Kenksmingų cheminių medžiagų skirstymas

Kenksmingų cheminių medžiagų skirstymas, jų savybės, poveikis žmogaus organizmui

Kenksminga cheminė medžiaga laikoma tokia, kuri dėl savo fizinių – cheminių, cheminių arba toksikologinių savybių, naudojimo būdo arba buvimo darbo aplinkoje gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ar sukelti mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus, įskaitant visas chemines medžiagas, kurioms yra nustatytos ribinės vertės.
Cheminės medžiagos būna:
 Ūmaus poveikio, pasižyminti ardančiomis ar dirginančiomis arba labai toksiškomis ar toksiškomis savybėmis, kurių veikiamas darbuotojas gali staiga mirti, ūmiai apsinuodyti arba ūmiai susirgti;
 Lėtinio poveikio, kurios veikiamas žmogus gali appsinuodyti ar susirgti praėjus tam tikram laikui.
Cheminės medžiagos turi įvairius pavojingumo lygius. Jos gali būti toksiškos, radioaktyviosios, sprogstančiosios, degiosios, reaktyvinės. Jos turi didelį korozinį aktyvumą. Kenksmingų megdžiagų rizikos laipsnis priklauso nuo: cheminės medžiagos charakteristikos, gamyboje naudojamo kiekio, aplimkos pažeidžiamumo, prevencinių priemonių, kurios jau įdiegtos technologiniame procese ir kt. Pagrindinės kenksmingos medžiagos yra trys:
1. Toksiškosios – tai cheminių medžiagų savybės pakenkti žmogaus organizmui įkvepiant šias medžiagas, žmogaus kūnui absorbuojant patekusią ant odos medžiagą, per burną ir t. t. Toksiškosios cheminės medžiagos labai pavojingos: pvvz., dioksidas – jo dozės šimtoji gramo dalis kūno kilogramui mirtina.
2. Reaktyviosios – dažnai dideli nuostoliai ir žala padaroma tada, kai medžiagos chemiškai pradeda reaguoti tarpusavyje ir jų reakcijų nebeįmanoma kontroliuoti. Klaidos padaromos pradinėse reakcijų stadijose, nustatant cheminių medžiagų koncentarciją ir reakcijų sąlygas, ga

ali sukelti avarijas, įrangos lūžimus ir chemikalų patekimą į aplinką. Dažnai po cheminių avarijų išsiskiria daug šilumos ir kyla gaisrų. Degdami kartais net netoksiški chemikalai, tampa toksiškais ir apnuodija aplinką. Toks pat rezultatas gali atsitikti ir gaisro desinimo metu, kada naudojami gesunti chemikalai,reaguodami su vandeniu, tampa toksiški.
3. Lakiosios – tai greitai garuojančios cheminės medžiagos, keičiančios savo tūrį ir apimtį, sprogios, lengvai tirpstančios, lengvai pernešamos vėjo ir sudarančios pavojingas užterštumo zonas toli nuo išsiliejomo vietos.
Pagal poveikį žmogaus organizmui pavojingoms cheminėms medžiagoms CAS (cheminių medžiagų santrumpų registravimo tarnyba – Chemicl Abstracts Service) suteikė ženklus ir numerius. Jos skirstomos į tokia grupes:
F – fibrogeninio poveikio cheminė medžiaga, galinti žmogui sukelti plaučių audinio ir pleuros fibrozinius pakitimus (suodžiai, anglies dulkės, elememtari siera, nitroamofoksa, lavansas ir kt.);
I – jautrinančio poveikio cheminė medžiaga, gaalinti įjautrinti žmogaus organizmą, suteikti padidėjusio jautrumo reakciją ir (arba) alerginę ligą (trietilentraminas, nikelis metalinis ir jo junginiai, piperazinas, pilochlorpinenas, riboflavinas ir kt.);
K – kancerogeninio poveikio cheminė medžiaga, galinti žmogui sukelti vėžį arba pdidinti sergamumą vėžiu (tetrachlorifanas, propileno oksidas, dioksinas, asbestas, geltonasis fosforas, kadmis ir jo junginiai, gyvsidabrio garai ir kt.);
M – mutageninio poveikio cheminė medžiaga, galinti žmogui sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą;
R – reprodukcijai toksiško poveikio cheminė medžiaga, galinti žmogui sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (a
arba) pakenkti lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms, arba skatinti pakenkimus (švino ir jo neorganiniai junginiai, tetraetilšvinas, nikelio karbonitas, metilo jodidas, akrilnitrilasir kt.);
Ū – ūmus poveikio cheminė medžiaga ppm – milijoninė tūrio dalis (parts per million). Tai fosgenas, jodas, natrio nitritas, sieros dioksidas ir kt.;
O – cheminių medžiagų į žmogaus organizmą patekimas per nepažeistą odą ( alavo organinii junginiai, amofosas, chlorbutanas, ciano rūgštis, chloras, dichloretanas ir kt.).

4.2. Cheminių medžiagų koncentacijų ribinės vertės darbo aplinkos ore sąvoka

Cheminės medžiagos veikimo pobūdį lemia jos fiziologinis aktyvumas arba nuodingumas (toksiškumas). Medžiagų toksiškumui apibūdinti ir jos koncentacijai nustatyti darbo aplinkos ore su vienodomis atskitos trukmėmis naudojamos kenksmingų cheminių medžiagų koncentaracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore sąvoka (vietoj higienos normos ankstesnio termino “didžiausioji leidžiama koncentracija”DLK).
Ribinė vertė (RV) – kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore laike kintančio vidurkio didžiausia leistina veetė per standartais nustatytą laiką. Kvėpavomo erdvė – tai 30 cm. spindulio pusiau sferinė erdvė nuo drbuotojo veido. Cheminės medžiagos, esančios aplinkos ore, darbuotoją veikia per kvėpavomo takus (įkvėpiamasis poveikis).
Ilgalikio poveikio ribinė vertė (IPRV) – tai kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos drbuotojo kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, kuri, dirbant tokiomis sąlygomis, visą profesinio darbo laiką darbuotojui neturėtų sukelti profesinei ligai būdingų sveikatos sutrikimų ar kitaip pakenkti jo bi

i jo palikuonių sveikatai.
Trumpo poveikio ribinė vertė (TORV) – tai kenksmingos cheminės medžiagos per laiką darbuotojo kintančios koncentracijos kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 15 min., kuri, ne ilgiu kai 15 mi,. ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą kasdien veikdama darbuotoją, neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai.
Neviršytina ribinė vertė (NRV) – tai ūmaus poveikio kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore ribinė vertė per 5 – 10 min., kuri, veikdama darbuotoją, neturi sukelti neuigiamų pojūčių ar pkenkti jo sveikatai ir kuri nė akimirkai, bet kurio darbo pamainos metu neturi būti viršyta.
Pagal galiojančius teisės aktus kiekvienoje darbovietėje turi būti atliekama darbo aplinkos ore esančių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų matavymai ir jų rezultatų higieninis įvertinimas. Iš darbuotojo kvėpavimo erdvės oro turi būti imami pavyzdžiai esant technploginio proceso įprastinei eigai ir veikiant vėdinimo sistemai.

Darbdavys turi imtis atitinkamų kolektyvinių ar asmeninių apsauginių ir kitų priemonių, kurios mažintų cheminių medžiagų poveikį darbuotojų sveikatai. Darbo aplinkos oro užterštumas kenksminga medžiaga turi būti kiek galima mažesnis net tais atvejais, kai kenksmingos cheminės medžiagos koncentracija neviršija jos ribinės vertės, tai ypač svarbu, jei darbuotoją vienu metu veikia kelios kenksmingos cheminės medžiagos. Dėl individualaus jautrumo kenksmingai cheminiai medžiagai, kai kurių darbuotojų savijauta gali pablogėti, ir tada, kai cheminių me
edžiagų koncentracija yra mažesnė nei jos ribinė vertė. Tokiai atvejais taikytinų profesinės saugos ir sveikatos priemonių pobūdį turi įvertinti profesinės saugos ir sveikatos specialistai.

Darbo aplinkos oro užterštumo kenksmingomis cheminėmis medžiagomis ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio vertė (Cv)apskaičiuojama pagal formulę;

Cv =

(1)

čia: cv – ilgalaikio poveikio koncentracijos vidurkio vertė, mg/m3 arba milijoninėmis tūrio dalimis (ppm);
c1, c2, c3,....cn – koncentracijos vertė tam tikrais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais (mg/m3 arba ppm).
t1, t2, t3, ...tn – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė minutėmis.

4.2.1. Kenksmingos cheminės medžiagos ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio vertės skaičiavimo pavyzdys

Darbo aplinkos užterštumo kenksmingomis cheminėmis medžiagomis per laiką kintančių koncentracijų vidurkio verčių matavimas ir apskaičiavimas aprašyti skyriuje „VI Bendrieji matavimo reikalavimai“ Lietuvos higienos norma HN 23:2001. Toliau pateikiamas ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio vertės skaičiavimo pavyzdys.

Asmeninių bandinių ėmiklių per 8 valandų darbo dieną (pamainą) buvo paimti keturi A tirpiklio ėminiai (9 lentelė).

9 lentelė. Tirpiklio ėminių bandiniai
Ėminys

Laikas Trukmė,
min. Koncentracijos vertė, mg/m3
1 07.50 -10.00 130 67
2 10.00 – 12.00 120 54
3 12.35 – 14.20 105 35
4 14.20 – 16.05 105 48

Pagal formulę apskaičiuojame ilgalaikio poveikio per laiką kintančios koncentracijos vidurkio vertę:

Cv = 3

Nustatyta šio tirpiklio IPRV – 70 mg/m3. Taigi A tirpiklio poveikis yra mirtinas jei tuo pat metu darbuotojas nėra veikiamas ir kitų panašaus poveikio kenksmingų cheminių medžiagų.

Gauti kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų matavimo rezultatai lyginami su jų koncentracijų ribinėmis vertėmis, pateiktoms šios higienos normos kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinių verčių darbo aplinkos ore 10 lentelėje.

10 lentelė. Kai kurių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinė vertės darbo aplinkos ore

Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo

Ilgo poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpo poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV)

pavadinimas CAS mg/m3 ppm Mg/m3 ppm mg/m
3 ppm
Acetonas 67-64-1 1210 500 2420 1000 – – –
Acto rūgštis 64-19-7 25 10 – – – – –
Akrilamidas 79-06-1 0,03 – 0,1 – – – KMO
Amoniakas (bevandenis) 7664-41-7 14 20 36 50 – – –
Amofoso (mono ir diamino fosfatų mišinys) 299-86-5 6 – – – – – FO
Anglies dioksidas 124-38-9 9000 5000 18000 10000 – – –
Anglies monoksidas, jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos 630-08-0 40 35 120 100 11
Anilinas 62-53-3 4 1 8 2 – – KO
Asbestas, (chrizotilas) 12001-29-5 0,6 pl/ml – – – – K2,3
Azoto dioksidas 10102-44-0 4 2 – – 10 -5 U
Azoto rūgštis 7697-37-2 5 2 II 13 5 – –
Boro rūgštis 10043-35-3 10 – – – – – –
Chloras 7782-50-5 1,5 0,5 – 3 1 Ū
Chlorcianas 506-77-4 0,3 0,1 0,8 0,3 – – –
Chloroformas 67-66-3 10 2 25 5 – – KO
Chlorofosas (diloksas, diptereksas) 52-68-6 0,5 – – – – 10

Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo

Ilgo poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpo poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV)

pavadinimas CAS mg/m3 l ppm Mg/m3 PPm mg/m 1 ppm
3
Cirkonas 14940-68-2 6 – – – – – F
Dioksanas 123-91-1 35 10 90 25 – IKO
Etanolis (etilo alkoholis) 64-17-5 1000 500 1900 1000
– –


Fenolis 108-95-2 7,8 2 15,6 4 – – O
Fluoras 7782-41-4 1,58 1 3,16 2 – – –
Formaldehidas 50-00-0 0,6 0,5 – – 1 1,2 UIK
Geltonasis fosforas 7723-14-0 0,03 – – 1 – II K
Gyvsidabris (garai) 7439-97-6 0,03 – – – K
Lavsanas 25038-59-9 5 – – – – F
Natrio chloridas 7647-14-5 5 – – – –
Metalinis nikelis A 0,5 1 – – – I
Elementinė siera 15070-42-5 6 – – – F ‘
Sieros dioksidas 7446-09-5 5 2 – – 13 5 0
Švinas ir jo neorganiniai junginiai 7439-92-1 0,15 – – – R
Tetraetilšvinas 78-00-2 0,05 – 0,2 – R, O
Vandenilio peroksidas 7722-84-1 1,4 1 – – 3 2 0

Šioje lentelėje nurodyta kenksmingos cheminės medžiagos pavadinimas, CAS numeris, ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV), trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TRVT) ir neviršytina ribinė vertė (NRV), mg/m3 ir ppm, poveikio žymuo ir atitinkamo pastabos. Lentelėje pateikiama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2001 m.gruodžio 13 d.įsakymu Nr.645/169 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 23:2001.

Pastaba:
1. Su visa apimtimi įvardytų HN-23:2001 daugiau kaip 300 cheminių medžiagų ribinėmis vertėmis galima susipažinti 2001m. gruodžio 29 d.“Valstybės žinių“ 110 – ajame numeryje.
2. Nėra nustatomos aviacinio, automobilinio benzino, dyzelinio bei reaktyvinio kuro ir žibalo atskiros RV, kadangi šios kuro rūšys yra daugybės cheminių medžiagų mišiniai, o tikslios tų cheminių medžiagų koncentracijos dažniausiai būna nežinomos, be to, jos gali būti nevienodos skirtingose kuro partijose.

11 lentelė.Angliavandenių koncentracijų ore ribinės vertės, mg/m3

Produktas Pagrindinė
skaičiuotina sudedamoji dalis, tūrio procentai produkte
Suminė
angliavandenių RV ore, mg/m3

Aromatiniai junginiai, skaičiuojami kaip trimetilbenzenas Likutis, skaičiuojamas kaip oktanas
IPRV
TPRV
Grandininių pjūklų alifatinis benzinas – 100 900 –
Automobilių benzinas 50 50 200 300
Aviacinis benzinas 25 75 350 500
Plačios frakcijos reaktyvinis kuras 25 75 350 500
Aviacinis žibalas 25 75 350 500

11 lentelėje yra pateiktos RV, kurias galima naudoti profilaktiniame saugos darbe bei higieniškai įvertinant darbo vietas. Šios RV atspindi bendrą didžiausią priimtiną angliavandenilių koncentraciją ore.

Vertės yra apskaičiuojamos pagal lentelėje pateiktas koncentracijas, naudojant toliau pateiktą formulę:
Hb =
(2)
čia:Hb – bendra didžiausioji priimtina angliavandenilių mišinio koncentracija ore, mg/m3;
C1, C2, CN, – 1-os, 2-os ir n-nos kenksmingų cheminių medžiagų kiekis produkte,%;
V1, V2, VN – 1-os, 2-os ir n-os kenksmingų cheminių medžiagų RV darbo aplinkos ore, mg/m3.

Manoma, kad medžiagų komponentai sukelia suminį poveikį. Garų ir skysčių sudėtis yra laikoma maždaug vienoda. Procentinė tūrio dalis yra lygi procentiniai svorio daliai. Jeigu žinome sudedamųjų cheminių medžiagų koncentracijas, tai apskaičiuojant galime jomis naudotis. Jei kuro sudėtyje yra benzeno ir (ar) tetraetilšvino, jų koncentracija darbo vietoje vertinama pagal šių medžiagų RV.

4.3.Kenksmingos cheminės medžiagos Lietuvoje ir jų savybės

Lietuvoje daugiausia naudojamos cheminės medžiagos chloras ir amoniakas, gana dažnai sieros dioksidas, anglies monoksidas, azoto oksidai, gyvsidabris, kai kurie organiniai tirpikliai ir pesticidai. Kai kurias iš jų apibūdinsime.

Chloras – buvo pirmosios nuodingosios dujos, panaudotos per Pirmąjį pasaulinį karą (1915m.) kaip cheminis ginklas, ir pirmosios suspaustosios ir kondensuotosios dujos, kurios pradėtos gabenti ir naudoti technologiniams procesams dideliais kiekiais. Chloras ir jo junginiai naudojami pramonėje vandeniui dezinfekuoti, popieriui ir audiniams balinti, cheminiams junginiams gaminti ir kitur. Pasaulyje chloro per metus pagaminama apie 40 mln. Tonų. Iki 1950 m. su chloro naudojimu buvo daug avarijų. Pagerinus ir patobulinus įrangą, darbo metodus, veiklos procedūras, avarijų chlorui išsiliejus sumažėjo. Atsirado ir kitos cheminės medžiagos, kurias galima panaudoti vietoj chloro. Jau daugiau kaip 100 metų chloras plačiai naudojamas dezinfekuojant vandenį vandenvietėse. Kadangi chloras labai kenksmingas, tai kelia grėsmę personalui ir gyventojams, esantiems šalia vandenviečių. Dabar suskystintas chloras keičiamas į natrio hipochloritą, kuris pagal dezinfekcines savybes analogiškas chlorui, bet užtat nėra toksiškas, nekelia pavojaus žmonėms.

Chloras yra gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,45 karto sunkesnės už orą dujos . Virimo temperatūra 34,1 0C, nedega. Cheminių požiūriu aktyvus: sąveikauja su daugeliu metalų, nemetalų, organinių medžiagų. Pakankamai gerai tirpsta vandenyje. Skystas chloras tirpina gumą. Lengvai suskystinamas, todėl laikomas ir gabenamas skystas. Skysto chloro talpyklos kaitinant galo sprogti. Chloro garai, būdami sunkesni už orą, plinta pažeme, užpildo rūsius, šuliniu, daubas ir gali ten laikytis keletą dienų, ypač ramiu oru. Chloro garams nusodinti, jų plitimui sustabdyti turi būti purškiamas vanduo, daromos vadinamosios vandens užtvaros.

Chloras stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę. Apsinuodijus chloru, atsiranda sausas kosulys, ima pykinti, pradeda skaudėti krūtinę, akis (jos ima ašaroti). Plaučiai paburksta, todėl žmogus pradeda dusti, miršta esant apsinuodijimo dozei – 6 mg min./l.

Apsinuodijusį chloru žmogų reikia skubiai išnešti į gryną orą, paguldyti, šiltai užkloti, duoti kvėpuoti vandens arba alkoholio garų, deguonies ir daryti 0,5 % geriamosios sodos inhaliacijas kvėpavimo takų dirginimui sumažinti. Apsaugai nuo chloro naudojamos izoliuojančios, civilinės bei pramoninės dujokaukės su V, M ar BKF tipo dėžutėmis. Neturint dujokaukės galima užsirišti vatos ir marlės raištį, sudrėkintą 2 % geriamosios sodos tirpalu. Odą apsaugo guminės apsaugos priemonės, kostiumas L-1 ir kitos.

Amoniakas – bespalvės, aštraus kvapo dujos, 1,7 karto lengvesnės už orą, labai gerai tirpstančios vandenyje ( 1 l vandens 200 OC temperatūroje ištirpsta iki 7000 l amoniako ), todėl drėgname ore sudaro rūką. Vandeninis amoniako tirpalas vadinamas amoniakiniu vandeniu, amoniako šarmu. Jis vartojamas kaip azotinė trąša. Vaistinėse parduodamas 10 % amoniako tirpalas. Atvirame inde paliktas amoniakinis vanduo labai greitai netenka kvapo (iš jo išgaruoja amoniakas). Amoniakas skystėja esant 33,4 OC temperatūrai, be to, lengvai suskystinamas nedideliame slėgyje. Cheminiu požiūriu amoniakas aktyvus, lengvai sąveikauja su anglies dioksidu, su rūgštimis ir jų garais, su kai kuriais spalvotaisiais metalais bei jų lydiniais. Užsidega nuo atviros liepsnos, o 17-28 % mišinys su oru sprogsta net nuo kibirkšties, todėl reikia labai atsargiai elgtis suvirinant ar kitaip taisant net ir tuščius amoniako indus, tiekimo vamzdžius.

Dideli amoniako kiekiai naudojami gaminant azotines trąšas, azoto rūgštį, sodą, įvairias organines medžiagas. Amoniakas garuodamas sunaudoja labai daug šilumos. Ši savybė nulėmė tai, kad pieno, mėsos, žuvų ir kt. įmonių pramoniniuose šaldytuvuose šaldymo medžiaga yra amoniakas.

Išsiliejus amoniakui, būtina skubiai išvesti žmones iš amoniako debesies sklidimo vietos; reikia vegti tiesioginio sąlyčio su skystu amoniaku (galimi įvairaus laipsnio nušalimai ir cheminiai nudegimai). Labai svarbu amoniako talpyklas įrengti taip, kad avarijos metu išsiliejęs amoniakas sutekėtų į vieną duobę, iš kurios garuodamas dar labiau atšaltų. Taip garavymas gerokai sulėtėja (sumažėja amoniako garų kiekis ore ir užterštos vietos dydis). Negalima pamiršti gaisro ar sprogimo pavojaus: amoniako sklidimo kryptimi būtina užgesinti atviros ugnies šaltinius, išjungti elektros prietaisus. Amoniako debesiui nusodinti dažniausiai daroma vandens užtvara.

Amoniakas lengvai užuodžiamas. Žmogus pajuntą kvapą esant 0.5-0.55 mg/m3 kiekiui. Amoniakas dirgina kvėpavimo takus, akis, odą, atsiranda kosulys, dusulys. Didelės amoniako dozės veikia centrinę nervų sistemą – prasideda traukuliai. IPRV – 14 mg/m3 – 20ppm, TPRV – 36 mg/ m3 – 50 ppm. Kvėpavimo organms apsaugoti labiausiai tinka izoliuojamosios ar pramoninės dujokaukės su KD ir M tipo dėžutėmis. Taip pat galima naudoti civilines filtruojamąsias dujokaukes ir RPG – 67KD tipo respiratorius. Neturint dujokaukės, galima užsirišti boro rūgšties tirpalu sudrėkintą vatos ir marlės raištį, rankšluostį, šaliką. Vietoje boro rūgsties galima naudoti citrinos rūgštį, oksalo rūgštį, netgi 6% acto rūgšties tirpalą.

Nukentėjusįjį nuo amoniako garų reikia skubiai išnešti iš užterštos vietos, pagulgyti, šiltai apkloti, duoti kvėpuoti vandens garų arba sudrėkinto deguonies. Patartina išgerti šilto pieno su soda, odą, akis, gleivinę plauti 2 % boro rūgšties tirpalu ne trumpiau kaip 15 min. Į akis įlašinti 2 -3 lašai 30% sulfato tirpalo. Prireikus atliekamas dirbtinis kvėpavimas „burna į burną“.

Gyvsidabris. Sidabriškai baltos spalvos metalas, jo lydymosi temperatūra – 39 oC yra nelabai aktyvus, laikomas atvyrame inde ar išsiliejęs garuoja. Garavymo greitis nuo gyvsidabrio paviršiaus nejudriame ore 20 oC temperaturoje – 0.002 mg/h cm2. Ore gyvsidabrio paviršius iš lėto pasidengia oksido plėvele, todėl garavymo greitis po 14 parų sumažėja iki 20 – 40% iki pradinio greičio. Gyvsidabrio garų koncenratcija uždarose patalpose 25 oC temperatūroje gali būti net 2 000 kartų didesnė už IPRV darbo zonoje. Ji lygi 0.03 mg/m3.

Labai svarbu išsiliejusį gyvsidabrį surinkti į stambesnius lašus ir šitaip sumažinti jo paviršių. Stambesnius lašus galima lengvai surinkti juos užridenant ant popieriaus lapo, paskui juos būtina suberti į storasienį uždaromą indą. Smulkūs gyvsidabrio lašai surenkami plonos vario vielos šepetėliu. Vario viela galima surinkti gyvsidabrio lašus netgi iš plyšių.

Daug gyvsidabrio naudojama termpmetr, be kibirkščių relių ir jungiklių gamyboje. Taip pat jis naudojamas metalams tirpinti (amalgamoms gauti), poliarografijos darbams ir kt. Gyvsidabris lengvai prasiskverbia net pro labai mažus plyšius, todėl dirbant visi dearbo įrenginiai turi būti ant specialių padėklų.

Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes lie neturi nei spalvos, nei kvapo. Apsinuodijimo požymiai neryškūs ir pastebimi gerokai vėliau. Nukentėję žmonės saco negalavimų (galvos skausmų, silpnumo, atminties susilpnėjimo) dažniausiai net nesieja su jų atsiradimo priežastimi. Apsinuodijusiems gyvsidabriu būtina medikų pagalba.

Kvėpavimo organams apsaugoti nuo gyvsidabrio garų tinka pramoninės dujokaukės ir respiratoriai su G tipo dėžutėmis arba izoliuojamosios dujokaukės.

Nafta. Dabar tarp kenksmingų medžiagų, keliančių pavojų žmogui ir aplinkai, yra įvykiai su naftos produktais: gaisrai, sprogimai, avarijos transportuojant naftos produktus, išsiliejimai iš tanklaivių, terminalų ir kt. Kadangi alternatyvių energijos šaltinių, galinčių pakeisti naftą, neatrasta, ji bus pagrindinis grėsmės visuomenei šaltinis dar ilgai.

Istoriškai susiklostė, kad nafta iš esmės išgaunama vienose žemės rutulio vietose, o perdirbama kitur.Kasdien pasaulyje šimtai ir tūkstančiai tanklaivių, traukinių, automobilių, gabena jos produktus.Toks didelis transporto priemonių kiekis, didina galimų atsitikimų tikimybę.

Lietuva yra ne išimtis.Mūsų šalyje nafta ir jos produktai yra pagrindinis energijos šaltinis.Turime AB „Mažeikių naftą“ (pajėgumas 12mln.t.per metus), Būtingės terminalą, Klaipėdos uosto terminalą, Jūrų perkėlą, geležinkelį, kuriuo transportuojama nafta, magistralinį naftotiekį.Per Lietuvos teritotriją į Venspilį, daug degalinių, taip pat išgaunama nafta iš žemės gelmių.

Dioksinas.Pastaruoju metu vis didesnį pavojų kelia labai toksiški nuodai, patys nuodingiausi iš cheminių junginių, sukurtų žmogaus, tai – dioksinai.Labiausiai toksiškas iš jų 2-, 3-, 7-, 8-, tetrachlorbenzdioksinas (paradoksinas).Jie didina kitų nuodingųjų medžiagų veiklumą ir net radiacijos poveikį.Dioksinų neįmanoma neutralizuoti, jų skilimo periodas 10 – 12 metų, netirpsta vandenyje, atsparūs karščiui, kaupiasi grunte, augaluose, bioorganizmuose.Dioksinus aplinkoje aptikti sunku.Jų nustatymo metodika buvo parengta prieš 20 metų.Vienam mėginiui tirti reikia 1000 dolerių (pagal 1995m. Grinpis išvadas).Ilgas dioksinų buvimas grunte sunaikina visa, kas gyva, aplinka praranda natūralias savybes.Dioksinai – tai globalinė, o ne vienos šalies tautos problema.

Maždaug prieš 40 metų dioksinai buvo priskiriami prie mokslinės – techninės revoliucijos pasiekimų. Tai “Švaraus chloro” ir jo junginių naudojimo pramonėje, gaminant sintetines medžiagas, plastmases, popierių, cheminės trąšos ir kt. produkciją, rezultatus. Dioksinų yra pesticiduose, herbiciduose, augalų apsaugos priemonėse, antiseptikuose, dezinfekuojančiose medžiagose, medienos konservantuose, klijuose, dažuose. Jų randama 1 500 cheminės produkcijos gaminių. Dioksinai išsiskiria ir patenka į aplinką deginant buitines chemines atliekas: linoleumą, plastmasinius vamzdžius, gaminius iš polivinilchloro, vinilchlorido ir kt.

Dioksinas žmonių sveikatai kenksmingas. Nuodai į organizmą patenka per odą, kvėpavimo takus, akis, su maisto produktais, vandeniu. Dioksinai kenkia centrinei nervų sistemai, kepenims, inkstams, sukelia kraujo ligas. Didelė dioksino koncentracija žmogui mirtina. Leistinos dioksino normos grunte, medžiagose, maisto produktuose nuo 0.006 iki 10 pikogramų 1 litre (1 pikogramas – 10 – 12 g per parą) ir vandenyje ne daugiau 20 pikogramų 1 litre. Kenksminga žmogui ir maža dioksinų koncentacija, jeigu jų poveikis ilgalaikis. Spartų vėžio ligų didėjimą pasaulyje mokslininkai sieja su ilgalaikiu dioksino poveikiu, kuris skatina genetinius pakitimus.

Apsaugos būdai nuo dioksino yra tokie, kaip ir nuo kitų chemiškai nuodingų medžiagų. Pirmąją pagalbą apsinuodijus dioksinu reikia suteikti per 5 – 10 minučių: sustabdyti nuodų patekimą į organizmą, naudoti priešnuodžius, kvėpavimo organų asmens apsaugos priemones. Odai plauti tinka individualaus priešcheminio paketo skystis (IPP- 11) ir 2% sodos tirpalas.

4.4. Kovinės nuodingosios cheminės medžiagos

Kovinės nuodingosios medžiagos (toliau NM – nuodingosios medžiagos) sudaro cheminio ginklo pagrindą. Cheminio ginklo paskirtis – pažeisti priešo kariuomenę, mažinti jų kovingumą, dezorganizuoti kariuomenę ir užnugario objektų kovinę veiklą, masiškai pažeisti gyventojus.

1993 m. sausio 13 d. Apie 120 valstybių pasirašė konvenciją dėl cheminio ginklo uždraudimo ir jo atsargų sunaikinimo. Tačiau prie konvencijos prisijungė daugelis arabų ir kitų valstybių. Nuodingos medžiagos vis dar laikomos ir dažnai naudojamos sprendžiant įvairius konfliktus, jomis galima pasinaudoti ir teroristai. Todėl dar per anksti užmiršti apsaugą nuo cheminio ginklo. Dalis kovinių NM naudojamos ūkyje; tai ciano vandenilis, fosgenas ir kt., taip pat fosforo organinės medžiagos: pesticidai, herbicidai, insekticidai ir kt.

NM kovinė būsena: dujos ( garai), aerozoliai ir lašai. Nuodingosios medžiagos patenka į organizmą kvėpuojant, per odą, žaizdas ir virškinimo traktą. Ilgai veikdamos NM sukelia onkologines ligas, išsigimimus, padidina organizmo alergiškumą, pakeičia paveldimumą, veikia lytines liaukas, dar negimusius kūdikius ir pan.

Pagrindinė NM savybė – jų nuodingumas vertinamas apsinuodijimo doze. Apsinuodijimo dozė – NM poveikio kiekybinė charakteristika: ji priklauso nuo medžiagos nuodingumo ir jos patekimo į organizmą būdo. Kai apsinuodijama per kvėpavimo takus, apsinuodijimo dozė vadinama įkvepiamąja (inhaliacine), dydis matuojamas mg min./l, žymima Ct – NM koncentracija, t – laikas); jei per odą – įsiurbiamąja (rezorbcinė), matuojama mg/kg organizmo svorio arba mg/žm.(miligramas žmogui) ir žymima D. Skirtingos mirtinoji, žalojamoji ir ribinė apsinuodijimo dozės.
Pagal fiziologinį poveikį organizmui skiriamos:
 Nervų sistemą paralyžuojančios (VX, zarinas, zamanas);
 Odą žeidžiančios (ipiritas);
 Bendrojo poveikio ( ciano vandenilis, chlorcianas);
 Dusinančios ( fosgenas, difosgenas);
 Psichotropinės (BZ, LSD);
 Dirginančios (9 CS, CR, chlorpikrinas);
Visos šios medžiagos labai pavojingos ir greitai pažeidžia žmogaus organizmą, pvz.: VX (Vi – iks – riebus, turintis aukštą (per 300 oC) virimo temperatūrą, bespalvis, nelakus, bekvapis skystis, blogai tirpstantis vandenyje – organiniuose tirpikliuose. Naudojamas aerozolis ir lašai, veikia per neapsaugotą odą. Mirtina dozė – lašas (2 –3 mg), nuodingesnis už zariną 10 kartų, už zamaną – 3 kartus. VX kaupiasi organizme, turi kumuliacinį poveikį ir yra nuodingiausia ir patvariausia NM. Žaloja toks poveikis: vasarą – kelios savaitės, žiemą – keli mėnesiai. Apsinuodijus žmogui paralyžuojama smegenų, kvėpavimo ir kiti centari.

Apsaugoti nuo nervų sistemą paralyžuojančių ir kitų NM naudojamos filtruojamosios dujokaukės, izoliuojamieji kvėpavimo aparatai, odos apsaugos priemonės. Jei nukenksminama per 2 min,. t.y. nuo odos pašalinami VX lasai, tai saugumas garantuojamas 80% atvejų, per 5 minutes – 30% atvejų, po 10 minučių nukenksminimas jau neveiksmingas.

Prie cheminio ginklo taip pat priskiriami ir toksinai. Toksinais vadinamos baltyminės, augalinės gyvulinės arba mikrobinės kilmės labai nuodingos cheminės medžiagos. Pavojingiausias apsinuodijimas yra botulizmas (lotyniškai botulus – dešra), kuri sukelia botulizmo sporinės bakterijos ir jų toksinais užkrėsti maisto produktai: dešra, mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai ir kt. Botulizmo bakterijos gali gyventi be oro, todėl veisiasi nepakankamai sterilizuotuose ir dezinfekuotuose konservuose, turinčiuose baltymu maisto produktuose.

Botulizmo toksinas – stipriausias mirtino poveikio nuodas. Kelios dešimtosios gramo jau yra pavojingos gyvybei. Mirtis per 1 ž 10 parų ištinka dėl širdies raumens ir kvėpavimo centro paralyžiaus. Specialūs vaistai – antitoksinai, serumai. Naudojant toksinus sukurtas naujausias cheminis ginklas toksinis, kuris žmogaus organizmą veikia staiga. Aptikti toksinus paprastomis priemonėmis neįmanoma (reikia specialios laboratorijos).
Fitotoksinai – nuodingosios cheminės medžiagos (receptūros) įvairiomis augalų rūšims pažeisti. Taikiais tikslais fitotoksinai naudojami žemės ūkyje naikinti piktžoles, lapus ir kt. Pagal fiziologinį poveikį ir paskirtį jie skirstomi:
 Herbicidus – naikina žolę, grūdines kultūras ir daržoves;
 Arboricidus – naikina medžius ir krūmus;
 Algicidus – naikina vndens aaugalus;
 Defoliantus – šalina augalų lapus;
 Desikenas – greitina augalo antžeminės dalies nudžiūvimą.
Karo tikslams naudojami fototoksinai yra oranžinės, baltos ir mėlynos spalvos.

Oranžinė receptūra – riebus, tamsiai rudos spalos skystis, kuris visiškai sunaikina daržovių pasėlius ir žaloja medžius bei krūmus. Naudojimo norma – 15-50 kg/ha.

Balta receptūra – miltelių pavidalo baltas mišinys, universalaus poveikio herbicidas. Naikina miškus, užtenka 8-15 kg/ha.

Mėlyna receptūra – išdžiovina ir susuka (suvynioja, suskleidžia) lapus. Augalas per 2-4 paras žūsta. Naudojimo norma – 3 – 8 kg/ha/

4.5 Pavojingų medžiagų žymėjimas

Visos pavojingos medžiagos žymimos specialiais perspėjančiais apie gresianti pavojų ženklais. Pagal nustatytus standartus ir spalvas visose šalyse tokiais ženklais žymimos pervežamos cheminės medžiagos vagonuose, cisternose, konteineriuose, pakauotės taroje. Svarbu žinoti šiuos pavojaus ir žymėjimo reikšmes (15 pav.)

Sprogi. Šiuo ženklu žumimos medžiagos, kurios tam tikromis sąlygomis sprogsta. Apsauga: vengti smūgių, trynimo, kibirkščių, kaitimo.

Labai degi. Savaime užsidegančios medžiagos. Reagentai, užsidegantys ore. Apsauga: vengti sąlyčio su oru.

Nuodingosios (toksiškos). Vienkartinis, daugkartinis ar ilgai trunkantis poveikis kenksmingas sveikatai, gali sukelti pokyčius. Apsauga; vengti sąlyčio su žmogaus kūnu, taip pat nekvėpuoti cheminių medžiagų skleidžiamais garais, o sunegalavus tuojau pat tartis su gydytoju.

Ardančiosios. Tai medžiagos ir preparatai, kurie, sąveikaudami su gyvais audiniais, gali juos suardyti.

Dirginančiosios medžiagos ir preparatai, kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio susiliejomo su oda ar gleivinėmis gali sukelti uždegimą.

Oksiduojančiosios medžiagos, kurios gali uždegti degias medžiagas ar stiprinti esamą ugnį ir apsunkinti gausro gesinimą. Apsauga: laikyti atskirai nuo degių medžiagų.

Ypač degi. Šiuo ženklu žymimi skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra žemiau 0 oC arba virimo temperatūra ne aukštesnė kaip 35 o C. Apsauga: vengti bet kokio sąlyčio su galimais degikliais.

Labai nuodinga, labai pabojinga sveikatai. Įkvėptos, nurytos ar patekusios pro odą medžiagos gali būti mirtinos. Vengti sąlyčio su žmogaus kūnu, o sunegalavus tuojau pat kreiptis pas gydytoją.

Kenksmingosios. Šių medžiagų įkvėpimas pavojingas, prasiskverbimas pro odą kenksmingas sveikatai, gali sukelti pokyčius. Apsauga: vengti sąlyčio su žmogaus ūnu, nekvėpuoti jų skleidžiamais garais.

Pavojingos aplinaki, gyvūnams, paukščiams, vandens aplinakai

14 pav. Pavojingų medžiagų žymėjimas

Ant cheminių medžiagų pakuočių turi būti specialus žymėjimas. Cheminės medžiagos rizikos pobūdis (žymimas R raide), galimi pavojai ® ir saugos priemonės 9S), kurių reikia laikytis dirbant su šiomis medžiagomis . Pavyzdžiui; metalą, natrį galima žymėti taip;
 R (greitai reaguoja su vandeniu) – rizikos pobūdis.
 R 14/15 (greitai reaguoja su vandeniu, išskirdamas degias dujas) – galimas pavojus.
 S5 (laikyti tik žibalo terpėje) saugos priemonė.
Rizikos pobūdis, galimi pavojai ir saugos priemonės yra dvejopo ar trejopo pobūdžio. Šių žymėjimų išaiškinimus galima rasti specialiuose žinynuose.

4.6. Pavojingo ojekto pavojaus nustatymas, rizikos analizė ir vertinimas saugos požiūriu

Lietuvoje dalis įmonių gamina pvojingas chemines medžiagas (didžiausia iš jų AB “Achema”, Jonava), kitos jas jas naudoja technologiniam procesui arba saugo sandėliuose. Prie pavojingų ūkio pavojingų ūkio objektų priskiriamos visos cheminės ir naftos perdirbimo įmonės arba giminingos joms pramonės šakos. Taip pat šiems objektams priklauso maisto pramonės įmonės, šaldytuvų ūkis ir maisto produktų bazės, vandenvietės, vandens valymo stotys, transporo priemonės, kai vežamis pavojingi krovinai, nuodingųjų chemikalų sandėliai, laboratorijos ir kt.
Vykdydami Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įsatymo 20 straipsnio reikalavimus, darbdaviai, objektų vadovai, kurie gamina, naudoja, transportuoja, laiko žmonių sveikatai kenksmingas ir pavojingas medžiagas, privalo taikyti priemones darbuotojų sveikatai ir aplinkai, tarp jų – darbo aplinkos saugai užtikrinti.
Garantuojant visapusę veikiančio ar projektuojamo pavojingo objekto rizikos analizės bei saugos kokybę, būtina:
 Nustatyti visus objekte esančius (planuojamus) pavojų šaltinis;
 Įvertinti jų pavojus ir grėsmes;
 Analizuoti galimų avarijų pasekmes;
 Nustatyti, ar esamos prevencinė, avarijų lokalizavimo ar likvidavimo bei skirtos avarijų pasekmėms sušvelninti priemonės atitinka poreikius ir yr pakankamos.
Šia rizikos analize remiasi sudrant avarijų likvidavymo planus. Pavojingo objekto pavojaus nustatymo, rizikos analizės bei vertinimo saugos požiūriu tvark patvirtina Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 48/63 (Žin., 2000-03-06 Nr. 20).

Kai kurie objektai, naudojantys technologiniame proceseuodingas medžiagas bei jas saugantys, priskiriami prie pavojingų. Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniai kiekia yra nustatyti pagal pavojingų ir prepatų ( toliau – pavojingos medžiagos0 kiekius, kuriuos viršijus objektas priskiriamas prie pavojingų. Šių ribinių kiekių nustatymas yra sudedamoji pramoninių avarijų prevencijos dalis. Pavojingų medžiagų ir preparatų kiekiai nustatyti vadovaujantis Aplinkos apsaugos, Civilinės saugos įstatymais ir Europos Sąjungos Tarybos 96/82 EC direktyva dėl stambių avarijų, susijusių su pavojingomis medžiagomis, pavojaus kontrolės tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais pramoninių avarijų prevenciją ir likvidavimą.

Ribiniai kiekiai nustatomi tų pavojingų medžiagų, kurios yra objekte ar numatytos projektinėje dokumentacijoje ir kurios gali susidaryti, jei pramoninis cheminis procesas taptų nekontroliuojamas. Nustatant objekto pavojingumą, objektas vertinamas pagal maksimalius naudojamų ar esančių objekte pavojingų medžiagų kiekius. Jeigu objekte pavojingų medžiagų yra 2% ir mažiau ribinio kiekio, jos neįtraukiamos į visą objekto pavojingumui įvertinti naudojamų pavojingų medžiagų kiekį su sąlyga, kad jo bus laikomos saugiai ir jos nekels avarijos grėsmės kitoje objekto vietoje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 1999-07-19 įsakymu Nr. 221 patvirtino pavojingų medžiagų tris ribinius kiekius, kuriais nustatoma objektų vadovams reikalavimai saugiam objekto darbui garantuoti ir avarijoms jame likviduoti. Objekto vadovas, vadovaudamasis anksčiau išvardytais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kad objekte pavojingų medžiagų kiekis yra arba viršija pirmąjį (I) ribinių kiekių lygį:
1. Atlieka objekto pavojaus ir rizikos analizę;
2. Planuoja prevencines priemones, kad būtų išvengta avarijų ar būtų mažesni jų padariniai, bei rengia personalą glimų avarijų atveju;
3. Rengia avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planus;
4. Nustatytąja tvarka teikia informaciją Lietuvos ūkio pavojingų objektų registrui;
Antrąjį (II) ribinių kiekių lygį:
1. Atlieka objekto pavojaus ir rizikos analizę;
2. Prognozuoja ekstremalias situacijas objekte, analizuoja avarinių situacijų tikimybę, imasi prevencinių priemonių;
3. Planuoja prevencines priemones siekiant išvengti avarijos ar sumažinti jos neigiamus padarinius;
4. Moko personalą galimų avarijų atveju, organizuoja avarinių situacijų lokalizavimo ar likvidavimo pratybas;
5. Rengia avarinių situacijų lokalizavimo ir likvidavimo pratybas;
6. Nustatytąja tvarka teikia informaciją Lietuvos ūkio pavojingų objektų registrui;
Trečiąją (III) ribinių kiekių lygį:
1. Vykdo visus II lygio numatytus reikalavimus;
2. Rengia ir pateikia savivaldybei ir valstybės institucijoms pagal kompetenciją pranešimis apie pavojingą oektą ir jo saugą.
Toliau pateikti medžaigų ribinių kiekių nustatymo kriterijai taikomi visiems be išimties Lietuvos Respublikoje esantiems objektams (12 lentelė).

12 lentelė. Pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai
Eil.Nr. Pavajingos medžiagos pavadinimas Kvalifikaciniai ribiniai kiekiai
( tonomis )

I lygis II lygis III lygis
1. Acetelinas 1 5 50
2. Amoniakas 1 10 250
3. Amoniako nitratas, kai azoto kiekiai dėl esamo amonio nitrto sudaro daugiau kaip 28 % 100 350 2500
4. Azoto rūgštis 5 50 150
5. Automobilių benzinas ir kt.
Lengvieji degalai 50 5000 50000
6. Chloras 0,1 10 25
7. Chlorpikrinas 0,2 10 50
8. Deguonis 50 200 2000
9. Dezelinis ir krosninis kuras, žibalas 500 5000 50000
10. Fosgenas 0,01 0,3 0,75
11. Tamsūs naftos produktai 1000 10000 50000
12. Tetraetilšvinas ir kt.alkilšvinai 0,2 5 50
13. Vandenilis 1 5 50
14. Vandenilio chloridas (suskistintosios dujos) 0,5 25 250
15. Sieros dichloridas 5 15 75

Pastaba: Visas įsakymo Nr.221 tekstas yra “V.Ž.” 1999 m. rugpjūčio 11 d. 68-ajame numeryje.

Tuo atveju, kai pavojinga medžiaga nenurodyta 12 lentelėje, pavojingos medžiagos ribinis kiekis nustatomas įvertinus jos klasifikacinę grupę (13 lentelė).
13 lentelė. Ribinių kiekių nustatymas pagal pavojingų medžiagų savybes
Pavojingų medžiagų charakteristikos

Ribiniai pavojingų medžiagų kiekiai (tonomis)
Pavojingų medžiagų ir preparatų grupės pavadinimas Žymėjimas pagal pavojingų medžiagų klasifikaciją
Rizikos frazės
I lygis
II lygis
III lygis
1.Sprogstamosios E
E R2
R3 1.0
0.1 50
10 200
50
2.Oksiduojančiosios O R7,R8,R8/9 1 50 200
3.Ypač degios F+ R12,R13 1 10 50
4.Labai degios F
F R17
R11 10
50 50
5000 200
50 000
5 Degiosios F R10 500 5000 50 000
6.Labai toksiškos medžiagos T+ R26,R27,R28 0.2 5 20
7.Toksiškosios medžiagos T R23,R24,R25 2 50 200
8.Kenksmingosios medžiagos Xn R20,R21,R22 20 500 2000
9.Ardančios(ėsdinančios) medžiagos C R34,R35 10 100 500
10.Dirginančios medžiagos Xi R36,R37,R38 50 500 5000
11.Pavojingos aplinkai medžiagos N
N R50
R51,R53 20
50 200
500 500
2000
12.Kitos nepaminėtos pagal išvardytas kategorijas pavojingos medžiagos:
12.1.Smarkiai reaguojančios su vandeniu ir išskiriančios degiąsias dujas
R14,R15,
R14/15
50
100
500
12.2. Dėl sąveikos su vandeniu išskiriančios toksiškąsias dujas
R29
1
10
100
12.3. Uždrausti ir netinkami naudoti pesticidai
1
10
100

Pavojingos medžiagos ir preparatai klasifikuojami pagal direktyvas su papildomais: 1967 m. birželio 27 d. Ekonominės Bendrijos Tarybos direktyva 67/548 EEC dėl įstatymų, nutarimų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų klasifikaciją, pakuote ir žymėjimu (papildyta 1998m.)

Bendrojo pavojingų medžiagų kiekio objekte įvertinimas. Tuo atveju, kai objekte yra daugiau nei viena pavojinga medžiaga, tačiau jų kiekiai yra mažesni negu 12 ir 13 lentelėse nurodyti jų ribiniai kiekiai, objekto pavojingumas sudedant pavojingų medžiagų kiekius pagal tokią formulę:
q1/Q1+q2/Q2+q3/Q3+q4/Q4....qn/Qn>1, (3)
čia qx – pavojingų medžiagų kiekis (arba tos pačios kategorijos pavojingų medžiagų kiekis) pagal 12 ir 13 lenteles;
Qx – atitinkamai jų ribinis kiekis pagal 12 ir 13 lenteles.

Objektas laikomas pavojingų, jeigu bent vienu iš toliau išvardytų atvejų suma yra didesnė už vienetą taikanr minėtą formulę.

Indikaciniai pavojingų medžiagų ir preparatų kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant ribinius kiekius pagal 13 lentelę, yra tokie:
1. Sprogstamosios medžiagos (E) lentelėje skirstomos į dvi grupes:
 Pavojingos medžiagos, atitinkančios rizikos frazę RZ, kurios kelia sprogimo pavojų jas sukrėtus, patrynus, uždegus ar paveikus kitais ugnies šaltiniais; pirotechnikos mdžiagos ar jų mišinys karščiui, šviesai, garsui, dujoms, dūmams ar tokių efektų deriniui gauti;
 Pavojingos megdžiagos, atitinkančios rizikos frazę R3, kurios kelia ypatingą sprogimo pavojų.
2. Oksiduojančios medžiagos (O) – tai tokios medžiagos, kurios , reaguodamos su kitomis medžiagomis, ypač su degiomis, sukelia smarkią egzoterminę reakciją;
3. Ypač degios medžiagos ir preparatai (F+) – tai skystos medžiagos ir preparatai (rizikos frazė R12), kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 0 oC, o virimo temperatūra, esant normaliam slėgiui, mažesnė arba lygi 35 oC.
4. Labai degios medžiagos ir preparatai (F) – tai medžiagos ir preparatai (rizikos frazė R17), galintys be papildomo energijos šaltinio įkaisti ir galiausiai užsidegti esant normaliai aplinkos oro temperatūrai dėk sąlyčio su oru; skystosios medžiagos ir preparatai, atitinkantys rizikos frazę R11, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 21 oC, tačiau jos nėra lengvai užsiliepsnojančios.
5. Degiosios medžiagos ir preparatai (F) (rizikos frazė R10), kurių pliūpsnio temperatūra 21-55 oC ir palaikantys degimą.
6. Labai toksiškos medžiagos ir preparatai (T+) – tai medžaigos ir preparatai, kurie, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius arba lėtinius sveikatos sutrikimus.
7. Kenksmingosios medžiagos ir preparatai 9Xn) – tai medžiagos ir preparatai (rizikos frazės R20, R21, R22), kurie, patekį į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus.
8. Ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparati (C) – tai medžiagos ir preparatai (rizikos frazė R34 ir R35), kurie, sąveikudmi su gyvais audiniais, gali juos suardyti.
9. Dirginančios medžiagos ir preparatai (Xi) – tai mediagos ir preparatai (rizikos frazės R36, R37, R38), kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotino susilietimo su oda ar gleivinėmis gali sukelti uždegimą.
10. Pavojingos medžiagos ir preparatai (N) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į aplinką, gali sukelti tiesioginį ar uždeltstą pavojų vienam ar keletui aplinkos komponentų; labai toksiški vandens organizmams (rizikos frazė R50); toksiški vandens organizmams (rizikos frazė R51) ir medžiagos, galinčios turėti ilgaaikį poveikį vandens aplinkai ( rizikos frazė R53).

4.7.Saugaus darbo zonų likviduojant chemines avarijas nustatymas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 1999-01-29 įsakymu Nr.17 patvirtintos darbo zonų likviduojant chemines avarijas nustatymo metodika, kurios reikalavimai yra privalomi civilinės saugos ir gelbėjimo tarnyboms

Avarijų chemiškai pavojinguose objekuose prežasčių pasekmių veiksmingumo likvidavimo pagrindas yra darbuotojų ir gyventojų, paklivusių į užterštas tokių avarijų metu pavojingomis cheminėmis medžiagomis teritorijas, apsauga ir gelbėjimo pajėgų, likviduojančių šias avarijas,saugaus darbo organizavimas.

Saugaus darbo zonų likviduojant chemines avarijas nustatymo metodika (toliau – meodika) taikoma bet kokio masto pramoninėms avarijoms, avarijoms transporte ar buityje likviduoti, kai dėl jų metu išsiveržusių pavojingų cheminių medžiagų kyla pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai.

Metodika padeda:
 Nustatyti pirminėms gelbėjimo pajėgoms saugaus darbo zonas aplink avarijos židinį ir priimti atitinkamus sprendimus dėl žmonių evakuacijos ir avarijos lokalizavimo, kolatvyks kvalifikuoti avarijos masto įvertinimo specialistai bei pagrindinės gelbėjimo pajėgos;
 Patikslinti teritorijas, kuriose dėl avarijos gali būti pavojingai užterštas ne tik oras, bet ir dirvožemis bei vanduo, ir organizuoti lokalizuojant ir likviduojant avariją bei pavojingą aplinkos užterštumą dalyvaujančių, specialiai tam pasirengusių gelbėjimo pajėgų veiksmus;
 Nustatyti civiliniams gyventojams saugius nuotolis nuo išsiveržusių avarijos metu stipriai veikiančių nuodingų medžiagų, lengvinti objekto darbuotojų ai aplinkinių gyventojų evakuacijos orgnizavimą ar kitų apsaugos priemonių taikymą, evakuotų žmonių dislokacijos vietos parinkimą.

Metodika parengta remiantis kitų šalių šios srities specialistų teoriniais darbais ir mūsų šalies avarijų chemiškai pavojinguose objektuose likvidavimo praktika. Pagal šią metodiką nustatant saugaus darbo zonas aplink užteršimo židinį atsižvelgiama į išsiveržusių stipriai veikiančių nuodingų (toliau – pavojingų) medžiagų fizines ir chemines savybes, agregatinį būvį, laikymo sąlygas ir pavojingumą žmogui, išsiliejomo pobūdį ir kiekį, paros metą, meteorologines sąlygas – oro temperatūrą ir vertikalaus stabilumo laipsnš, vėjo greitš ir kryptį. Taikant metodiką galima taip pat prognozuoti nukentėsinčių chemiškai pavojingo objekto darbuotojų ir aplinkinių gyventojų, pakliuvusių į užterštą avarijos metu išsiveržusiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis teritoriją, skaičių, jei nebus imtasi atitinkamų prevencinių apsaugos priemonių.

Cheminės avarijos metu įvykio vietoje pirmiausia susiformuoj labai pavojinga zona su didele nuodingųjų medžiagų koncentracija – užterštumo židinys. Jo dydid priklauso nuo cheminės medžiagos kiekio, jos savybių, pvz.: lakumo, nuo meteorologinių sąlygų. Čia gelbėjimo darbus galima atlikti tik su asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.

Pavojus gelbėtojams, likviduojantiems avarijas chemiškai pavojinguose objektuose ir aplinkiniams gyventojams, nesibaigia tuoj už užteršimo pavojingomis medžiagomis židinio ribų. Yra skiriamos šios cheminių avarijų, incidentų, susijusių su pvojingų medžiagų išmetimu į aplinką, lokalizavimo ir likvidavimo, gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo bei neatidėliotinų darbų organizavimo apie užteršimo židinį zonos (15 pav.):
1. Apribojimų zona;
2. Riboto buvimo zona;
3. Paglbinė zona.

Apribojimo zona pasaulinėje praktikoje adr vadinama raudonąja karštąja ir apima didžiausio cheminio pavojaus sritį aplink užteršimo židinį (įskaitant ir prieš vėją), kurioje yra praktiškai nustatytas užteršimas pavojingomis medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikaai bei žalingomis aplinkai, ir aiškus potencialaus užteršimo jomis pavojus.
Apribojimo zonos plotą sudaro teritorija, kurios gylis(RAZ ), esant bet kokiai cheminei avarijai ne mažiau kaip 30 m arba toks, koks nurodytas pavojingiausiai iš avarijos metu išsiveržusių medžiagų ir tęsiasi iki ribos, ties kuria skubaus tyrimo prietaisais ar laboratoriniu būdu išmatuota pavojingiausios medžiagos (atsižvelgiant į medžiagų pavojingumo klasę ir klasifikaciją0 ribinė vertė.

Zonoje dirba tik specialios trnybos, vykdančios gelbėjimo darbus. Čia gali būti dujų, garų, aerozolių, dulkių, dumų ir kitokių įvairių pavojingų medžiagų. Todėl šioje zonoje draudžiama dirbti be specialiųjų asmeninių apsauginių priemonių (AAP) arba jas nusiimti.

Apribojimų zonos (pavojingo užteršimo) perimetras žymimas raudonos spalvos juosta ir ženklu „Cheminis pavojus“.

15 pav. Saugaus gelbėjimo ir kitų neatigėliotinų darbų organizavimo zonos

Riboto buvimo zonos, dar vadinamos geltonąja ar taršos mažinimo zona, yra po apribojimų zonos ir apima teritoriją, kuri yra užteršta pavojingomis medžiagomis, išsiveržusiomis avarijos metu į aplinką, tačiau jų koncentracijos neviršjq RV darbo aplinkos ore. Be to, yra tikimybė, kad šioje zonoje galimas ir didesnis užteršimas pavojingomis medžiagomis dėl neprognozuojamų avarinės situacijos pokyčių. Todėl ši zona priskiriama ekstremalaus įvykio židiniui.

Riboto buvimo zonos gylis (RRBZ) nustatomas naudojantis Darbo zonų likviduojant chemines avarijas nustatymo 14 lentele arba užteršimo stipriai veikiančiomis nuodingomis medžiagomis, įvykus avarijoms chemiškai pavojinguose objektuose, masto prognozavimo metodika. Lentele rekomenduojam naudotis, kai būtina nedelsiant įvertinti avarijosd pasekmių mastą, žinanr tik išsiveržusių pavojingų medžiagų pavadinimą, apytikrį kiekį ir paros metą. Atlikus avarijos žvalgybą bei patikslinus duomenis apie šias pavojingas medžiagas ir turint tikslius meteorologinius duomenis, zonos gylis patikslinams pagal minėtą metodą.

Šioje zonoje yra sutelkiamos priešakinės gelbėjimo pajėgos, pasirengusios pakeisti gelbėtojus, dirbančius apribojimų zonoje, įrengiami cheminių medžiagų ore (dozimetrinės) kontrolės postai bei darbų kenksmingoje aplinkoje tarnybos postai, steigiami žmonių, evakuotų iš apribojimo zonos ir evakuojamų iš riboto buvomo zonos, saugaus surinkomo punktai, sanitarinės švaros ir technikos degazavimo aikštelės. Čia dirbančios gelbėjimo pajėgos privalo turėti parengtas arba naudoti tinkams asmenines apsaugines priemones. Riboto buvimo zonos (izoliavimo) perimetras žymimas geltonos spalvos juosta ir ženklu „Cheminis pavojus“.

Įvykus neprognozuojamiems pavojingų medžiagų išsiveržimams iš užteršimo židinio į aplinką ir staiga pakitus meteorologinėms sąlygoms, skatinančioms pavojingų medžiagų išplitimą, o kartu ir užteršimo masto didėjimą, atitinkamai pasikeičia pavojingų medžiagų koncentracij ne tik apribojimų, bet ir riboto buvimo zonoje. Atsižvelgiant į šią tikimybę, avarijos likvidavimo laikotarpiu civiliai gyventojai iš šios zonos turi būti evakuoti.

14 lentelė. Darbo zonų likviduojant chemines avarijas nustatymo lentelė

Realioje situacijoje, turint duomenis apie vėjo greitį (didesnis nei 0,5 m/s) ir kryptį avarijos vietoje bei atsižvelgiant į tai, kad šios meteoroliginės sąlygos yra pakankamai dinamiškos, rekomenduojama asmenines apsaugines priemones nudoti kiek didesniame ploe nei riboto buvimo zona.

Pagalbinė zona, dar vadinama žaliąja ar paramos zona, yra saugi teritorija, kurios (saugos) perimetrą nustato gelbėjimo darbų vadovas savo nuožiūra, įvertindamas cheminės avarijos likvidavimo darbų apimtį. Zonoje dislokuojami:
 Incidento likvidavimo štabas;
 Meteorologinių stebėjimų postas;
 Rezervinės gelbėjimo pajėgos;
 Gelbėjimo pajėgų materialinio aprūpinimo grupės;
 Gelbėjimo technikos ir įrangos priežiūros bei jų rezervo bazė;
 Kitos užnugario tarnybos.

Ši zona laikoma saugia, nebent įvyktų ypatingas situacijos pablogėjimas. Todėl joje dirbančiam personalui pakanka minimalių saugos priemonių, pvz., būti pasirengusiems laiku gauti informaciją apie pakitimus.
4.8.Cheminio užterštumo prognozavimo metodika

Prognozuojant objekto pavojingumą arba įvykus avarijai, labai svarbu žinoti ne tik kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribines vertes aplinkos ore, bet būtinai reikia nustatyti užterštos zonos gylį ir plotą, laiką, kurį cheminė medžiaga bus aktyvi. Didelį poveikį cheminei medžiagai išplisti į aplinką ir užterštumo zonos dydžiui, tiri meteorologinės sąlygos ir oro vertikalaus stabilumo laipsnis:inversija, konvekcija, izotermija.

Prognozuojant užterštumo mastą, įvertinant konkreios avarijos padarinius chemiškai pavojinguose objektuose, saugyklose, technologinėse talpose, taip pat transportuojant šias medžiagas geležinkeliu, autotransportu bei vamzdynais, reikia naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento metodinėmis rekomendacijomis „Užteršimo stipriai veikiančiomis nuodingomis medžiagomis, įvykus avarijoms chemiškai pavojinguose objektuose, masto prognozavimo metodika“ Vilnius,1992m.

Pateikiame cheminės avarijos užterštumo masto apskaičiavimus.

I. Ekvivalentinis SVNM kiekio apskaičivimas

1. Bet kurios SVNM nuodingą poveikį galima palginti su vienos iš plačiausiai naudojamų medžiagų – chloro – poveikiu. Todėl visų medžiagų kiekiai perskaičiuojami į jiems prilygstantį chloro kiekį ir vadinami šių medžiagų ekvivalentiniais kiekiais.

SVNM ekvivalentinis kiekis yra lygus tokiam chloro kiekiui, kuris vienonodomis sąlygomis užteršia aplinką tokiu pat, kaip ir atitinkamo SVNM masto.
2. SVNM ekvivalentinis kiekis (tonomis) pirminiame debesyje (Qel) inversijos sąlygomis apskičiuojamas pagal formulę:

Qel = k1*kt*Qo, (4)

čia k1 – koeficientas, priklausantis nuo SVNM fizinių ir cheminių savybių, laikymo sąlygų bei nuodingumo
k1=
čia VCD(CL2), VSD(X) – chloro ir SVNM vidutinėmis slenkstinės toksinės dozės ;
∆ C – specifinės SVNM šilumos talpa, kJ/kg.laipsn.;
∆ Hg – specifinė SVNM garavimo šiluma, kJ/kg;
∆ T – aplinkos ir SVNM laikymo temperatūrų skirtumas K;
k*t – koef icientas, priklausantis nuo aplinkos temperatūros;
Qo – avarijos metu išsiveržusios (išsiliejusios) SVNM kiekis, t. Jei žinomas tik talpos tūris, Qo apskaičiuojamas: Qo = Vx * d, čia Vx – saugyklos tūris, m3;
d – SVNM tankis, t/m3;
l – atstumas iki objekto.
3. SVNM ekvivalentinis kiekis (tonomis) antriniame debesyje inversijos sąlygomis (Qe2) apskičiuojamas:
Q = ( 5 )

Čia h – išsiliejusios medžiagos sluoksnio storis,m (laisvai išsiliejus h =0.05m);

v – vėjo greitis,m/s;

k*2 – koeficientas, priklausantis nuo SVNM toksiškumo bei fizinių ir cheminių savybių

k2 = 0,4*10 *(1- )*

čia p – SVNM sočiųjų darų slėgis, Pa;

M – SVNM santykinė molekulinė masė;

kN* – koeficientas, įvertintas laiką N nuo avarijos pradžios ir SVN garavimo trukmę

T kN=
* – žvaigždutės formulėse reiškia, kad skaičiavimui suprastinti galima pasinaudoti lentelėmis.
4. Esant izotermijai, gautas Qe1 ir Qe2 reikšmes dauginti iš 0.23, o konvekcijos sąlygomis – dauginti iš 0,08.
5. Esant mišriam užterštumui (kai vienu metu į aplinką patenka kelios SVNM), ekvivalentinis kiekis skaičiuojamas kaip SVNM ekvivalentinių kiekių suma:
Qe =

(6)

II.SVNM garavimo trukmės (T) skaičiavimas

Garavimo trukmė (laikas) priklauso nuo meteorologinių sąlygų (v,t) bei medžiagos fizinių savybių ir apskičiuojama pagal formulę:
T =
(7)

Čia k = 49 * 106 *
III.Užterštos zonos gylio nustatymas

Užterštos zonos gylis priklauso nuo SVNM kiekio pirminiame ir antriniame debesyje ir nuo vėjo greičio:

G = f ( Qe* v ) (8)
Konkrečios G1 (pirminiam debesiui) reikšmės pateikiamos 3 lentelėje ir nustatomos interpoliacijos būdu.

Visos užterštos zonos gylis apskaičiuojams pagal formulę :

Gs = Gmax + 0,5 *Gmin (9)
Gmax ir Gmin – didžiausi ir mažiausi iš G1 ir G2 reikšmių.

Gauta Gs reikšmė lyginama su didžiausiu įmanomu oro masių pernešimo gyliu Gp, apskaičiuojama pagal formulę:

Gp = N * u (10)
Čia N – laikas nuo avarijos pradžios, val.;

u* – užteršto oro priekinio fronto slinkimo greitis, priklausantis nuo meteorologinių sąlygų.

Galutiniu užterštumo onos gyliu (G) laikomas mažesnis iš gautų Gs ir Gp dydžių.

IV. Užterštos zonos ploto apskaičiavimas

Prognozuojams užterštos zonos plotas (Sp)*, atsižvelgiant į vėjo greitį, skaičiuojamas kaip apskritimo arba jo sektoriaus plotas su apskritimo spinduliu, lyųgiu G.

Faktinis užterštos zonos plotas (Sf)* bus mažesnis už prognozuojamą ir priklausys nuo oro vertikalaus stabilumo laipsnio.
V.Užteršto oro debesies atslinkimo iki objekto laikas

Užteršto oro debesies atslinkimo iki objekto laikas (t) apskaičiuojamas pagal formulę:

t = (11)

čia l – atstumas iki objekto,km;

u* – užterštas oro priekinio fronto slinkimo greitis, priklauso nuo meteorologinių sąlygų.

VI. Nukentėjusių nuo užteršimo SVNM žmonių skaičiaus prognozavimas

1. Atsižvelgiant į apsaugos priemonių naudojimą, nukentėjusių žmonių chemiškai pavojingame objekte skaičiaus avarijos židinyje bus:

P = M * Ks (12)

Čia M – bendras darbuotojų skaičiaus objekte, kuriame įvyko avarija;
K*s – saugos koeficientas, priklausąs nuo apsaugos priemonių panaudojimo .
2. Užterštoje zonoje nukentėjusių žmonių skaičius:

p = n * S * Ks

(13)

čia n – gyventojų tankis užterštoje zonoje,žm./km2;

S – užterštos zonos plotas, km2;

3. Žmonių sužalojimas pagal apsinuodijimo lygį:
 Lengvai apsinuodijusių – Pl = 0,25p;
 Sunkiai apsinuodijusių – Ps = 0,4p;
 Mirtinai apsinuodijusių – Pm = 0,35p.
VII.Oro vertikalaus stabilumo laipsnio nustatyma
1. Apytikris oro vertikalaus stabilumo laipsnio nustatymas pagal orų prognozę įviriu paros metu:

15 lentelė. Apytikris oro vertikalaus stabilumo laipsnis

Pastabos: IN – inversija;IZ – izotermija; K – konvekcija:

„rytas“ – 2 val.nuo saulės patekėjimo;

„vakaras“ – 2 val. nuo saulės nusileidimo;

„naktis“ – laikas, nuo „vakaro“ iki patekant saulei:

„diena“ laikas, nuo „ryto“ iki saulės nusileidimo.
2. Tiksliau oro vertikalaus stabilumo laipsnis nustatomas pagal oro temperattūrų 0,5m ir 2 m aukštyje nuop žemės paviršiaus skirtumo (t50 – t200) ir vėjo greičio santykį:

– inversija;

– konversija;
-0.1< – izotermija.

Pastaba:

Pirminis debesys – SVNM debesis, susidarantis per trumpą laiką (1-3), suirus talpai, saugykao ar vanzdynui.

Antrinis debesys – SVNM debesis, susidarantis garuojant išsiliejusisi medžiagai.

Uždavinių sprendimo pavyzdžiai
1.Uždavinys. Popieriaus fabrike įvyko avarij. Išsiliejo 10t chloro.Apskaičiuoti užterštyos zonos gylį ir antrinio debesies formavimosi laiką (garavimo trukmę). Meteorologinės sąlygos: vėjo greitis 3 m/s, oro temperatūra 20 oC, izotermija.SVNM išsiliejo netrukdomai.
Sprendimas.
1.Pagal 4 formulę apskičiuojame ekvivalentinį chloro kiekį pirminiame debesyje (izotermijos sąlygomis Qel* 0,23):
Qel*0,23 = k1ktQo *0,23 = 0,18*1*10*0,23 = 0,414 (t).
2.. Chloro garavimo trukmė bus:
T = ( h )
3.Ekvivalentinis kiekis antriniame debesyje izotermijos sąlygomis:
Qe2 = ( t )
4.Užterštos zonos gyliai:
a) pirminiam debesiui:
G1 = 0.68+ ( km )
b) antriniam debesiui :
G2 = 2.17+ ( km )
c) visos užterštos zonos gylis:

Gs = G2 +0,5 *G1 = 3,15+0,5*1,35 = 3,825 (km);
d) didžiausias įmanomas užteršto debesies pernešimo gylis per 1 valandą:
Gp = N*u = 1-18 = 18 (km);
e) galutinis užterštos zonos gylis bus 3,825 km.

Leave a Comment