Darbo aplinkos vertinimas: kosmetologo darbo aplinka

Darbo aplinkos vertinimas: kosmetologo darbo aplinka

Darbo tikslas:

Įvertinti kosmetologo darbo aplinką.

Uždaviniai:

Įvardinti kosmetologų profesinėje veikloje pasitaikančius rizikos veiksnius.

Stebėti kosmetologo darbo aplinką ir darbo judesių bei pozų būseną.

Pagrindiniai ergonominiai rodikliai, į kuriuos turėtų atsižvelgti kiekvienas kosmetologas, yra: antropometriniai, fiziologiniai ir psichologiniai. Antropometrinis rodiklis reglamentuoja įrenginio / prietaiso, dirbančiojo kūno matmenų ir formų, atskirų kūno dalių judėjimo galimybių ir kitų parametrų atitikimą. Jo vienetiniai rodikliai užtikrina racionalią ir patogią darbo pozą, optimalias rankų ir kojų judesio zonas, patogias darbo įrenginių ar įrankių rankenas ir kt. Remiantis antropometrinio projektavimo principais, daugeliui žmonių darbo vietoje galima sukurti komfortą. Fiziologinis rodiklis charakterizuoja tuos ergonominius reikalavimus, kurie reglamentuoja jėgos, greičio ir kitas savybes. Psichologinis rodiklis apibūdina įrenginio / prietaiso ir žmogaus atminties, mąstymo, darbo įgūdžių įsisavinimo galimybių atitikimą.

Kosmetologų sveikatai, darbingumui turi įtakos ergonominės darbo sąlygos.

Profesinės veiklos metu kosmetikos kabinetų darbuotojų darbo sąlygas ir sveikatą gali paveikti ergonominės darbo sąlygos, ergonomikos principai, darbo vietų ergonominis įrengimas, apšvietimas, oro užterštumas dulkėmis ir aerozoliais, triukšmas ir kiti darbo vietos, aplinkos veiksniai bei darbuotojų fizinis aktyvumas. Neužtikrintas geras fizinis aktyvumas turi neigiamą poveikį kosmetologo gyvensenai. Tai gali turėti įtakos lėtinių ligų atsiradimui.

Netinkamos sąlygos:

netinkamas priemonių išdėstymas darbo vietoje,

baldai neatitinka kosmetologo antropometrinių matmenų,

per didelis statinio ir dinaminio darbo tempas ir krūvis,

netinkamas darbo ir poilsio režimas,

neatitinkantys higienos normų mikroklimato parametrai,

įrangos keliamas triukšmas,

netinkamas darbo ir poilsio režimas,

apšvietimas,

stresas ir įtampa dėl klientų aptarnavimo,

darbo monotoniškumas.

Nepalankios darbo sąlygos gali sukelti profesines ligas:

• dėl cheminių medžiagų.

• dėl fizinių veiksnių (vibracijos, triukšmo ir t.t. )

• dėl biologinių veiksnių (infekcinių bei parazitinių ligų) .

Ergonomikos principai ir jų reikšmė profesinėje veikloje

Ergonomikos principas Ergonomikos principo reikšmė
Spintelės, staliukai turi būti padėti šalia, kad nuolat siekiant tam tikrų

 

Geriausia kūno padėtis darbo metu – nugaros, alkūnių padėtis į šonus,

 

Darbo pozos ir charakteristikos

Taisyklės stovimai pozai palengvinti

Ilgai, vienodai nestovėti;

Periodiškai pavaikščioti arba pasėdėti;

Stovėti patogiai, saugiai;

Patogi avalynė pėdai – plokščiu, neslidžiu padu;

Naudoti atramas.

Sėdint:

Nugara tiesi;

Išlaikyti natūralūs stuburo linkiai;

Rankų judesių ekonomiškumas;

Visiškai atremtos abi pėdos;

Galimybė keisti pozą.

Stovint:

Nugara tiesi;

Vienoda apkrova abiem kojoms;

Darbo judesių ekonomiškumas;

Pozos keitimo galimybė;

Galimybė pailsėti atsisėdus;

Galimybė dirbti pasirėmus ar pusiau sėdint.

Apatinių galūnių venų varikozė, susijusi su ilgalaikiu stovimu ar sėdėjimu,

Alergijos dėl nuolatinio, kasdieninio kontakto su įvairiomis cheminėmis medžiagomis,

Nugaros skausmai sukelti atliekant procedūras netaisyklinga pozicija,

Užkrečiamos ligos plintančios oro-lašeliniu keliu dėl kontakto su žmonėmis,

Akių ligos, dėl prasto apšvietimo.

Pagrindinė ergonomiška įranga kosmetologų darbo vietoje

Kosmetologinė lova – aukštis turėtų būti reguliuojamas.

Kėdė – aukštis turėtų būti reguliuojamas, sukama, su rateliais.

Kosmetinis stalelis – su rateliais, kad būtų po ranka.

Geras apšvietimas.

Garso izoliacija.

Išvados

Dirbant tiek stovintį tiek sėdima darbą reikia išlaikyti taisyklinga poziciją , kad nebūtų didelės apkrovos stuburui bei kojoms. Dirbdami turėtume saugoti save, kad laikui bėgant išvengtume rimtų profesiniu ligų.

Išsamiai išanalizavus kosmetologų darbo aplinkos ypatumus ir rizikos veiksnius, galima parinkti profilaktikos priemones ne tik užtikrinant geresnį darbo našumą, bet ir geresnę darbuotojų sveikatą.