ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
Ž. Ū. INŽINERIJOS FAKULTETAS
ENERGETIKOS IR BIOTECHNOLOGIJŲ institutas
………………………….
Energetikos inžinerijos programos nuolatinių studijų
III kurso 4 grupės studentas
Referatas
ELEKTROS ENERGETIKA
NORDBALT ir LITPOL LINK elektros perdavimo linijos
Tikrino A………….
Akademija, 2015
TURINYS
„NORDBALT“ 3
PAGRINDINIAI „NORDBALT“ JUNGTIES DUOMENYS: 3
„NORDBALT“ DARBŲ KALENDORIUS 4
PAGRINDINIAI „LITPOL LINK“ ĮMONĖS TIKSLAI 5
PAGRINDINIAI „LITPOL LINK“ JUNGTIES DUOMENYS 6
TARPTAUTINIS PROJEKTAS „LITPOL LINK“ 6
TECHNINIS „LITPOL LINK“ SPRENDIMAS 8
ĮVADAS
„NORDBALT ir LITPOL LINK“ projektų tikslai ir uždaviniai. Referate aprašysiu Lietuvos ryšį su Švedija ir Lenkija, bei pagrindines priežastis kodėl pradėti šie elektros perdavimo linijos statybos projektai.
Iki 2015 m. pabaigos Lietuva įgyvendina strateginį elektros energetikos projektą – tiesia elektros jungtį su Švedija „NordBalt“. Ši jungtis yra būtina sąlyga kurtis bendrai Baltijos valstybių ir Skandinavijos elektros rinkai. Būsimasis elektros tiltas Lietuvai sudarys sąlygas pirkti elektros energiją iš hidroresursais turtingų Šiaurės Europos šalių.
Lietuva ir Lenkija kartu įgyvendina strateginį Europos Sąjungos elektros energetikos projektą – elektros perdavimo jungtį „LitPol Link“, kuri pirmą kartą sujungs Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) ir Vakarų Europos elektros perdavimo infrastruktūras. „LitPol Link“ jungtį įgyvendina Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai – Litgrid AB ir Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A. (PSE S.A.). Projekto įgyvendinimo darbus tarpvalstybiniu mastu koordinuoja bendra Lietuvos-Lenkijos bendrovė „LitPol Link“ Sp. Z o.o. Pirmo etapo jungties perdavimas eksploatacijai planuojamas 2015 metų pabaigoje.
„NORDBALT“
„NordBalt“ – tai alternatyvus elektros importo ir eksporto kanalas, padėsiantis išvengti priklausymo nuo vienintelio elektros tiekėjo Rytuose. Strateginį elektros energetikos projektą įgyvendina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnät“. Jungties „NordBalt“ statybos prasidėjo 2014 metų pavasarį, per pusmetį įgyvendinti beveik du trečdaliai numatytų darbų.
„NordBalt“ projekto tikslas – nutiesti tarp sisteminę elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų. Jungties ilgis – apie 450 km, galia – 700 MW. Šią jungtį sudarys aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. Šio strateginio projekto neatsiejamos dalys yra Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija, kuri baigta 2014 m. gruodį, ir 330 kv. elektros perdavimo linija Klaipėda -Telšiai, kuri sėkmingai įjungta 2014 metų spalio viduryje. Numatoma „NordBalt“ jungties eksploatacijos pradžia – 2015 gruodis.
Tarp Lietuvos ir Švedijos tiesiamą kabelį tiesė specialus laivas “Topaz Installer”. Per metus ir du mėnesius Baltijos jūros dugne nutiesė apie 400 kilometrų kabelio.
PAGRINDINIAI „NORDBALT“ JUNGTIES DUOMENYS:
Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis. Kabelio ilgis: apie 400 km;
Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminis kabelis (Lietuvos pusėje). Kabelio ilgis: 13 km;
Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminis kabelis (Švedijos pusėje). Kabelio ilgis: 40 km;
Jungties galia: 700 MW;
Jungties įtampa: 300 kV;
Technologija: VSC;
Numatoma jungties naudojimo trukmė: 30 metų;
Preliminari projekto kaina: 1,9 mlrd. Litų;
Prijungimo vieta Lietuvoje – Klaipėdos 330 kV pastotė. Prijungimo vieta Švedijoje – Nybro 400 kV pastotė.
„NORDBALT“ DARBŲ KALENDORIUS
1 PAV. „NORDBALT“ darbų kalendorius.
2010 m. kovą AB „Lietuvos energija“ ir „Affärsverket Svenska Kraftnät“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl „NordBalt“ projekto įgyvendinimo. Susitarime išdėstytos sąlygos dėl jungties finansavimo ir dėl 131 mln. Eurų ES paramos, skiriamos jungties statybai, panaudojimo sąlygų ir tvarkos. 
2010 m. gruodį Vilniuje Švedijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Svenska Kraftnät“ ir „Litgrid“ pasirašė sutartį su Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrove ABB dėl 300 kV HVDC kabelio pagaminimo ir sumontavimo. Sutarties darbų vertė – 270 mln. Eurų.
2010 m. gruodį Stokholme pasirašyta sutartis dėl elektros jungties „NordBalt“ keitiklių stočių statybos. Sutarties vertė – 147 mln. Eurų.
2011 m. birželį pagamintas bandomasis jūrinis kabelis, pradėti mechaniniai kabelio bandymai.
2011 m. gruodį pradėta serijinė jūrinio kabelio gamyba.
2012 m. vasarį pasirašyta sutartis dėl Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbų, kurie būtini prijungti „NordBalt” elektros kabeliui.
2012 m. spalio mėn. baigtas rengti „NordBalt“ jungties Klaipėdos keitiklių pastotės techninis projektas. 2012 m. gruodžio mėn. baigtas rengti „NordBalt“ jungties kabelio Lietuvos teritorijoje techninis projektas bei kreiptasi dėl statybą leidžiančių dokumentų.
2013 m. gegužę gauti visi elektros jungties į Švediją statybos leidimai. Užbaigtas ilgiausias „NordBalt“ projekto etapas – teritorijų planavimas, techninių sprendinių projektavimas ir leidimų gavimas.2013 m. lapkritį atlikti paruošiamieji „NordBalt“ jungties statybos darbai – sėkmingai atliktas horizontalusis gręžimas po Kuršių mariomis ir Kuršių Nerijoje, Baltijos jūros pakrantėje. Jo metu nutiesti vamzdžiai, kuriais vėliau pratrauktas „NordBalt“ sausumos kabelis.
2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos teritoriniuose vandenyse per 600 metrų nuo Kuršių Nerijos krantų povandeninių kabelių tiesimo laivas „Topaz Installer“ įleido pirmuosius elektros kabelio metrus į Baltijos jūrą. Plieniniais vamzdžiais, kurie tęsiasi 800 metrų, kabeliai buvo ištraukti Baltijos jūros pakrantėje. Balandžio-rugsėjo mėnesiais penkiais laivų reisais nutiesta daugiau nei pusė, 250 kilometrų, „NordBalt“ jungties.
2015 m. vasarį baigtas gaminti „NordBalt“ kabelis – iš viso 900 kilometrų.
2015 m. balandį atnaujinti kabelio tiesimo darbai Baltijos jūroje. Paskutiniai 150 kilometrų buvo pakloti iki birželio pradžios.
„LITPOL LINK“
„LitPol Link“ įmonė, tai 2008 metų gegužės 19 dieną įkurta bendrovė, koordinuojanti tarptautinius Lietuvos-Lenkijos elektros perdavimo jungties parengiamuosius ir statybos įgyvendinimo darbus. Penkiasdešimt procentų „LitPol Link“ bendrovės akcijų priklauso Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui – Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A. (PSE S.A.), likusiųjų penkiasdešimties procentų savininkė – Lietuvos perdavimo sistemos operatorius ,,Litgrid“ AB.
PAGRINDINIAI „LITPOL LINK“ ĮMONĖS TIKSLAI
Paruošti ir suderinti naujos jungties lokalizacijos trasą;
Įvertinti jungties poveikį aplinkai ir paruošti bei suderinti poveikio aplinkai ataskaitą;
Spręsti žemės nuosavybės klausimus;
Atlikti visus kitus būtinus parengiamuosius darbus;
Parengti ir suderinti jungties techninį projektą;
Spręsti reikalingų leidimų, licencijavimo klausimus;
Koordinuoti tarptautinius statybos įgyvendinimo darbus;
Tarptautinės komunikacijos, bendrų socialinės atsakomybės projektų realizacija.
„LitPol Link“ įmonė koordinuoja tarptautinius elektros perdavimo jungties parengiamuosius ir statybos vykdymo darbus susijusius su – 400 kV dvi grande elektros perdavimo oro linija tarp Alytaus ir Elk, 500 MW galios modernia elektros energijos keitiklių stotimi Back-to-Back ir 400 kV pastote Alytuje, bei modernizuotomis pastotėmis – 400/110 kV Elk ir 330/110 kV Alytuje. Naujoji elektros energijos jungtis suteiks galimybę Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms įsijungti į Vakarų Europos energetikos sistemą. Šio projekto sėkmingas įgyvendinimas, tai vienas iš svarbiausių strateginių Europos Sąjungos tikslų pasiekimas. „LitPol Link“ projekto vertė viršija 550 mln. EUR.
PAGRINDINIAI „LITPOL LINK“ JUNGTIES DUOMENYS
500 MW galios elektros perdavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos;
Statoma aukštos įtampos dvi grandė 400 kV elektros perdavimo oro linija nuo Elk‘o Lenkijoje iki Alytaus Lietuvoje. Elektros perdavimo oro linijos bendras ilgis yra 163 kilometrai, iš kurių 51 km oro linijos tęsis Lietuvoje, Alytaus ir Lazdijų rajonuose, bei 112 km – Lenkijos teritorijoje, per Palenkės ir Varmijos – Mozūrijos vaivadijas;
Statomos 400kV elektros energijos transformatorių pastotės – Ełk Bis Lenkijoje ir Alytuje Lietuvoje;
Rekonstruojama ir plečiama 330kV transformatorių pastotė Alytuje Lietuvoje;
Šalia Alytaus pastotės statomas vienas sudėtingiausių jungties komponentų – 500MW galios aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpas „back-to-back“. Šio įrenginio technologija skirta sujungti ir suderinti skirtingais parametrais veikiančias Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemas;
Numatoma jungties naudojimo trukmė – 50 metų;
Jungties eksploatacija – nuo 2015 metų pabaigos.
TARPTAUTINIS PROJEKTAS „LITPOL LINK“
Nauja elektros energijos perdavimo jungtis suteiks galimybę Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims prisijungti prie Vakarų Europos elektros perdavimo tinklų infrastruktūros. Projektą, kurio vertė yra daugiau nei 550 mln. eurų, planuojama užbaigti 2015 m. gruodžio mėnesį. Projektas yra įtrauktas į Europos Sąjungos strateginių projektų sąrašą. Šis projektas turi ypatingą reikšmę Baltijos jūros regione ir leis Lietuvai integruotis į Vakarų Europos elektros tinklų infrastruktūrą, diversifikuoti elektros energijos tiekimo šaltinius bei sukurti bendrą Europos elektros energijos rinką. ,,Elektros energijos tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos“ ne tik įgalins šalis keistis elektros energija, bet ir sujungs vadinamąjį Baltijos elektros žiedą Baltijos jūros šalių tinklų regione. Padidins elektros perdavimo tinklų operavimo saugumą, užtikrins elektros energijos tiekimo patikimumą, bei atvers naujas galimybes prekiauti elektros energija regione.
Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos perdavimo jungtis „LitPol Link“ – vienas svarbiausių Europos Sąjungos energetikos bei prioritetinis Baltijos jūros valstybių elektros rinkos sujungimo plano projektų. Juo bus eliminuota Baltijos valstybių energetinė izoliacija, bus integruotos Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros perdavimo infrastruktūros bei sujungtos rinkos.
Elektros energijos tilto tarp Lenkijos ir Lietuvos statybų projektas – tai vienas iš esminių elementų kuriant integruotą bendrą Europos Sąjungos elektros energijos rinką bei sujungiant vadinamąjį Baltijos žiedą.
Nauja elektros energijos perdavimo jungtis „LitPol Link“ padės įgyvendinti numatytus ne tik svarbius nacionalinius ar regioninius, bet ir Europos Sąjungos strateginius tarptautinius tikslus bei pasiekti planuojamas naudas:
Sujungti Lietuvos ir Lenkijos valstybių elektros energijos perdavimo tinklus (sustiprinant elektros perdavimo tinklus šiaurės rytų Lenkijoje ir pietų Lietuvoje);
Sujungti Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) elektros energetinę sistemą su Vakarų Europos energetine sistema;
Sujungti Baltijos jūros regiono šalių elektros energijos perdavimo sistemų žiedą;
Sustiprinti abejų šalių ir regiono šalių energetinę nepriklausomybę;
Išplėsti apsirūpinimo elektra galimybes ir sustiprinti šalių energetinį savarankiškumą;
Padidinti elektros energijos tiekimo patikimumą ir saugumą regione;
Padėti sukurti integruotą bendrą Europos Sąjungos elektros energijos rinką;
Prekiauti elektra bendroje Europos elektros energijos rinkoje.
TECHNINIS „LITPOL LINK“ SPRENDIMAS
Tarp sisteminę elektros energijos perdavimo jungtį „LitPol Link“ tarp Lenkijos ir Lietuvos sudarys – 400 kV dvi grandė elektros perdavimo oro linija tiesiama tarp Elk‘o Lenkijoje ir Alytaus Lietuvoje, naujai statomas 500 MW galingumo nuolatinės srovės intarpas back-to-back su 400 kV pastote Alytuje Lietuvoje, taip pat papildomai modernizuojamos ir išplečiamos pastotės abejuose jungties pusėse – 330/110 kV pastotė Alytuje Lietuvoje bei 400/110 kV pastotė Ełk Bis su esama 220/110 kV Ełk pastote Lenkijoje.
2 PAV. Perdavimo linijos trasa tarp stoties „ELB BLIS“ ir stoties „ALYTUS“.
400/110 kV pastotė „Elk Bis“ Lenkijoje:
Pastotė Ełk Bis – tai nauja 400/110 kV pastotė statoma antžemine technologija, užima apie 12 hektarų teritoriją. 400 kV Ełk Bis skirstyklą su 400 kV elektros energijos perdavimo tinklu sujungs 400 kV dvi grandė elektros perdavimo oro linija iki Lomžos Lenkijoje bei dvi grandė 400 kV linija iki Alytaus Lietuvoje. 110 kV lygyje sujungs su esančia 220/110 kV Ełk pastote. Skirstyklos prijungimo sistema turės rezervinių laukų dėl numatomų reaktyviosios galios kompensavimo sistemų.
400 kV elektros energijos perdavimo oro linija Lietuvoje ir Lenkijoje:
Bendras oro linijos ilgis – 163 km. Lietuvoje linija tęsiasi apie 51 km per Alytaus ir Lazdijų rajonus, o Lenkijos teritorijoje – 112 km ilgio linija eina per 10 valsčių Palenkės ir Varmijos–Mozūrijos vaivadijose. Nustatant liniją nuspręsta, kad linijos atkarpos tiesiamos virš miškų bus atliktos ant virš miškinės konstrukcijos atramų, dėl miško iškirtimo išvengimo. Pagal projektą bus pastatyta 297 atramos Lenkijos pusėje bei 150 Lietuvos pusėje. Vidutinis elektros perdavimo oro linijos atramų konstrukcijų aukštis yra apie 60 metrų, o atramų virš miško sieks 100 metrų. Vidutinis atstumas tarp atramų tai 300- 450 m. Faziniai elektros perdavimo linijos laidai bus pagaminti kaip trilaidė sistema, susidedanti iš plieno ir aliuminio laidų tipo AFL-8 350 mm2. 400 kV elektros perdavimo oro linijai nustatyta, laikantis nustatytų erdvės planavimo standartų, 70 m pločio technologinė juosta. Nustatytos technologinės juostos ribose taikomi užstatymo ir planavimo apribojimai, leidžiantys atlikti atitinkamą servisą ir prieigą įrangos sugedimo metu.
400 kV skirstykla Alytuje, Lietuvoje:
400kV skirstykla užims 1,5 hektaro teritoriją ir bus statyta antžemine statybos technologija, betarpiškai prie HVDC back-to-back intarpus. Jos užduotis tai einančios iš Ełk Bis 400KV linijos sujungimas su BtB intarpu. Siekiant transformuoti įtampą, skirstykloje bus naudojami vienos fazės 400 / 58,4 kV transformatoriai.
500 MW aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklių stotis „Back-to-Back“ Alytuje, Lietuvoje:
500 MW aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpas „back-to-back“ įrengtas Alytaus pastotėje. Tai technologiškai sudėtinga aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklių tiristorinė technologija leidžianti sujungti energetines sistemas, kurios kitu būdu negalėtų būti sujungtos. Kadangi jungiamos dvi savarankiškai nesinchroniniu režimu dirbančios elektros energijos perdavimo sistemos, būtina pastatyti „energetinę sankabą“. Sudaro ją du pagrindiniai elementai: pastotė, kuri konvertuoja kintamąją srovę į nuolatinę ir antros konvertuojančios nuolatinę srovę į kintamąją. Dėl to kad abi pastotės yra vienoje vietoje, toks sprendimas vadinamas yra back-to-back. Elektros tiltas sujungs dvi savarankiškai nesinchroniniu režimu dirbančias elektros energijos perdavimo sistemas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos veikia sinchroniškai su IPS / UPS sistema, o Lenkijos perdavimo tinklas yra integruotas ir darniai sinchroniškai dirba su kontinentinės Europos sistema.
500 megavatų (MW) galios aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpas – tai 100 metrų pločio ir 350 metrų ilgio unikalus ir pagal specialų užsakymą projektuojamas bei statomas įrenginys. Intarpas leidžia siųsti elektros energiją dviem kryptimis, tai yra iš Lietuvos į Lenkiją ir iš Lenkijos į Lietuvą. Keitiklių stotyje iš viso bus sumontuoti 8 transformatoriai, iš kurių 2 bus rezerviniai.
330/110 kV pastotės modernizavimas ir plėtra Alytuje, Lietuvoje:
330/110/10 kV pastotė šalia Alytaus miesto yra viena svarbiausių elektros paskirstymo punktų pietų Lietuvoje, Alytaus ir Lazdijų rajonuose. Pastotė buvo pastatyta ir bus modernizuojama siekiant prijungti ir įgalinti energijos galių perdavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Su back-to-back intarpu pastotė sujungta yra su nauja 330 kV oro linija. Alytaus 330 / 110 / 10 kV pastotė yra sujungta su 330 kV Lietuvos elektros perdavimo tinklu dviem oro linijomis: Alytus–Lietuvos elektrinė Elektrėnuose bei Alytus–Gardinas (Baltarusija), bei aštuoniomis 110 kV elektros perdavimo oro linijos. Taip pat bus nutiesta nauja dvi grandė 330 kV elektros perdavimo oro linija iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE).