Pavojingos cheminės medžiagos

TURINYS

ĮVADAS 2

Kas yra pavojingos cheminės medžiagos? 3

Pavojingų cheminių medžiagų Pavojingumo kategorijos, simboliai ir Pavojingumo nuorodos 5

Rizikos vertinimo rekomendacijos, įgyvendinant darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatus 9

IŠ KUR PAVOJINGOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS ATSIRANDA? 13

KODĖL ŠIOS MEDŽIAGOS YRA LAIKOMOS PAVOJINGOMIS? 13

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 15

PRIEDAI 16

ĮVADAS

Terminu „pavojingos cheminės medžiagos“ apibūdinamos dirbtinės medžiagos, kurios gali pakenkti žmogaus sveikatai ir aplinkai. Kai kurios medžiagos gali turėti ūminį poveikį, t.y. būti toksiškos (nuodingos), sukelti alergiją ar dirginti odą. Kitų neigiamas poveikis gali pasireikšti per ilgą laiką – jos gaali sukelti ar paskatinti vėžinius susirgimus, vaisingumo problemas ar pažeisti imuninę sistemą.

Šios medžiagos sunkiai skyla gamtoje ir gali atsidurti mūsų maiste. Pavyzdžiui, degumą mažinančios medžiagos (polibrominti junginiai), medžiagos naudojamos nepridegantiems indams (perfluororganiniai junginiai),  kosmetikoje naudojami konservantai (parabenai), ir kitos, panašiu neigiamu poveikiu pasižyminčios medžiagos.

Teisės aktas, apibrėžiantis pagrindines sąvokas, susijusias su pavojin- gomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, yra “Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas” (Žin., 2006, Nr. 65-2381). Pagrindiniai norminiai teisės aktai, reglamentuojantys darbą su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, yra “Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių daarbe nuostatai” ir “Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai” (Žin., 2001, Nr.65-2396). Pavojingų cheminių medžiagų klasifikavimo kriterijai nustatomi “Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje” (Žin., 2001, Nr.16-509).

Darbo tikslas: Apžvelgti pavojingas chemines medžiagas.

Keliami uždaviniai:

Aptarti kas yra povojingos ch

heminės medžiagos,

Atskleisti kur randame cheminių medžiagų.

Rizikos vertinimo rekomendacijos

Atskleisti iš kur jos atsiranda

Kas yra pavojingos cheminės medžiagos?

Pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai – tokios cheminės medžiagos ir preparatai, kurių bent viena savybė gali būti priskiriama vienai iš šių kategorijų:

1) sprogiosios medžiagos ir preparatai – tai kietos, skystos, pastos ar gelio pavidalo medžiagos ir preparatai, galintys ir be atmosferos deguonies egzotermiškai reaguoti, greitai išskirdami dujas, ir nustatytomis bandymo sąlygomis detonuoti, greitai užsiliepsnoti ar iš dalies ribotoje erdvėje pakaitinti sprogti;

2) oksiduojančios medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie dėl sąveikos su kitomis medžiagomis, ypač degiomis, sukelia labai egzoterminę reakciją;

3) ypač degios medžiagos ir preparatai – tai skystos medžiagos ir pre- paratai, kurių pliūpsnio ir virimo temperatūros yra nepaprastai žemos, bei dujinės medžiagos ir preparatai, kurie normaliomis sąlygomis užsidega nuo saąlyčio su oru.

4) labai degios medžiagos ir preparatai:

a) medžiagos ir preparatai, kurie, nenaudojant jokios energijos, aplinkos

temperatūroje gali įkaisti ir galiausiai užsidegti nuo sąlyčio su oru;

b) kietos medžiagos ir preparatai, kurie gali greitai užsidegti po trumpo sąlyčio su uždegimo šaltiniu ir, uždegimo šaltinį pašalinus, toliau dega ar sudega;

c) skystos medžiagos ar preparatai, kurių labai žema pliūpsnio temperatūra;

d) medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru išskiria pavojingus degių dujų kiekius;

5) degios medžiagos ir preparatai – tai skystos medžiagos ir preparatai, kurių že

ema pliūpsnio temperatūra;

6) labai toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;

7) toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;

8) kenksmingos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;

9) ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, sąveikaudami su gyvais audiniais, gali juos suardyti;

10) dirginančios medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio susilietimo su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą;

11) jautrinančios (sensibilizuojančios) medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, įkvėpti ar prasiskverbę per odą, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir tolesnis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti kenksmingus padarinius;

12) kancerogeninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir prepara- tai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo ta

akus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu;

13) mutageninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą;

14) toksiškos reprodukcijai medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) gali pakenkti vyro ar moters lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų dažnumą;

15) aplinkai pavojingos medžiagos ir preparatai – medžiagos ir prepara- tai, kurie, patekę į aplinką, gali sukelti tiesioginį ar uždelstą pavojų vienam ar keletui aplinkos komponentų.

Cheminių medžiagų pavojingumą ir reikiamas saugos priemones nurodo rizikos ir saugos frazės.

Rizikos frazės (R) tai frazės, apibūdinančios tam tikrą riziką ir nurodančios konkrečius rizikos faktorius dėl galimo pavojaus, susijusio su cheminės medžiagos naudojimu.

Saugos frazės (S) tai frazės, nurodančios saugos patarimus ir susijusios su saugiu cheminės medžiagos naudojimu.

Rizikos ir saugos frazių formuluotės turi būti tokios, kokios pateiktos priede.

Pavojingų cheminių medžiagų Pavojingumo kategorijos, simboliai ir Pavojingumo nuorodos

Cheminės medžiagos, pavojingos dėl ju

ų fizikinių cheminių savybių

Pavojingumo kate- gorija

 

Simbolio raidė

 

Simbolis

 

 

Pavojingumo nuoroda, pagrindinės rizikos frazės

 

Sprogstamoji

 

E

Sprogimo simbolis

 

Sprogstamoji R2, R3

 

Oksiduojanti O

Liepsna ir apskriti- mas

 

Oksiduojanti R7, R8, R9

 

Ypač degi F+

Liepsna

 

Ypač degi R12

 

Labai degi F

Liepsna

 

Labai degi R11, R15, R17

 

Degi Nėra pavojingumo simbolio

 

Nėra pavojingumo nuorodos
R10 

 

Cheminės medžiagos, pavojingos sveikatai

 

Pavojingumo kate- gorija
pagrindinės rizikos frazės  Simbolio raidė

 

Simbolis

 

Pavojingumo nuoroda

 

Labai toksiška T+

Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai

 

Labai toksiška R26, R27, R28 ir R39

 

Toksiška T

Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai

 

Toksiška
R23, R24, R25, R39 ir R48 
Kenksminga Xn

Šv. Andrejaus kryžius

 

Kenksminga
R20, R21, R22, R65, R40 ir R48 
Ardanti C

Korozijos simbolis

 

Ardanti (ėsdinanti) R34 ir R35

 

Jautrinanti Xn

Xi

Šv. Andrejaus kryžius

 

Kenksminga R42 Dirginanti R43

 

Dirginanti Xi

Šv. Andrejaus kryžius

 

Dirginanti
R36, R37, R38 ir R41 
Pavojingumo kate- gorija
pagrindinės rizikos frazės  Simbolio raidė

 

Simbolis

 

Pavojingumo nuoroda

 

Kancerogeninė 1 ir 2 kategorijos

 

T

Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai

 

Toksiška R45 ir R49

 

Kancerogeninė 3 kategorija

 

Xn  

Šv. Andrejaus kryžius

 

Kenksminga R40

 

Mutageninė
1 ir 2 kategorijos  T

Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai

 

 

 

Toksiška R46

 

Mutageninė 3 kategorija

 

Xn

Šv. Andrejaus kryžius

 

Kenksminga R68

 

Toksiška reprodukcijai
1 ir 2 kategorijos  T

Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai

 

Toksiška R60 ir R61

 

Toksiška reprodukcijai 3 kategorija

 

Xn

Šv. Andrejaus kryžius

 

Kenksminga R62 ir R63

 

 

Cheminės medžiagos, pavojingos aplinkai

 

Pavojingumo kate- gorija
pagrindinės rizikos frazės  Simbolio raidė Simbolis Pavojingumo nuoroda
Pavojinga aplinkai N

Pavojaus aplinkai simbolis

 

Pavojinga aplinkai R50, R50/R53, R51/ R53, R54, R55, R56, R57, R58

 

 

Rizikos vertinimo rekomendacijos, įgyvendinant darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatus

 

Atlikdamas rizikos vertinimą, darbdavys pirmiausia turi nustatyti, kokios cheminės medžiagos ir preparatai yra naudojami įmonėje (susidaro ar išsiskiria gamybos procese, sandėliuojama, susidaro kaip atliekos, transpor- tuojama). Įmonėje privaloma visų naudojamų cheminių medžiagų ir preparatų apskaita pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarką (Žin., 2002 Nr.79-3391). Darbdavys turi nustatyti, ar naudojamos cheminės medžiagos yra priskiriamos pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pre- paratams.

Direktyvos 67/548/EEC I priede („Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašas“ ) pateiktas sąrašas pavojingų medžiagų, dėl kurių klasifikavimo ir ženklinimo yra priimti Europos Komisijos sprendimai. Šis priedas yra nuolat atnaujinamas. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą lietuvių kalba gali- ma rasti adresu: http://www.infochema.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/ Suklasifikuotu%20cheminiu%20medziagu%20sarasas200502541453.pdf“

Europos cheminių medžiagų biuro svetainės esamų cheminių medžiagų skyriuje http://ecb.jrc.it/existing-chemicals/ yra nuoroda į ESIS – Europos cheminių medžiagų informacijos sistemą, kuri Jums pateiks informaciją apie konkrečią cheminę medžiagą: medžiagos EINECS, CAS numerius, pavadinimą keliomis kalbomis, molekulinę formulę, gamintojų/importuotojų sąrašą, klasifikavimą, rizikos ir saugos frazes, IUCLID (International Uni- form Chemical Information Database) duomenų bazės informaciją (jei tai yra cheminė medžiaga), rizikos vertinimo ataskaitą (jei tai privalu).

Informacija apie pavojingas chemines medžiagas, kurios naudojamos, gaminamos ar išsiskiria gamybos proceso metu darbo vietoje ir informaci- ja apie šių medžiagų poveikį sveikatai ir saugai padeda efektyviau parinkti tinkamas darbo saugos priemones bei tinkamus veiksmus.

Visą esminę informaciją – cheminės medžiagos kategorija, leistinos koncentracijos, ženklinimas, rizikos (R ) ir saugos (S) frazės, pavojingumo požymiai – reikalingą medžiagos savybių ir rizikos įvertinimui, galima rasti Saugos duomenų lape, bet to dažnai nepakanka. Kodėl?

• Cheminės medžiagos ir preparatai klasifikuojami ir ženklinami pagal toksikologinių, fizikinių ir cheminių tyrimų rezultatus. Jei tokie tyrimai esa- mai medžiagai nėra atlikti ir nėra mokslinių išvadų, tai į šias savybes klasi- fikuojant ir ženklinant medžiagas nėra atsižvelgiama.

• Nepaženklintos cheminės medžiagos ir preparatai savo sudėtyje gali turėti pavojingų cheminių medžiagų arba tos pavojingos medžiagos gali susidaryti darbo proceso metu ir jos taip pat gali išsiskirti darbo vietoje bei kelti riziką darbuotojo sveikatai.

• Gaminių, kaip taisyklė, nereikia ženklinti, tačiau savo sudėtyje jie gali turėti pavojingų cheminių medžiagų arba tos medžiagos gali susidaryti ar išsiskirti darbo proceso metu.

Tai reiškia:

1. Negalima vienareikšmiškai teigti, jog nepaženklintos cheminės medžiagos ir preparatai nepasižymi pavojingomis savybėmis. Galbūt nėra atlikti šių medžiagų savybių ar preparatų sudėtinių medžiagų tyrimai.

2. Nežinoma, ar paženklintų cheminių medžiagų ženklinimo duomenys yra paremti pavojingų medžiagų tyrimais ar tik turimais rezultatais. Todėl vienareikšmiškai atsakyti negalima, ar Suklasifikuotų pavojingų cheminių medžiagų sąraše įvardinta medžiaga, kuri paženklinta tik kaip degi, nėra ir kenksminga, nes nebuvo atlikti šios medžiagos toksiškumo tyrimai.

Norint įvertinti naudojamos cheminės medžiagos savybes, reikia atsižvelgti į atliktus tyrimų rezultatus. Esant nepakankamiems tyrimams, iš gamintojo reikia pareikalauti duomenų apie cheminės medžiagos savybes, vadovau- jantis žemiau išvardintais poveikio aspektais:

• ūmus toksiškumas,

• odos sudirginimas,

• gleivinės sudirginimas,

• mutageninis poveikis,

• kiti

ir pagal gautus duomenis cheminę medžiagą suklasifikuoti. Ieškant pakaitalų ir parenkant saugos priemones, jei nepakanka tyrimų, kol bus surinkti duomenys, turi būti vadovaujamasi turimais duomenimis.

Vertinant riziką, atsižvelgiama ir į kitų naudotojų patirtį, mokslo įstaigų, valstybinių institucijų ekspertų nuomonę. Aplinkos apsaugos agentūra yra Lietuvos kompetentinga institucija, kuri atlieka cheminės medžiagos rizikos vertinimą pagal bendruosius principus ir nuostatas, išdėstytus „Cheminių medžiagų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarkos apraše” (Žin., 2005, Nr. 149-5452).

Jei darbdavys neturi informacijos apie minėtus aukščiau nurodytus po- veikio aspektus, jis turi vadovautis “blogiausio atvejo” metodu ir atlikdamas tolimesnius veiksmus, pripažinti šias savybes kaip egzistuojančias.

Darbdavio veiksmai veikloje, susijusioje su pavojingomis cheminėmis medžiagomis:

I. Veikloje, susijusioje su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, reikia imtis minimalių priemonių, kaip numatyta Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 17 ir 18 punktuose. Šios priemonės yra esmi- niai saugumo užtikrinimo reikalavimai dirbant su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais.

II. Įgyvendinus minimalias priemones, reikia įvertinti veiklą, susijusią su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir atsakyti, ar šios priemonės yra pakankamos. Atsakant į šį klausimą, turėtų būti aptariama ir įvertinama:

• Ar laikomasi poveikio ir ribinių koncentracijų ore reikalavimų;

• Reikia įvertinti konkrečias toksikologines savybes, priklausomai nuo panaudoto kiekio, medžiagų išsiskyrimo potencialo, saugos priemonių ir taikomų metodų.

III. Jei minimalios priemonės pagal nustatytus kriterijus darbuotojų saugai yra pakankamos, tai reiškia, kad pagal Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 20 punktą rizika yra maža (priimtina) ir nereikia imtis papildomų priemonių (alternatyvios medžiagos, techninės, organizacinės ir higieninės priemonės). Tačiau vis tiek reikia nuolat darbuotojus instruktuoti, mokyti.

Jei minimalios priemonės pagal nustatytus kriterijus darbuotojų saugai ir sveikatai yra nepakankamos, vadovaujantis Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 21-27 punktais, reikia imtis specialių apsaugos ir prevencijos priemonių. Tačiau manoma, kad veikloje su kancerogeninėmis ir mutageninėmis 1 ir 2 kategorijos medžiagomis vis- uomet egzistuoja rizika, kurios reikia vengti imantis Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų 14-20 punktuose numatytų priemonių.

Visų pirma, jei yra galimybių, pavojingos cheminės medžiagos turi būti pakeičiamos kitomis, mažiau pavojingomis arba turi būti daromi darbo metodų pakeitimai pritaikant juos prie naujausių technologijų išsivystymo.

IV. Turi būti atliktas parinktų saugos ir prevencijos priemonių veiksmingu- mo patikrinimas, o esant reikalui jos turi būti pakeičiamos ar patobulinamos.

Objektyvus veiksmingumo kriterijus yra nustatytų ribinių koncentracijų ore ir poveikio dydžių įvertinimas. Veiksmingumo kontrolę galima atlikti:

• įvertinus poveikį, remiantis “blogiausio atvejo” požiūriu:

• pritaikius specifinius kriterijus, kuriuos parengė asociacijos, profesiniai susivienijimai, oficialios institucijos ar gamintojai;

• atlikus matavimus ir tai dokumentavus.

V. Jei reikia, būtina imtis papildomų priemonių darbuotojų saugos užtikrinimui, parenkant tinkamas apsaugines priemones ir tuo pačiu sumažinant pavojingų medžiagų poveikį darbuotojams.

VI. Kiekvienos darbo vietos rizikos įvertinimą reikia dokumentuoti, tų pačių rizikos situacijų duomenis galima pateikti apibendrintai. Dokumentaciją sudaro:

• Naudojamų cheminių medžiagų sąrašas;

• Pavojingų cheminių medžiagų sąrašas;

• Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas, įskaitant matavimų rezultatus, saugos priemones bei reguliarių matavimų ar patikrinimų re- zultatus.

VII. Rizikos vertinimą reikia atlikti bet kokiai veiklai, susijusiai su cheminėmis medžiagomis, ir esant tam tikriems veiklos etapams:

1. Pirminis egzistuojančių darbo vietų įvertinimas;

2. Įdiegus naujas chemines medžiagas;

3. Įsigijus naujus agregatus, įrengimus ar prietaisus;

4. Įdiegus naujas gamybos technologijas;

5. Atlikus darbo organizavimo pakeitimus;

6. Įvykus nelaimingam atsitikimui ar nustačius profesinę ligą;

7. Iš esmės pakitus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams.

Rizikos vertinimą reikia vykdyti nuolat.

IŠ KUR PAVOJINGOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS ATSIRANDA?

Šios medžiagos iš įvairių gamtoje aptinkamų komponentų (dažniausiai tai būna naftos produktai) sintetinamos laboratorijoje. Vėliau gamybos procese jos naudojamos kaip priedai, suteikiantys gaminiams pageidaujamų savybių. Pavyzdžiui, ftalatai plastikams suteikia minkštumo, kosmetikoje ir kvepaluose išryškina kvapą ir padeda jam išsilaikyti ilgesnį laiką, leidžia lengviau paskirstyti dažus ant dažomo paviršiaus ir pan. Įsigydami įvairius gaminius, kartu parsinešame šias medžiagas į namus, kurios gaminio naudojimo metu išsiskiria ir patenka į aplinką.

KODĖL ŠIOS MEDŽIAGOS YRA LAIKOMOS PAVOJINGOMIS?

Pavojingos cheminės medžiagos pasižymi šiomis savybėmis:

Yra patvarios: aplinkoje išlieka nesuskilusios ilga laiką – priklausomai nuo medžiagos, tai gali būti mėnesiai, metai, šimtmečiai. Tai reiškia,  kad jų koncentracija aplinkoje laikui bėgant didėja;

Kaupiasi gyvuosiuose organizmuose: dažniausiai riebaliniame audinyje ir kraujyje, perduodamos kitiems organizmams per mitybos grandinę, pvz., žmogui valgant žuvį, kuri plaukiojo šiomis pavojingomis medžiagomis užterštame vandenyje;

Yra toksiškos: pažeidžia organizmų gyvybines funkcijas, sukeldamos mirtinas ligas, vėžinius susirgimus;

Yra kancerogeninės, mutageninės ir toksiškos reprodukcijai: susijusios išimtinai su vėžiniais susirgimais, apsigimimais ir vaisingumo sutrikimais;

Ardo endokrininę sistemą: sukelia lytinės sistemos ligas, imuninės sistemos pakitimus, nutukimą, vėžinius susirgimus bei kitus žmogaus organizmo pakitimus.

Kai kurioms iš pavojingų cheminių medžiagų priskiriama viena iš išvardintųjų savybių, kitoms – kelios ar net visas išvardintųjų neigiamų savybių rinkinys.

IŠVADOS

Pavojingų medžiagų, t. y. bet kokių skystų, dujinių arba kietų medžiagų, dėl kurių kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar saugai, galima aptikti beveik visose darbo vietose. Visoje Europoje milijonai darbuotojų susiduria su cheminiais ir biologiniais veiksniais, kurie jiems gali pakenkti.

LITERATŪRA

http://www.pagalvok.lt/pavojingos-chemines-medziagos/

valstybinė darbo inspekcija PAVOJINGOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS Rizikos vertinimas
Informacija ir rekomendacijos 2007 m. Vilnius antras leidimas

PRIEDAI

RIZIKOS FRAZĖS

R1  Sausa gali sprogti

R2  Sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo 
šaltinių

R3  Ypač didelė sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių

R4  Sudaro labai jautrius sprogstamuosius metalo junginius

R5  Kaitinama gali sprogti

R6  Gali sprogti ore arba beorėje aplinkoje

R7  Pavojinga gaisro atžvilgiu

R8  Gali užsidegti dėl sąveikos su galinčiomis degti medžiagomis

R9  Gali sprogti sumaišyta sugalinčiomis degti medžiagomis

R10  Degi

R11  Labai degi

R12  Ypač degi

R14  Smarkiai reaguoja su vandeniu

R15  Reaguoja su vandeniu, išskirdamos ypač degias dujas

R16  Gali sprogti sumaišyta su oksiduojančiomis medžiagomis

R17  Savaime užsideganti ore

R18  Naudojama gali sudaryti degius (sprogius) garų (oro) mišinius

R19  Gali sudaryti sprogstamuosius peroksidus

R20  Kenksminga įkvėpus

R21  Kenksminga susilietus su oda

R22  Kenksminga prarijus

R23  Toksiška įkvėpus

R24  Toksiška susilietus su oda

R25  Toksiška prarijus

R26  Labai toksiška įkvėpus

R27  Labai toksiška susilietus su oda

R28  Labai toksiška prarijus

R29  Reaguodama su vandeniu, išskiria toksiškas dujas

R30  Naudojama gali tapti labai degi

R31  Reaguodama su rūgštimis, išskiria toksiškas dujas

R32  Reaguodama su rūgštimis, išskiria labai toksiškas dujas

R33  Pavojinga – kaupiasi organizme

R34  Nudegina

R35  Stipriai nudegina

R36  Dirgina akis

R37  Dirgina kvėpavimo takus

R38  Dirgina odą

R39  Sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus

R40  Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus

R41  Gali smarkiai pažeisti akis

R42  Gali sukelti alergiją įkvėpus

R43  Gali sukelti alergiją susilietus su oda

R44  Gali sprogti, jei kaitinama sandariai uždaryta

R45  Gali sukelti vėžį

R46 Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus

R48  Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R49  Gali sukelti vėžį įkvėpus

R50  Labai toksiška vandens organizmams

R51  Toksiška vandens organizmams

R52  Kenksminga vandens organizmams

R53  Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pa kitimus

R54  Toksiška augmenijai

R55  Toksiška gyvūnijai

R56  Toksiška dirvožemio organizmams

R57  Toksiška bitėms

R58  Gali sukelti ilgalaikius nepalankius aplinkos pakitimus

R59  Pavojinga ozono sluoksniui

R60  Kenkia vaisingumui

R61  Kenkia negimusiam vaikui

R62  Gali pakenkti vaisingumui

R63  Gali pakenkti negimusiam vaikui

R64  Kenkia žindomam vaikui

R65  Kenksminga – prarijus, gali pakenkti plaučius

R66  Pakartotinas poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą

R67  Garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą

RIZIKOS FRAZIŲ DERINIAI

R14/15 Smarkiai reaguoja su vandeniu, išskirdamos ypač degias dujas R15/29 Reaguoja su vandeniu, išskirdamos toksiškas ir ypač

degias dujas

R20/21  Kenksminga įkvėpus ir susilietus su oda

R20/22  Kenksminga įkvėpus ir prarijus

R21/22 Kenksminga susilietus su oda ir prarijus

R20/21/22 Kenksminga įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R23/24 Toksiška įkvėpus ir susilietus su oda

R24/25 Toksiška susilietus su oda ir prarijus

R23/25 Toksiška įkvėpus ir prarijus

R23/24/25 Toksiška įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R26/27 Labai toksiška įkvėpus ir susilietus su oda

R27/28 Labai toksiška susilietus su oda ir prarijus

R26/28 Labai toksiška įkvėpus ir prarijus

R26/27/28 Labai toksiška įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R36/37 Dirgina akis ir kvėpavimo takus

R37/38 Dirgina kvėpavimo takus ir odą

R36/38 Dirgina akis ir odą

R36/37/38 Dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą

R39/23  Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus

R39/24  Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda

R39/25 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus prarijus

R39/23/24 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pa kenkimus įkvėpus ir susilietus su oda

R39/23/25 Toksiška, sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir prarijus

R39/24/25 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pa kenkimus susilietus su oda ir prarijus

R39/23/24/25 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pa kenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R39/26 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus

R39/27 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda

R39/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus prarijus

R39/26/27 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir susilietus su oda

R39/26/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir prarijus

R39/27/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda ir prarijus

R39/26/27/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R40/20 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus

R40/21 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda

R40/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus prarijus

R40/20/21 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir susilietus su oda

R40/20/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir prarijus

R40/21/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda ir prarijus

R40/20/21/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus

R42/43 Gali sukelti alergiją įkvėpus ir susilietus su oda

R48/20 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/21 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/20/21 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/20/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

 

R48/21/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/20/21/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant, veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/23 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/24  Toksiška: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/25  Toksiška: ilgą laiką pakartotinai praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/23/24  Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sveikatos

R48/23/25  Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/24/25 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/23/24/25 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant, veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R50/53 Labai toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

R51/53 Toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepa lankius vandens ekosistemų pakitimus

R52/53 Kenksminga vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus

SAUGOS FRAZĖS

S1  Laikyti užrakintą

S2  Saugoti nuo vaikų

S3  Laikyti vėsioje vietoje

S4  Nelaikyti gyvenamosiose patalpose

S5  Laikyti užpiltą . (tinkamą skystį nurodo gamintojas)

S6  Laikyti po . (inertines dujas nurodo gamintojas)

S7  Pakuotę laikyti sandariai uždarytą

S8  Pakuotę laikyti sausoje vietoje

S9  Pakuotę laikyti gerai vėdinamoje vietoje

S12  Nelaikyti sandariai uždarytos pakuotės

S13  Laikyti atokiau nuo maisto, gėrimų ir gyvulių pašaro

S14  Laikyti atokiau nuo . (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)

S15  Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių

S16  Laikyti atokiau nuo uždegimo šaltinių. Nerūkyti

S17  Laikyti atokiau nuo galinčių degti medžiagų

S18  Pakuotę naudoti ir atidaryti atsargiai

S20  Naudojant nevalgyti ir negerti

S21  Naudojant nerūkyti

S22  Neįkvėpti dulkių

S23  Neįkvėpti dujų, dūmų, garų, aerozolių (konkrečiai nurodo gamintojas)

S24  Vengti patekimo ant odos

S25  Vengti patekimo į akis

S26  Patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją

S27  Nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius

S28  Patekus ant odos, nedelsiant gerai nuplauti . (kuo – nurodo 
gamintojas)

S29  Neišleisti į kanalizaciją

S30  Niekada nemaišyti šios medžiagos su vandeniu

S33 Imtis atsargumo priemonių elektrostatinėms iškrovoms išvengti

S35  Atliekos ir pakuotė turi būti saugiai pašalintos

S36  Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius

S37  Mūvėti tinkamas pirštines

S38  Esant nepakankamam vėdinimui, naudoti tinkamas kvėpavimo takų apsaugos 
priemones

S39  Naudoti akių (veido) apsaugos priemones

S40  Šia medžiaga užterštus daiktus ir grindis valyti su . (kuo – nurodo gamintojas)

S41  Gaisro arba sprogimo atveju neįkvėpti dūmų

S42  Purškiant (fumiguojant) naudoti tinkamas kvėpavimo takų 
apsaugos priemones

S43  Gaisrui gesinti naudoti . (tiksliai nurodyti gesinimo priemonę)

S45  Nelaimingo atsitikimo atveju arba pasijutus blogai, nedelsiant kreiptis į gydytoją 
(jeigu įmanoma, parodyti šią etiketę)

S46  Prarijus nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti šią pakuotę arba etiketę

S47  Laikyti ne aukštesnėje negu . oC temperatūroje (nurodo gamintojas)

S48  Laikyti sudrėkintą (kuo – nurodo gamintojas)

S49  Laikyti tik gamintojo pakuotėje

S50  Nemaišyti su . (nurodo gamintojas)

S51  Naudoti tik gerai vėdinamose vietose

S52  Nepatartina naudoti vidaus darbams, esant didelio ploto 
paviršiams

S53  Vengti poveikio – prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas

S56  Šios medžiagos atliekas ir jos pakuotę išvežti į pavojingų atliekų surinkimo vietas

S57  Naudoti tinkamą pakuotę aplinkos taršai išvengti

S59  Kreiptis į gamintoją (tiekėją) informacijai apie šių medžiagų 
ar preparatų panaudojimą

S60  Šios medžiagos atliekos ir jos pakuotė turi būti šalinamos kaip pavojingos atliekos

S61  Vengti patekimo į aplinką. Naudotis specialiomis instrukci jomis (saugos duomenų 
lapais)

S62  Prarijus neskatinti vėmimo, nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti jam šią pakuotę 
arba etiketę

S63  Įkvėpusį ir dėl to blogai pasijutusį nukentėjusįjį išvesti į gryną orą ir jo netrikdyti

S64  Prarijus praskalauti burną vandeniu (jei nukentėjusysis turi sąmonę)

SAUGOS FRAZIŲ DERINIAI

S1/2 Laikyti užrakintą vaikams neprieinamoje vietoje

S3/7 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą vėsioje vietoje

S3/9/14 Pakuotę laikyti vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atokiau nuo . (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)

S3/9/14/49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atokiau nuo . (nesuderinamas medžiagas nurodo

gamintojas)

S3/9/49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje

S3/14 Laikyti vėsioje vietoje atokiau nuo . (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)

S7/8  Pakuotę laikyti sandariai uždarytą ir sausoje vietoje

S7/9  Pakuotę laikyti sandariai uždarytą, gerai vėdinamoje vietoje

S7/47 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą, ne aukštesnėje negu . °C temperatūroje (nurodo gamintojas)

S20/21 Naudojant nevalgyti, negerti ir nerūkyti

S24/25 Vengti patekimo ant odos ir į akis

S27/28 Patekus ant odos, nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius ir gerai nuplauti . (kuo – nurodo gamintojas)

S29/35 Neišleisti į kanalizaciją; atliekos ir pakuotė turi būti saugiai pašalintos

S29/56 Neišleisti į kanalizaciją, šios medžiagos atliekas ir jos pakuotę išvežti į pavojingų atliekų surinkimo vietas

S36/37 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius ir mūvėti tinkamas pirštines

S36/37/39 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius, mūvėti tinkamas pirštines ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones

S36/39 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones

S37/39 Mūvėti tinkamas pirštines ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones

S47/49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje, ne aukštesnėje negu . °C temperatūroje (nurodo gamintojas)

Leave a Comment