Tarptautinių organizacijų sąveikos su valstybėmis būdai ir metodai

Įvadas

Įsimintinieji 2001 m. rugsėjo 11- osios įvykiai, po to sekusi JAV invazija į Iraką, bei daugelis kitų tarptautinių kampanijų daugeliui pasaulio šalių parodė naują ir bene pačią didžiausią tarptautinės “rykštės” – terorizmo – grėsmę. Ne vien terorizmo problemos kyla pasaulyje. Žmogaus teisės, išsilavinimo problemos, humanitarinė pagalba ir dar daugelis kitų problemų iškyla įvairiose pasaulio šalyse. Šias problemas tikrai būtų sunku spręsti be tarptautinių organizacijų pagalbos. Ta pati terorizmo problema atrodytų žymiai didesnė, be Šiaurės Atlanto aljanso ir Jungtinių Tautų organizacijos. Pasaulinis eksportas ir importas atrodytų viisiškai kitaip be pasaulio prekybos organizacijos. Turime nemažai pavyzdžių kaip tarptautinės organizacijos įtakoja valstybių vidaus politikos gyvenimą ir bendrą šalies situaciją. Kartais šis įsikišimas yra būtinas siekiant pasaulinės taikos, nors tokios gali tekti laukti dar labai ilgai. Labai svarbu suvokti kaip visos tarptautinės organizacijos gali įtakoti mūsų visų gyvenimą, ypač po įstojimo į ES ir NATO.

Interviu tarp Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus ir Irako Ministro pirmininko (http://www.un.org/apps/sg/offthecuff.asp?nid=796), leidžia suprasti, kad reikalai tik gerėja. Karen A. Mingst knygoje „Esentials of international raletions“ atskleisti teeoriniai realistų ir radikalų požiūriai į tarptautines organizacijas kurie teoriškai gali egzistuoti ir priverčia mus susimąstyti apie šios temos reikalingumą. R. Jackson ir G. Sorensen knygoje „Introduction to international relations“ pateiktas liberalistinis požiūris į tarptautinius santykius ir tarptautines organizacijas kuriuo aš remsiuosi na

agrinėdamas tarptautinių organizacijų sąveiką su valstybėmis.

Darbo tikslas – susisteminti tarptautinių organizacijų įtakojimo būdus ir metodus valstybėms ir jų gyventojams. Darbe remsiuosi aprašomuoju analitiniu metodu. Pirmoje darbo dalyje bus apžvelgtas liberalų požiūris į tarptautinę sistemą ir tarptautinies organizacijas. Antrą darbo dalį pradėsiu trumpai apžvelgdamas interviu su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Kofi A. Annan apie padėtį Irake, o toliau trumpai pristatysiu pagrindines problemas kurias sprendžia Tarptautinės organizacijos pasaulyje.

Tarptautinė sistema pagal liberalus

Žvelgiant į liberalų požiūrį, būtų nesunku surasti bent tris tarptautinės sistemos koncepcijas. Pirma koncepcija priima tarptautinę sistemą ne kaip struktūrą, bet kaip procesą. Kur sąveika vyksta tarp skirtingų partijų ir kur skirtingi veikėjai mokosi iš sąveikos. Veikėjais šiuo atveju pripažįstamos ne tik valstybės, bet tarptautinės organizacijos (tokios kaip Jungtinės Tautos), nevyriausybinės organizacijos ( Žmogaus teisių stebėtojai), beei multinacionalinės korporacijos, bei atskiros veikėjų grupės. Kiekviena veikėjų grupė sąveikauja su visomis kitomis. Su tokia daugybe veikėjų, daugybė nacionalinių interesų apibrėžia tarptautinę sistemą. Antra tarptautinės sistemos koncepcija yra kilusi iš Anglijos tarptautinės visuomenės tradicijų. Atsižvelgiant į principinius šios teorijos kūrėjus mokslininkus Hedley Bull ir Adam Watson, tuo metu kai tarptautinė sistema susideda iš grupės nepriklausomų bendruomenių, tarptautinė visuomenė yra daugiau nei tai. Tarptautinėje visuomenėje skirtingi veikėjai bendrauja tarpusavyje, jie sutinka su vienodomis taisyklėmis ir vienodais įstatymais, turi vienodus interesus. Trečioji ko

oncepcija yra neoliberalų institucionalizmas, požiūris kuris priartėja prie realistų mastymo. Neoliberalų institucionalistiniu požiūriu tarptautinė sistema, tai lyg anarchija kur kiekvienas individas siekia savo asmeninių interesų. Bet skirtingai nuo realistų, sąveikos rezultatą jie mato kaip potencialiai pozityvų. Čia institucijos kurios buvo sukurtos asmeninių interesų pasitarnauja sumažinant konkrečių valstybių poveikį.

Visi liberalai sutinka ir priima pokyčius tarptautinėje sistemoje. Liberalai mano galimus pokyčius iš kelių šaltinių:

1) Pirmiausia pokyčiai tarptautinėje sistemoje gali kilti kaip išdava išorinio technologinio tobulėjimo. Tai progresas kuris vyksta nepriklausomai nuo veikėjų dalyvaujančių tarptautinėje sistemoje.
2) Pokyčiai gali įvykti dėl santykinai svarbių skirtumų problemų. Tuo tarpu kai realistai pirmenybę teikia nacionaliniam saugumui, liberalai mato kitas problemas. Ypač, paskutiniaisiais dvidešimto amžiaus dešimtmečiais, ekonominės problemas pakeitė nacionalinį saugumą, nors XXI amžiuje, globalios problemos, tokios kaip žmogaus teisės ar aplinkosaugos problemos gali užimti pirmaujančias vietas. Liberalų manymu, tai gali lemti esminius pokyčius tarptautinėje sistemoje.
3) Pokyčius gali lemti naujų veikėjų prisijungimas prie tarptautinės sistemos, įskaitant multinacionalines korporacijas, nevyriausybines organizacijas, ar kitus dalyvius globalioje pilietinėje visuomenėje. Nauji veikėjai gali įvesti naują santykių pobūdį ir yra linkę keisti tiek tarptautinę sistemą, tiek valstybių elgseną. Šis pokyčių tipas yra suderinamas su liberalų požiūriu ir apie tai daug rašo liberalų rašytojai. Kaip ir kolegos realistai, liberalai pripažįsta, kad šie pokyčiai gali vy
ykti visuotinėje jėgos struktūroje tarp valstybių. Šis požiūris yra artimiausias realistams.

Jungtinių Tautų reikšmė Irake

Jungtinės Tautos jau gana senai bendradarbiauja su Irako vyriausybe ir siūlo jiems savo pagalbą, nors tas bendravimas ne visada buvo toks paprastas ir nesudėtingas. Saugumo taryba yra įsipareigojusi užtikrinti, kad Irakas turės savo ateitį ir kurs stabilią ir taikingą visuomenę. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius užtikrino Irako ministrui pirmininkui, kad JT daris viską, kad pagerintų Irako žmonių gyvenimą, ir kad toliau jie turi galvoti kartu. JT be visų kitų programų, taip pat yra labai aktyvios kovojant už žmogaus bei moterų teises Irake.

Taikos partnerystė (Partnership for Peace – PfP)
1994 metų sausio mėnesį NATO valstybių viršūnių susitikime Briuselyje buvo iškelta iniciatyva transformuoti NATO ir jos partnerių santykius pereinant prie glaudesnių ryšių formų, kurios buvo apibūdintos vadinamojoje Taikos partnerystes (PfP; angl. Partnership for Peace) programoje. Ši programa sudarė sąlygas praktiškai bendradarbiauti karinėje srityje atsižvelgiant į skirtingus dalyvaujančių šalių interesus ir galimybes. Vienas iš programos tikslų – išplėsti bendradarbiavimo partnerių galimybes taikos palaikymo srityje panaudojant tokias formas, kaip bendras planavimas, bendras pasirengimas; jie stiprintų ir valstybes partneres ginkluotųjų pajėgų efektyvesnę sąveiką su NATO. Programa taip pat buvo siekiama prisidėti prie šių valstybių planavimo gynybos srityje, skaidrumo ir demokratinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės stiprinimo.
PfP programa įrodė savo pr

raktinį veiksmingumą 1997 metų pavasarį prasidėjus vidaus krizei Albanijoje. Šios šalies prašymu NATO, remdamasi šia programa, jai suteikė pagalbą atkuriant šalie ginkluotąsias pajėgas. Tiranoje buvo įsteigta speciali trumpalaikė NATO misija, kurios tikslas – pagelbėti Albanijai geriau pasinaudoti teikiama pagalba ir padėti įgyvendinti individualią partnerystės programą. Tai pademonstravo ir PfP programos galimybes praktiškai padedant valstybei programos partnerei įveikti vidaus krizės padarinius, keliančius pavojų ir regiono saugumui.

Pagrindinės Tarptautinių organizacijų sprendžiamos problemos pasaulyje
Ginklų kontrolė
1989-aisiais, jau baigiantis Šaltajam karui, vyko NATO ir tuometinės Varšuvos sutarties organizacijos derybos dėl įprastinės ginkluotės mažinimo. Šių derybų rezultatas – 1990 metų lapkričio mėnesį sudaryta NATO ir Varšuvos bloko sutartis, kuri buvo pasirašyta ESBK (tada dar Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisija) viršūnių susitikimo Paryžiuje metu. Ji numatė visų sutarties dalyvių konkrečius įsipareigojimus sumažinti įprastinę ginkluotę ir nustatė maksimalius galimus įvairių šios ginkluotės rūšių limitus. Po Varšuvos bloko likvidavimo šis ginklavimosi mažinimo ir pasitikėjimo stiprinimo procesas vyko daugiausiai per ESBK. (nuo 1995-ųjų pradžios – ESBO). Šioje tarptautinėje institucijoje buvo parengta daug kitų susitarimų, fiksuojančių konkrečius šalių įsipareigojimus dėl informacijos keitimosi, tarpusavio tikrinimo ir kitų pasitikėjimo stiprinimo priemonių.
Po Šaltojo karo pabaigos, didelis kiekis įvairiausių ginklų iš buvusio Rytų bloko pateko į juodąją rinką. Tuo pačiu metu kilo nemažai ginkluotų konfliktų pasaulyje kuriuos nedelsiant reikėjo spręsti. Visa tai davė impulsą nekontroliuojamų ginklų judėjimo prevencijai. Šio darbo ėmėsi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Turint omenyje, kad šiuo metu pasaulyje yra žinoma apie 50 tūkstančių branduolinio ginklo galvučių, vien jau žinomų ginklų kontrolė tampa labai sudėtingu uždaviniu. Tai padaro šios problemos sprendimą dar svarbesnį.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO):
1. Mastrichte 2003 gruodžio 1 d. pasirašė naują dokumentą, dėl sukauptų ginklų keliamos grėsmės. Šis politinis žingsnis nustato naujus standartus siekiant saugumo ir stabilumo regioniniame lygmenyje.
2. Grėsmė dėl nekontroliuojamo ginklų keliavimo per sienas. Pvz. Amu Darya upė skirianti Uzbekistaną ir Afganistaną. Vis dažnėjantis narkotikų ir nelegalių ginklų gabenimas šioje srityje kelia grėsmę ne tik tų šalių piliečiams, bet ir visoms aplinkinėms valstybėms. Šioje srityje susiduria net dvi problemos: ginklų kontrolė ir sienų kontrolė. Šis ESBO projektas apjungia keletą tarptautinių organizacijų ir valstybių vyriausybių siekiant bendro tikslo.
3. ESBO pirmasis išminavimo projektas Uzbekistane nuo 2003 gegužės.

Demokratizacija
ESBO skatina demokratiją ir prisideda prie demokratinių institucijų kūrimo. Jų veikla pagrįsta visais demokratizavimo aspektais: valdžia, lygus vyrų ir moterų dalyvavimas politikoje, įstatymo gerbimas.
1. ESBO Skopje remia piliečių įtraukimą į politinį gyvenimą.
2. ESBO suorganizavo pietryčių Europos parlamentarų susitikimą, bandydami padėti išsilaisvinti Kosovui nuo izoliavimo ir padėti gerinti santykius su kaimynais.
Kaikurių stipriųjų pasaulio valstybių vyriausybės taip pat užsiima demokratizavimo projektais ir patys aktyviai juos remia. Geras pavyzdys visoms pasaulio valstybėms turėtų būti Japonijos vyriausybė ir jos užsienio reikalų ministerija. Be visų pagrindinių savo funkcijų ji remia nevyriausybines organizacijas. 1998 metais ji skyrė apie 8000 JAV dolerių paramą rinkimams Zambijoje, siekdami stiprinti pilietiškumą, bei siekdami demokratizuoti visuomenę.
Panašia veikla labai aktyviai užsiima ir Jungtinės Tautos. Jų vystymosi – UNDP (engl. United Nations Development Programme) programa labai aktyviai veikia ir turi didelį pasisekimą. Paskutinė jų įvykdyta programa, kartu su Japonijos vyriausybe, tai 720.000 JAV dolerių parama rinkimams į įstatymų leidybos organus Palestinoje, siekiant juos padaryti kuo demokratiškesniais.

Kova su terorizmu
Didžiausia šių dienų problema visame pasaulyje. Dėl savo kompetencijos konfliktų sprendime, krizių valdyme ESBO prisideda prie pasaulinių pastangų sprendžiant terorizmo keliamas problemas. Specialus ESBO padalinys skirtas kovai su terorizmu pradėjo programą prieš nelegalių dokumentų naudojimą kertant sienas. Dauguma pasaulio tarptautinių organizacijų yra susivieniję ir įkūrę bendras programas kovai su terorizmu. Labai didelį dėmesį tam skiria visų valstybių vyriausybės. Ypač sustiprintas dėmesys yra tuose taškuose kur jau buvo įvykdyti teroristiniai aktai. Paskutinė pasirašyta tarptautinė konvencija dėl atominio terorizmo veiksmų slopinimo buvo pasirašyta 2005 metų rugsėjo 14 dieną.
Jungtinių Tautų darbo grupės kovoje su terorizmu ataskaitoje teigiama, kad JT turėtų nusibrėžti konkretų tikslą kovoje su terorizmu. Jų teigimu JT turėtų dar kartą paremti pagrindinę JT chartiją ir jos tikslus. Ji turėtų stengtis atkalbėti konfliktuojančias grupuotes imtis teroristinių veiksmų, uždrausti konkretiems asmenims ar grupuotėms prisiimti atsakomybę už įvykdytus teroristinius išpuolius, bei paremti ir plėsti bendradarbiavimą kovoje su terorizmu.

Išsilavinimas
Išsilavinimo problemų sprendimas yra sudėtinė konfliktų sprendimo ir pokrizinių situacijų sprendimo dalis. Programos skirtos išsilavinimo problemoms spręsti apima ir žmogaus teises, aplinkosaugą, lygiateisišką išsilavinimą.
1. Su ESBO pagalba civiliai gyventojai Bosnijoje ir Hercogovinoje kovoja prieš vietinės valdžios sprendimą atskirti mokyklas pagal etnines grupes.
2. Imigrantai į Kosovą turi galimybę lengviau integruotis į visuomenę besimokydami specialiai jiems skirtose pasivijimo pamokose.
3. Švietimo reforma yra pirma pagal svarbą ESBO misijoje Bosnijoje ir Hercogovinoje.

Konfliktų sprendimas
ESBO dirba siekdami neleisti kilti konfliktams, taip pat padeda atsigauti sritims kurias nusiaubė kokie nors konfliktai. ESBO padeda Gruzijos ir Šiaurės Osetijos žurnalistams stiprinti bendradarbiavimą ir ryšius. ESBO bendradarbiauja su Jungtinėmis tautomis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis spręsdami konfliktus Balkanuose, Kaukaze ar Centrinėje Azijoje. Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje vykstančių karinių konfliktų skaičius sumažėjo perpus, o tokių konfliktų aukų skaičius – dar daugiau. Priešingai, nei įprasta manyti, pasaulyje po šaltojo karo pabaigos smurto yra mažiau. Didžiausią indėlį yra į tai įdėjusi NATO. Siekdama stiprinti taiką ir stabilumą euroatlantiniame regione, NATO toliau plėtoja glaudų, konstruktyvų bendradarbiavimą su ESBO tokiose naudingose srityse, kaip konfliktų prevencija, krizių valdymas ir normalių gyvenimo sąlygų atkūrimas po konflikto.

Sienų kontrolė
Dėl vis kylančių sienų kontrolės problemų 2003 metais ESBO konfliktų sprendimo centre buvo sukurta ekspertų grupė, kurios uždavinys yra padėti spręsti visas iškilusias sienų kontrolės problemas. Jie taip pat važinėja į vietas kur ši problema yra svarbiausia ir stebi padėtį ten. Tai dar vienas konfliktų sprendimo būdas.
1. ESBO misija Skopje padėjo išspręsti konfliktą vien dėl teisingo sienų kontrolės politikos.
2. ESBO sienos reguliavimas tarp Gruzijos ir Čečėnijos prisidėjo prie stabilumo kūrimo.
3. Sienų kontrolė taip pat prisideda prie kovos su nelegaliu narkotikų, ginklų ir žmonių gabenimu.
Pabrėžtina, kad veiksminga išorinių ES sienų kontrolė ir priežiūra yra vienas iš svarbiausių klausimų visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo jų geografinės padėties, todėl naujoji agentūra (Europos sąjungos išorinių sienų valdymo agentūra), kuri veiklą pradėjo 2005 gegužės 25 dieną Varšuvoje, stebės su šia sritimi susijusių mokslinių tyrimų plėtrą. Varšuvoje veikianti agentūra koordinuos valstybių narių bendradarbiavimą išorinių sienų valdymo srityje, padės valstybėms narėms mokyti pasieniečius, kelti jų kvalifikaciją, taip pat nustatys bendrus mokymo reikalavimus. Naujoji institucija nuolat vykdys rizikos veiksnių ES pasienyje analizę bei padės valstybėms narėms tais atvejais, kai prie išorinių sienų reikės didesnės techninės ir operatyvios pagalbos. Agentūra ES narėms taip pat teiks reikiamą pagalbą organizuojant bendras grąžinimo operacijas.
Pagalba maistu
Operacija Čade.
Pasaulinis maisto fondas organizuoja humanitarinę pagalbą, gyvybiškai svarbiais produktais, bei medicinos darbuotojų transportavimu Čado gyventojams ir pabėgėliams iš Sudano. Du 18 vietų lėktuvai skraidydavo iš sostinės N‘djamena į rytų Čadą, 5 kartus per savaitę, taip užtikrindami saugų medicinos darbuotojų perkėlimą pas pabėgėlius. Taip sutaupoma labai daug gyvybiškai svarbaus laiko, nes nereikia važiuoti 950 kilometrų bekele. Ši kelionė gali užtrukti iki 2 dienų. Šiais lėktuvais buvo skraidinami visų tarptautinių organizacijų darbuotojai, Jungtiniu Tautų agentai, kurie dirba tame regione. Šie lėktuvai transportuoja medicinos reikmenis bei kitą gyvybiškai svarbų aprūpinimą.Ši programa kainavo 3 milijonus JAV dolerių kuriuos padengė: Australija, Prancūzija, Airija, Olandija, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė.

Speciali operacija pagelbėjant nukentėjusiems nuo Cunamio 2004 metais.

Tai buvo viena sudėtingiausių Pasaulio maisto fondo operacijų. Reikėjo transportuoti pagalbą į Indijos vandenyne esančius regionus kur beveik visa infrastruktūra buvo sugriauta. Pasaulio maisto fondas vykdė dvi specialias operacijas. Per pirmąją jie tiekė palapines, vandens perdirbimo įrenginius, plaukiojančias nusileidimo lėktuvų platformas. Kita operacija apėmė, įvairų transportavimą, sunkių ligonių gabenimą į didesnes ligonines, gyvybiškai svarbių produktų tiekimą.

Medicininė pagalba Irako moterims

Niekam nekyla abejonės kokią grėsmę kelią karas ne vien tiems kurie tiesiogiai dalyvauja kariniuose veiksmuose, bet ir tiems kurie lyg ir turėtų nenukentėti. Moterys yra vienos iš tų kurioms vykstant kariniams veiksmams labiausiai reikia pagalbos. Tuo ne visada būna pasirūpinama, dėl to dažnai nukenčia žmonių populiacija, gimstamumas, ir sutrinka visa sistema. Paskutinio karo Irake metu Jungtinių Tautų populiacijos fondas buvo tas gelbėtojas kuris ėmėsi konkrečių veiksmų, kad ta žala būtų kiek įmanoma sumažinta. Nors ši programa Irake jau veikė nuo 1972 metų. Įstaigų teikiančių sveikatos paslaugas nuo 37 1995 metais išaugo iki 146 2001 metais. Keletas labai didelių specializuotų siuntų buvo nusiųsta į Irako ligonines siekiant išsaugoti Irako naujagimių ir jų mamų gyvybes.

Išvados
Po Šaltojo karo, strateginėje koncepcijoje taip pat akcentuojamas poreikis atsižvelgti į globalinius saugumo užtikrinimo aspektus, kurie buvo suprantami visų pirma kaip rizika, kurią globaliniam saugumui kelia masinio naikinimo ginklo plitimas ir tarptautinis terorizmas. Vieni tai vadina „Dievo rykšte“ kiti katastrofa, o treti sako jog to ir reikėjo laukti. Kaip bebūtų tai reikia stabdyti ir nedelsiant. Tam ir yra sukurtos tarptautinės organizacijos.
Šis darbas mus dar kartą priverčia susimąstyti apie Tarptautinių organizacijų svarbą kiekvieno iš mūsų gyvenime. Niekas negali žinoti kada ir kur bus įvykdytas teroro aktas ir gal būtent mums reikės tos viso pasaulio pagalbos. Ta pagalba gali būti nebūtinai vien karinėmis pajėgomis. Darbe išdėstyta kokia svarbi kartais gali būti humanitarinė pagalba tiek vaistais tiek maistu ar kitomis gyvybiškai svarbiomis priemonėmis. Visos pagalbos rūšys labai įtakoja kiekvienos valstybės gyvenimą. Kartais mums gali būti nesuprantama kokią svarbą gali užimti išsilavinimo problemos ar pagalba demokratizuojant šalį, tada šalis jaučia didžiausią tarptautinių organizacijų poveikį vidiniam šalies gyvenimui.

Literatūros sąrašas
1. Jackson R., Sorenson G, Introduction to International Relations, Oxford: University press, 1999.
2. Mingst K. A., Essentials of international relations, New York: W. W. Norton, 2004.
3. Petrauskas Z., „NATO po šaltojo karo“, žr.: Lopata R., Vitkus G., sudar., NATO vakar, šiandien ir rytoj, Vilnius: Eugrimas, 1999.
4. Interviu su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Kofi A. Annan, 2005 lapkričio 12d.
5. The Ministry of Foreign Affairs of Japan, http://www.mofa.go.jp/policy/oda/category/democratiz/1999/support.html#2, 05 12 2006.
6. The Organization of Security and Co-operation in Europe, http://www.osce.org/activities/13014.html, 09 12 2005.
7. The Organization of Security and Co-operation in Europe, http://www.osce.org/activities/13032.html 09 12 2005.
8. The Organization of Security and Co-operation in Europe, http://www.osce.org/activities/13038.html, 09 12 2005.
9. United Nations Development Programme, http://www.undp.org/governance/ 06 12 2006.
10. United Nations Office on Drugs and Crimes, http://www.unodc.org/unodc/en/terrorism.html, 06 01 2006.
11. United Nations Population Fund, http://www.unfpa.org/news/news.cfm?ID=195, 06 01 2005.
12. World Food Programme, http://www.wfp.org/operations/introduction/special_operations.asp?section=5&sub_section=1, 05 01 2006.

Leave a Comment