Aplinkosaugos koliokvumo konspektas

Koliokviumo klausimai:

Aplinkos apsaugos sąvokos samprata ir jos ryšys su gamta.

Aplinkos teisinis reglamentavimas

Aplinkos monitoringas.

Aplinkos teršimo būdai.

Teršalų klasifikacija pagal prigimtį ir pasireiškimo pavidalus.

Teršalų cheminė klasifikacija.

Mechaninių teršalų valymo būdai ir priemonės.

Cheminių teršalų valymo priemonės.

Transporto neigiamas poveikis aplinkai.

Pagrindiniai teršalai, kuriuos išskiria transporto priemonės.

Transporto sukeliamos aplinkos taršos mažinimo priemonės.

 

Dydžiai Vienetai Žymuo
Koncentracija masės ir medžiagos kiekio vienetais mg/m3, μg/m3, mmol/l Teršalų masė ar medžiagos kiekis vienam užteršto oro tūrio vienetui
Koncentracija tūrio vienetais ppm, ppb

1 ppm = 1 cm3/m3,

1 ppb = 1 μl/m3

Milijoninė ir milijardinė teršalų tūrio dalis užteršto oro tūrio vienete
Teršalų koncentracija krituliuose mg/l, μg/l Teršalų masė vienam iškritusio vandens litrui
Teršalų iškritos mg/m2/dienai

μg/m2/dienai

Per laiko vienetą ploto vienete nusėdęs teršalų kiekis
Teršalų dozė mg/m3h Vidutinė teršalų koncentracija laiko vienetui
Veikimo dozė μg/kg Teršalų masė, tenkanti veikiamo objekto (pvz., žmogaus) masės vienetui
Masės srautas g/s, kg/h, t/metus Per laiko vienetą išmestų teršalų masė
Išmetimo faktoriai mg/kg, kg/t Išmestų teršalų masė sudeginti kuro, sunaudotos žaliavos ar pagaminto produkto maės vienetui
kg/MJ, kg/kWh Teršalų kiekis pagamintos energijos vienetui
g/km Išmesta teršalų masė gramais vienam transporto priemonės nuvažiuotam kilometrui

 

Koliokviumo atsakymai:

1. Aplinka – gamtoje funkcionuojantis tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršius ir gelmės, oras, vanduo, dirvožemis, augalai, gyvūnai, organinės ir neorganinės medžiagos, antropogeniniai komponentai) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos. Holistinis arba sisteminis aplinkos vertinimo principas – kai žmogus vertinamas kaip neatsiejama aplinkos dalis, o aplinka – tai sistema, kurios visuma yra daugiau nei atskirų sistemos dalių visuma. Holistinis aplinkos suvokimas reikalauja sisteminio, kokybinio ir multiperspektyvinio vertinimo požiūrio. Pripažįstant funkcinio vientisumo principą, vyrauja nuomonė, kad sistema yra pažeidžiama laike ir erdvėje, jos savybės keičiasi ir šie pokyčiai priklauso nuo ankstesnio piūrio ir buvusių sąlygų. Išorinis – kai žmogus nėra aplinkos dalis. Tuo atveju žmogus atskirus aplinkos elementus vertina iš išorės, o jų visumą supranta kaip šių elementų sumą.

Žmogus kontroliuoja gamtinius energijos srautus ir visiškai ne taip, kaip tai vyksta gamtoje, savo veikla teršdamas aplinką. Teršimui priskiriama ir gamyba, ir tūkstančių rūšių molekulių, kurių negalima suardyti, kaupimas.

2. Aplinkos teisinis reglamentavimas. LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas

3. Aplinkos monitoringas – tai sisteminis gamtinėss aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. Pagr. Aplinkos monitoring uždaviniai: 1) nuolat stebėti gamtinės aplinkos ir jos element būklę LR teritorijoje; 2) sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius, šių pokyčių tendencijas; 3) kaupti, analizuoti ir teikti valstybės institucijoms apie gamtinės aplinkos būklę; 4) analizuoti ir vertinti aplinkosaugos priemonių veiksmingumus; 5)užtikrinti tarptautinius aplinkos monitoring…

Valstybės monitoring sistema: Savivaldybių aplinkos monitoringas, Ūkio subjektų aplinkos monitoringas (sudaro ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringas), Oro monitoringas (oro sudėties stebėjimas), Vandens monitoringas (vandens telkinių stebėjimas), Gyvosios gamtos monitoringas (paukščių stebėjimas), Ekosistemų monitoringas, Kraštovaizdžio monitoringas (kraštovaizdžio struktūrų pokyčių stebėjimas), Radiologinis monitoringas (vykdoma gama dozės galios, oro aerozolių, iškritų, paviršinių vandenų bei dugno nuosėdų uoėse, ežeruose, Baltijos jūroje, Kuršių marių stebėsena)

4. Aplinkos teršimo būdai: Natūrali ir Antropogeninė. Natūrali – tai vulkanų išsiveržimai, miškų gaisrai, smėlio audros, druskų garavimas, augalų dulkės irk t. Antropogeninė – tai žmogaus veikla – transportas, energetika, pramonė, žemės ūkis ir kt. Į orą patenka ~2 mljrd. t. teršalų.

Teršalų klasifikavimas pagal prigimtį:

Teršalų klasifikacija pagal pasireiškimo pavidalus: 1) Mechaninis (dulkės, dūmai, aerozoliai); 2) Fizinis (triukšas, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji radiacija); 3) Cheminis (dujos, sunkieji metalai, organinės medžiagos).

5. Teršalų cheminė klasifikacija: 1) Neorganinės medžiagos; 2) Organinės medžiagos. Neorganinės medžiagos: a) Halogenai (Fluoras (F), Chloras (Cl), Bromas (Br), Jodas (J), Astatas (At)); b) Metalai (Kadmis (Cd), Chromas (Cr), Gyvsidabris (Hg), Manganas (Mn), Arsenas (As) ir kt.); c) Korozinės medžiagos (Šarminės (amoniakas, kalio hidroksidas, kalcio oksidas irkt., Rūgtinės (sieros, chromo rūgštys, azoto oksidai irkt.)). Organinės medžiagos: a) Angliavandeniliai (Metanas, Propanas, Aromatiniai, Halogeniniai); b) Alkoholiai; c) Glikoliai; d) Organiniai tirpikliai.

6. Mechaninių teršalų valymo būdai ir priemonės: Įrenginiai pagal išvalymo laispnį (1. Pirminio valymo; 2. Švariojo valymo, Pagal valymo metodą (1. Sausieji; 2. Šlapieji). Pirminio valymo sausieji įrenginiai: Gravitaciniai (Kameros) ir Inerciniai (Cikonai, Žaliuziniai, Inerciniai, Išcentriniai, Sūkuriniai), o pirminio valymo šlapieji įrenginiai: Skruberiai (Tuščiaviduriai, Su įkrova, Išcentriniai, Barbotavimo aparatai). Švariojo valymo sausieji įrenginiai: Elektriniai filtrai (Elektrostatiniai ir Išlydžio(Vertikalieji vienpoliai, Vienos zonos, Dviejų zonų, Horizontalieji daugiapoliai) ir Filtrai (Pluokštieji, Akytieji ir Grūdėtieji). Švariojo valymo šlapieji įrenginiai: Šlapieji turbolentiniai skruberiai(Venturio), Putų aparatai, Smginiai inerciniai rotoklonai, Rotaciniai (Venturio), Koaguliaciniai išcentriniai, Filtrai(pluoštiniai, alyvos).

Gravitacinis – dulkės veikiamos sunkio jėgos sodinamos iš lėtai judančio srauto (dulkių nusodinimo kameros);

Inercinis – dulkės sugaunamos panaudojant inercijos jėgas (pakeitus oro judėjimo kryptį arba susidūrus dalelėms su vandens lašais).

Filtracinis – oras ,,košiamas” per medžiagą/ audinį (rankoviniai, grūdėtieji filtrai).

Elektrinis – dulkėms suteikiamas elektros krūvis ir jonizuotos dulkės pritraukiamos priešingo ženklo elektros krūvio elektrodais.

7. Cheminių teršalų valymo priemonės: 1) Absorbcinis (Fizinė absorbcija arba Cheminė absorbcija), 2) Adsorbcija; 3) Oksidacinis (Katalizinė oksidacija žemoje temperatūroje arba Degimas aukštoje temperatūroje); 4) Kondensacinis; 5) Cheminis.

Absorbcinis metodas – pagrįstas skysčių (absornetų) geba sugerti atskirus dujinius komponentus. Fizinė absorbcija vyksta, kai absorbentas yra vanduo, organiniai tirpalai, kurie nereaguoja chemiškai su asorbuojamomis dujomis. Cheminė absorbcija vyksta, kai dujų olekulės reaguoja su absorbentais – vandeniniais druskų tirpalais, organinėmis medžiagomis ar dispersijomis (rūku, dūmais, koloidiniu tirpalu).

Adsorbcinis metodas grindžiamas reiškiniu, kai skysčio ar kieto kūno paviršiuje iš dujų ar tirpalo kaupiasi kokia nors medžiaga. Traukos jėgos tarp molekulių, jonų, atomų leidžia ant kūno paviršiaus esančioms dalelėms pritraukti ir sulaikyti kitas medžiagas – dujas ir skysčius.

Deginimas aukštoje temperatūroje (terminis deginimas). Svarbiausios metodo charakteristikos: degimo temp intervalas nuo 700 iki 900 C, aukštesnė temperatūra nepageidautina dėl NOx susidarymo; šis temp intervalas dažniausiai palaikomas papildomai deginant kurą, kurio sunaudojimą kompensuoja pagaminama šiluma; išvalymo laipsnis turi būti daugiau nei 99,8 proc. Tam, kad mažiau susidarytų CO dujų, deginamos dujos turi ilgiau išbūti degimo kamerojo, jas intensyviai maišant, kad nesusidarytų ,,Šaltųjų zonų”, kuriose degimas vyksta nepilnai.

Katalizinė oksidacija. Katalizinio degimo įrenginyje degūs organiniai teršalai sudega ne liepsnos. Toks teršalų sudegimas naudotinas, kai yra nedidelė teršalų koncentracija. Katalizinio degimo atveju praktiškai nesusidaro CO ir NOx dujų. Katalizatoriai naudojami taurieji metalai – platina (Pt), paladis (Pd). Katalizinio degimo temperatūra (300…500) C. Energijos sąnaudos kataliziniam teršalų nukenksminimui yra gerokai mažesnės, nei terminiame deginime.

Kondensacijos metodas pagrįstas dujų atšaldymu iki rasos taško susidarymo temperatūros. Naudojamas valyti dujoms, kuriose yra angliavandenilių ir kitų organinių junginių, turinčių aukštą virimo temp.

Cheminis metodas pagrįstas tuo, kad medžiagų tarpusiavio chemine reakcija, kurios metu susidaro naujos medžiagos, yra vyraujanti, palyginus su absorbcija, adsorbcija, oksidacijos ir kondensacijos reiškiniais. Plačiai naudojamas dūmų valymui.

8. Transporto neigiamas poveikis aplinkai: 1) Neigiamos socialinės pasekmės (Žuvusieji dėl eismo, Eismo dalyvių traumavimas, Gydymo išlaidos, Socialinės pašalpos); 2) Išteklių naudojimas (Energetinių, Materialinių, Žemės, Darbo, Rekreacinių); 3) Aplinkos tarša (Cheminės medžiagos, Triukšmas, Vibracija, Elektromagnetinis poveikis).

9. Pagrindiniai teršalai, kuriuos išskiria transporto priemonės: 1)Anglies dioksidas (CO2) turi įtakos ,,šiltnamio” efekto susidarymui, dėl kurio gali pakisti Žemės aplinkos temperatūra; 2)Anglies monoksidas (CO), būdamas apie 240 kartų aktyvesnis už deguonį, išstumia šį iš kraujo hemoglobin. Smegenys, negaudamos deguonies, miršta; 3) Sieors ir azoto oksidai (SOx ir NOx), patekę į kvėpavimo takus, su drėgme sudaro rūgštis, kurios, sukeldamos spazmus, kliudo orui patekti į plaučius; 4) Benzipirenas (C20H12)yra biologiškai aktyvi balta kristalinė kancerogeninė medžiaga, sukelianti piktybinių ląstelių dauginimąsi – vėžį; 5)Švinas (Pb), patekęs į organizmą kvėpuojant, per odą arba su maistu, sunkiai pasišalina ir veikia nervų sistemą, virškinimo traktą, smegenis; 6) Angliavandenilių (CnHn) nedidelė koncentracija yra nekenksminga, tačiau jų junginiai su azoto oksidais dirgina akis, nosį ir burną, sukelia ligas; 7) Suodžiai (C) veikia kvėpavimo takus ir sukelia alergiją, bet svarbiausia, kad dėl didelio anglies aktyvumo jos paviršiuje adsobuojasi benzipirenas.

10. Transporto sukeliamos aplinkos taršos mažinimo priemonės: 1) Anglies dioksido (CO2) kiekį, nuo kurio priklauso ,,šiltnamio” efektas, galima sumažinti tik sumažinus degalų sunaudojimą, t.y. CmHn; 2) Degimo procesas gerinamas tobulinant degalų ir oro kiekių dozavimą, jų išgarinimą ir sumaišymą tarpusavyje (todėl, pavyzdžiui, benzininiuose varikliuose dabar mebūna karbiuratoriaus, o naudojamas daugiataškis benzino įpurškimas); 3) Šilumos panaudojimo procesas gerinamas didinant suslėgimo laipsnį (E) arba optimizuojant mišinio uždegimo paskubą elektroninėmis priemonėmis (pavyzdžiui, naudojant mikroprocesines uždegimo sistemas); 4) Didelę įtaką deginių toksiškumui, ypač benzininių variklių, turi degiojo mišinio sudėtis. Kai variklis veikia tuščiąja eiga, deginiuose tada būna daugiausia kenksmingų komponentų – anglies monoksido CO, angliavandenilių CmHn, benzipireno C20H12; 5) Varikliams, dirbanties vidutine apkrova, tiekamas paliesintas (lambda 1,05) degusis mišinys, todėl deginiuose labia sumažįja nuodingų komponentų – CmHn, CO ir C20H12 kiekis bei didėja variklio ekonomiškumas (sumažėja be). Tačiau pakilus temperatūrai cilindre, daugiau susidaro kenksmingū azoto oksidų NOx.(kai variklis dirba labia apkrautas tiekiamas riebus(lamda 0,85) mišinys, kuris paspartindamas degimo procesą, sumažina šilumos nuostolius. Tuomėt deginių toksiškumas vėl didėja); 6) Kai alyvos klampa yra didelė arba labiau priklauso nuo temperatūros, variklis daugiau sunaudoja degalų ir išmeta daugiau anglies dioksido. (Pavyzdžiui, sintetinės alyvos mažiau garuoja bei stingsta ir gali būti rečiau keičiamos. Dėl to į aplinką patenka mažiau angliavandenilių ir anglies dioksido bei mažiau būna alyvų atliekų)