Arbatėlės
Kasdienis popietinės arbatėlės ritualas jau spėjo atgyventi . Mūsų kūlversčiais skubančiame pasaulyje dauguma vyrų ir moterų tuo metu dirba . Bet tereikia poros maišelių arbatos ir poros šaukštelių kavos , poros puodelių, kad darbe per pertrauką su draugu ar drauge pailsėtumėt . Šitoks ,,gurkšnojimas” atpalaiduoja , bet neatima tiek laiko , kiek užstalė po darbo valandų . Oficiali arbatėlė rengiama kokia nors oficiale proga ar pagerbiant debiutantą . Kvietimai dažnai rašomi ranka . Moterys tokiai progai rengiasi pagal savo bendruomenės tradicijas , dažniausiai velkasi neprašmatnias sukneles ar kostiumėlius , bet tik ne vakarinius . Ne tokią oficialią arbetėlę galima surengti giminaičio atvykimo proga arba kad susirinktų ir nevaržomai pasikalbėtų geri draugai . Kviesti į tokias arbatėles galima telefonu . Arbatėlėse dažniausiai dalyvauja į tarnybas nevaikštančios moterys , nors Didžiojoje Britanijoje popietinės arbatėles mėgsta ir vyrai .
Arbatos stalas
Didelei arbatėlei stalas turi būti pakankamai didelis , kad sutalpintų du komplektus priešingose stalo galuose : vieną arbatai , kitą kavai . Stalą , ar jis būtų jūsų įprastas stalas , ar paimtas tai progai , reikia statyti tokioje vietoje , kad netrukdytų vaikščioti svečiams , kai jie norės patys apsitarnauti. Stalas užtiesiamas tradicine balto lino arba nėriniuota staltiese , nukarusia nuo stalo krašto maždaug per trisdešimt centimetrų . Padėklai , dažniausiai sidabriniai , neišklojami staltiese ir , kaip visada , turi būti gerai nušviesti . Nederėtų siūlyti arbatos maišeliuose , bet draugiškame pobūvyje , taupant laiką ir pastangas , galima sumesti maišelius į arbatinuką ir užplikyti . Taigi , oficialiai arbatėlei stalas padengiamas simetriškai , kad būtų lengva prieiti prie visko , kas ant jo padėta . Puodeliai , lėkštelės ir šaukšteliai turi būti greta kavinuko ir arbatinuko .