Mokinių anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO
TĘSTINIŲ STUDIJŲ INSTITUTAS

Dianos Griciuvienės
Anglų kalbos bendrojo lavinimo mokykloje specialybės
1k. neakivaizdinio sk. studentės

Kursinis darbas

Mokinių anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimas

Darbo vadovė
doc. dr. R.M. Andriekienė

Klaipėda, 2006

TURINYS
ĮVADAS..............................3
1. MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO TEORINĖ ANALIZĖ

1.1 Vertinimo sampratos įvairovė......................5
1.2Pasiekimų vertinimas anglų kalbos pamokose

1.2.1 Vertinimo principai ir tvarka..............5

1.2.2 Vertinimo formos.....................7

1.2.3 Mokymosi pasiekimų vertinimo efektyvinimas.....9
2. POŽIŪRIO Į MOKINIŲ ANGLŲ KALBOS VERTINIMĄ KRETINGOS RAJONO SALANTŲ GIMNAZIJOJE TYRIMAS

2.1 Tyrimo metodika ir eiga........................11

2.2 Tyrimo rezultatai ir jų interpretacija

2.2.1 Mokinių nuomonės analizė..............12

2.2.2 Tėvų nuomonės analizė................13

2.2.3 Anglų kalbos mokytojų požiūris į pasiekimų vertinimą............................15
IŠVADOS..............................17
LITERATŪRA..............................18
PRIEDAI..............................19

ĮVADAS

Mūsų dabarties visuomenės gyvenimas kinta ypač sparčiai. Globalizacijos, informacinių technologijų amžiuje švietimas išgyvena esmines peermainas. Pasak M.Lukošienės “šiandien vertinimo klausimas itin aktualus ir kartu opus[.]kokybiškas, giluminis ir humaniškas vertinimas, nestabdantis žmogaus plėtotės, orientuojantis pozityvia, konstruktyvia linkme, yra sudėtingas šiandieninio ugdymo klausimas“ (M.Lukšienė, 2000, 387). Keičiasi ugdymo tikslai, mokymo ir mokymosi būdai, mokymosi rezultatų vertinimas. Lietuvos mokyklose taikoma vertinimo sistema yra pernelyg orentuota į galutinius sprendimus apie mokinio žinias bei jų fiksavimą pažymiu. Ji nedera su keliamais ugdymo tikslais ir numatomais rezultatais, šiuolaikiniais mokymo ir mokymosi metodais. Pasikeitus priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams vyyksta mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemos kaita.

Visos egzistuojančios vertinimo sistemos turi vienokių ar kitokių trūkumų. Vertinimo aspektai Lietuvoje yra išsamiai tyrinėti mūsų krašto mokslininkų V. Jakavičiaus, A. Juškos, V. Rajecko ir kt. „Ko gero nuo to laikų, kai buvo pa

arašytas pirmasis pažimys[..]ginčijamasi dėl jų naudojimo.[.]kai kas įrodinėjo, esą pažymių rašymas nužmoginąs ugdymą ir kurstąs nepasitikėjimą tarp mokinių ir mokytojų[.]Nepaisant kritikos ir ginčų, mokiniai ir toliau yra vertinami, o pagrindiniai būdai iš esmės nesikeitė visą amžių“(I.R.Arends, 1998, 239-240).

Vykdoma švietimo reforma veda prie ugdymo turinio individualizavimo, kuris įgyvendinamas per naujus vertinimo kriterijus, vertinimo sistemas bei neformalųjį vertinimą. Vertinimo tikslas – suteikti moksleiviams, jų tėvams ir mokyklos vadovybei informaciją apie kurią nors atliktą veiklą, mokslo rezultatus. Dabartinė dešimtbalė vertinimo sistema senokai netenkina nei mokytojų, nei moksleivių. Kyla žinių kokybės, mokinių suinteresuotumo, iniciatyvumo, baimės, prastoko pamokų lankomumo problemos. Dauguma mūsų mokyklų mokytojų ieško ir bando taikyti efektyvius vertinimo būdus. Būtina vieninga ir lanksti, objektyvi ir, svarbiausia, – mokymosi motyvaciją stiprinanti vertinimo sistema. Vertinimo sistemos tikslas turėtų būūti – moksleivių tobulėjimas. Pagrindiniai uždaviniai: mokymosi kokybės kėlimas, geresnis įgūdžių ir sugebėjimų ugdymas, įtampos mažinimas, kolegialumo principo įvedimas.
Tyrimo objektas – 6A,B klasių mokinių pasiekimų vertinimo galimybės.
Tyrimo subjektai – mokytojai, mokiniai, tėvai.
Tikslas – teoriniu ir empiriniu aspektu išanalizuoti anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimo būklę ir numatyti tobulinimo galimybes.
Uždaviniai
1. Atlikti problemos teorinę analizę.
2. Išanalizuoti anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimo būklę mokytojų, tėvų ir mokinių požiūriu.
3. Numatyti anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimo tobulinimo galimybes.

Metodai
1. Mokslinės literatūros analizė: pedagoginės, psichologinės literatūros studijavimas; koncepcijų, sampratų ir požiūrių lyginamoji analizė.
2. Anketinė apklausa: respondentų nu

uomonių išsiaiškinimas užpildant anketas, apklausos rezultatų interpretacija.

1.ANGLŲ KALBOS PASIEKIMŲ VERTINIMO TEORINĖ ANALIZĖ
1.1 Vertinimo sampratos įvairovė

Mokslininkai įvairiai įvardina vertinimo sampratą. V. Rajeckas teigia, „kad vertinimo sistema – tai mokinių mokymo rezultatų išreiškimo ir įforminimo tvarkos organizavimas“(1999, 305). L. Jovaiša teigia, jog „vertinimas – tai konkretus ir vienareikšmis pedagogų ar moksleivių veiklos ir elgesio kokybės laipsnio nustatymas pagal ugdymo tikslus, uždavinius, mokymosi ir darbo normas“(L.Šiaučiukienienė, 2002, 132). Pagal R.I.Arends „vertinimo terminas paprastai siejamas su visa mokytojo surinkta ir apibendrinta informacija apie savo mokinius ir klases[.]vertinimas daugiausiai koncentruojasi į informacijos rinkimą ir apibendrinimą, tuo tarpu kai įvertinimo terminas paprastai nusako patį sprendimų darymą, skiriamąją vertę arba sprendimą apie vertingumą“(1998, 218-219). Kaip matome, pagal R. I. Arends, vertinimas yra siekimas, surinkus tam tikrą informaciją, padaryti sprendimus. Gage N.L., Berliner D.C.(1994, 456)taip pat teigia, kad „vertinimas- informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad galima būtų padaryti sprendimą[.]mokytojas sprendžia apie savo mokinius“. Pagal mūsų šalies mokslininkus, vertinimas – mokinių darbo kokybės laipsnio nustatymas.

Vertinimas šiuolaikinėj ugdymo institucijoje turėtų būti – integrali ugdymo proceso dalis, skatinanti mokinio asmeninę brandą, mokymosi motyvaciją, jo tobulėjimą ir nuostatą mokytis visą gyvenimą. Šiuolaikinė mokykla teikia šiuolaikinę ugdymo filosofiją, siūlo naujus ugdymo būdus, aktyvios veiklos metodus, kurie orientuoti į vaiko amžiaus ypatumus, jo individualybę, poreikius, polinkius ir interesus. Dabar centre – vaikas. Keičiasi mokytojų samprata ap

pie vertinimą ir būdai.
Mūsų šalyje gerokai pasistūmėta keičiant atgyvenusią vertinimo sampratą. Šiai dienai visos ugdymo įstaigos remiasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministerijos 2004 m. Vasario 25 d. įsakymu. Sampratoje vartojama ši vertinimo sąvoka: vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.(smm.lt) Be to valstybės švietimo strategijoje 2003-2012 metų nuostatose numatyti mokinių pasiekimų vertinimo ugdymo procese sistemos kūrimo uždaviniai.

1.2 Pasiekimų vertinimas anglų kalbos pamokose.
1.2.1 Vertinimo principai ir tvarka

Vertinimas grindžiamas šioulaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais , atitinka ugdymo ir ugdymosi tikslus . Šiandien mokytojas turi suvokti, kad vertinimas jau ne drausminė priemonė, rykštė neklusniam mokiniui, bet viena iš ugdymo proceso dalių, skatinanti moksleivio mokymosi motyvaciją, jo tobulėjimą, nuostatą mokytis visą gyvenimą. Pasak Gailienės D., Bulotaitės L., Sturlienės N.(1996) kiekvienas žmogus yra unikalus ir nepakartojamas ir vaiko vertinimas neatsižvelgiant į jo pastangas, atliktą darbą, pasiektą pažangą ir kt. yra netinkamas šiandien. Reikia stengtis remtis ne kiekybiniais rodikliais, o kokybiniais. Iš to, kaip mokiniai atlieka užduotis, kokius vertinimus jie gauna ir kaip jų žinias ir gebėjimus vertina mokytojai, padaromos reikšmingos ir ilgalaikės išvados, dažnai lemiančios moksleivio gyvenimo būdą. Objektyvus įvertinimas mokiniui reiškia labai daug. Jis apsprendžia mokinio pastangas, darbo sistemingumą. Pasak Venclovienės O.„ vertinimo pa

askirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, išsiaiškinti savo pasiekimus ir, palyginus su Išsilavinimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ir veiklos.“(2005, 23) Pagrindiniai vertinimo tikslai šiandieninėje mokykloje turėtų būti:
• Moksleivių pasiekimų ir pažangos diagnozė, t.y. parodyti ką moksleivis žino ir geba, ką reikia gilinti ir tobulinti.
• Skatinti moksleivio pasitikėjimą savo jėgomis, ugdyti gebėjimą adekvačiai įvertinti mokymosi spragas, savo polinkius ir galimybes, realiai kelti sau ateities tikslus.
• Fiksuoti mokymosi rezultatus (pasiekimai fiksuojami išėjus temą, pasibaigus pusmečiui, mokyklos pakopai). Fiksavimo būdai įvairūs: pažymys, aprašas, recenzija ir kt.
• Mokymosi rezultatų fiksavimas padeda nustatyti moksleivio pažangą, pasiekimus, palyginti savo pasiekimus su ankstesniais bei kitų bendraklasių pasiekimais, su valstybės nustatytais išsilavinimo standartais.
• Informuoti apie moksleivio pasiekimus ir pažanga tėvus ko, kiek ir kaip išmoko jų vaikai, mokytoją – apie taikomų ugdymo metodų tinkamumą, ugdymo turinio atranką, o švietimo strategus – apie dalykų programas, standartų ir egzaminų reikalavimų atitikimą mokinių potencinėms galioms.
• Vertinami moksleivio pasiekimai, pažanga ir pastangos. Atsižvelgdamas į moksleivio pasiekimus, daromą pažangą, mokytojas turi koreguoti ugdymo turinį ir patį procesą.
• Vertinimo objektas turi būti žinios, bendrieji ir dalyko gebėjimai. Aiškūs vertinimo kriterijai yra svarbiausi vertinant moksleivio žinias ir gebėjimus. Pagrindinis orientacinis dokumentas – išsilavinimo standartai.
Todėl mokytojo uždavinys sukonkretinti, individualizuoti šiuos išsilavinimo standartus, atsižvelgiant į kiekvieno moksleivio gebėjimus, bendrą klasės lygį. Tam turi tarnauti gerai apgalvotas, detalus, mokomosios medžiagos teminis planas.
Tad vertindami mokinių pasiekimus, mokyklų pedagogai vadovaujasi Išsilavinimo standartais, skaidrumu ir objektyvumu, mokinio esamus pasiekimus vertina su ankstesniais, vertinama mokinio individuali pažanga, vertinimas yra planuojamas, įgyvendinami Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimai. Valstybiniai išsilavinimo standartai –„.siekiami ugdymo(si) rezultatai, į kuriuos turi orientuotis švietimo priežiūros institucijos, mokymo priemonių rengėjai bei leidėjai, mokytojai, rengiantys ugdymo turinio individualiąsias programas (išplėstinius planus) bei nužymintys konkrečius reikalavimus moksleivių mokymosi pasiekimams, tėvai, besidomintys savo vaikų mokymosi pažanga, pagaliau patys aukštesniųjų klasių moksleiviai, norintys įsivertinti savo mokymosi rezultatus(smm.lt).
Vertinimo, kaip mokytis padedančio proceso, sampratą grindžia mūsų šalies bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai: Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2002, 2003), Bendrieji ugdymo planai (2003), Pradinio ugdymo samprata (2003). Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata ir principai patvirtinti švietimo ir mokslo ministro 2004 02 25 d. įsakymu Nr.256. Jį galima rasti adresu www.smm.lt . Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo tikslai, objektai, principai aiškiai išdėstyti puikiai ŠPC parengtuose dokumentuose: koncepcijoje ir reglamente.
Atskirų mokomųjų dalykų vertinimo tvarka ir kriterijai kasmet peržiūrimi ir patvirtinami mokyklos metodikos komisijų pasitarimuose. Dalykų mokytojai savo mokomojo dalyko vertinimo kriterijus mokiniams pateikia per pirmąsias pamokas rugsėjo mėnesį, o tėvus apie tai informuoja tėvų susirinkimų arba tėvų dienų metu.
Apibendrinant galime teigti, kad patvirtinus vertinimo sampratą, apibrėžtos vienodos vertinimo sąvokos. Dabar mokytojai vertindami ir įvertindami moksleivio pasiekimus galės pasirinkti tokius vertinimo instrumentus, kurie atitiks šiandieninius vertinimo kriterijus. Vertinant ar įsivertinant ugdomąją, mokomąją veiklą bus laikomasi visiems bendrų vertinimo principų.. Apibrėžti vertinimo tipai užtikrins vientisumą tarp skirtingų ugdymo pakopų

1.2.2 Vertinimo Formos

Mokymosi rezultatų vertinimo sistemos kaitą paprastai sąlygoja valstybės raida. „Švietimas yra savita kultūros sritis, glaudžiai susijusi su kitomis sociokultūrinio gyvenimo sritimis: politika, ekonomika, mokslu, menu, dorove, religija, filosofija[.]daugelyje šalių į švietimą žiūrima kaip į itin svarbią valstybės gyvenimo sritį, pagrindinį tautos prioritetą[..]Švietimo plėtotę paprastai sąlygoja tiek vidiniai raidos veiksniai, tiek kitų sociokultūrinio gyvenimo sričių interesai“(Lietuvos švietimo reformos gairės, 1993, 8).

Daugelį metų Lietuvos mokymo įstaigose mokinių darbo rezultatams vertinti vartota penkiabalė sistema. Atkūrus 1918 m. Lietuvos valstybę iki 1940 m. Lietuvoje mokinių rezultatai buvo vertinami penkiabale skaitmenine sistema, papildant ją pliusais ir minusais, o tai iš esmės septyniolikos balų sistema. Penkiabalės skaitmeninės vertinimo sistemos laikytasi ir iki 1993. „Mokytojai gana dažnai papildomai naudodavosi ir pliusais bei minusais, ypač tais atvejais, kai vertinimus žymėdavosi savo užrašuose“ (Šiaučiukienienė, 2002, 140).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1993 rudenį Lietuvoje pradėta taikyti dešimties balų mokymo rezultatų vertinimo sitema. „..išmoktos temos vertinamos 10, 9, 8, 7, 6, 5, 4 balais, neišmoktosios-3, 2, 1 balu.[..]teigiamam vertinimui mokinys privalo žinoti bent 40  mokomosios medžiagos“(Jakavičius V., 1996, 199).

Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 2004 m. Vasario 5 d. nutarimu patvirtinta Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata. . Ši samprata – tai mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo kaitos strategija, nusakanti pagrindines vertinimo nuostatas ir principus, tikslus ir uždavinius. Sampratoje plačiausiai aptariamas vertinimas ugdymo procese, nes pasikeitus ugdymo tikslams būtent čia laukiama didžiausių pokyčių. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata skiriama apibrėžti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo kaitos strategiją pasikeitus priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams. „Prielaidas mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimui tobulinti sukuria idiografinio vertinimo įgyvendinimas pradiniame ugdyme, mokytojų bandymai taikyti naujus vertinimo informacijos kaupimo ir fiksavimo būdus pagrindiniame ir viduriniame ugdyme, patvirtinti išsilavinimo standartai, nauja egzaminų sistema“ (smm.lt).

„Pagal vertinimo būdus ir procedūras vertinimas skirstomas į formalųjį ir neformalūjį, pagal rezultatų panaudojimo tikslą – diagnostinį, formuojamąjį, apibendrinamąjį, pagal vertinimo objektą – pasiekimų ir pastangų, žinojimo ir gebėjimų vertinimą, pagal tai, su kuo lyginami moksleivio pasiekti rezultatai – norminį, kriterinį, ideografinį“ (kpkc.lt, 2004, 6)žiūr. priedas Nr1).
Priešmokyklinio ugdymo pakopoje nadojamas idiografinis vertinimas. Mokinių pasiekimai vertinami pagal padarytą pažangą: padarė pažangą ir darbas yra kokybiškas, jei teisingai atliko visą arba daugiau negu 2/3 darbo; padarė pažangą, jeigu atliko mažiau negu 2/3 darbo, bet daugiau negu 1/3 darbo teisingai; padarė minimalią pažangą, jeigu 1/3 arba daugiau darbo atlikta teisingai naudojantis kompensacinėmis priemonėmis arba su mokytojo pagalba; nepadarė pažangos, jei teisingai atliko mažiau negu 1/3 darbo. Mokinių pasiekimai apibendrinant pusmečio ir metų darbą fiksuojami žodžiais : padarė pažangą (pp), nepadarė pažangos (np) dienyne ir pasiekimų knygelėse. Idiografinio vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis, pažinti ir įsivertinti save, kelti mokinių mokymosi motyvaciją.

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje naudojami formalusis vertinimas ir neformalusis vertinimas. Formalusis vertinimas-pagrįstas išsilavinimo standartais, brandos egzaminų programomis ir fiksuojamas dokumentuose, kad parodytų bendrą mokinių žinių, mokėjimų bei įgūdžių, jų asmenybės raidos lygį. „Taikant šį vertinimą naudojamasi įvairiais mokymo rezultatų tikrinimo metodais. Pažymiai [..] įrašomi į klasės žurnalus, mokinių pažymių knygeles ir kitus dokumentus“ (Rajeckas V., 1999, 304). Neformalusis vertinimas –pagrįstas naujais vertinimo, informacijos kaupimo, fiksavimo ir informavimo būdais. „..neformalus vertinimas yra toks, kuris nėra oficialiai užfiksuojamas ir kuris yra paremtas subjektyviais kriterijais“ (Šiaučiukienienė L., 2002 , 147).

Mokyklos mokinių pažangai ir pasiekimams vertinti taiko įvairius vertinimo tipus. Formuojamasis tipas nesiejamas su pažymiais, viešai neskelbiamas, jo tikslas – ne kontroliuoti, o padėti. Diagnostinis vertinimas taikomas pradedant naują mokymo(si) etapą. Tam parenkami tinkami diagnostiniai vertinimo būdai, informacijos pateikimo mokiniams formos.

Vertinimo ciklas pasak I. Neseckienės (pprc.lt, 12)susideda iš šių dalių:
• Planavimo
• Vertinimo mokant
• Sukauptos medžiagos vertinant fiksavimo
• Informavimo ir komentavimo
• Ugdymo proceso vertinimo ir koregavimo
Apibendrinant galima teigti, kad šiandien vertinamos ne tik mokinių žinios ir gebėjimai, bet ir pažanga. Pasikeitė pažymio funkcija. Pažymys rašomas tik esant diagnostiniam vertinimui. Visame kitame ugdomajame procese naudojami įvairūs vertinimo tipai, skatintys mokinio motyvaciją. Sudaromos visos sąlygos mokiniui siekti gilesnių žinių, ugdytis gebėjimus. Pagrindinis tikslas-siekti, kad mokinys mokėtų įsivertinti save, neprarastų noro mokytis, būtų saugus mokykloje

1.2.3 Mokymosi pasiekimų vertinimo efektyvinimas

Vertinimas yra integruojama ir planuojama ugdymo proceso dalis. Šiandien mokyklai labai svarbu išgyventi, prisitaikyti prie viską apimančios kaitos. Šį procesą lydi naujovės, kurias arba priimame, arba atmetame. Viskas priklauso nuo bendruomenės apsisprendimo keistis.

Daugelis mokyklų dalyvauja ŠMM ir ŠPC parengtame projekte „Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese“ . Bendradarbiaujant šio projekto mokyklų mokytojams ir regioninio bei valstybės lygmens švietimo specialistams siekiama šių tikslų:
• Keisti vertinimo kultūrą mokykloje
• Įgyvendinti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sampratos nuostatas
projekto dalyviai ieško ir bando taikyti efektyvius vertinimo būdus. Jie įsitikinę, kad būtina vieninga ir lanksti, objektyvi ir, svarbiausia, – mokymosi motyvaciją stiprinanti vertinimo sistema. Jų pateikiamos moksleivių vertinimo sistemos tikslai – moksleivių tobulėjimas. Pagrindiniai uždaviniai yra šie: mokymosi kokybės kėlimas, geresnis įgūdžių ir sugebėjimų ugdymas, įtampos mažinimas, kolegialumo principo įvedimas.
Vienos iš dalyvių, Kauno Dainavos vid. m-klos, direktoriaus pavaduotojos ugdymui Vitalijos KAPOČIENĖS (smm.lt) teigimu „Vertinimo samprata – dokumentas, kuriuo turi remtis ir savo veikloje vadovautis visi mokyklos bendruomenės nariai. Mūsų mokykla daug metų yra vertinimo proceso kaitos kelyje, nuolat ieško problemų sprendimo būdų. Kito vertinimų tipai, moksleivių pažangos ir pasiekimų fiksavimo formos, tačiau mokytojai neturėjo jokio oficialaus dokumento, kuriuo remdamiesi galėtų pasitikrinti, ar jie teisingame kelyje. Skeptiškai vertinantys proceso kaitą teigdavo, kad niekur oficialiai nėra parašyta, jog jie būtent taip turi vertinti moksleivių pažangą ir pasiekimus. Jie norėjo pastovumo ir apibrėžtumo[.]Manome, kad vertinimo samprata skatins dar kartą permąstyti savo veiklą iki šiol konservatyviai nusiteikusius mokytojus, moksleivius ir jų tėvus“ .

Viena iš naujų vertinimo formų sėkmingai įgyvendinamų kai kuriose mokyklose – taškinė vertinimo sistema. „Taškinė vertinimo sistema sudaro galimybę vaikui pasirinkti, ką ir kada mokytis. Vaikas ugdomas kaip asmenybė, ne tik paklūstanti kitų valiai, bet ir galinti spręsti pati. Tokie vaikai kūrybiškesni, labiau pasitiki savimi, gali atsispirti neigiamai bendraamžių įtakai“(kpkc.lt, 2004, 12). Galima išskirti šiuos taškinės vertinimo sistemos pranašumus:
• Laiko taupymas – „daugelį dalykų vertinant taškine sistema, moksleivis gali pasirinkti ir ruošti namų darbus tik tų dalykų, kurių taškų jam trūksta, be to, jis gali atlikti tuos namų darbus, kurie jam labiau patinka ir kur jis gali parodyti savo sugebėjimus“(2004)
• Objektyvesnis žinių patikrinimas – „..nes mažiau priklauso nuo mokinio emocinės būsenos, nuovargio. Vaikas gali atsakinėti tada, kai yra pasiruošęs, gali visiškai atskleisti savo sugebėjimus. Toks vertinimas sumažina atsitiktinių pažymių tikimybę“(2004).
• Nėra neigiamų pažymių – „už kiekvieną atliktą darbą moksleivis yra įvertinamas (esant tradicinei vertinimo sistemai gali gauti 3 tik už įdėtas pastangas, o čia – ne), t.y. sudaromos sąlygos dirbti pagal sugebėjimus ir pasiekti rezultatų ir tiems moksleiviams, kurie turi mokymosi problemų“(2004).
2006 m. Europos Tarybos Europos kalbų aplanko akreditavimo komitetas patvirtino Lietuvos kalbininkų parengtą 9 – 12 klasių mokinių Europos kalbų aplanką, kuris yra viena iš kalbų kompetencijų pripažinimo sistemos dalių. Aplankas leis mokiniui nusistatyti užsienio kalbos, valstybinės kalbos mokymosi tikslus, sužinoti, ar juos pasiekė. Padės suprasti, kaip mokinys gali susikalbėti užsienio kalba, kokią tarptautinę patirtį jis turi, kaip kinta jo mokymosi patirtis. Lietuvoje parengtas aplankas, kaip ir visų kitų šalių aplankai, susideda iš trijų dalių: Kalbų paso, Kalbų biografijos ir Dosjė.“ Kalbų biografija padės mokiniui planuoti, apmąstyti ir įvertinti savo mokymosi procesą ir pažangą[.]padės išmokti savarankiškai įsivertinti savo komunikacinius gebėjimus“(sviesa.lt).
Galima teigti, kad atsiranda vertinimo pasirinkimo laisvė. Dokumentų, straipsnių, kuriuose gvildenamos vertinimo problemos, studijavimas: gilinimasis į tai, kaip planuoti darbą, ko ir kaip mokyti, kaip pasiekti, kad vertinimas keltų moksleivių pasitikėjimą savo jėgomis, norą mokytis ir nuolat skatintų mokymosi motyvaciją verčia mokyklas kurti efektyvias pasiekimų vertinimo sistemas. Vertinimo kaita verčia keistis patiems, ieškoti naujovių, dalytis darbo patirtimi.

2. POŽIŪRIO Į MOKINIŲ ANGLŲ KALBOS VERTINIMĄ KRETINGOS RAJONO SALANTŲ GIMNAZIJOJE TYRIMAS
2.1 Tyrimo metodika ir eiga

Tyrimu siekiama išsiaiškinti mokinių anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimo būklę mokytojų, tėvų ir mokinių požiūriu bei numatyti vertinimo tobulinimo galimybes. Tyrimo metu laikytasi tyrimo etikos principų: paprašyta respondentų sutikimo atsakyti į anketos klausimus, pabrėžiant jų apsisprendimo teisę dalyvauti ar nedalyvauti tyrime (teisė savarankiškai apsispręsti dėl dalyvavimo tyrime). Respondentams garantuojant teisę būti nepažeistiems, nepateikiant asmeniškų klausimų, kurie galėtų respondentams kenkti (konfidencialumo užtikrinimas) bei užtikrinant informaciją apie tyrimo tikslą, duomenų panaudojimą ir pan.

Tyrime dalyvavo Kretingos rajono Salantų gimnazijos 6A ir 6B klasių, 1 ir 2 grupių mokiniai bei jų tėveliai ir šiose klasėse dėstantys anglų kalbos mokytojai. Tyrimas buvo atliekamas 2006 m. rugsėjo – spalio mėnesiais pagal specialiai parengtas anketas, (klausimynus).

Tyrimo rezultatams apdoroti taikyta duomenų analizė, lyginimas ir sintezė. Atviri klausimai anketoje respondentams suteikė galimybę savarankiškai formuluoti atsakymą, kuris atspindėjo jų stilių, informuotumą ir kt. Pagal respondentų atsakymus buvo galima preliminariai spręsti apie problemos reikšmingumą, savarankiškai formuluoti atsakymą.

Tyrimu paskatinta visus vertinimo dalyvius (pedagogus, mokinius, tėvelius) suvokti jų pačių indėlio svarbą pasiekimų vertinimo procese .

2.2 Tyrimo rezultatai ir jų interpretacija
2.2.1 Mokinių nuomonės analizė
Tyrime dalyvavo 30 6A,B klasių mokiniai (13 mergaičių ir 17 berniukų),t.y. 50 visų šiose klasėse besimokančių mokinių. Visi respondentai yra 12-13 metų amžiaus.
Pirmiausia respondentų buvo prašyta apibūdinti kaip jie jaučiasi mokykloje. Manau, kad mokinių savijauta mokykloje (teigiama ar neigiama) yra jų pasiekimų vertinimo padarinys. Kiek svarbus mokinių gyvenime vertinimas rodo jų reakcija į gautus pažymius. Daugeliui mokinių gauti įvertinimai skatina nerimą, žemą savęs vertinimą,nenorą mokytis.
Apibendrinant galima teigti, kad vertinimas-nepaprastai svarbus mokiniams, o jo pasekmės esti ilgalaikės ir visa tai įtakoja jų savijautą mokykloje.

1diagrama Mokinio savijauta mokykloje

Kaip matome, jaučiasi savimi pasitikintys ir saugūs didžioji dalis respondentų.Tai rodytų, kad Salantų gimnazijoje taikomas mokinių pasiekimų vertinimas kelia mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir norą mokytis. Bet ar tai tiesa, parodo respondentų išsakytas požiūris į vertinimą anglų kalbos pamokose.

2diagrama Mokinio požiūris į vertinimą

Anketinės apklausos rezultatai rodo, kad daugumai respondentų (80) yra puikiai suprantami vertinimo kriterijai, jiems aiškūs ir priimtini vertinimo bei įvertinimo fiksavimai.

Mokytojų vertinimas daugumos nuomone (80) yra objektyvus.
60 respondentų apibendrina ir apmąsto vertinimo informaciją kartu su mokytojais.

50 respondentų žino savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Moka save įsivertinti ir kelti mokymosi tikslus tik 30 respondentų.

Remiantis apklausos rezultatais galima konstatuoti, kad mokytojai skiria nemažai dėmesio vertinimo procesui:
1)supažindina mokinius su mokymosi tikslais, uždaviniais;
2)padeda mokiniams suprasti standarto reikalavimus ir pasiekimus;
3)tariasi dėl vertinimo užduočių ir kriterijų.

Mokytojų šališkumas ir subjektyvumas vertinant taip pat sumažėjęs.
Tačiau mokiniai dar nepakankamai yra įtraukiami į savęs vertinimo procesą. Mokiniui yra būtina suprasti, kaip jis mokosi ir vertinimas turi ne tik atskleisti mokinio pažangą, bet ir padėti įveikti sunkumus. Gage N.L, Berliner D.C (1994) teigimu, mes turime sukurti sistemas, kurios mums teiktų grįžtamąjį ryšį[.]tada mokiniai, remdamiesi vertinimais, galės apsispręsti, ar ir toliau taip veikti, ar keisti savo veiksmus.
Pabaigai respondentų buvo prašyta pateikti kitas pastabas apie pasiekimų vertinimą.
Į šį klausimą atsakė tik 50 respondentų. Atsakymų variantuose akcentuojama, kad mokiniai norėtų, kad mokytojai padėtų jiems išmokti palyginti tai, ko jie jau išmoko, su tuo ko buvo siekiama. Mokiniai nori išmokti užpildyti mokymosi spragas.
Apibendrinant galima teigti, kad vertinimo procese svarbu skatinti savianalizę ir tobulėjimą. Paties vaiko įsivertinimo kriterijai ir mokytojo įvertinimas dažniausiai išsiskiria. Mokinys tai priima skausmingai, kaltina mokytoją šališkumu ir praranda motyvaciją mokytis. Būtina ne tik supažindinti su rezultatu, bet jį ir pakomentuoti, analizuoti, tada mokiniai prisiimtų vis didesnę atsakomybę už savo mokymąsi ir pažangą. Didėtų vidinė mokymosi motyvacija.

2.2.2 Tėvų nuomonės analizė

Tyrime dalyvavo 25 6A,B klasių mokinių tėveliai. Tėvelių, dalyvavusių tyrime, amžius: 26-35 metai – 65%, 36-45 metai-25%, vyresni nei 45 metai 10%. Daugumoje šeimų (70)-3 vaikai.
Respondentų išsakyta nuomonė apie vaikų savijautą mokykloje sutampa su vaikų nuomone. Didžioji dalis tėvų (80) sutinka, kad jų vaikai jaučiasi saugūs ir nejaučia įtampos mokykloje.

3diagrama Tėvų požiūris į vertinimą
Dauguma tėvų (80) žino apie vaikų ankstesnesnius pasiekimus, esamas galias ir interesus.
70 respondentų fiksuojamas vertinimas yra suprantamas ir priimtinas.
Priešingai nei vaikai(80), tik 70 tėvų mano , kad mokytojai vertina objektyviai.
Tik 60 tėvų teigia gaunantys pilną informaciją apie vaiko mokymąsi.
Tėvai nurodė šiuos informacijos apie vaiko pasiekimus ir pažangą pateikimo būdus:
a)pasiekimų knygelės;
b)asmens raidos pasiekimų ir elgesio vertinimo lapai(žiūr.priedas Nr. 2);
c)individualūs pokalbiai su dalyko mokytojais.

Pabaigai respondentų buvo prašyta pateikti pasiųlymus, idėjas ryšiams tarp vaiko, tėvų ir mokyklos gerinimui. Dauguma tėvų siųlo mokytojams labiau atsižvelgti į vaikų gebėjimus ir žinias, nes jų įsitikinimu pažymys ne visada tiksliai parodo vaikų esamas žinias. Jų teigimu esti atvejų kai lemiamą reikšmę pažymiui vis dar turi vaikų elgesys. Dalis tėvų neranda galimybės lankytis tėvų susirinkimuose, atvirų durų dienose ir siųlo mokytojams raštu pateikti informaciją apie vaiko mokymosi pažangą, mokymosi spragas. 5 tėvų nepatenkinti mokytojų kompetencija ir siųlo į ati atsižvelgti mokyklos administracijai..

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad kai kurių tėvų nepagrįsti lūkesčiai savo vaikų atžvilgiu kertasi su mokytojų profesionaliu, pagrįstu vertinimu. Respondentų nuomone, mokytojų vertinime vis dar pastebimas subjektyvumas. Manyčiau, kad mokytojų vertinime visada bus subjektyvumo, tačiau standartai padeda vis labiau suderinti skirtingų mokytojų vertinimus. Taip pat tyrimo rezultatai rodo, kad nepakankamai geri ryšiai tarp mokyklos ir ugdytinio šeimos. Seniau tėvai apie vaiko mokymąsi sužinodavo iš pažymio, o dabar tėvai informuojami individualiai. Tiek mokinys, tiek jo tėvai turi būti sistemingai susipažindinami su vaiko mokymosi procesu (o ne tik su gautu pažymiu) ir raginti jame patiems dalyvauti, išsakant savo nuomones. Informaciją būtina stengtis pateikti išsamiai, suprantamai, nuolat pabrėžiant vaiko ugdymosi teigiamus poslinkius ar nusakant mokymosi spragas ir galimus nesėkmių įveikimo būdus.

2.2.3 Anglų kalbos mokytojų požiūris į pasiekimų vertinimą

Tyrime dalyvavo 4 Salantų gimnazijos anglų kalbos mokytojai, mokantys anglų kalbą 6A,B klasėse. Visi respondentai turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Pedagogų, dalyvavusių tyrime, amžius: 23-35 metai – 50, 36-40 metai-50%. Mokytojų pedagoginis darbo stažas pasiskirstė į tris grupes: iki 4 metų-1mokytojas, 6-15 metų-2 mokytojai, 17 metų-1 mokytojas. Kvalifikacinės kategorijos : iš visų 4 tyrime dalyvavusių pedagogų tik 2 pedagogai turi vyresniojo mokytojo kvalifikaciją. Pora pedagogų tęsia pradėtas anglų kalbos filologijos studijas Vilniaus ir Šiaulių pedagoginiuose universitetuose. Visi respondentai yra mokykloje veikiančios anglų kalbos metodinės grupės nariai.
Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad asmeninė patirtis leidžia atsirasti vienokiam ar kitokiam vertinimo aspektui.

4diagrama Anglų kalbos mokytojų požiūris į vertinimą
Pastebėta tendencija, jog pedagogai, turintys didesnį darbo stažą (6-15 m. ir daugiau), yra labiau savikritiški. Tyrimo rezultatai rodo, kad jie vertinimą supranta kaip sudėtingą ir ilgalaikį procesą, gana sunkiai besiskinantį sau kelią, nes reikalauja iš esmės kitokio mokytojo, mokinio ir tėvų požiūrio į vertinimą. Todėl kritiškai vertina pasirinktą vertinimo metodiką bei vertinimo įtaka mokinio tobulėjimui. Mažesnę pedagoginę patirtį turintys pedagogai mano, kad viskas ir taip gerai, ir nieko keisti nereikia, kad kitaip vertinti neįmanoma. Gal tokiai vertinimo nuostatai įtakos turi pedagoginės patirties, kompetencijos stoka.
Dauguma respondentų padeda mokiniams planuoti mokymąsi ir įsivertinti save.
Visi respondentai planuoja vertinimą ir su vertinimo tikslais, kriterijais supažindina moksleivius ir jų tėvelius.
Respondentų buvo prašoma pakomentuoti kokiais būdais jie renka vertinimo informaciją apie mokinių pasiekimus ir pažangą. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma respondentų sistemingai analizuoja mokinių pasiekimus ir daromą pažangą. Vertinimo informacija, aprašai bei recenzijos yra kaupiamos, darbai dėliojami į aplankus.
Paskutinis pateiktas klausimas-vertinimas turi diagnostinį grįžtamąjį ryšį-respondentų teigimu privertė susimąstyti. Dauguma stengiasi stebėti moksleivius pamokoje ir suteikti jiems grįžtamąją informaciją apie mokymosi sėkmes bei spragas, pasirūpinti pagalba jas ištaisyti. Tačiau vieno iš respondentų nuomone, norai gražūs, bet kaip reikia suspėti ugdant 105 mokinių (7 klases) įžvelgti jų mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus (juk kiekvienoje klasėje iš 15 mokinių 2 mokosi pagal adaptuotą, 3 ar 4 – pagal modifikuotą programą, keli visai nenori mokytis)?
Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima daryti prielaidą, kad dalis pedagogų įžvelgdami vertinimo sistemos trūkumus patys ją sistemingai kuria ir tobulina , siekia, kad ji taptų konkreti, aiški, informatyvi. Deja, pastebimas apklausoje dalyvavusių mažesnę pedagoginę patirtį turinčių pedagogų menkas aktyvumas ir iniciatyvumas.

IŠVADOS

1. Teorinė literatūros analizė parodė, kad šiandien vertinimas suprantamas daug plačiau negu įprastas pažymio parašymas, pabrėžiamas vertinimo, kaip grįžtamojo ryšio, vaidmuo.
2. Teorinė literatūros analizė išryškino, jog šiandien vertinimas suprantamas, kaip nenutrūkstamas, integralus ir planuojamas procesas, skirtas moksleivių individualiai pažangai pamatuoti, skatinti savianalizę ir tobulėjimą. Vertinimas pamokose vyksta nuolat. Mokinių veikla koreguojama pagal pamokos uždavinius ir vertinimo kriterijus.
3. Tyrimu nustatyta, jog nepakankamas mokytojo vaidmuo vertinimo procese priklauso nuo paties pedagogo nusiteikimo tobulinti ir plėtoti turimas kompetencijas.
4. Tyrimo rezultatai parodė, jog vis dar nepakankamai skatinamas moksleivio savęs įsivertinimas ugdant jų motyvaciją ir atsakomybę. Būtina skirti daugiau dėmesio vidinei mokinio motyvacijai ugdyti. O vidinė mokymosi motyvacija susiformuoja tik tada, kai moksleivis turi galimybę pajusti, kad jis pats gali pasirinkti tikslą, dėti pastangas jam įvykdyti ir kontroliuoti veiksmus bei rezultatą. Priešingu atveju motyvacija mokytis yra išorinė, t.y. moksleivis mokosi, nes to reikalauja tėvai ir mokytojai.
5. Teorinė literatūros ir tyrimo rezultatų analizė atskleidė, jog mokykla yra vertinimo proceso kaitos kelyje, nuolat ieško problemų sprendimo būdų. Kintant vertinimų tipams, moksleivių pažangos ir pasiekimų fiksavimo formoms, mokytojai keičia vertinimo kultūrą mokykloje, įgyvendindami Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sampratos nuostatas. Stengiasi kurti, bandyti ir diegti tokias vertinimo metodikas, kurios motyvuotų mokinius ir skatintų aktyvų mokymąsi.

LITERATŪRA

Arends I. R. (1998).Mokomės mokyti. Vilnius, „Margi raštai“.
Gage N.L., Berliner D.C.(1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius,“Alma litera“.
Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė N. (1996). Aš myliu kiekvieną vaiką. Vilnius.
Jakavičius V., Juška A.(1996). Mokyklos pedagogika. Klaipėdos universitetas.
Lietuvos švietimo reformos gairės (1993)// Valstybinės leidybos centras.
Lukšienė M.(2000). Jungtys.Vilnius „Alma littera“.
Pupšys V. (1995). Lietuvos mokykla:atgimimo metai (1905-1918). Klaipėdos universitetas.
Rajeckas V.(1999). Mokymo organizavimas. Leidykla „Šviesa“.
Šiaučiukienienė L., Stankevičienė V.(2002). Bendrosios didaktikos pagrindai. K:. Technologija.
Teresevičienė M., Gedvilienė G. (1999). Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius.
Venclovienė O. (2005).Tobulindami vertinimą, tobuliname ugdymo procesą. Žvirblių takas, Nr. 2.
www.kpkc.Lt(2004)/new/uploads/ATASKAITA.doc
www.pprc.lt/MetodineVeikla/naujienos/Mokiniu pazanga.pps
svietimas.takas.lt/il/il.php
www.smm.lt
www.sviesa.lt/php/knyga katalogas

PRIEDAI
1 PRIEDAS
VERTINIMAS

NEFORMALUS FORMALUS
Vertinama nuolat ugdymo procese.

Numatoma vertinimo tikslai, laikas, vieta, pobūdis (formos).
Remiamasi mokytojo patyrimu. Remiamasi specifiniais nustatytais kriterijais.
Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (individualūs užrašai, simboliai).

Įvertinimas užrašomas nustatyta forma (pvz., recenzija, balai, taškai, procentai ir kt.) dienyne vertinimo lape, pasiekimų knygelėje, pažymėjime ar kt.
Nuolatinis grįžtamasis ryšys.

VERTINIMO TIPAI

Formalusis vertinimas Neformalusis vertinimas
Diagnostinis vertinimas Formuojamasis vertinimas Apibendrinamasis vertinimas
Pasiekimų vertinimas Pastangų vertinimas
Žinojimo vertinimas Gebėjimų vertinimas
Idiografinis vertinimas Kriterinis vertinimas Norminis vertinimas
Nuolatinis vertinimas Vienkartinis vertinimas
Mokytojo patyrimu pagrįstas vertinimas Specifiniais kriterijais pagrįstas vertinimas
Tiesioginis vertinimas Netiesioginis vertinimas
Kitų vertinimas Savęs vertinimas

2 PRIEDAS

3 PRIEDAS
VERTINIMO ANKETA 6A, B KLASIŲ MOKINIAMS
Tyrimu siekiama išsiaiškinti mokinių požiūrį į mokinių anglų kalbos pasiekimų vertinimą. Labai prašome atsakyti į visus anketoje pateiktus klausimus.
Anketa anoniminė. Dėkojame už atsakymus 

Lytis ¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬__________ Amžius ___________
1. Mokykloje aš jaučiuosi savimi pasitikintis, nejaučiu baimės ir įtampos.............
..............................
..............................
2. Žinau savo ankstesnius pasiekimus, savo stipriąsias ir silpnąsias puses.............
..............................
..............................
3. Moku save įsivertinti ir kelti mokymosi tikslus...........................
..............................
..............................
4. Man aiškūs vertinimo kriterijai, mokytojai supažindina su pamokų tikslais ir uždaviniais..
..............................
5. Vertinimo bei įvertinimo įforminimas (fiksavimas) aiškus, suprantamas, priimtinas......
..............................
6. Mokytojų vertinimas yra objektyvus..............................
..............................
..............................
..............................
7. Mokytojai kartu su mokiniais apibendrina ir apmąsto vertinimo informaciją.........
..............................
..............................
8. Kitos pastabos apie pasiekimų vertinimą..............................
..............................
..............................
..............................
..............................
..............................
.

4 PRIEDAS

VERTINIMO ANKETA 6A,B KLASIŲ ANGLŲ KALBOS MOKYTOJAMS
Šį tyrimą atlieka Klaipėdos Universiteto,Tęstinių studijų instituto,anglų kalbos bendrojo lavinimo mokykloje specialybės studentė. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, anglų kalbos mokytojų požiūrį į mokinių pasiekimų vertinimą.
Labai prašome atsakyti į visus anketoje pateiktus klausimus.
Anketa anoniminė. Dėkojame už atsakymus 

Lytis¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬__ Amžius__ Išsilavinimas¬¬¬__________ Pedagoginis darbo stažas___ Kategorija__________

TAIP / NE / KOMENTARAS
1.Vertinimas planuojamas
2. Su vertinimo tikslais, kriterijais, procedūromis supažindinami:
a) moksleiviai;
b) jų tėvai, globėjai.
3. Vertinimas daro teigiamą įtaką moksleivio tobulėjimui:
a) žadina tikėjimą savo jėgomis;
b) sklatina mokymosi pažangą;
c) kelia mokymosi motyvaciją;
d) skatina moksleivio savęs įsivertinimą.
4. Pasirinkta vertinimo metodika skirta vertinti/įvertinti:
a) žinias;
b) dalykinius gebėjimus bei įgūdžius;
c) pastangas;
d) moksleivio daromą pažangą.
5. Padedama mokiniams planuoti mokymąsi ir įsivertinti save.
6. Kokiais būdais renkama vertinimo informacija apie mokinių pasiekimus ir pažangą?
7. Vertinimas turi diagnostinį grįžtamąjį ryšį (pakomentuoti).

1.......................
2......................
........................
.......................
.......................
3.......................
.......................
.......................
.......................
..............................
4.......................
.......................
..............................5..............................6..............................7..............................

5 PRIEDAS

VERTINIMO ANKETA 6A, B KLASIŲ MOKINIŲ TĖVAMS, GLOBĖJAMS
Šį tyrimą atlieka Klaipėdos Universiteto,Tęstinių studijų instituto,anglų kalbos bendrojo lavinimo mokykloje specialybės studentė. Tyrimu siekiama konstatuoti mokinių anglų kalbos pasiekimų vertinimo galimybes. Labai prašome atsakyti į visus anketoje pateiktus klausimus.
Anketa anoniminė. Dėkojame už atsakymus 

Lytis ¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬¬__________ Amžius ___________ Šeimos sudėtis________________________

1. Mano vaikas mokykloje jaučiasi pasitikintis savimi, nejaučia baimės ir įtampos....
..............................
..............................
2. Žinau vaiko ankstesnius pasiekimus , dabartines galias bei interesus...........
..............................
..............................
3. Gaunu pilną informaciją apie vaiko mokymąsi......................
..............................
..............................
4. Kokiais būdais Jums pateikiama informacija apie vaiko pasiekimus ir pažangą?....
..............................
..............................
..............................
..............................
..............................
5. Vertinimo bei įvertinimo įforminimas (fiksavimas) aiškus, suprantamas, priimtinas.
..............................
..............................
6. Mokytojų vertinimas yra objektyvus.............................
..............................
..............................
7. Ką galėtumėte pasiųlyti ryšiams tarp vaiko, tėvų ir mokyklos gerinimui........
..............................
..............................
..............................

Leave a Comment