, kurios skirstomos i
pareikalautas ir nepareikalaustas apmoketi.
15.prekybines veiklos apskaita.
Pardavimo apskaita.
Rodiklis, nuo kurio pradedama kiekv im veiklos analize-pardavimo apimtis.
Jei dideja pard apimtis, vadinasi prekes yra pripazystamos rinkoje, jas
perka. Yra daug prekiu pardavimo budu: pardavimai issimoketinai,
konsignaciniai, komisiniai pardavimai prenumeratos budu. Duomenis apie
prekiu pard imones gauna is juridine galia turinciu doku, kuriuose4 turi
buti uzfix tam tikri rekvizitai. Prekes perkamos pateikiant uzsakyma
pardavejui, pardavejas noredamas greiciau gauti pinigus gali taikyti
diskontus. Uzsakant prekes butina nurodyti mokejimo salygas. Mokejimo
terminas dazniausiai lygus 30dienu nuo sask israsymo dienos. Pardavus
prekes ir israsius sask faktura reik pazymeti si fakta saskaitose: prekiu
pardavimas uz grynus pin;prekiu pardavimas skolon. Tikrai uzdirbtoms per
atask l-pi imones pardavimu pajamomis galima laikyti pardavimu suma, kuri
apsk is bendros pard sumos atemus pard diskontus ir parduotu prekiu
grazinimus ir nukainojimus.
Pirkimu apskaita.
Uz pirkimus atsakingi menedzeriai, jau pirkdami prekes turi bent
apytiksliai ivertinti numatoma grynaji pelna. Parduotu prekiu
savikaina=prekiu likutis atask l-pio pr+per atask l-pi isigytu prekiu
savikaina-prekiu likutis atask l-pio pb. Pirkimai-prekiu grazinimai ir
nukainojimai-pirkimu diskontai=grynieji pinigai.
Kai pirkejas sumoka uz prekes grynais pinigais, ju pirkimo momentu,
apskaitininkas tai registruoja kaip im piniginio turto sumazejima bei
pirkinio islaidu padidejima – D pirkimas, K pinigai. Taciau dazniausiai
pirkdamos prekes im atsiskaito su tiekejais ne grynais, o per banka
israsydamos spec dokumenta-mokejimo pavedima. Tuomet D pirkimas, K skolos
tiekejams.

Leave a Comment