APSKAITA
1.Apskaitos informacija ir jos vartotojai Apskaitos informacija yra iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia finansinės, duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ūkiniai vienetai –
įmonės, jų valdymo procese, arba kurie potencialiai ir ateityje gali būti naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams.
Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuo kitų įmonių ir savininkų.
Visose laisvos rinkos šalyse labai paplitęs teiginys, jog apskaita yra verslo kalba. Tai teisinga nuostata, nes neturėdami duomenų apie verslo sėkmę ar turtą, kuriuo disponuoja įmonė, tos įmonės darbuotojai paprasčiausiai negalėtų susikalbėti.
Įmonės vadovai neįstengtų susišnekėti su savininkais bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais, tiekėjais. Juk įmonės steigiamos tam kad uždirbtų pelną ir didintų savininkų turtą, išreiškiamą pinigais.
Įvairūs specialistai puikiausiai gali susikalbėti universalia apskaitos kalba, viską išreiškiančia visuotiniu pinigų matu. Šio mato pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie įmonės turtą, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvumą – juk įmonės veiklos procese turto nuolat turi daugėti, nebent dalį jo išsidalintų savininkai, arba įmonė nuolatos patirtų nuostolius.
Ne tik pati apskaitos informacija bet ir jos vartotojai pasižymi gausa ir įvairove. Tai natūralus reiškinys, nes apskaita turi būti vykdoma kiekvienoj įmonėj, be to įvairiais tikslais. Neformaliai veikiančiose įmonėse ir apskaita vedama tvarkingai. Tikrai sunku būtų rasti ilgesnį laiką sėkmingai dirbančią įmonę, kurios valdytojai nesiorientuotų kokiu turtu disponuoja ir kaip jis naudojamas. Konkurentai, turintys kokybišką apskaitos informaciją anksčiau ar vėliau nukonkuruotų tokią įmonę. Kalbant apie apskaitos informaciją, skiriami apskaitos informacijos ir finansinės atskaitomybės vartotojai.
Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai suinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš jų įmonės savininkai (AB-se –
akcininkai). Verslo nesėkmės atveju jie rizikuoja prarasti visą investuotą į įmonę turtą, todėl nuolat turi domėtis ne tik įmonės veiklos pelningumu, bet ir turto, kuriuo disponuoja įmonė, suma, taip pat kam priklauso šis turtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia vadovaudamasis apskaitos informacija, akcininkai priima sprendimą parduoti arba neparduoti turimas akcijas, o potencialūs savininkai sprendžia ar verta įsigyti šių arba įmonės išleistų naujų akcijų.
Svarbiausias duomenų šaltinis, kuriuo apsispręsdami vadovaujasi akcininkai, yra metinė finansinė atskaitomybė. Remdamiesi ja savininkai numato ir verslo plėtojimo politiką. Sprendžiant ar įmonės administracija per ataskaitinį laikotarpį gerai vykdė savo pareigas ir tuo pagrindu renka įmonės vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Metinės finansinės atskaitomybės parengimo akcininkams teisingumą turi patvirtinti jų samdytas auditorius, o pati atskaitomybė parengiama taip, kad joje būtų pakankamai informacijos minėtiems klausimams spręsti, bet drauge nebūtų išduodamos įmonės komercinės paslaptys.
Ne visa apskaitos informacija prieinama įmonės savininkams. Jiems pateikiami duomenys, kurių reikia minėtiems sprendimams priimti (šią teisę jiems garantuoja įstatymai). Tačiau paprastai jiems nebūna prieinama informacija, atskleidžianti įmonės komercines paslaptis, pvz. Įmonės tiekėjų ar pirkėjų sąrašai, ypač su perkamu ar parduodamu vertybių kainomis. Tai suprantama, nes priešingu atveju konkuruojančių įmonių savininkai nusipirkę konkurentų įmonės išleistų akcijų, galėtų sužinoti visas jų komercines paslaptis.
Apskaitos informacijos vartotojai
1.Tiesiogiai suinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai:
a)Esantys ir potencialūs įmonės savininkai, b)Įmonės administracija ir valdytojai, c)Įmonės darbuotojai.
2.Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai:
a)Esantys ir potencialūs kreditoriai, b)Esantys ir potencialūs tiekėjai, c)Esantys ir potencialūs pirkėjai.
3.Įvairios valdžios institucijos:
a)Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai, b)Valstybinės statistikos institucijos, c)Regioninės valdžios institucijos, d)Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.
4.Kiti vartotojai:
a)Vertybinių popierių komisija ir makleriai, b)Konkurentai, c)Finansiniai ekspertai ir patarėjai, d)Įvairūs kiti vartotojai.
2.Bendrieji apskaitos principai
Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos kiekvienos laisvosios rinkos šalies konceptualios taisyklės.
Principai:
– įmonės principas. Reikalauja, kad savininko ar savininkų investuotas į įmonę turtas apskaitoje būtų atskirtas nuo jų asmeninio turto.
– įmonės tęsiamos veiklos principas. Jis reikalauja apskaitoje daryti prielaidą, jog įmonės veikla trunka neribotą laiką, bet neina bankroto link ar nėra kokios kitokios priežasties dėl kurios reikėtų nutraukti veiklą.
– periodiškumo principas. Tęsiamos veiklos principas labai susijęs su periodiškumo principu, kitaip sakant su sąlyginiu šios veiklos skirstymu į tam tikrus laikotarpius, kurių pabaigoje pateikiama ataskaitinė informacija apie įmonės turimą turtą bei pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį taip pat apie uždirbtas pajamas ir sąnaudas, patirtas uždirbant.
Apskaitos pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkai labai apdairiai keistų apskaitos metodiką.
– atsargumo, apdairumo principas. Tas principas reikalauja, kad apskaitininkai labai atsargiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus.
Tai itin svarbu AB kai yra ne vienas savininkas, administracija, siekdama palankių vadovų perrinkimų rezultatų dažnai pagražinti tikrąją padėtį.
Įmonės administracija kartais linkusi įrodyti savininkams, kad susiklosčiusią nepalankią finansinę padėtį geriausiai galima pataisyti išleidus naujų akcijų. Tuo tikslu naujuosius akcininkus pirmiausia reikia įtikinti, jog įmonės veikla bent jau pakenčiama.
– piniginio įkainojimo principas. Jis reiškia, kad visas įmonės turtas, taip pat jos veiklos rezultatai apskaitoje ir bendrojoje finansinėje atskaitomybėje turi būti atspindėti, įkainuoti pinigai. Viskas išreiškiama piniginiais vienetais.
– kaupimo principas. Tai vienas svarbiausių konceptualių rinkos nuostatų.
Jis reikalauja, kad ūkiniai faktai apskaitoje būtų fiksuojami jau įvykę:
uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išmokėjimo.
– palyginimo principas. Reikalauja, kad kaupimo principu apskaičiuotos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų palygintos su šias pajamas uždirbant patirtomis sąnaudomis.
– neutralumo pr. Objektyvumo, nesaliskum- apsk turi pateikt teisinga info.
Ji turi buti neprikl nuo info vartotoju isankstinio nusiteik kuris gali padaryt itak ju priimt sprendim.
– optimalumo princ. Racionalumo. Apskait tvarkymo san turi buti ne dides uz nauda kuri gaunama panaudojus apsk info. Del to reik nuolat rupinti kad apsk teiktu reikiama info be pernelyg dideliu sanaudu.
3.1 Fundamentinė apskaitos lygybė
Ekonominiais ištekliais laikysime visas verslui reikalingas materialias ir nematerialias sąlygas nuosavybės teise įmonės savininkams priklausanti ekonominių išteklių dalis – turtas.
Turtas yra turtas, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, kiek turi savininkų.
Apskaitininkai visuomet stebi ne tik kaip keičiasi pats turtas, bet ir kaip kinta jo priklausomybė. Tai išreiškiama fundamentine apskaitos lygybe:
Turtas = Nuosavybė
Turtas = akcininkų nuosavybė + skolintojų nuosavybė
T=T saltiniai, kapitalas, nuosavybe, isipareig. T salt ir kap atskleidzia rysi tarp im priklaus T ir jo isigijimo saltiniu. Bendra T verte visada =
jam isigyti panaudotu istekl sumai. Nuosav israiska parodo = tarp im T
bendros vertes ir finan interesu i si T sumos. Isipar atskleidz = tarp im T
vertes ir jos finan isip sumos. T- im turimi ekon istekliai, teikiantys nauda ir turintys pin verte kuria galim nusta. T apskaitoj priskiriami istekliai privlo: teikti im nauda ateity ir tureti patikima pinigine verte.
T svarbus veiks pajam bei pelnui gaut, dar vad aktyvais. Desinej = pusej dvi skirt dalys: imones skolos ir im savini kapit (NK). T=Kap+Skolos.
Skolos(skol kap) vad pasyva. Tada A=P-Kap. Kap ir skolu santykis sudaro finansu struktura. Kap dydis- svarbus rodik kuris per ataskait l-pi paikeicia. Pokycius salygoja: pajamos, sanaudos joms uzdirbt=
pelnas(nuost). Savin idejimai i im, savin paimtas T. Pas ir san pasireisk uk veiklos metu ir nulemia fin veik rez-pelna(nuost). Idej ir paimt t rodo, kad prireikus im turimas kap papildomas naujais savin inasais ar im $ bei kt T isleidziami suteikiant savininkams. Veiksnai turi itak ir T dydziui, kuris l-pio pa= kap pb+paj pb-san pb+idejim – paem+skol pb.
Pelno uždirbimo įtaka fundamentinei apskaitos lygybei
Uždirbamo pelno ir turto pasikeitimo reiškinys, pasireiškia tada, kai pajamų uždirbimas sutampa su sąnaudų, su pinigų ar kito turto išleidimu.
pvz.: nedidelėje krautuvėlėje prekės kreditu neparduodamos ir kuri neturi savo patalpų ar kito ilgalaikio turto, bet jas nuomoja kiekvieną mėnesį mokėdama nuomos mokestį. Tokiu atveju norint apskaičiuoti savininko nuosavybės padidėjimą pakanka nustatyti kiek per ataskaitinį laikotarpį padidėjo įmonės turtas.
3.2 Sąskaitos
Kiekviena ūkinė operacija turi atsispindėti balanse. Tačiau po kiekvienos ūkinės operacijos, kurių didelėse įmonėse per dieną būna labai daug užpildyti naują balansą praktiškai neįmanoma. Be to atvaizduojant operaciją balanse būtų labai sunku stebėti materialinių vertybių pinigų ir kitų aktyvų ir pasyvų judėjimą. Todėl visų rūšių ūkinėms finansinėms operacijoms atvaizduoti naudojamos sąskaitos daugelyje pasaulio šalių remiantis dvejybinio įrašo sistema įprasta vieną sąskaitos pusę (kairę) vadinti debetu, o kitą kreditu.
Mokymo tikslams dažniausia vartojama sąskaitos išraiškos forma T, atitinkanti lietuvišką T raidę, vadinama lėktuvėliu. Schematiškai atrodo taip:
Sąskaitos pavadinimas
Kairė debeto dešinė kredito pusė pusė
Kaip žinoma balansas dalijamas į dvi dalis: aktyvą, kuriame atvaizduojama visų rūšių turto būklė ir pasyvą, kuriame atvaizduojama tam tikros datos įsiskolinimų ir savininko nuosavybės būklę. Atsižvelgiant į tai, visos sąskaitos skirstomos į aktyvines ir pasyvines.
Sąskaitos kuriose apskaitomas įmonės turtas ir jo judėjimas, vadinamos aktyvinėmis. Sąskaitos, kuriose apskaitomi įmonės įsiskolinimai ir nuosavybė (kapitalas) vadinamos pasyvinėmis.
Debetas ir kreditas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose turi skirtingą reikšmę:
-aktyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos nulemiančios įmonės turto padidėjimą;
-aktyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos nulemiančios įmonės turto sumažėjimą;
-pasyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos nulemiančios įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės padidėjimą;
-pasyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos nulemiančios įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės sumažėjimą;
-aktyvinės sąskaitos gali turėti tik debetinį saldo (likutį), o pasyvinės –
kreditinį;
-visų debetinių likučių (saldo) suma aktyvinėse sąskaitose lygi visų kreditinių likučių sumai pasyvinėse sąskaitose.
Ūkines operacijas atvaizduojant sąskaitose susidaro tam tikras sąskaitų tarpusavio ryšys. Sąskaitų tarpusavio ryšys vadinamas sąskaitų korespondencija, o sąskaitos tarp kurių toks ryšys susidaro –
koresponduojančiomis. Sąskaitų korespondencija atvaizduojama buhalterinio įrašo pavidalu. Buhalterinis įrašas nurodo debetuojamos ir kredituojamos sąskaitų, kuriose atvaizduojama ūkinė operacija, pavadinimą ir operacijos sumą. Korespondencija galima suskirst i 4 tipus: I debetuojama aktyvine sask ir kredi aktyv sask, pvz D atsiskait sask, K pirkeju skol, kas reiskia akd i atsisk sask gauti $ is pirk sumokant skolas. II debetuoj pasyv sask ir kredituojama pasyv sask. Pvz D rezervai, K istatinis kap ty is rezervu padidintas istat kap. III debetuoj aktyvine sask ir kred pasyv sask,pvz D
medz, K skol tiek ty is tiek isigyt medz, bet dar nesumoketa. IV debet pasyv sask ir kred aktyv sask, pvz D soc dr skolos K- atsisk sask, ty atsisk saskaita sumoketa skola uz darb soc dr.
Įrašant iš balanso likučius atidaromos sąskaitos, kuriose vėliau registruojamos tam tikro laikotarpio ūkinės operacijos. Tokios sąskaitos vadinamos sintetinėmis. Tačiau informacija, kurią teikia sintetinės sąskaitos dažnai yra nepakankama. Įmonės veiklai valdyti ir kontroliuoti.
Todėl dar yra naudojamos analitinės sąskaitos. Tos sąskaitos skirtos sintetinėms išplėsti, joms detalizuoti.
Sintetinė apskaita ir analitinė apskaita yra tiesiogiai tarpusavyje susietos ir kiekviena iš jų atlieka tam tikras funkcijas, todėl sintetinė apskaita be analitinės apskaitos neįmanoma, o pastaroji dažnai būna suskaidyta ir neduoda ūkinio proceso visapusiško vaizdo.
Sintetinių ir analitinių sąskaitų tarpusavio ryšys techniškai pasireiškia tuo, kad:
-analitinių sąskaitų saldo atvaizduojamas toje pat sąskaitos pusėje, kurioje tas saldo parodytas atitinkamoje sintetinės sąskaitos pusėje;
-operacijos, kurios rašomos į kurios nors sintetinės sąskaitos debetą ar kreditą rašomos taip pat į atitinkamos analitinės sąskaitos debetą ar kreditą;
-kiekvienos aktyvinės ar pasyvinės sintetinės sąskaitos saldo ir apyvartos visada yra lygios analitinių sąskaitų, atidaromos savajai sintetinei sąskaitai detalizuoti, saldo ir apyvartų sumoms.
4. Dvejybinis įrašas
Dvejybinio įrašo esmė yra ta, kad kiekviena įvykusi ūkinė operacija atvaizduojama tokia pat suma skirtingų sąskaitų debete ir kredite.
Dabar dvejybinis įrašas dažniausiai traktuojamas kaip sistema, kurioje kiekviena operacija įrašoma į dvi sąskaitas, nepakartojant, o norint pabrėžti kiekvienos ūkinės operacijos dvejopą traktavimą. Pateikiama daug pavyzdžių kaip kiekviena ūkinė operacija gali būti nagrinėjama skirtingais požiūriais. Pvz., tokia operacija: jei aš nusiperku automobilį už 5000$
įvyksta du dalykai, t.y. aš įsigyju automobilį ir prarandu 5000$, o žmogus, pardavęs automobilį patiria atvirkštinį dalyką. Taigi, kiekviena ūkinė operacija turi du aspektus ir dvigubo įrašo sistema fiksuoja juos abu.
5.1. Sąskaitų planas
Kad būtų lengviau orientuotis sąskaitų nomenklatūroje (jų sąraše) sąskaitų plano struktūra, parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe.
Pirmoje ir antroje klasėse sujungtas visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė, pirmoje klasėje materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas. Trečios ir ketvirtos klasių sąskaitose parodoma, kam priklauso turtas, jose atspindima savininkų nuosavybė, įmonės skolos ir įsipareigojimai visiems tretiesiems asmenims. Penktoje klasėje fiksuojamos visos per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, o šeštojoje – šias pajamas uždirbant patirtos sąnaudos.
Vidinės (menedžmento) apskaitos vedimo metodiką ir tvarką pasirenka įmonė.
Ši apskaita dėl kiekvienos įmonės veiklos specifikos yra labai individuali.
Todėl įmonės pačios turi pasirinkti ir parengti vidinės apskaitos sąskaitų planą. Tam reikalui skirtos septintoji, aštuntoji ir devintoji pavyzdinio sąskaitų plano klasės, kurių valdžia nereglamentavo, paliko užpildyti jas įmonės nuožiūra vidinės (menedžmento) apskaitos tikslais. Yra dar nulinės klasės sąskaitos, dar vadinama specialiomis sąskaitomis, pvz. įmonė turinti didelius sandėlius už tam tikrą mokestį priima saugoti kitos įmonės materialines vertybes. Tokio turto, be abejo, nėra jokio pagrindo atspindėti įmonės balanse (todėl minėtos sąskaitos ir apjungtos nulinėje klasėje), nes jis nepereina įmonės nuosavybėn ir neatsiranda koks nors saugojančios įmonės įsipareigojimas, išskyrus už tam tikrą mokestį suteikti kitai įmonei plotą prekėms saugoti.
5.2 T ir nuosav klasifikav.
Turtas. Trump finan turtas: lesos kasoj ir banke, termin indel, apyvartiniai VP, skolos imonei (debetines, pirkeju, vekseliai ir cekiai)
Trump mater turtas. Atsargos(prekes skirtos perparduot, gatva prod, nebaigta gamyb, zaliav, medz).
Llgal mater turtas. Tai nekiln, kiln turtas.
Nemat turtas. Tai patentai licencijos prestizas.
Ilgal fin turtas. Tai akcijos, oblig, ilgal paskolos.
Nuoavybe. Nuosav kapit. Kapitalas (valsttybinis, akcinis, …), rezervai (perkainojimo, sudaryti is pelno), pelnas ar nuostol, kapit dotacijos ir subsidijos (gautos ir gautinos), atidejimai(mokesciams, isl padengimui).
Skolinta skap. Ilgalaikes skolos (finansi, prekybos, pinigines garantijos, sukauptos sanaudos), trumpal skolos (ilgal skolu einamuju metu dalis, trump fin skolos, prekybos skolos, gauti avansai p sutartis, skolos darbo mokejimui ir sodrai, moketini mokesciai, moketinos sumos is pelno paskirstymo, sukauptos san, ateinanciu l-piu paj).
6. 1.Apskaitos proceso nuoseklumas
Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas darbas, turi būti atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kaip ir kiekvienoj kitoj srity čia reikia laikytis tam tikrų kitų nuostatų. Kiekvienas apskaitos principas turi būti įgyvendintas, kitaip jis prarastų prasmę. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir perskaičiuoti įmonės veiklos duomenis, kad būtų patenkinti apskaitos duomenų vartotojų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo informaciją iš anksto nustatytu laiku, pasidarė būtina įvesti tam tikrą tvarką. Jos labai svarbu laikytis visoje buhalterinės apskaitos duomenų formavimo stadijose.
Apskaitos duomenų registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose.
Apskaitos duomenų registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose – nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės vadinama buhalterinės apskaitos organizavimu. Ūkines operacijas apskaitoje fiksuoti galima tik remiantis atitinkamais pirminiais apskaitos dokumentais. Pirminiams dokumentams privalomi tam tikri rekvizitai (rodikliai) be kurių tie dokumentai negalioja kitaip sakant neturi juridinės galios, todėl juose užfiksuoti duomenų pagrindu negalima daryti jokių įrašų apskaitos knygose. Kiekvienam apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia tokie rekvizitai:
1. Įmonės surašiusios dokumentą pavadinimas;
2. Apskaitos dokumento pavadinimas;
3. Dokumento surašymo data;
4. Ūkinės operacijos turinys;
5. Ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška;
6. Ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška;
7. Asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą apiforminimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai.
Tik remdamiesi išvardytais rekvizitais, turinčiais dokumentais apskaitininkai gali registruoti buhalterinėse knygose, tai pasakytinos tiek apie iš trečių asmenų gautus, tiek apie pačios įmonės išrašytus dokumentus.
6.2 Apsk reglamentacija. .Norėdami įgyvendinti svarbiausią apskaitos darbuotojų pareigą, atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kad šią informaciją teisingai suvoktų visi jos vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautinių Apskaitos standartų nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybių profesionalių apskaitininkų organizacijų atstovus.
Pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį standartus galima suskirstyti į grupes:
– metodologiniai standartai,
– metinės finansinės atskaitomybės turinį ir formą,
– reglamentuojantys standartai,
– susivienijimų ir jų struktūrinių padalinių veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai,
– pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje standartai,
– įvairių veiklos rūšių standartai,
– apskaitos hiperinfliacijos sąlygomis standartai,
– standartai skirti socialinės politikos ir vyriausybės pagalbos klausimams,
– finansinių institucijų veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai.
ES valstybių apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais apskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reikšmingu dokumentu – ES
direktyvomis, reglamentuo-jančiomis buhalterinės apskaitos vedimo klausimus tų šalių įmonėse.
LR įmonėms itin reikšmingas norminis aktas yra LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, kurį 1997 06 18d. priėmė LR Aukščiausioji taryba.
7. apskaitos registrai bei pateis dokumentai.
Registr klas p poz: isvaizda(korteles lapai knyg zurnal), irasu pob(chronol, sistemin, kombinuoti), duomenu detalumo rusi( sintet, analitiniai, mistus), struktura(dvipus, vienpusiai, daugiaskilciai, likutiniai, sachmagttiniai). Apsk formu esme-buh apsk forma tai apsk registru naudojimu sist, nuo kurios prikl apsk irasu nuoseklumas ir budai.
Skiriasi pozymiais: naudojimo registru sk, turiniu ir forma. Iraso apskaitos registruose nuoseklumu ir technika. Taip pat mechanizmo priemoniu panaud laipsniu apsk ir skaiciavimo darbuose. Apsk regist naudoj del gresmes iskraipyti finansines atskaitom duomenis.
BZ – atlieka f-ja, kokios, kada ir kokiu nuoseklumu iviko oper. Duom turi buti kaupiami p ivykdymo eioiskuma. Forma prikl nuo imones, sudaro kelios skiltys: data, turinys, debetas, kreditas, perkelimo pazyma, kurioj rasomas sask, i kuria perkelti duom, numeris. Suregistravus oper reikia parengti finan atskaitomybe. Jos sudarymui duom reik kaupti saskaitose. Jose naudojamos sisteminiu registru formos: kontokorentine, saldine, daugiaskilte. Saldine patogesne uz kont tuo atv, jei nuolat reikal info apie likucius. Daugiaskil-
kai norim isskirti papild apsk objekto poz saskaitos viduje. Visos sask sujungiamos viename registre – Didz kn, kuri atspindi uk veikla. Norint ivertinti veiklos pelninguma sudarom pelno atask, o nustatyt kokiu turtu disponuoja im ir kam turtas prijlauso – balansas. Pries finans atskaitom reik padary bandm balansa, kad patikrint, ar nera klaidu. Tai lentele, kurioje pateikami debetiniai ir kreditiniai DK sask likuciai per atask l-
pi. Parodo ar visu D lik suma = K likuciu sumai. Sudaro 3 skiltys: sask pav, deb ir kredit sask likuciai. Jei lik nera, i band balansa nerasom.
Klaidos, nepazeidz = band balanse: principines klaidos, kai neteis nustatom sask klase, is bz perkelta klaida, pvz neteisingai uzfiksuotas pard kiekis, praleidimai, fiksuojant operacijas.
8. ilg turto esme, nusidev, amort
Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį – laikotarpį, per kurį uždirbamas pelnas. Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jai visas nesunaudojamas – ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Todėl ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto riba – vieneri jo naudojimo metai. Priskiriant turtą ilgalaikio rūšiai atsižvelgiama į jo kainą. Jokiame norminiame akte nėra tikslai pasakyta, nuo kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu.
Metinėje finansinėje atskaitomybėje (balanse) ilgalaikis turtas suskirstytas į 5 dideles grupes:
1. Formavimo savikaina
2. Nematerialus turtas
3. Materialusis ilgalaikis turtas
4. Ilgalaikis finansinis turtas
5. Po vienerių metų gautinos sumos
Formavimo savikaina yra susijusi su turtu, atsiradusiu formuojant įmonę –
kuriant ją arba plėtojant jau įsteigtos įmonės veiklą, keičiant jos veiklos profilį ir panašiai.
Nematerialusis turtas išskiriamas, kad būtų parodyta kiek įmonė turi teisių ir kitų privilegijų, suteikiančių turto, kuris egzistuoja tik tol, kol egzistuoja pati įmonė. Patentai ar licenzijos išduodamos visada konkrečios įmonės vardu, be teisės juos perparduoti kuriai nors kitai įmonei ar asmeniui. Nematerialiam turtui priskiriamas ir geras įmonės vardas, kurį buhalteriai vadina prestižu. Šiai turto grupei priskirtinos ir ilgalaikės trečiųjų asmenų skolos įmonei, tačiau pastarosios dėl jų specifikos išskiriamos ir atspindimos atskiroje balanso straipsnių grupėje.
Nematerialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto. Tai labai svarbus dydis, nes būtent ilgalaikiu materialiuoju turtu įmonė gali garantuoti skolų bankui ar tiekėjams grąžinimą. Į tą turtą orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų. Įmonės sėkmingą veiklą visada lemia daugelis išorinių veiksnių. Tuo tarpu ilgalaikio materialiojo ilgalaikio turto kaina iš tikrųjų veikia tik infliacija.
Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kad atskirai būtų parodytas įmonės turtas susijęs su dalyvavimu kitose įmonėse, to turto grupė dažniausiai būna susijusi su gerokai didesne rizika negu materialusis ilgalaikis turtas. Kad būtų galima ją įvertinti, reikia gerai išnagrinėti įmonių, į kurias šis turtas įdėtas, padėtį, nes šiuo atveju turto saugumą lemia ne tiek jį turinčios įmonės veiklos sėkmė, kiek išleidusios vertybinius popierius įmonės sėkmė.
Po vienerių metų gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius trečiųjų asmenų įsiskolinimus įmonei. Investuotojai turi matyti, kokią dalį viso įmonės turto sudaro trečiųjų asmenų įsiskolinimai, nes visuomet yra tam tikra tikimybė, kad šios skolos nebus grąžintos. Taip pat visada reikia išsiaiškinti, ar nebūtų naudingiau tą turtą naudoti savo įmonės veikloj, o ne skolinti jį kitiems.
Materialiojo ilgalaikio turto apskaita
Materialus ilgalaikis turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Materialus ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloj ilgą, tačiau ribotą laiko tarpą.
Balanse ilgalaikis materialus turtas pavaizduotas turto dalies A skyriaus trečiojoje grupėje.
Ištrauka iš buhalterinio balanso
Materialus turtas: žemė; pastatai; statiniai ir mašinos; transporto priemonės; kiti įrenginiai ir įrankiai; išperkamosios nuomos ir panašios teisės; kitas materialus turtas; nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai.
Materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visuomet turi būti jo faktinė įsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos susijusios su turto įsigijimu. Tą savikainą užfiksavus ją apskaitoje vadiname ilgalaikio turto pradine verte. Tuo pabrėžiamos, kad tai yra turto vertė iki pradedant tą turtą nudėvėti.
Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitinį laikotarpį ir kiek jo lieka uždirbti pajamoms ateinančiais laikotarpiais yra labai svarbus apskaitos etapas. Kiekvienas ilgalaikis turtas yra nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos. Nudėvėta suma kaupiama Nusidėvėjimo sąskaitoje. Materialiojo ilgalaikio turto likutinė vertė apskaičiuojama taip:
_Pastato įsigijimo savikaina (pradinė vertė) 80000
Pastato nusidėvėjimas (-) 10000
Pastato likutinė vertė 70000
Likutinė vertė apskaičiuojama iš ilgalaikio turto įsigijimo savikainos (pradinės vertės) atimant nusidėvėjimo sumą.
Apskaitininkas, norėdamas parodyti, kiek per ataskaitinį laikotarpį nusidėvėjo tam tikro ilgalaikio turto, turi atlikti tokią sąskaitų korespondenciją: kredituoti atitinkamą materialiojo turto nusidėvėjimo sąskaitą ir debetuoti materialiojo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitą.
Nematerialiojo ilgalaikio turto apskaita
Įmonei tenka naudotis ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu. Toks turtas vis labiau įsigali įmonių veikloje; jis pirmiausia reiškiasi per įvairias privilegijas ir teises, kurios padeda įmonei gauti iš tų teisių tam tikrą naudą. Šis turtas turi tokius požymius: neturi materialiojo (medžiaginio)
turinio, turi vertę, kurios būtina išraiška už tą turtą sumokėta kaina;
suteikia tam tikras teises ir privilegijas to turto savininkui; atneša įmonei naudos; naudojamas ilgą laiką (ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį).
Ištrauka iš buhalterinio balanso
Nematerialus turtas:
– tyrinėjimo ir plėtojimo darbų savikaina
– įsigytos teisės
– prestižas
– iš anksto apmokėtos sąnaudos
Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikainą sudaro įmonėje patirtos išlaidos, susijusios su naujų gamybų įvaldymu arba jau esamų plėtojimu. Į ta straipsnį įskaičiuojamas per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos (darbuotojų atlyginimai, sunaudotos medžiagos), padedančios gauti įmonei tam tikros naudos ateityje.
Įsigytoms teisėms priskirtinos išlaidos patentams, licenzijoms, autorinėms teisėms, prekių ženklams ir panašiam turtui įsigyti.
Prestižas apskaitoje fiksuojamas tik įmonės pardavimo, pirkimo momentu.
Kitokiu būdu prestižo užfiksuoti apskaitoje neįmanoma, nes prestižas rodo klientų pasitikėjimą, o ne tam tikras išlaidas: pvz., įmonė A nusipirko įmonę B už 2mln. Lt. Prestižas apskaičiuojamas taip:
_Sumokėta (mokėtina) pinigų suma 2mln. Lt
Įsigytos įmonės turto įvertintą rinkos kaina 1mln. Lt
Suma atspindinti įmonės prestižą 1 mln. Lt
Iš anksto apmokėtos sąnaudos, kurios teiks įmonei naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais taip pat atvaizduojamos apskaitoje kaip nematerialusis ilgalaikis turtas. Tokioms sąnaudoms priskiriami visi išankstiniai apmokėjimai už paslaugas, kurios bus suteiktos įmonei vėliau nei per einantį po ataskaitinių metų laikotarpį, nes vieneri finansiniai metai yra riba, skirianti ilgalaikį turtą nuo trumpalaikio
Ilgalaikio finansinio turto apskaita
Finansinis turtas atspindi tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Ilgalaikis finansinis turtas skirstomas: investicijos; gautinos sumos; nuosavos akcijos; kitos investicijos ir kitos gautinos sumos.
Toks paskirstymas investicijoms priskiriamos kitų įmonių išleistos akcijos bei obligacijos, kurias įsigijo įmonė. Tokiu būdu įmonė įgauna tam tikrų teisių šiuos vertybinius popierius išleidusių ūkio subjektų atžvilgiu.
Gautinoms sumoms priklauso dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių įsipareigojimai atskaitomybę rengiančiai įmonei, atsiradę kai toji suteikia ilgalaikę grąžintiną finansinę ar kitokią paramą toms įmonėms. Tokia parama, pavyzdžiui, gali būti lengvatinės paskolos šioms įmonėms paremti.
Nuosavoms akcijoms priskiriamos supirktos pačios įmonės anksčiau išleistos akcijos. Išskirtinė šio straipsnio ypatybė ta, kad supirktos nuosavos akcijos atspindimos apskaitoje ir atskaitomybėje jų nominaliąja verte. Ir tik jei pastaroji nenustatyta faktine įsigijimo savikaina (akcijų rinkos kaina).
Kitos investicijos apima įmonės įsigytus kitų įmonių vertybinius popierius bei ilgalaikio pinigų investavimo tikslais įsigytą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį ilgalaikį turtą.
Kitoms gautinoms sumoms priklauso įvairios gautinos sumos, kurias įmonė numato gauti vėliau nei po ataskaitinių einančių metų.
Nusidevejimas – periodinis mater turto vertes paskirstym perriodiskai gaunamoms pajamos. Amortizacija – periodinis nemat turto vertes paskirstymas periodiskai gaunamoms pajamoms. Nusidev lemia veiksniu gr:
fiziniai (irenginiu nusid, nusi del turto panaud laiko, ir del turto gedimo), funkciniai(t neatitikimas poreikiu, t pasenimas). Ilgalaikio t nusidev apskaiciavimo metodai: tiesinis: remiasi priel, kad ilgainiui t praranda savo verte todel nusid siejamas su laiku. Naudojimo valandu metod:
priel, kad t verte mazeja priklausomai nuo faktinio naudojimo laiko.
Produkcijos apiemties: priel , jog t verte mazeja del to, kad jis yra naudojamas gaminant prod. Pagreitinto nusid: priel, kad pradin l-piais t verte mazeja greiciau nei velesniais. Mazejancio balanso: kai nusid norma skaic tiesiniu metodu. Pagal santyki su gamyba, ilg turtas skirstomas i gamybines ir negamybines paskirties.
9. TT esme ir A ikainojimas
Trumpalaikiu turtui priskiriamo per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas trumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto priskyrimą trumpalaikiam arba ilgalaikiam lemia ne tiek to turto pobūdis, kiek įmonės veiklos aplinkybės.
Per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, visiškai neatsižvelgiant į to turto kainą. Pvz., aukso bei brangakmenių atsargos juvelyrinėje dirbtuvėje, be abejo priskirtinos trumpalaikiam turtui, nors vieno akmens kaina gali būti kur kas didesnė už toje dirbtuvėje daugelį metų naudojamą ilgalaikį turtą – prekystalį.
Trumpalaikiu turtu gali būti net pastatai, jei jie naudojami ne pačios įmonės gamybinei ar prekybinei veiklai vykdyti, o skirti perparduoti. Pvz., ilgalaikiu turtu prekiaujančioje įmonėje, kuri pastatų neįsigyja naudoti ilgą laiką, bet nuperka tikėdamasi perparduoti tuos pastatus už didesnę kainą.
Įmonėje trumpalaikis turtas (pvz., atsargos sandėlyje) fiziškai gali būti ir labai ilgą laiką, net keletą ar keliolika metų. Tačiau pradėtas naudoti pajamoms uždirbti šis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o ne palaipsniui jo vertė bus perkelta į naujai gaminamą produkciją (arba prekybos įmonėse į perparduodamų prekių savikainą, arba įmonės veiklos sąnaudas).
Metinėje finansinėje atskaitomybėje balanse trumpalaikis turtas suskirstytas į keturias grupes:
1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys:
1.1.atsargos:
a) žaliavos ir komplektavimo gaminiai;
b) nebaigta gamyba;
c) pagaminta produkcija;
d) pirktos prekės skirtos perparduoti;
e) ilgalaikis turtas skirtas perparduoti;
f) išankstiniai apmokėjimai;
1.2.nebaigtos vykdyti sutartys.
2. per vienerius metus gautinos sumos:
1. pirkėjų įsiskolinimas;
2. pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas;
3. kitos skolos.
3. Investicijos ir terminuoti indėliai:
1. nuosavos akcijos;
2. kitos investicijos ir terminuoti indėliai.
4. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.
Atsargų įkainojimas
Atsargų įkainojimas yra svarbus veiklos baras. Vertinant atsargas, padaryta klaida gali turėti nepageidaujamos įtakos ateinančių metų grynojo ir apmokestinamo pelno dydžiu. Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas (taip pat atsargos) finansinėje atskaitomybėje parodomas įkainojus jį tuo turtu faktine savikaina, kitaip sakant, tą kainą, kurią įmonė sumoka už atsargas pirkdama arba pasigamindama jas.
Atsargos įkainojamos įvairiais būdais arba metodais. Vienas iš jų –
konkrečių kainų metodas. Jis taikomas tada, kai konkretiems produkcijos vienetams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmanoma nustatyti ir priskirti tų vienetų pirkimo ar pagaminimo savikainą. Šis metodas pasitvirtina apskaitant brangias prekes: automobilius, juvelyrinius dirbinius ir kita.
Šis metodas reikalautų per daug darbo, nes taikant reikia tiksliai žinoti, už kokią sumą pirkta kiekviena sandėlyje esanti prekė. Jeigu įmonės sandėlyje būtų likę tiek pat, pvz., 400 vienetų, bet kitomis dienomis pirktų prekių anksčiau pateiktų apskaičiavimai visiškai kitokie. Taikant šį būdą galima manipuliuoti pelnu, t.y. pirmiausia parduodant prekes už kurias pati įmonė mokėjo mažiausią kainą (tuo būdu ataskaitinio laikotarpio pelnas būtų dirbtinai padidintas) arba pirmiausiai parduodant pačiai įmonei brangiausiai kainavusias prekes (tai būtų daroma siekiant parodyti mažesnį ataskaitinio laikotarpio pelną, tuo pačiu sumažinant ir pelno mokesčio sumą).
FIFO. Atsargų įvertinimo metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksčiausiai pirktų prekių kainos priskiriamos pirmiausiai parduotų prekių savikainai.
Iš to matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusių prekių savikainai priskiriamos paskutinių pirkinių kainos, nes šiuo atveju daroma prielaida, kad anksčiausiai pirktos prekės parduodamos (ar atsargos sunaudojamos) anksčiausiai. Taigi šių anksčiausiai pirktų atsargų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje paprasčiausiai nelieka. Šis metodas gali būti taikomas daugelyje skirtingų įmonių, nes dažniausiai pirmiausiai parduodamos ar sunaudojamos anksčiausiai nupirktos atsargos.
LIFO. Atsargų įvertinimo metodas pagal pirmųjų pirkinių kainas. Šis metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje. Šis metodas remiasi sutartine nuostata, kad parduotų prekių savikainai priskiriamos vėliausiai piktų prekių kainos, t.y. daroma prielaida, kad vėliausiai pirktos prekės parduodamos pirmiausiai, o anksčiausiai pirktų prekių kaina priskiriama atsargų likučio savikainai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Apskaičiuojant parduotų prekių savikainą vadovaujamasi paskutinių pirkimų kainomis. Šiuo atveju daroma prielaida, kad pirmiausiai parduodamos vėliausiai nupirktos prekės arba atsargos.
Vidut kainos med. Menesio pab vidurkis ivertinamas vidutine to lpio atsargu kaina, kuri nustatoma visu menesio pirkimu ir pradiniu likucio kainu suma padalijus is pirktu ir buvusiu l-pio pradzioj atsargu vnt sk.
Itraukiamos visos kainos ir kartu islygina per l-pi buvusiu kainu pakitimus.
10.1 Periodinė atsargų apskaita prekybos įmonėse
Kiekvienai įmonei labai svarbu nustatyti, kaip bendrasis pelnas ir parduotų prekių savikaina susiję su išlaidomis, padarytomis perkant prekes, atsargas. mažiausiai vieną kartą per metus būtina nustatyti atsargų apimtį natūriniais prekių vienetais. Kitaip sakant, reikia tas atsargas inventorizuoti, t.y. suskaičiuoti ir gautis rezultatus palyginti su buhalterijos informacija. Nors įmonėj inventorizaciją gali atlikti bet kuriuo momentu, (pvz., įtarus grobstymu už atsargų apsaugą atsakingus asmenis). Dauguma tai daro ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Inventorizacija susideda iš dalių:
1. visų turimų prekių suskaičiavimas, pasvėrimas ar išmatavimas
2. kiekvienos prekės kainos nustatymas
3. atsargų likučių sumos apskaičiavimas anksčiau gautų duomenų pagrindu, ir gautą rezultatą palyginimas su buhalterijos duomenimis.
Likuciams registr yra 3 budai.
Spec sask-atsar padidej ar sumazej. Debete sumaz, kredite padidej. Jei lik lpio pb < nei lpio pr, tai buvo sunaudota daugiau nei isigyta ir atv.
Atsargu padide ar sumaz sask nenaudojama. Tda lpio pb likuciai surasomi i finans saskaita, butent jos debete pradiniai lik, o kredite –galutiniai.
I sask irasomi tik A lik pokyciai.
10.2 Nuolatinės atsargų apskaitos vedimas – tai nuolatinis duomenų apie visas operacijas su kiekviena prekių partija, registravimas buhalterinėse sąskaitose. Nuolatinės atsargų apskaita pasitvirtina tik apskaitant nedidelius brangių prekių judėjimus. Atsargu sask debe surasomos visos gautos vertybes, o kredite islaidos. Privalumai: galima bet kada apsk parduotu pr verte ir laiku apsk im veiklos fin rezultatus. Taip pat atsargu dydi, A sumazej del gedimu, netekciu, vagysciu, isvaistymo atv.
11.1 Piniginio turto apskaita
Likvidžiausias yra piniginis turtas ypač reikšmingas kiekvienai įmonei, nors jo lyginamoji dalis būna labai nedidelė. Norint racionaliai ūkininkauti pinigai nuolat turi būti apyvartoje. Piniginis turtas buhalteriniame balanse atvaizduojamas aktyvo dalyje turto daly (aktyve).
Jam skirta balanso turto dalies grupė – gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.
Sąskaitų plane piniginiam turtui apskaityti skirtos 4 sąskaitos:
Nr. 270 pinigų ekvivalentas;
Nr. 271 sąskaitos bankuose;
Nr. 272 kasa;
Nr. 278 perkėlimai.
Pinigų ekvivalento sąskaitoje apskaitomi įvairūs čekiai, obligacijų kuponai, pašto ženklai, įsigyti loterijos bilietai ir brangiųjų metalų luitai. Šioje sąskaitoje visada apskaitomi tikrieji pinigų ekvivalentai.
Kiekvienai įmonei labai svarbu sąskaitos. Sąskaitos bankuose ir kasa, juose apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja įmonė banke ir kasoje įmonė pinigus gali laikyti ne tik litais, bet ir kuria nors kita valiuta.
. Pagal finansinį pobūdį jis skirstomas į finansinį (piniginį) turtą, materialųjį turtą ir nematerialųjį turtą. Piniginis turtas skirstomus į trumpalaikį piniginį turtą ir ilgataikį piniginį tartą. Trumpalaikį piniginį turtą sudaro:1.lėšos kasoje ir bankų sąskaitose. Kasoje gali būti laikomi ir grynųjų pinigų ekvivalentai, t, y. pašto ženklai, transporto talonai ir kt.
2 .terminuoti indėliai. 3.apyvartiniai vertybiniai popieriai. Juos sudaro trumpam nei vieneriems metams įsigytos valstybės ir įmonių obligacijos, supirktos nuosavos bei kitų įmonių akcijos, skirtos parduoti, ir kt.
4.skolos įmonei [debetinės skolos. Materialaus pavidalo neturi ir ilgalaikis finansinis [piniginis] turtas. Tai ilgesniam laikui [daugiau nei
1-riems metams] į kitas įmones įdėti ištekliai. Ilgalaikį piniginį turtą sudaro įsigytos kitų įmonių akcijos bei obligacijos, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikes paskolos ir kt.Tokios investicijos teikia įmonei dividendų,palūkanų ar kitokios formos naudą. Tokiam turtui priskiriamos ir ilgalaikės pirkėjų bei užsakovų ir kitų debitorių skolos.
11.2 Trumpalaikių skolų įmonei apskaita
Labai svarbi sudedamoji trumpalaikio įmonės turto dalis – trečių asmenų skolos įmonei. Trumpalaikės skolos įmonėje atvaizduojamos balanso turto dalies trumpalaikio turto skyriaus per vienerius metus gautinų sumų grupė.
Ta grupė apima tokius straipsnius:
1. pirkėjų įsiskolinimas;
2. kitos gautinos sumos (iš jų pareikalautas, bet ne įmokėtas kapitalas ir kitos skolos).
Trumpalaikės pirkėjų skolos ne vėliau kaip per einantį po ataskaitinių finansinių metų ataskaitinį laikotarpį gautinos iš pirkėjų sumos – sudaro didžiausią per vienerius metus gautinų sumų dalį. Pirkėjų skolos – viena iš likvidžiausių įmonės turto sudedamųjų dalių – atsiranda, kai įmonė prekes savo pirkėjams parduoda skolon.
Prekes parduodančios įmonės taiko tokią lengvatą pirkėjams, norėdamos kuo daugiau jų pritraukti. Pirkėjui toks prekių pirkimas visada labai naudingas, nes iš esmės yra ne kas kita, kaip be procentinis kreditas: už tokiu būdu nupirktas prekes nereikia sumokėti nedelsiant, vadinasi sutaupoma pinigų, kuriuos skolinantis iš banko reikėtų mokėti palūkanas. Už prekybines skolas jokių palūkanų pirkėjas nemoka, išskyrus tą atvejį, kai prekės perkamos išsimokėtinai.
12. soc draudimas, pajamu apmokestinimas ir DU.
Socialiniu draudimu siekiama apsaugoti žmones nuo socialinės ir ekonominės rizikos pasekmių. Sod draudima organizuoja valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba „Sodra”, įmokas socialiniam draudimui moka draudėjai (įmonių arbdaviai) iš savo lešų 30% kiekvienam apdraustajam darbo užmokesčio ir jam prilygintųpajamų, plius 3 % sveikatos draudimui, kuris nuskaičiuojamas, nuo darbo užmokesčio,Soc. draudimas t.p, apima: 22,5% pensinis draudimas. 3 %
ligos ir motinystės draudimas, 1,5 %draudimas nuo nedarbo, l % nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinių ligų.
Pajamų apmokestinimas. Fizinių asmenų pajamų mokestis. 1) Pajamų susijusių su darbosantykiais apmokestinimo tvarka. Tokios pajamos skirtingai apmokestinamos pagrindinėje irnepagrindinėje darbovietėje. Iš paj, gautų pagri darbovietėje, atimami pagr. PNM ir skirtumas apmokestinam 33 % tarifu
. Asmenims neturintiems lengvatų, PNM yra 215 Lt2). autorinių atlyginimų apmokestinimas. 13 % pajamų mokesčio tarifu.3)Indiv, įmonių ir ūkinių bendrijų apmokestinimas 24% tarifu.
Įsigijus patentą, už patente nurodytos veiklos pajamas šios įmones ar fiziniai asmenys pajamų mokesčio nemoka.
Juridinių asmenų pelno mokestis. Pelno mokesčio objektas yra apmokestinamasis pelnas ir pajamos (apmokestinamos 29 % tarifu). Pajamas gauna užsienio valstybių įmonės iš LR juridinių asmenų už, suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas (apmokestinama 15%
tarifu) ir už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais (10% tarifu), t.p. užsienio valstybių įmonės, įregistruotos lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonine ir gaunančios pajamas iš
LR juridinių asmenų (29% tarifu). Ne pelno organizacijų apmokestinamas pelnas 5 % tarifu, kūrybinių sąjungų ir jų įmonių, kurios jie mažiau kaip
29 % pajamų panaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams, apmokestinamasis pelnas
5 % tarifu. Ž.ū. produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas ž.ū.
teikiančių specializuotų įmonių apmokestinamasis pelnas 10% tarifu.
Pelno mokesčio mokėjimas vykdomas taip: 05.01 d, nešama į valstybinių mokesčių inspekciją avansinio pelno ataskaita: 6 mėn. avansinio pelno ataskaita; nešama visų metų pelno deklaracija. Visi mokesčiai mokami taupomojoje kasoje įrašius mokesčiu kodus.
Darbo užmokestis ir Soc.draudimas.pajamų apmokestinimas.
DU apskaita mokama kaip:ldarbinė alga 2pagal vienetinius įkainius už pagamintą produkciją ar atlikto darbo kiekį 3pagal vietiniu įkainius už atidirbtas valandas 4procentnis nuo realizacijos apimties (budėtojai).
Įmonėje privalo būti vadovo įsakymai apie darbuotojo priėmimą į darbo sutartis. Įmonėje gali būti vedamos asmens korteles ir asmens sąskaitos
.dabartinis min.-430Lt.DU nustato pačios įmonės, jis apskaitomas 471
sąskaitoje-mokėtini atlyginimai. Ši sąskaita parodo sukaupta DU arba įmonės skolą darbuotojui.Ši sąskaita turi kreditinį likutines DU priskaičiuojamas vieną ataskaitinį mėnesio išmokamas kitą mėnesį. Jei dėl tam tikrų priežasčių pasidaro debeto likutis reikia atidaryti naują sąskaitą-
darbuotojo skolos įmonei-DU galima suskirstyti į 3 dalis: l administarcijos fin.skyriaus, apsaugos aptarnaujančio person.DU tiesiogiai susijęs su įmonės veikla,tačiau prie tiesiogiai sukuriamo produkto neprisideda .Todėl šių sąnaudų negalima įtraukti į gaminio savikainą).2Tiesiogiai dirbančių gamybos procese darbininkų DU .Jis įeina i tiesiogines gamybos sąnaudas.
Kaupiamos 603 sąsk.
3 pagalbinių gamybos darbininkų DU .Jis priskiriamas prie netiesioginių gamybos sąnaudų,(604 sąsk,skaiciuoj)Iš DU yra išskaičiuojamas pajamų mokestis ir l% soc.draudimo lėšų. Pajamų mokestis priklauso nuo to, ar darbininkas dirbo pagrindiniame ar nepagr. darbovietėje .pajamų mokestis apskaičiuojamas: l dirbantiems pagrindinėje darbovietėje iš priskaičiuoto
DU atimamas pajamų neapmokestinamas minimumas,kurį patvirtina vyriausybė
.Skirtumas apmokestinamas 33% mokesčių tarifu, įdirbantiems nepagrindinėje darbovietėje pajamų mokestis skaičiuojamas skirtingu tarifu, priklausomai nuo DU dydžiu. Jei keičiasi PVM tai keičiasi pajamų mokesčio dydis.
13. im skolu bei isipareigojimu apskaita
Metinėje finansinėje atskaitomybėje įmonės skolos bei įsipareigojimai atvaizduojami buhalterinio balanso Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalies skyriuje D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Šio balanso skyriaus, atskiruose straipsniuose pateikiamų rodiklių buhalterinė apskaita vedama pavyzdinio sąskaitų plano 4-osios klasės sąskaitose, t.y. visi normalūs sąskaitų likučiai būna įrašyti kredito pusėje. Todėl šios skolos ir įsipareigojimai dar vadinami kreditoriniais, o tretieji asmenys, kuriems įmone skolinga pinigų arba prekių, įvardijami kreditoriais.
Skiriami 5 įmonės sąskaitų korespondencijų tipai, – kuriais vadovaujasi apskaitininkai, atlikdami įrašus įmones įsiskolinimus bei įsipareigojimus atspindinčiose sąskaitose:
I. Susidarant ilgalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms, kredituojamos atitinkamos sąskaitų plano grupių Nr 40. Ilgalaikes finansinės skolos, Nr. 41 Ilgaliakės prekybos skolos, Nr.42 Kilos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sąskaitos ir debetuojamos atitinkamos iš trečiųjų asmenų gauto turto arba jų atliktų paslaugų, dėl kurių atsirado įmonės įsipareigojimai šiems asmenims, sąskaitos.
II.Susidarius trumpalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms, kredituojamos atitinkamos sąskaitos iš sąskaitų plano grupių Nr. 44
Trumpalaikes finansinės skolos, Nr.45 Prekybos trumpalaikes skolos bei
Nr.46 avansu gautos sumos ir debetuojamos atitinkamos iš trečiųjų asmenų gauto turto arba jų atliktų paslaugų , sąskaitos.
III.Šis operacijų tipas ypatingas tuo, kad nefiksuoja jokio turto pasikeitimo , kuriuo disponuoja įmonė, ar įmonės patirtų sąnaudų sudėtyje.
Čia aptartomis sąskaitų korespondencijomis užregistruojamas ilgalaikių įmonės skolų bei įsipareigojimų virtimas trumpalaikėmis skolomis ir įsipareigojimais. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje, apskaitininkai privalo iškelti tą ilgalaikių įmonės skolų ir įsipareigojimų dalį, kurią įmonė turės padengti einančiais po ataskaitinių metais, į atitinkamą sąskaitų grupės Nr.43 Ilgalaikių skolų ir įsipareigojimų einamųjų metų dalis sąskaitą. Į grupės Nr.43 sąskaitas iškeliamos ne visos skolų bei įsipareigojimų sumos, o tik trumpalaike tapusi jų dalis. Tokių duomenų reikia iskeliant debitorinius įsiskolinimus į Abejotinų, skolų sąskaitas (kur registruojami potencialūs beviltiški skolininkai). Šiuo atveju svarbiau išskirti ne pačius trečiuosius asmenis, kuriems skolinga įmonė, bet skolų ir įsipareigojimų sumas.
IV. Šis tipas susijęs su piniginių skolų įmonės kreditoriams padengimu.
Jis buhalterinės apskaitos
sąskaitose registruojamas kredituojant vieną iš piniginio turto (sąskaitų grupės Nr.27 Pinigai
bankuose ir kasoje) ir debetuojant atitinkamų trumpalaikių piniginių kreditorinių įsiskolinimų
sąskaitą iš sąskaitų grupės Nr.44 Trumpalaikes finansines skolos , Nr.45
Prekybos skolos, Nr.47
Moketini mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas, Nr.48
Kitos mokėtinos sumos ir
trumpalaikiai įsipareigojimai, Nr.49 Sukauptos sąnaudos.
Išimtiniais atvejais gali būti
debetuojama ir kuri nors ilgalaikių įmonės įsiskolinimų sąskaita, rodant
Jog įmonės ilgalaikė skola
jau padengta.
V. Šis tipas susijęs su įmonės įsipareigojimais patiekti pirkėjui tam tikras prekes, už kurias jis
apmokėjo iš anksto. Patiekus pirkėjui prekes arba atlikus paslaugas, sumažėja įmonės
įsiskolinimas jam ir padidėja uždirbtų per ataskaitinį laikotarpį pajamų suma. Finansinia kreditoriniai įsiskolinimai, gali būti antraeiliai ir neantraeiliai. Jie skiriami tuo tikslu, kad butų akcentuojami neantraeiliai įsiskolinimai, kurių padengimo terminui suėjus įmonei gali tekli mokėti kreditoriams ne tik palukanas, bet ir delspinigius.
14.1 imones sav nuosavybes apskaita.
Netik įmonėje sukauptas turtas tiesiogiai priklauso nuo nuosavybės, bet ir nuosavybė visada reiškiama konkrečiu turtu. Turtas=Savininkų nuosavyb +
Skolintoji nuosavyb. Nuosavybė kinta kartu kintant turtui. Padidėjus įmonės turtui būtinai turi padidėti ir savininkų nuosavybė arba įmonės skolos tretiesiems asmenims, kuriems tas turtas priklauso, įmonės nuosavybė skirstoma į 2 dalis. Savin nuos ir skol nuos.Labai svarbu nuolat stebėti kaip kinta įmonės savininku ir skolintosios nuosavybės santykis. Jeigu įmonė skolinga tretiesiems asmenims daugiau už tos įmonės turto, priklausančio savininkams, sumą, visada yra reali tokios įmonės bankroto grėsmė. Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas = Savininku nuosavyb +
Skolintoji nuosavyb + Pajamos – Sąnaudos Pelnas . Įmonėje esančią savininkų nuosavybę galima laikyti tam tikru įmonėm įsipareigojimu savininkams. Iš tiesų įmone ne vien įsipareigoja išmokėti kiekvienam savininkui (akcininkui) dividendų sumą, proporcingą jo turimam įmonėje turtui.
14.2 akcijos ir dividentai.
Vertybinių nuosavybinių popieriai- akcijos. Jos skyrstomos į: l. Pagal formą a)materialiasias- ši išraiška yra specialūs Šių vertybinių nuosavybės popierių lakštai, b) nematerialasias- registruojamos įrašais vert. pop.
Sąskaitose, o jų savininkai turi teisę gauti išrašus iš šių sąskaitų, kurie atitinka materialiasas akcijas. 2.Pagal disponavimo būdą: a) vardines- UAB
akcijos būna tik vardines. Jų lakšte nurodoma, kokios UAB išleista akcija, jos rūšis, nominali vertė ir asmens, kuriam priklauso ši akcija vardas, pavardė, asmen. kodas ir adresas.
Jei akc savininkas yra juridinis asmuo (įmonė) nurodomi minėtų rekvizitų atitikmenys. b) pareikštines- šių akcijų savininkai šiuose vertybinių nuosavybes popierių lakštuose neidentifikuojami. 3. pagal turimų akc suteikiamas teises nors kai kurios teise yra bendros visiems akcininkams, ne kiekviena įsigyta akc jos savininkui suteikia vienodas teises A) paprastosios – suteikia jų savininkui balso teisę įmonėje: kiekviena akcija-po vieną balsą.
Dividendai šių akcijų savinkams išmokami tik išmokėjus divid priviligijuotasiąs akc turintiems akcininkams. Jiems divid išmokami pirmiau nei papr akc savininkams. Vadinasi, suma, skirta paprastųjų akc divid, sumažėja kartais paprastųjų akc savininkams nebelieka ko skirstytis iš viso,B)
rivilegijuotosios akc – jų savininkui paprastai nesuteikia balso teises, visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau šių akcijų dividendai būna stabilūs. Dar prieš išleidžiant šias akcijas nustatoma, kiek proc privil akc nominaliosios vertės sudarys dividendus .Neretai privilig akc suteikiama kaupiamųjų dividendu teisėC) Specialiosios akc – priklauso valstybei arba savivaldybėms ir jų
savininkai naudojasi tam tikromis neturtinėmis teisėmis, kurių neturi kitų akcijų savin. Kad parduotų kuo daugiau akic įmonės akcijoms suteikia labai įvairių teisių-D)skirtingų klasių akcijų – kurių savin gali būti suteikta įvairių teisių ir privilegijų. Kiekvienos klasės akc nominalioji vertė turi būti vienoda, o jų apskaitai skirtos atskiros E) įmonės darbuotojų akcijas-
jų ikisutarto laiko negalima perleisti ne įmonės darbuotojams. . 4.
Pagal statusą išskirtos a) neišleistos akcijos. Dalį anksčiau išleistu akc atvirosios AB kartais superka (UAB tai draudžiama) akcijų kursui palaikyti, kai šis kursas ima smukti b) išleistos c) supirktos savo įmonės akcijos.
Taigi apyvartoje esančių akcijų sk lygus išleistų ir supirktų savo įmones akcijų skirtumui. 5.Pagal akcijų
apmokėjimą- visos akc už kurias akcijų pasirašymo sutartyje įsipareigojama sumokėti skirstomos
į: a) apmokėtas b) nepmokėtas, o jos skirstomos į pareikalautas ir nepareikalautas apmokėti. Jei
pagal akc įsigijimo sutartį už jas dar neturi būti sumokėta, tai neregistruojamas akcininkų įsiskolinimas.
15. prekybines veiklos apskaita.
Pardavimų apskaita. Duomenis apie prekių pardavimą įmonės gauna iš juridinę galią turinčių dokumentų, juose turi būti užfiksuoti tam likri rekvizitai.
Prekės perkamos pateikiant užsakymą pardavėjui, pardavėjas norėdamas greičiau gauti pinigus gali taikyti diskontą (nuolaidą). Užsakant prekes būtina nurodyti pirkėjo mokėjimo sąlygas. Mokėjimo terminas rinkos šalyse dažniausiai būna lygus 30d. nuo sąskaitos išrašymo dienos. Pardavus prekes ir išrašius sąskaitą faktūrą, apskaitininkai turi pažymėti šį faktą sąskaitose: prekių pardavimas už grynuosius pinigus; prekių pardavimas skolon.
Tikrai uždirbtomis per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį įmonės pardavimų pajamomis galima laikyti pardavimų sumą, kuri apskaičiuojama iš bendrosios pardavimų sumos atėmus pardavimų diskontus ir parduotų prekių grąžinimus bei nukainojimus.
Pirkimų apskaita. Už pirkimus atsakingi menedžeriai Jau pirkdami prekes, turi bent apytiksliai įvertinti numatomą grynąjį pelną. Parduotų prekių savikaina = prekių likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje + per ataskaitinį laikotarpį įsigytų prekių savikaina-prekių likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.pirkimai – prekių gražinimai ir nukainojimai –
pirkimų diskontai = grynieji pinigai.
16. PVM ESMĖ IR REALIZACIJA. Pagrindinis netiesioginis mokestis Lietuvoje yra pridėtinės vertė mokestis.PVM objektas- prekių gamybos,atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė. Pirkimo
PVM – tai mokestis,ūkio subjektai pirkdami prekes ar gaudami paslaugas sumoka kitiems ūko subjektams ar muitinėms.Pardavimo PVM – tai mokestis,kurį ūkio subjektai ima iš kitų ūkio subjektų už jiems parduotas prekes ir paslaugas. PVM atskaita – tai pirkimo PVM už prekes ir paslaugas susijusias su apmokestinamų prekių gamyba, realizavimu bei apmokestinamųjų pslaugų teikimu. Sąrašą prekių kurios neapmokestinamos PVM pateikia LR
vyriausybė. Pasinaudodama šia teise valdžia gali reguliuoti pasiulą bei paklausą rinkoje,keisti vartojimą bei gamybą visuomenei palankia kryptimi.Neapmokestinamos PVM prekės sudaro tik nedidele dalį, o visos įmonės PVM mokėtojos,parduodamos prekes privalo surinkti šį mokestį iš pirkėjų ir mokėti jį į biudžetą.
17.PVM APSKAITA. Apskaičiuojant į biudžetą mokėtiną PVM sumą iš pardavimo
PVM atimama PVM atskaita. Sąrašą prekių kurios neapmokestinamos PVM
pateikia LR vyriausybė.PVM apskaitoma dviejuose sąskaitose:251 antra klasė gautinas PVM;4701 ketvirta klasė- mokėtinas PVM(ji kredituojama kai išsiunčiamos prekės,pardavus prekes už grynuosius pinigus).Gautinas PVM
debetuojamas:1)kada įmonėje materialinės vertybės perkamos iš kitų ūkio subjektų ir PVM suma nurodya atskira eilute PVM sąsk.faktūroje;2)PVM
nurodyta prekių importo deklaracijoje.Gautinas PVM
kredituojamas:1)debetuojant sąsk.4701-„mokėtinas PVM“.Kredituojant negalima daugiau įrašyti negu ten yra;2)debetuojant atitinkamas sąskaitas:neatskaitomas PVM(kai įmonė ne PVM mokėtoja),kai tenka neapmokestinamos parduotoms prekėms;3)debetuojant 27 sąsk.“pinigai“,kai mokėtojai grąžina dalį PVM atskaitos.“Mokėtinas PVM“
sąsk.debetuojama:1)kada kredituojam 251 sąsk.“gautinas PVM“;2)kredituojant
271 „sąsk. bankuose“ sumokant i biudžetą.Pasibaigus mėnesiui iki sekančio mėn.15 dienos bendrovė turi pateikti valstybės mokesčių inspekcijai PVM
deklaraciją. Tačiau norint užpildyti PVM deklaracijos skiltis vien lėšų judejimo 251 sąsk. ir 4701 sąsk. nepakanka. Kadangi valstybei greta PVM
sumos reikia nurodyti nuo kokios vertės mater.vertyb.pirkimų ir pardavimų ji apskaičiuota. PVM neatskaitomas:iš apskaičiuotos PVM už realizuotas prekes ir paslugassumos neatskaitoma PVM:1)mokėtojo darbuotojams maitinti;2)atlyginti natūra mokėtojo darbuotojam už darbą;3) vaikų darželiams,lopšeliams,reabilitacijos centrams,gyvenamam plotui,poilsio namams,vasaros stovykloms,skirtoms darbuotojo poreikiams tenkinti;4)įvairioms pramogoms;5) keleiviniam automobiliam skirtiems vežti ne daugiau kaip 10 žmonių eksploatuoti,jei eksploatavimas nesusijęs su PVm apmokestinamu keleivių vežimu.Atrodytų kad valžia galėtų apmokestinti tik galutiniams vartotojams prekes parduodančias įmones,surinkdama tą pačią PVM
sumą. Tačiau taip nedaroma dėl šių priežasčių:1)prekybos įmonės žino tik savo ir ankstesnio grandinėje esančio subjekto apskaičiuotą PVM;2)jei tokį mokestį mokėtų tik paskutinis grandinėje esntis subjektas,sulėtėtų tempai sumokėjimo į biudžetą.PVM suma mokama pardavėjui atspindima pardavimo-
pirkimo apskaitos dokumentuose.Praktikoje paplitusi supaprastinta pirkimų
PVM registravimo didž.knygos sąskaitose tvarka. Pirmąją korespondencija registruojamas pirkėjų skolos įmonei bet pardavimo pajamų padidėjimas.Antrąją-registruojamas mokėtinas į biudžetą pardavimų PVM,taip pat mokėtinas PVM.Dažnai buhalteriai atlieka vieną sudėtinę sąskaitą. Taip susitaupo laikas, tačiau dažnai pasitaiko klaidų didž.knygos sąskaitose,be to nuolat reikia stebėti,kad nebūtų prarasta valdymui reikalinga informacija. Įmonei patogiau sumokėti į biudžetą tik pardavimo ir pirkimo
PVM sirtumą.Gali būti ir taip kad ne įmonė turės pervesti į biudžetą mokėtino PVM perviršį,bet biudžetas įsiskolins įmonei.
18.Pajamų pripažinimas ir apskaita.
Kad parduotos produkcijos ar atliktų paslaugų pajamos būtų pripažintos uždirbtomis turi būti įvykdytos šios sąlygos: 1)turi būti baigti visi svarbiausi produkcijos gamybos darbai,nes kitaip ji paskritai dar negalėtų būti laikoma preke;2)tikimybė,kad pirkėjas atsilygins už nupirktas prekes kitu turtu(dažniausiai pinigais) yra pakankamai didelė.Kitais žodžiais tariant,tikimybė,kad nebus apmokėta už parduotas prekes,yra nedidelė;3)pardavėjas pirkėjui turi būti perdavęs visą su produkcija susijusią riziką-tiek riziką prarasti šią produkciją,tiek su prekės naudojimu susijusią riziką.4)pardavėjas turi būti pardavęs pirkėjui visą esamą bei būsimą naudą iš šios produkcijos;5)pardavėjas privalo nebekontroliuoti parduotos produkcijos,o tikimybė,kad ji bus grąžinta arba kad ją reikės apildomai apdoroti ir patirti reikšmingų sąnaudų,yra menka arba jos apskritai nėra;6)pajamos iš paslaugų laikomos uždirbtomis,jeigu šios paslaugos suteiktos klientui ir tikimybe,kad pardavėjui reikės patirti papildomas su šių paslaugų teikimu susijusių sąnaudų,yra menka arba jos nėra.Pajamos pripažįstamos laikantis pajamų ir sąnaudų palyginimo bei pajamų registravimo bendrųjų apskaitos principų.didžiąją prekybos įmonės pajamų dalį sudaro pardavimų pajamos,kurioms priskiriamos visos gautos pinigų sumos,kitoks turtas,taip pat ir pirkęjų įsipareigojimai sumokėti,susiję su parduotomis per ataskaitinį laikotarpį prekėmis.Kaip kurie pajamų pripažinimo atvejai. 1.Pardavimo,reikalaujančio atlikti papildomus darbus (parduotų prekių surinkimas,patikrinimas,instaliavimas ir pan.),pajamos.Pajamos pripažįstamos tada,kai pirkėjas patvirtina faktą,kad jam prekės jau perduotos ir atlikti visi papildomi darbai, numatyti pardavimo-pirkomo faktą liudijančiame dokumente. 2.Pardavimo su garantine priežiūra pajamos.
Pardavimo pajamos registruojamos pardavimo momentu,taciau to ataskaitinio laikotarpio sąnaudų sąskaita turi būti suformuotas specialus atidėjimas garantinei priežiūrai.3.Paslaugų suteikimo(pardavimo)pajamos.
Pajamos pripažįstamos atlikus paslaugas arba realiai įvertinamą jų dalį(kai paslauga teikiama ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį) ir patvirtinus tai dokumentais.4.Pajamos, kai pirkėjas sumoka už prekes iš anksto.Pajamos pripažįstamos perdavus prekes pirkejui ir atlikus visus su tuo susijusius papildomus darbus. 5.
Pardavimo išsimokėtinai pajamos,kai rizika neatgauti pinigų už parduotas prekes yra menka. Pajamos pripazįstamos prekių pardavimo dieną, išskyrus pirkėjo mokamas palūkanas. Palūkanų pajamos pripažįstamos joms kaupiantis proporcingai pirkėjoįsiskolinimo likučiui.6.Pardavimo išsimokėtinai pajamos,kai rizika neatgauti pinigų už parduotas prekes yra gan didelė.
Pajamos laikomos atidėtomis. Jos pripažįstamos dviem būdais. Jei rizika neatgauti pinigų yra ne itin didelė,taikomas eilinės įmokos būdas,kai su kekviena eiline įmoka proporcingai dengiama parduotų prekių savikaina ir registruojamas bendrojo pelno uždirbimas. Jei rizika abai didelė,taikomas sąnaudų pedengimo būdas,kai gaunamos įmokos pradžioje padengia parduotų prekių savikainą. Kai savikaina padengiama,visos vėliau gaunamos įmokos pripažįstamos bendruoju pelnu.7. Pajamų iš ilgalaikių sutarčių vykdymo pripažinimas. Pajamos gali būti pripažintos uždirbtomis taikant specialius jų įvertinimo ir pripažinimo uždirbtomis būdus dar nebaigus atlikti viso užsakymo. 8. Pardavimo prenumeratos būdu pajamos. Pajamos pripažįstamos tik išsiuntus prekes prenumeratoriams. 9. Pardavimo komiso(konsignacijos)
pagrindu pajamos. Pajamos pripažįstamos tada, kai įmonės pardavėjos –
komitento (konsignanto) tarpininkas ar atstovas-komisionierius (konsignatorius) perduoda prekes trečiajam asmeniui(pirkėjui),kuris u- jas sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti. 10. Pardavimo mainais(barterio) į kitas prekes pajamos. Pajamos pripažįstamos pardavus prekes ir visą su tuo susijusią riziką pirkėjui. 11. Finansinės veiklos pajamos. Pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ir debitorinio įsiskolinimo susidarymo momentą. 12. Investicinės veiklos pajamos. Pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant i pinigų gavimo momentą. 13. Kitos veiklos pajamos. Pajamos pripažįstamos tada,kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą. 14.
Neįprastinės veiklos, nepriklausančios nuo įmonės valdytojų valios, pajamų-
pagautė. Pajamos pripažįstamos tada,kai gaunama naudos iš neįprastinės(ypatingosios)veiklos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą,arba tai užregistruojama.
19.KAI KURIE SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMO ATVEJAI. 1. Parduotų prekių savikaina(Pirkimo kaina,prekių atsivežimo, jų draudimo bei sandėliavimo kelyje ir kito išlaidos). Sąnaudos pripažįstamos tik tuomet,kai prekės parduotos. Tačiau pagal optimalumo principą atsive-imo ir kitos panašios išlaidos gali būti iškart priskirtos parduotų prekių savikainai,neskirstant jų tarp parduotų ir dar neparduotų prekių. Ypač tai tinka tokiais atvejai,kai nėra didelio neparduotų prekių likučių svyravimo.Tada daroma prielaida, kad apytikriai kiekvieną laikotarpį parduotų prekių savikaina tenka tokia pat tų prekių atvežimo išlaidų dalis.2.Veiklos sąnaudos(bendrosios ir administracinės bei pardavimų išlaidos).
Pripažįstamos to paties laikotarpio sąnaudomis iš karto jas patyrus. Tačiau kartais bendrųjų ir administracinių išlaidų tam tikrą dalį tikslinga priskirti ir per laikotarpį neparduotoms prekėms,pvz.,jeigu tam tikrą laikotarpį prekės buvo tik perkamos ir neparduodamos,tada visą bendrųjų ir adimistracinių išlaidų sumą reikėtų priskirti sandėlyje esančioms prekėms,bet neįskaičiuoti šių išlaidų į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.
Tačiau tai išimtys. Buhalteriai visuomet turi vadovautis pajamų bei sąnaudų pripažinimo ir apskaitos duomenų formavimo optimalumo principais.
3. Kitos veiklos sąnaudos; Finansinės veiklos sąnaudos; Investicinės sanaudos; Pelno mokesčio sanaudos.Sąnaudos pripažįstamos jų patyrimo momentu,neatsižvelgiant i faktinį pinigų išleidimo ar įmonės įsiskolinimų atsiradimo laiką. 4. Neįprastinės veiklos sąnaudos – netekimai. Netekimai laikomi to ataskaitinio laikotarpio, kurį jie nustatyti,sąnaudomis.
21.pelno apskaiciavimas bei paskirstymas.
Uždirbtą pelną skirsto ne savininkų samdomi tarnautojai, o patys savininkai.
Pelno uždirbimo (nuostolio patyrimo), jo apskaičiavimo ir paskirstymo ciklas įmonėje:
LAIKAS
Finansinių metų pradžia Finansinių metų pabaiga
Visuotinis akcininkų susirinkimas
Reikia turėti omenyje, kad ne visada ir ne kiekviena įmonė sugeba ūkininkauti pelningai, ji gali patirti ir nuostolį. Tuo atveju savininkai turi spręsti ne apie uždirbto pelno paskirstymą, o svarstyti kaip kompensuoti patirtą nuostolį. Pelno paskirstymas (nuostolio kompensavimas)
– tai savininkų sprendimas, kuriuo jie nurodo įmonės valdytojams kaip turi būti paskirstytas savininkų įnešto turto uždirbtas pelnas (patirtas nuostolis). Pelno uždirbimas apskaitoje pasireiškė savininkų nuosavybės padidėjimu. Pelnas yra ne pats turtas; Pelno rodiklį reikia traktuoti kaip apribojimą leidžiantį savininkams savo nuožiūra panaudoti tik jiems (bet ne įmonės tiekėjams ar bankui) turi priklausančią turto dalį (kad savininkai neišsidalytų daugiau negu uždirbo). Tokio ribojimo būtinai reikia, nes yra žinoma, kad ataskaitinio susirinkimo dieną pinigų kiekis įmonės kasoje bei sąskaitoje nebūtinai atitinka pelno, kurį uždirbo įmonės savininkai, dydį.
Kiekviena įmonė gali patirti ir nuostolį, kurio kompensavimo bū(dus ir sąlygas taip pat turi nustatyti įmonės savininkai. Apskaitininkai sąskaitose atlikdami įrašus susijusius su uždirbto pelno paskirstymu (patirto nuostolio padengimu), tik registruoja visuotiniame ataskaitiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Įmonės vadovai gali tik siūlyti akcininkų susirinkimui priimti vienokį ar kitokį su nuosavybės klausimais susijusį sprendimą ir vėliau privalo tą sprendimą įgyvendinti, tačiau teisė priimti sprendimą priklauso tik savininkams.
Be abejo, savininkai nebūtinai turi išsidalyti kaip dividendus visą per ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną. Jį atitinkantis turtas gali būti paliktas įmonėje ir panaudojamas veiklai plėtoti. Tačiau išlieka savininkų teisė uždirbtą pelną išsidalyti (ar panaudoti kokiems nors kitiems tikslams) ir ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, jei šis pelnas dar nepaskirstytas.
Tuo tikslu buhalteriniame balanse išskiriama speciali eilutė – nepaskirstytas pelnas (nuostolis). Prieš akcininkų susirinkimą joje rodomas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas (arba patirtas, bet dar nepadengtas nuostolis).
Po susirinkimo, priklausomai nuo akcininkų sprendimo prie toje eilutėje užregistruotos sumos pridedamas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas ir savininkų nepaskirstytas pelnas arba atimamos tam tikra suma jei savininkai susirinkime nutaria paskirstyti pelno daugiau, negu per tą laikotarpį uždirbo arba jei įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė nuostolį.
Sąskaitų plane išskiriamos dvi pelno paskirstymo sąskaitų grupės 59- oji it 69 – oji. Pirmosios iš jų – 59 – osios sąskaitų grupės – sąskaitose atsispindi visi didinantys skirstytiną pelną arba mažinantys padengtiną nuostolį, veiksniai.
Tos sąskaitos priskiriamos 5 – tos klasės sąskaitų grupei, teisingo sąskaitų korespondencijų suvokimo požiūriu, nes skirstytiną pelną (kaip ir pajamas) didinantys (padengtiną nuostolį mažinantys) veiksniai atspindimi tų sąskaitų kredituose. Jų negalima laikyti klasikinėmis “pajamų uždirbimo”
sąskaitomis, nes pelnas uždirbamas ne jį skirstant, o gaminant ir parduodant prekes. Tačiau jei atskirtume pelno paskirstymo procesą nuo pelno uždirbimo proceso, tai likusį po akcininkų susirinkimo nepaskirstytą pelną būtų galima laikyti “akcininkų susirinkimo uždirbtu grynu pelnu”.
Tuomet ir tą pelną didinantys veiksniai (pvz. pervedimai iš ankščiau sudaromų rezervų) gali būti traktuojami kaip savotiškos “pajamos”.
Antrosios, 69 –osios sąskaitų grupės sąskaitose vaizduojamas pelno paskirstymas (nuostolio padengimas), nes jis sąlyginai prilyginamas to pelno “sunaudojimui” ir atspindimas šios grupės sąskaitų debetuose (kaip klasikinėse sąnaudų sąskaitose atspindimas sąnaudų padidejimas).
12.darbo uzm ir soc.draudimas. Pajamu apmokestinimas.
Pajamu apmokestinimas. Fiziniu asm pajamu mokestis. 1)pajamu susijusiu su darbo santykiais apmokestinimo tvarka. Pajamos skirtingai apmokestinamos pagr ir nepagr darbovietese. Pagr laikoma ta, kuria pasirenka darbuotojas ir nurodoma darbo sutartyje. Is pajamu atimamas pagr neap min PNM ir skirtumas apmokestinamas 33%tarifu. PNM be lengvatu 215lt. lengvatos teikiamos invalidams, asmenims auginantiems vaikus, zu prod gaminancioms im.2)autoriniu atlyg apmokestinimas. Atlyginimas uz kuryb darbus apmokestinamas 13%tarifu. 3)individualiu im ir uk bendriju apmok. Ukines veiklos pajamos nustatomos is iplauku atskaicius islaidas toms iplaukoms gauti. Pajamos apmokestinamos 24%tarifu. Isigijus patenta uz jame nurodytos veiklos pajamas pajamu mokestis nemokamas.
Juridiniu asm pelno mokestis.
Objektas-apmokestinamasis pelnas ir pajamos 29%tarifu. Juridiniu asm pelno mokescio istatyme mokescio tarifai procentiniai-proporciniai. Nepelno org pelnas apmokestinamas 5%tarifu, zu prod ir paslaugas teikianciu spec imoniu pelnas apmokestinamas 10%tarifu.
Darbo uzm ir soc draudimas. Pajamu apmokestinimas.darbo uzmokescio apskaita mokama kaip:1)darbine alga2)pagal vienetinius ikainius uz pagaminta prod ar atlikto darbo kieki3)pagal vnt ikainius uz atidirbtas val4)proc nuo realizacijos apimties. Min DU 430lt. DU nustato pacios im, jis apskaitomas
471 sask moketini atlyginimai. Saskaita parodo sukaupta DU arba im skola darbuotojui. DU skirstomas i 3 dalis:1)administracijos(fin skyriaus, apsaugos, aptarnaujancio personalo. DU tiesiogiai susijes su im veikla, bet prie tiesiog sukuriamo produkto neprisideda, todel siu san negalima itraukti i gaminio savikaina)2)tiesiogiai dirbanciu gamybos procese darb
DU(ieina i tiesiog gamybos san)3)pagalbiniu gamybos darb DU(prisk prie netiesiog gamybos san). Is DU isskaiciuoj pajamu mokestis ir 1% soc draudimo lesu. Pajamu mok priklauso nuo to, ar naudojamos sisteminiu registru formos:kontokorentine, saldine, daugiaskilte. Saldine patogesne uz kontokorentine jei nuolat reik info apie sask likucius. Daugiaskilte tada, kai norima isskirti pap apskaitos objekto pozymius sask viduje.
13.imones skolu bei isipareigojimu apskaita.
Im svarbu laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, ivykdyti kt isipareigojimus tretiems asmenims. Kuo didesnes skolos, tuo sunkiau tokia imone pasitikima. Met fin atsk‘je imones skolos ir isipareig vaizduojami balanso savininku nuos ir isipareig dalies skyriujeD. Moketinos sumos ir isipareig. Visi normalus sask likuciai buna irasyti kredito puseje, todel skolos ir isipareig ir vadinami kreditoriniais, o tretieji asmenys-
kreditoriais.
Skiriami 5 sask korespondencijos tipai, kuriais vadovaujantis atliekami irasai apie im skolas ir isipareigojimus. 1)susidarant ilg im isipareig ir skoloms, kredituojamos atitinkamos sask plano grupiu(ilg fin skolos, ilg prekyb skolos, kt moketinos sumos ir ilg isipareig)saskaitos ir debetuojamos atitinkamos is treciuju asm gauto turto ar atliktu paslaugu saskaitos.2)susidarius trump im isipareig ir skoloms, kredituojamos atitinkamos sask(trump fin skolos, trump prek skolos, avansu gautos sumos)saskaitos ir debetuojamos atitinkamos treciuju asmenu saskaitos.3)nefixuojamas joks turto pasikeitimas.
Uzregistruojamas ilg imones skolu ir isipareig virtimas trump skolomis ir isipareig.. kiekv fin metu pb, privaloma iskelti ta ilg imones skolu ir isipareig dali, kuria im tures padengti einanciais po atask metu metais i atitink sask grupes ilg skolu ir isipareig einamuju metu dalis saskaita.
Iskeliamos ne visos sumos, o tik trumpalaike tapusi dalis.4)piniginiu skolu imones kreditoriams padengimas. Registruojamas kredituojant viena is piniginio turto(pin banke, kasoje) ir debetuojant atitink trump piniginiu kreditoriniu isiskolinimu sask(trumop fin skolos, prekybos skolos, moketini mok atlyg ir soc draudimas, kt moketinos sumos ir trump isipareig, sukauptos san)
5)imones isipareig pateikti pirkejui tas prekes, uz kurias jis jau sumokejo is anksto. Patiekus pirkejui prekes ar paslaugas, sumazeja im isiskol jam ir padideja uzdirbtu per atask l-pi pajamu suma. Fin kreditoriniai isipareig gali buti antraeiliai ir neantraeiliai. Skiriami tuo tikslu, akd butu akcentuojami ne2eiliai isiskol, kuriu padengimo terinui suejus imonei gali tekti moketi ne tik palukanas bet ir delspinigius.
14.imones savininku nuosavybes apskaita. Akcijos ir dividentai.
Kiekv im turtas turi tureti savininka. Gali priklausyti paciai im(savininkui), bet gali buti ir taip, kad dalis turto prikl savininkui, o dalis-skolintojams(kreditoriams,im klientams). Turtas=sav nuos+skol nuos.
Nuos kinta kartu su turtu. Padidejus im turtui butinai turi padideti ir sav nuos arba im skolos tretiems asm kuriems tas turtas prikl. Nuos skirstoma i
2 dalis:1)dali turto i im inesa ar uzdirba imonei veikiant jos sav-sav nuos.2)jei sav inesto turto neuztenka veiklai vykdyti, surandami pap reikalingo turto saltiniai-skol nuos. Svarbu stebeti kaip kinta im sav ir skol nuos santykis. Jei im skolinga 3iems asm daugiau uz im turto, priklausancio im savininkui suma, reali bankroto gresme.
Ilg turt+trump turt=sav nuos+skol nuos+paj-san+pelnas
Im isipareig ismoketi kiekvienam savininkui(akcininkui) dividentu suma, proporc jo turimam imoneje turtui. Sav bet kada gali parduoti jam priklausancias akcijas. Akcijos-vertybiniai nuos popieriai.
Skirstomos:pagal forma a)materialiasias(spec popieriu lakstai)
b)nemater(registruojamos irasais ver pop saskaitose). Pagal disponavimo buda a)vardines(UAB tik vardines) b)pareikstines(neidentifikuoj sav) pagal turimu akciju suteikiamas teises a)paprastos(suteikia sav balso teise akc susirinkime, div ismokami tik ismokejus div privil akcijas turintiems)
b)privilegijuotos(nesuteikia sav balso teises, bet div buna stabilus, dar pries akciju isleidima nustatoma div dydis, suteikiama kaup div teise) c
)spec akcijos(prikl vals ar savivald, savininkai naudojasi neturtinemis teisemis) d)skirtingu klasiu akcijos (sav suteikiama iv teisiu ir privilegiju e)im dar akcijos(ju iki tam tikro laiko negalima perleist ne im darb) pagal statusa a)neisleistos b)isleistos c)supirktos savo im akcijos.
Pagal akciju apmokejima a)apmoketos b)neapmoketos, kurios skirstomos i pareikalautas ir nepareikalaustas apmoketi.
15.prekybines veiklos apskaita.
Pardavimo apskaita.
Rodiklis, nuo kurio pradedama kiekv im veiklos analize-pardavimo apimtis.
Jei dideja pard apimtis, vadinasi prekes yra pripazystamos rinkoje, jas perka. Yra daug prekiu pardavimo budu: pardavimai issimoketinai, konsignaciniai, komisiniai pardavimai prenumeratos budu. Duomenis apie prekiu pard imones gauna is juridine galia turinciu doku, kuriuose4 turi buti uzfix tam tikri rekvizitai.
Prekes perkamos pateikiant uzsakyma pardavejui, pardavejas noredamas greiciau gauti pinigus gali taikyti diskontus. Uzsakant prekes butina nurodyti mokejimo salygas. Mokejimo terminas dazniausiai lygus 30dienu nuo sask israsymo dienos. Pardavus prekes ir israsius sask faktura reik pazymeti si fakta saskaitose: prekiu pardavimas uz grynus pin;prekiu pardavimas skolon. Tikrai uzdirbtoms per atask l-pi imones pardavimu pajamomis galima laikyti pardavimu suma, kuri apsk is bendros pard sumos atemus pard diskontus ir parduotu prekiu grazinimus ir nukainojimus.
Pirkimu apskaita.
Uz pirkimus atsakingi menedzeriai, jau pirkdami prekes turi bent apytiksliai ivertinti numatoma grynaji pelna. Parduotu prekiu savikaina=prekiu likutis atask l-pio pr+per atask l-pi isigytu prekiu savikaina-prekiu likutis atask l-pio pb. Pirkimai-prekiu grazinimai ir nukainojimai-pirkimu diskontai=grynieji pinigai.
Kai pirkejas sumoka uz prekes grynais pinigais, ju pirkimo momentu, apskaitininkas tai registruoja kaip im piniginio turto sumazejima bei pirkinio islaidu padidejima – D pirkimas, K pinigai. Taciau dazniausiai pirkdamos prekes im atsiskaito su tiekejais ne grynais, o per banka israsydamos spec dokumenta-mokejimo pavedima. Tuomet D pirkimas, K skolos tiekejams.