Referato tema nepavyko rasti šviežių informacijos šaltinių, todėl rašau daugiausia remdamasis 1998-2000 metų duomenimis. Rašydamas paliesiu tas sritis, kurios tiesiogiai siejasi su šalies ekonomika, mokesčiais bei politika.MokesčiaiPagrindiniai ekonominiai instrumentai taikomi aplinkosaugos srityje yra mokesčiai už valstybinių gamtos išteklių naudojimą ir mokesčiai už aplinkos teršimą.Lietuvoje galioja įstatymas, kuris padeda sumažinti teršalų išmetimą į aplinką ir aplinkosauginiams tikslams įgyvendinti bei sukaupti papildomai lėšų taršą mažinančioms priemonėms finansuoti. Yra taikomas tam tikras gaminių mokestis tiems produktams, kuriuos gaminant, realizuojant ar eksploatuojant susikaupia didelis atliekų kiekis. Gaminių mokesčio tarifams nustatyti yra įvertinta esama šalies situacija atliekų, susidarančių naudojant šiuos gaminius, jų surinkimo, rūšiavimo bei perdirbimo ar sutvarkymo srityje, tam reikalingos lėšos, o taip pat užsienio šalių, kuriose yra nustatytas ir galioja tokio pobūdžio mokestis už šiuos gaminius, patirtis. Taip pat nustatytas mokestis šiems gaminiams: alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų tarai ir pakuotei, padangoms, akumuliatoriams, liuminiscencinėms (gyvsidabrio) lempoms, galvaniniams elementams ir tepalų filtrams ir kt. Išvardintų gaminių apmokestinimas gaminio mokesčiu padeda sprendžiant šių gaminių, virtusių atliekomis, tvarkymo problemą. Lėšos, gautos apmokestinus anksčiau minėtus gaminius, yra kaupiamos Valstybiniame atliekų tvarkymo fonde ir naudojamos tik pagal tikslinę paskirtį. Pagrindinis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo tikslas – sumažinti teršalų emisijų apimtis bei apriboti jų augimą ekonominėmis priemonėmis ir vykdyti atliekų prevenciją bei tvarkymą. Kita šių ekonominių priemonių funkcija yra fiskalinė.
Pajamos gautos iš aplinkosauginių mokesčių, 1993-2000 m. Mokesčių už aplinkos teršimą sumažėjimui 2000 m. įtakos turėjo mažėjantis išmetamų teršalų į aplinką iš stacionarių teršimo šaltinių kiekis dėl gamybos apimčių sumažėjimo. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo ir tai, kad mokesčių už aplinkos teršimą, teršiant iš mobilių teršimo šaltinių, administravimas yra gana problematiškas. Dėl išgaunamų gamtos išteklių apimčių sumažėjimo, sumažėjo pajamos gaunamos į Valstybės biudžetą iš mokesčių už valstybinius gamtos išteklius. Taip pat pagal naują Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą valstybės biudžeto lėšos buvo sumažintos iki 10 proc., numatant, kad dalis lėšų, t.y. 20 proc. Bus mokama i Lietuvos aplinkos investicijų fondą.
Pajamos gaunamos iš aplinkosauginių mokesčių, t.y. už aplinkos teršimą ir už valstybinių gamtos išteklių naudojimą sumažėjo net keliolika kartų: nuo 22 mln. litų 1999 metais iki 2 mln. litų 2000-aisiais.Įplaukų iš aplinkosauginių mokesčių ir baudų už įstatymo pažeidimus pasiskirstymas pagal šaltinius (%), 2000 m.
Vandensaugos statybų objektų finansavimas
Savivaldos institucijų reguliavimo sferoje esamų vandensaugos objektų statybos finansavimui 2000 m. buvo numatyta 195,130 mln. Lt Valstybės biudžeto lėšų. Šiomis lėšomis buvo finansuojami 21 gamtosaugos objektai. Iš jų – 14 įvairios sudėties ir pajėgumo nutekamojo vandens valymo įrenginių statyba. Valstybės investicijos pirmiausia koncentruojamos prioritetinių objektų – Kauno, Šiaulių nuotėkų valymo įrenginių statybos finansavimui (113,3 mln. Lt arba 58% visų gamtosaugos objektams skirtų valstybės investicijų). Likusi dalis numatyta kitiems objektams, maksimalų kiekį skiriant baigiamiesiems objektams. Toks lėšų koncentravimas statomiems objektams užbaigti, nepradedant naujų statybų, leidžia efektyviau panaudoti gana ribotus finansinius išteklius. Tai rodo ir kasmet mažėjantis statomų objektų skaičius:
Statomų vandensaugos objektų skaičius
Nacionalinio biudžeto dalis, skiriama valymo įrenginių statybai
Kadangi šalies aplinkosaugos objektų statyboms nepakanka vyriausybės skiriamų investicijų, ieškoma galimybų jų gauti iš užsienio paskolų arba subsidijų forma. Šiuo tikslu nepriklausomybės laikotarpiu pasirašytos sutartys (arba gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija paskolų gavimui) 200 mln. JAV dolerių sumai:Užsienio kapitalo investicijų šaltiniai, tūkst. JAV dolerių, nuo 1992 m.Vandensaugos objektas Finansavimo šaltinis Subsidija PaskolaVilniaus miesto nutekamojo vandens valymo įrenginiai* PHARE 732 0 Danija 0 10500Kauno nutekamojo vandens valymo įrenginiai EBRD 0 14800 NEFCO 0 3000 Švedija 4100 0 Suomija 1500 0 PHARE 5200 0Klaipėdos nutekamojo vandens valymo įrenginiai Pasaulio Bankas 0 7000 PHARE 3066 0 Suomija 2000 0 Švedija 5000 0Šiaulių nutekamojo vandens valymo įrenginiai Pasaulio bankas 0 6200 Suomija 2100 0 Norvegija 1500 0 Švedija 4650 0Kelmės nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 1278Lazdijų nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 764Molėtų nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 747Pakruojo nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 972Raseinių nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 1538Šilalės nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 847
Anykščių nutekamojo vandens valymo įrenginiai Danija 0 1500Alytaus nutekamojo vandens valymo įrenginiai Danija 0 2500Širvintų nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 1200Ukmergės nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 2500Utenos nutekamojo vandens valymo įrenginiai Danija 0 2500Vilkaviškio nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 500Panevėžio nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 313.2Panevėžio Valstybinės akcinės įmonės „Sema“ vandens valymo įrengimai* Danija 0 195Šiaulių nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 173Anykščių vandens gerinimo įrenginiai* Danija 0 2400Tauragės nutekamojo vandens valymo įrenginiai* Danija 0 352Palangos nutekamojo vandens valymo įrenginiai PHARE 1625 0Pavojingų atliekų tvarkymas PHARE 1375 0Gamtosaugos programa, numatoma finansuoti iš 20 mln. ekiu Šiaurės investicijų banko paskolos ŠIB 0 22000* baigta arba suteikta finansinė parama panaudotaNebiudžetiniai fondai 2000 m. į savivaldybių gamtos apsaugos fondus įplaukė 17,6 mln. Lt, iš kurių 15.422 mln. Lt – mokesčiai už atmosferos ir vandens taršą. Apie 450 tūkst. Lt sudaro žalos atlyginimas už želdinių sunaikinimą. Daugiausia lėšų 2000 m. įplaukė, kaip ir paprastai, į Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Mažeikių raj., Panevėžio m., Alytaus m. bei Akmenės raj. savivaldybių gamtos apsaugos fondus. 2000 m. savivaldybių gamtos apsaugos fondų išlaidos sudarė 20.5 mln. Lt, iš kurių didžiausia dalis – 6.1 mln. Lt – buvo skirta gamtosaugos objektų (nuotėkų valymo įrenginių, kanalizacijos perpumpavimo stočių, kanalizaciniai tinklų) statybai, 2.5 mln. Lt – atliekoms, sąvartynams tvarkyti, 3.5 mln. Lt – gyventojų sveikatos apsaugai, 8.4 mln. Lt – kitoms aplinkos apsaugos priemonėms (aplinkosaugos švietimo, leidybos, aplinkosaugos darbuotojų rėmimo ir kt.) finansuoti.
Savivaldybių gamtos apsaugos fondų pajamų kitimas (mln. Lt) Valstybinio gamtos apsaugos fondo lėšos kaupiamos ir naudojamos remiantis Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintais nuostatais (1993 m.). Didžiąją dalį šio fondo lėšų sudaro sankcijos ir baudos, tarp jų lėšos, nustatyta tvarka išieškotos, atlyginant aplinkai ir gamtos ištekliams padarytą žalą, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ir teisės aktus, bei lėšos, gautos pritaikius ekonomines sankcijas. Vadovaujantis Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatais, fondo lėšos naudojamos: priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, gamtosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, eksploatuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams gausinti, gamtos išteklių naudojimo, jų gausinimo ir aplinkos apsaugos programoms, schemoms, ekologiniam švietimui, kitoms aplinkosauginėms priemonėms.
Kiekvienais metais ministerija gauna vidutiniškai po 85 prašymus skirti lėšų iš Valstybinio gamtos apsaugos fondo. Gaunamus prašymus svarsto ir sprendimus dėl lėšų skyrimo priima ministerijos įsakymu patvirtinta Valstybinio gamtos apsaugos fondo taryba. Fondo lėšos 2000 m. sudarė 2.7 mln. Lt, panaudota buvo 2.835 mln. Lt. Pagal Valstybinio gamtos apsaugos fondo nuostatus priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, gamtosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, eksploatuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams gausinti 2000 m. buvo panaudota 0.87 mln. Lt. Kitos fondo lėšos 2000 m. buvo skirtos gamtos išteklių naudojimo, jų gausinimo bei aplinkos apsaugos programoms, įstatymų projektams rengti, ekologiniam švietimui, kvalifikacijai kelti, leidybai, informacijai, renginiams organizuoti bei kitoms priemonėms – 1.892 mln. Lt, aplinkos apsaugos darbuotojams, visuomenininkams skatinti – 0.076 mln. Lt. Nuo 2001 metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas. Jis reglamentuoja pagrindines Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų kaupimo ir panaudojimo nuostatas.Informacijos šaltiniai:1. Lithuania Academic and Research Network http://neris.mii.lt/;2. Aplinkos ministerija http://www.am.lt/;