Civilines saugos sleptuves

TURINYS
Įvadas..............................2
Evakuacija..............................3
Civilinės saugos slėptuvių rūšys..............................4
Civilinės saugos slėptuvių patalpos..............................6
Geriausiai tinkami slėptuvėms žmonių veiklos pastatai ar jų patalpos.............8
Katastrofinio užtvindymo slėptuvės..............................9
Išvados..............................10
Naudota literatūra ..............................11ĮVADAS
XX – XXI a. į žmonijos istoriją įeis ne tik kaip kosmoso užkariavimo ir atomo panaudojimo taikingiems, bei karo tikslams pradžia, bet ir kaip neregėto masto karų, katastrofų, gaivalinių nelaimių laikas. Žmonės sukūrė tiek įvairių ginklų, pavojingų medžiagų bei naujų technologijų, kad kyla reali grėsmė tolesnei žmonijos būčiai. Lietuvos Respublikos civilinė sauga – tai valstybės gynybos ir valdymo sistemos dalis, kurios tikslas – apsaugoti šalies gyventojus beei materialines vertybes taikos ir karo metu. Civilinės saugos veiksmuose aktyviai turi dalyvauti visi gyventojai.
Taigi mano darbo tikslas yra informuoti savo grupės draugus apie civilinės augos slėptuves. Kad pasiekčiau išsikeltą tikslą, išskyriau keletą uždavinių:
1. Išsiaiškinti kaip turėtų vykti gyventojų evakuacija, įvykus kokiai tai katastrofai.
2. Išsiaiškinti kaip turėtų atrodyti civinės saugos slėptuvių patalpos pagal iškeltus reikalvimus.
3. Išsiaiškinti kokių būna civilinės saugos slėptuvių.
4. Išsiaiškinti kur žmonėms būtų saugiausia įsirengti slėptuvę, atsitikus katastrofai.Evakuacija
Jeigu iškyla pavojus gyventojams, jų gyvybei, sveikatai bei turtui, priimamas sprendimas evakuotis. Savivaldybėse gyventojų evakavimą orrganizuoja ir už vykdymą atsakingas yra savivaldybės meras. Evakavimą organizuoja šiais būdais:
• pagal gyvenamąją vietą – evakavimas organizuojamas pagal gyvenamąją vietą, per gyventojų surinkimo punktus arba tiesiai iš gyvenamųjų vietų bei slėptuvių;
• pagal darbo vietą – evakavimas organizuojamas pagal darbo vietą vadovaujantis ūkio subjektų su

udarytais personalo evakavimo planais;
• pagal gyvenamąją ir darbo vietas – evakavimas organizuojamas teritoriniu principu.

Gyventojai evakuojami tiesiogiai arba per gyventojų surinkimo punktus taip:
• tiesiogiai gyventojai evakuojami is gyvenamųjų arba darbo vietų, kurios yra užterštos
(amoniakas, chloras) arba pavojingoje gyventi bei dirbti teritorijoje.
Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą, gyventojų evakavimas gali būti: laikinasis, ilgalaikis arba negrįžtamasis. Svarbu žinoti, kaip bus vykdoma gyventojų evakuacija iškilus užterštumo rado aktyviomis medžiagomis pavojui arba. įvykus bendrai avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje. Sprendimą šiuo atveju evakuoti gyventojus, patekusius į radioaktyviomis medžiagomis užterštą teritoriją, priima ir evakavimui vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas valstybinio lygio civilinės saugos operacijų vadovas. Pasiūlymus dėl evakavimo teikia apskričių, rajonų ir miestų savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrai. Evakavimas gali būti vykdomas skubiai iš jau užterštos teritorijos arba planingai per gyventojų surinkimo punktus. Skubiai gyyventojai evakuojami iš jau radioaktyviomis medžiagomis užterštos teritorijos tiesiai iš gyvenamųjų vietų arba darboviečių. Per surinkimo punktus gyventojai evakuojami iš teritorijos, kuri pagal prognoze gali būti užteršta radionuklidais ir kurioje pavojinga gyventi ir dirbti.

Nesant radioaktyviojo užterštumo gyventojai evakuojami vienu etapu – iš gyvenamosios vietos arba surinkimo punkto iki laikinojo apgyvendinimo vietos, bet per gyventojų priėmimo punktą. Esant radioaktyviam užterštumui gyventojai evakuojami dviem etapais – iš gyvenamosios vietos arba iš gyventojų surinkimo punktų iki TGEP savivaldybės transporto priemonėmis, o nuo TGEP kitų sa

avivaldybių transportu iki laikinojo apgyvendinimo vietos. TGEP tai tarpinis gyventojų evakavimo punktas, kurio paskirtis evakuojamų gyventojų registracija, dozimetrinės kontrolės vykdymas, pilnas sanitarinis švarinimas, transporto priemonių deaktyvacija. Miestų ir rajonų savivaldybėse gyventojų evakavimui organizuoti ir vykdyti yra sudaromos gyventojų evakavimo komisijos. Seniūnijose organizuojami gyventojų surinkimo punktai. Norint organizuoti evakuotų gyventojų sutikimą, apgyvendinimą, apskaitą, reikalingos medicininės pagalbos suteikimą, tuose rajonuose ir miestų savivaldybėse yra įkuriamos evakuotų gyventojų priėmimo komisijos, o seniūnijose evakuotų gyventojų priėmimo punktai.Civilinės saugos slėptuvių rūšys
Atsitikus nelaimėms ar susidarius kitokioms ekstremalioms situacijoms, žmonėms turi saugotis. Lengviausia būtų pabėgti ar išsikelti iš nelaimės vietos, tik ne visuomet galime taip padaryti. Kartais nespėjama, dažnai nenorima palikti savo turto, dalis įmonių turi dirbti ir įvykus nelaimei. Visą šalį apėmusios suirutės metu išvykti nebūtų kur. Reikalingos žmonių apsaugos priemonės tose vietose, kur jie gyvena ar dirba. Jos būna arba kolektyvinės, arba individualios.
Slėptuvės – tai įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai ar jų patalpos bei kiti statiniai, kurie taip pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingų poveikių ekstremalių situacijų atveju. Šie pastatai turi dvi lygiavertes paskirtis – žmonių veiklos ir žmonių apsaugos. Slėptuvės, atsižvelgiant į tai, nuo kokių pavojingų poveikių jos apsaugo žmones, sumažindamos tuos poveikius iki nustatyto lygio, yra šių apsaugos tipų:
• slėptuvės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio (SJ);
• slėptuvės nu
uo jonizuojančiosios spinduliuotės ir cheminių medžiagų poveikio (SJCH);
• slėptuvės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir griūčių (SJG);
• slėptuvės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės bei cheminių medžiagų poveikio ir griūčių (SJCHG).
SJ tipo slėptuvės statomos teritorijose, kuriose prognozuojamas tik vienas pavojingas poveikis – jonizuojanti spinduliuotė. Šios slėptuvės sumažina jonizuojančiosios spinduliuotės lygį nuo pradinio prognozuojamo lygio 100 kartų;
SJCH tipo slėptuvės reikalingos apsaugoti žmones nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir nuodingųjų cheminių medžiagų poveikio. Šio tipo slėptuvės turi sumažinti spinduliuotės lygį 100 kartų, skaičiuojant nuo pradinio prognozuojamojo lygio, ir sumažinti nuodingųjų cheminių medžiagų kiekį iki higienos normomis leistino (kiekvienai medžiagai) normatyvinio kiekio;
SJG tipo slėptuvės skirtos apsaugoti žmones nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir griūčių. Šio tipo slėptuvės sumažina jonizuojančiosios spinduliuotės lygį 100 kartų ir atlaiko aplinkinių statinių ir virš slėptuvės perdangos esančio statinio aukštų konstrukcijų griūčių sukeltas dinamines apkrovas – 0,035 MPa;
SJCHG tipo slėptuvės apsaugo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, sumažindamos jį 100 kartų, taip pat sumažina cheminių medžiagų poveikį iki leistino lygio bei apsaugo žmones nuo griūčių.
Slėptuves būtina statyti tuose objektuose, kurie funkcionuos ir ekstremalių situacijų metu. Tai:
1. Valstybinės reikšmės – vyriausybės krizių situacijų valdymo centre, Prezidentūroje, Seime, ministerijų ir žinybinių krizių situacijų valdymo centruose ir kitur.
2. Gyvybiškai svarbiuose objektuose: ligoninėse ir vaistų gamybos įmonėse, Lietuvos telekomo sistemoje, valstybinio radijo ir televizijos objektuose, elektros, šilumos, dujų tiekimo objektuose, geležinkelio sistemoje, duonos ir
r grūdų gamybos objektuose, krašto apsaugos, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos objektuose.
3. Galimai pavojinguose: Ignalinos atominėje elektrinėje, chemiškai pavojinguose įmonėse, kariniuose daliniuose, vertybinių popierių saugyklose ir kt.
Žmonėms apsaugoti gali būti įrengiamos ir laikinosios slėptuvės. Tam gali būti panaudojami rūsiai, pastatų cokoliniai aukštai, garažai, daržovių sandėliai ir kitos patalpos, kurios iš dalies apsaugotų žmones nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio bei sumažintų griūčių pavojų. Laikinosios slėptuvės gali būti įrengtos atskirai nuo pastatų: apkasuose, grioviuose, žeminėse.
Slėptuvės, atsižvelgiant į jų vietą statinio sklype, yra šių komponavimo tipų:
• Atskirosios – kai užima visą žmonių veiklai skirtą patalpą.
• Įkomponuotosios – kai užima žmonių veiklai skirto pastato dalį.
Slėptuvės tik su viena – žmonių apsaugos – paskirtimi gali būti statomos pagal specialią Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento užduotį objektuose, teritorijose, kuriose prognozuojamų pavojingų medžiagų lygis gali turėti daug įtakos gyventojams, darbuotojams.
Civilinės saugos slėptuvės paga.l apsauginį poveikį skirstomos į:
• Radiacines-slopinančias skvarbią radiaciją ne mažiau kaip 100 kart.
• Radiacines – slopinančias skvarbią radiaciją nuo 100-5000 kartų ir saugančią nuo griūčių, atlaikančias dinaminę apkrovą 0,35kg/cm(kvadr).
• Chemines- slopinančias radiaciją ne mažiau 100 kartų ir sumažinančias cheminį poveikį iki nepavojingos ribos.
• Chemines- slopinančias radiaciją ne mažiau 100 kartų ir atlaikančias dinaminę apkrovą 0,35kg/cm(kvadr.) ir apsaugančios nuo visų faktorių.

Slėptuvės pagal sutalpinamų žmonių skaičių:
• labai mažos-iki 25 žmonių;
• mažos-25-50žm;
• nedidelės-50-150žm;
• vidurinės 150-300žm;
• didelės-300-600žm;
• labai didelės 600-1200žm;
• ypatingai didelės-daugiau kaip 1200žm.Civilinės saugos slėptuvių patalpos
Slėptis slėptuvėse reikia tik išgirdus reikiamą civilines saugos signalą arba pamačius įvykusią nelaimę. Veikiama pagal aplinkybes.
Į slėptuvę reikia eiti organizuotai ir greitai, pirma sueina moterys su vaikais, seni žmonės ir žmonės turintys specialiųjų poreikių. Tvarką slėptuvės viduje palaiko slėptuvės vyresnysis, kurio nurodymus reikia nepriekaištingai vykdyti. Svarbiausia neperpildyti slėptuvės.
Slėptuvėje būtina laikytis vidaus tvarkos taisyklių, t.y. kuo mažiau vaikščioti be būtino reikalo, nerūkyti, nedeginti žvakių ar žibalinių lempų, patiems nejunginėti elektros apšvietimo, nedarinėti durų.
Slėptuvių patalpos skirstomos į pagrindines ir pagalbines. Pagrindinėmis vadinamos patalpos skirtos piliečiams, valdymo ar medicinos postas, slėptuvės įėjimai ir išėjimai iš jos. Pagalbinėmis – oro filtro ir ventiliatorių patalpa, tualetai, dyzelinės, elektros skydinės, patalpos vandens atsargoms laikyti, sandėliai, podėlis maistui, rūbinės viršutiniams užterštiems drabužiams.
Slėptuvės patalpa turi būti ne žemesnė kaip 2,2 m aukščio. Seniau pastatytos ar rūsiuose įrengtos slėptuvės gali būti žemesnės, bet ne mažiau kaip 1,9 m., vienai vietai turi tekti 2,5 m3 slėptuvės vidaus erdvės. Vidaus erdvė skaičiuojama visam slėptuvės hermetizuotam tūriui, atmetus dyzelines, prieangių tūrius. Bendras slėptuvės plotas priklauso nuo ploto normos vienai žmogaus vietai – 1,5 m2.
Pritaikant patalpas slėptuvei, visada galima sudaryti geresnes sąlygas žmonėms. Pavyzdžiui, didesnių slėptuvių patalpa žmonėms pertvaromis padalijama į keletą mažesnių – tada ją lengviau naudoti ūkio reikmėms. Tokioje slėptuvėje apsigyventi patogiau: viename kambaryje įsikurtų žmonės su vaikais, kitame – senesni žmonės ir pan.
Žmonių apsaugos patalpa gali būti viena arba kelios. Šioje patalpoje žmonėms pailsėti išdėstomi gultai (asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvėje – lovos) ir suolai. Gultų matmenys – 0,55 x 1,8 m , vienos sėdimos vietos – 0,45 x 0,45 m. Gultų turi būti tiek, kad ant jų pailsėtų 50 % apsaugomų žmonių. Likusiems žmonėms pailsėti numatomi suolai. Gultai išdėstomi 2 – 3 aukštais. Pirmo aukšto gultai naudojami kaip suolai.
Valdymo ir medicinos punktas įrengiamas labai didelėse ir ypač didelėse slėptuvėse. Punktas atskiriamas nuo žmonių patalpos siena. Slėptuvėse, kuriuose nėra šio punkto turi būti vieta rašomajam stalui ir ryšio priemonėms pastatyti bei bent 2 m2 ploto medicinos postas.
Kiekvienai slėptuvei reikalingi ne mažiau kaip du įėjimai. 6 – 15 vietų slėptuvėse gali būti tik vienas įėjimas, tačiau reikalingas atsarginis išėjimas pro angą slėptuvės lubose su stačiomis kopėčiomis. Įėjimų skaičius ir dydis turi būti toks, kad žmonės galėtų į slėptuvę sueiti per 3 minutes. Paprastai slėptuvių įėjimai ir išėjimai būna tie patys, bet galimų griūčių vietose labai svarbu, kad žmonės galėtų išeiti net ir iš užgriuvusių slėptuvių. Todėl jose būna atskiri avariniai ir atsarginiai išėjimai, dažniausiai per požeminę perėją iki saugios vietos atokiau nuo galinčių sugriūti pastatų.
Užterštų viršutinių drabužių rūbinės turi būti prie visu slėptuvės įėjimų. Jos atskiriamos nuo žmonių patalpos nedegiomis pertvaromis. Rūbinėje turi būti pakankamai vietos. Joje įtaisomas metalinės kabyklos.
Kai patalpoje susirenka nemažai žmonių, ore susikaupia daugiau angliarūgštės, drėgmės ir šilumos, todėl susidaro net sveikatai kenksmingos sąlygos.

Žmonių išskiriamas šilumos kiekis priklauso nuo fizinio krūvio, amžiaus ir kitų priežasčių. Nemalonius pojūčius žmogus patiria esant 29 oC temperatūrai ir 90 % santykiniam drėgnumui. Kylant temperatūrai, jo savijauta vis blogėja. Tačiau esant mažesniam drėgnumui žmogus lengviau pakelia aukštesnę temperatūrą.
Reikalingi oro rodikliai slėptuvėje ją vėdinant. Viena iš slėptuvių apsauginių savybių yra jų vėdinimo sistemos darbo režimas. Naudojami tokie vėdinimo rėžimai:
1. Filtracinis režimas – slėptuvės patalpas vėdinamos nuo dulkių išvalytu oru.
2. Filtracinis absorbcinis režimas – slėptu.vė vėdinama nuo dulkiu, kenksmingų aerozolių ir nuodingųjų medžiagų išvalytu oru.
3. Recirkuliacinis degeneracinis režimas – oras valomas nuo patalpos vidaus dulkių, iš jo pašalinamas šilumos ir drėgmės perteklius, po to jis atšviežinamas regeneravimos įtaisais: taip palaikomas reikiamas deguonies bei angliarūgšties santykis.
Slėptuvė gali būti užteršta ne vien per jos vėdinimo sistemą. Nuodingos medžiagos gali patekti ir pro slėptuvės sienose, perdangose esančius plyšius, nesandariai uždarytas angas ir pan. Toks infiltracijos pavojus pašalinamas palaikant slėptuvės patalpose padidintą oro slėgį.
Oro kiekis priklauso nuo aplinkos oro temperatūros: kuo aukštesnė temperatūra tuo daugiau oro reikia žmogui.
Labai mažose SJ (slėptuvės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio) tipo slėptuvėse gali būti natūralus vėdinimas. Visais kitais atvejais privalomas mechaninis vėdinimas. Tiekiamoji ventiliacija įrengiama tose patalpose kur būna žmonės. Tualetuose, rūbinėse reikalinga ištraukiamoji ventiliacija.
Atskira oro filtrų ir ventiliatorių patalpa būna daugelyje slėptuvių. Labai mažose slėptuvėse jų vėdinimo įrenginiai gali būti žmonių patalpoje. Ventiliatorių patalpoje turi būti pakankamai vietos įrenginiams sumontuoti ir aptarnauti, taip pat vieta žmonėms, rankomis sukantiems ventiliatorių rankines pavaras.
Kiekvienoje slėptuvėje (išskyrus kai slėptuvės talpumas yra mažesnis negu 25 žmonės) turi būti maisto sandėlis. Jame turi būti įrengtos metalinės lentynos (ne aukštesnės kaip 2 m) atsineštiems maisto produktams saugoti. Taip pat slėptuvėse, kuriose planuojamos žmonių apsaugos patalpos vaikams iki 11 metų, nėščioms ir maitinančioms moterims, turi būti maisto ruošimo patalpa. Jos plotas turi būti ne mažesnis negu 2 m. Maisto pašildymui turi būti numatyti portatyviniai elektros prietaisai.
Vandens atsargos patalpa turi būti slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 50 vietų. Patalpos grindų plotas ir aukštis nustatomi pagal vandens bakų matmenis, jų naudojimo ir aptarnavimo reikalavimus.
Dyzelinė įrengiama šalia išorinės sienos. Nuo kitų patalpų ji atskiriama nedegia siena. Išėjimas iš dyzelinės į slėptuvės patalpas daromas su mažu koridoriumi ir dvejomis sandariomis durimis, atsidarančiomis į slėptuvės vidų. Greta dyzelinės turi būti skydinė, kuro sandėlis.
Didesnėse slėptuvėse be minėtų patalpų, dar įrengiami maisto sandėliai, patalpos maistui ruošti. Tualetai įrengiami atskirai vyramas ir moterims. Tualete turi būti praustuvė: mažose slėptuvėse – vienas, vidutinėse – du, didelėse – trys. Kanalizacijos neturinčiose labai mažose slėptuvėse turi būti 1m2 dydžio sanitarinė patalpa su išnešamu uždaromu indu.Geriausiai tinkami slėptuvėms žmonių veiklos pastatai ar jų patalpos
1. Įmonių, sportinių įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinės, dušai, prausyklos).
2. Mokymo klasės ir kabinetai.
3. Įmonių gamybinės patalpos, kurių kategorijos pagal pavojų gaisrui yra D ir E, jei tose patalpose atliekami gamybiniai procesai, neišskiriantys kenksmingų žmonių sveikatai skysčių, garų ir dujų, ir jei toms patalpoms nereikalingas natūralus apšvietimas.
4. Technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai.
5. Nedegamų medžiagų sandėliai.
6. Nedegamų medžiagų, degamų ir nedegamų medžiagų, įpakuotų į degančią tarą, sandėliai, jei juose įrengtos automatizuotos gaisrų gesinimo sistemos.
7. Prekybos ir visuomeninio maitinimo įmonės (parduotuvės, restoranai, kavinės, valgyklos ir pan.).
8. Susirinkimų, posėdžių, sporto treniruočių salės.
9. Buitinio aptarnavimo ateljė.
10. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagalbinės patalpos (išskyrus balneologines).
11. Lengvųjų automobilių garažai ir stovėjimo aikštelės.Katastrofinio užtvindymo slėptuvės
Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės konstrukciniai sprendiniai. Šie sprendiniai turi būti patikrinti, įvertinant gravitacinių ar prasiveržiančių bangų sukelto hidraulinio srauto, veikimą.
Užtvindymo laikas yra:
• trumpalaikis – trumpesnis negu 2 valandos , kai jį sukelia gravitacinės vandens bangos;
• ilgalaikis – ilgesnis negu 2 valandos , kai jį sukelia prasiveržiančios bangos.
Ilgalaikio katastrofinio užtvindymo teritorijoje skaičiuojamas vandens gylis neturi būti didesnis kaip 10 m .
Kai katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos atskirosios slėptuvės perdangos apačia yra aukščiau žemės paviršiaus lygio, turi būti patikrintas pastato pastovumas, veikiant hidrostatinio srauto sukeltoms šliaužimo, apvertimo ir iškėlimo jėgoms. Skaičiuojant priimamas atsargos koeficientas 1,1.
Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės klijuotinė hidroizoliacija kartu su danga turi būti vientisa, įvertinant jos atsparumą hidrostatiniam slėgiui ir gerą jos prispaudimą (palei sienas ir perdangas) kietais konstrukciniais elementais.
Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės viduje turi būti įtaisas, parodantis vandens lygį virš slėptuvės.

IŠVADOS
Slėptuvė – žmonių apsaugai skirtas statinys, nuo seno naudojamas įvairių nelaimių (karo, stichinių reiškinių) atveju, o atsiradus masinio naikinimo ginklams, slėptuvės tapo ir civilinės saugos būtinybe. Šie statiniai yra specifiniai, juose turi būti įrengtos tinkamos inžinerinės sistemos: vėdinimo, šildymo, vandens ir elektros tiekimo, nuotekų šalinimo, ryšių. Svarbūs yra ir slėptuvės konstrukciniai sprendiniai, nuo kurių priklauso statinio apsauginės savybės: hermetiškumas, dinaminių apkrovų atlaikymas. Pagal reikalavimus įrengtų slėptuvių Lietuvoje yra išlikę labai mažai. Šiuo metu visos apskaitoje esančios apskrities slėptuvės statytos dar sovietiniais laikais. Dalis jų niekada nebuvo įrengtos pagal reikalavimus. Vykstant valstybinio turto privatizacijai, bankrutuojant įmonėms, nebuvo išsaugotas buvęs slėptuvių fondas bei inžineriniai-techniniai įrenginiai. Didelė dalis slėptuvių buvo nurašytos kaip neatitinkančios techninių, statybinių bei sanitarinių reikalavimų. Likusių slėptuvių būklė taip pat nepatenkinama.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Civilinės saugos pagrindai. Baikštys K. ir kiti, V., 1996.
2. Civilinė sauga. Čyras P. ir kiti, V., 2003.
3. Lietuvos Respublikos Seimas. [žiūrėta 2007-03-30].
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=31866
4. Saugos klausimai – atsakymai. [žiūrėta 2007-03-30].
http://www.moku.lt/darbai/moku.lt_saugos_klausimai_atsakymai

Leave a Comment