REFERATAS
„EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETO STRUKTŪRA IR BIUDŽETINIS PROCESAS“
Šio referato tikslas – pristatyti Europos Sąjungos biudžetą ir jo struktūrą. Aptariami pagrindiniai pajamų šaltiniai, išlaidų kryptys, Minimas Europos Centrinis Bankas kaip pagrindinė institucija, atliekanti monetarinę politiką Europos Sąjungos šalyse, kur oficiali valiuta yra euras bei Europos investicijų bankas. Analizuojamas Europos Sąjungos biudžeto vystymasis (Europos biudžetas 2014-2020 m.), daugiausiai dėmesio skiriant žemės ūkio ir kaimo plėtrai.
Europos Sąjungos biudžetas
Finansų sektorius yra labai svarbus kiekvienos valstybės pinigų sistemai, nes per jį centriniai bankai atlieka pinigų emisijos funkciją ir reguliuoja šalies ekonomiką. Finansų sistema atlieka tris pagrindines funkcijas: finansavimo, mokėjimų ir atsiskaitymų bei stebėsenos. Jos yra ypač svarbios Europos centrinių bankų sistemai vykdant pinigų politiką ir siekiant jai iškelto tikslo.1Europos centrinių bankų sistema „prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūrą ir finansų sistemos stabilumu“2.
Visų pirma, reikia apibrėžti pagrindines sąvokas: Europos Sąjungos bendrasis biudžetas, Europos Sąjungos biudžetas bei atskleisti Europos Sąjungos biudžeto sudarymo ir vykdymo principus.
Biudžetiniai santykiai – tai biudžeto piniginių išteklių formavimo ir panaudojimo procese tarp šiame procese dalyvaujančių subjektų santykiai, detaliai sureglamentuoti teisės aktų.
Europos Sąjungos biudžetiniai teisiniai santykiai – tai Europos Sąjungos piniginių išteklių formavimo ir panaudojimo procese tarp Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ir valstybių narių kompetentingų institucijų Europos Sąjungos biudžetinio proceso metu susidarantys santykiai, kurie yra detaliai sureguliuoti Europos Sąjungos teisės aktų ir iš dalies – valstybės narės nacionalinių teisės aktų.
Europos Sąjungos bendrasis biudžetas – dokumentas, kuriuo kiekvieniems metams numatomos ir leidžiamos visos įplaukos ir išlaidos, laikomos būtinomis Europos Sąjungai ir Europos atominės energijos bendrijai.3
Europos Sąjungos biudžetas – tai priemonė, kuria numatomos ir leidžiamos naudoti kiekvienų finansinių metų įplaukos ir išlaidos, kurios laikomos reikalingomis Sąjungai.4
Biudžetas – priemonė, kuria numatomos ir leidžiamos naudoti kiekvienų finansinių metų įplaukos ir išlaidos, kurios laikomos reikalingomis Sąjungai.5
Biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo, kuriam užtikrinti būtina efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė, ir skaidrumo principų, kaip nustatyta šiame reglamente.6
Svarbu atskleisti šių minėtų principų turinį.
Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 reiškia, kad visos Sąjungos įplaukos ir išlaidos, jeigu jos priskiriamos biudžetui, turi būti įtrauktos į vieną dokumentą. Biudžetą sudaro Sąjungos įplaukos ir išlaidos, įskaitant administracines išlaidas, kurias institucijoms numato ES sutarties nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos, ir veiklos išlaidos, reikalingos šių nuostatų įgyvendinimui, kai jos yra padengiamos iš biudžeto bei Europos atominės energijos bendrijos įplaukos ir išlaidos. Visos įplaukos ir išlaidos gali būti daromos tik tuo atveju, jei jos yra įrašytos į tam tikrą biudžeto eilutę. Jokios išlaidos negali būti skiriamos ar leidžiamos viršijant nustatytus asignavimus.
Metinio periodiškumo principas reiškia, kad biudžetas priimtas vieneriems biudžetiniams metams vienu metu ir kad pagal bendrą taisyklę einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai turi būti panaudoti per tuos metus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 9 straipsnį į biudžetą įrašytus asignavimus leidžiama naudoti finansinius metus, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.
Subalansuotumo principas reiškia, kad prognozės dėl biudžetinių metų įplaukų turi būti tokios pačios, kaip ir tų metų mokėjimų asignavimai: biudžeto deficito, kuris gali atsirasti, negalima dengti iš skolinamų lėšų, kadangi tai nesuderinama su nuosavų išteklių sistema, todėl neleidžiama. Įplaukos ir mokėjimų asignavimai turi būti subalansuoti7. Kiekvienų finansinių metų likutis įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą kaip įplaukos perviršio atveju arba kaip mokėjimų asignavimai deficito atveju8.
Apskaitos vieneto principas reiškia, kad daugiametė finansinė programa ir biudžetas sudaromi ir vykdomi eurais, sąskaitos pateikiamos eurais9.
Universalumo principas reiškia, kad visos įplaukos skirtos visiems asignavimams padengti, išskyrus ribotą skaičių įplaukų, kurios priskiriamos tam tikroms išlaidoms. Visos įplaukos ir išlaidos įrašomos į biudžetą nekoreguojant jų viena kitos atžvilgiu.
Konkretumo principas reiškia, kad kiekvienas asignavimas turi turėti nustatytą paskirtį ir turi būti priskirtas konkrečiam tikslui. Asignavimai paskiriami konkretiems tikslams pagal antraštinę dalį ir skyrių10.
Patikimo finansų valdymo principas yra apibrėžiamas ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principais. Ekonomiškumo principu reikalaujama, kad institucijoms jų veiklos vykdymui reikalingi ištekliai būtų prieinami reikiamu laiku, pakankamo dydžio ir kokybės bei geriausia kaina. Veiksmingumo principas reiškia siekti geriausio panaudotų išteklių ir pasiektų rezultatų santykio. Efektyvumo principas – tai konkrečių nustatytų tikslų įvykdymas ir planuotų rezultatų pasiekimas. Visiems biudžete numatytiems veiklos sektoriams nustatomi konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir nurodyto laikotarpio tikslai.11
Biudžetas sudaromas ir vykdomas ir ataskaitos pateikiamos laikantis skaidrumo principo. Europos Parlamento pirmininkas užtikrina, kad galutinai priimtas biudžetas ir bet kuris taisomasis biudžetas būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Biudžetai paskelbiami per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią paskelbiama, kad jie galutinai priimti.12
Apibendrinus minėtas sąvokas bei biudžeto sudarymo ir vykdymo principus galima teigti, kad Europos Sąjungos biudžetas yra:
dokumentas, kuriuo kiekvieniems finansiniams metams numatomos ir patvirtinamos pajamos ir išlaidos;
bendros Europos Sąjungos ir valstybių narių lėšos, iš kurių finansuojama Europos Sąjungos veikla;
bendras visoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms;
skiriamas bendriems ES tikslams bei interesams pasiekti.
Remiantis 2014 m. duomenimis13 patvirtintos dabartinio biudžeto išlaidos iš viso sudaro 142 640 479 571 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 135 504 613 000 EUR mokėjimų asignavimų.
Europos Sąjungos biudžeto procesas (sudarymas ir struktūra)
Europos Sąjungos biudžeto procesą sudaro keturi pagrindiniai etapai:
Europos Sąjungos biudžeto sudarymas,
Europos Sąjungos biudžeto svarstymas ir priėmimas,
Europos Sąjungos biudžeto vykdymas ir kontrolė,
Atsiskaitymas už Europos Sąjungos biudžeto vykdymą.
Europos Sąjungos biudžeto sudarymo proceso ir biudžeto vykdymo kontrolės pagrindinės dalyvės – Europos Komisija, Taryba, Europos Parlamentas bei Audito Rūmai.
Europos Komisija kasmet rengia preliminarų biudžeto projektą, kurį tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, taip pat yra atsakinga už patvirtinto ES biudžeto valdymą, kurį prižiūri Audito Rūmai14.
Tarybos viena iš pagrindinių funkcijų – kartu su Europos Parlamentu tvirtinti ES biudžetą. Europos Parlamentas atlieka biudžeto valdžios tvirtinimo funkciją. Audito Rūmai – ES institucija, atliekanti ES finansų valdymo kontrolę. Pagrindinės Rūmų funkcijos yra kontroliuoti visų ES institucijų ir organizacijų finansinę veiklą, ES biudžetą, visas ES pajamas ir išlaidas. Be to, Rūmai konsultuoja rengiant naują ES biudžeto projektą. Rūmai turi teisę atlikti visų ES institucijų finansinės veiklos kontrolę, spręsti apie lėšų panaudojimo teisėtumą, savo iniciatyva ar bet kurios institucijos ir valstybės narės prašymu atlikti auditą. Kasmet jie parengia metinį pranešimą apie ES finansinę veiklą.15
Europos Sąjungos biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną. Pagal nustatytą tvarką, biudžetas turi būti sudaromas nuo rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 31 dienos, tačiau praktikoje šis procesas prasideda ženkliai anksčiau ir trunka ilgesnį laiką, pavyzdžiui, 2007 metų biudžeto sudarymui buvo pradėta rengtis net 2005 metų pabaigoje.
Sprendimas, kiek lėšų ir kaip ES išleis, priimamas demokratiškai. Kiekviena kita nei Komisija institucija parengia savo įplaukų ir išlaidų sąmatą, kurią perduoda Komisijai ir tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti iki kiekvienų metų liepos 1 d.16Europos Komisija siūlo kitų metų biudžetą, skirtą visoms politikos sritims ir programoms. Europos Komisijoje vyksta debatai, kuriuose svarstomos biudžeto gairės, po ko parengiamas preliminarus biudžeto projektas. Išrinkti atstovai Europos Parlamente ir ES Taryba sprendžia dėl išlaidų planų. Iki liepos 31dienos parengiamas galutinis biudžeto projektas ir jis patvirtinamas Taryboje kvalifikuota dauguma. Jei nėra kvalifikuotos balsų daugumos ir norima pakoreguoti biudžeto projektą, su pasiūlytomis pataisomis projektas grąžinamas Europos Komisijai. Pataisytas projektas dar kartą svarstomas Europos Parlamente lapkričio mėnesio pabaigoje. Biudžetas įsigalioja, kai jį pasirašo Parlamento pirmininkas.
Lėšas panaudojus, Komisija privalo Parlamentui pateikti jų panaudojimo ataskaitą. Išlaidas taip pat tikrina Europos Audito Rūmai.
Pagrindinės institucijos
Europos centrinių bankų sistema (ECBS)
Ją sudaro Europos centrinis ir Europos Sąjungos valstybių nacionaliniai centriniai bankai. ECBS visiškai nepriklausoma; vykdydami jos užduotis nei Europos centrinis bankas, nei nacionaliniai bankai, taip pat nė vienas jų valdymo organų narys neturi teisės sieti ar priimti jokios kitos institucijos instrukcijų.17 Pagrindinės ECBS užduotys – apibrėžti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką; atlikti valiutines operacijas, laikyti ir tvarkyti valstybių narių oficialiuosius užsienio rezervus; rūpintis darnia mokėjimo sistemų veikla. Be to, ECBS padeda sklandžiai įgyvendinti ES institucijų politiką, susijusią su rūpestinga ir apdairia kreditinių institucijų priežiūra bei finansų sistemos stabilumu, atlieka kitus jos kompetencijai priklausančius darbus.18
Pagrindinis ECBS tikslas – prižiūrėti kainų stabilumą – nėra nepriklausomas nuo kitų veiksnių, darančių įtaką ekonominiam suartėjimui, už kurį atsakingos valstybės narės. Jos turi kontroliuoti valstybės išlaidas ne vien tik investicijų, bet ir socialinių nuostatų, sveikatos apsaugos ir pensijų atžvilgiu. Infliacija turi būti prižiūrima, o kai reikia – ir mažinama. Iždo politika, suderinta su ekonomine plėtra, yra visos sistemos kertinis akmuo.19
Europos centrinis bankas (ECB)
Jis atsakingas už ES bendros pinigų politikos vykdymą, jo tikslai:
išlaikyti kainų stabilumą;
formuoti ir įgyvendinti euro zonos pinigų politiką;
vykdyti užsienio valiutos operacijas;
tvarkyti valstybių narių oficialiąsias užsienio atsargas.
Ši institucija yra ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindas.20
Europos investicijų bankas (EIB)
Tai autonomiška, ne pelno siekianti ES finansinė institucija. EIB uždavinys – finansuoti projektus, kurie privalo užtikrinti ES ekonomikos raidą ir integraciją. Jo teikiamos paskolos bei garantijos sudaro galimybę finansuoti mažiau išsivysčiusių šalių raidos, įmonių modernizavimo, pertvarkymo, naujos veiklos plėtros projektus. Taip pat finansuoja kelioms valstybėms narėms svarbius projektus. Nuo 1990 m. EIB pradėjo teikti paskolas buvusio komunistinio bloko šalims. EIB padeda šalims plėstis ir integruotis į Europos kontinentą, suteikdamas finansinę paramą.21 EIB paskolos remia didžiulius projektus, kurie tiesiogiai susiję su Europos Sąjungos gyventojais, pavyzdžiui, kultūriniai, sveikatos, švietimo ar kiti projektai. Tuo metu 15 Europos Sąjungos valstybių bendrai buvo paprašiusios 100 milijardų eurų paramos.
Biudžeto tvirtinimas
„Nuo 1998 metų Taryba tvirtina ES biudžetą, pagrįstą daugiametėmis finansinėmis perspektyvomis, kuriame nustatoma biudžeto bendra „aukščiausia leistina riba“ nuo ES valstybių narių bendro nacionalinio produkto (BNP), pajamų struktūra ir įvairių išlaidų straipsnių santykinis dydis“.22
Bendrijos sutartis suteikia didelę galią Europos Parlamentui svarstant ir tvirtinant Europos Sąjungos biudžetą. Remiantis Bendrijos sutarties 272 straipsniu kitų metų biudžeto projektas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip einamųjų finansinių metų spalio 5 dieną. Biudžeto pataisas gali siūlyti Europos Parlamentas, tačiau tam būtina Parlamento narių balsų dauguma. Parlamentas biudžetą privalo patvirtinti per 45 dienas. Jei per šį terminą Parlamentas nesiūlo ir nepateikia jokių pataisų, biudžetas galutinai patvirtinamas. Jei nurodytu laikotarpiu pasiūlomos kažkokios pataisos, jos siunčiamos Tarybai.
Reikia pabrėžti, kad tai svarbi funkcija ir tam tikras įgaliojimas, suteikiantis teisę Europos Parlamentui įgyvendinti bei įtvirtinti savo politinius prioritetus. Parlamentas kitų metų Europos Sąjungos biudžetą priima gruodžio mėnesį. Biudžeto įsigaliojimo būtina sąlyga – Europos Parlamento pirmininko parašas. Šio asmens parašas įtvirtina biudžete kitiems metams skirtus finansinius išteklius.
1970 m. ir 1975 m. buvo pasirašytos dvi Liuksemburgo sutartys. Jos įteisino Bendrijos nuosavus išteklius. Tokiu būdu Europos Parlamentas ir Taryba tapo dviem biudžeto valdymo įrankiais. Po sutarčių pasirašymo biudžeto valdymo galios buvo padalintos minėtoms dviems institucijoms.
Europos Parlamento vaidmuo biudžeto valdyme yra tas, kad ši institucija tarią lemiamą žodį finansiškai remiant regionus. Tam tikslui yra sukurtas Europos regioninės plėtros fondas. Regionai remiami ir siekiant kovoti su nedarbu. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas jaunų asmenų ir moterų bedarbystei. Lėšos šiam tikslui paskirstomos iš Europos socialinio fondo. Viena iš Europos Parlamento funkcijų yra rūpinimasis kultūrinių ir švietimo programų įgyvendinimu. Tokios programos pavyzdys yra: „Erasmus“. Jei pavyksta suderinti su Ministrų Taryba, išlaidos šių programų finansavimui gali būti didinamos, lygiai taip pat kaip ir gali būti padidintos išlaidos, skirtos humanitarinės pagalbos ir pabėgėlių programoms finansuoti.
Europos Parlamento vidaus darbo taisyklės numato, kad teisę atmesti siūlomo biudžeto projektą gali mažiausiai 32 parlamentarai arba bent vienas parlamentinis komitetas. Esant tokiai situacijai, turi būti pateikiamas rašytinis pasiaiškinimas.
Esant konfliktinei situacijai, kuomet dėl biudžeto išlaidų sumos nesusitaria Parlamentas ir Ministrų Taryba, po dviejų biudžeto projekto svarstymų Parlamentas turi teisę atmesti visą planuojamą biudžetą, o jo svarstymo procedūra grąžinama į pradinę padėtį.
Bendrijos sutarties 272(8) straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, Parlamentui suteikianti išskirtinę teisę (žinoma, esant labai svarbioms priežastims) dviejų trečdalių balsų dauguma atmesti visą biudžeto projektą ir reikalauti naujo biudžeto projekto parengimo.
1988 m. liepą buvo priimtas tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžeto disciplinos gerinimo ir sudarymo procedūros. „Nuo to laiko sprendimų priėmimas dėl ES biudžeto dydžio ir asignavimų yra suskirstytas į du lygius. Europos vadovų taryba aukščiausiuoju lygiu sutaria dėl planuojamos finansinės perspektyvos (dažniausiai 5 metams).23
Kalbant apie 2000-2006 metų finansinę perspektyvą, reikia pažymėti, kad didelę dalį darbų atliko Komisija, kuri dar 1997 metais paruošė Agenda dokumentą. Žinoma, prie šio dokumento rengimo nemažai pasiūlymų pateikęs Parlamentas, tačiau pagrindiniai sprendimai dėl šių reformų buvo priimti Taryboje bei 1999 m. Vykusiame valstybių narių vadovų susitikime.
Viena iš Europos parlamento funkcijų – Biudžeto kontrolė. Ši funkcija yra įtvirtinta Europos Parlamento vidaus taisyklėse. Ją įgyvendina Biudžeto kontrolės parlamentinis komitetas. Jis privalo stebėti ir kontroliuoti lėšų naudojimo tinkamumą, lėšų valdymą. Be to, šis komitetas įgyvendindamas jam pavestas funkcijas yra priverstas nuolat tobulinti sukčiavimo prevencijos, atskleidimo ir, žinoma, kovos su ja priemones. Ši institucija kasmet teikia ataskaitas apie lėšų naudojimo įvertinimą, bet prieš tokios ataskaitos pateikimą, jis turi būti tikras, jog Komisija įvykdė biudžetą.
Vienas iš Europos Parlamento tikslų buvo Europos antikorupcinės įstaigos įsteigimas. Ji būtina tam, kad visapusiškai būtų užtikrinta biudžeto reikalų kontrolė.
Europos Sąjungos metinį biudžetą pagal Komisijos pasiūlytą projektą privalo patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba. Komisijai iki liepos 1 dienos privalu surinkti visų Europos Sąjungos institucijų pasiūlymus dėl ateinančių metų biudžeto pajamų ir išlaidų. Europos Parlamentas ir Taryba naujo biudžeto projektą turi gauti iki rugsėjo 1 dienos. Taryba savo ruožtu Europos Parlamentui biudžeto projektą privalo pateikti iki rugsėjo 1 dienos.
Europos Sąjungos biudžeto pajamos
Europos Sąjungos biudžetas yra finansuojamas iš tradicinių nuosavų lėšų. Biudžeto išteklius sudaro:
„Europos Sąjungos pasienyje surinkti muitų mokesčiai;
Importo mokesčiai, taikomi žemės ūkio produktams, įvežamiems iš valstybių ne narių;
1% Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nuo parduotų prekių ir realizuotų paslaugų ES teritorijoje;
„ketvirtasis šaltinis“ apskaičiuojamas atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės turtingumą (jos BNP).“24
Taigi, tradicinės nuosavos pajamos gaunamos apmokestinant bloko išorės prekybą vykdančius verslininkus. Šias pajamas Sąjungos vardu surenka valstybės narės. Savo administracinių išlaidų padengimui, jos pasilieka ketvirtadalį gaunamų įplaukų.
„1970 Metais Taryba nustatė, kad trys pirmieji išteklių šaltiniai privalo pakeisti senąją Europos Sąjungos finansavimo sistemą, kai biudžetas buvo finansuojamas iš ES valstybių narių tiesioginių įnašų, priklausomų nuo jų atitinkamų BNP.“25 Valstybės narės buvo tikros, kad pajamų, gaunamų iš importo ir iš PVM pakaks visoms Europos Sąjungos išlaidoms padengti. Tokia galimybė buvo negalima dėl dviejų priežasčių:
1. Europos Sąjungai tapus grynąja eksportuotoja XX a. paskutiniame dešimtmetyje pajamos iš žemės ūkio produkcijos ir kitų prekių importo smuko;
2. XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje ES biudžetas augo tolygiai ES BNP procentui.
Dėl minėtų priežasčių Komisijos siūlymu buvo sugrąžinti nacionalinių vyriausybių BNP įnašai, kurie padengė negautas pajamas iš importo mokesčių bei PVM.
Rinkliavos ir muitai sudaro ketvirtadalį biudžeto. Apskaičiavus pajamas iš trijų mėnesių šaltinių, nustatoma, kiek dar papildomai lėšų reikia surinkti iš valstybių narių jų BVP proporcingo įnašo pavidalu.
ES biudžeto finansavimo šaltiniai ir mechanizmai turėtų užtikrinti tinkamą ES politikos finansavimą. Juos reikėtų vertinti pagal bendrai sutartus principus, pavyzdžiui, teisingumą, ekonominį stabilumą, matomumą ir paprastumą, finansinį savarankiškumą ir pakankamumą. Nė vienas iš šių ES biudžeto finansavimo šaltinių netenkina visų šių principų tokiu pačiu mastu, todėl labai sunku sukurti idealią finansavimo sistemą. Vis dėlto išteklių struktūra turi būti siekiama kiek įmanoma daugiau laikytis visų svarbiausių finansavimo principų, tuo pačiu mažinant neigiamą poveikį kitų svarbių principų požiūriu.
Europos Sąjungos biudžeto išlaidos
„Europos Sąjungos“ sąvoka apibendrina tikslus, būdus, kuriais siekiama užsibrėžtų tikslų, ir institucinę terpę, kuri daro įtaką pagrindinių procesų vyksmui.“26 „Pati glaudžiausia integracijos forma yra visokeriopa sąjunga, kuri suprantama kaip visų įmanomų politikos sričių „visiškas suvienijimas“, taip pat ir bendra politika tokiais jautriais klausimais kaip socialinė apsauga ir pajamų mokesčiai“.27
Biudžetas yra pagrindinė priemonė ES politikos tikslams įgyvendinti. Tai investicija remianti Europos tikslus – piliečiai tikisi ir nusipelno kuo didesnės šios investicijos grąžos. Tokiu būdu, turi būti įrodyta, jog biudžetu siekiama geriausio rezultato, kad jis yra valdomas aukščiausių standartų ir kad jis padeda pagerinti kasdienį žmonių gyvenimą. Reikia pažymėti, jog biudžetą galima keisti, tam, kad būtų parodyti nuolatos kintantys prioritetai ir būtų sėkmingai prisidėta prie Europos integracijos.
ES politika per paskutinius dešimtmečius labai keitėsi, o biudžetu buvo siekiama šiuos pokyčius paskatinti ir juos parodyti. ES biudžetas atspindi pagrindinius Europos integracijos žingsnius: viena bendra rinka, plėtra, pasaulinės vizijos Europai plėtojimas. Dėl minėtu pokyčių nuolat turėjo būti keičiamas ES išlaidų modelis. 2008 m. ypatingi tuo, kad pirmą kartą didžiausia ES biudžeto dalis teks politikai, kuri skirta ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti.
Negalima nepastebėti, kad ES išlaidų profilis laikui bėgant labai pasikeitė. Ankstesnių biudžetų didžioji dalis būdavo skiriama santykinai nedaugeliui politikos sričių, bet tai yra normalu, nes politikos uždaviniai atsižvelgiant į jų objektą nuolat kinta.
2007-2013 m. laikotarpio išlaidų politika nukreipta į augimo bei užimtumo tikslus bei naujas politikos kryptis: laisvę, saugumą, teisingumą. Piliečiai turi būti tikri, kad Europos Sąjungos, kaip ir nacionalinio lygmens viešosios išlaidos skiriamos jų prioritetams ir kad visos į Europos Sąjungos biudžetą surenkamos lėšos yra išleidžiamos tinkamai. Viešosios išlaidos visais lygmenimis yra griežtai ribojamos – jos turi būti pagrįstos skirtingų ES išlaidų aspektų pridėtinės vertės vertinimu.
„Bendrijos išlaidos, nors ir yra santykinai nedidelės, vis dėlto yra svarbios net didelėms, santykinai turtingoms valstybėms narėms.“28
Norint pasiekti, kad ES išlaidos būtų optimalios, išteklius svarbu sutelkti ten, kur jie padėtų gauti didžiausią naudą. Per paskutinius dvejus metus ES padidino pokyčių tempą. Ji parengė politikos darbotvarkę, kuri yra nukreipta į ateitį.
Europos biudžetas (2014-2020 m.)
Europos Komisija pristatė siūlomą 2014–2020 metų biudžetą, kuriuo siekiama prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Siūlomos priemonės turėtų padėti įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir tinkamai panaudoti Europos biudžetą.
Nurodytame dokumente parengta biudžeto strategija šiose srityse: žemės ūkis ir kaimo plėtra; piliečiai; civilinė sauga; klimato politika; konkurencingumas ir MVĮ; muitų sąjunga ir mokesčiai; ekonominė, socialinė ir ekonominė sanglauda; švietimas ir kultūra; užimtumas ir socialiniai reikalai; aplinka; išorės veikla; kova su sukčiavimu; sveikata ir vartotojai; vidaus reikalai; infrastruktūra – Europos infrastruktūros tinklų priemonė; naujoviškos finansavimo priemonės; teisingumas; jūrų ir žuvininkystės politika; moksliniai tyrimai ir inovacijos; administravimas.
Plačiau aptarsime žemės ūkio ir kaimo plėtrą. Bendros žemės ūkio politikos paskirtis – Europoje sukurti šiuolaikišką, tvarų ir veiksmingą žemės ūkio sektorių. Ja siekiama skatinti jo konkurencingumą, užtikrinti tinkamą ir saugų aprūpinimą maistu, išsaugoti aplinką ir kraštovaizdį, kartu užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygį.
BŽŪP yra išties europinė politika, tačiau šiuo metu susiduriama su įvairiais sunkumais, todėl pertvarkyta BŽŪP bus skatinamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas, skatinant taupiau naudoti išteklius, siekiant visoje ES išlaikyti maisto, pašarų ir atsinaujinančios energijos gamybos bazę, mažinti klimato pokyčius ir prisitaikyti prie jų, apsaugoti ekosistemas ir kovoti su biologinės įvairovės praradimu, remti kaimo vietovių ekonominės veiklos įvairinimą, skatinant visos Europos darnų teritorinį vystymąsi.
Apibendrinus pateikiamos išvados
Europos Sąjungos bendrasis biudžetas – tai dokumentas, kuriuo kiekvieniems finansiniams metams numatomos ir leidžiamos visos įplaukos ir išlaidos, laikomos būtinomis Europos bendrijai ir Europos atominės energijos bendrijai. Jis turi būti priimamas laikantis tam tikrų principų.
Visos ES įplaukos turi būti lygios visoms išlaidoms.
Europos Sąjungos biudžetą svarsto ir priima Europos Parlamentas.
Europos Sąjungos biudžetą sudaro nuosavų išteklių sistema, suformuota iš: muitų mokesčių, importo ŽŪ produktams mokesčių, PVM mokesčio ir valstybių narių įnašų, atsižvelgiant į jų turtingumą bei jų BNP.
ES biudžeto išlaidas sudaro prioritetinės sritys, reikalaujančios finansinės paramos. ES biudžeto vaidmuo labai svarbus, nes šio biudžeto lėšomis siekiama veiksmingai skatintis esamus ir būtinus pokyčius, nulemiančius integracijos sėkmę.
ŠALTINIAI
Europos sąjungos sutartis. 1991
Europos Bendrijos steigimos sutartis. 1997
Barnard C. Europos sąjungos materialinė teisė. – Vilnius:Eugrimas, 2005.
Hix S. Europos Sąjungos politinė sistema. – Vilnius: Eugrimas, 2006.
Novikevičius V. Europos sąjunga ir valstybių biudžetinis suverenitetas. // Jurisprudencija, 2004, t. 58(50).
Paulikas V. Europos Sąjungos institucijos ir valdymas. – Vilnius. 2004.
www.wikipedia.lt .
www.europa.eu .
Apie Europos Sąjungos biudžetą glaustai – Europos Komisija.
Kropas S., Kropienė R. Europos pinigai. – Vilnius, 2005.
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002. (OL 2012 L 289, p. 1), prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:298:0001:0096:LT:PDF
1Dr. Kropas, S., Europospinigai. UAB „Baltijoskopija“, Vilnius, 2005, p.250
2Mastrichtosutartis 105 str. 5d.
32014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto galutinis patvirtinimas, (2014/67/ES, Euratomas), prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2014:051:0001:0552:LT:PDF
4 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002. (OL 2012 L 289, p. 1), prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:298:0001:0096:LT:PDF
5Ten pat, 2 str. 1 d. c p.
6Ten pat, 6 str.
7Ten pat, 17 str.
8Ten pat, 18 str.
9Ten pat, 19 str. 1 d.
10Ten pat, 24 str.
11Ten pat, 29 str. 2, 3 d.
12Ten pat, 34 str. 1-2 d.
132014 finansiniųmetųEuroposSąjungosbendrojobiudžetogalutinispatvirtinimas, (2014/67/ES, Euratomas), prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2014:051:0001:0552:LT:PDF
14DaivaDumčiuvienė „Europosekonominėintegracija“, leidykla „Technologija“, 2010, p. 75
15Ten pat, p. 79
16 2014 finansiniųmetųEuroposSąjungosbendrojobiudžetogalutinispatvirtinimas, (2014/67/ES, Euratomas), prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2014:051:0001:0552:LT:PDF
2012 m. spalio 25 d. EuroposParlamentoirTarybosReglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėlSąjungosbendrajambiudžetuitaikomųfinansiniųtaisykliųirkuriuopanaikinamasTarybosreglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002. (OL 2012 L 289, p. 1), 36 str. 2 d.,prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:298:0001:0096:LT:PDF
17Jurkynas, J., er.al. Lietuvoskelias į EuroposSąjungosir NATO. „Šviesa“ Leidyboscentras, Kaunas, 2004, p. 158
18Jurkynas, J., er.al. Lietuvoskelias į EuroposSąjungosir NATO. „Šviesa“ Leidyboscentras, Kaunas, 2004, p. 159
19Dr. Kropas, S., Kelias į pinigųsąjungą. UAB Bizniomašinųkompanija, Vilnius, 2001, p.57
20Jurkynas, J., er.al. Lietuvoskelias į EuroposSąjungosir NATO. „Šviesa“ Leidyboscentras, Kaunas, 2004, p. 159
21European Investment Bank, The European Union‘s Financing Institution. 1999, p.5
22 Hix S. Europos Sąjungos politinė sistema. – Vilnius: Eugrimas, 2006. P.324.
23 Paulikas V. Europos Sąjungos institucijos ir valdymas. – Vilnius. 2004. P. 48.
24 Paulikas V. Europos Sąjungos institucijos ir valdymas. – Vilnius. 2004. P. 47.
25 Hix S. Europos Sąjungos politinė sistema. – Vilnius: Eugrimas, 2006. P.325.
26 Novikevičius V. Europos sąjunga ir valstybių biudžetinis suverenitetas. // Jurisprudencija, 2004, t. 58(50). P. 161.
27 Barnard C. Europos sąjungos materialinė teisė. – Vilnius:Eugrimas, 2005. P. 14.
28 Kropas S., Kropienė R. Europos pinigai. – Vilnius, 2005. P. 183.