Oro tarša

2
1. ORO KOKYBĖ
1996 m. oro kokybė Lietuvoje nuolat stebėta 10 miestų ir pramonės centrų, 22 stacionariose oro kokybės kontrolės stotyse. Spalio mėn. Kėdainiuose pradėti oro užterštumo tyrimai antroje stotelėje Aristavoje. Per metus išanalizuota daugiau kaip 76 tūkst. oro bandinių, išmatuota pagrindinių oro priemaišų – dulkių, sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido bei specifinių priemaišų – formaldehido, fenolo, azoto monoksido, sulfatų, amoniako, sieros vandenilio, fluoro vandenilio koncentracija miestų ore.
Oro kokybė Lietuvos miestuose priklauso nuo stacionarių ir mobilių taršos šaltinių emisijos bei nuo meteorologinės sklaidos. Didžiuosiuose miestuose (daug įvvairių taršos šaltinių) palankios teršalų kaupimuisi sąlygos susidaro, kai orus lemia anticiklonas, gūbrys, mažagradientinis barinis laukas. Tokiais atvejais paprastai vyrauja ramūs, be kritulių orai, dažni rūkai, temperatūros inversija, trukdanti teršalams išsisklaidyti aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Didžiuosiuose miestuose 1996 m. dažniausiai blogos sklaidos sąlygos kartojosi kovo, balandžio, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėnesiais, rečiausiai – birželio ir liepos mėnesiais. Mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybė labiausiai priklauso nuo vieno stambaus teršėjo (Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Ventos gyvenvietėje), oro užterštumas mieste gali padidėti esant tos krypties vėėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos – teršėjos link miesto. Sausio, kovo-gegužės, rugpjūčio mėn. Naujojoje Akmenėje, Jonavoje, Kėdainiuose dažniau nei kitais mėnesiais pūtė rytų krypties vėjai ir sklaidos sąlygos buvo blogesnės. Naujojoje Akmenėje kovo mėn. azoto dioksido koncentracija buvo gerokai didesnė ne

egu kitais mėnesiais, vidutinė koncentracija siekė 0.05 mg/m3, maksimali – 0.32 mg/m3, 20 % per mėnesį atliktų bandinių viršijo DLK. Kitais mėnesiais viršijimų nebuvo. Balandžio mėn., kai sklaidos sąlygos taip pat buvo blogos, cemento dulkių vidutinė koncentracija 2 kartus viršijo DLK, maksimali – beveik 3 kartus viršijo DLK. Bandinių, viršijusių DLK, skaičius siekė 20 % (kitais mėnesiais iki 3 %). Nepastovūs orai Lietuvoje, dažna oro masių kaita yra palanki teršalų sklaidai. Kituose pramonės centruose itin ilgų periodų, kai pūtė nepalankios krypties vėjas, nebuvo.
Didelę reikšmę oro kokybei šalies miestuose turi azoto dioksidas, kurio nemažai į atmosferą išmeta tiek stacionarūs, tiek mobilūs taršos šaltiniai. 1996 m. vidutinė metinė NO2 koncentracija miestuose sudarė 0.02-0.03 mg/m3 ir neviršijo vidutinės DLK – 0.04 mg/m3 . Maksimali šios priemaišos koncentracija Vilniuje balandžio mėn. siekė 0.62 mg/m 3, t.y. viršijo vienkartinę DLK (0.085 mg/m3) 7 kartus (1 pav.). Naujojoje Akkmenėje didžiausia koncentracija kovo mėn. siekė beveik 4 DLK, kituose miestuose svyravo tarp 1-2.6 DLK, tik Kėdainiuose buvo mažesnė. Vilniuje

3
4.5% per metus atliktų NO2 bandinių viršijo leidžiamą dydį, kituose miestuose tokie atvejai sudarė 1-2%. Daugumoje miestų didžiausi dydžiai buvo nustatyti tomis dienomis, kai vyravo blogos teršalų išsisklaidymui sąlygos. Per paskutiniuosius penkerius metus daugumos miestų ore NO2 koncentracija palaipsniui mažėjo, tik Panevėžyje ir Kėdainiuose pastebima didėjimo tendencija, o Ventos gyvenvietėje beveik nesikeitė (2, 6, 10 pav.).
Dulkių koncentracijos vidurkis Lietuvos miestuose sudarė 0.1 mg/m3 , (DLK vid.= 0.15 mg/m3 ), o Pa

anevėžyje ir Mažeikiuose buvo lygus analitiniam nuliui. Didžiausi nustatyti dydžiai tik Klaipėdoje, Panevėžyje ir Mažeikiuose buvo mažesni už vienkartinę DLK (0.5 mg/m3) , kituose miestuose viršijo leidžiamą dydį 1.2 – 2.6 karto. Didesnė dulkių koncentracija už leidžiamą randama retai – apie 1 % per metus atliktų bandinių. Lyginant su 1995 m. daugumoje miestų dulkių koncentracija sumažėjo (11 pav.). Naujosios Akmenės ore cemento dulkių taip pat buvo mažiau: metinis vidurkis neviršijo leidžiamo dydžio (DLK vid.=0.1 mg/m3), o maksimalus dydis viršijo vienkartinę DLK (0.3 mg/m3) 2.7 karto, 1995 m. – beveik 8 kartus. Viršijimo atvejų pasikartojimas sumažėjo nuo 18% 1995 m. iki 3.5% 1996 m. Tačiau per paskutiniuosius penkerius metus Naujojoje Akmenėje ir Ventos gyvenvietėje nustatyta šios priemaišos koncentracijos didėjimo tendencija, kituose miestuose užterštumas dulkėmis palaipsniui mažėjo, tik Vilniuje beveik nesikeitė.
1.1 Oro priemaišų koncentracija kai kuriuose Lietuvos miestuose DLK dalimis
1pav. 2 pav.

3 pav. 4 pav.

5pav. 6 pav.

7 pav. 8 pav.

9 pav. 10 pav.

Sieros dioksido vidutinė koncentracija Lietuvos miestuose svyravo nuo 0.001 iki 0.004 mg/m3, didžiausia – nuo 0.017 iki 0.085 mg/m3, o maksimali koncentracija nustatyta kovo mėn. Vilniuje siekė 0.348 mg/m3. Kaip ir ankstesniais metais, nė viename mieste SO2 koncentracija
neviršijo leidžiamų dydžių (DLKvid=0.05 mg/m3, DLKmax=0.5 mg/m3). Tačiau per paskutiniuosius penkerius metus Vilniuje, Panevėžyje, Jonavoje ir Ventos gyvenvietėje pastebima nors ir nedidelė, bet oro užterštumo sieros dioksidu didėjimo tendencija. Kituose miestuose SO2 koncentracija palaipsniui mažėjo arba nesikeitė (12 pav.). Tokius pokyčius kai kuriuose miestuose iš

š dalies galima paaiškinti šaltomis paskutiniųjų metų žiemomis, kai buvo sudeginama daugiau kuro šilumos gamybai ir kuro balanse sumažėjo dujų bei padidėjo mazuto kiekis.

5
Dėl prietaisų gedimų anglies monoksido koncentracija nuolat matuota tik Kaune, o nuo rugpjūčio mėn. ir Klaipėdoje. Vidutinė CO koncentracija šiuose miestuose svyravo nuo analitinio
nulio iki 1 mg/m3 (DLKvid=3mg/m3). Didžiausios koncentracijos Kaune retais atvejais (0.1 % ištirtų bandinių) viršijo vienkartinę DLK (5 mg/m3) 1.8 karto, o Klaipėdoje svyravo iki leidžiamo dydžio.
Specifinių priemaišų koncentracija Lietuvos miestų ore buvo nedidelė ir neviršijo leidžiamų dydžių. Formaldehido vidutinės koncentracijos Vilniuje ir Klaipėdoje svyravo tarp 0.002 – 0.003 mg/m3 (DLKvid=0.003 mg/m3), didžiausia – siekė 0.025 mg/m3 (DLKmax =0.035 mg/m3). Kaune šios priemaišos buvo gerokai mažiau – per visus metus svyravo nuo analitinio nulio iki 0.006 mg/m3. Per paskutiniuosius penkerius metus formaldehido koncentracija palaipsniui mažėjo.
Amoniako, kurio matavimai atliekami Klaipėdoje, Jonavoje ir Panevėžyje, vidutinės koncentracijos svyravo nuo analitinio nulio iki 0.01 mg/m3, didžiausios – nuo 0.07 iki 0.20 mg/m3 (Panevėžyje siekė 1 DLK) ir taip pat turėjo mažėjimo tendenciją.
Kitų tiriamų specifinių priemaišų miestų ore taip pat buvo nedaug, jų koncentracija nesiekė leidžiamų dydžių, o fenolo Vilniuje dažnai aptinkami tik pėdsakai.
1.2 Dulkių koncentracija Lietuvos miestuose ir pramonės centruose (mg/m3)
11 pav.

1.3 Sieros dioksido (SO2) koncentracijos kaita didžiausiuose Lietuvos miestuose
12 pav.

6
2. Automatizuoti Vilniaus miesto oro kokybės tyrimai
Aplinkosaugos projektui “Oro kokybės valdymas Vilniaus mieste” įgyvendinti be

endromis Aplinkos apsaugos ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangomis 1994 m. lapkrityje buvo suburta Vilniaus m. oro kokybės valdymo grupė. Įgyvendinant šį projektą 1995 m. kovo mėn. Vilniaus oro uoste buvo pastatytas specialus meteorologinis bokštas, skirtas svarbiems teršalų sklaidai meteorologiniams parametrams matuoti, 1995 m. gruodžio mėn. automatizuotas oro užterštumo matavimo postas Žvėryne, o 1996 m. rugsėjo mėn. – Žirmūnuose (13 pav.). Pasinaudojus Vilniaus regiono departamente sukauptais emisijos į atmosferą duomenimis, buvo sukurta išsami Vilniaus m. stacionarių emisijos šaltinių duomenų bazė. Pagal projekto reikalavimus UAB “Territorium” atliko specialius tyrimus ir jų pagrindu buvo sukurta Vilniaus m. kompleksinė autotransporto emisijos duomenų bazė.
Duomenys iš matavimo stočių per telefonines linijas kas valandą patenka į centrinį kompiuterį, dirbantį “Internet” tinkle (http://vilnair.gamta.lt), todėl yra betarpiškai prieinami visuomenei. Nenutrūkstamai atliekami meteorologinių parametrų bei oro teršalų (CO, NO, NOx, NO2 , SO2 , O3) matavimai leidžia sekti oro užterštumo kitimo dinamiką , o oro užterštumui viršijus leistinas normas, imtis priemonių teršalų emisijai apriboti. Remiantis sukurta emisijų ir meteorologinių duomenų baze buvo sudaryti įvairių teršalų sklaidos žemėlapiai, kiekybiškai įvertintas Vilniaus m. oro užterštumas bei pagrindiniai teršimo šaltiniai. Informacija apie Vilniaus oro užterštumą kiekvieną trečiadienį pateikiama laikraštyje “Vakarinės naujienos”.
2.1 Vilniaus miesto oro kokybės kontrolės automatizuotų stočių tinklas
13 pav.

7
Bendras teršalų emisijos kiekis į atmosferą 1996 m. Vilniaus m. sudarė 107.9 tūkst.t. Anglies monoksidas sudarė 77 % bendro kiekio. Pagrindinis teršalų į atmosferą emisijos šaltinis yra autotransportas (skaičiavimai atlikti naudojantis natūriniais autotransporto srautų tyrimais; 14 ir 15 pav.). Su išmetamomis automobilių dujomis į atmosferą pateko 94.6 tūkst.t teršalų, kurie bendrame emisijos balanse sudarė 88 %. Iš stacionarių emisijos šaltinių į atmosferą pateko 13.3 tūkst.t teršalų (buvo naudojami duomenys tiktai tų įmonių, kurios turi “Gamtos išteklių naudojimo leidimus” ir pateikia statistines teršalų emisijos ataskaitas). Didžiausią dalį stacionarių taršos šaltinių balanse sudarančio SO2 emisija buvo 8.3 tūkst. t, o pagrindiniai emisijos šaltiniai Vilniaus elektrinės ir katilinės.
Vilniuje 1996 m. vidutinis vėjo greitis pagal meteorologijos duomenis buvo 2.8 m/s, t.y. mažesnis negu vidutinis daugiametis, kuris Vilniaus aviacijos meteorologijos stoties duomenimis, yra 4.1 m/s. Vyravo pietų, pietryčių ir rytų vėjai, kurie paprastai yra silpnesni negu kitų krypčių vėjai ir nepalankūs teršalų sklaidai. Vyraujant tokiems vėjams teršalų koncentracijos būna didesnės miesto centre.
2.2 Pagrindinių teršalų emisija tūkst.t per metus į atmosferą Vilniuje iš autotransporto ir stacionarių teršimo šaltinių
14 pav.

2.3 Bendra pagrindinių teršalų emisija į atmosferą Vilniuje

15 pav.

8
Nagrinėjant teršalų kitimą per parą ir lyginant su automobilių paros eismo dinamika (16 ir 17 pav.), galime išskirti du pagrindinius teršalų koncentracijų maksimumus, kurie paprastai sutampa su autotransporto eismo intensyvumo padidėjimu ryte ir vakare. Rytinis oro užterštumo
maksimumas idealiai sutampa su autotransporto srauto maksimumu, tuo tarpu vakarinis – šiek tiek pasislinkęs dėl anksti prasidedančių naktinių temperatūros inversijų ir dėl to susidarančio teršalų kaupimosi. Apie vidurdienį teršalai paprastai sklaidosi geriau dėl padidėjusio vėjo greičio ir didesnių oro sūkurių bei šiek tiek sumažėjusio autotransporto srauto.
2.4 NO2 koncentracijų kitimas per parą
16 pav.

2.5 Automobilių paros eismo dinamika darbo dienomis pagrindinėse Vilniaus gatvėse
17 pav.

Atmosferos teršalų metinį kitimą lemia šie pagrindiniai faktoriai – emisijos kiekis, meteorologinės sąlygos ir miesto infrastruktūra. Nagrinėjant pateiktus keturių pagrindinių atmosferos teršalų koncentracijų kitimo grafikus (18, 19, 20, 21 pav.) matome, kad SO2 koncentracijos padidėja šaltuoju metų laiku, o CO ir NO2 koncentracijų metinis kitimas didele dalimi priklauso nuo autotransporto eismo dinamikos. 1996 m. spalio mėnesį buvo stebimas ryškus NO2 koncentracijų maksimumas ypač nepalankiomis teršalų sklaidai meteorologinėmis sąlygomis. Tada vidutinė spalio mėn. NO2 koncentracija buvo 72.7 mg/m3 (paros DLK 40 mg/m3), o didžiausia vidutinė 24 val. – 160.7 mg/m3 – absoliutus metų maksimumas. Ozono koncentracijų

9
metinė kaita išsiskiria ryškiu pavasariniu maksimumu, kurį lemia ypač intensyvi pavasarinė Saulės radiacija, taip pat didelis maišymasis prie žemės paviršiaus patenkančio stratosferinio ozono.

2.6 Pagrindinių oro teršalų koncentracijų kitimas 1996 m. :
18 pav. 19 pav.

20pav. 21 pav.

2.7 Pagrindinių oro teršalų koncentracijos ir kiti rodikliai (1996 m.) :

. % Cv Cmax/1 Cmax/24 C98 h p
NO2 97 42.3 359.6 160.7 136.1 828 162
O3 87 34.3 163.6 109.5 104.1 1 163
SO2 99 12.7 393.6 97.8 47.4 0 5
CO 99 2.1 16.5 6.4 6.1 313 52

Sutartiniai ženklai:
% – sukaupta matavimo duomenų procentais;
Cv – vidutinė metų koncentracija (mg/m3 );
Cmax/1 – didžiausia 1 val. koncentracija (mg/m3 );
Cmax/24 – didžiausia 24 val. koncentracija (mg/m3 );
C98 – 98 procentilės, apskaičiuota per 1 val. matavimo reikšmių (mg/m3 );
h – valandų skaičius, kai buvo viršyta vienkartinė DLK;
d – parų skaičius, kai buvo viršyta paros DLK;
CO – koncentracijos, mg/m3.

Išvados ir siūlymai

Atmosferos teršimas sukelia lokalinio, regioninio ir globalinio masto ekologines problemas. Nors Lietuvoje atmosferos teršimas ir sumažėjo, tačiau problemos, su kuriomis susiduria daugelis Europos valstybių, taip pat būdingos ir Lietuvai.
Valstybinės atsiskaitomybės duomenimis, 1996 m. kaip ir ankstesniais metais, iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą daugiausiai pateko sieros dvideginio (SO2) – 63 tūkst.t., anglies viendeginio (CO) – 26.2 tūkst.t. ir azoto oksidų (NOx) 13,9 tūkst.t.
Lietuvos pramonės įmonėse į valymo įrenginius patekę teršalai (pvz.: aliuminio fluoridas, amofosas ir t.t.) yra apvalomi iki 98%. Tačiau dar ir dabar daugeliui teršalų, išsiskiriančių gamybos procesų metu, apskritai nėra valymo įrangos, ypač dujinių ir skystų fazių teršalams. Valymo įrenginiuose yra apvaloma tik 47,9% bendro išsiskiriančių teršalų kiekio, todėl, mano manymu, reiketų kurti ir tokius valymo įrenginius, kurie dujinius bei skystų fazių teršalus galėtų apvalyti bent iki 80.
Šiaulių regione yra tokios stambios pramonės įmonės, kaip Mažeikių AB “Nafta”, Akmenės AB “Akmenės cementas”, kurios į atmosferą išmeta atitinkamai 28.9 ir 5.8 tūkst.t. teršalų, todėl galima teigti, kad šio regiono teršalų emisija sudaro net 40% bendro Respublikos kiekio.
Teršalų emisijos pasiskirstymas atskiruose regionuose:
21 pav.

Teršalų emisijos sumažėjimas iš esmės buvo dėl gamybos apimčių mažėjimo. Pvz.:Vilniaus AB “Silikatas” buvo nutraukta akmens vatos dirbinių gamyba, sumažėjo 30% plytų gamybos apimtys, AB “Ignalinos keramika” nedirbo keramzito cechas, Klaipėdos AB “Sirijus” nedirbo šarminių elementų gamybos cechas.
Alytaus AB “Astra” ir Marijampolės rajoninė katilinės dujofikuotos, taip pat buvo panaudota daugiau dujinio kuro Mikoliškio (Pasvalio raj.) rajoninėje katilinėje.
Nors įgyvendintos ne visos numatytos gamtosaugos priemonės, tačiau kai kuriose pramonės įmonėse pradėta eksploatuoti oro teršalų valymo įranga, kuri leido sumažinti taršą. AB “Utenos elektrotechnika” įdiegtas įrengimų kompleksas, skirtas dažymui milteliniais dažais elektrokinetiniu būdu. Įdiegus minėtą priemonę sumažėjo dažų aerozolio ir lakių organinių junginių išmetimai.
Panevėžio AB “Ekranas” pastatyti du filtrai IF-10 – fluoro vandeniliui valyti, du ciklonai metalo dulkėms sulaikyti, absorberis azoto rūgšties garams sugaudyti.
Kai kuriose įmonėse teršalų emisija į atmosferą padidėjo dėl gamybos apimčių išplėtimo, tarp jų – Kauno AB “Dirbtinis pluoštas”, AB “Panevėžio Aurida”, AB”Ekranas” ir kitose.
Buvę pagrindiniai OAM vartotojai AB “Vilniaus buitinė chemija” ir AB”Snaigė” gamyboje nenaudojo CFC-11 ir CFC-12. Pakeista aerozolių gamybos technologija AB “Vilniaus buitinė chemija” naudojant neardantį ozono sluoksnį suskystintą azotą (vietoj CFC-11 ir CFC-12). AB “Snaigė” vietoje CFC-11 izoliacinių plokščių gamyboje naudoja nekenksmingą putodaros agentą HFC-141b ir ciklopentaną, o vietoje šaldymo agento CFC-12 naudoja HFC-134a. Kompresorių gamykla “Oruva” nenutraukė CFC-113 panaudojimo valymo tikslais, tačiau pradėjo gaminti naujo tipo kompresorius, skirtus šaldymo agentams, kurie nepavojingi ozono sluoksniui. Bendras OAM suvartojimas 1995 metais buvo 648,3 t. (arba 428.6 OAP – ozoną ardančio potencialo), o 1994 metais – 859.5 t. (675.6 OAP). Stebimas gerokas 1,11 – trichloretano ir anglies tetrachlorido vartojimo sumažėjimas. Tai sąlygojo gamybos apimčių sumažėjimas.
Galima padaryti ir tokią išvadą, kad pagrindinis rūgštinantis atmosferą komponentas mūsų šalyje yra sulfatai, t.y. SO2 darinys ir jų kritinių apkrovų viršijimas ekosistemoms, netgi neįvertinus iš kitų šalių atnešamos taršos, yra gana ryškus. Tai pirmiausia Mažeikių, Marijampolės, Naujosios Akmenės, Utenos, Varėnos, Rokiškio, Kupiškio, Vilniaus rajonai.

Turinys

1. Oro kokybė..............................2

1.1 Oro priemaišų koncentracija kai kuriuose Lietuvos miestuose DLK dalimis........3
1.2 Dulkių koncentracija Lietuvos miestuose ir pramonės centruose...........5
1.3 SO2 koncentracijos kaita didžiausiuose Lietuvos miestuose.............5
2. Automatizuoti Vilniaus miesto oro kokybės tyrimai...................6
2.1 Vilniaus miesto oro kokybės kontrolės automatizuotų stočių tinklas...........6
2.2 Pagrindinių teršalų emisija tūkst. t. per metus į atmosferą Vilniuje iš autotransporto ir stacionarių teršimo šaltinių..........................7
2.3 Bendra pagrindinių teršalų emisija į atmosfera Vilniuje................7
2.4 NO2 koncentracijų kitimas per parą.......................8
2.5 Automobilių paros eismo dinamika darbo dienomis pagrindinėse Vilniaus gatvėse....8
2.6 Pagrindinių oro teršalų koncentracijų kitimas 1996 m............... 9
2.7 Pagrindinių oro teršalų koncentracijos ir kiti rodikliai................9
Išvados ir siūlymai..............................
Literatūra..............................

Literatūra

1. http://vilnair.gamta.lt
2. www.orotarsa.lt
3. Stravinskienė V. Ekologijos įvadas, KTU, 2001

Įvadas

Oras – dujų mišinys, esntis stratosferos sluoksnyje. Jį sudaro: 78% N (azoto), 21% O2 (deguonies) ir 1% kitų dujų. Lietuvoje gyvena maždaug 3,5 milijono žmonių ir kiekvienas iš jų per parą perfiltruoja apie 12 kūbinių metrų oro, todėl labai svarbu, kad jis būtų kuo mažiau užterštas.
Norint sumažinti taršą:
1. Elektrinės statomos su aukštesniais kaminais, nes tada gali išsklaidyti vėjas;
2. Rengiami teršalų rinktuvai – filtrai;
3. Atliekos deginamos arba rūšiuojamos;
4. Žmonės renkasi modernesnes šildymo sistemas ir kt.

Kokie yra stacionarūs ir mobilūs taršos šaltiniai, kada susidaro palankios teršalų kaupimuisi sąlygos, nuo ko priklauso oro kokybė, kokia yra tam tikrų teršalų koncentracija ore įvairiuose miestuose, kas sudaro Vilniaus miesto oro kokybės kontrolės automatizuotų stočių tinklą bei į daugelį kitų klausimų padės atsakyti šis referatas.

Leave a Comment