Darbo sauga. Referatas

406 0

 

KAUNO KOLEGIJOS

VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

FINANSŲ STUDIJŲ PROGRAMA

 

REFERATAS

Darbuotojų sauga ir sveikata.

Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos.

Autorius :

Vadovė : lekt. dr.

Kaunas, 2017

 

TURINYS

 

1Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimas 4

1.1Nelaimingi atsitikimai darbe 4

1.2Profesinė liga 7

2Būtini veiksmai, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe 8

3Dažniausiai pasitaikantys darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai, sąlygoję sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe. 9

Paveikslėlių sąrašas:

 

1.1 nelaimingų atsitikimų darbe priežastys 5

2.2 pirmoji pagalba 9

3.3 valstybinė darbo inspekcija 11

 

Įvadas

Darbuotojų sauga ir sveikata (darbų sauga) – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe iššsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos arba planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Trumpiau sakant, darbuotojų (darbų) saugos  tikslas – sumažinti arba visiškai panaikinti nelaimingų atsitikimų bei profesinių susirgimų tikimybę.

Nagrinėjamos temos aktualumas. Nelaimingi atsitikimai darbe daro ne tik fizinę ir finansinę, bet ir moralinę, emocinę, socialinę žalą susirgusiems asmenims ir jų artimiesiems. Todėl vis rimčiau siekiama, kad sumažėtų nelaimingų atsitikimų darbe, tobulinama saugos ir sveikatos sistema, kuri užtikrina darbuotojų darbo kookybę ir darbingumo išsaugojimą.

Tyrimo objektas. Darbe pagrindinis dėmesys skiriamas Lietuvos Respublikos, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sampratai ir jų nagrinėjimui.

Darbo tikslas. Pagrindinis darbe keliamas tikslas – aptarti, kaip turi būti užtikrintas saugumas darbe.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimą;

Aptarti būtinus veiksnius, įv

vykus nelaimingam atsitikimui darbe;

Išanalizuoti dažniausiai pasitaikančius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus.

 

Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimas Nelaimingi atsitikimai darbe

Nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2 straipsnio 20 dalyje – nelaimingas atsitikimas darbe apibrėžiamas kaip įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.

Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe yra įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą, netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai. Sužalojimo pobūdį ir traumos sunkumą nustato gydymo įstaigos. Sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, kai darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Dažniausiai sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe įvyko atliekant sttatybos, remonto ir sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo bei transportavimo darbus.

Taigi, nelaimingiems atsitikimams darbe priskiriama, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos. Tai pat ne darbovietėje esančioje vietoje, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, vietoje ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo, vykstant į kitą įmonę ir iš jos.

 

1.1 nelaimingų atsitikimų darbe priežastys

 

Profesinė liga

1993m. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir

sveikatos įstatyme, profesinė liga buvo apibrėžta kaip darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl darbo aplinkos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio. Pagal naujajame įstatyme nustatytas normas, į profesinės ligos sąvoką įtraukta nuostata, kad sveikatos sutrikimas yra profesinė liga tik tuomet, jei jis nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Šiuo metu galiojanti profesinės ligos sąvoka pateikiama LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kuriame profesinė liga apibrėžiama kaip ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

Profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo gali dalyvauti atliekant tyrimą, turi teisę susipažinti su tyrimo medžiaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe aktą arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktą, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą ir profesinės ligos patvirtinimo aktą.

 

Būtini veiksmai, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe

Darbuotojas, nukentėjęs dėl įvykio darbe, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdami apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Dar

rbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdami privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai apie visus įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas mirė arba per kuriuos buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai. Darbo vieta ir įrenginių būklė turi išlikti tokios, kokios buvo nelaimingo atsitikimo metu (jei tai įmanoma), kol nelaimingas atsitikimas bus pradėtas tirti.

Lėtinę profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir visuomenės sveikatos centrui apskrityje. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių darbuotojas mirė, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdami privalo pranešti ir visuomenės sveikatos centrui apskrityje.

Kilus gaisrui darbuotojas privalo apie tai pranešti tiesioginiam vadovui arba darbdavio įgaliotam atstovui ir Bendrajam pagalbos centrui. Pradėti gaisro gesinimą turimomis priemonėmis. Ugnies gesintuvai išdėstyti koridoriuose. Nepavykus gaisro užgesinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis – evakuotis iš patalpų ir pastato, duris uždaryti, bet neužrakinti.

2.2 pirmoji pagalba

 

Dažniausiai pasitaikantys darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai, sąlygoję sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe.

Analizuojant, kokie darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai lėmė sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe per 2016 m. 9 mėnesius, pastebėta, kad dažniausiai nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi įvardyti šių Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsnių reikalavimų pažeidimai:

– 33 straipsnio („Darbuotojo pareigos“)- Tai nustatyta 38 atvejais arba 37 proc. ištirtų sunkių ir m

mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, daugiausiai didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėse (7 atvejai), statybos (6 atvejai), apdirbamosios gamybos (5 atvejai), transporto ir miškininkystės įmonėse (po 4 atvejus), žemės ūkio – (2 atvejai); kitų ekonominių veiklų įmonėse – po 1 atvejį.

– 19 straipsnio („Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje“) – Tokie pažeidimai nustatyti 13 atvejų arba 13 proc. ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, daugiausiai įvykusių statyboje (4 atvejai), apdirbamojoje gamyboje (3 atvejai): medienos reikmenų gamyboje, medienos pjaustymo ir obliavimo, statybinių medžiagų gamybos įmonėse; žemės ūkio, transporto įmonėse – po 2 atvejus, kitų ekonominių veiklų įmonėse – po 1 atvejį. Dažniausiai pažeidžiami Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4, 9 ir 18 punktų reikalavimai.

– 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sud. . .

Šiai dienai nėra aiškumo dėl Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo sąvokos tikslios reglamentacijos. Todėl būtų tikslinga teisės aktuose įstatyminiu lygiu aiškiau apibrėžti, kas yra laikoma nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš darbo. Taip pat svarstytina galimybė atsisakyti nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo sąvokos, pagrindžiant tuo, kad darbdavys negali ir neturi kontroliuoti tokių įvykių saugumo.

 

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme pateikiamas profesinės ligos apibrėţimas yra netikslus ir siaurinantis profesinės ligos prasmę tuo atžvilgiu, kad liga yra laikoma profesine tik nuo nustatymo momento.

 

Reikia pabrėžti, kad apie pusę sunkių, mirtinų ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe yra užfiksuota mažose bei vidutinėse įmonėse. Didžioji dalis nelaimingų atsitikimų darbe nutiko dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo, netinkamo darbo vietos įrengimo ar dėl nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Pastebėtina, kad dėl darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų.

 

Literatūra

Lietuvos respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius įsakymas. 2014 m. Rugsėjo 22 d. Nr. V- 416 Vilnius. Dėl įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų patvirtinimo. Lietuvos respublikos valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2014-09-24, Nr. 12792

Lietuvos respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. 2003 m. Spalio 14 d. Nr. Ix-1768

Vilnius. Pirmasis skirsnis bendrosios nuostatos. Lietuvos respublikos seimas. 2003-10-31, nr. 102-4585

Valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. [žiūrėta 2017-11-10]. Prieiga per internetą: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=773 .

 

Lietuvos statistikos departamentas. (2016). Informacija apie nelaimingus atsitikimus darbe, įvykusius per 2016 m. I ketvirtį. ]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=106167

 

Tomas Bagdanskis, Genovaitė Dambrauskienė, Ramunė Guobaitė-Kirslienė, Rytis Krasauskas, Vitas Lopinys, Rasa Macijauskienė, Ingrida Mačernytė-Panomariovienė, Laura Sirvydienė, Juozas Tartilas, Justinas Usonis. (2007). Darbo teisė. Vilnius: Mykolo Romerio Universitetas [žiūrėta 2017-11-10] . Prieiga per internetą : http://ebooks.mruni.eu/product/darbo-teis25155

 

Lietuvos respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672 Vilnius. I dalis bendrosios nuostatos. I skyrius Įstatymo paskirtis, pagrindinės sąvokos, įstatymo taikymas. Lietuvos Respublikos Seimas.  2003-07-16, Nr. 70-3170

 

Join the Conversation