TURINYS
ĮVADAS 2
Kas yra pavojingos cheminės medžiagos? 3
Pavojingų cheminių medžiagų Pavojingumo kategorijos, simboliai ir Pavojingumo nuorodos 5
Rizikos vertinimo rekomendacijos, įgyvendinant darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatus 9
IŠ KUR PAVOJINGOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS ATSIRANDA? 13
KODĖL ŠIOS MEDŽIAGOS YRA LAIKOMOS PAVOJINGOMIS? 13
IŠVADOS 14
LITERATŪRA 15
PRIEDAI 16
ĮVADAS
Terminu „pavojingos cheminės medžiagos“ apibūdinamos dirbtinės medžiagos, kurios gali pakenkti žmogaus sveikatai ir aplinkai. Kai kurios medžiagos gali turėti ūminį poveikį, t.y. būti toksiškos (nuodingos), sukelti alergiją ar dirginti odą. Kitų neigiamas poveikis gali pasireikšti per ilgą laiką – jos gali sukelti ar paskatinti vėžinius susirgimus, vaisingumo problemas ar pažeisti imuninę sistemą.
Šios medžiagos sunkiai skyla gamtoje ir gali atsidurti mūsų maiste. Pavyzdžiui, degumą mažinančios medžiagos (polibrominti junginiai), medžiagos naudojamos nepridegantiems indams (perfluororganiniai junginiai), kosmetikoje naudojami konservantai (parabenai), ir kitos, panašiu neigiamu poveikiu pasižyminčios medžiagos.
Teisės aktas, apibrėžiantis pagrindines sąvokas, susijusias su pavojin- gomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, yra “Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas” (Žin., 2006, Nr. 65-2381). Pagrindiniai norminiai teisės aktai, reglamentuojantys darbą su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, yra “Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai” ir “Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai” (Žin., 2001, Nr.65-2396). Pavojingų cheminių medžiagų klasifikavimo kriterijai nustatomi “Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje” (Žin., 2001, Nr.16-509).
Darbo tikslas: Apžvelgti pavojingas chemines medžiagas.
Keliami uždaviniai:
Aptarti kas yra povojingos cheminės medžiagos,
Atskleisti kur randame cheminių medžiagų.
Rizikos vertinimo rekomendacijos
Atskleisti iš kur jos atsiranda
Kas yra pavojingos cheminės medžiagos?
Pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai – tokios cheminės medžiagos ir preparatai, kurių bent viena savybė gali būti priskiriama vienai iš šių kategorijų:
1) sprogiosios medžiagos ir preparatai – tai kietos, skystos, pastos ar gelio pavidalo medžiagos ir preparatai, galintys ir be atmosferos deguonies egzotermiškai reaguoti, greitai išskirdami dujas, ir nustatytomis bandymo sąlygomis detonuoti, greitai užsiliepsnoti ar iš dalies ribotoje erdvėje pakaitinti sprogti;
2) oksiduojančios medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie dėl sąveikos su kitomis medžiagomis, ypač degiomis, sukelia labai egzoterminę reakciją;
3) ypač degios medžiagos ir preparatai – tai skystos medžiagos ir pre- paratai, kurių pliūpsnio ir virimo temperatūros yra nepaprastai žemos, bei dujinės medžiagos ir preparatai, kurie normaliomis sąlygomis užsidega nuo sąlyčio su oru.
4) labai degios medžiagos ir preparatai:
a) medžiagos ir preparatai, kurie, nenaudojant jokios energijos, aplinkos
temperatūroje gali įkaisti ir galiausiai užsidegti nuo sąlyčio su oru;
b) kietos medžiagos ir preparatai, kurie gali greitai užsidegti po trumpo sąlyčio su uždegimo šaltiniu ir, uždegimo šaltinį pašalinus, toliau dega ar sudega;
c) skystos medžiagos ar preparatai, kurių labai žema pliūpsnio temperatūra;
d) medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru išskiria pavojingus degių dujų kiekius;
5) degios medžiagos ir preparatai – tai skystos medžiagos ir preparatai, kurių žema pliūpsnio temperatūra;
6) labai toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;
7) toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;
8) kenksmingos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;
9) ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, sąveikaudami su gyvais audiniais, gali juos suardyti;
10) dirginančios medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio susilietimo su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą;
11) jautrinančios (sensibilizuojančios) medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, įkvėpti ar prasiskverbę per odą, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir tolesnis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti kenksmingus padarinius;
12) kancerogeninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir prepara- tai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu;
13) mutageninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą;
14) toksiškos reprodukcijai medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) gali pakenkti vyro ar moters lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų dažnumą;
15) aplinkai pavojingos medžiagos ir preparatai – medžiagos ir prepara- tai, kurie, patekę į aplinką, gali sukelti tiesioginį ar uždelstą pavojų vienam ar keletui aplinkos komponentų.
Cheminių medžiagų pavojingumą ir reikiamas saugos priemones nurodo rizikos ir saugos frazės.
Rizikos frazės (R) tai frazės, apibūdinančios tam tikrą riziką ir nurodančios konkrečius rizikos faktorius dėl galimo pavojaus, susijusio su cheminės medžiagos naudojimu.
Saugos frazės (S) tai frazės, nurodančios saugos patarimus ir susijusios su saugiu cheminės medžiagos naudojimu.
Rizikos ir saugos frazių formuluotės turi būti tokios, kokios pateiktos priede.
Pavojingų cheminių medžiagų Pavojingumo kategorijos, simboliai ir Pavojingumo nuorodos
Cheminės medžiagos, pavojingos dėl jų fizikinių cheminių savybių
Pavojingumo kate- gorija
|
Simbolio raidė
|
Simbolis
|
Pavojingumo nuoroda, pagrindinės rizikos frazės
|
Sprogstamoji
|
E |
Sprogimo simbolis
|
Sprogstamoji R2, R3
|
Oksiduojanti | O |
Liepsna ir apskriti- mas
|
Oksiduojanti R7, R8, R9
|
Ypač degi | F+ |
Liepsna
|
Ypač degi R12
|
Labai degi | F |
Liepsna
|
Labai degi R11, R15, R17
|
Degi | Nėra pavojingumo simbolio
|
Nėra pavojingumo nuorodos R10 |
Cheminės medžiagos, pavojingos sveikatai
Pavojingumo kate- gorija pagrindinės rizikos frazės | Simbolio raidė
|
Simbolis
|
Pavojingumo nuoroda
|
Labai toksiška | T+ |
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
|
Labai toksiška R26, R27, R28 ir R39
|
Toksiška | T |
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
|
Toksiška R23, R24, R25, R39 ir R48 |
Kenksminga | Xn |
Šv. Andrejaus kryžius
|
Kenksminga R20, R21, R22, R65, R40 ir R48 |
Ardanti | C |
Korozijos simbolis
|
Ardanti (ėsdinanti) R34 ir R35
|
Jautrinanti | Xn
Xi |
Šv. Andrejaus kryžius
|
Kenksminga R42 Dirginanti R43
|
Dirginanti | Xi |
Šv. Andrejaus kryžius
|
Dirginanti R36, R37, R38 ir R41 |
Pavojingumo kate- gorija pagrindinės rizikos frazės | Simbolio raidė
|
Simbolis
|
Pavojingumo nuoroda
|
Kancerogeninė 1 ir 2 kategorijos
|
T |
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
|
Toksiška R45 ir R49
|
Kancerogeninė 3 kategorija
|
Xn |
Šv. Andrejaus kryžius
|
Kenksminga R40
|
Mutageninė 1 ir 2 kategorijos | T |
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
|
Toksiška R46
|
Mutageninė 3 kategorija
|
Xn |
Šv. Andrejaus kryžius
|
Kenksminga R68
|
Toksiška reprodukcijai 1 ir 2 kategorijos | T |
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
|
Toksiška R60 ir R61
|
Toksiška reprodukcijai 3 kategorija
|
Xn |
Šv. Andrejaus kryžius
|
Kenksminga R62 ir R63
|
Cheminės medžiagos, pavojingos aplinkai
Pavojingumo kate- gorija pagrindinės rizikos frazės | Simbolio raidė | Simbolis | Pavojingumo nuoroda |
Pavojinga aplinkai | N |
Pavojaus aplinkai simbolis
|
Pavojinga aplinkai R50, R50/R53, R51/ R53, R54, R55, R56, R57, R58
|
Rizikos vertinimo rekomendacijos, įgyvendinant darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatus
Atlikdamas rizikos vertinimą, darbdavys pirmiausia turi nustatyti, kokios cheminės medžiagos ir preparatai yra naudojami įmonėje (susidaro ar išsiskiria gamybos procese, sandėliuojama, susidaro kaip atliekos, transpor- tuojama). Įmonėje privaloma visų naudojamų cheminių medžiagų ir preparatų apskaita pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarką (Žin., 2002 Nr.79-3391). Darbdavys turi nustatyti, ar naudojamos cheminės medžiagos yra priskiriamos pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pre- paratams.
Direktyvos 67/548/EEC I priede („Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašas“ ) pateiktas sąrašas pavojingų medžiagų, dėl kurių klasifikavimo ir ženklinimo yra priimti Europos Komisijos sprendimai. Šis priedas yra nuolat atnaujinamas. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą lietuvių kalba gali- ma rasti adresu: http://www.infochema.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/ Suklasifikuotu%20cheminiu%20medziagu%20sarasas200502541453.pdf“
Europos cheminių medžiagų biuro svetainės esamų cheminių medžiagų skyriuje http://ecb.jrc.it/existing-chemicals/ yra nuoroda į ESIS – Europos cheminių medžiagų informacijos sistemą, kuri Jums pateiks informaciją apie konkrečią cheminę medžiagą: medžiagos EINECS, CAS numerius, pavadinimą keliomis kalbomis, molekulinę formulę, gamintojų/importuotojų sąrašą, klasifikavimą, rizikos ir saugos frazes, IUCLID (International Uni- form Chemical Information Database) duomenų bazės informaciją (jei tai yra cheminė medžiaga), rizikos vertinimo ataskaitą (jei tai privalu).
Informacija apie pavojingas chemines medžiagas, kurios naudojamos, gaminamos ar išsiskiria gamybos proceso metu darbo vietoje ir informaci- ja apie šių medžiagų poveikį sveikatai ir saugai padeda efektyviau parinkti tinkamas darbo saugos priemones bei tinkamus veiksmus.
Visą esminę informaciją – cheminės medžiagos kategorija, leistinos koncentracijos, ženklinimas, rizikos (R ) ir saugos (S) frazės, pavojingumo požymiai – reikalingą medžiagos savybių ir rizikos įvertinimui, galima rasti Saugos duomenų lape, bet to dažnai nepakanka. Kodėl?
• Cheminės medžiagos ir preparatai klasifikuojami ir ženklinami pagal toksikologinių, fizikinių ir cheminių tyrimų rezultatus. Jei tokie tyrimai esa- mai medžiagai nėra atlikti ir nėra mokslinių išvadų, tai į šias savybes klasi- fikuojant ir ženklinant medžiagas nėra atsižvelgiama.
• Nepaženklintos cheminės medžiagos ir preparatai savo sudėtyje gali turėti pavojingų cheminių medžiagų arba tos pavojingos medžiagos gali susidaryti darbo proceso metu ir jos taip pat gali išsiskirti darbo vietoje bei kelti riziką darbuotojo sveikatai.
• Gaminių, kaip taisyklė, nereikia ženklinti, tačiau savo sudėtyje jie gali turėti pavojingų cheminių medžiagų arba tos medžiagos gali susidaryti ar išsiskirti darbo proceso metu.
Tai reiškia:
1. Negalima vienareikšmiškai teigti, jog nepaženklintos cheminės medžiagos ir preparatai nepasižymi pavojingomis savybėmis. Galbūt nėra atlikti šių medžiagų savybių ar preparatų sudėtinių medžiagų tyrimai.
2. Nežinoma, ar paženklintų cheminių medžiagų ženklinimo duomenys yra paremti pavojingų medžiagų tyrimais ar tik turimais rezultatais. Todėl vienareikšmiškai atsakyti negalima, ar Suklasifikuotų pavojingų cheminių medžiagų sąraše įvardinta medžiaga, kuri paženklinta tik kaip degi, nėra ir kenksminga, nes nebuvo atlikti šios medžiagos toksiškumo tyrimai.
Norint įvertinti naudojamos cheminės medžiagos savybes, reikia atsižvelgti į atliktus tyrimų rezultatus. Esant nepakankamiems tyrimams, iš gamintojo reikia pareikalauti duomenų apie cheminės medžiagos savybes, vadovau- jantis žemiau išvardintais poveikio aspektais:
• ūmus toksiškumas,
• odos sudirginimas,
• gleivinės sudirginimas,
• mutageninis poveikis,
• kiti
ir pagal gautus duomenis cheminę medžiagą suklasifikuoti. Ieškant pakaitalų ir parenkant saugos priemones, jei nepakanka tyrimų, kol bus surinkti duomenys, turi būti vadovaujamasi turimais duomenimis.
Vertinant riziką, atsižvelgiama ir į kitų naudotojų patirtį, mokslo įstaigų, valstybinių institucijų ekspertų nuomonę. Aplinkos apsaugos agentūra yra Lietuvos kompetentinga institucija, kuri atlieka cheminės medžiagos rizikos vertinimą pagal bendruosius principus ir nuostatas, išdėstytus „Cheminių medžiagų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarkos apraše” (Žin., 2005, Nr. 149-5452).
Jei darbdavys neturi informacijos apie minėtus aukščiau nurodytus po- veikio aspektus, jis turi vadovautis “blogiausio atvejo” metodu ir atlikdamas tolimesnius veiksmus, pripažinti šias savybes kaip egzistuojančias.
Darbdavio veiksmai veikloje, susijusioje su pavojingomis cheminėmis medžiagomis:
I. Veikloje, susijusioje su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, reikia imtis minimalių priemonių, kaip numatyta Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 17 ir 18 punktuose. Šios priemonės yra esmi- niai saugumo užtikrinimo reikalavimai dirbant su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais.
II. Įgyvendinus minimalias priemones, reikia įvertinti veiklą, susijusią su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir atsakyti, ar šios priemonės yra pakankamos. Atsakant į šį klausimą, turėtų būti aptariama ir įvertinama:
• Ar laikomasi poveikio ir ribinių koncentracijų ore reikalavimų;
• Reikia įvertinti konkrečias toksikologines savybes, priklausomai nuo panaudoto kiekio, medžiagų išsiskyrimo potencialo, saugos priemonių ir taikomų metodų.
III. Jei minimalios priemonės pagal nustatytus kriterijus darbuotojų saugai yra pakankamos, tai reiškia, kad pagal Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 20 punktą rizika yra maža (priimtina) ir nereikia imtis papildomų priemonių (alternatyvios medžiagos, techninės, organizacinės ir higieninės priemonės). Tačiau vis tiek reikia nuolat darbuotojus instruktuoti, mokyti.
Jei minimalios priemonės pagal nustatytus kriterijus darbuotojų saugai ir sveikatai yra nepakankamos, vadovaujantis Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 21-27 punktais, reikia imtis specialių apsaugos ir prevencijos priemonių. Tačiau manoma, kad veikloje su kancerogeninėmis ir mutageninėmis 1 ir 2 kategorijos medžiagomis vis- uomet egzistuoja rizika, kurios reikia vengti imantis Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų 14-20 punktuose numatytų priemonių.
Visų pirma, jei yra galimybių, pavojingos cheminės medžiagos turi būti pakeičiamos kitomis, mažiau pavojingomis arba turi būti daromi darbo metodų pakeitimai pritaikant juos prie naujausių technologijų išsivystymo.
IV. Turi būti atliktas parinktų saugos ir prevencijos priemonių veiksmingu- mo patikrinimas, o esant reikalui jos turi būti pakeičiamos ar patobulinamos.
Objektyvus veiksmingumo kriterijus yra nustatytų ribinių koncentracijų ore ir poveikio dydžių įvertinimas. Veiksmingumo kontrolę galima atlikti:
• įvertinus poveikį, remiantis “blogiausio atvejo” požiūriu:
• pritaikius specifinius kriterijus, kuriuos parengė asociacijos, profesiniai susivienijimai, oficialios institucijos ar gamintojai;
• atlikus matavimus ir tai dokumentavus.
V. Jei reikia, būtina imtis papildomų priemonių darbuotojų saugos užtikrinimui, parenkant tinkamas apsaugines priemones ir tuo pačiu sumažinant pavojingų medžiagų poveikį darbuotojams.
VI. Kiekvienos darbo vietos rizikos įvertinimą reikia dokumentuoti, tų pačių rizikos situacijų duomenis galima pateikti apibendrintai. Dokumentaciją sudaro:
• Naudojamų cheminių medžiagų sąrašas;
• Pavojingų cheminių medžiagų sąrašas;
• Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas, įskaitant matavimų rezultatus, saugos priemones bei reguliarių matavimų ar patikrinimų re- zultatus.
VII. Rizikos vertinimą reikia atlikti bet kokiai veiklai, susijusiai su cheminėmis medžiagomis, ir esant tam tikriems veiklos etapams:
1. Pirminis egzistuojančių darbo vietų įvertinimas;
2. Įdiegus naujas chemines medžiagas;
3. Įsigijus naujus agregatus, įrengimus ar prietaisus;
4. Įdiegus naujas gamybos technologijas;
5. Atlikus darbo organizavimo pakeitimus;
6. Įvykus nelaimingam atsitikimui ar nustačius profesinę ligą;
7. Iš esmės pakitus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams.
Rizikos vertinimą reikia vykdyti nuolat.
IŠ KUR PAVOJINGOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS ATSIRANDA?
Šios medžiagos iš įvairių gamtoje aptinkamų komponentų (dažniausiai tai būna naftos produktai) sintetinamos laboratorijoje. Vėliau gamybos procese jos naudojamos kaip priedai, suteikiantys gaminiams pageidaujamų savybių. Pavyzdžiui, ftalatai plastikams suteikia minkštumo, kosmetikoje ir kvepaluose išryškina kvapą ir padeda jam išsilaikyti ilgesnį laiką, leidžia lengviau paskirstyti dažus ant dažomo paviršiaus ir pan. Įsigydami įvairius gaminius, kartu parsinešame šias medžiagas į namus, kurios gaminio naudojimo metu išsiskiria ir patenka į aplinką.
KODĖL ŠIOS MEDŽIAGOS YRA LAIKOMOS PAVOJINGOMIS?
Pavojingos cheminės medžiagos pasižymi šiomis savybėmis:
Yra patvarios: aplinkoje išlieka nesuskilusios ilga laiką – priklausomai nuo medžiagos, tai gali būti mėnesiai, metai, šimtmečiai. Tai reiškia, kad jų koncentracija aplinkoje laikui bėgant didėja;
Kaupiasi gyvuosiuose organizmuose: dažniausiai riebaliniame audinyje ir kraujyje, perduodamos kitiems organizmams per mitybos grandinę, pvz., žmogui valgant žuvį, kuri plaukiojo šiomis pavojingomis medžiagomis užterštame vandenyje;
Yra toksiškos: pažeidžia organizmų gyvybines funkcijas, sukeldamos mirtinas ligas, vėžinius susirgimus;
Yra kancerogeninės, mutageninės ir toksiškos reprodukcijai: susijusios išimtinai su vėžiniais susirgimais, apsigimimais ir vaisingumo sutrikimais;
Ardo endokrininę sistemą: sukelia lytinės sistemos ligas, imuninės sistemos pakitimus, nutukimą, vėžinius susirgimus bei kitus žmogaus organizmo pakitimus.
Kai kurioms iš pavojingų cheminių medžiagų priskiriama viena iš išvardintųjų savybių, kitoms – kelios ar net visas išvardintųjų neigiamų savybių rinkinys.
IŠVADOS
Pavojingų medžiagų, t. y. bet kokių skystų, dujinių arba kietų medžiagų, dėl kurių kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar saugai, galima aptikti beveik visose darbo vietose. Visoje Europoje milijonai darbuotojų susiduria su cheminiais ir biologiniais veiksniais, kurie jiems gali pakenkti.
LITERATŪRA
http://www.pagalvok.lt/pavojingos-chemines-medziagos/
valstybinė darbo inspekcija PAVOJINGOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS Rizikos vertinimas Informacija ir rekomendacijos 2007 m. Vilnius antras leidimas
PRIEDAI
RIZIKOS FRAZĖS
R1 Sausa gali sprogti
R2 Sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių
R3 Ypač didelė sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių
R4 Sudaro labai jautrius sprogstamuosius metalo junginius
R5 Kaitinama gali sprogti
R6 Gali sprogti ore arba beorėje aplinkoje
R7 Pavojinga gaisro atžvilgiu
R8 Gali užsidegti dėl sąveikos su galinčiomis degti medžiagomis
R9 Gali sprogti sumaišyta sugalinčiomis degti medžiagomis
R10 Degi
R11 Labai degi
R12 Ypač degi
R14 Smarkiai reaguoja su vandeniu
R15 Reaguoja su vandeniu, išskirdamos ypač degias dujas
R16 Gali sprogti sumaišyta su oksiduojančiomis medžiagomis
R17 Savaime užsideganti ore
R18 Naudojama gali sudaryti degius (sprogius) garų (oro) mišinius
R19 Gali sudaryti sprogstamuosius peroksidus
R20 Kenksminga įkvėpus
R21 Kenksminga susilietus su oda
R22 Kenksminga prarijus
R23 Toksiška įkvėpus
R24 Toksiška susilietus su oda
R25 Toksiška prarijus
R26 Labai toksiška įkvėpus
R27 Labai toksiška susilietus su oda
R28 Labai toksiška prarijus
R29 Reaguodama su vandeniu, išskiria toksiškas dujas
R30 Naudojama gali tapti labai degi
R31 Reaguodama su rūgštimis, išskiria toksiškas dujas
R32 Reaguodama su rūgštimis, išskiria labai toksiškas dujas
R33 Pavojinga – kaupiasi organizme
R34 Nudegina
R35 Stipriai nudegina
R36 Dirgina akis
R37 Dirgina kvėpavimo takus
R38 Dirgina odą
R39 Sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus
R40 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus
R41 Gali smarkiai pažeisti akis
R42 Gali sukelti alergiją įkvėpus
R43 Gali sukelti alergiją susilietus su oda
R44 Gali sprogti, jei kaitinama sandariai uždaryta
R45 Gali sukelti vėžį
R46 Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus
R48 Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R49 Gali sukelti vėžį įkvėpus
R50 Labai toksiška vandens organizmams
R51 Toksiška vandens organizmams
R52 Kenksminga vandens organizmams
R53 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pa kitimus
R54 Toksiška augmenijai
R55 Toksiška gyvūnijai
R56 Toksiška dirvožemio organizmams
R57 Toksiška bitėms
R58 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius aplinkos pakitimus
R59 Pavojinga ozono sluoksniui
R60 Kenkia vaisingumui
R61 Kenkia negimusiam vaikui
R62 Gali pakenkti vaisingumui
R63 Gali pakenkti negimusiam vaikui
R64 Kenkia žindomam vaikui
R65 Kenksminga – prarijus, gali pakenkti plaučius
R66 Pakartotinas poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą
R67 Garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą
RIZIKOS FRAZIŲ DERINIAI
R14/15 Smarkiai reaguoja su vandeniu, išskirdamos ypač degias dujas R15/29 Reaguoja su vandeniu, išskirdamos toksiškas ir ypač
degias dujas
R20/21 Kenksminga įkvėpus ir susilietus su oda
R20/22 Kenksminga įkvėpus ir prarijus
R21/22 Kenksminga susilietus su oda ir prarijus
R20/21/22 Kenksminga įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R23/24 Toksiška įkvėpus ir susilietus su oda
R24/25 Toksiška susilietus su oda ir prarijus
R23/25 Toksiška įkvėpus ir prarijus
R23/24/25 Toksiška įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R26/27 Labai toksiška įkvėpus ir susilietus su oda
R27/28 Labai toksiška susilietus su oda ir prarijus
R26/28 Labai toksiška įkvėpus ir prarijus
R26/27/28 Labai toksiška įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R36/37 Dirgina akis ir kvėpavimo takus
R37/38 Dirgina kvėpavimo takus ir odą
R36/38 Dirgina akis ir odą
R36/37/38 Dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą
R39/23 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus
R39/24 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda
R39/25 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus prarijus
R39/23/24 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pa kenkimus įkvėpus ir susilietus su oda
R39/23/25 Toksiška, sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir prarijus
R39/24/25 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pa kenkimus susilietus su oda ir prarijus
R39/23/24/25 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pa kenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R39/26 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus
R39/27 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda
R39/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus prarijus
R39/26/27 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir susilietus su oda
R39/26/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir prarijus
R39/27/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda ir prarijus
R39/26/27/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R40/20 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus
R40/21 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda
R40/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus prarijus
R40/20/21 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir susilietus su oda
R40/20/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir prarijus
R40/21/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda ir prarijus
R40/20/21/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R42/43 Gali sukelti alergiją įkvėpus ir susilietus su oda
R48/20 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/21 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/20/21 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/20/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/21/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/20/21/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant, veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/23 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/24 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/25 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/23/24 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sveikatos
R48/23/25 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/24/25 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/23/24/25 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant, veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R50/53 Labai toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus
R51/53 Toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepa lankius vandens ekosistemų pakitimus
R52/53 Kenksminga vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus
SAUGOS FRAZĖS
S1 Laikyti užrakintą
S2 Saugoti nuo vaikų
S3 Laikyti vėsioje vietoje
S4 Nelaikyti gyvenamosiose patalpose
S5 Laikyti užpiltą … (tinkamą skystį nurodo gamintojas)
S6 Laikyti po … (inertines dujas nurodo gamintojas)
S7 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą
S8 Pakuotę laikyti sausoje vietoje
S9 Pakuotę laikyti gerai vėdinamoje vietoje
S12 Nelaikyti sandariai uždarytos pakuotės
S13 Laikyti atokiau nuo maisto, gėrimų ir gyvulių pašaro
S14 Laikyti atokiau nuo … (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)
S15 Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių
S16 Laikyti atokiau nuo uždegimo šaltinių. Nerūkyti
S17 Laikyti atokiau nuo galinčių degti medžiagų
S18 Pakuotę naudoti ir atidaryti atsargiai
S20 Naudojant nevalgyti ir negerti
S21 Naudojant nerūkyti
S22 Neįkvėpti dulkių
S23 Neįkvėpti dujų, dūmų, garų, aerozolių (konkrečiai nurodo gamintojas)
S24 Vengti patekimo ant odos
S25 Vengti patekimo į akis
S26 Patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją
S27 Nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius
S28 Patekus ant odos, nedelsiant gerai nuplauti … (kuo – nurodo gamintojas)
S29 Neišleisti į kanalizaciją
S30 Niekada nemaišyti šios medžiagos su vandeniu
S33 Imtis atsargumo priemonių elektrostatinėms iškrovoms išvengti
S35 Atliekos ir pakuotė turi būti saugiai pašalintos
S36 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius
S37 Mūvėti tinkamas pirštines
S38 Esant nepakankamam vėdinimui, naudoti tinkamas kvėpavimo takų apsaugos priemones
S39 Naudoti akių (veido) apsaugos priemones
S40 Šia medžiaga užterštus daiktus ir grindis valyti su … (kuo – nurodo gamintojas)
S41 Gaisro arba sprogimo atveju neįkvėpti dūmų
S42 Purškiant (fumiguojant) naudoti tinkamas kvėpavimo takų apsaugos priemones
S43 Gaisrui gesinti naudoti … (tiksliai nurodyti gesinimo priemonę)
S45 Nelaimingo atsitikimo atveju arba pasijutus blogai, nedelsiant kreiptis į gydytoją (jeigu įmanoma, parodyti šią etiketę)
S46 Prarijus nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti šią pakuotę arba etiketę
S47 Laikyti ne aukštesnėje negu … oC temperatūroje (nurodo gamintojas)
S48 Laikyti sudrėkintą (kuo – nurodo gamintojas)
S49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje
S50 Nemaišyti su … (nurodo gamintojas)
S51 Naudoti tik gerai vėdinamose vietose
S52 Nepatartina naudoti vidaus darbams, esant didelio ploto paviršiams
S53 Vengti poveikio – prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas
S56 Šios medžiagos atliekas ir jos pakuotę išvežti į pavojingų atliekų surinkimo vietas
S57 Naudoti tinkamą pakuotę aplinkos taršai išvengti
S59 Kreiptis į gamintoją (tiekėją) informacijai apie šių medžiagų ar preparatų panaudojimą
S60 Šios medžiagos atliekos ir jos pakuotė turi būti šalinamos kaip pavojingos atliekos
S61 Vengti patekimo į aplinką. Naudotis specialiomis instrukci jomis (saugos duomenų lapais)
S62 Prarijus neskatinti vėmimo, nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti jam šią pakuotę arba etiketę
S63 Įkvėpusį ir dėl to blogai pasijutusį nukentėjusįjį išvesti į gryną orą ir jo netrikdyti
S64 Prarijus praskalauti burną vandeniu (jei nukentėjusysis turi sąmonę)
SAUGOS FRAZIŲ DERINIAI
S1/2 Laikyti užrakintą vaikams neprieinamoje vietoje
S3/7 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą vėsioje vietoje
S3/9/14 Pakuotę laikyti vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atokiau nuo … (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)
S3/9/14/49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atokiau nuo … (nesuderinamas medžiagas nurodo
gamintojas)
S3/9/49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje
S3/14 Laikyti vėsioje vietoje atokiau nuo … (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)
S7/8 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą ir sausoje vietoje
S7/9 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą, gerai vėdinamoje vietoje
S7/47 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą, ne aukštesnėje negu … °C temperatūroje (nurodo gamintojas)
S20/21 Naudojant nevalgyti, negerti ir nerūkyti
S24/25 Vengti patekimo ant odos ir į akis
S27/28 Patekus ant odos, nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius ir gerai nuplauti … (kuo – nurodo gamintojas)
S29/35 Neišleisti į kanalizaciją; atliekos ir pakuotė turi būti saugiai pašalintos
S29/56 Neišleisti į kanalizaciją, šios medžiagos atliekas ir jos pakuotę išvežti į pavojingų atliekų surinkimo vietas
S36/37 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius ir mūvėti tinkamas pirštines
S36/37/39 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius, mūvėti tinkamas pirštines ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones
S36/39 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones
S37/39 Mūvėti tinkamas pirštines ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones
S47/49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje, ne aukštesnėje negu … °C temperatūroje (nurodo gamintojas)