ES aplinkos apsaugos politika

TURINYS

ĮVADAS .............................. 2
Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos raida ............... 3
Pagrindiniai ES teisiniai aplinkosaugos reikalavimai ............... 4
Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės derinimas ............... 5
ES finansinė parama įgyvendinant aplinkosaugos tikslus ............... 7
ES aplinkos apsaugos valdymo bendrieji (horizontalieji) sektoriai ............ 9
ES atliekų tvarkymo politika ir jos įtaka Lietuvai ............... 11
ES oro apsaugos politika ir jos įtaka Lietuvai ............... 12
ES vandens apsaugos politika ir jos įtaka Lietuvai ............... 14
IŠVADOS .............................. 16
LITERATŪROS SĄRAŠAS ......................... 17ĮVADAS
Aplinkosauga yra labai svarbi politikos dalis visame Europos Sąjungos politikos kontekste. Tai „jauna“ sritis palyginus su transporto politika, žemės ūkio ar prekybos srityse. 19957 m. Romos sutartyje dar nebuvo jokių specialių nuostatų, susijusių su aplinkosauga. Aplinkosaugos tema pasidarė aktuali septintame dešimtmetyje, kai pradėjo intensyviai plėstis pramonė. Todėl pirmos aplinkosaugos nuostatos buvo suformuluotos 1972 metų Bendrijos šalių viršūnių aukščiausio lygio Paryžiaus susitikime, kuriame buvo priimta pirmoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa.

Mano darbo tikslas – pateikti išsamią informaciją apie ES aplinkosaugos politiką ir jos įtaką Lietuvos aplinkosaugos politikos formavimuisi. Darbo uždaviniai:
1) Aptarti Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos raidą;
2) Apžvelgti ES aplinkosaugos valdymo bendruosius sektorius;
3) Susipažinti su ES atliekų tvarkymo politika ir jos įtaka Liietuvai;
4) Aptarti ES oro apsaugos politiką ir jos įtaką Lietuvai;
5) Apžvelgti ES vandens apsaugos politika ir jos įtaka Lietuvai;

Europos Sąjungos aplinkosaugos sektorius yra viena sudėtingiausių jos sričių. Mums, kaip Europos Sąjungos narės piliečiams labai svarbu žinoti Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus ir šių re

eikalavimų įgyvendinimo rezultatus nacionaliniu ir vietos atžvilgiu.

Aplinka apibrėžiama kaip natūrali žmones supanti visuma, t. y. aplinka, ir natūralūs su ja susiję ištekliai. Aplinkosaugos politika – tai bet kokie vyriausybės prevenciniai veiksmai dėl žmonių neigiamos aplinkai veiklos mažinimo.

Ilgą laiką technikos ir mokslo pasiekimai bei visa civilizacijos pažanga buvo plėtojami viena kryptimi. Žmogus nenorėjo ir nesugebėjo priimti silpnų gamtos signalų apie joje vykstančius pokyčius. Tik tada, kai tie pokyčiai įgavo negrįžtamąjį pobūdį, buvo atkreiptas dėmesys į aplinkos apsaugą.

Pastariesiems dešimtmečiams yra būdingi rimti visuomenės požiūrio į gamtą ir jos apsaugą pokyčiai bei esminis susiformavusių vertybių perkainojimas. Anksčiau gamtosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių ir individų apsaugai, tačiau padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui pereita prie kokybiškos, naujos aplinkos apsaugos strategijos.Europos Sąjungos applinkosaugos politikos raida
Visa ES aplinkosaugos politikos raida atsispindi šešiose aplinkosaugos veiksmų programose, kurios sudaro bendrosios Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos rėmus.

Pirmoji programa, apėmusi 1973 – 1976 metus, nustatė pagrindinius Europos Bendrijos aplinkosaugos principus. Joje išvardyti vienuolika pagrindinių principų, kurie vėliau įvairiai atsispindėjo tolesniuose aplinkosaugos politikos programiniuose dokumentuose. Pirmojoje programoje buvo keliami šie tikslai: 1. sustabdyti aplinkos teršimą, o kur įmanoma – ir visai pašalinti taršos šaltinius; garantuoti efektyvų gamtos išteklių naudojimą; 2. ūkio plėtrą grįsti kokybės reikalavimais, didžiausią dėmesį skiriant darbo ir gyvenimo sąlygoms; 3. užtikrinti, kad planuojant mi
iestus bei žemės naudojimą būtų atsižvelgiama į aplinkosaugos dalykus; 4. siekti, kad aplinkosaugos problemos butų sprendžiamos kartu su šalimis – ne Europos Bendrijos narėmis.1 Pirmosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo pradžia sutapo su 1973-ųjų ir 1974-ųjų metų ekonomikos ir naftos krizėmis, todėl nustatyta pramonės įmonėms naujus aplinkosaugos apribojimus buvo labai nelengva.

Antroji programa tęsė pirmosios programos tikslų įgyvendinimą juos išplėsdama. Vandens, oro apsaugos bei triukšmo valdymo priemonės Bendrijos aplinkosaugos politikoje buvo išskirtos kaip prioritetinės. Taip pat programa pabrėžė prevencinį EB aplinkosaugos politikos pobūdį ir racionalaus erdvės bei gamtos išteklių naudojimo svarbą.

Trečioji programa aplinkosaugos politikoje įtvirtino naujus pažangius principus. Programoje akcentuotas aplinkosaugos politikos integravimas į kitus sektorius (transporto, energetiko, žemės ūkio), nustatytas būtinumas prieš imantis naujos ūkinės veiklos atlikti jos poveikio aplinkai vertinimą, pabrėžta taršos mažinimo jos šaltinyje svarba. Europos Komisija įpareigota prieš rengiant pasiūlymus teisės aktams bei kitoms priemonėms aplinkosaugos srityje įvertinti (kiek įmanoma) sąnaudas planuojamiems veiksmams ir tų veiksmų naudą, vengti veiksmų dubliavimosi, atsižvelgti į skirtingą ekonomikos ir aplinkosaugos situaciją bei struktūrą įvairiose ES šalyse. Be to, išskirtos specialios ES ypač svarbios saugotinos gamtos vietos.

Ketvirtoji programa priimta 1987 metais, kurie Europoje buvo paskelbti aplinkos metais. Šį programa skyrėsi nuo ankstesniųjų tiek forma, tiek turiniu. Ji buvo sudaryta pagal naujus konceptualius požiūrius, ja buvo siekiama įgyvendinti iniciatyvas naujose ap
plinkosaugos srityse, ypač susijusiose su biotechnologija ir gamtos išteklių valdymu. Buvo pasiūlyta sustiprinti direktyvų aplinkosaugos srityje kontrolę ir praktinį įgyvendinimą, aplinkosauginį švietimą ir informacijos teikimo politikos įgyvendinimą. Šios aplinkosaugos veiksmų programos baigiamieji 1992 metais
_______________________________
1 Aplinkos apsaugos veiksmų programa Centrinei ir Rytų Europai. OECD. 1994 metai.
sutapo su ES vidaus rinkos sukūrimu, kai ne tik taršai, bet ir prekybai bei žmonių migravimui nebeliko daugumos suvaržymų.

Šeštoji programa tai „Mūsų ateitis – mūsų pasirinkimas” apibrėžia Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos gaires dešimčiai metų. Šioje programoje Europos Sąjunga akcentuoja tokius keturis sektorius: 1) klimato kaita; 2) unikalių gamtos išteklių ir biologinės įvairovės apsauga; 3) aplinka ir sveikata; 4) subalansuotas gamtos išteklių ir atliekų valdymas.

Aplinkosaugos integravimas į kitų sričių veiklą yra kertinis sėkmingos aplinkosaugos politikos akmuo. Daugiau nei 270 ES teisės aktų reglamentuoja visas aplinkosaugos sferas, bet įstatymai yra tiek geri, kiek jų laikomasi. Pabrėžtina, kad visos aplinkosaugos programos neturi privalomosios juridinės galios. Vis dėlto aplinkosaugos teisės aktai, išleidžiami Europos Sąjungoje, atspindi veiksmų programoje numatytus prioritetus, ir tokiu būdu dalis orientacinių siūlymų tampa privalomi.Pagrindiniai ES teisiniai aplinkosaugos reikalavimai.
ES aplinkosaugos politikos tikslai buvo nustatyti Vieningu Europos aktu, kai Europos Sąjungos sutartis, buvo papildyta dalimi apie aplinkosaugą, susidedančia iš trijų pagrindinių straipsnių, padėjusių tvirtą pagrindą kitų aplinkos apsaugos teisės aktų priėmimui. Šie straipsniai, nors ir kitaip numeruoti, išliko vė
ėlesnėje, Europos Sąjungos sutartyje. Juose išvardijami pagrindiniai aplinkosaugos politikos tikslai: 3
 Išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę;
 Plėtoti žmonių sveikatos apsaugą;
 Racionaliai naudoti gamtos išteklius;
 Remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regionų ar pasaulio aplinkosaugos problemoms spręsti.

Be to, nurodomi pagrindiniai aplinkosaugos principai, (pvz., įspėjimo ir prevencijos) aplinkos žalojimo išvengimas veikiant taršos šaltinį bei moka teršėjas principas. Taip pat pabrėžiama, kad aplinkosaugos reikalavimai turi būti dedamoji visų kitų sektorių plėtros dalis.

Europos Sąjungos sutarties 175 straipsnis sako, kad aplinkosaugos priemonės Taryboje gali būti patvirtintos kvalifikuotų narių balsų dauguma ir bendradarbiaujant su parlamentu, išskyrus su mokesčiais susijusius klausimus, tam tikras priemones dėl miestų ir kitų teritorijų planavimo ir žemės naudojimo bei sprendimus dėl galimybių valstybėms narėms pasirinkti skirtingus energijos ________________________________
3 http://eropa.eu.int/eur-lex/lex/treaties/dat/11992M/word/11992M.doc ES sutartis 130r straipsnis – prisijungta 2006-02-05.

šaltinius ir bendrą energijos tiekimo struktūrą.4

Dažniausiai visi Europos Sąjungos teisės aktai ir atitinkamai politikos kryptys aplinkosaugos srityje skirstomi į tokias dalis:
 horizontalieji teisės aktai (reglamentuoja bendruosius aplinkosaugos vadybos klausimus, pvz., poveikio aplinkai įvertinimą, ataskaitų teikimą ir pasikeitimą informacija, o ne konkretų aplinkos apsaugos sektorių): vandens kokybę, oro kokybę, atliekų valdymą, gamtos apsaugą, pramonės taršos kontrolę ir rizikos valdymą, chemines medžiagas ir genetiškai modifikuotus organizmus, triukšmą branduolinę ir radiacinę saugą reglamentuojantys teisės aktai. 5

Didžiausia dalis ES aplinkosaugos teisės aktų, su kuriais asocijuotosios Vidurio ir Rytų Europos šalys galiausiai turės suderinti savo nacionalinius teisės aktus ir administracinę politiką (sąlyga narystei ES, vadinamoji aplinkosaugos acąuis), susideda maždaug iš 70 direktyvų (kai kurios iš jų kelis kartus taisytos ir papildytos antrinėmis direktyvomis) ir daugiau nei 20 reglamentų.

ES teisės aktai nustato reikalavimus valstybėms narėms, tačiau nenurodo, kokios institucijos valstybėje atsako už šių reikalavimų įgyvendinimą. Kiekviena valstybė narė gali pasirinkti ne tik konkretų įstatymų įgyvendinimo būdą, atsižvelgdama į specifines savo šalies aplinkosaugos problemas, bet ir tokias institucines įgyvendinimo priemones, kurios atitinka šalies istorines ir kultūrines tradicijas.

Pagrindinis Lietuvos įstatymas, apibrėžiantis įvairaus lygmens institucijų atsakomybę aplinkosaugos srityje, yra Aplinkosaugos įstatymas. Jame nustatytas funkcijų paskirstymas tarp centrinės valdžios institucijų ir vietos savivaldos institucijų. Valstybės valdymo institucijos nustato sąlygas ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi, o vietos savivaldos institucijos įgyvendina konkrečias aplinkosaugos priemones savo teritorijose.Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės derinimas
1999 m. gruodžio 10-11 d. Helsinkyje vykusiame Europos šalių viršūnių susitikime Lietuva
kartu su kitomis penkiomis kandidatėmis buvo oficialiai pakviesta derybų su ES. 2000 m. vasario 15 d. Lietuva pradėjo oficialias derybas dėl narystės ES. Pagrindinis derybose nagrinėjamas klausimas – Lietuvos pažangos rengiantis narystei ES 31 derybų skyriaus pristatymas ir ______________________________
4 http://eropa.eu.int/eur-lex/lex/treaties/dat/11992M/word/11992M.doc ES sutartis 175 straipsnis – prisijungta 2006-02-06.
5 Lietuvos pasirengimo narystei ES programa 2001 – 2003 metams – Microsoft Internet (http://www.euro.lt/lpmp/lit/index.htm.)- prisijungta 2006-02-06.
nagrinėjimas. Pasirengimas narystei ES aplinkosaugos srityje yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pasirengimas narystei turėjo susidėti iš kelių etapų, iš kurių svarbiausi būtų šie: 6
 Bendrasis derinimosi prie ES aplinkos apsaugos srityje planavimas, kurio metu 1998 metais buvo parengta Lietuvos teisės normų derinimo su ES reikalavimais strategija aplinkos apsaugos srityje ir preliminariai įvertintos ES reikalavimų įgyvendinimo sąnaudos;
 Sektorinis planavimas, kurio metu parengtos derinimo strategijos atskiriems aplinkos apsaugos sektoriams (vandens kokybės gerinimo, atliekų tvarkymo, cheminių medžiagų valdymo)
 Direktyvų įgyvendinimo planavimas, kurio metu parengti kai kurių sudėtingų direktyvų (pvz., direktyvų reglamentuojančių integruotą pramonės taršos kontrolę ir prevenciją, vandenų taršą nitratais, sąvartynų įrengimą, paukščių ir kitų gyvūnų apsaugą) įgyvendinimo planai;
 Integruotas planavimas, kurio metu buvo sujungti atskirų sektorių planavimo rezultatai;
 Parengta Nacionalinė acquis priėmimo programa (NAPP), Lietuvos aplinkos apsaugos finansavimo strategija, vietos savivaldos institucijų įtraukimo į ES reikalavimų įgyvendinimo procesą strategija ir kiti dokumentai;
 Derybinės pozicijos parengimas. Šiame etape pasirengta deryboms su ES, tam parengti reikalingi dokumentai;
 Detalūs direktyvų įgyvendinimo ir finansavimo planai. Šiame etape detaliai išnagrinėti ir su Lietuvos padėtimi palyginti kai kurių, dar nenagrinėtų direktyvų reikalavimai. Sudaryti įsipareigojimų pagal tas direktyvas įgyvendinimo planai ir apskaičiuotos tam reikalingos sąnaudos;
 Investicinių ir kitų projektų planavimas ir įgyvendinimas. Šiame etape rengiami investiciniai projektai naujų aplinkos apsaugos infrastruktūros objektų statybai ar esančių modernizavimui;
 Derinant ES ir Lietuvos teisės aktus svarbu ne tik perkelti ES nuostatas į nacionalinę teisę, bet ir tas nuostatas įgyvendinti bei kontroliuoti, kaip jos vykdomos.

Pagrindinis derybų dėl narystės ES objektas – pereinamųjų laikotarpių, per kuriuos stojančioji šalis turi įgyvendinti ES teisės reikalavimus, skaičius ir trukmė. Pereinamųjų laikotarpių paprastai prašoma, kai ES normoms įdiegti būtinos didelės investicijos ir reikia daug laiko. Norėdami išsiderėti pereinamuosius ES normų įgyvendinimo laikotarpius, Lietuvos atstovai atskleidžia Lietuvos konkrečios srities padėtį ir pagrindžia tokių laikotarpių būtinybę, apibūdina ES normų įgyvendinimo pasekmes Lietuvos visuomenei, verslui ir pateikia planus, kada ES teisės normos bus įgyvendintos ir kiek tai kainuos.
______________________________________
6 http://www.straipsniai.lt/archyvas.doc – prisijungta 2006-02-08.

Derybų pradžioje Lietuva prašė pereinamųjų laikotarpių aštuonių direktyvų įgyvendinimui. Derybose, daugiausia dėl priežasčių, susijusių su direktyvų reikalavimų interpretavimu, atsisakyta penkių pereinamųjų laikotarpių. Taigi paaiškėjo, kad Lietuvai įgyvendinti Direktyvą dėl geriamo vandens kokybės, Direktyvą dėl nitratų, atsirandančių dėl žemės ūkio veiklos, kontrolės, Direktyvą dėl sąvartynų, Direktyvas, susijusias su laukinių paukščių ir buveinių apsauga, turėtų pavykti ir be oficialių pereinamųjų laikotarpių. 7

ES aplinkosaugos teisynas kiekvienais metais vis papildomas naujais teisės aktais arba .keičiami jau esantys teisės aktai. Šalims kandidatėms būtina įgyvendinti ir naujus ES reikalavimus, įsigaliojusius po derybinio skyriaus uždarymo.ES finansinė parama įgyvendinant aplinkosaugos tikslus
Politinės aplinkosaugos nuostatos Europos Sąjungoje remiamos ne tik aplinkosaugos veiksmų programomis, bet ir specialiais procesais, priemonėmis ar principais. Europos Komisija nuo 1983 metų skiria nemažai dėmesio finansinėms priemonėms, įgalinančioms skatinti aplinkos teršimo prevenciją. Tais metais, vadovaujantis nuostata, kad vien teisinių priemonių nepakanka dinamiškai plėtoti aplinkosaugos politiką, buvo įkurtas Europos aplinkos fondas. Be to, buvo priimti du reglamentai dėl finansinės paramos įvairiems projektams kurti – švarios technologijos, naujų metodų aplinkos kokybei stebėti nykstančioms paukščių rūšims palaikyti ir panašiai.

ES aplinkosaugos politika pabrėžiamas ir kai kurių Europos teritorijų aplinkosaugos svarbumas. Pavyzdžiui, 1984 metais buvo numatytos specialios priemonės Viduržemio jūros baseino apsaugai, sujungtos į Viduržemio jūros baseino aplinkosaugos veiksmų planą, skiriant reikiamų lėšų iš Bendrijos. Panašiai ir Šiaurės, Baltijos bei kitų jūrų vandens ir pakrančių apsaugai buvo sukurta atskira programa, patvirtinta reglamentu 1991 metais ir įpareigojanti Bendriją skirti jos įgyvendinimui kelias dešimtis milijonų ekiu (dabar – eurų). 8

Tvariosios plėtros skatinimui ir aplinkos geros kokybės kūrimui, gamtos, natūralių augalų ir gyvūnų buveinių apsaugai, administracinėms struktūroms ir aplinkosaugos paslaugoms, švietimui, mokymui ir informacijai skirta bene geriausiai žinoma finansinė Europos Sąjungos priemonė LIFE. Europos investicijų bankas, finansiškai prisidedantis prie įvairių projektų, yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos vykdytojų. Europos Sąjungoje, žinoma, vykdomi ir __________________________________
7 P. Auštrevičius, Šalies ateitis narystės Eropos Sąjungos kontekste, elektroninis variantas (http://www.euroi.ktu.lt/docs/biblio/medziaga/pranesimumedziaga1dalis.pdf ) – prisijungta 2006-02-08.
8 Ten pat.
mokslo darbai, kuriems taip pat skirtos specialios finansinės paramos programos.

Apskaičiuota, kad visų ES direktyvų aplinkosaugos sektoriuje įgyvendinimui Lietuvoje iki 2010 m. gali prireikti maždaug 1 milijardo eurų.9 Šios investicijos daugiausia reikalingos naujiems nuotekų įrenginiams statyti ir rekonstruoti, nuotekų surinkimo sistemoms (sąvartynai, atliekų surinkimas, antrinių žaliavų išskyrimas) įrengti, Lietuvos elektrinės ir kitų katilinių rekonstrukcijai bei aplinkosaugos priemonėms įdiegti. Stengiantis kuo geriau suderinti Lietuvos ūkio plėtrą su ES aplinkosaugos reikalavimais bei šalies plėtros principais ypač svarbu kiek įmanoma efektyviau panaudoti tiek vietos, tiek užsienio finansinius veiksnius.

ES yra patvirtinusi tam tikrus finansavimo dokumentus, kuriais gali ir galės naudotis ES narystės siekiančios šalys, įgyvendinančios aplinkosaugos reikalavimus. Tarp tokių dokumentų reiktų paminėti PHARE, ISPA ir SAPARD programas.

Paskutinį dešimtmetį PHARE programa buvo pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis Lietuvoje buvo formuojamos aplinkosaugos politikos kryptys ir stiprinamos aplinkosaugos institucijos. Iš PHARE programos Lietuvos aplinkosaugos tikslams įgyvendinti skirta maždaug 40 milijonų eurų, iš kurių apie pusė išleista techniniai paramai, o kita pusė – investiciniams projektams. Už PHARE lėšas buvo įsigyta oro kokybės stebėjimo įranga Vilniuje ir Kaune. PHARE lėšos palaipsniui transformuojamos į prieš struktūrinį Europos Sąjungos fondą ir skirtos remti bendradarbiavimą regioninės plėtros projektų srityje, pramonės modernizavimą ir aplinkosaugos acąuis programos įgyvendinimą.

ISPA – tai pasirengimo narystei Europos Sąjungoje politikos struktūros dokumentas 2000 – 2006 metams. Jis skirtas teikti finansinę paramą investicijoms aplinkosaugos ir transporto srityse, kad šalys kandidatės greičiau suderintų savo teisės aktus su acąuis communautaire. Bendrasis šio fondo biudžetas sudaro 7,3 mlrd eurų. Lietuvoje daugiausia ISPA paramos numatoma skirti nuotekų valymo ir surinkimo sistemoms kurti ir modernizuoti bei atliekų tvarkymo regio.ninėms sistemoms steigti. Pirmiausia nedidelė ISPA biudžeto dalis naudojama finansuoti parengiamosioms studijoms ir techniniai pagalbai, reikalingai investiciniams projektams rengti ir jų vadybai. 2000 – 2002 metais parengta 14 investicinių projektų, kurie bus finansuojami ISPA lėšomis.

SAPARD, arba specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos tikslas -remti konkrečią žemės ūkio ir kaimo plėtrą, prisidėti prie aquis communautaire įgyvendinimo. Vienas iš investicijų prioritetų – žemės ūkio gamybos metodai, kuriuos taikant tausojama aplinka ir išsaugojamas kraštovaizdis. Kasmet iš šios programos Lietuva gali gauti apie 30 mln. eurų, kurių

___________________________________
9 Lietuvos pasirengimo narystei ES programa 2001 – 2003 metams – Microsoft Internet (http://www.euro.lt/lpmp/lit/index.htm.)- prisijungta 2006-02-06.
dalis padės įgyvendinti ir aplinkos apsaugos tikslus.10ES aplinkos apsaugos valdymo bendrieji (horizontalieji) sektoriai
Teisės aktai, susiję su bendraisiais aplinkos apsaugos valdymo sektoriais, o ne su pavieniais sektoriais, gaminiais ar išmetimų tipais, vadinami horizontaliais.

Bendrajam aplinkosaugos sektoriui priskiriami šeši teisiniai dokumentai: trys direktyvos (Direktyva dėl poveikio aplinkai vertinimo; Direktyva dėl aplinkos apsaugos informacijos prieinamumo; Direktyva dėl ataskaitų apie aplinkos apsaugos direktyvų įgyvendinimą),du reglamentai (Reglamentas dėl Europos Aplinkos apsaugos agentūros; Reglamentas dėl LIFE) ir vienas tarybos sprendimas (Tarybos sprendimas dėl Europos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų skatinimo veiksmų programos).
Poveikio aplinkai vertinimas ir strateginis aplinkos vertinimas

Poveikio aplinkai vertinimas – tai konkrečios planuojamos ūkinės veiklos potencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas. Poveikio aplinkai vertinimu (PAV) siekiama nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos veiklos poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad į aplinkos ypatumus bus atsižvelgta iki šios veiklos vykdymo pradžios.11 Atliekant PAV, pateikiama ir informacija, kuri yra susijusi tiek su pačia ūkine veikla, tiek su vieta, kurioje tą veiklą planuojama vykdyti. Optimizuojamas planavimo ir projektavimo procesas, numatomos planuojamos ūkinės veiklos alternatyvos ir galimo neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo, atkūrimo ir kompensavimo priemonės.

Strateginis aplinkos vertinimas – tai strateginių planavimo dokumentų įgyvendinimo poveikio aplinkai vertinimas. Šis vertinimas palengvina sprendimų priėmimą ir gali įtakoti strategijų, programų ir planų pakeitimą taip, kad tolesnė šalies, regiono ar ūkio šakos plėtra būtų palankesnė aplinkai bei atitiktų subalansuotos plėtros principus.
Tarptautiniai ir ES reikalavimai poveikio aplinkai vertinimui

Tarptautiniu masto poveikio aplinkai vertinimą reglamentuoja Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo konvencija). Lietuva šią konvenciją ratifikavo LR seimo įstatymu Nr. VIII – 1351 1999 m. spalio 7 d. Tais atvejais kai Lietuvoje planuojama ūkinė veikla gali turėti didelį neigiamą poveikį užsienio ___________________________________
10 Lietuvos pasirengimo narystei ES programa 2001 – 2003 metams – Microsoft Internet (http://www.euro.lt/lpmp/lit/index.htm.)- prisijungta 2006-02-06.
11 Ten pat.

valstybei, kuri yra prisijungusi prie šios konvencijos, poveikio aplinkai vertinimas turi būt atliekamas vadovaujantis minėta konvencija.

Europos Sąjungoje poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuoja ES Tarybos 85/337 EEB direktyva „Dėl tam tikrų privačių ir valstybės projektų poveikio aplinkai vertinimo”, su pataisymais 1997 m. kovo 3 d. Tarybos 97/11 EB direktyvoje.12

Direktyva nustato tik bendrus poveikio aplinkai vertinimo principus, šalys narės pačios nustato PAV procedūrų detales. Pagrindinis direktyvos reikalavimas – užtikrinti, kad ūkinė veikla, galinti turėti reikšminga poveikį aplinkai, bus vykdoma tik gavus atsakingos institucijos leidimą, o poveikio aplinkai vertinimas bus atliekamas prieš išduodant tokį leidimą.

Direktyva pateikia ūkinės veiklos rūšis, kuriomis poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, ir išvardija rūšis veiklos, kai poveikis aplinkai vertinamas tik atsižvelgus į tam tikras valstybės narės nustatytas atrankos sąlygas. Be to, direktyva išvardija kriterijus, į kuriuos valstybės narės privalo atsižvelgti nustatydamos minėtas atrankos sąlygas, ir reglamentuoja, kokią informaciją užsakovas turim pateikti vykstant procesui. Šis Europos Sąjungos teisės aktas reikalauja užtikrinti, kad visuomenė turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę prieš leidžiant vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, o informacija, surinkta poveikio aplinkai vertinimo procese, bus vieša.
Lietuvos įsipareigojimai Poveikio aplinkai vertinimo sektoriuje

ES direktyvos nuostatos įpareigoja šalis nares skirti atsakingą instituciją.. Lietuvoje šias funkcijas įgaliotos vykdyti Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos RAAD-ai ir AM Hidrografinio tinklo tarnyba.

Poveikio aplinkai vertinimo apimtis nustatoma rengiant ir tvirtinant PAV programą. Šiame etape nusprendžiama, kas turėtų būti nagrinėjama PAV ataskaitoje, iš daugelio aspektų atrenkant tuos , kurie yra svarbiausi aplinkos apsaugos atžvilgiu., numatant alternatyvas ir neigiamo poveikio sumažinimo ar išvengimo priemones. PAV programą rengia planuojamos ūkinės veiklos PAV organizatorius arba jo įpareigotas planuojamos ūkinės veiklos dokumentų rengėjas, remdamasis Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais bei LR ūkinės veiklos PAV įstatymu.

Sprendimą, ar ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje aplinkosauginiu požiūriu, priima Aplinkos ministerija arba kita įgaliota institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, PAV subjektų išvadas ir argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą.

Lyginant su kitomis šalimis kandidatėmis į Europos Sąjungą, Lietuva poveikio vertinimo srityje yra viena toliausiai pažengusių šalių-tiek PAV procesą reglamentuojančios teisės, tiek jos
__________________________________
12 Lietuvos pasirengimo narystei ES programa 2001 – 2003 metams – Microsoft Internet (http://www.euro.lt/lpmp/lit/index.htm.)- prisijungta 2006-02-06.
įgyvendinimo patirties atžvilgiu.

Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama poveikio aplinkai vertinimo metodikoms. Reikėtų parengti konkrečių planuojamos ūkinės veiklos rūšių poveikio aplinkai vertinimo, kaštų efektyvumo, alternatyvų nagrinėjimo ir palyginimo, rizikos vertinimo metodų.

Dabar probleminė sritis yra strateginis aplinkos vertinimas. Lietuvoje jau yra atlikta keletas studijų kuriose galima įžvelgti strateginio aplinkos vertinimo elementų.ES atliekų tvarkymo politika ir jos įtaka Lietuvai
Europos Sąjungos politika atliekų tvarkymo srityje apibrėžta Bendrijos atliekų tvarkymo strategijoje. Politikos įgyvendinimą reglamentuoja ES teisiniai aktai. Bendrosios ES atliekų tvarkymo politikos principai nustatyti Bendrojoje atliekų direktyvoje (75/442/EEB), ją papildančioje Pavojingų atliekų direktyvoje (91/689/EEB) bei atliekų pervežimo reglamente (259/93).13 Šiuose pagrindiniuose ES teisės aktuose nustačius atliekų tvarkymo reikalavimus detalizuoja ir patikslina daugelis kitų direktyvų bei komisijos sprendimų, reguliuojančių specifinių atliekų srautų tvarkymą bei atliekų tvarkymo įrenginių veiklą. ES atliekų tvarkymo principai:
 Atliekų tvarkymo hierarchija. Kiekvienos atliekų tvarkymo strategijos tikslas pirmiausia turi būti nukreiptas į atliekų susidarymo ir pavojingumo mažinimą.
 Atliekų tvarkymo įrenginių pakankamumas Bendrijos mastu ar, jeigu tai įmanoma, kiekvienoje šalyje narėje. Šalys narės jei reikia, bendradarbiaudamos su kitomis šalimis turi sukurti integruotą ir pakankamą atliekų šalinimo įrenginių tinki, tenkinantį ir šalies, ir Bendrijos poreikius.
 Geriausi prieinami gamybos būdai. Atliekų tvarkymo įrenginiai turi būti pastatyti ir eksploatuojami taip, kad bet kuris aplinkos teršimas būtų kiek įmanoma sumažintas, o patys įrenginiai dirbtų ekonomiškai efektyviai.
 Artimumo principas. Atliekos turi būti apdorojamos ar šalinamos kiek galima arčiau jų susidarymo vietos.
 Gamintojo atsakomybė. Ūkio subjektai, ypač gaminantys produkciją,kuri pasibaigus naudojimo terminui tampa atliekomis, turi imtis atsakomybės už visą jų gaminių gyvavimo ciklą ir šių gaminių atliekų tvarkymą.
 Siekiant įgyvendinti šiuos bendruosius principus nustatomi konkretūs tikslai ir jųpasiekimo __________________________________
13 Lietuvos pasirengimo narystei ES programa 2001 – 2003 metams – Microsoft Internet (http://www.euro.lt/lpmp/lit/index.htm.)- prisijungta 2006-02-06.

priemonės.
 Bendras atliekų apibrėžimas visose šalyse narėse. Bendrojoje atliekų direktyvoje atliekos apibrėžiamos kaip bet kurios medžiagos ir daiktai, kuriuos turėtojas šalina, nori pašalinti ar privalo pašalinti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms. Šis apibrėžimas privalomas visoms šalims narėms ir taikomas visoms atliekoms, nepriklausomai nuo to ar jos bus perdirbamos ar šalinamos.
 Ekologiškai švaresnių gaminių tiekimo skatinimas. Skatinant kurti, gaminti ir vartoti ekologiškai švaresnius gaminius galima sumažinti gaminių daromą poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą. Taip galima sumažinti gamtos išteklių naudojimą bei gamybos procese susidarančius išmetamų teršalų kiekius.
 Ekonominių svertinių naudojimo skatinimas. Ekonominiais svertais veikiant rinkos mechanizmus siekiama skatinti aplinkos apsaugą. Galimos įvairios ekonominės priemonės, tarkime mokesčiai už atliekų susidarymą, pervežimą ir šalinimą, apyvartiniai atliekų susidarymo leidimai, užstatai už gėrimų pakuotes ir kt.
 Tarptautinio atliekų pervežimo reguliavimas. Siekiant užtikrinti atliekų tvarkymo įrenginių pakankamumą bei įgyvendinti artimumo principą, reglamentuojami tarptautiniai atliekų pervežimai tiek tarp ES šalių, tiek užjos ribų.
 Vidaus rinkos aplinkosauginė politika. Atliekų tvarkymą reguliuojančiais Bendrijos teisės aktais siekiama subalansuoti aplinkos apsaugą ir reguliavimo lygį, užtikrinantį sklandų vidaus rinkos funkcionavimą. Tokia politika turi garantuoti Bendrijoje veikiantiems ūkio subjektams vienodas atliekų tvarkymo sąlygas ir taisykles, kartu teisėtą kiekvienos šalies narės norą apibrėžti ir įgyvendinti savo valstybėje nacionalinę atliekų tvarkymo politiką.

Šiuo metu atliekų tvarkymo srityje siekiama: vengti atliekų susidarymo gaminant ir transportuojant produktus, jais prekiaujant ir juos vartojant; skatinti atliekų perdirbimą ir antrinį naudoj imą; mažinti teršiančių medžiagų, susidarančių deginant atliekas, kiekį.

Įgyvendinus atliekų tvarkymo direktyvas atliekų kiekis sąvartynuose maždaug iki. 2020 m. gali sumažėti apie du kartus. Sąvartynų direktyvos padės sumažinti paviršinių ir požeminių vandenų taršą ir kartu geriamojo vandens užterštumą. Atliekų tvarkymo direktyvos skatina veiksmingai naudoti žaliavas.ES oro apsaugos politika ir jos įtaka Lietuvai
Aplinkos oro kokybės apsaugą reglamentuojantys teisės aktai yra kompleksiški ir susiję su reikalavimais transporto, energetikos, sveikatos apsaugos ir kitais ūkio sektoriais.

ES oro kokybės valdymo politika pradėta formuoti tik 1980 metais, kai pasirodė pirmosios oro kokybę reglamentuojančios ES direktyvos. Teršalų išmetimų kontrolė siejama su oro kokybės tikslais. Oro kokybės valdymo strategiją valstybėse narėse išsamiai apibūdina Bendroji aplinkos oro kokybės direktyva, o reikalavimai konkretiems teršalams reglamentuojami atitinkamomis dukterinėmis direktyvomis. Kitas oro sektoriaus direktyvas galima suskirstyti dvejopai:

ES oro kokybę reglamentuojantys teisės aktai apima ne tik išmetamų teršalų limitus, bet ir kuro kokybės klausimus, todėl šie reikalavimai yra svarbūs ne tik aplinkosaugos politikos, bet ir ūkio bei energetikos politikos plėtrai.

Pagrindiniai ES reikalavimai aplinkos oro kokybės normoms, monitoringui, vertinimui ir valdymui apibrėžti trijose ES Tarybos direktyvose: Bendrojoje direktyvoje dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo, Pirmojoje dukterinėje direktyvoje dėl sieros dioksido, azoto oksidų, suspenduotų ir švino ribinių verčių aplinkos ore, antrojoje dukterinėje direktyvoje ir Direktyvoje dėl oro taršos ozonu.14

Įgyvendinus oro kokybės direktyvas tikimasi, kad jau 2010 m. kietųjų dalelių „sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako ir kt.” emisijos į atmosferą sumažės 1,8 – 3,3 mln. tonų. Dėl švaresnio oro sumažės rizika susirgti kvėpavimo takų ligomis. Dėl mažesnių sieros dioksido emisijų sumažės žala pastatams, ilgiau išsilaikys architektūriniai paminklai ir padidės grūdinių kultūrų derlingumas.

Tarptautiniame kontekste Lietuvai aktuali Konvencija dėl tolimųjų atmosferos teršalų pernašų ir Bendrosios klimato kaitos konvencija.

1994 m. Lietuva prisijungė prie 1979 m. Ženevos konvencijos dėl tolimųjų atmosferos teršalų pernašų. Konvenciją ratifikavusios šalys siekia bendradarbiauti tolimųjų pernašų srityje, mažinti aplinkos rūgštėjimą, eutrofikiaciją, apsaugoti pažeminio ozono sluoksnį bei vykdyti teršalų inventorizaciją.

Nuo 1995 metų Lietuva yra Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos narė. Šios konvencijos siekia stabilizuoti vadinamąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijas tokiu lygiu, kuris apsaugotų klimatą nuo neigiamo antropogeninio poveikio. Įgyvendinant šią konvenciją 1996 m. parengta Nacionalinės klimato kaitos strategija ir veiksmų programa, daromi nacionaliniai pranešimai apie esamą būklę bei nuolat vykdomas šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekio inventorizavimas. Trečiojoje klimato kaitos konferencijoje Lietuva įsipareigojo iki 2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
___________________________________
14 Lietuvos pasirengimo narystei ES programa 2001 – 2003 metams – Microsoft Internet (http://www.euro.lt/lpmp/lit/index.htm.) – prisijungta 2006-02-06.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis oro kokybės apsaugą Lietuvoje, yra LR Aplinkos oro apsaugos įstatymas. Šis įstatymas nustato asmenų teises į švarų orą, pareigas saugoti aplinkos orą nuo taršos, susijusios su žmonių veikla, ir mažinti jos daromą žalą žmonių sveikatai bei aplinkai. Taip pat nustato priemones, ribojančias aplinkos oro taršą ir mažinančias jos neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai, reglamentuoja visuomeninius santykius aplinkos oro apsaugos ir kokybės valdymo srityse.

Nors transporto daroma tarša yra viena didžiausių aplinkos užterštumo priežasčių, tačiau dabar transportą reglamentuojantys nacionaliniai reikalavimai atitinka ES reikalavimus. Todėl reikia tik efektyviai įgyvendinti esamas nacionalines taršos ir transporto mažinimo priemones.

Problematiškiausias šiuo metu yra ES reikalavimų dėl sieros kiekio kure įgyvendinimas,aplinkos oro kokybės kontrolės užtikrinimas bei lakiųjų organinių junginių kontrolė. Be to atsižvelgus į pokyčius energetikos sektoriuje uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvai yra aktualūs ir gana p.roblematiški reikalavimai didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų į atmosferą teršalų kiekiui.15

Taigi, pagrindinės ES oro kokybės apsaugos teisinės nuostatos jau yra perkeltos į nacionalinę teisę, sukurtos ar paskirtos institucijos ES reikalavimams įgyvendinti. Dabartinis pagrindinis uždavinys – reikalavimų, perkeltų į nacionalinę teisę, įgyvendinimas. ES vandens apsaugos politika ir jos įtaka Lietuvai
Tradiciškai vandens kokybės apsauga buvo ir tebėra didžiausias Lietuvos aplinkos apsaugos prioritetas. Tai teigta visose po šalies nepriklausomybės atkūrimo parengtose aplinkos apsaugos programose. 1996 metais LR Seimo patvirtintoje Lietuvos aplinkos apsaugos strategijoje teigiama, kad artimiausiais metais didžiausiu prioritetu investicijoms , ypač lėšoms iš valstybės biudžeto ir valstybės gaunamoms paskoloms bei subsidijoms, išliks vandenvalos įrenginių statyba.
ES politikos vandens apsaugos srityje raida.

Vandens apsauga ES buvo pradėta rūpintis septinto dešimtmečio pradžioje. Tai – vienas pirmųjų aplinkos sektorių, kuriam nustatai ES reikalavimai. ES Vandens apsaugos sektorių dabar reglamentuoja daugiau nei 25 direktyvos ir sprendimai. Šiame procese, trunkančiame jau beveik tris dešimtis metų, Europos Sąjungos politikai išskiria du raidos etapus. 16

Pirmasis raidos etapas apima 1975 – 1980 metus. Šiuo laikotarpiu priimtos direktyvos ir
___________________________________
15 http://www.straipsniai.lt/archyvas.doc – prisijungta 2006-02-10.
16 Lietuvos pasirengimo narystei ES programa 2001 – 2003 metams – Microsoft Internet (http://www.euro.lt/lpmp/lit/index.htm.) – prisijungta 2006-02-06.
sprendimai nustato arba aplinkos kokybės standartus specifiniams vandens telkiniams, arba emisijų ribines vertes atitinkamoms vandens naudojimo sritims.

Antrojo raidos etapo pradžia laikomas 1988 metais Frankfurte įvykęs ES šalių narių ministrų, atsakingų už vandens apsaugą, seminaras vandens apsaugos klausimais. Šiame seminare buvo aptarti ES galiojantys vandens apsaugą reglamentuojantys teisės aktai bei nustatytos didžiausios jų spragos.

1995 metais pradėta galvoti apie ES politikos vandens apsaugos srityje pagrindinių principų peržiūrėjimą. Per dvidešimties metų laikotarpį, praėjusį nuo pirmojo etapo direktyvų priėmimo, vandens aplinkos kokybė nepagerėjo tiek, kiek buvo tikėtasi, o kai kurios direktyvų nuostatos tiesiog paseno.

Bendroji vandens politikos direktyva patvirtinta 2000 m pabaigoje, gali būti priskiriama trečiajam vandens apsaugos politikos raidos etapui. Ši direktyva reglamentuoja tiek paviršinio, tiek požeminio, tiek pakrančių vandens apsaugą. Ji apima kelių dabar galiojančių direktyvų nuostatas ir ją įgyvendinant bus atšauktos šešios pirmos direktyvos.IŠVADOS
Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika įrodo, kad ji yra pagrindinis instrumentas, prisidedantis prie klimato kaitos mažinimo, stabdantis gamtos ir biologinės įvairovės nykimą, gerinantis gyvenimo kokybę, skatinantis tausojančiai naudoti ir valdyti gamtinius išteklius bei atliekas, plėtojantis strateginius politikos kūrimo ir įgyvendinimo metodus, ugdantis sąmoningumą ir skatinantis informacijos sklaidą.

ES yra patvirtinusi tam tikrus finansavimo dokumentus, kuriais gali ir galės naudotis ES narystės siekiančios šalys, įgyvendinančios aplinkosaugos reikalavimus. Tarp tokių dokumentų reiktų paminėti PHARE, ISPA ir SAPARD programas.

Integracijos į Europos Sąjungą metu Aplinkos sektorius buvo vienas iš sudėtingiausių ir daugiausia lėšų reikalaujančių sektorių. Lietuva, tapusi pilnateise ES nare, įsipareigojo saugoti aplinką ir gerinti aplinkos kokybę. Šiuo metu bene didžiausias diskusijas ir ginčus dėl reikalavimų įgyvendinimo sukeliantis sektorius yra aplinka.

Atliekų tvarkymą reguliuojančiais Bendrijos teisės aktais siekiama subalansuoti aplinkos apsaugą ir reguliavimo lygį, užtikrinantį sklandų vidaus rinkos funkcionavimą. Tokia politika turi garantuoti Bendrijoje veikiantiems ūkio subjektams vienodas atliekų tvarkymo sąlygas ir taisykles, kartu teisėtą kiekvienos šalies narės norą apibrėžti ir įgyvendinti savo valstybėje nacionalinę atliekų tvarkymo politiką.

ES vaidina svarbų vaidmenį remiant ir koordinuojant valstybių narių pastangas, o taip pat užtikrina, jog šalių vyriausybės laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų. Europos Sąjunga yra pagrindinis įstatymų aplinkosaugos klausimais leidžiamasis organas. Pastaruoju metu aplinkosaugos politika apima septynias pagrindines sritis: oro užterštumą, atliekų perdirbimą, gamtinių išteklių naudojimą, dirvožemio apsaugą, urbanistinę aplinkosaugą, ekologišką pesticidų naudojimą ir jūrinę aplinkosaugą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

Lietuvos pasirengimo narystei ES programa 2001 – 2003 metams – Microsoft Internet (http://www.euro.lt/lpmp/lit/index.htm.)
P. Auštrevičius, Šalies ateitis narystės Eropos Sąjungos kontekste, elektroninis variantas (http://www.euroi.ktu.lt/docs/biblio/medziaga/pranesimumedziaga1dalis.pdf )
Aplinkos apsaugos veiksmų programa Centrinei ir Rytų Europai. OECD. 1994 metai.
Europos Sąjungos sutartis http://eropa.eu.int/eur-lex/lex/treaties/dat/11992M/word/11992M.doc Konvencija „Dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos“ AM, Vilnius, 1997 m.
http://www.straipsniai.lt/archyvas.doc
Aplinkos apsaugos įstatymas. Nr. I – 2223, Aktuali redakcija 2005 03 24.

Leave a Comment