1. LOGINE AUTOMATIKA. LOGINES AUTOMATIKOS SISTEMU SANDARA IR ELEMENTINEBAZE.Loginių automatikos sistemų realizavimo bazę sudaro šios pagrindinėselementų grupės:– valdymo signalų formuotuvai (komandų formuotuvai, jutikliai)– loginių funkcijų formuotuvai (loginiai elementai)– galios stiprintuvai2. LOGINIU AUTOMATIKOS SISTEMU KINTAMIEJI IR FUNKCIJOS:Būdingas loginių atuomatikos sistemų bruožas yra tas, kad visi jospaibrėžiantys signalai yra loginiai kintamieji. Kintamasis a laikomasloginiu kintamuoju tuomet ir tik tuomet, kai jis bet kuriuo momentu galiįgyti tik vieną iš dviejų galimų reikšmių. Šios reikšmės gali būti žymimostaip/ne, tiesa/netiesa. Paprastai šios reikšmės žymimos skaitmenimis 1 ir0. Pagal vykdomas funkcijas visus loginės valdymo sistemos kintamuosiusgalima suskirstyti į 3 grupes: įėjimo kintamieji, išėjimo kintamieji irtarpiniai (atminties) kintamieji.Loginė funkcija IR – loginė daugyba, arba konjunkcija. Šią funkciją vykdologinis elementas, kurio schemą sudaro nuosekliai sujungti raktai(jungikliai).
Raktus valdo loginiai kintamieji X ir Y. Raktas atviras, kai X = 0. Raktastrumpina grandinę, kai X = 1.Loginės funkcijos užrašomos algebrine išraiška arba funkcijos reikšmiųlentele.Loginė funkcija IR žymima įvairiais simboliais. Pagrindinė ir plačiausiaivartojama jos išraiška – algebrinė loginių kintamųjų sandauga F = X . YLoginė funkcija ARBA – loginė sudėtis, arba disjunkcija. Šią funkcijąrealizuoja loginis elementas su lygiagrečiai sujungtais raktaisLoginės funkcijos ARBA reikšmių lentelėje išsiskiria derinys, kai visiloginiai kintamieji lygūs nuliui – tada ir tik tada loginė funkcija ARBAlygi nuliuiPagrindinė loginės funkcijos ARBA algebrinė išraiška: F = X + Y. Kartais šifunkcija žymima ir kitaip: F = X(Y arba F = X(Y.
Loginė funkcija NE – loginis neigimas, arba inversija. Loginio elementoinverterio schema – varžinis stiprinimo laipsnisLoginis neigimas žymimas brūkšniu virš loginio kintamojo: F = X.Inversija paprastai žymima skritulėliu ant loginio elemento kontūro.
Vieno ir dviejų loginių kintamųjų loginės funkcijosAptartosios elementarios loginės funkcijos IR, ARBA, NE – dar ne visosvieno ir dviejų loginių kintamųjų loginės funkcijos. Kai loginė funkcijaturi n argumentų (loginių kintamųjų), galima sudaryti 2n skirtingųargumentų derinių – reikšmių lentelės eilučių. Kadangi kiekvieną argumentųderinį gali atitikti dvi skirtingos loginės funkcijos reikšmės 0 arba 1,galima sudaryti 22n skirtingų loginių funkcijų. Kai n = 1, 221 = 4; kai n= 2, 222 = 4(4 = 16; kai n = 3, 223 = 16(16 = 256; kai n = 4, 224 =256[pic]256 = … . Iš to išplaukia, kad didėjant loginių kintamųjųskaičiui, loginių funkcijų analizė tampa vis sudėtingesnė.3. LOGINIU FUNKCIJU FORMOS TRANSFORMAVIMO METODAI:Elementariosios sandaugos ir suma:Elemntariosiomis sandaugomis(sumomis) laikomos bet kokio nepriklausomųkintamųjų skaičiaus sandaugos (sumos), į kurias kintamieji tiesiogiai arinvertuoti įeina ne daugiau, kaip vieną kartą.PVZ: abc – elementarisandauga, a+b+c – elemntari suma. Kintamųjų skaičius elementariojesandaugoje (sumoje) yra vadinams jos ilgiu ir apibrežia jos rangą.Normaliosios sandaugų ir sumų formos:Bet koko elementariųjų sandaugų skaičiaus suma yra vadinama normaliąjąsandaugų sumos forma.PVZ reiškinys abc+abc+b+ac – tai viena iš daugelųgalimų trijų loginų kintamųjų normaliųjų sandaugų sumos formų.Kiekvienas loginis reiškinys gali turėti keletą ekvivalentiškų normaliųjųsandaugų sumos arba normaliųjų sumų sandaugos formų išraiškų.Kanonines sumos ir sandaugos formos:Šios formos yra svarbios užrašant loginio įtaiso vieneto ar nulio formavimosąlygas. Turint n įėjimų loginį įtaisą, kanonines sumos forma gaunamalogiškai sumojant visų kintamųjų kodines kombinacijas, išreikštas loginėmissandaugomis, formuojančiomis įtaiso išėjime loginiį vienetą. Taiapibendrinta loginio vieneto formavimo sąlyga.Pavyzdžiui, n įėjimų loginioįtaiso i-tojo išėjimo vieneto formavimo sąlyga galima užrašyti kaip visųgalimų įėjimo signalų kodinių kombinacijų sumą:[pic]Transformavimas:MinimizavimasMinimizuojant būtina laikytis veiksmų nuoseklumo logikos algebroje: pirmaatliekama inversija, po to IR bei ARBA (jei skliausteliais nenustatytakitokia veiksmų eilė).Prastinsime loginį reiškinį šios schemos išėjime:(A+B)((B+C) ( AB+AC+BB+BC( ( BB+BC+BA+AC.Pritaikę teoremą gausime, kad BB+BC+BA+AC ( B+AC
[pic]Šiam loginiam reiškiniui įgyvendinti pakanka dviejų loginių elementų.Karno diagramų metodasKarno (Maurice Karnaugh) diagrama – tai kitas reikšmių lentelės pavidalas,kuriame kiekvienas loginių kintamųjų derinys – reikšmių lentelės eilutėarba mintermas – vaizduojamas kvadratėliu. Karno diagrama sudaroma taip,kad gretimuose jos kvadratėliuose skirtųsi tik vieno loginio kintamojoreikšmės, o visų kitų – sutaptų. Taip bus, jei užpildydami diagramą paleijos kraštus paeiliui užrašysime visas galimas loginių kintamųjųkombinacijas Grėjaus kodo nuoseklumu.4. KOMBINACINĖS LOGINĖS SCHEMOSKombinacinėmis vadinamos tokios loginės schemos, kurių išėjimų signalusvienareikšmiškai nustato tuo metu veikiantys signalai šių schemų įėjimuose.Kombinacinės loginės schemos – tai schemos be atminties, automatai sunuline atmintimi, arba nulinės eilės automatai.
Paprasčiausias dvejetainių skaičių sumatorius (angl. – binary adder)skirtas vienaskilčiams žemiausios nulinės skilties skaičiams sumuoti, darvadinamas pussumatoriumi (angl. – half adder). Jis turi du įėjimo signalus– sumuojamus nulinėje skiltyje skaičius a0 ir b0 – ir du išėjimo signalus –sumą nulinėje skiltyje S0 ir perkeliamo iš nulinės skilties vieneto signaląCOUT0Pilnasis sumatorius (angl. – full adder), sumuojantis bet kurios i-tosiosskilties du dvejetainius skaičius, turi tris įėjimus: sumuojamų skaičių aiir bi bei iš žemesniosios (i – 1)-osios skilties keliamojo vieneto CINi =COUTi–1. Kaip ir pussumatorius, taip ir pilnasis sumatorius turi duišėjimus: sumos i-oje skiltyje Si ir iš i-tosios skilties keliamojovieneto signalo COUTi. [pic]
pav. Pussumatoriaus grafiniai žymenys [pic]
pav. Pilnojo sumatoriaus grafinių žymenų variantai
Kodus keičiantis įtaisas vadinamas kodo keitikliuKodo keitiklių schemos sudaromos taip pat, kaip ir kitų kombinacinėslogikos įtaisų schemos. Pirmiausiai užpildoma kodo keitiklio reikšmiųlentelė.Grejaus kodas pasižymi tuo kad dviejų greta esančių kodų reikšmėsskiriasi tik vieno kintamojo reikšme. Ši savybė yra išnaudojamaminimizuojant loginių funkcijų išraiškas.Šifratorius -(angl. – encoder arba coder) – tai kombinacinė loginė schema,keičianti signalą viename iš n įėjimų m išėjimų signalų deriniu – kodu.Kitaip tariant, kiekvienas išėjimo signalų derinys atitinka vieną įėjimosignalą. Jei išėjimų skaičius yra m, galima sukurti ne daugiau kaip 2mskirtingų kodų, vadinasi, įėjimų skaičius n negali būti didesnis kaip 2m.Galima ir atvirkščia formuluotė: šifratorius su n įėjimų turi turėti nemažiau kaip m išėjimų: 2m ( n .Šifratorius, kurio įėjimų ir išėjimų skaičius sieja lygybė n = 2m,vadinamas pilnuoju šifratoriumi. Labai dažnai naudojami šifratoriai, kurių2m ( n. Jie vadinami nepilnaisiais. Tipiškas nepilnojo šifratoriauspavyzdys – telefono klaviatūros šifratorius, koduojantis dvylikos telefonoklavišų signalus keturių skilčių dvejetainiu kodu.Dažnai naudojami nepilnieji šifratoriai “iš 10 į 4”, šifruojantysdešimtainius simbolius dvejetainiais-dešimtainiais kodais, šifratoriai “iš10 į 7” arba “iš 16 į 7”, šifruojantys dešimtainius arba šešioliktainiussimbolius septynių segmentų indikatorius valdančiais kodais, sudarytais tikiš dvejetainių simbolių.Dešifratorius (angl. – decoder) atpažįsta kodinę signalų jo įėjimuosekombinaciją ir sukuria signalą viename tą kodinę kombinaciją atitinkančiameišėjime. Plačiai naudojamas adresams kompiuteriuose dekoduoti. Jeidešifratoriaus įėjimų skaičių n ir išėjimų skaičių m sieja lygybė m = 2n,tai toks dešifratorius vadinamas pilnuoju.Dešifratoriai dažnai turi įėjimo leidimo (angl. – enable input – EI)įėjimus [pic]
pav. Dešifratorius “iš 3 į 8” su įėjimo leidimo įėjimu
Demultiplekseris (angl. – demultiplexer) – tai įtaisas, kuris ateinančiusviena įėjimo linija signalus pagal n skilčių adreso kodą nukreipia į vienąiš 2n išėjimo linijų. Demultiplekseris – tai kodo keitiklis, keičiantisnuoseklųjį kodą lygiagrečiuoju.
Multiplekseris (angl. – multiplexer), arba duomenų selektorius (angl. –data selector), – tai įtaisas, kuris pagal n skilčių adreso kodą atrenkavieną iš 2n įėjimo linijų ir šia linija ateinančius signalus nukreipia įvieną išėjimo liniją.Multiplekseris – tai kodo keitiklis, keičiantis lygiagretųjį kodąnuosekliuoju. Dažniausiai multiplekseriai turi ir įėjimo leidimo įėjimą.
5.LOGINIAI AUTOMATAI
Mūro ir Mylio sinchroniniai būvių automatai
Mūro (E.F.Moore) ir Mylio (G.H.Mealy) sinchroniniai būvių automatai (angl.
–synchronous state machine), – tai sinchroninės trigerinės schemos suskirtingai valdomais išėjimų signalais. Mūro automatų išėjimų signalaipriklauso tik nuo jų atminties įtaisų – trigerių – būvių, o nuo išoriniųįėjimų signalų tiesiogiai nepriklauso. Mylio automatų išėjimų signalaitiesiogiai priklauso ir nuo jų trigerių būvių, ir nuo išorinių įėjimųsignalų. [pic] pav. Mūro (a) ir Mylio (b) sinchroninių būvių automatų struktūrinės schemos[pic]
pav. Mūro SBA1 schema [pic] pav. Mūro SBA2 schema [pic]
pav. Mūro SBA5 (dviejų skilčių sinchroninio dvejetainio skaitiklio) schema
6. TRIGERIAIKombinacinių loginių schemų (angl. – combinational logic) įėjimų signalaivienareikšmiškai nustato jų išėjimų signalus. Šioms schemoms neegzistuojapraeitis. Tik įgijusios atmintį loginės schemos gali kaupti patirtį irpriimti protingus sprendimus. Schemoje įkūnyta atminties ląstelė – taitrigeris; protingos loginės schemos – trigerinės schemos. Protingi šiųschemų sprendimai yra praeityje įsimintos informacijos pasekmė, tadtrigerinės schemos dar vadinamos sekvencinėmis.Trigerių klasifikavimasTrigeriai klasifikuojami pagal įvairius požymius.Pagal keičiančius trigerio būvį įėjimo signalus trigeriai skirstomi į trisgrupes:1. Elementarius potencialinius, arba lygiais vartomus (angl. – leveltriggered), trigerius. Jų būvius keičia (varto) žemi ir aukšti įtamposlygiai informaciniuose įėjimuose, jei tai atlikti leidžia signalai trigeriųvaldymo įėjimuose. Valdymo įėjimų ir valdančiųjų signalų šios grupėstrigeriuose gali ir nebūti.2. Impulsinius (pulse triggered), arba MS tipo, trigerius (šį pavadinimąišsiaiškinsime šiek tiek vėliau). Į informacinius įėjimus paduoti signalainekeičia šios grupės trigerių būvio, kol nepasibaigia impulsas trigeriovaldymo įėjime. Dėl to jie dar vadinami trigeriais su atidėtuoju išėjimosignalu (postponed output).3. Dinaminius, arba frontais valdomus (edge triggered), trigerius. Jų būvįinformacinių įėjimų signalai keičia tik ir tik impulso valdymo įėjimefronto (priekinio arba galinio – nelygu koks trigeris) metu.
Bazinis SR trigerisPaprastai vienas tokio trigerio įėjimas vadinamas nustatymo, arba įrašymo,įėjimu (angl. – set), kitas – numetimo, arba ištrynimo, įėjimu (angl. –reset). Pagal angliškųjų įėjimų pavadinimų pirmąsias raides S ir R šistrigeris vadinamas SR trigeriu.Trigerių išėjimai paprastai žymimi raidėmis Q ir Q. Tiesioginiu trigerioišėjimu Q laikomas tas išėjimas, kuriame gaunamas įėjimo S signalas.Sakoma, kad trigeris yra nustatytas į loginio 1 būvį, arba įrašytas (set),kai išėjimo Q loginis lygis yra aukštas: Q = 1. Trigeris yra nustatytas į 0būvį, arba ištrintas (reset), kai Q = 0. [pic] pav. Bazinio SR trigerio elektrinė principinė schema [pic] pav. Bazinio SR trigerio loginė schemaSR trigeriai turi du informacinius įėjimus: S ir R. Aktyvūs šių įėjimųsignalų rinkiniai SR ( 10 ir SR ( 01 nustato ir numeta trigerį; rinkinys 00yra pasyvusis ir trigerio būvio nekeičia; rinkinys 11 – draudžiamas.D trigeris – tai SR trigeris, turintis vieną informacinį įėjimą D ( S. Dtrigerių įėjimas R sudaromas kaip įėjimo D ( S inversija. Todėl ir signalaiD ( 1 bei D ( 0 yra aktyvūs ir atkartojami pagrindiniame trigerioišėjime. D trigeryje išspręsta draudžiamojo įėjimo signalų rinkinio SR = 11problema: toks rinkinys tiesiog negalimas. Į šį trigerį taip pat neįmanomapaduoti pasyvaus rinkinio SR = 00.JK trigeriai – tai trigeriai, kuriuose sudarytas kryžminis grįžtamasisryšys tarp išėjimų ir įėjimų. Dviejų informacinių įėjimų J ir K paskirtistokia pati, kaip ir įėjimų S bei R.T trigeriai – tai JK trigeriai, turintys vieną įėjimą J ( K ( T.
pav. Sinchroninio D trigerio funkcinė schema (a) ir grafinis žymuo (b)
[pic]
Dinaminiai trigeriai
Dinaminių, arba frontais valdomų (edge triggered), trigerių struktūra labaipanaši į MS trigerių: jie taip pat sudaryiti iš dviejų nuosekliai sujungtųSRC trigerių, į kurių C įėjimus paduodami inversiniai vienas kito atžvilgiusignalai. Nuo MS trigerių šie trigeriai skiriasi tuo, kad juose tiesioginisC signalas patenka į antrąjį trigerį, o inversinis – į pirmąjį.Populiariausias yra dinaminis D trigeris. Todėl jam šiame poskyryjeskirsime daugiausia dėmesio.
7. Tipinės schemos su trigeriais.Registrai ir skaitikliai.Sudarant ir analizuojant logines schemas labai svarbūs du dalykai. Pirma,
būtina gerai suvokti, kaip veikia elementarios loginės schemos. Remiantisšiuo supratimu, reikia gebėti išsiaiškinti, ką vykdo nelabai sudėtingosloginės schemos, ir mokėti jas taip sudaryti, kad būtų realizuojamosnelabai sudėtingos loginės funkcijos. Antra, kai loginės schemos yra tokiossudėtingos, kad joms analizuoti arba sudaryti elementarių žiniųnebepakanka, reikia gebėti pritaikyti formalųjį loginių schemų analizės irprojektavimo aparatąRegistrai: Registrai (angl. – register) – tai įtaisai, skirti informacijaiįrašyti, laikinai ją saugoti, keisti ir skaityti.Registrus sudaro atminties ląstelės (dažniausiai tai būna D trigeriai) irvaldančiosios (dažniausiai kombinacinės) schemos.Valdančiosios schemos:– informaciją įveda į registrą ir išveda;– perstumia įrašytą į registrą informaciją į vieną ar į kitą (dešinę arkairę) pusę;– keičia įrašytos informacijos kodą: tiesioginį inversiniu, nuoseklųjįlygiagrečiuoju arba atvirkščiai.Kartais sakoma, kad registrai – tai patys paprasčiausi mikroprocesoriai.Pagal informacijos įvedimo ir išvedimo būdą registrai skirstomi į:– lygiagrečiuosius (angl. – parallel), arba saugojimo (angl. – storage);– nuosekliuosius (angl. – serial), arba postūmio (angl. – shift);– universaliuosius, arba lygiagrečiai nuosekliuosius.Pagal įvedamos informacijos pavidalą registrai skirstomi į– vienfazius, į kuriuos informacija įrašoma tik tiesioginiu arba tikinversiniu kodu (informaciją iš vienfazių registrų galima skaityti irvienu, ir abiem kodais);– dvifazius, į kuriuos informacija įrašoma tik abiem – tiesioginiu irinversiniu kodais.Pagal struktūrą skiriami vientakčiai ir dvitakčiai registrai. Vientakčioregistro atminties ląstelė – vienas trigeris. Dvitakčio – du nuosekliaisujungti elementarieji trigeriai. Pirmojo takto metu informacija įrašoma įpirmąjį dvitakčio registro trigerį, antrojo – perrašoma į antrąjį trigerį.Šitaip pirmasis trigeris parengiamas naujai informacijai priimti.Šiuolaikiniuose dvitakčiuose registruose paprastai naudojamas vienassudėtinis MS tipo trigeris. Kaip žinome, šį trigerį sudaro du nuosekliaisujungti SRC trigeriai. Du taktus registre su MS trigeriu imituoja vienovaldančiojo impulso priekinis ir galinis frontai.Lygiagretieji registraiLygiagretųjį n skilčių (n atminties ląstelių) registrą galima sudaryti iš nsinchroninių D trigerių . Šio registro įėjimai – trigerių informaciniaiįėjimai D, registro išėjimai – trigerių išėjimai Q.Postūmio registraiPostūmio, arba nuoseklieji, registrai būna tiesioginiai, reversiniai iruniversalieji. Į tiesioginius registrus informacija įvedama nuosekliai kastaktą, nuosekliai taktais stumiama išilgai registro, kol pasiekia registroišėjimą, kuriame lygiai taip pat nuosekliai skaitoma.Paprasčiausiastiesioginis postūmio registras – dvitaktis registras iš nuosekliai sujungtųsinchroninių D trigerių (12.3 pav.). Kiekvieną šio registro atmintiesląstelę sudaro du trigeriai.Į visas lygiagretaus registro skiltis informacija įrašoma tuo pačiu metu –lygiagrečiai, jei tik C impulsas valdymo šynoje leidžia trigeriams priimtiinformaciją.Universaliojo postūmio registre, informaciją galima perstumti tiesioginearba atgaline kryptimis.postūmio registrai gali atlikti labai daug įvairių funkcijų. Universalusispostūmio registras gali veikti kaip aritmetinis įtaisas, dauginantis arbadalijantis dvejetainį skaičių iš 2nPostūmio registras gali turėti ne tik vieną paskutiniosios atmintiesląstelės išėjimą, išėjimai gali būti išvesti iš visų jo atminties ląstelių.Registras, į kurį informacija įvedama nuosekliai per vieną įėjimą, oskaitoma lygiagrečiai vienu metu kiekvienos atminties ląstelės išėjimuose,yra nuoseklaus kodo keitiklis į lygiagretųjį kodą ir pan.Skaitikliai:Bene paprasčiausias iš šio tipo skaitiklių – dvejetainis sudėtiesskaitiklis. Kiekvienas tokio skaitiklio įėjimo impulsas didina skaitiklioparodymą vienetu.Skaitikliai (angl. – counters) – tai įtaisai, kurie skaičiuoja į jų įėjimuspaduodamus impulsus ir teikia skaičiavimo rezultatus dvejetainiu,dvejetainiu-dešimtainiu arba tik dešimtainiu kodu.Nuoseklieji skaitikliai paprastai sudaromi iš T skaičiavimo trigerių,dažnai vadinamų tik T trigeriais. Prisiminkite, kad skaičiavimo trigeris –tai MS tipo JK trigeris, kuriame J = K = T = 1, arba (tai tas pats) Ttrigeris, kuriame T = 1. Skaičiavimo trigerio režimu taip pat veikiadinaminis D trigeris, jei jo informacinis įėjimas D yra sujungtas suinversiniu išėjimu Q. Nuoseklieji dvejetainiai skaitikliai sudaromi labaipaprastai: iš nuosekliai sujungtų skaičiavimo trigerių. Sudarytas iš ntrigerių dvejetainis skaitiklis skaičiuoja iki 2n. Nuosekliesiems
skaitikliams būdinga vėlinti signalą nuosekliai sujungtų trigeriųgrandinėlėje. Šis trūkumas ypač išryškėja didėjant skaitiklio skilčiųskaičiui. Lygiagrečiuose, arba sinchroniniuose, skaitikliuose visitrigeriai keičia būvį vienu metu – sinchroniškai. Bėda tik, kad šiųskaitiklių schemos gerokai sudėtingesnės. Lygiagretieji arba sinchroniniaiskaitikliai paprastai sudaromi iš dinaminių T arba D trigerių, juose tenkanaudoti ir kombinacines logines schemas.Lygiagretusis, arba sinchroninis, dvejetainis skaitiklisIki šiol nagrinėjome tik nuosekliuosius skaitiklius, kuriuose vienotrigerio išėjimo signalas yra kito nuosekliai su juo sujungto trigerioįėjimo signalas. Tokiai nuosekliai trigerių grandinėlei būdingi šietrūkumai:– didinant skilčių skaičių, didėja signalo vėlinimo laikas skaitiklyje,vadinasi, daugiaskilčiai nuoseklieji skaitikliai yra nespartūs;– kuo toliau skaitiklio įėjimas, tuo didesnė tikimybė, kad nutolę trigeriaiveiks ne sinchroniškai – trigerinė schema tampa asinchronine;– skirtingi kiekvieno trigerio išėjimo signalo vėlinimo laikai sudaroklaidingų momentinių skaitiklio išėjimų reikšmių galimybę.Universalusis, arba reversinis, dvejetainis skaitiklis didina arba mažinaparodymą priklausomai nuo to, kuria šyna – C+1 ar C–1 – atėjoskaičiuojamasis impulsas. Paprastai laikoma, kad tuo pačiu metu ir šyna C+1ir šyna C–1 impulsai ateiti negali. Akivaizdu, kad toks skaitiklis turiturėti ir pradinio nustatymo, ir pradinio numetimo įėjimus. Dvejetainiai-dešimtainiai ir dešimtainiai nuoseklieji skaitikliaiKai skaičiavimo rezultatus priima ir apdoroja loginės schemos, dvejetainiaiskaitikliai yra nepakeičiami. Tačiau žmogui operuoti dvejetainiaisskaičiais yra nepatogu. Vadinasi, reikalingi dešimtainiai skaitikliai,skaičiavimo rezultatus pateikiantys dešimtainėje skaičiavimo sistemoje.Galimi du tokio uždavinio sprendimo būdai. Pirmas – naudoti dvejetainiusskaitiklius ir jų skaičiavimo rezultatus dešifruoti tokiu pavidalu, kokioreikalauja dešimtainius skaičius atvaizduojantys indikatoriai. Kitas būdas– taip pakeisti paties skaitiklio struktūrą, kad ji atitiktų dešimtainėsskaičiavimo sistemos struktūrą.8, Operaciniai stiprintuvai ir ju jungimo schemos. Invertuojantis,neinvertuojantis, diferencinis stiprintuvai, komparatorius, integratoriusir diferenciatorius.Operaciniai stiprintuvai (OS) – tai bene plačiausiai taikomos analoginėsgrandinės. Platų jų taikymą lemia labai geri šių stiprintuvų parametrai irnepaprastas jų universalumas. Keisdami standartinio operacinio stiprintuvoneigiamo grįžtamojo ryšio grandinę ir jos parametrus galime sudarytiįvairiausias funkcijas vykdančias tiesines ir netiesines grandines.Apibrėžimas: OS – nuolatinės srovės stiprintuvas su labai dideliu, kol darnesudarytas neigiamas grįžtamasis ryšys, įtampos stiprinimo koeficientu,plačia praleidžiamų dažnių juosta, labai didele įėjimo varža, kurigarantuoja, kad operacinis stiprintuvas neapkraus signalo šaltinio, irlabai maža išėjimo varža, kuri sudaro galimybę panaudoti labai mažąišorinės apkrovos varžą ir garantuoja mažą laiko pastoviąją, kurią sudaroišėjimo varža su apkrovos talpa.[pic]Grafiniai OS žymenys: a – tarptautinis; b – JAVPrielaidos: Paprastai priimamos dvi prielaidos. Pirmoji prielaida sako, kad operacinio stiprintuvo įėjimo įtampa lyginuliui:[pic] Antroji prielaida sako, kad operacinio stiprintuvo įėjimosrovė praktiškai lygi nuliui:[pic].Suformuluotosios prielaidos galios tik įvykdžius tris sąlygas.Pirmoji sąlyga – operacinis stiprintuvas turi dirbti tiesiniu režimu. Jeibus ribojamas išėjimo signalas, nebegalėsime teigti, kad operaciniostiprintuvo įėjimo signalas praktiškai lygus nuliui; kai bus labai didelissignalas įėjime, nebūsime tikri, kad įėjimo srovė lygi nuliui.Antroji sąlyga – grįžtamasis ryšys turi būti neigiamas, negalima painiotitiesioginio ir inversinio operacinio stiprintuvo įėjimų (ši klaida dažnalaboratorinių darbų metu).Trečioji sąlyga – būtina sudaryti neigiamą grįžtamąjį ryšį ne tik kintamai,bet ir nuolatinei įtampos dedamajai. Yra schemų su operaciniaisstiprintuvais, kuriose pakanka sudaryti neigiamą grįžtamąjį ryšį tik perkondensatorių, tačiau ką tik suformuluotoji sąlyga reikalauja, kadlygiagrečiai kondensatoriui būtų įjungtas rezistorius.
Stiprintuvas-inverteris:
Jei [pic], tai [pic], arba taškas A yra kintamosios įtampos nulio taškas.Jei [pic], tai įtekanti į tašką A srovė yra lygi ištekančiai iš šio taškosrovei.Grandinės įėjimo kontūre veikia tik viena įtampa uIN, tad kontūre tekanti
srovė, arba įtekanti į tašką A srovė, [pic]Kadangi įėjimo įtampa paduota į inversinį įėjimą, o tiesioginis įėjimasįžemintas, išėjimo įtampa bus priešingos fazės, lyginant su įėjimo įtampa.Todėl kontūre uIŠ, R2, A, B tekanti srovė, arba ištekanti iš taško A srovė,[pic]stiprinimo koeficientas :[pic]Nekeičiantis fazės stiprintuvas: Šis stiprintuvas neturi svarbiausiojostiprintuvo-inverterio trūkumo. Jo įėjimo varža labai didelė.[pic] Integruojantis stiprintuvas:
įtampa idealiai integruojančios RC grandinėlės išėjime bus mažesnė užįtampą įėjime. Gerai integruojančios RC grandinėlės išėjimo įtampa turėtųneviršyti pusės įėjimo įtampos dydžio. grandinei pakanka elementų R ir Cbei grandinę papildome rezistoriumi RGR.Nuolatinei dedamajai galiojastiprintuvo-inverterio stiprinimo koeficiento išraiška: [pic]Diferencijuojantis stiprintuvas:
Realių signalų kitimo greitis būna baigtinis, tad ir įtampadiferencijuojančios grandinėlės išėjime būna baigtinio dydžio.diferencijavimas reiškia jos išvestinės, arba funkcijos kitimo greičio,radimą. Jei grandinėlės įėjime veikia idealus 1 V amplitudės stačiakampisimpulsas, įtampos kitimo greitis priekinio ir galinio fronto metu yrabegalinis. [pic][pic]
DIFERENCINIAI STIPRINTUVAI:nuolatinės srovės stiprintuvuose, ypač daugiapakopiuose, sunkiaisprendžiama nulio dreifo problema: kai stiprintuvo įėjime signalo nėra,įtampa stiprintuvo išėjime lėtai kinta – “plaukia”. Nulio dreifas išliekanet užtrumpinus stiprintuvo įėjimo gnybtus. Antra problema: nuolatinėssrovės stiprintuvai prastai stiprina labai silpnus signalus, nes šiesignalai “skęsta“ išoriniuose bei atsirandančiuose stiprintuve trukdžiuoseir triukšmuose. Ir dar viena problema: nagrinėdami grįžtamuosius ryšiusstiprintuvuose, pastebėjome, kad dviejų ar trijų pakopų stiprintuve nevisuomet galime sudaryti reikiamą visą stiprintuvą apimančio neigiamogrįžtamojo ryšio variantą.Visos išvardintos problemos nesunkiaisprendžiamos diferenciniuose stiprintuvuose (angl. – differential amplifierarba sutrumpintai – difampTeigiamos diferencinių stiprintuvų savybės lėmė labai platų jų taikymą.Pakanka pasakyti, kad kiekvienas operacinis stiprintuvas prasidedadiferencine pakopa.[pic]Paprasčiausią diferencinio stiprintuvo pakopą sudaro du stiprintuvo petys –tranzistoriai su kolektoriaus apkrovos rezistoriais ir bendras abiem petimemiterio rezistorius. Kai įėjimo signalas lygus nuliui, nuolatinės įtamposdedamoji išėjime taip pat turėtų būti lygi nuliui. Kai schemojeskiriančiųjų kondensatorių nėra, tokią galimybę sudaro teigiamos irneigiamos įtampų maitinimo šaltiniai +E ir –E, paprastai naudojami visuosediferenciniuose stiprintuvuose. Diferencinė stiprintuvo pakopa turi du asimetrinius (atžvilgiukorpuso) įėjimus, į kuriuos patenka įėjimo signalai UIN1 ir UIN2, o taippat du asimetrinius ir vieną simetrinį – diferencinį – išėjimus: IŠ1, IŠ2ir IŠdif.Signalai įėjimuose gali būti sinfaziniai arba priešingų fazių, vienodų arbaskirtingų amplitudžiųKadangi diferenciniai stiprintuvai paprastai stiprina silpnus signalus,jiems pritaikomas superpozicijos principas.Kai signalai įėjimuose nėra sinfaziniai ir vienodų amplitudžių, galimekalbėti apie diferencinio stiprintuvo įėjimuose veikiantį diferencinį arbaskirtuminį įėjimo signalą. Varžinių stiprintuvų su tranzistoriais VT1 ir VT2 įtampos stiprinimokoeficientas aprašomas stiprinimo pakopos be rezistoriaus emiteriograndinėje formule:
[pic];
čia RK1 = RK2 = RK.įtampos stiprinimo koeficientas diferenciniame išėjime yra įtamposstiprinimo koeficientų asimetriniuose išėjimuose suma:[pic].[pic]KOMPARATORIUS:Jei poliškumo indikatoriaus grandinę papildysime atraminės įtamposšaltiniu, turėsime komparatorių – analoginę įėjimo įtampą palyginančią suatramine įtampa grandinęKai lyginama įėjimo įtampa bus mažesnė už atraminę įtampą, didesnė teigiamaatraminė įtampa inversiniame įėjime sukurs – E išėjime. Kai įtampatiesioginiame įėjime taps didesnė už atraminę įtampą, lygis išėjimepasikeis į + E. Jau sakėme, kad ir komparatorius išėjime galima suformuotistandartinius loginius lygius.
[pic]9. Analoginiai-skaitmeniniai ir skaitmeniniai-analoginiai keitikliai.Skaitmeniniai-analoginiai keitikliai naudojami ne vien tik pagal tiesioginępaskirtį. Jau kitame, skirtame analoginiams-skaitmeniniams keitikliams,poskyryje pamatysime, kad vos ne kiekviename analoginiame-skaitmeniniamekeitiklyje kaip vienas iš grandinės komponentų taikomas ir skaitmeninis-analoginis keitiklis. Šiame poskyryje aptarsime dar vieną kitą, ne visaitiesioginį, skaitmeninio-analoginio keitiklio taikymą. Skaitmeninius-analoginius keitiklius naudoja skaitmeniniam signaluidauginti iš analoginės įtampos. Tuo tikslu keitiklio grandinėje vietojeetaloninės įtampos pajungia kintančią analoginę įtampą uIN. Tokiu atveju
išėjimo įtampa yra šios analoginės įtampos ir dvejetainio kodo sandauga:[pic]Šitokį keitiklį vadina dauginančiu skaitmeniniu-analoginiu keitikliu – DSAK(angliškai – multiplying digital-analog converter – MDAC). Kai dvejetainiskodas yra be ženklo skilties, o analoginė įėjimo įtampa kinta tik nuo 0 iki+Uet, vyksta dauginimas viename ketvirtyje; kai įėjimo įtampa kinta nuo –Uet iki + Uet , vyksta dauginimas dviejuose ketvirčiuose. Dvejetainį kodąpapildžius ženklo skiltimi ir keičiant įėjimo įtampą nuo – Uet iki + Uet ,vyksta dauginimas keturiuose ketvirčiuose.Daugelyje informacijos apdorojimo įtaisų dauginantį skaitmeninį-analoginįkeitiklį taiko bet kokios skaitmeninės funkcijos keitimui laisvaipasirinktu nuosekliai arba diskretiškai keičiamu masteliu. Tą mastelį irnustato vietoje etaloninės įtampos pajungta nuosekliai arba diskretiškaikeičiama analoginė įtampa.[pic]Pats paprasčiausias skaitmeninio–analoginio keitiklio grafinis žymuoparodytas 12.14 paveiksle. Jame parodyti tik keičiamo n skilčių dvejetainiokodo įėjimai, etaloninės įtampos įėjimo įvadas ir analoginės įtamposišėjimas. Paprastai keitiklių integriniuose grandynuose dar būna atskiriišvadai “skaitmeninis nulis” ir “analoginis nulis”.Kai kuriuose, ypač ankstesnių kartų keitiklių integriniuose grandynuosesudedančio operacinio stiprintuvo nėra, o yra tik srovės arba įtamposišvadas, kurį reikia sujungti su operacinio stiprintuvo integrinio grandyno įėjimu. Tačiau ir šiuo atveju keitiklio integriniame grandyne visuometbūna suformuotas operacinio stiprintuvo grįžtamojo ryšio rezistorius, nestik tokiu būdu jį įmanoma suderinti su keitiklio grandyne suformuotaisrezistoriais.Dauginančio skaitmeninio-analoginio keitiklio integrinis grandynas vietojeetaloninės įtampos įėjimo turi įtampos įėjimą uIN . Jei tą grandyną galimanaudoti ir paprasto ir dauginančio keitiklio režimais, jis turi ir Uet iruIN įėjimus.Analoginiai-skaitmeniniai keitikliai: (ASK, angliškai – analog-digitalconverters – ADC) keičia į įėjimą atėjusį analoginį signalą (paprastaiįtampą) skaitmeniniu (paprastai dvejetainiu) kodu keitiklio išėjime.Veikimo principas: Analoginė įėjimo įtampa išreiškiama suma etaloninėsįtampos dalių, atitinkančių dvejetainio kodo skilčių vertes: [pic]Analoginio-skaitmeninio keitiklio atveju sprendžiamas uždavinys –dvejetainio kodo skilčių koeficientų dn dn–1 … d2 d1 d0 radimas. Šiuoskoeficientus galima ieškoti nuosekliai – vieną po kito, lygiagrečiai –visus iš karto, arba mišriuoju būdu. Skirtingus koeficientų paieškos būdusįgyvendina skirtingi analoginių-skaitmeninių keitiklių schemų variantaiParametrai: Analoginė įėjimo įtampa kvantuojama – keičiama laiptuotaįtampa. Tad vienas iš svarbiausiųjų keitiklio parametrų yra kvantavimopaklaida – pusė žemiausią kodo skiltį atitinkančios etaloninės įtamposdalies:[pic]Jei kvantavimo paklaida būtų didesnė, žemiausia keitiklio skiltis neturėtųprasmės.Keitiklio veikimo spartą apibūdina keitimo laikas: tai laikas nuoanaloginės įtampos atsiradimo keitiklio įėjime iki dvejetainio kodoatsiradimo keitiklio išėjime.Kai įėjime veikia kintanti įtampa, atsiranda papildoma dinaminė keitimopaklaida – įėjimo įtampos pokytis per keitimo laiką. Kai keitimo laikas yražinomas ir praktiškai nekintantis, dinaminę paklaidą galima eliminuoti,skaitmeninį kodą išėjime priskiriant ne tam laiko momentui t, kada šiskodas atsirado, bet laiko momentui t – tkeit.Kaip ir skaitmeninių-analoginių keitiklių atveju, keitiklio spartąapibūdina ir keitimo laikas ir maksimalus keičiamo analoginio signalodažnis – toks maksimalus dažnis, prie kurio keitimo paklaida dar neviršijaleistinosios paklaidos.Grandinių variantai: Įvairesnės analoginių-skaitmeninių keitikliųgrandinės, įgyvendinančios tris skirtingus dvejetainio kodo koeficientųpaieškos būdus – nuoseklų, lygiagretų ir mišrų, lemia didesnę šių keitikliųgrandinėse taikomų komponentų įvairovę. Visgi beveik visose skaitmeninių-analoginių keitiklių grandinėse yra ir tie komponentai, kurie taikomiskaitmeninių-analoginių keitiklių grandinėse: stabilizuotas etaloninėsįtampos arba etaloninės srovės šaltinis, rezistorių matrica – įtampos arbasrovės daliklis, analoginiai jungikliai arba analoginiai komparatoriai,įvairūs registrai – trumpalaikės atminties grandinės. Be tų pačiųkomponentų analoginių-skaitmeninių keitiklių grandinėse dar dažnai taikomiskaitmeniniai-analoginiai keitikliai, impulsų skaitikliai, kodo keitikliai.10. Priartėjimo jutikliai (kontaktiniai, magnetiniai, induktyviniai,talpiniai, optiniai, ultragarsiniai). Ju veikimo principai ir savybes. Teorinės žinios. Jutikliais vadinami techniniai įtaisai, keičiantysvieną fizinį dydį (atstumą,greitį, temperatūrą, slėgį ir t.t.) į kitą, lengviau apdorojamą(dažniausiai į elektrinį) signalą. Jutikliai
skirstomi į tokias grupes:A grupė -jutikliai, formuojantys loginį signalą 1 arba 0, priklausomai nuoto, ar matuojamasis dydis yra pasiekęs nustatytą reikšmę ar ne.B grupė -jutikliai, formuojantys vienetinį kodinį signalą arba impulsųseriją. Impulsų skaičius serijoje lygus matuojamojo dydžio reikšmei.C grupė -jutikliai, formuojantys pirminį analoginį signalą be stiprintuvo.D grupė -jutikliai, formuojantys analoginį signalą ir stiprinantys jį ikistandartinių lygių: 0 … 10 V; -5 … +5 V; 1 … 10 V; 0 …20 mA; -10… +10 mA; 4 … 20 mA.E grupė – jutikliai arba jutiklių sistemos, formuojančios standartinįsignalą, suderinamą su nuosekliaisiais ar lygiagrečiaisiais interfeisais.Priartėjimo jutikliai, naudojami loginėse automatikos sistemose, priklausoA grupei. Jie būna įvairių konstrukcijų ir įvairių veikimo principų, tačiauvisiems jiems bendra tai, kad jų išėjimo signalas keičia savo loginęreikšmę (l→0) arba 0→l) tada, kai į jutiklio veikimo zoną patenkastebimasis objektas.Pagal veikimo principą priartėjimo jutiklius galima suskirstyti į trisgrupes:a) – generatoriniu principu veikiantys jutikliai (induktyviniai,induktyviniai – magnetiniai,
talpiniai); a) – lokaciniu principu veikiantys jutikiai (optiniai, ultragarsiniai); b) – kitaip veikiantys jutikliai (mechaniniai, herkoniniai, pneumatiniai). Visiems generatoriniu principu veikiantiems jutikliams bendra tai,artėjant stebimajam objektui prie jutiklio, keičiasi jame įmontuoto aukštodažnio generatoriaus virpamojo kontūro parametrai arba jo apkrova. Dėl tokeičiasi signalas generatoriaus išėjime, kurį ir fiksuoja reliniselementas. Jutiklio relinis elementas įsijungia arba išsijungia, ir taipsuformuojamas atitinkamas loginis signalas (1 arba 0) jutiklio išėjime. Konstrukcijos paprastumu ir patikimumu išsiskiria induktyviniaipriartėjimo jutikliai. Tokio jutiklio funkcinė schema parodyta 1 pav., a, oL – C generatoriaus schema – 1 pav., b.[pic]Jutiklį sudaro: L – C generatorius 3, demoduliatorius 4, relinis elementas5, galios stiptrintuvas su apsaugos grandinėmis 6, šviesinis indikatorius7. Be to schemoje pažymėta: vidinis maitinančios įtampos stabilizatorius(UZI) 1, jutiklio aktyvioji zona 2 ir jo išėjimas 8.Įjungus maitinimą, jutiklyje įmontuotas generatorius ima generuotiperiodinius virpesius,kurių dažnis priklauso nuo L ir C:[pic]. Šis signalas maitina apviją,magnetinančią atvirąmagnetinę grandinę, kuri jutiklio aktyviojoje zonoje 2 sukuria kintamąjįmagnetinį lauką. Kai į šią zoną patenka laidus kūnas, jame kintamasislaukas indukuoja sūkurines sroves, kurios apkrauna generatorių ir dėl to jogeneruojamų virpesių amplitudė mažėja. Kai laidininkas priartėja priejutiklio jo poveikio atstumu, virpesių amplitudė sumažėja tiek, kad reliniselementas išsijungia ir dėl to pasikeičia jutiklio loginio išėjimo reikšmė.Jutiklio jautrumas priklauso nuo į aktyviąją zoną patenkančios medžiagosmagnetinių savybių, jos laidumo bei stebimojo kūno matmenų. Induktyviniai jutikliai geriausiai reaguoja į patekusius į jų aktyviąjązoną feromagnetikus (geležį, kobaltą, nikelį), nes feromagnetikai sudarogeras sąlygas magnetiniam laukui sklisti. Jie taip pat geriau jaučia didelęlyginamąją varžą turinčius laidininkus, kadangi juose susikuria didesnisūkurinių srovių sukelti energijos nuostoliai. Induktyvinių jutikliųtaikymo sritis – metalinių kūnų indikacija. Šie jutikliai yrailgaamžiai,nejautrūs teršalams ir atsparūs vibracijoms. Induktyvinių – magnetiniai priartėjimo jutiklių fukcinė schema visiškaipanaši į jau išnagrinėtą 1 pav. schemą; skiriasi tik tuo, kad L – Cgeneratoriaus ritė uždėta ant uždarą magnetinę grandinę sudarančiomagnetolaidžio. Šis magnetolaidis normalioje būsenoje yra neįsotintas.Tačiau, kai prie jutiklio priartėja įmagnetintas kūnas (pvz., nuolatinismagnetas), magnetolaidis įsisotina, pasikeičia induktyvumas L, varža XL =ωL , keičiasi ir kontūro srovė. Šį pokytį užfiksuoja relinis elementas. Šiotipo jutikliai plačiai naudojami kaip bekontakčiai pneumatinių cilindrųgalinių padėčių indikatoriai. Talpiniai priartėjimo jutikliai veikimo principu panašūs įinduktyvinius. Jų aktyviojoje zonoje yra L -C kontūro kondensatorius,kurio talpa priklauso nuo įnešto į šią aplinką kūno dialektrinėskonstantos ε ir to kūno matmenų: C =ε s∕d , čia s ir d priartėjusio kūnoplotas ir storis. Labai svarbu, kad talpiniai jutikliai reaguoja tiek įlaidininkus, tiek ir į izoliatorius. Jie jautrūs aplinkos teršalams, jųveikimo patikimumui didelės įtakos turi aplinkos drėgmė. Taikymo sritis –bet kokių kūnų, kurių ε >1, indikacija. Lokaciniu principu veikiantys jutikliai fiksuoja atsispindėjusį nuo
kliūties arba netrukdomai praėjusį tam tikrą atstumą signalą. Šio tipojutikliai susideda iš dviejų pagrindinių dalių: siųstuvo ir imtuvo. Be to,jų sudėtyje yra tarpinis stiprintuvas, loginė schema, relinis elementas,galios stiprintuvas su apsaugos grandinėmis, šviesinis indikatorius irmaitinančios įtampos stabilizatorius. Optiniai priartėjimo jutikliai fiksuoja šviesos spindulį, pasiųstą stebimojo objekto link arba jo atspindį nuo to objekto. Jutiklio siųstuvą sudaro generatorius ir šviesą spinduliuojantis diodas, veikiantis raudonų ar infraraudonų spindulių diapazone. Imtuvą sudaro fotoelementas, jautrus tam bangos ilgiui, kurį generuoja siųstuvas. Šviesos diodai, perjuos tekant elektros srovei, spinduliuoja tam tikro bangos ilgio šviesą. Bangos ilgis priklauso nuo diodui gaminti panaudotos puslaidininkinės medžiagos. Atsispindėjusiam šviesos spinduliui priimti ir jį paversti elektros srove naudojami silikoniniai fotodiodai arba silikoniniai fototranzistoriai. Priartėjęs stebimasis objektas užstoja imtuvui siųstuvo pasiųstą spindulį, o kai objektas pasišalina – spindulys apšviečia imtuvo fotoelementą. Tokiu būdu, priklausomai nuo to, ar yra stebėjimo zonoje objektas, ar ne, jutiklio išėjime formuojamas loginis 1 arba 0. Optiniais jutikliais negalima aptikti skaidrių, šviesą praleidžiančių kūnų. Ultragarsinių jutiklių veikimo principas panašus į optinių ir pagrįstas akustinių bangų spinduliavimu ir jų atspindžiu nuo stebimojo objekto į imtuvą. Ultragarso bangų nešiklis yra oras. Ultragarsinis siųstuvas skleidžia negirdimas, dažniausiai nuo 30 iki 300 kHz dažnio garso bangas. Jutikliuose naudojami magnetostrikciniai arba pjezoelektriniai ultragarsinių bangų generatoriai.Funkcinė ultragarsinio priartėjimo jutiklio schema panaši į optinio,tik vietoje optinio signalo generatoriaus naudojamas ultragarso impulsųgeneratorius, o vietoje fotoimtuvo – ultragarso signalo imtuvas.Ultragarsinių jutiklių siųstuvas ir imtuvas montuojami viename korpuse,todėl svarbu, kad stebimieji objektai būtų atitinkamai orientuoti iratsispindėjęs ultragarso signalas pasiektų imtuvą. Šio tipo jutikliųprivalumas tas, kad jais galima aptikti ir skaidrius objektus, be to jie netokie jautrūs aplinkos teršalams.Priartėjimo jutikliai schemose žymimi sutartiniais grafiniais simboliais[pic]1 – magnetinis; 2 – induktyvinis; 3 – talpinis; 4 – ultragarsinis; 5 –atspindžio optinis jutiklis, siųstuvas ir imtuvas atskiruose korpusuose,imtuvas su dviem loginiais išėjimais; 6 – optinis jutiklis, siųstuvas irimtuvas viename korpuse, 2 loginiai išėjimai; 7 – vienkorpusinis optinisjutiklis su vienu loginiu išėjimuJutikliai jungiami pagal trilaidę arba keturlaidę jungimo schemą. Jutikliųgnybtai ir jungiamieji laidai ženklinami pagal Europinį standartą EN 50044spalvomis, raidėmis ir skaičiais. Spalvos kodas nustatomas pagaltarptautinį standartą IEC 757.11. Vykdymo įtaisu valdymas. Valdomi lygintuvai, ju savybes.kintamos sroves lygintuvas: – sumazinti Uvid amplitude galima idejus Rpapildomai. Uvid priklauso nuo iejimo itampos amplitudes. Pastacius darviena varza mes sumaziname itampos svyravimus per puse t.y. sumazinamesinusoides plota.kitas variantas su tristoriumi: siuo atveju srove sokineja…a…a….a.Kai alfa =0 tai isejimo itampa lygi max itampai, kai alfa=180 isejimoitampa =0. Yra horizontalusis, vertikalusis, meninis impulso valdymo budai.Horizontalusis-
FT fazes perstumtino tiltelis.Vertikalus:
kompiuterines valdymo sistemos
programa- nuosekliu zingsniu sarasas. Kompiuteris vykdo nurodytasfunkcijas.
kad neapkrauti procesoriaus, pereferiams daromas atskiras procesorius.Programuojami itaisai gali būti 2 reiksmiu: 1. programuojamos logines matricos. 2. mikrokompiuteriaiprogramuojamai loginiai matricai galime nustatyti programuojamuosiusrysius.Mikrokompiuteryje vidines jo struktūros keisti negalima,jam reikia parasytiprograma.
M – aritmetinis loginis itaisas kuris pagal nurodyta komanda atliekaaritmetinius veiksmus.