[pic]
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
KOMPIUTERIŲ TINKLŲ KATEDRA
T120B310 Kompiuterių tinklai
Referatas
UMTS TDD standartas
Atliko:
Vadovas:
Kaunas 2005
Įvadas
Rytdienos mobiliojo ryšio tinklai teiks ne tik telefono ryšio ar žinučių siuntimo paslaugas. Žinovai pranašauja, kad mūsų kasdienį gyvenimą užplūs mobiliojo ryšio teikiama multimedijos informacija. Naująją erą sutiksime turėdami naujų standartų ryšius, o tinklai bus papildyti dar neregėtomis skaitmeninio radijo ryšio paslaugomis
Per pastaruosius keletą metų ženklai pastebima evoliucija telekomunikacijos srityje pradedant nuo klasikinių architektūrų, kurios pagrinde remiasi statinėmis ir vielinėmis struktūromis, iki naujų mobiliūjų bevielių technologijų. Taip kaip per pastaruosius keletą metų pastebimai evoliucionavo telekomunikacinės technologijos, taip globaliniai tinklai kurie leidžia žmonėms prisijungti prie jų bet kurioje vietoje ir bet kuriou metu. Iš vienos pusės ši kryptis išugdė trečios kartos mobiliųjų telekomunikacijų sistemas, ir iš kitos pusės paskatino vietinių tinklų augimą. Naudojantis „Universal Mobile Telecommunication System“ (UMTS)
standartu bus toliau vystomos šios sritys ir užims lyderiaujančias pozicijas.
Perėjimas į trečiosios kartos (3G) mobiliojo ryšio standartą
Prieš dešimt metų įsigaliojo skaitmeninis GSM standartas, kuris mums suteikė galimybę naudotis antros kartos (2G) mobiliuoju ryšiu. Nuo to laiko ekspertai, galima sakyti, tik apie trečiosios kartos mobilųjį ryšį ir tešneka. Dar prieš dešimt metų buvo aišku, kad duomenų perdavimo greitis, kurį garantavo GSM (žr. 1 pav.), tinkamas tik balso ryšiui, o daugialypei terpei yra per mažas. Kaip padidinti duomenų perdavimo greitį? Viena galimybė yra taikyti HSCSD ar EDGE technologijas (žr. išpl. paaiškinimą).
Šios technologijos ryšio pralaidą padidina keliais lygiagrečiais GSM
kanalais. Kita galimybė – taikyti GPRS mobiliojo radijo ryšio duomenų perdavimo technologiją. Deja, nė viena iš jų šio uždavinio iki galo neišsprendžia.
[pic]
1 pav. Įvairių taikomųjų užduočių, atliekamų skirtingomis technologijomis, duomenų perdavimo trukmės.
Pasirodo, jį galima išspręsti gana paprastai, bet radikaliai: pagal galimybę naudoti platesnę radijo ryšio bangų juostą ir ją eksploatuoti kuo efektyviau. Šis ryšio spartinimo principas paaiškina, kodėl UMTS standartui priskiriamos naujos dažnių juostos ir kodėl, norint gauti atitinkamas licencijas, rengiami tokie brangūs aukcionai. UMTS standarto bangų spektras (nešlių bangų juostos plotis) yra 25 kartus platesnis nei GSM standarto.
Maža to, šios technologijos spektrinis efektyvumas (duomenų perdavimo sparta, tenkantis vienam juostos pločio Hz) yra du tris kartus didesnis.
Vadinasi, UMTS standarto ryšio tinklas, palyginti su GSM, būtų tiek pat kartų spartesnis.
Tolimojo ryšio tinklų inžinieriai turi kitų didžiausios duomenų perdavimo spartos vertinimo kriterijų. „Svarbiausias veiksnys yra priimamo signalo ir trukdžių lygis” Kuo didesnė radijo trukdžių (pvz., generuojamų gretimų „korių” siųstuvų) galia, tuo mažesnė duomenų perdavimo sparta.
Tinklų operatoriai duomenų perdavimą gali paspartinti naudodami vadinamąsias „nuovokias” antenas. Užuot radijo bangas spinduliavusios visomis kryptimis, šios antenos jas spinduliuoja kryptingai – kuo tiksliau imtuvo kryptimi. Beje, duomenų perdavimo sparta mažėja, kai vartotojas (kartu su savo mobiliuoju telefonu) greitai juda, pvz., važiuoja automobiliu ar traukiniu, nes sistemai būtina kuo greičiau perduoti duomenis iš vieno „korio” kitam, o šis procesas yra sudėtingas ir gana lėtas – kuo mažesnės korinio mobiliojo ryšio tinklo stotys, tuo daugiau joms reikia laiko ryšiui nustatyti.
UMTS, arba tiksliau – TDD, duomenų perdavimą paspartintų iki 384 Kb/s.
Tada visi vartotojai vienu metu galėtų naudotis tuo pačiu „koriu”. Pirmieji
UMTS mobiliojo ryšio tinklai Didžiosios Britanijos Meno saloje, Monako kunigaikštystėje ir Japonijoje parodė, kad vartotojai jau gali naudotis naujomis įdomiomis paslaugomis, pvz.: videokanalu.
Būtina atminti, kad kartais tam tikrose vietose gali susirinkti minios žmonių, kurie tuo pat metu norės naudotis multimedijos ryšio paslaugomis – oro uostuose, mugėse, konferencijose, viešbučiuose, stovyklavietėse ir t.t. Pastaraisiais metais tokiems patalpose vykstantiems renginiams buvo sukurtas mobilusis Etherneto ekvivalentas.
Šiai sistemai, vadinamai W-LAN, tereikia ryšio tinklų kreipties įrenginių – knygos dydžio siųstuvų bei imtuvų ir specialios įdedamosios plokštelės. Vartotojo ryšys su tokiais kreipties įrenginiais nustatomas radijo bangomis, t.y., kiekvienas nešiojamasis ar kišeninis kompiuteris arba kitas mobilusis galinis įrenginys turės anteną.
Naudotis W-LAN technologijos ryšio dažniais licencijos nereikia.
Priklausomai nuo to, koks naudojamas standartas, šia technologija kelių dešimčių metrų nuo siųstuvo atstumu galima pasiekti 11 Mb/s (standartas
IEEE 802.11b) ar net 54 Mb/s (HiperLAN/2 ir IEEE 802.11a) duomenų perdavimo spartą. Dabar W-LAN technologija jau plačiai taikoma visame pasaulyje –
viešbučiuose, oro uostuose ir biuruose. Pastarųjų metų Ericssono ir tinklo operatoriaus Telenor Mobile Norvegijoje atlikti tyrimai parodė, kad W-LAN
technologiją įmanoma taikyti kartu su GPRS ar UMTS tinklais. Ten, kur W-LAN
galimybės išsenka, ryšys gali būti teikiamas mobiliojo radijo ryšio tinklu.
Ryšio priemonių gamybos ekspertų nuomone, mobiliojo ryšio raidos kelias labai aiškus. Patalpose būtų logiškiausia naudoti W-LAN sistemą kaip UMTS
mobiliojo ryšio tinklo išplėtą. Visi ekspertai laikosi vienos nuomonės, kad
W-LAN ar panašūs plačiajuosčiai tinklai, skirti didmiesčiams, bus gerokai brangesni, nes ryšiui garantuoti reikės daug į tinklą integruotų kreipties taškų. Pasak I. Drepping, ateinančiais metais UMTS technologija bus įdiegta didelėse teritorijose. W-LAN technologija UMTS nenurungs – atvirkščiai, jos viena kitą papildys, nes abi yra sistemos, garantuojančios vartotojui optimalią duomenų perdavimo spartą, sudedamosios dalys.
Verti dėmesio ir kiti techniniai sprendimai. W. Mohro žodžiais tariant, UMTS tinklais, veikiančiais kartu su W-LAN, būtų galima perduoti skaitmeninius vaizdo duomenis antžeminėmis ir dirbtinių Žemės palydovų antenomis. Toks ryšys būtų naudojamas perduoti informacijai, kurią vienu metu gauna didelis žmonių būrys – mobiliesiems galiniams įrenginiams skirtas televizijos programas, vaizdo informaciją bei žinias.
Universal Mobile Telecommunications System – universalioji mobiliojo ryšio sistema. Trečiosios kartos (3G) mobiliojo ryšio standartas. Ryšys nustatomas 2 GHz diapazono dažniais. Jais naudotis išduodama vyriausybės licencija. Ryšiui paspartinti gali būti taikoma ir GPRS, ir HSCSD
technologijos. Teoriškai didžiausia duomenų perdavimo sparta – iki 2 Mb/s.
Yra du UMTS režimai: W-CDMA (Wideband Code Division Multiple Acces –
kolektyvioji kodinio atskyrimo kreiptis, dar vadinama FDD – Frequency
Division Duplex – dažninio atskyrimo dupleksu) ir TD-CDMA (Time Division
CDMA – laikinė kolektyvioji kodinio atskyrimo kreiptis, dar vadinama TDD –
Time Division Duplex – laikinio atskyrimo dupleksu). Abu režimai veikia dviem skirtingomis ryšio linijomis: nuo siųstuvo – imtuvo link ir atvirkščiai. FDD yra įprastesnė procedūra (šiuo metu ryšio sparta iš siųstuvo į imtuvą – iki 384 Kb/s, priešinga kryptimi – 64 Kb/s). TDD
režimas turi didelių privalumų, tarp kurių – labai didelė duomenų perdavimo sparta asimetrinio ryšio atveju. Taip sudaromos idealios sąlygos iš tinklo įkelti didelį duomenų kiekį.
IPWireless mobilaus plačiajuosčio duomenų perdavimo tecnologija
IPWireless mobilaus plačiajuosčio duomenų perdavimo tecnologija – tai tarptautinio 3GPP UMTS (Universal Mobile Telecommunication System)
standarto įdiegimas. Pritaikant 3GPP UMTS UTRA UMTS TDD standartą naudojamas TDD (Time-division-duplex) duomenų perdavimo metodas plačiame nesuporintų dažnių spektre. Galima naudoti 5 ir 10 MHz pločio ištisinius kanalus. Lietuvoje UAB “Neltė” naudos įmonei suteiktus licenzijuotus dažnius 3.5GHz dažnių spektre.
IPWireless technologija diegiama panašiai kaip ir kitos korinio ryšio technologijos. Yra galimybė pasirinkti omni: trijų ir šešių sektorių korius. Svarbiausia, kad ši technologija nereikalauja tiesioginio matomumo ir leidžia teikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą pastatų viduje, jų išorėje ir judančiuose objektuose.
IPWireless Radijo Prieigos Tinklo (RAN – Radio Access Network) sprendimas susideda iš radijo valdymo įrangos (INC – Integrated Network Controller), atsparių išorinėms lauko sąlygoms bazinių stočių (Node B) ir mažų ekonomiškų galinių tinklo įrenginių. IPWireless RAN jungiamas prie standartinio IP bazinio tinklo, tokiu būdu pateikiant galutinį sprendimą operatoriams ir interneto paslaugų teikėjams (ISP) fiksuotoms, portabilioms ar mobilioms plačiajuosčioms bevielėms duomenų perdavimo paslaugoms teikti.
Kadangi technologija yra pagrįsta paketų komutavimu, radijo prieigos resursai statistiškai paskirstomi visiems tinklo vartotojams. Vartotojai gali būti visada prisijungę prie tinklo ir nenaudoti jo resursų kai duomenys nėra siunčiami ar gaunami. Duomenų perdavimo greitis vienam vartotojui gali siekti iki 3 Mbps!
UMTS Lietuvoje
UAB “Neltė” ir Švedijos plačiajuosčių bevielių tinklų operatorius ATENIT
susitarė diegti plačiajuosčių ir mobilių paslaugų prieigos tinklą
Lietuvoje. Tai pirmas naujos kartos bevielio plačiajuosčio ryšio tinklas
Baltijos valstybėse ir antrasis Baltijos jūros regione. Analogišką tinklą
Atenit diegia Švedijoje.
Tinklo infrastruktūrai panaudota JAV bendrovės IPWireless sukurta naujos kartos technologija, pagrįsta tarptautiniu UMTS-TDD standartu. Nuo 2002
metų pirmaujantys telekomunikacijų operatoriai vis plačiau (Didžiojoje
Britanijoje, Vokietijoje, Pietryčių Azijoje, Naujoje Zelandijoje,
Australijoje ir kitur) diegia šios technologijos tinklus. Šiuo metu klientams siūloma įranga – kompaktiški modemai, prie stalinio ar nešiojamo kompiuterio arba vietinio tinklo maršrutizatoriaus jungiami Ethernet arba
USB sąsajomis. Bevielės prieigos modemas užtikrina net iki 3 Mbps spartą
Tinklo diegimas jau pradėtas Vilniuje ir toliau pirmiausia bus tęsiamas didžiuosiuose šalies miestuose.
“Mes didžiuojamės galėdami suteikti bendrovėms ir gyventojams mobilių plačiajuosčių paslaugų tinklą. Neltė ir Atenit sudarys sutartis su
Interneto paslaugų rinkos lyderiais dėl aukščiausios kokybės interneto ir duomenų perdavimo paslaugų teikimo, taip pat IP telefonijos paslaugų.
Ateityje Atenit planuoja nuoseklų mobilaus plačiajuosčio ryšio prieigos tinklų vystymą Baltijos regione”, sakė Torval Bohlin, Atenit Valdybos pirmininkas.
„Mes pasirinkome Atenit technologiniu partneriu ne vien dėl didelės patirties ir sukauptų žinių diegiant bevielės plačiajuostės prieigos tinklus, bet ir dėl Atenit siūlomo visiškai naujo bevielės prieigos sprendimo. Mes tikimės, kad šis tinklas iš esmės pakeis interneto naudojimo įpročius Lietuvoje“, sakė Tadas Matulionis, UAB „Neltė“ generalinis direktorius. „Daugiau nebereikės telefono ar kabelinės linijos arba kryptinės antenos įrengimo, kiekvienas galės pradėti naudotis sparčiu internetu per keletą minučių.“
“Kartu su UMTS-TDD technologija Atenit ir Neltė Lietuvoje pristato neturintį atitikmens plačiajuosčio ryšio lygį”, sakė Chris Gilbert,
IPWireless vadovas. “Abonentai galės mėgautis plačiajuosčio ryšio sparta, kad ir kur jie būtų – namie, biure, kavinėje – ir visa tai bevieliu ryšiu.”
UMTS licencijavimas
Panašu į tai, kad praėjusiais metais kilusi UMTS, arba trečiosios kartos
(3G) judriojo (mobiliojo) ryšio licencijų išdavimo karštligė Europoje jau eina į pabaigą. Vienokiu ar kitokiu būdu didžioji dalis Europos Sąjungos
(ES) valstybių jau išdalino licencijas telekomunikacijų operatoriams, tačiau nepanašu, kad bent iki 2002 metų pradžios Europos gyventojams būtų pasiūlytos naujos informacinės visuomenės paslaugos. Pamažu sklaidosi ir euforija Europos telekomunikacijų rinkoje.
Nors iš pradžių Europos telekomunikacijų bendrovės tikėjosi, kad įsigijus licencijas bus galima greitai pasiūlyti kokybiškai naujas vartotojų laukiamas paslaugas ir todėl mokėjo astronomines pinigų sumas, tačiau vėliau buvo pamatyta, kad beatodairiškas pinigų švaistymas pačių licencijų įsigijimui turi neigiamos įtakos bendrovių gebėjimui kurti šio ryšio tinklus bei pasirengti paslaugų teikimui.
Žinoma, tai nėra vienintelė priežastis, dėl kurios UMTS paslaugų pateikimas į rinką vis atidedamas, tačiau visuotinai pripažįstama, kad tinkamas UMTS licencijavimo procedūrų pravedimas turi tiesioginės įtakos nustatant optimalų valstybės ir operatorių interesų balansą, pateikiant
UMTS paslaugas vartotojams ir užtikrinant, kad bus šių paslaugų paklausa.
Lietuva dar tik rengiasi UMTS licencijų išdavimui, todėl svarbu atsižvelgti į kitų valstybių patirtį šioje srityje ir nekartoti klaidų, kurios gali gana brangiai kainuoti. Šiuo straipsniu kaip tik ir norima aptarti teisinius UMTS licencijavimo aspektus žiūrint iš ES ir Lietuvos teisės pozicijų, apžvelgti kitų valstybių patirtį išduodant šias licencijas bei padėtį mobilaus ryšio rinkoje ir pateikti tam tikras pastabas bei pasiūlymus dėl to, į ką turėtų būti atsižvelgta išduodant UMTS licencijas
Lietuvoje.
Literatūra
1] Universal Mobile Telecommunications System (UMTS), http://www.3gpp.org
2] http://www.umts-forum.org
3] www.nelte.lt
4] www.ipwireless.com