Streso ir baimės įveikimas, atsipalaidavimas ir koncentracija.

Sveika siela – sveikas kūnas. (B.Šou)

Dažnai sutinkame žmonių su, regis, neišsenkančia energija. Dirigentaiar kiti menininkai yra gyvybingi iki gilios senatvės, jie ištisas valandasgali vaisingai darbuotis tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Jei ką nors daromesu malonumu, jei kas mus įkvepia ir atrodo prasminga, pareikalauja iš mūsųnedaug energijos. Viskas klojasi gerai, kainuoja mažai jėgų, ir gyvenimodžiaugsmas mus dar labiau įkvepia. Jei ko nors nenorime daryti, turimeprisiversti ir ekvoti energiją, dažnai vien pagalvojus apie nemaloniusdarbus sugenda nuotaika, gyvenimas tampa nebemielas, mes pristingameenergijos. Dažniausiai energijos prarandame dėl stresų. Stresas, ko gero, pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiaisuprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žodžių. Visi tik ir kalbaapie stresą, dauguma patiria stresą, beveik visi skundžiasi savo stresais.Dėl visko, kas šiandien negerai, kaltinamas stresas – dėl mirties irmigrenos, skausmų menstruacijų metu ir žlugusios santuokos, dėl spuogų irt.t. Tiesą sakant, darosi baisu, kai dar ir dešimties metų nesulaukę vaikaiskundžiasi dėl “mokyklinių stresų”, motinos dejuoja dėl stresų, kuriuos jospatiria ruošdamos su vaikais pamokas, taip pat dirbdamos namuose irįstaigose, mokytojai – dėl stresų mokykloje, vyrai – dėl stresų šeimoje arfirmoje, pardavėjos – dėl stresų prieš Kalėdas, turizmo firmų darbuotojai –dėl atostogų stresų, telefonistės – dėl daugybės skambučių, taksistai – dėleismo ir t.t., ir t.t. Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską,kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai pirmas svarbus punktas:kiekvienas stresu vadina kažką kita – tai, ką jis jaučia asmeniškai, irviliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų,policininkų, sekretorių, darbininkų, dirbančių prie konvejerio, medicinos

seserų, valstiečių, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apieatostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus ir t.t. Trumpiau tariant,stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio irfizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg dideliųreikalavimų. Kasdieninėje kalboje stresu vadinama viskas, kas nemalonu, kasgadina mūsų dvasinę ir fizinę savijautą. Stresas kaltas dėl nugarosskausmų, sutrikusio miego, aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitossutrikimo ar pablogėjusios regos, jautrumo orų pasikeitimams, nervingumo,net dėl sumažėjusio potraukio ir nuovargio seksualiniame gyvenime, dėlnutrūkusių meilės ryšių ir dar daug dėl ko. Vieni, sakykim, ko nors visai nelaiko stresu, o kiti panašią situacijąneabejodami vadina stresu, ir atvirkščiai. Šį fenomeną galime stebėti irsavo pačių gyvenime: kažkada anksčiau galėjome kuo žvaliau trypti ištisąnaktį doskotekoje, grojant pragariškai garsiai muzikai, ir tik garsiairėkdami susikalbėdavome su bendraamžiais, o kitą rytą kaip niekur niekoeidavome į darbą ar universitetą, ir mums tai buvo nuostabu. O dabarramioje draugijoje praleistas vakaras kai kam gali sukelti stresą, nes jisužtrunka iki pirmos valandos nakties, o rytoj reikia laiku būti darbe. Taine tiek susiję su tuo, kad tą naktį per mažai miegojau, kiek su mūsųpožiūriu į darbą! Anais laikais galėdavome nerūpestingai linksmintisdiskotekoje iki ryto, o šiandien gal net kvietimas pavakarieniauti geramerestorane per daug mūsų nedžiugina, mus apsunkina, kelia mums stresą. Dabar pažvelkime kitaip: prisimenate savo paskutines atostogas?Ketinote pagaliau atsipalaiduoti, anksti gultis ir išsimiegoti už visąpastarąjį laiką. Bet štai jūs susipažįstate su pora mielų žmonių. Jūsųnuotaika pagerėja, jūs apskritai nebežiūrite į laikrodį, pamirštate darbą

ir visus rūpesčius. Su nuostaba pastebite, kad smagiai prasėdėjote visąnaktį triukšmingoje ir prirūkytoje smuklėje ir, nepaisant visko,pailsėjote. Kitą rytą jūs puikiausiai jaučiatės ir bėgate žaisti tenisą, opo pietų išvykstate į gana nelengvą iškylą, o vakare ir vėl linksminatėskavinėje. Fiziškai jūs daug labiau išvargote negu namie, gerokai per mažaimiegojote, bet vis dėlto esate puikiausios nuotaikos, jokių stresų, viskasnuostuobu. Kodėl viskas taip pasikeitė? Kas atsitiko? Kur dingo bloganuotaika, žlugdantis jausmas ir stresas? Išorinės aplinkybės – atostogos irvietos pakeitimas – čia ne pats svarbiausias dalykas, nes namuose juk kurkas patogiau, miegate įprastoje lovoje, o jūsų butas daug jaukesnis už betkokį viešbučio kambarį. Ne, pasikeitė jūsų požiūris į dalykus: jūs išvydote viską teigiamai irdėl to atsipalaidavote, atsikvėpėte. Viskas, kas namuose jus slėgė, nutolo.Be to, jūs pažvelgėte į visus tuo dalykus iš tam tikro nuotolio ir gerokaiobjektyviau. Trumpiau tariant, nebuvo nieko, kas keltų jums stresą. Žodis “stresas” seniai įėjo į mūsų kalbą ir mes net nesusimąstome jįvartodami. 1994 metais išleistame medicinos terminų žodyne “Pschyrembel”stresas apibūdinamas taip: “Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniusindromu, bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių(infekcijų, sužeidimų, nudegimų, spinduliavimo, taip pat pykčio, džiaugsmo,pajėgumo didinimo ir kitų streso faktorių). Stresą galima suvokti ir kaipišorinius poveikius, prie kurių kūnas nepakankamai prisitaikė, pavyzdžiui,operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėlspecifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo…” Stresas – sudėtinė gyvenimo dalis ir teigti jį esant žalingą būtųneteisinga. Kartais jį gali sukelti ir džiaugsmas.

Streso būsena gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Net vienąir tą patį žmogų gali veikti blogai ir gerai, atsižvelgiant į nuotaiką,situaciją, sąlygas. Todėl dabar išskiriamos dvi stresų rūšys: • teigiami stresai – teigiamai veikianti įtempta būsena; • neigiami stresas – neigiamai suvokiamas ir dažniausiai blogai veikiantis išgyvenimas. Teigiama prasme stresas skatina motyvacijai, kuri atpalaiduojaenergiją norimeims rezultatams pasiekti. Štai sportininkas nervinasi priešstartą arba aktorius ar oratorius jaučia scenos baimę. Žmogus nuogastauja,jog jam gali nepasisekti arba jam nepavyks išnaudoti visų savo sugebėjimų.Lygia greta mes mobilizuojame ir koncentruojame energiją būsimiemssunkumams įveikti. Jei nebūtų stresų, gyvenimas mums būtų tikra nuobodybė,sunkiai įsivaizduojamas ir ne toks turiningas. Stresas gali paversti mus dirgikliu, neigiamas emocijas skleidžiančiužmogumi, bet jis gali būti ir uždeganti kibirkštis, stimuliuojanti paskatapadaryti ką nors nepaprasta, įgyvendinti idėjas ir labai produktyviaidirbti. Neigiamas stresas gali sužlugdyti, sukelti depresiją, nervingąreakciją į viską. Dėl jo galime nepajėgti atskirti esminių dalykų nuoneesminių ir tiesiog susirgti. Paveikti teigiamo streso gal netįgyvendinsime savo svajones ir dideliu užsidegimu patrauksime kitus. Nors buitinėje kalboje stresu dažniausiai vadiname nemalonius dalykus,iš tikrųjų tai kompleksiškas fiziologinius ir motyvacijos aspektusapimantis fenomenas. Tikroji sveikatos problema – tai ne stresas apskritai,o tai, kad žmogus nesugeba atskirti normalaus, sveiko streso nuožlugdančio, ligą sukeliančio streso. Mokslininkų tyrimai rodo, kad veikiami streso žmonės suvokia viskądaug siauriau, tampa kategoriškesni, ima nebesuprasti, kas dedasi aplinkui,nes visi jų pojūčiai nukreipti tik į stresą sukėlusį objektą. Kai kurie žmonės stresams yra labai atsparūs. Dėl to svarbususkirstyti žmones pagal jų jautrumą stresams. Tai suteikia galimybęreguliuoti darbo našumą bei naudą, išvengti ligų. Be to, patys žmonės turi

žinoti savo atsparumą ir reguliariai atgauti jėgas. Kaip nustatyti, kad žmogui gresia stresas? Visų pirma jis imairacionaliai elgtis ir darbe, ir namuose. Pavyzdžiui, viršininkas klausiapavaldinio, ar parengta ataskaita. Dėl šio klausimo pavaldinys staiga“pratrūksta”. Tikriausiai turi kokių nors nemalonumų namuose – gal sergavaikai ar sudaužė mašiną ir t.t. Paprastai susikaupia krūva nemalonumų,kurie pagaliau išsiveržia kaip stresas. Jie itin pavojingi, jei ilgesnįlaiką “guli ant širdies”. Streso padariniai dažnai esti širdies ligos,infarktas, depresija ir pan. Beje, metams bėgant organizmo atsparumasstresams silpnėja. Ypač pavojingas amžius nuo 40 iki 50 metų. Dažnai stresą vienas po kito sukelia daugybė atsitikimų. Todėlnetikslinga atsižvelgti į kiekvieną situaciją skyrium. Jei vairuotojasdideliu greičiu važiuoja lygiu keliu ir net jei jo automobilio padangostinkamai parinktos, jis vis tiek gali nuvažiuoti nuo kelio, nors ir būtųpasiruošęs ne vienai staigmenai. Todėl prasminga pasitikrinti, ar esamepasiruošę netikėtumams. Jei esame sveiki ir pilni jėgų, lengvai galime ištverti vieną kitąįvykį. Tačiau pavargę, sudirgę ar susirgę mes nepajėgiame atsispirti stresofaktoriams. Taip gali susidaryti užburtas ratas: kuo daugiau stresąsukeliančių veiksnių aplink mus, tuo silpniau mes jiems priešinamės. Matthiasas Burischas vardija šiuos streso pradžios aspektus: • atsiranda didžiulis grėsmingų ir besipriešinančių jėgų neatitikimas ir situacija tampa nekontroliuojama; • grėsmė priartėja; • situacija tampa neaiški ir neprognozuojama. Kas yra tie stresoriai, kurie sukelia šią buseną? Tai stresinių situacijų sukėlėjai, ir tik nuo žmogaus, nuo jobūsenos, jo savijautos ir situacijos priklauso, kokį stresą jie sukelia –teigiamą ar neigiamą. Neigiamą stresą sukelia išoriniai dirgikliai, kurieatsiranda slegiančiose situacijose ir kurie per stipriai veikia žmogausorganizmą ir emocijas. Mūsų organizmas reaguoja į pusiausvyrą trikdančius

dirgiklius. Stipriausias stresorius yra baimė. Ji gali skatinti mus veikti, galisuteikti mums sparnus, padėti atrasti naujų idėjų ir galimybių. Baimėpadėjo mūsų protėviams išgyventi, skatino juos daryti išradimus, o dabarsulaiko žmones nuo neapgalvotų veiksmų. Stresą sukelia baimė dėl gyvybės,dėl išlikimo, baimė, kylanti dėl aplinkinio pasaulio grėsmės sąžinės baimė.Tai reiškia, jog jei baimės nėra per daug, ji skatina mus siekti geresniųlaimėjimų, mobilizuoja vidinius mūsų rezervus. Toliau yra pateikiamas streso faktorių sarašas grindžiamas lentele,kurią sudarė Vašingtono universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai Dr.Th. H. Holmesas ir Dr. R. H. Rahė, ir kuria šiandien naudojasi daugumastreso tyrėjų. Paprastai riba peržengiama tada, jei taškų suma per metusviršija 150.

|Streso sukėlėjai ir jų reikšmingumas taškais |Taškai ||Sutuoktinio mirtis |100 ||Skyrybos |73 ||Atsiskyrimas nuo sutuoktinio |65 ||Įkalinimas arba izoliavimas kitoje įstaigoje |63 ||Artimo giminaičio mirtis |63 ||Sunkus sužeidimas ar liga |53 ||Vedybos |50 ||Darbo vietos praradimas |47 ||Susitaikymas su sutuoktiniu |45 ||Išėjimas į pensiją |45 ||Šeimos nario pašlijusi sveikata ar netinkamas jo elgesys |44 ||Nėštumas |40 ||Seksualinės problemos |39 ||Naujo šeimos nario atsiradimas (gimimas, įvaikinimas, |39 ||vyresnio amžiaus giminaičio atsikėlimas) | ||Nepalanki permaina darbe (suvienijimas, perorganizavimas,|38 ||konkursas ir t.t.) | ||Nepalanki finansinės padėties permaina |37 ||Gero draugo mirtis |36 ||Profesinė permaina |36 ||Padažnėję nesutarimai su sutuoktiniu |35 ||Ipotekos paėmimas, namo pirkimas ir pan. |31 ||Teismo sprendimo įsigaliojimas dėl ipotekos ar paskolos |30 ||Reikšminga permaina profesinėje veikloje (paaukštinimas, |29 ||pažeminimas, perkėlimas) | ||Sūnaus ar dukters išėjimas iš namų (vedybos, studijos ir |29 ||pan.) | ||Problemos su giminaičiais |29 ||Ypatingi asmeniniai pasiekimai |28 ||Sutuoktinis liaujasi dirbęs ne namuose |26 ||Mokymosi pradžia ir pabaiga |26 ||Reikšmingos gyvenimo sąlygų permainos (naujo namo |25 ||statyba, perstatymas, sąlygų pablogėjimas ir pan.) | |

|Ūmus asmeninių įpročių pasikeitimas (apsirengimas, |24 ||bendravimo stilius, draugų ratas ir pan.) | ||Pašliję santykiai su viršininku |23 ||Reikšmingos darbo laiko ar darbo sąlygų permainos |20 ||Persikėlimas į kitą vietą |20 ||Mokyklos pakeitimas |20 ||Reikšmingos laisvalaikio apimties ir formų permainos |19 ||Reikšmingos bažnytinės veiklos permainos |19 ||Reikšmingos visuomeninio aktyvumo permainos (viešnagė, |18 ||šokiai, koncertų ir teatrų lankymas, bendras muzikavimas | ||ir pan.) | ||Kredito paėmimas (automobiliui, televizoriui ir pan.) |17 ||Reikšmingos miego įpročių permainos |16 ||Gerokai padažnėję ar sumažėję šeimos susiėjimai |15 ||Staigus valgymo įpročių pakeitimas (imama valgyti daugiau|15 ||ar mažiau) arba labai pasikeitęs valgymo laikas | ||Atostogos |13 ||Kalėdos |12 ||Smulkūs prasižengimai (eismo taisyklių pažeidimai) |11 |

Kai kada papildomų stresų sukelia ir mūsų vidinis nusiteikimas. Meskeliame per nelyg didelius reikalavimus sau arba siekiame kitų, mums iššalies primetamų tikslų, kurių mes patys galbūt ir nesame užsibrėžę. Kaltėsjausmas taip pat gali sukelti stresą t.y. jei darome prieš savo valią, toksmūsų elgesys mus slegia. Panašiai atsitinka ir tada, kai prieš aplinkiniusnorime pasirodyti kitokie, negu iš tikrųjų esame, todėl baiminamės būtidemaskuoti. Stresus darbe dažniausiai sukelia šios priežastys: • perkrovimas; • laiko stoka; • bloga vadovavimo kokybė; • nesaugi organizacijos politika; • nesugebėjimas suderinit įpareigojimų ir atsakomybės; • vaidmenų konfliktai; • organizacijos ir asmens vertybių neatitikimas; • įvairaus tipo, ypač neįprasti pasikeitimai; • frustracija. Vadovų ir eilinių darbuotojų stresus paprastai sukelia skirtingospriežastys. Vadovus dažniausiai veikia atsakomybės, sprendimų našta;pavaldiniai dažniausiai jaučia įtampą, sukeliamą žemo statuso, resursųstokos, perdidelio apkrovimo darbe. Ir vieni, ir kiti stresus jaučia esant gan bendrai priežasčiai –frustracijai. Frustracija – tai emocinė būsena, kai kelyje į tiksląpasitaiko žmogui atrodanti neįveikiama kliūtis, o aplinkybės neleidžiaatsisakyti šio tikslo. Pavyzdžiui, darbo tiek daug, jog darbuotojas nieko

nebespėja, yra peikiamas net kelių asmenų už nelaiku ar net nekokybiškaiatliktą darbą; jis greičiausiai pradės jausti tokią emocinę būseną kaipfrustraciją. Kaip žmonės reaguoja frustracijos būsenoje? Vieni tampa agresyvūs,kitiems būdinga regresija arba reversija, fiksacija. Agresija galipasireikšti net pykčio priepoliais; regresija – mažiau apgalvotu elgesiu,liūdesiu bloga nuotaika; reversija – apatiškumu. Fiksacijos atvejudarbuotojas nuolat pradeda kaltinti savo vadovą, kitus bendradarbius dėlsavo nesėkmių, nebenori objektyviai nagrinėti nesėkmės faktų. Yra ir kitųreakcijų, pavyzdžiui, žmogus, jausdamas frustraciją, panori taptineformalios grupės lyderiu ir taip save sėkmingai realizuoti. Kartaispradedamos jausti fizinės reakcijos, pavyzdžiui, skausmas skrandyje ir pan. Tačiau frustracijos priežastys yra ne tik vadovavimo klaidose. Žmonėsdarbe gali jausti frustraciją dėl pačios darbo esmės, blogo įrengimų darbo,nepakankamos kvalifikacijos ir kita. Dažnai frustracija sukelia norųneatitikimą galimybėms: jeigu norai didesni nei galimybės, žmogus galipatekti į frustracijos būseną. Netgi esant motyvacijos trūkumui, galiatsirasti nedidelės frustracijos apraiškos. Patiriantys stresą žmonės į jį reaguoja skirtingai. Pagal tai žmonėsskirstomi į dvi grupes: A ir B.

|A grupės žmonės |B grupės žmonės || | ||Agresyvūs, kompetentingi, siekia |Yra labiau pasiduodantys, jie ||aukštų standartų ir nuolat save |priima situacijas ir dažniau su ||laiko įtampoje. Jie kelia sau |jomis susitaiko negu ||reikalavimus ir siekia tikslų |kompetentingai kovoja. Šiuos ||netgi poilsio metu. Tą įtampą, |žmones ypač veikia laiko trūkumas||kurią jie jaučia, dažniausiai | ||sukuria patys, kitaip tariant, | ||tai yra jų sukurtas aplinkos | ||produktas. Tipinė šių žmonių | ||“išeiga” – širdies priepuoliai. | |

Labai svarbu, kad žmogus stresinėse situacijose gautų socialinę paramą(žr. pav.). Socialinė parama gali turėti tiesioginę įtaką streso faktoriams(pavyzdžiui, sekretorė neleidžia labai agresyviai nusiteikusio lankytojo

pas vadovą) ir poveikį sveikatai (pavyzdžiui, konsultavimas, gydymas).Socialinė parama gali būti buferis (netiesioginis efektas) žmogui,reaguojant į streso faktorių, pavyzdžiui, netekusiam darbo žmogui galimapadėti įsivaizduoti būsimą profesinę perspektyvą arbą šiai reakcijaifokusuojantis į savijautą.

Socialinė parama

T1 T2

N1N2

Stresoriai Reakcijos Poveikis sveikatai

Aštrūs gyvenimo įvykiai Streso įvertinimas Fiziologinė savijauta

Pastoviai besitęsiantys Įvairios reakcijos Psichologinė savijauta Sunkumai į stresą (afektinė, pažintinė ar Kasdieninės problemos elgsenos)

kur T1 T2 – tiesioginis socialinės paramos efektas N1 N2 – netiesioginis socialinės paramos efektas

1 pav. Socialinės paramos poveikis streso procese

Psichologai teigia, kad 80% konfliktų ir stresinių situacijų kyla dėlnemokėjimo bendrauti su žmonėmis. Jei vadovas arba eilinis darbuotojas mokaišmintingai tvarkytis, gali išvengti širdies ligų, pailginti ir padarytiproduktyvesnį savo gyvenimą. Nuosenų laikų reguojame į stresą jausdami poreikį judėti. Stresinėssituacjos dažniausiai būdavo įveikiamos tik sutelkus fizines jėgas. Kūnojudėjimas sužadina mąatymą ir pakreipia jį nauja linkme. Tai žinodami jūsdažnai instinktyviai stengiatės judėti, o kai ir tai nepadeda eikitepakvėpuoti grynu oru ir šiek tiek pasivaikščiokite. Šis efektas darvadinamas neandertaliečio efektu. Streso priežastys susijusios ne tik su darbu (per didelė įtampa,sunkumai atliekant pareigas, nepatenkinamas valdymo organizavimas, nedarnūssantykiai su bendradarbiais, pavaldinių ir kolegų nekompetentingumas irpan.), bet ir su asmeninėmis vadovo savybėmis (išpuikimu, nekantrumu,besaike savimeile, temperamentu ir t.t.). Nustatyta, kad mažiausiai pasiduoda stresui santūrūs žmonės, tie kuriųprotas ir jausmai nesipjauna, o gražiai sutaria, kurie įsitikinę, jog jėgosšaltinio, reikalingo patirti pasisekimą, reikia ieškoti savyje, o ne kurnors kitur. Gera sveikata – vienas iš svarbiausių reikalavimų vadovui. Mokslininkas Dieteris Frei tvirtina: greičiausiai pasveiks tas, kurisstresinę situaciją vertins kaip menką dalyką, o savo galimybes, kurios

padės išsikapstyti iš šios pavojingos būsenos, laikys labai svarbiomis. Paprastai tariant, tai teigiamos mintys: “Pradėkite dieną gerainusiteikę, išlaikykite savo tvirtą pasitikėjimą, ir tegu kelios gerosmintys palydi jus į lovą. Jei prieš užmigdami jau imate bijoti rytdienos,tai atsibudę pajusite “ryto siaubą”. Psichiatrijoje gerai žinoma ši būsena,kai kalbama apie depresiją. Eckartas Miulleris teigia: “Žmonės visai nepatirs streso ar patirs jįgerokai mažesnį, jei jie: • įsitikinę, jog gali keisti stresorių intensyvumą; • mano, jog gali iš anksto numatyti streso raidą; • įsitikinę, jog gali kontroliuoti situaciją; • yra patyrę, jog padedami kitų ar savo pačių jėgomis praeityje tokias situacijas jau buvo įveikę; • jaučia progą, kai patys galės griebtis ryžtingų priemonių; • stresinės situacijos keliamų reikalavimų nelaiko sau reikšmingais; • suvokia situaciją kaip paskatą plėtoti savo sugebėjimus”. Mokslininko manymu, žmonės neišvengs streso, “jei jie : • patyrė, jog panašiose situacijose yra bejėgiai; • jaučiasi esą įvykių auka; • kaltina save dėl stresinės situacijos; • situaciją laiko žala ir nuostoliu; • reikalavimą laiko grėsme; • laiko situaciją iššūkiu ir mano, jog nuo sprendimo priklausys jo paties, kaip asmens, svarbumas”. Yra keli būdai sumažinti darbuotojų bei vadovų stresą: • sąlygų sudarymas darbuotojams dalyvauti organizacijos veikloje; • kelti kvalifikaciją; • geriau projektuoti darbus; • tobulinti komunikacijas. Tačiau ir pats darbuotojas gali imtis streso mažinimo būdų: • meditacijos; • biogrįžtamojo ryšio; • asmeninės apsaugos nuo stresų. Vienas iš būdų sumažinti darbuotojo stresą yra jo konsultavimas.Konsultavimu siekiama pagerinti darbuotojo dvasinę sveikatą. Gera dvasinėsveikata reiškia, jog žmonės gerai jaučiasi, gerai nusiteikę priima kitusžmones ir gyvenimo reikalavimus. Kai būsite atsikratę streso, atsipalaidavęs ir gerai nusiteikęs,užkrėsite gera nuotaika kitus, gerai seksis darbas, geriau sugebėsitesusikaupti, daug kas palengvės, pastebėsite, jog pasidarė daug paprasčiau

bendrauti su kitais žmonėmis.

Literatūra :

H. Vollmer. Jaučiuosi visiškai išsekusi. – Vilnius: Alma Litera, 1998. V. Obrazcovas. Ar valdai? – Vilnius: Vaga, 1998. P.Jucevičienė. Organizacijos elgsena. – Kaunas: Technologija, 1994. K. Birker, B. Schott. Pasipildykime energijos. – Vilnius: Vaga, 1998.