Plantacija

ĮVADAS

Plantacinių miško želdinių veisimas dažniausiai siejamas su priklausomybės nuo kuro importo, klimato šiltėjimo, anglies dvideginio išmetimo, žemės ūkio produkcijos problemomis ir kitais aspektais. Plantaciniai želdiniai gali pakeisti grūdines kultūras, t.y. būtų įveisti ariamos žemės plotuose su perspektyva gauti didesnį pelną. Vieni plantaciniai želdiniai turi daug paskirčių kiti turi tik vieną paskirtį. Tai priklauso nuo krūmo ar medžio tam tikrų rodiklių: medienos tvirtumo, medienos lankstumo, vaisių ar žiedų paklausos, riešutų derliaus, medienos kubatūros, greito augimo, atsparumo ligoms bei šalčiui. Todėl rengiamos plantacijos yra susiejamos su tam tikro rezultato siekimu: trąšų bandymu tam tikros rūšies augimui, trumpos rotacijos dirvos dirbimo poveikis, optimalaus tankumo bandymai ir kita.

Specialistų manymu, dabar Lietuvoje turime tik apie 300 ha energetinių plantacijų. Siekiama, kad iki 2015 metų šalyje būtų įveista 11,5 tūkst. ha energetinių plantacijų ir iš jų pagaminta 45 tūkst. tne biomasės, o iki 2025 – įveista 17,5 tūkst. ha plantacijų ir iš jų pagaminta 70 tūkst. tne biomasės (http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/pop_straipsniai/miskai_malkoms/miskai_malkoms.html [žiūrėta 2015.11.27]).

Nemaža želdinių dalis veisiama šalia kaimiškųjų vietovių. Kad padidėtų darbo vietų skaičius ir būtų kuo didesni žemės naudmenų plotai. Dažnai plantacijos rengiamos netoli miškų, dėl švelnesnių žiemų, mažesnio vėjo greičio.

Pavyzdžiui Latvijoje plantacijoms įveisti dažnai naudojama žemės ūkiui nereikalingais žemės plotais. (Bačkaitis, Liakas, Klimas, Jakienė 2013m.). Tokios žemės yra pigesnės, todėl mažėja įveisimo išlaidos, tačiau ne visada žemės būna tinkamos.

Plantaciniai želdiniai turėtų būti veisiami pakankamai lėkštose teritorijose, kuriose palankesnės sąlygos mechanizuotai priežiūrai ir derliaus nuėmimui. Individualūs plantacijų plotai turi atitikti dydį, optimalų auginamai produkcijai, taip pat turėti gerą susisiekimą su didžiaisiais miestais.

Plantaciniams želdiniams pasirinkome šilkmedžių ir tuopų plantacijas.

Šilkmedžiai naudojami įvairiai. Nuo senų laikų žinomas kaip vaistinis augalas. Šilkmedis vienas seniausiai sukultūrintų augalų pasaulyje. Šilkmedis ne bereikalo yra taip pavadintas, jo lapais mintantys vikšrai savo kokonus susuka iš šilko siūlo gijos. Šilko siūlai naudojami šilkiniams drabužiams, kurie yra vertiniami pasaulio rinkoje.

Tuopos yra greit auganti ir daug tūrio užauginanti medžių rūšis, kuri gali būti panaudota popieriaus gamyboje, malkoms, granulių ir kitų energetikos produktų gamybai.

Labai trumpos rotacijos (1-4 m.) plantacijų auginimo tyrimai buvo pradėti JAV apie 1960 m. (buvo siekiama sukurti smulkios medienos, tinkamos celiuliozės gamybai, plantacijas). Panašūs plantacijų auginimo principai buvo pritaikyti ir kuriant trumpos apyvartos energetinių plantacijų auginimo technologijas. Trumpos apyvartos energetinių plantacijų tyrimai pasaulyje plačiau pradėti tik praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje, kai Europos šalys (Švedija, Anglija, Vokietija, Suomija ir kt.) pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo remti miškų energetikos tyrimus http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/pop_straipsniai/miskai_malkoms/miskai_malkoms.html [žiūrėta 2015.10.28]

Energetinėse plantacijose auginamos medžiai ir krūmai turi atitikti tokius reikalavimus: (1) labai gerai prigyti dauginant vegetatyviniu būdu; (2) produkuoti daug biomasės; (3) ilgai išlaikyti atžėlimo pajėgumą; (4) jauname amžiuje greitai augti; (5) būti atsparūs kenkėjams ir ligoms; (6) būti atsparūs nepalankiems abiotiniams veiksniams, visų pirma, šalnoms; (7) pasižymėti gera energetine verte.

Šio kursinio darbo tikslas– įvertini šilkmedžio ir tuopos palantacijų augimo, derėjimo galimybes ir ekonomę naudą Lietuvos sąlygomis.

Šiam tikslui pasiekti yra keliami šie uždaviniai:

Bendras supratimas apie planuojamas veisti rūšis

Planuojamų veisti rūšių atsparumas ligoms ir šalčiau, bei derėjimo gausumas

Kokybiškų sodinukų įsigijimas

Tinkamo žemės ploto parinkimas

Tinkamas žemės įdirbimas

Optimalaus atstumo parinkimas

Optimalaus gylio sodinukams augti parinkimas

Tręšimo rėžimo parinkimas

Priežiūros darbai

Laikotarpis per kurį plantacija duos pelną

Tyrimo objektas – tai šilkmedžių ir tuopų plantacijų produktyvumas ir panaudojimas Lietuvos sąlygomis, išlaidų kiekis ir pajamų gavimas per tam tikrą laikotarpį.

ŠILKMEDŽIAI

FIZIOLOGIJA

Gimtose vietose baltasis šilkmedis išgyvena iki 200metų, o nuo Rodžios netoli tyvuliuoja ežeras Gylys, prie kurio aptiktas 140 metų senumo šilkmedis vis dar derėjo nuostabaus skonio vaisiais. Tai įrodo XXa. pradžioje išnykusią plantaciją veikiausiai dėl iššalimo („Sodo spalvos“ 2000m.Nr.8). Vis dėlto šilkmedžiai sukultūrinti labai seniai, bet ne dėl uogų, o dėl lapų. Būtent šio medžio lapais maitinasi šilkaverpių lervos ir, virsdamos lėliukėmis, suka kokoną iš šilko siūlų („Rasos“2015. Nr.431).

Šilkmedžiai – greitai augantys ilgaamžiai medžiai (amžius gali siekti net 300 metų). Tai šviesomėgiai, mėgstantys purias, humusingas žemes augalai. Jiems visiškai netinka užmirkstantys sklypai. Šaltomis žiemomis gali apšalti jaunų medelių šakučių galai. Vainiką galima formuoti įvairiame aukštyje pagal savo pasirinkimą. Šilkmedžiai labai pakantūs genėjimui ir karpymui. Tinkamiausias laikas genėti – žiemos pabaiga ar kovo mėnuo. Auginant kaip vaismedį, galima formuoti neaukštą 3–4 metrų medelį, o turint vietos geriausia leisti augti laisvai ir visai neformuoti, nes ir savaime susiformuoja labai gražus vainikas. („Rasos“2015. Nr.431).

Šilkmedžių lapai yra labai naudingi ne tik šilkaverpiams, bet ir žmogui, nes jų puiki sudėtis, gausu mineralų. Beje, prieš 150metų šilkmedžių plantacijos buvo užveistos ir šilkaverpiai mėginti auginti net dviejose Lietuvos vietose- Prie trakų ir Dzūkijoje („Rasos“2015. Nr.431).

O ir uogų derlius skaičiuojamas kitaip,- matas yra metras medžio šakos per sezoną, kuris duoda, būdamas 5-7metų, iki 350- 400g uogų Lietuvos sąlygomis. Šilkmedžiai labai mėgsta šviesą, tai šviesomėgė rūšis, todėl jei pakankama šviesos ir medis augs gerai ir duos didesnį kiekį derliaus. Medžiai turėtų užaugti 3-4 metrų. Lietuvoje auginami baltieji šilkmedžiai, nes juodiji nėra tokie pakantūs šalnoms ir galėtų užaugti tik nevėjuotoje vietoje ir nedideliu krūmu. Baltieji šilkmedžiai kiek paauga tiek nušąla, bet tik nespėję sumedėti ūgliai, todėl šilkmedžiai turi būti patrumpinti, kad spėtų sumedėti ir liktų beveik nepaliesti šalnų („Rasos“2015. Nr.431).

Šaknų sistema 15 m. amžiaus vegetuojančio juodojo šilkmedžio šaknys turi tankią šaknų sistemą, vieną liemeninę ir gausias šonines šaknis. Šoninės šaknys būna ilgos, susiraizgę ir labai šakotos. Liemeninė šaknis nesiskverbia giliai į žemę, paprastai ne giliau kaip iki 2 m gylio. Šilkmedžių šaknų tiek brazdo, tiek medienos spalva yra geltona ar oranžiškai geltona. (Navasatis, 2004).

Liemuo, laja, žievė. Medžio išvaizdą iš dalies lemia jo liemuo arba kamienas (Navasaitis, 2004).

Paprastai šilkmedžių lajos forma kinta jiems augant. Jaunų baltųjų šilkmedžių lajos forma paprastai būna plati, rutuliška ar netaisyklingai rutuliška, vėliau tampa nesimetriška, skėstašake, šiek tiek svyrančia. Juodųjų šilkmedžių laja pradžioje būna ovali arba rutuliška, vėliau plačiai rutuliška ar skėstašakė. Bet juodųjų šilkmedžių laja paprastai būna siauresnė ir mažiau svyranti nei baltojo (Navasaitis, 2004).

Kaip ir dauguma lapuočių, šilkmedžiai šakojasi simpodiniu būdu, kai stiebo viršūninis pumpuras nunyksta, o iš artimiausio šoninio pumpuro išdygsta naujas ūglis. Šakojimasis gerai išryškėja vėlyvą rudenį, kai nukrenta lapai. Jaunų šilkmedžių šakos šakojasi beveik stačiu kampu. Šakų būna gausu, jos tankios, kelios pagrindinės šakos stambios, o kitos nestoros. Jauni šilkmedžiai auga sparčiai, vėliau augimas sulėtėja (Navasaitis, 2004).

Ūgliai, pumpurai, šakos. Ūglis – per vienerius metus išaugusi šakelė arba stiebas. Pagal paskirtį ūgliai skirstomi į vegetatyvinius arba paprastuosius lapinius, kuriuose išsivysto vegetatyviniai pumpurai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas ir mišriuosius, kuriuose išsivysto žiediniai ir vegetatyviniai pumpurai (Navasaitis, 2004). Baltųjų šilkmedžių ūgliai būna apvalūs, padengti gelsvai pilkais, smulkiais plaukeliais. Ūglių šerdis plati, šviesiai gelsvos spalvos. Tirtų baltųjų šilkmedžių lapiniai ūgliai išaugo nuo 7 iki 130 cm ilgio, o ūgliai su žiediniais pumpurais nuo 2,5 iki 15 cm ilgio. Juodųjų šilkmedžių atitinkamai 9–75 ir 2–13 cm ilgio. Lapiniai baltųjų šilkmedžių pumpurai apvalūs, bekočiai, išsidėstę pražangiai, netolygiais atstumais, 1–3 mm skersmens, tarpubambliai 3–12 cm. Šie pumpurai būna sodrios, rudai vyšninės spalvos, blizgantys, viršūninis pumpuras šiek tiek stambesnis už šoninius. Žiediniai pumpurai taip pat apvalūs, bekočiai, ant šakelių išsidėstę pražangiai ir netolygiai, bet mažesni už lapinius, 1–2 mm skersmens, rudos spalvos, tarpubambliai 1,5–7,5 cm (Navasaitis, 2004).

Šilkmedžių vegetacija prasideda vėlyvą pavasarį. Pumpurai pradeda brinkti balandžio mėn., o sprogti – gegužės mėn (Navasaitis, 2004).

Žiedai. Baltieji ir juodieji šilkmedžiai dažniausiai būna vienanamiai augalai, t.y., kai ant to paties augalo vystosi vyriškieji ir moteriškieji žiedai. Jų žiedai smulkūs, vienalyčiai, kurie būna susitelkę žirginiuose ir gali augti kekėse po 1–2, kartais po 3.

Tirtų baltųjų šilkmedžių kuokeliniai žirginiai buvo 13–25 mm ilgio, 7–14 mm pločio, žiedynkočiai 16–22 mm ilgio. Piesteliniai žirginiai buvo trumpesni: 8–17 mm ilgio, jų žiedynkočiai 6–5 mm ilgio. Žalsvai balsvi žiedai pradėjo žydėti gegužės 21 dieną, kartu su besiskleidžiančiais lapais

Juodųjų šilkmedžių kuokeliniai žiedai 10–21 mm ilgio, žiedynkočiai – 5–15 mm ilgio. Piesteliniai žiedai 5–14 mm ilgio, o jų žiedynkočiai – 4–10 mm ilgio. Žiedų spalva panaši į baltųjų šilkmedžių, žalsvai balsva.

Vaisiai ir sėklos. Šilkmedžių uogos yra sutelktiniai kaulavaisiai, panašūs į avietės uogas, apvalios arba cilindro formos, sudaryti iš smulkių, 2–5 mm dydžio apvalių arba pailgų vaisiukų su sėkla viduje. Baltųjų šilkmedžių viename vaisyne būna nuo 10 iki 59, o juodųjų nuo 7 iki 36 vaisiukų (Čerapas, 1937).

Vaisyno ilgis 10–27 mm ilgio ir 8–15 mm skersmens, vaiskočio ilgis beveik toks pats kaip vaisiaus. Sunokusių vaisių skonis labai saldus, su vos juntamu rūgštumu, tad dėl per didelio saldumo daug neįmanoma suvalgyti. Vaisius galima perdirbti: džiovinti, virti uogienes ir sirupus, šaldyti, baltųjų šilkmedžių vaisiuose yra: cukraus 9,22 %, rūgščių – 0,70 %, vitamino C – 27,2 mg % (Bulavienė ir kt., 1974).

1.2 PAPLITIMAS, ISTORIJA

Šilkmedis šiltesnių kraštų augalas, kurio tėvyne laikoma Azija. Kada Lietuvoje imta auginti šilkmedžiai ir šilkaverpiai, sunku tiksliai pasakyti. Iš užsilikusių prieškarinių raštų ir šiais laikais randamų Lietuvoje augančių senų šilkmedžių tenka spėti, kad jau 18-19 amžiuje šilkininkyste jau buvo domėtasis (Čerapas, 1937).

Žymus to meto lenkų šilkininkas A. Boguckis išskaičiuodamas kur kiek augo šilkmedžių rašė: „Suvalkų gubernijoj, Kalvarijos apskrity Soboliškiuose 800 šilkmedžių, Marijampolės apskrityje ir pačioje Marijampolėje 150, Vilkaviškio apskrityje- 200, Kauno gubernijoj, Raudondvary, pas grafą Tiškevičių 50 šilkmedžių 30 metų amžiaus, Dideliškiuose pas Klimanskį- 22, Žemaitijoj pas Puziją- 400.“ (Čerapas, 1937).

Iš dar užsilikusių senų šilkmedžių tenka spręsti, jog šilkininkyste domėjosi ir platesni mūsų gyventojų sluoksniai, nes šilkmedžių randama ne tik dvaruose, bet ir ūkininkų sodybose, prie mokyklų, kapinių, klebonijų, kitaip tariant visame krašte (Čerapas, 1937).

Jau 1861m. Šakių apskrityje, Lesnistvos dvare augo 12000 šilkakrūmių (Čerapas, 1937).

Šilkmedis (lot. Morus, angl. Mulberry, vok. Maulbeeren) priklauso šilkmedinių (Moraceae) šeimos augalų genčiai, kurioje yra 10–16 rūšių šilkmedžių. Šis augalas paplitęs Azijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos vidutinio ir subtropinio klimato srityse. Šilkmedis natūraliai auga Kinijoje, Korėjos pusiasalyje, Japonijoje, Vidurinėje Azijoje, Turkijoje, Kaukaze, Užkaukazėje, Ukrainoje, Viduržemio jūros šalyse. Augalas vienanamis, kartais dvinamis, 10–12 m aukščio, savidulkis. Nuo vieno medžio priskinama 10–15 kg vaisių. Derėti pradeda 6–7 augimo metais (Navasaitis, 2008).

Juodojo šilkmedžio tėvynė yra Persija ir Mažoji Azija, bet ir Europoje jis auga nuo neatmenamų laikų. O raudonasis šilkmedis plačiau yra paplitęs Šiaurės Amerikoje, ten jis naudojamas vaistams ir tvirtai medienai išgauti (Čerapas, 1937). Lietuvos želdynuose baltųjų ir juodųjų šilkmedžių retai dar kur surasime: jie auga botanikos soduose, kai kuriuose viešuose parkuose. Taip pat senesnių medžių auga ir šešiose privačiose dendrologinėse kolekcijose (Januškevičius, Baronienė, 2009).

Šilkmedis – vienas seniausiai sukultūrintų augalų. Šių medžių lapais maitinasi šilkaverpių lervos, kurios, virsdamos lėliuke, suka kokoną iš savo gaminamų šilko siūlų. Senovės Kinijoje šilkmedžiai buvo auginami kaip šilkaverpių maistas (Navasaitis, 2008).

Baltasis šilkmedis (Morus albaL.) natūraliai paplitęs Kinijos šiaurinėje dalyje (Sibley, 2009). Jau virš 4000 metų baltųjų šilkmedžių plantacijos šilko pramonei yra auginamos Kinijoje, o vėliau pradėtos ir Japonijoje bei Indijoje. Šilkaverpio vikšrai minta tik šilkmedžių lapais ir per keletą savaičių iš plonyčių gijų susuka kokonus, iš kurių ir išgaunamas šilkas. Iš pačių vikšrų daugelyje Azijos šalių yra gaminami įvairūs patiekalai (Turner, 2004). VII amžiuje baltieji šilkmedžiai atvežti ir į Europą kartu su šilkaverpių vikšrais. Viduramžiais Kiniją su Europa buvo sujungęs vadinamasis Šilko kelias, kuriuo iš Kinijos buvo gabenama labai svarbi tų laikų prekė –šilkas (Čerapas, 1937).

Lietuvoje 1885 metais Trakų apskrityje ir netoli Daugų buvo įveistos šilkmedžių plantacijos, apie 4000 medelių buvo auginama medelynuose. Beveik 50 metų, kol XX a. pradžioje šilkmedžiai iššalo, plantacijose buvo auginami ir šilkaverpio vikšrai, o iš jų kokonų gaminamų siūlų buvo audžiamas šilkas. Nuo XIX a. šilkmedžių atsirado ir kitų dvarų parkuose. Kauno botanikos sode auga keletas senų šilkmedžių, kasmet duodančių gausų uogų derlių („Sodo kraitė“ 2012.Nr.8).

Lietuvoje auginta baltųjų šilkmedžių desertinės veislės ‘Plodovaja Nr3’, ‘Smuglianka’, ‘Čiornyj Princ’, ‘Šelli150’, ‘Turčianka’. Lietuvoje auginami baltieji šilkmedžiai, nes juodiji nėra tokie pakantūs šalnoms ir galėtų užaugti tik nevėjuotoje vietoje ir nedideliu krūmu. („Sodo kraitė“ 2012.Nr.8).

Kaunietis Gintaras Kikas ėmėsi auginti retus Lietuvoje medžius- šilkmedžius. Prieš 8 metus Gintaras Kikas poilsiaudamas Preiloje ant vietinių žmonių stalo pastebėjo nematytas uogas. Smalsus kaunietis ne tik sužinojo kokios tai uogos, bet ir paragavo – šilkmedžių uogų skonis taip sužavėjo vyrą, kad pamažu jo valdose vis daugėja šilkmedžių, kurie jau duoda vaisių. Pomėgis pamažu tampa ir G. Kiko verslu. Pasodinus, tarkime, braškes, jau kitąmet galime tikėtis derliaus. Su šilkmedžiais situacija kitokia ir tai, G. Kiko teigimu, sudėtingiausia dalis – pirmojo derliaus tenka laukti trejus ketverius metus. Šiuo metu G. Kiko ūkyje auga apie 400 šilkmedžių medelių. Iš viso – penkių rūšių, kurias ūkininkas parsivežė iš Ukrainos. Šilkmedžių galima rasti ir Lietuvos medelynuose, tačiau vėlgi tai greičiausiai bus laukinės rūšys. Greito rezultato tikėtis neverta Jei savo kieme norite turėti šilkmedžių – tai nėra problema. Šie medžiai puikiai auga Lietuvos gamtinės sąlygomis (http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/pomegis-virsta-verslu-kaunietis-emesi-auginti-retus-lietuvoje-medzius.d?id=68457344 [žiūrėta 2015.11.29]).

Skirtingos rūšys deri skirtingi laikotarpiu – yra ankstyvos, vidutinės ir vėlyvos rūšys. Pilnai šilkmedis subręsta ir maksimalų derlių pradeda duoti sulaukęs 10 metų. Ir tai tęsiasi apie 50 metų – kiekvienais metais be išimties ir gausiai (http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/pomegis-virsta-verslu-kaunietis-emesi-auginti-retus-lietuvoje-medzius.d?id=68457344 [žiūrėta 2015.11.29]).

Kartą labai saldžiu skoniu išsiskiriančias uogas G. Kikas bandė parduoti turguje – litras juodųjų uogų parduotos akimirksniu už 5 eurus (http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/pomegis-virsta-verslu-kaunietis-emesi-auginti-retus-lietuvoje-medzius.d?id=68457344 [žiūrėta 2015.11.29]).

1.3. TUOPŲ FIZIOLOGIJA

Tuopa (lot. Populus, angl. Poplar, vok. Pappeln) – gluosniažiedžių (Salicales) eilės gluosninių (Salicaceae) šeimos augalų gentis. (https://lt.wikipedia.org/wiki/Baltoji_tuopa [žiūrėta2015-10.24]).

Priklauso stambūs medžiai su stora ir giliai suaižėjusia žieve. Žydi lapams skleidžiantis. Žiedai sukrauti žirginiuose ir apdulkinami vėjo (Navasaitis, 2006).

Gentyje yra apie 110 rūšių, žinoma daug hibridų, kultūrinių veislių.

Tuopų lapai pražanginiai, žiedai vienalyčiai susitelkę žirginiuose. Vaisius dėžutė.

Augalas dvinamis, Lietuvoje pasiekia 16-27metrus aukščio. Liemuo gali siekiti iki 2m skersmens (Navasaitis, 2006).

Baltoji tuopa viena šviesamėgiškiausių tuopų rūšių. Apie 30 m ir 2m skersmens medis auga Taujėnų parke, Ukmergės r. (Navasaitis, 2006).

Lapai odiški, tamsiai žalia viršutine dalimi, apatinė pusė pilkai balta arba balta, lapų forma plačiai kiaušiška. Lapuotis ir lapus metantis medis. Auga greitai. Priklausomai nuo augimo regiono ir augimviečių, užauga 16-27 m, rečiau 35-45 m aukščio. Kamieno skersmuo vidutinio ūgio žmogus krūtinės aukštyje 1,5-3 m. Žydėti pradeda balandė gegužę. Sėklos prinoksta per 30-35dienas, ir iškart išbyra (https://lt.wikipedia.org/wiki/Baltoji_tuopa [žiūrėta2015-10.24]).

Dažnai jos auga parkuose. Auga ir Lietuvoje. Viena žinomiausių Lietuvoje yra Pajūrio tuopa, tai savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Auga Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone. Jos kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 655 cm, medžio aukštis apie 40 m. Paskelbta saugoma 2006 m (https://lt.wikipedia.org/wiki/Baltoji_tuopa [žiūrėta2015-10.24]).

Tuopų biologinės savybės mažiai skiriasi nuo kitų greitos rotacijos medžių. Tuopos kartu su drebulėmis paplitusios Europoje ir Azijoje. Paplitimo arealas Europa, Azija, Šiaurės Amerika, Viduržemio Azija. Užauga iki 35 metrų aukščio ir 1 m skersmens. Auga labai sparčiai, tačiau nuo 45-50m augimas beveik sustoja. Vidutinis tuopų tūris 275-300m3/ha. (Navasaitis, 2006).

Drebulės kaip ir tuopos gausiai plinta šaknų atžalomis, kurios auga 20-30m atstumu nuo medžio. Atžalos atsiranda po kirtimų visą vegetacijos periodą, tik pradžioje jų mažiau, todėl veisiant tuopų plantacijas reikalingas nedidelis motininių medžių skaičius. Pirmame vegetacijos periode atžalų skaičius hektare svyruoja nuo 45 iki 200 tūkst. Tankis priklauso nuo daugelio priežasčių: motininių medžių skaičiaus, jų amžiaus, augavietės sąlygų, kirtimo laiko ir būdo. Sunkiose dirvose atžalų daug mažiau negu lengvose. (Navasaitis, 2006).

Pirmais metais jos pasiekia vidutiniškai 0,5- 0,7m aukštį (per parą iki 6cm) vystosi išimtinai motininių šaknų sąskaita. Savą šaknų sistemą formuoja lėtai. Per kelis metus sėklinių ir atžalinių tuopų augimas susilygina („Sodo kraitė“ 2012.Nr.8).

Sparčiai auga ir sėklinės tuopos- iki 15metų amžiaus aukščio prieaugis dažniausiai siekia metrą ir daugiau. Jau 12 metų medžiai pasiekia 14m aukštį, 30 metų medyne stambiausi medžiai siekia iki 23 m aukščio ir apie 25cm skersmens. (Navasaitis, 2006).

Didžiausias einamasis prieaugis į aukštį būna per pirmuosius 10 metų. Kelmų ataugomis vyresniame amžiuje irgi atželia tik ne taip gausiai. Greitas augimas turi ir savo atgarsį, tuopos mažiai atsparios puvinį sukeliantiems grybams, neigimas miškininkų ir kitų pramonių darbuotojų požiūris, minkšta mediena (http://www.lietuvosmiskai.lt/go.php/lit/Miskininkas-J.Girinas-auginti-drebule-nera-nusikaltimas-miskui-/3567 [žiūrėta 2015.11.12]).

Tuopa jai palankiose augavietėse auga greitai. Tuopos metinis prieaugis vidutiniškai siekia 9 m³/ha per metus. Palyginimui galima pateikti panašiose augavietėse augančių medžių vidutinius metinius prieaugius: baltalksnio – 7,6, beržo – 6,6, uosio – 5,7 m³/ha. Tuopos kaip ir drebulės kirtimo amžius ūkiniuose IV grupės miškuose yra 41 metai, be to, ji lengvai atželia. Mediena naudojama namų apdailai, degtukų ir baldų pramonėje. Tačiau tuopos mediena šiandien yra pati pigiausia (http://www.lietuvosmiskai.lt/go.php/lit/Miskininkas-J.Girinas-auginti-drebule-nera-nusikaltimas-miskui-/3567 [žiūrėta 2015.11.12]).

Tačiau spartus tuopos augimas tebeskatina mokslininkus ieškoti būdų, kaip per trumpesnį laikotarpį, kol dar drebulės nepradėjo pūti, išauginti reikiamų matmenų medžius. Vienas iš būdų yra sveikų tuopų atranka ir jų vegetatyvinis dauginimas, antras – vietinės sveikos drebulės kryžminimas su amerikine drebule ar baltąja tuopa ir gautų hibridų, kurių didžioji dalis pasižymi labai sparčiu augimu, sodinimas į mišką Tačiau pagal galiojančius teisės aktus sparčiai augančios hibridinės tuopos ar drebulės negalima sodinti miško žemėje, o tik žemės ūkio paskirties žemėje, įveisiant želdinius (http://www.lietuvosmiskai.lt/go.php/lit/Miskininkas-J.Girinas-auginti-drebule-nera-nusikaltimas-miskui-/3567 [žiūrėta 2015.11.12]).

Kai tuopos pasieks reikiamus techninius parametrus, pvz., vieno medžio tūris sieks daugiau kaip pusę kubinio metro, visos tuopos bus iškertamos. Šiuo atveju jau po pirmųjų kirtimų, po 20-25 metų, sugrįš medyno įveisimo išlaidos. Kiti tarpiniai tuopos kirtimai duos tik pelną. Toliau medynas auga šia linkme: tuopa atželia iš šaknų ir po 25-30 metų dar kartą nukertama (http://www.lietuvosmiskai.lt/go.php/lit/Miskininkas-J.Girinas-auginti-drebule-nera-nusikaltimas-miskui-/3567 [žiūrėta 2015.11.12]).

1.4. PAPLITIMAS IR ISTORIJA

Intensyviausiai tuopų selekciją ir plantacijų veisimą atliekančiose Europos šalyse – Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Ispanijoje Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje perspektyviems hibridams ir veislėms gauti naudojami šių tuopų rūšių hibridai,: P. euramericana (juodųjų tuopų hibridai), P. deltoides (T. didžioji), P. nigra (T. juodoji), P. maximoviczii, P. trichocarpa (T. plaukuotavaisė), P. balzamifera (T. balzaminė). (www.lsta.lt/files/events/9_a_gradeckas.doc [žiūrėta 2015.10.24]).

Energetinėse plantacijose auginamos ir kitų medžių rūšys. Vis didesnį susidomėjimą kelia hibridinės tuopos (Populus x euramericana, P. deltoides, P. trichocarpa), kurių plantacijų produktyvumas ne daug ką nusileidžia karklams – 7-12 t/ha per metus („Sodo kraitė“ 2012.Nr.8).

Tuopų Leuce pogentėje selekcija atliekama su P. tremula (paprastoji drebulė), P. tremuloides (amerikinė drebulė), P. alba (baltoji tuopa), P. canescens (pilkoji tuopa) rūšimis. Iš vidurūšinių drebulės hibridų veisliniu pripažintas triploidinis klonas “Astria” (išvestas Vokietijoje), išsiskiria dideliu produktyvumu, stiebų tiesumu, gera medienos kokybe, atsparumu ligoms. Daugelyje šalių paplitę P.tremula x P.tremuloides hibridai, pasižymintys dideliu produktyvumu ir sugebėjimu augti ekstremaliose sąlygose. Labai perspektyvūs kai kurie P. alba x P.tremuloides hibridai (Italijoje) ( www.lsta.lt/files/events/9_a_gradeckas.doc [žiūrėta 2015.10.24]).

Iki šiol hibridinės tuopos daugelyje pasaulio šalių buvo vienos iš pagrindinių rūšių, auginamų intensyviose trumpos apyvartos plantacijose įvairiai medienos produkcijai gauti („Mūsų girios“ 2012.Nr.8).

Pagal Lietuvos miškų institute atliktus tyrimus, Lietuvoje durpiniuose ir derlinguose mineraliniuose dirvožemiuose tikslinga auginti gluosnio žilvičio, o mažiau derlinguose mineraliniuose dirvožemiuose – smailialapio ir pajūrinio karklų energetines plantacijas. Iš medžių tinkamiausios drebulės ir tuopos (ypač kai kurie jų hibridai ir greitai augantys klonai). (http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/pop_straipsniai/miskai_malkoms/miskai_malkoms.html [žiūrėta 2015.11.27]).

Tuopos mediena naudojama popieriui, fanerai, degtukams, dėl valkumo, atsparumo skilimui ir paviršiaus pašiauštumo naudojama krovinio veikiamiems gaminiams, grindims, aviliams ir kt. Jeigu tuopos hibridų želdiniai bus skiriami tikslinių sortimentų, pavyzdžiui, popiermedžių, tarmedžių ar kitų išauginimui, apyvartos ilgis gali būti trumpesnis. Tarmedžiams skirtų soritmentų išmatavimus želdiniai gali pasiekti per 25 metus, popiermedžiams- per 15-20. Atsižvelgiant į apyvartos ilgį, gali kisti ir pradinis želdinių tankumas. Orientuojantis į 25 metų apyvartą, pradinis želdinių tankumas turėtų būti 1500vnt., orientuojantis į 15-20 m. ilgio apyvartą- 3000-1500vnt./ha (Bačkaitis, Jakienė, Liakas Klimas, 2013).

Iki šiol hibridinės tuopos daugelyje pasaulio šalių buvo vienos iš pagrindinių rūšių, auginamų intensyviose, trumpos apyvartos įvairiai medienos produkcijai gauti. Energetiniai produkcijai gauti hibridinės tuopos, priklausomi nuo klonų, šakojimosi ypatybių (Bačkaitis, Jakienė, Liakas Klimas, 2013).

Baltoji tuopa paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir vidurinėje Azijoje. Užauga iki 25-30 metrų aukščio ir 1,2-2 metrų skersmens. Tai viena iš šviesomėgiškiausių tuopų rūšių. Apie 30metrų aukščio ir 2 metrų skersmens medis auga Taujėnų parke, Ukmergės raj., o štai prie Juodosios jūros, Kaukaze, Choste, buvo užfiksuota 120-140metų ir 35 metrų aukščio bei 4,2 metro skersmens, baltoji tuopa (Bartkevičius, Pliūra, Suchockas 2013).

Baltosios ir pilkosios tuopos iki 15-20 metų auga lėčiau nei juodosios ir balzaminės, o po 20-30 metų, kai juodosios tuopos sulėtina augimą, o balzaminė beveik nustoja augusi, šios tuopos tebeauga iki 50 metų ir pagal medienos kiekius nuo 25 metų aplenkia juodąją tuopą (Bartkevičius, Pliūra, Suchockas 2013).

Baltosios ir pilkosios tuopos želdiniai, dažnai produktyvesni nei juodosios, dėl žymiai didesnių tankumų- Ukrainoje, Poltavos srityje, 37metų amžiuje baltoji tuopa siekė 29 metrus aukščio, 29,8 cm. skersmens ir 998 m3/ ha, tūrį (pagal kitus šaltinius- 29,6m aukštį, 37,1cm skersmenį, 3vnt- 4m3/ha) (Bartkevičius, Pliūra, Suchockas 2013).

Plantacinių miško želdinių veisimas dažniausiai siejamas su priklausomybės nuo kuro importo, klimato šiltėjimo, anglies dvideginio išmetimo, žemės ūkio produkcijos problemomis. Medienos energijos produkcija pradeda stabdyti klimato šiltėjimą, nes želdiniai patys sugeria ir suriša CO2. Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas padėtų išsaugoti iškasenų kuro rezervus (Bartkevičius, Pliūra, Suchockas 2013).

Plantacinius miško želdinius rekomenduojama veisti visų pirma žemės ūkio paskirties „atliekamoje“, žemės ūkiui netinkamoje ar apleistoje, tačiau pakankamai derlingoje žemėje. Šioje žemėje tikslingas intensyvus žemės naudojimas, taip pat yra santykiniai lengviau įveisti plantacinius miško želdinius. Trumpos rotacijos miškininkystė taip pat galėtų būti plėtojant eksploatuojant eroduojamas žemes, natūralia augalija apaugusius plotus atnaujinant esamus tačiau apleistus krūmynus, sąžalynus, kur ši miškininkystės sistema gali būti pelninga derlingose ir lengvai pasiekiamose vietose (Bačkaitis, Jakienė, Liakas Klimas, 2013).

Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse valstybėse, yra nemažai plotų, tinkamų hibridinių tuopų plantaciniams želdiniams veisti (Bačkaitis, Jakienė, Liakas Klimas, 2013).

Plantaciniai miško želdiniai siejami su naujų darbo vietų sukūrimu žemės ūkyje ir kaimo teritorijose, apleistų žemių ekonominio efektyvumo kėlimu (Bartkevičius, Pliūra, Suchockas 2013).

Dauguma atvejų plantaciniai miško želdiniai pakeičia javų kultūras, arba ganyklas, todėl didžiausias poveikis daromas kraštovaizdžiui, dirvožemiui ir vandens ištekliams, augalams ir laukiniai gyvūnijai. Plantaciniai miško želdiniai pagerina mikroklimato sąlygas, sudaro priedangą žemės ūkio pasėliams. Atskirais atvejais plantaciniai miško želdiniai atlieka „filtro“ funkciją (apvalo pro juos patenkančius vandenis), apsaugo nuo dirvožemio ardymo, pustymo, gali netgi pagerinti dirvožemio derlingumą (atskiros plantacinių želdinių rūšys absorbuoja atmosferos azotą). Biomasės plantacijos turi uždaresnį maisto medžiagų ciklą negu pasėliai ar ganyklos ( Biomass Forestry, 1988).

Lietuvoje iki 2000m. plantaciniai želdiniai nebuvo beveik veisiami, sodmenys taip pat nebuvo auginami. Tik trumą laikotarpį (1982-1985m.) eksperimentavimo tvarka kasmet Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centre dirbtinio kryžminimo būdu buvo gaunamos hibridinės sėklos. Tuopų hibridai yra perspektyvūs Lietuvoje intensyvios sutrumpintos rotacijos plantacinės miškininkystės plėtrai tiek ūkyje tiek ekologine prasme, ypač klimato šiltėjimo sąlygomis (Bartkevičius, Pliūra, Suchockas 2013).

XX PLANTACIJOS STRATEGINIS PLANAS

Želdinių plantacijos struktūra

Plantacijos vietos parinkimas

2.1.2 Žemės įdirbimo technologija plantaciniams želdiniams

1 lentelė. Žemės įdirbimo technologija plantaciniams želdiniams

Grafinis plantacijos elementų išdėstymas erdvėje

BALTASIS ŠILKMEDIS plantacijoje sodinamas eilėse kas 5m, tarp eilių 5m., galima sodinti dar rečiau. Šilkmedžio sodinukai Šelli 150.

BALTOJI TUOPA sodinama žemės ūkio paskirties žemėje, Lds augavietėje, 5,0 ha įveisti nauji bandomieji želdiniai (pradinis jų tankumas – 1200 vnt./ha) Sodinta į vagos viršų, eilėmis (3×2 m).

2.2 IŠLAIDŲ PLANAVIMAS STEIGIANT IR VYKDANT PANTACIJOS VEIKLĄ

2.2.1 Techninės įrangos išlaidos

Sėkmingos plantacijos veiklos garantas ekonomiška ir moderni technika.

Naudojame nuosavą techniką traktoriai: MTZ 40, MTZ 82, John Deere 6430.

Padargai: vartomi plūgai (4 korpusų), kultivatorius 2,5m., mėšlo kratytuvas 10t.

2.2.2 Sodmenys, sodinimo tankumas ir išdėstymas (trumpos apyvartos plantacijose medienai auginti, uogų plantacijoje)

2 lentelė. Sodmenų darbų, sodmenų įsigyjimo tiesioginių išlaidų apskaičiavimas

(Sodmenys, sodinimo tankumas ir išdėstymas (spec. paskirties plantacijose nemedieninei produkcijai auginti)

2.2.3 Darbo jėgos organizavimas

Kadangi tuopoms papildomų darbuotojų nereiks, bus samdomi darbuotojai 5ha šilkmedžių plantacijai. Pirmuosius 4-6 metus šilkmedžiai nedera arba dera silpnai. Darbuotojai bus samdomi nuo 7 plantacijos augimo metų. Šeštaisiais metais bus pasamdyti 5 papildomi darbuotojai, kurių darbo užmokestis 20 € dienai. Paskui priklausomai nuo uogų derėjimo bus didinamas darbuotojų skaičius iki 10 žmonių esant poreikiui ir daugiau.

2.2.4 Trumpos apyvartos želdinių apsauga 3. lentelė

2.3 GALIMŲ PAJAMŲ IR GRYNOJO PELNO PLANAVIMAS PIRMAISIAIS DERLIAUS METAIS

Plantacijos įveisimui išlaidos mažėja: turimas nuosavas sklypas, turima technika ir galimi atlikti darbai. Plantacijos išlaidos lyginant su samdomos technikos yra per pus mažesnės, taip pat nereikės technikos vairuotojo todėl kaina dar mažėja. Šienavimas bei paukščių atsitūpimo vietų darymas bus individuali veikla.

2.3.1 Pajamos iš plantacijoje užaugintos produkcijos

Tuopų plantacija duos pelno tik 15-20 metais, kai vyks kirtimo darbai, o po to tik pliusinės pajamos iš kitų likusių kirtimų iki rotacijos pabaigos.

Baltųjų šilkmedžių plantacija užima 5 h, kadangi šilkmedžius sodinsime eilėse kas 5 metrus, o tarp eilių bus 5 metrai, šilkmedžių reiks 5000vnt. po 6- 7 metų planuojama iš šilkmedžių surinkti 1500kg uogų. Pardavus po 5 € gaudime 7500€.

2.3.2 Pajamos gaunamos vykdant plantacijos šalutinę veiklą

Šilkmedžio plantacija pasibaigus derėjimo periodui iki 20-25metų, bus pjaunami ir parduodami kaip instrumentų mediena. Mediena naudojama muzikos instrumentų gamyboje. Todėl tikimasi papildomo pelno nukirtus šilkmedžius jų rotacijos pabaigoje.

IŠVADOS

Baltojo šilkmedžio (Morus alba)- auginimo sąlygos Lietuvoje yra tinkamos. Pasirinkus tinkamus šilkmedžių sodinukus jie mažai nukenčia nuo šalnų greitai atželia ir gerai dera. Šilkmedžių plantacijas įveisti Lietuvoje kaip trumpos rotacijos apsimoka ir yra pelninga.

Baltoji tuopa (Populus alba)- Lietuvoje augimo sąlygos tinkamos. Greitai auga, nėra itin reikli, didelis prieaugis, nors ir neatspari puviniams. Neturint nuosavo žemės sklypo ir technikos auginti baltąsias tuopas kaip trumpos rotacijos plantaciją neapsimoka.

NAUDOTA LITERATŪRA

http://www.miskobirza.lt/news/2775-plantacin%C4%97-mi%C5%A1kininkyst%C4%97-pasaulyje-ir-jos-perspektyvos-[žiūrėta2015-10-22]

https://lt.wikipedia.org/wiki/Baltoji_tuopa [žiūrėta2015-10.24]

www.lsta.lt/files/events/9_a_gradeckas.doc [žiūrėta 2015.10.24]

„Energetinių žolinių ir sumedėjusių augalu auginimo technologijos“ J. Bačkaitis, E. Jakienė, V. Liakas E. Klimas

„Šilkvikšrių ir šilkmedžių auginimas“ S. Čerapas

„Sodo spalvos“2012m.

„Sodo kraitė“ 2012m.

„Dendrologija“ M. Navasaitis