Misko naudojimas

Miško naudojimo rūšys 1) pagrindinės miško medžiagos – medienos ruoša. 2) Antrinių miško medžiagų ruoša. 3) Šalutinių miško medžiagų ruoša. 4) Miško naudojimas medžioklystės reikalams. 5) Miško naudojimas aplinkos objektų apsaugos reikalams. 6) Miško naudojimas gamtosaugos ir kultūros reikalams. 7) Miško naudojimas mokslinio tyrimo ir mokymo reikalams. 8) Miško naudojimas poilsio ir gydymo reikalams. 9) Miško naudojimas piliečių buvojimui miškuose. 10) Miško naudojimas spec. Valstybės reikalams. Miško naudojimo politika. Miško naudojimas – mokslas apie pagrindines pagalbines, šalutines, technologines ir kitos paskirtiems miško žemių naudingųjų savybių naudojimą medienos, antrinių ir šalutinių miško medžiagų gaamybai, medžioklei, poilsiui ir gydymo reikalams, objektų (kelių, vandenų, laukų, griovių, šlaitų) apsaugai. Bendra Lietuvos miškų naudojimo politika remiasi miškų įstatymu. Pagrindiniai uždaviniai: 1) palaikyti esamą miškingumą ir siekti jo optimizavimo, didinant miškų kiekį. 2) tenkinti šalies ūkio poreikius medienai ir kitiems miško produktams. 3) tenkinti socialines visuomenės reikmes, susijusias su rekreacija, mokslu, mokymu, gamtos paminklų, retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų apsauga, medžiokle. 4) užtikrinti apsauginių miško funkcijų susijusių su oru, vandenų ir dirvožemio apsauga, išpildymą. 5) užtikrinti bioįvairovės ir natūralių bei pusiau natūralių gaamtinių kompleksų naudojimą. Išvardinti uždaviniai realizuojami laikantis šių svarbiausių strateginių principų: 1) valstybinės miškų nuosavybės dominavimo, kartu išvystant ir privatų miškų ūkį. 2) miško ūkio kompleksiškumo, tai yra vieningos miškų auginimo, priežiūros, apsaugos, produkcijos pardavimo ir miškų atkūrimo sistemos. 3) daugiatikslio ir nenualinančio mi

iško naudojimo. 4) harmoningų ekonominių ir ekologinių derinimu. Lietuvos miškų ūkio politika. Ji formuojama vadovaujantis LR konstitucija, miškų įstatymu ir kitais teisės aktais, o taip pat vadovaujantis: 1) 1979 metų Berne pasirašyta „Europos laukines gamtos apsaugos konvencija“, 2) 1992 m. Rio de Žaneire pasirašyta „Biologinės įvairovės konvencija“. 3) 1992 JTO konferencijoje „aplinka ir plėtra“ priimtais pasaulio miškų išsaugojimo principais. 4) 1990 m. Strazburo; 1993 m. Helsinkio; 1998 m. Lisabonos; Europos miškų išsaugojimas rezoliucijomis. 5) ES direktyvomis, miško ūkio ir gamtosaugos klausimais. 6) ES miškų ūkio politikos ir strategijos principais, bei 2006 06 19 Briuselyje patvirtintu (Europos taryboje) „ES šalių miškų strategijos įgyvendinimo priemonių planu“. Miškų ūkis įgyvendinamas pagal šiuos principus ir politikos kryptis: 1) formavimo principai: atsakomybė už nepertraukiamą ir subalansuotą miško išteklių naudojimą, miškų nuosavybės formų įvairovė ir jų lygiateisiškumas, miškų ūkio kompleksiškumas, miškų ūkio tradicijų tęęstinumas. 2) Politikos kryptys: bendroji (miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas, miško nuosavybės formų įvairovės užtikrinimas, visuomenės dalyvavimas miško ūkio klausimų sprendime), ekonominė (racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas, bei miškų produktyvumo didinimas), ekologinė (miško ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas bei miškų sveikatingumo gerinimas), socialinė (visuomenės bendrųjų, su miškais susijusių reikmių tenkinimas). Lietuvos miškų sektorius. Jo pagrindą sudaro: 1) miškininkystė, tiekianti medienos resursus, nemedieninius miškų produktus ir paslaugas, 2) medienos pramonė, apima lentpjovystę, pjautinės medienos produktus, medinių namų, medienos plokščių ir popieriaus pr
ramonės šakas, 3) medienos energetika (biokuro gamyba), miškų sektorius sukuria 4 % Lietuvos BVP, per metus iškertama 7,6 mln. m3 stiebų medienos, dalis šios medienos pasilieka kirtavietėse kaip kirtimo atliekos. Sektorius apima 42 miškų urėdijas, 220 tūkst. privačių miškų savininkų ir 52 tūkst. medienos produktų pramonėje. Planuojama bendrą miško pasiūlą pramonei ir energetikai 2030 m. padidinti iki 9,5 mln. m3. plečiama nauja medienos kurui auginimo sistema: trumpos apyvartos želdiniai ir plantaciniai miškai. LR miškų ištekliai. (2006 01 01): 1) LR plotas 6,53 tūkst. ha. 2) miškai – 2,1 tūkst. ha. (32,2 %) – pagal žemės fondo apskaitą, miškai pagal valstybinę miškų apskaitą – 2,121 tūkst. ha. 3) apaugusi miškų žemė – 2,014 tūkst. ha. (95 %), 4) bendras medienos tūris – 401,1 mln. m3. 5) vidutinis medienos tūris 1 ha – 199 m3. 6) bendras brandžių medynų tūris – 83,3 mln m3. 7) vidutinis brandžių medynų tūris – 254 m3. 8) bendras metinis medienos prieaugis – 13,1 mln m3. 9) einamasis metinis medienos prieaugis 1 ha – 6,5 m3. 10) prieaugio dalis kaupiama medyne 1 ha – 3,4 m3. 11) miškingumas – 32,5 %. 12) miško plotas, tenkantis 1 gyventojui – 0,62 ha. 13) medienos tūris, tenkantis 1 gyv – 118 m3. Miškų nuosavybė ir administracinis pasiskirstymas 2006. 1) miškai pagal valstybinė miškų apskaitą – 2,121 tūkst ha. 2) valstybinės reikšmės miškai – 1,051 tūkst ha (49,6 %). 3) privatūs miškai – 7,17 tūkst ha (33,8 %). 4) rezervuoti privatizavimui – 353 tūkst ha (16,6 %). 5) aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai, miškų departamentui priklauso 42 miškų urėdijos ir vienas nacionalinis parkas (Kuršių Nerijos). 6) krašto apsaugos ministerijai priskirta 174,1 ha miškų. Miško žemės plotai pagal naudmenas. 1) neapaugusi mišku žemė – 3,2 %. 2) spec paskirties žemė – 0,1 % (daigynai medynai, sėklinės, žaliavinės pl
lantacijos, kraštovaizdžio želdiniai). 3) linijiniai objektai – 1,3 % (kvartalinės, technologinės, priešgaisrinės juostos, trasos, miško keliai). 4) kita miško žemė – 0,4 % (medienos sandėliai, pašarų aikštelės žvėrims, tankymės). Medynų rūšinė sudėtis. Pušynai – 35,8 %, eglynai – 21,4 % beržynai – 21,1 %, drebulynai – 3,3 %, juodalksnynai – 6,76 %, baltalksnynai – 6,4 %, ąžuolynai – 2,0 %, uosynai – 2,5 %, kiti – 0,9 %. LT miškų skirstymas į miškų grupes. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai valstybinių rezervatų, parkų bei litosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Jokie kirtimai nevykdomi. II grupė – specialios paskirties miškai. II grupės miškai yra išskirti į II A ir II B. II A – ekesistemų apsaugos miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekesistemų visumą ar atksirus jų komponentus. II B – rekreaciniai miškai. Ūinink. tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Nevykdomi pagrindiniai kirtimai, leidžiami atkuriamieji kirtimai, gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose, ugdymo, sanitariniai. III grupė – apsauginiai miškai. Ūkinink. tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvož., oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami ne plyni iki 5 ha ploto plyni kirtimai, ugdimo ir sanitariniai. IV grupė – ūkiniai miškai, tai visi like miškai, nepriskirti I ir III grupei miškų. Ūkinink. tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalivimų formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamiai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai. Kirtimo norma. LT 6 kirtimų sistemos: ugdymo, pagrindiniai, sanitariniai (plyni ir rinktiniai), rekonstrukciniai, kompleksiniai, miško lydymas. Kasmet kertamos medienos normos nustatomos pagal kirtimų amžių priklausomai nu
uo rūšies ir miškų grupės. Tai nustatyta tvarka apskaičiuotas ir patvirtintas medienos kiekis (ar miško valdos plotas), kuris bus paruošiamas valdoje per metus pagrindiniais ir/arba tarpiniais miško kirtimais: 1) pagrindinių kirtimų norma. 2) ugdymo kmirtimų norma 3) sanitarinių kirtimų norma 4) kitų kirtimų norma. Dėl pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodikos patvirtinimo – 2000 09 06 d Nr.147, V (valstybės žinios, Nr.78, 2000 m. Rugsej 15). Biržių atrėžimo darbai. 1) biržių atribojimas ir apmativimas 2) kirstinų medžių ženklinimas 3) kirstinių medžių kokybės nustatymas 4) kirstinų medžių tūrio nustatymas 5) biržių atrėžimo dokumentacijos sudarymas. Biržių dokumentaciją sudaro: 1) biržių atrėžimo projektas 2) biržės brėžinys 3) medžių matavimo (ar kirstinių medžių numeravimo) lapai. 4) biržių taksavimo dokumentacija 5) tūrio apskaičiavimo pagal stačiakampius apskaitos barelius lapai 6) tūrio apskaičiavimo pagal skritulinius (ar relaskopinius) apsakaitos barelius lapus. Miško naudojimo rūšys. 1. Pagrindinės miško medžiagos – medienos ruoša 2. Antrinių miško medž.ruoša 3. Šalutinių miško medž.ruoša 4.Miško naudojimas medžioklystės reikalams 5. Miško naudojimas aplinkos objektų apsaugos reikalams 6.Miško naud.gamtosaugos ir kultūros reikalams 7. Miško naud.mokslinio tyrimo ir mokslo reikalams 8.miško naud.poilsio ir gydymo reikalams 9.Miško naud.piliečių buvimui 10. Miško naud.specialiesiems valstybės reikalams (krašto apsaugos tarnyba). Norint organizuoti šalyje daugiaplanį miško naudojimą tb organizuojama tvarus, stabilus mū. Pagrindiniai tvaraus miško kriterijai: 1. miško išteklių išsaugojimas ir turtinimas 2. miško ekosistemų sveikatingumo ir gyvybingumo palaikymas 3. miško prekinių funkcijų išsaugojimas ir skatinimas 4. biologinės įvairovės miško ekosistemose saugojimas, turtinimas. 5.Miško apsauginių funkcijų saugojimas ir skatinimas: dirvos, laukų, vandens apsauginiai miškai. 6. Miško socialinių -ekonominių bei kultūrinių funkcijų ir sąlygų saugojimas. Miškonauda. Tai miško išteklių naudojimas visuomenės poreikiams tenkinti. Miškas – daugiafunkcinis gamtos darinys, kurio prigimties funkcijos tampa ištekliais, kai tos funkcijos įgauna visuomeninę vertę. Miškas visada vienu metu tame pačiame plote skirtingu intensyvumu pildo žaliavinę, apsauginę ir poilsinę funkcijas: 1) žaliavinė – mediena, grybai, uogos, vaistažolės, riešutai, sakai, žievė, gilės. 2) apsauginiai – atsirado visuomenėje, kai įgavo reikšmę vystatnt ž.ū., kelių tinklą, kovojant su stichinėmis nelaimėmis (potvyniai), vandens ir oro tarša, pramonė, triukšmas, stengiantis išlaikyti kraštovaizdžio įvairovę. 3) poilsinė – įgavo visuomeninę reikšmę didėjant urbanizacijai (fizinė įtampa). 4) socialinė – išryškėjo pradėjus rūpintis regionine kaimo plėtra. 5) medyno branda – amžius kuriame medynas geriausiai atitinka tam tikrą paskirtį. 6) gamtinė – medynas pasensta fiziškai ir pradeda nykti. 7) atkuriamoji – medynas pradeda gausiai derėti. Principinės ūkininkavimo nuostatos: 1) Daugiatikslis miško organizavimas.organizuojant m. ū. Būtina laikytis šių nuostatų: 2) optimalios kirtimo normos nustatymas užtikrinant nepertraukiamą ir palaipsnį naudojimo didėjimą. 3) medynų amžiaus struktūrų (optimizavimas) gerinimas. 4) naudojimo reguliavimas pagal medynų prieaugį, prieaugio dalies kaupiamos pagrindiniams kirtimams, didinimas (t.y. brandžių medynų vidutinio tūrio 1h didėjimas). 5) kirtimų plano lankstumas, atsižvelgiant į medienos poreikius rinkoje. 6) nepertraukiamas miškotvarkos diegimas duomenų bazių, tiesioginis vedimas, visų gamybos grandžių kompiuterizavimas. Ekologinės projektuojamų ūkinių priemonių svarbiausios nuostatos: 1) miškų skirstymas grupėmis, atsižvelgiant į miškų reikšmę ir funkcinę paskirtį 2) saugomų teritorijų plotas, jų optimalumas ir pagrįstumas 3) tikslinės žemės paskirties reguliavimas 4) miško naudojimo dydžio reguliavimas saugomose teritorijose atsižvelgiant į medienos nuostolių sumažinimo. 5) miško kirtimų ir atkūrimo būdų perrinkimas, siekiant maksimaliai išnaudoti natūralaus atžėlimo galimybes 6) taikoma ūkinių priemonių sistema turi užtikrinti bioįvairovės išsaugojimą ir turtinimą , ekosistemų stabilumą, gyvybiškumą, medynų atsparumą, miškų apsaugą nuo gaisrų ir kenkėjų 7) specialių ūkinių priemonių sistema turi užtikrinti rekreacinių miškų estetinių savybių gerėjimą, jų pritaikymą poilsio reikmėms. Saugomos teritorijos ir bioįvairovės. Jos įstaigiamos norint išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, mokslui. Kadangi susiję su veiklos apribojimu, kompensacija, todėl priima: 1. seimas, steigiant valst. Rezervatus ir valst.. parkus. 2. vyriausybė – valst.. draustinius, biosf. Monitoringo teritorijas, rezervatines apyrubes, saugomų gamt. Išteklių bei skelbiant gamtos paminklus. 3. Aplinkos ministerija – saugomus gamtiniuskraštovaizdžio objektus. 4. Savivaldybės tarnyba – savivaldybės lygio saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus, nustatomas vietinės apsaugos zonas. LT Saugomų teritorijų tinklą sudaro: – rezervatai; – nac. Parkai; -regioniniai parkai ; -draustiniai (valstybiniai ir savivaldybių); – saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai (valstybiniai ir savivaldybių) (tai geologiniai, hidrogeologiniai, geomorfologiniai, zoologiniai, botaniniai ir kt. paminklai). Įsteigtos saugomos teritorijos pažymimos kadastro žemėlapiuose, teritorijų planavimo dokumentuose ir vietovėse. Steigimo dokumentuose numatomi ūkininkavimo ypatumai saugomose teritorijose: – ūkine veikla ribojimą sar draudimas;- nebuvo atsižvelgta į tai, kad kažkuriose ekosistemose negali išlikti savaime, be žmogaus; -ūkinė veikla ribojama turi būti nuoseklūs ir reguliarūs; -pievos reguliariai šienaujamos, ganomos.negalima kultūrinti ar tręšti, sausinti ar drėkinti; – pelkės negalim sausinimo, ribojamas žmonių lankymas, ežero eksplotavimas; – miškai saugomose teritorijose, tokius darbus, kad skatintų biologinės įvairovės didėjimą, o ne vertingų medžių auginimas ekonominiu požiūriu. Juose atsižvelgiant į miško grupes, kertami tik brandūs, gamtinės brandos medynai, paliekant pavienius medžius-ekologiniu požiūriu. Ugdymo ir sanitarinių kirtimų metu gali palikti virtelius, įv. amžiaus medžių rūšių sausuolius, trūnijančius stuobrius, trukdančius stuobrius. Kirtimai draudžiami nuo balandžio iki rugsėjo 1d. Galimi kirtimai apribojimai apie vadavietes ir kt. 200,100,50 m. spinduliu. Biologinė įvairovė. Sudaro visų gyvų organizmų rūšių, gyvenant sausumos, paviršinių vandenų bei kt. Ekosistemose. Biologinės įvairovės lygiai:- genetinė įvairove; – rūšinė įv; – ekosistemų įv. Pagrindiniai veiksniai mažinantys biologinę įvairovę yra: 1) buveinių praradimas ir jų fragmentacija; 2) dirvožemio, vandens ir atmosferos tarša; 3) naujų rūšių introdukcija; 4) globaliniai klimato pokyčiai; 5) žemės ir miškų ūkio industrializacija. Biologinė įvairovė miškuose apsprendžia vidinis įvairiaamžiškumas ir skirtingo amžiaus medynų sklypų buvimas miškų masyve, čia ūkinio rėžime įvairovė yra palanki ir biologinei įvairovei. Lietuvoje kol kas nėra specialiai pripažintų miškų biologinės įv. vertinimo rodiklių ir kriterijų. Tam naudojami tarptautiniu mastu pripažinti rodikliai: – bendra miškų kiekio dinamika; – natūralių ir pusiau natūralių miškų kiekio dinamika; – bendro medžio rūšių kiekio, rūšių, sudarančių medynus, kiekio dinamika; -miško monokultūrų ir plantacijų miškų kiekio dinamika. Miškai, kurie saugomose teritorijose biologinės įvairovės palaikymui ir didinimui.
Kraštovaizdžio (miško masyvo) lygyje: – miško plotų teritorinio išsidėstymo struktūros optimizavimas; – miško masyvų rūšinės įvairovės palaikymas ir formavimas atsižvelgiant į esamus dirvožemius ir augavietes; – miškų amžiuas struktūros formavimas siekiant normalaus arba tikslinio pasiskirstymo amžiaus klasėmis ir brandumo grupėmis; – miškų skirstymas į grupes ir kategorijas pagal vyraujančią funkcinę paskirtį ir ūkinį rėžimą; – miško kirtimų reguliavimas.
Ekosistemų (miško sklypų) lygyje: A. techninės ir technologinės priemonės: – mažiausiai pažeidžiančios aplinką techninės priemonės visuose miškų darbuose, medienos ruošoje; – diferencijuotas technologinis miškų tvarkymas atsižvelgiant į augaviečių sąlygas ir funkcinę miškų paskirtį; – miško kirtimo darbai įšalūs gruntui ir esant sniego dangai; – maksimalus cheminių priemonių pakeitimas, kovojant su ligomis bei kenkėjais, skirstoma į biologines ir mechanines
B. kertant mišką: – paskirų medžių ypač artėjančių prie gamtinės brandos, palikimas plynose kirtavietėse iki jų natūralios mirties; – retųjų medžių ypač krūmų rūšių biogrupių palikimas, grupių ir juostų palikimas prie pelkių, upelių kertant pagrindinio naudojimo kirtimais; – miško-lauko sandūrų formavimas specialiais kirtimais, o kur reikia ir želdant; – medžių parinkimas ugdymo kirtimais atsižvelgiant ne vien į medynų našumo dinamiką bet ir į ekologinę vadinamų menkaverčių rūšių reikšmę išsaugant jų priemaišą; – dalies senų sausuolių ir stuobrių palikimas atliekant sanitarinius kirtimus; – biotechninių kirtimų skirtų papildomam faunos šėrimui, uogų, retųjų vaistinių augalų pagausinimui, sistemingumas
C. atkuriant miška: – želdymo draudimas dalyje miško masyvo žemių t.y mažose miško aikštelėse, pievutėse, pelkutėse; – savaiminio miško atžėlimo ir kultūrinio jo parinkimas ne vien į ekonominius faktorius, dirbtinai nesiekiant visuotinio kultūrinio atkūrimo genetiškai vertingiausiais sodmenimis; – vertingiausių miškų atkūrimas tomis pačiomis medžių rūšimis jei jos auga savose augavietėse; – laukų apsauginių juostų, miškelių įveisimas didelių plotų žemės ūkio erdvėse linijinių želdinių, gyvatvorių sodinimas sodybose, kelių apželdinimas.
D. Vykdant melioraciją: – sausinimo darbų draudimas dalyje miškų; – trąšų apribojimas miškuose; – perteklingo drėgnumo ir užmirkusių miškų,kuriuose leidžiami melioracijos darbai sausinimas panaudojant mažasias melioracijos formas; – mažųjų upelių, šaltiniuotų vietų, pelkių ir aplinkos išsaugojimas.
E. Kitos specpriemonės: – mikrorezervatų išskyrimas; – medžiai su didesniais uoksais ir stambiais lizdais išsaugojimas, draustinių režimų palikimas prie paukščių lizdaviečių, mineralinio grunto salų pelkinėse augavietėse saugojimas; – skruzdėlynų apsauga jios aptveriant; – miško aikščių, pelkučių,pievų, ganyklų kurias netikslinga apželdinti mišku, valymas nuo savaime atžėlusių medžių ir krūmų; – senų sodybviečių ir kelmų išsaugojimas; – introdukuotų medžių ir krūmų sodinimo ribojimas etnokultūrinės reikšmės kaimams ir sodyboms; – gamtos amiklų teritorijų ir jų apsaugos zonų autentiškumo išsaugojimas neželdant ir kitaisp nekeičiant aplinkos be specialių patvirtintų tvarkymo planų; – RK objektų radimviečių autentiškumo saugojimas; – tvenkinėlių įrengimas, riboto miško lydymo ir reguliuojamų gaisrų naudojimas. Tvarus miškų ūkis. Pirmoji pasaulinė valstybių vadovų konferencija Rio de žaneire 1992. priimta programa „Agenda-21“. Tęsėsi 1993 m Helsinkyje. Priimta 4 revoliucija. Pagrindą sudaro 6 tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio kriterijai: 1. Miško resursų išsaugojimas ir pagerinimas bei jų reikšmė globaliniam anglies ciklui; 2. Sveikų ir gyvybingų miško ekosistemų išsaugojimas; 3. Miškų produktyvumo (medienos ir ne medienos miško produktų) išsaugojimas ir skatinimas; 4. Miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimas, apsauga ir pagerinimas; 5. Miško apsauginių funkcijų (pirmiausia dirvožemio ir vandens apsaugos) išsaugojimas ir pagerinimas; 6. Kitų socialinių-ekonominių funkcijų ir sąlygų išsaugojimas. 1 kriterijaus laikymosi rodikliai yra: – apaugusios ir neapaugusios medynais žemės plotai; – medynų plotai pagal vyraujančias medžių rūšis, kilmė, amžiaus klasės ir brandumo grupės. – visų brandžių medynų visas ir vidutinis tūriai ir jų prieaugiai pagal vyraujančias medžių rūšis ir valdoje. – sukauptos anglies atsargos ir jų metinis prieaugis bei naudojimas mineraliniuose ir organiniuose dirvožemiuose, miško ekosistemose, medžiuose bei augalinėje dirvožemio dangoje. 2 kriterijaus rodikliai: – biotinių ir abiotinių pakenkimų plotai natūraliose miško ekosistemose ir želdiniuose pagal priežastis(vabzdžiai, ligos, ugnis, vejas, sniegas). 3 kriterijaus rodiklis: – medyno tūrio prieaugio ir išskirtos jo dalies santykis: – apvalios medienos kainos ir pajamos: – miško gerinimo darbų apimtys (miško žėlimas, želdinimas, žėlimą skatinančios priemonės, tręšimas, sausinimas, atkuriamieji kirtimai, nutiesti keliai, priešgaisrinės priemonės). 4 kriterijaus rodiklis: 1. visų miško grupių medynuose: – savaiminės ir kultūrinės kilmės medynų plotai tarpusavyje palyginant ha ir proc; – mišrių ir grynų medynų plotai – sausintų ir nesausintų pelkių plotai; -neplynų ir plynų kirtimų plotai; – žėlinių ir želdinių plotai; – išnaudotų ir renatūralizuotų ar rekultyvuotų durpynų plotai; 2. retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų rūšių skaičiai (absoliutus ir santykinis). 3. II-IV grupės miško medynuose ir biržėse visas ir vidutinis ploto vnt sausuolių, virtuolių, paliktų auti lapuočių tūris; 4. III-IV gr. miško medynuose-mikrorezervatų, kertinių buveinių skaičius ir plotas pagal augavietes, vyraujančias medžių rūšis ir paskirtis.
5 kriterijaus rodikliai: – vandens apsauginių miškų plotai (visas ir santykinis jų atitikimas normatyvuose) – laukų apsauginių miškų plotai; – dirvožemio apsauginių miškų plotai; – kt objektų apsauginių miškų plotai. 6 kriterijus: – regioninių parkų, kraštovaizdžio draustinių miškų plotai; – kultūros paminklų ir vertybių skaičius pagal miškų grupes; – poilsio miškų plotas; – darbo vietų skaičius miškų ūkyje ir jo proc nuo visų darbo vietų skaičiaus miškų urėdijos ar nac parko teritorijoje; – miško darbininkų ir specialistų skaičius; – eksportuojamų ir vietinėje rinkoje sunaudojamų produktų ir paslaugų santykis; – visuomenės dalyvavimas; – įrengimų poilsio vietų skaičius ir lankytojų skaičius poilsiniuose miškuose. Europinės reikšmės Lietuvos gamtinės buveinės. Norint išsaugoti ekosistemas ir biogeocenozes su savita augalija ir gyvūnija, šios buveinės įtrauktos į ES saugomų teritorijų tinklą – NATURA 2000: 1)paukščių apsaugiai svarbios teritorijos (PAST) – 79 vnt. – 521900 ha tai 8,0 % nuo šalies teritorijos. 2)vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) atarankos kriterijus – 266 vnt – 649300 ha, tai 9,9 proc. nuo šalies teritorijos.LT specialistai nurodė 52 euroinės svarbos buveinių rūšis. Žemiau minimos tik tos, kurios susietos su miškais arba miškuose: 1)kopų varnauogynai. 2) kuopų gluosniai, 3) medžiais apaugusios pajūriop kopos, 4) drėgnos tarpkopės, 5)viržynai. 6)kadagynai,7)miškapievės. 8)aktyvios aukštapelkės 9)dergradavusios aukštapelkės. 10)vakarų taiga. 11)plačialapių ir mišrūs miškai. 12)žolių turtingi eglynai 13)medžiais apaugusios ganyklos 14)pelkėti lapuočių miškai 15)skroblynai 16)griovių ir šlaitų miškai 17)sausieji ąžuolynai. Miško naudojimo kontrolė LT. Yra sukurta 6 pakopų kontrolės priemoinių sistema: 1) miško kirtimo projektavimas naudojant patikimą einamo tikslumo informaciją apie miško resursus, jų būklę ir dinamiką; 2) miškotvarkos projektų rengimas; 3) miškotvarkos prokejtų derinimas su aplinkos apsaugos ministerijos struktūra; 4) miškotvarkos projektų realizavimo priežiūra; 5) operatyvinis kasmetinis miško naudojimo planavimas; 6) savarankiško miško naudojimo ir nukirsto miško bei pagamintos produkcijos grobstymo ir vagystės prevencija. II Medžioklės reikalams panaudojimas. III Miškų panaudojimas mokslinio tyrimo ir mokymo reikalams. Pagal LR nutarimą, tam tikra dalis buvo priskirta mokslinio tyrimo ir mokymo reikalams. Nutarta genetiniai draustiniai. Visumoje moksliniams ir genetiniams reikalams Lt priskirta 7583 ha, iš jų mokslui 84%, genetiniams draustiniams 9,9%, sėkliniai medynai 1,7%.
IV Miškų naudojimas specialiems naudojimo reikalams. 1992 m atkūrus nepriklausomybę, buvo galutinai panaikintos 5 karinės girininkijos, kurios valdė 56 tūkt ha miškų. Kuriantis krašto apsaugos sistemai, 1998 m krašto apsaugos ministerija panoro susigrąžinti beveik visus iki tol buvusius poligonus. 27 tūkst ha buvusių poligonų ploto. Kai nevyksta pratybos, ūkininkauja miškininkai. LT kariuomenės kariniai poligonai: (7951 ha). Laukinės augalijos naudojimo tvarka. LT pagal tradicijas, sutinkamas toks augalijo naudojimas: Grybavimas; uogavimas; laukinių vaisių rinkimas; riešutavimas; vaistažolių ir vaistinės žaliavos rinkimas; sulos leidimas; medžių ir krūmų žievės, karnų ir tošies lupimas; kelmų ir dervuolių rovimas; kalėdinių medelių kirtimas; savaiminių sodmenų iškasimas; medžių ir krūmų šakelių ir vytelių pjovimas; miško paklotės ėmimas; šienavimas; gyvulių ganiava; avilių bei bičių išdėstymas; vynuoginių sraigių rinkimas; nendrių pjovimas; laukinių augalų ir jų dalių naudojimas dekoratyviniams tikslams. Laukinė augalija – tai gamtoje natūraliai augantys augalai. Laukiniai augalai – gamtoje esančių rūšių augalai. Naudojimą reglamentuoja LR įstatymai ar nutarimai: 1) LR laukinės gyvunijos įstatymas; 2) laukinės augalijos išteklių apskaitos metodika; 3) laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka; 4) atskirų rūšių laukinių augalų gausumo reguliavimo tvarka; 5) Lukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka; 6) Apribotų draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų bei grybų rūšių sąrašas; 7) LR laukinės augalijos valstybės registro nuostatai; 8) Nuostolių padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika; 9) fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos aplinkai žalos atlyginimo tvarka; 10) Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo tvarka. LT miško grybų ir uogų asociacija. Sudarė 10 įmonių, apyvarta 10 mln Lt. Įmonės apima visą Lietuvą, išplėtė veiklą į rusią, Baltarusiją ir ukrainą. Pagrindinid produktas – švieži ir šaldyti grybai bei uogos, supakuoti medinėse dėžutėse ir krepšeliuose. Dėžučių gamyba sunaudoja 600 m3 drebulės ar juodalksnio medienos. Konkurentai Rusjos, Baltarusijos vietiniai supirkėjai, V. europai – tenka iš Balkanų šalių ir Turkijos atstovai, o rudenį – JAV ir Kanados firmos. Įmonės savo produkciją parduoda vakarų šalyse tarpininkams, kurie vėliau šią produkciją pristato į didžiuosius tinklus. Tiekti į vakarų europą beveik keįmanoma. Laukinės augalijos naudojimo tvarka. Grybavimas. Grybauti valstubiniuose miškuose leidžiama be leidimų, privačiouose – 100 m atstumu nuo namų valdos. Rezervatuose, ornitologiniuose draustiniuose saugant naujų vadų – nuo 04 01 iki 09 01 draudziama. Gali būti vietų kur rajono savivaldybės skelbia, kada negalima lankytis ekstremaliose situacijose. Leidžiama rinkti visus, išskyrus RK grybus. Draudžiama: naikinti grybieną akėčiomis ir kt. Naikinti senus grybus, rinkti mažiau nei 1,5 cm skersmens kepurėlės baravykus, 1 cm voveraitės. Vid grybų derliai 55 – 57 tūkst t, 20 kg – 1 gyventojui. Uogavimas. Leidžiama rinkti: bruknes (nuo 08 I šeštadienio), spamguoles (nuo 09 I šeštadienio), mėlynes ir kt tik joms prinokus. Darudžiama rauti ar kitaip naikinti uogienojus. Pagal biologonius išteklius 1 gyventojui tenka 4 kg uogų. Laukinių vaisių rinkimas. Leidžiama: šermukšnio, kadagio, meškauogės. Gailio. Erškėčio, dygliuotojo šaltalankio. Šaltekšnio, putino išteklius. Draudžiama laužyti ir kapoti. Riešutavimas. Leidžiama rinkti tik jiems prinokus 05 15 – 09 15 d. Draudžiama: kirsti, pjauti ar kitaip žaloti lazdynus. Bauda 100 – 300 lt. Išimtis: toje vitoje numatoma kirsti biržę, tiesti trąsą. Vaistažolių ir vaistinės žaliavos rinkimas: lapai, pumpurai, sėklos, šakniastiebiai, uogos, ūgliai, vaisiai, žiedai, žievė, žolė ir kt. Uždrausta iš RK. Būtina laikytis šių sąlygų: 1) Ruošiant žolę, lapus, žiedynus, vaisiu, privaloma palikti 30% tų metų derliaus; šakniastiebius, šaknis tgalima paimti ne daugiau 30%; pumpurus, lapus surinkti iki 40%; 2)Vaistinę pakalnutę tik tankiu sąžalynus, tik plotuose, kuriuose numatoma keisti paskirtį; 3) Sumedėjusių pumpurai tik nuo šoninių ūglių, nuo žemės 1/3. nerekomenduojama nuo dekoratyvinių; 4) Renkant daugiamečius žolinius augalus, leidžiama nupjauti žydinčias viršūnes; gailiams vienamečius ir paskutinių metų ūglius. Vienmečiusa leidžiama rauti, o daugiamečius – ne; 5) Renkant nuo medžių ir krūmų šakas ar kitaip žaloti medžius; 6) renkant pataisų sporas, varputės kerpamos tik gelsvos; 7) vaistinių augalų šaknis ir šakniastiebius l anksti pavasarį ar vėlai rudenį leidžiama. Paruošiama 80-90 t vaistažolių, čiobrelių 4-5 t. Superkama ąžuolo žievė, kur kertami medžiai. Sulos rinkimas – etnokultūros dalis. 1 m aukštyje nuskutus žievę gręžiama iki 2 cm, įkalamas piltuvas. Medžių bei krūmų žievės, tošies bei karnų lupimas. Dažomosiosm medžiagoms, apavas – vyžos, dekoratyviniai paveikslai. Šaltekšnio ir gluosnių žievę leidžiama lupti nuo motininio krūmo iki 4/5 jo stiebų, kertamų stiebų skersmuo 5 cm nuo žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 1,5 cm. Kelmų ir dervuolių rovimas. Nuo 1932 m įv sakų, dervų pareikalavimui. 1936 Alytuje įkurt medienos chemijos gamykla – gamino terpentiną. Kelmų rovimas, smulkinama rankiniu būu – kvepalų gamybai, sakų, eterinių aliejų gamybai. Kelėdinių medelių kirtimai. Miškininkai numato tam tikrą eglučių auginimą, praretinimo būdu. Po elektros linija dažniausiai auginami kalėdiniai medeliai. Daug pateikia iš privataus sektoriaus, iš jauno medyno išrenkant gražiausius, kadagių kirtimas, šakelės verboms. Beržų ar jo šakų ruoša. Nendrių pjovimas. Leidžiama pjauti žiemą juostomis – 100m palikt, 100m pjauti. Stogo dengimui reikia 2 – 2,5 m ilgio.

Leave a Comment