Apskaita

Turinys:

1. Etiniai verslo aspektai2. Etinė problema versle3. Sprendimo teisėtumo ir etiškumo supratimas ir pavyzdys4. Literatūros sąrašas

1. Etiniai verslo aspektaiEtinės problemos yra žmonių bendravimo rezultatas. Tik bendraudami, kontaktuodami vieni su kitais žmonės priima sprendimus, kurie gali būti vertinami etiniu požiūriu. Verslininkai, pasiekdami žmones savo tikslams pasiekti, priversti priimti sprendimus, kurie gali išprovokuoti etinių problemų kilimą. Tai didžia dalimi priklauso nuo pačių verslo subjektų moralinės brandos, teikiamų moralinių vertybių prioriteto. Šiaip ar taip verslininkui privalu turėti stiprius moralinius principus ir laikytis tam tikrų moralės standartų. Jam tenkla priimti sprendimus, nuo kurių priklauso daugelio žmonių likimai, sprendimus, kurie ne visada sutampa su darbuotojų ar vartotojų interesais. JAV verslo sociologė Lora Nesh išskyrė tokias svarbiausias etines problemas, su kuriomis susiduria amerikiečių verslininkai:• Godumas• Faktų ir neteisingos informacijos ataskaitose nuslėpimas• Prastos produkcijos gaminiai• Neprotingas kainų kėlimas ar tiesioginė apgaulė derybų metu• Pernelyg didelis pasitikėjimas savo teisingumu• Žema darbo ir prekių kokybė, aklas paklusnumas vadovybei, kad ir kokia ji neetiška ir neteisinga būtų• Prieštaravimai tarp asmeninių ir verslo organizacijos (firmos) interesų• Favoritų buvimas ir daugumą kitų.

Kas yra tikrai labai įdomu, jie negali ne tik etiškai bet ir juridiškai teisingai priimti sprendimo. Vieni to nenori daryti savo naudai, kiti tiesiog nemoka tam tikrų taisyklių ir normų, kurie jau buvo sukurti senai ir kurių yra nesilaikoma. Kartais amoraliausius sprendimus priima žmonės, kurie yra teisingi, padorūs ir kupini geriausių ketinimų.Tvirtinama, kad visi mūsų visuomenės piliečiai nepriklausomai nuo jų profesijos privalo uoliai laikytis bendrųjų dorovės reikalavimų ir to visai pakanka, kad jie gerai atliktų savo profesines priedermes. Taip ir yra, tačiau kiekviena profesinės veiklos sritis yra labai specifiška. Joje susiklosto skirtingi žmonių bendravimo santykiai, daugiau ar mažiau skirtingos pažiūros ir elgesio normos. Todėl profesinės veiklos srityje darbuotojams, be bendrųjų, dažnai keliami ir specifiniai doroviniai reikalavimai. Profesinė dorovė yra bendrosios dorovės specifinis pasireiškimas vienoje svarbiausių žmogaus veiklos sričių. Todėl ir profesinė etika yra tik bendrosios etikos teorijos dalis, tirianti specifinį dorovės pasireiškimą žmonių profesinės veiklos srityje.

Kiekvienoje profesijoje susiklosto skirtingos darbo sąlygos, susidaro specifinės sudėtingos situacijos. Susiformuoja ne tik skirtingos pažiūros ir specifiniai tarpusavio santykiai, bet ir skirtingi veiklos ir elgesio reguliavimo bei kontrolės būdai. Žmogus yra ne Dievas, ir nemanau, kad net pats Dievas, tikrai galėtų kartais išspręsti kokią nors problemą, kuri apseda jūs kaip velnias. Daugeliui atvejų tikrai labai sunku ir neaišku kaip reikia pasielgti, kad neįžeistųm žmogaus ir neapeimtum įstatymo. Mano manymu jei žmogus neklysta, reiškia jis nieko neveikia. Visi mes turime teisę klysti, tik taip mes įgysime gyvenimo patirties, su patirtimi galėsime lengvai ir greitai spręsti iškylusią konfliktinę situaciją, kuri atrodo tokia sunki ir nepasiekiamą to momentu, kai reikia koordinotai ir greitai būti išspręsta. Manau reikia pradėti gerbti save, tik tada galėsi objektyviai ir sumaniai vertinti kitų žmonių pastangas, suprasti jų jausmus, jų atliekamą darbą (net jei jis yra negerai padarytas). Neužtenka būti kvalifikuotam specialistui, baigusiam mokslus prabangiame universitete ir gerai žinančiam savo užimamas pareigas, reikia būti Žmogumi ir mąstyti apie kitų žmonių dorovę ir vertę.

2. Etinė problema versleKiekviena veikla reikalauja tam tikroje srityje dirbančiųjų žmonių atsakomybės, todėl turi atitikti specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. O pastariji neprieštarauti profesinės moralės normoms. Verslininko misija – siekti patenkinti egzistuojantį rinkoje nepatenkintą poreikį teikiant prekes ir paslaugas ir gauti už savo pastangas atlygį – pelną. Siekdamas savo tikslo (pelno), verslininkas veikia. Tas veikimas – tai procesas, kuriame galime išskirti penkias dimensijas:• Tikslo numatymą• Organizavimą tikslui pasiekti• Vadovavimą• Kontroliavimą• Veiklos (tikslo pasiekimo) įvertinimąVerslininkas visa tai atlieka per tam tikras verslo organizavimo, administravimo ir kontrolės struktūras. Neabejotina, kad šis verslininko veikimas yra susijęs su morale, nes jo, kaip visuomenės nario, elgesys iūr veiksmai gali būti vertinami (ir turi būti vertinami) moraliniu požiūriu, tai yra ar jo keliami tikslai neprieštarauja visuomenės gerovės siekiams, ar jie nepažeidžia kitų žmonių teisių ir jų neriboja.

Kita vertus, verslininkas turi ryšį su savo darbuotojais, vartotojais (klientais), investuotojais (kreditoriais), kitoms ekonominėmis (firmomis) ir neekonominėmis struktūromis (visuomeninėmis organbizacijomis), taip pat valstybinėmis institucijomis (mokesčių inspekcija) ir vietine bendruomene.Taigi moraliniu požiūriu gali būti vertinama:• Verslininko elgesys įvairių subjektų (darbuotojų, kitų verslo organizacijų ir pan.) atžvilgiu• Priimami sprendimai, turintys vienokias ar kitokias pasekmes įvairiems subjektams

Savo ruožtų įvairiose verslo situacijose derinant konfliktuojančius ir konkuiruojančius interesus, kyla etinių problemų.Iškilus etinei problemai, tiek individas, tiek firma turi jos neslėpti, o stengtis aiškiai įvardyti ir išanalizuoti.

3. Sprendimo teisėtumo ir etiškumo supratimas ir pavyzdysSprendimas yra kiekvienos veiklos pagrindas, nes prieš imdamiesi veiklos nusprendžiame, kaip bus elgiamasi. Vieni sprendimai ilgai svarstomi ir brandinami, kiti priimami greitai, nes to reikalauja aplinkybės ir laikas, kuris yra “pinigai”. Gero, moralaus sprendimo priėmimas yra ir menas, ir mokslas.Ponas Artūras dirba automobilių pardavimo firmoje kartu su savo draugu ir kolega Jonu. Jis naudojasi viršininko pasitikėjimu ir dažnai asmeniškai tuo naudojasi, aptarnaudamas klientus. Vieną dieną pokalbyje su savo draugu ir kolega Jonu bare pasigirė, kad jis nori parduoti brokuotą mašiną, pakeisdamas joje starterį į seną. O naują starterį jis parduos juodojoje rinkoje už labai gerą kainą.Jeigu šis sumanymas bus įvykdytas, jis užsidirbs 300 dolerių nuo sutarties sudarymo ir nuo parduoto starterio juodojoje rinkoje dar 500 dolerių. Suma susidarys 800 dolerių.Jis prašo savo draugo Jono pasirašyti dokumentus, net jei jis suras spragą mašinoje, nes Jonas prieš pasirašydamas sutartis su klientais patiktina mašinas pagal visus parametrus. Jonui už tai Artūras pažadėjo 250 dolerių, kas sudaro beveik pusę jo atlyginimo šioje firmoje.Kaip turi pasielgti ponas Jonas? Pranešti apie tai vadovybei ar ne? Ar surąsti kitą išeitį, neprarandant draugo ir neįklimpant į kokią nors situaciją?

Žiūrint į šią situaciją, atrodo, jog tai yra neįmanoma, pasaka ir tiek. Tačiau gerai pagalvojus tai atsitinka mūsų visuomenėje bet kur ir bet kada. Juodoji rinka, blogi kėtinimai, melas – tai yra mūsų gyvenimo dalis, kuri turi būti sprendžiama, bet tikrai nepalikta gyvenimo valiai. Dėl to kenčia ne tik daugelis verslininkų ir jų darbuotojai, bet ir žmenės, kurie visai nesuryšti su verslu, kenčia tie kurie sąžiningai dirba, norėdami geresnės ateities sau ir savo vaikams.Ponas Jonas kaip sąžiningas žmogus gali išspręsti šią situaciją dviem būdais. Pirmas būdas atsisakyti to sumanymo ir nepadėti savo draugui ir tuo pačiu nepasirašyti sutartį su klientu, pranešdamas apie tai viršininkui. Bet tada kila klausimas : Gal būt ponas Artūras tą sumanymą įgyvendina ne vienas o kartu su viršininku, kuris taip pat gaus nuo to pelną ir paslėps kai kuriuos mokesčius, tokiu būdu, nuo valstybės. Tada ponas Jonas prarąs ir draugą ir darbą, dėl kurio taip stengiasi ir labai stropiai lipa karjeros laiptais.Antra išeitis yra labai asmeninė, nes taip gali sugalvoti, mano manymu, tikrai ne eilinis žmogus, kuriam yra vertingi žmonių jausmai, išgyvenimai ir t.t. Ponas Jonas situaciją sugalvojo išspręsti neprarandant darbo ir draugo, su kuriuo jis išgyveno ir geų ir blogų akimirku, ir supranta jį kaip žmogų, kuriam reikia pinigų. Jis pritaria savo draugui, pasakant jam, kad galės jam padėti. Ateinant tai lemtingai dienai, ponas Jonas prieš pasirašydamas sutartį pataria klientui, kad jis gerai pagalvotų dėl šio pasiūlimo ir dar kartą gerai patikrintų automobilį kartu su savo atvęstu automeistru. Klientas, nepagalvodamas nieko blogo, o atvirkščiai pamanęs, kad tai tikrai labai gera firma, nes žmonėms yra duota teisė rinktis, taip ir padaro. Prieš ateinant su savo meistru kliento išrinktas automobilis jau buvo sutvarkytas taip, koks jis buvo prieš pono Artūro sumanymą. Viskas yra gerai, klientas liko patenkintas pirkiniu po patikrinimo, viršininkas buvo laimingas geru pelnu, ponas Artūras nebuvo neliko be draugo, o gal būt ir be darbo, nes neaišku kaip viskas būtu pasibaigia po jo sumanymo, o ponas Jonas melu be skundimo ir be sąžinės praradimo liko su draugu ir darbu, kuris jam neša ne tik pajamas, bet ir malonumą. Pasakydamas savo draugui ir kolegai ponui Artūrui, jog klientas panorėjęs ateiti kitą dieną su savo meistru, patikrinti mašiną, jie kartu sutvarkė mašina taip, kaip ji turi būti sutvarkyta, pažadėjo apie savo sumanymus niekam nepasakoti, jie iki šiol labai gerai klęsti ir gyvena labai darniai. Manau, ponui Artūrui su laiku Jonas papasakos apie tai, ką jis padarė vardan jų draugystės, o kol kas jis padarė dar vieną labai gerą darbą – savo draugui jis padovanojo knygą apie etiškus ir teisiškus sprendimo būdus, kuriuos turi priimti žmogus kartais neišsprendžiamose situacijose.

Literatūros sąrašas:1. “tika kaip loginio mąstymo teorija ir praktika” Rasa Aškinytė, Litauras Degėsys 2004 m.2. “Geros maneros – pusė karjeros” Irena Aleksaitė, Nora Jazbutytė 2002 m.3. “Verslo etika” Dalia Vyšniauskienė, Virginija Kundrotas 2002 m.4. “Hegelio etika” Rūta Marija Vabalaitė 2004 m.5. “Viešojo administravimo etika” Jolanta Palidauskaitė 2003 m.6. “Etiniai sprendimai ir jų priėmimas verslo organizacijoje”7. “Filosofinė etika. Prasmė ir laisvė” Vadovėlis XII klasei. Jūratė Baranova 2005 m.8. “Valstybės tarnautojų etika” Margi raštai . ALK, Vilnius, 2002 m.9. “Viešojo administravimo etika” J. Palidauskaitė, Kauno technologijos universitetas. Kaunas