Baroko architektūros stilius ir Visų Šventųjų bažnyčia Vilniuje

BAROKO ARCHITEKTŪROS STILIUS IR VISŲ ŠVENTŲJŲ BAŽNYČIA VILNIUJE

Kultūros ir meno istorijos referatas

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………….3

BAROKAS………………………………………………………………………………………………………………4

BAROKO ATSIRADIMAS…………………………………………………………………………………4

PAGRINDINIAI BAROKO BRUOŽAI………………………………………………………………..5

BAROKO ARCHITEKTŪRA………………………………………………………………………………….6

BAROKAS PASAULYJE……………………………………………………………………………………6

BAROKO ARCHITEKTŪRA PRANCŪZIJOJE……………………………………………..6

BAROKO ARCHITEKTŪRA ESTIJOJE…………………………………………..6

BAROKO ARCHITEKTŪRA LIETUVOJE……………………………………………..8

BAROKO ATSIRADIMAS LIETUVOJE………………………………………………8

BAROKO PASTATAI LIETUVOJE……………………………………………….9

BAROKO ARCHITEKTŪROS LIETUVOJE PERIODAI…………………………9

BAROKO ARCHITEKTŪROS ETAPAI LIETUVOJE IR PASAULYJE…………..9

VISŲ ŠVENTŲJŲ BAŽNYČIA VILNIUJE………………………………………………11

BAŽNYČIOS ISTORIJA……………………………………………………………….11

BAŽNYČIA IR JOS APLINKA………………………………………………………..12

ARCHITEKTŪRA………………………………………………………………………12

IŠVADOS…………………………………………………………………………………….15

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI……………………………………………………………16

ILIUSTRACIJOS…………………………………………………………………………..17

ĮVADAS

Baroko (it. Barocco – keistas, įmantrus), kaip ir renesanso, tėvynė – dabartinė Italija. Barokas apėmė laikotarpį tarp Renesanso ir Apšvietos epochų, t.y. visą XVII amžių. Kaikuriose valstybėse, pavyzdžiui, ATR, siekė ir XVIII a. pirmąją pusę. Barokas neatsiejamas nuo kontrreformacijos, monarchijos įsigalėjimo ir dvaro kultūros. Baroko laikotarpiu, be gausybės bažnyčių, buvo pastatyta daugybė valdovų rūmų (pvz., Versalio rūmai Prancūzijoje) ir užmiesčio vilų su parkais (neatskiriama jų dalis – fontanai ar kaskados). Miestuose iškilo didingų \architektūros ansamblių su plačiomis gatvėmis, aikštėmis, skulptūromis, parkais. Baroko architektūros formos ir linijos išsirutuliojo iš renesanso architektūros, tačiau barokinio pastato visuma ir detalės yra dinamiškesnės, sudėtingesnės, didingesnės. Vietoje aiškių renesanso stiliaus fasadų, barokinėje architektūroje ypač vertintas sudėtingumo pradas. Pavyzdžiui, kvadratą keitė rombas ar ištęstas stačiakampis, apskritimą – ovalas. Baroko stiliaus architektūros tikslas buvo sukrėsti ir sujaudinti žiūrovą. Sakralinėje architektūroje norėta pažadinti stebėtojo religingumą, mistinius išgyvenimus. Pasaulietinėje architektūroje stengtasi sukelti pagarbą monarchui ar magnatui. Barokinė architektūra yra simbolinė. Pastatų planai, motyvuotas įvairių funkcinių elementų naudojimas, atskiros detalės simbolizavo kokią nors mintį arba idėją. Taip pat barokinė architektūra yra ansambliška. Architektai kurdavo didelio mastelio statinių ansamblius, sudarytus iš daug sudėtinių dalių.

Lietuvoje barokas pradėjo plisti XVII amžiuje. Baroko architektūros Lietuvoje laikotarpiu buvo pastatyta daug didingų ir gražių bažnyčių, kurias tuo metu rėmė Lietuvoje didikai. Šios bažnyčios iki šių dienų puošia mūsų šalį ir sostinę Vilnių. Viena jų, Visų Šventųjų bažnyčia Vilniuje, pastatyta ankstyvojo baroko laikotarpiu su trupučiu renesanso priemaišų. Visų Šventųjų bažnyčia Vilniuje yra ypatinga tuo, kad viduje ji turi net 19 altorių. Taip pat ši bažnyčia ne kartą buvo restauruojama, po to, kai buvo sudeginta XVII ir XX amžiuje.

BAROKAS

Barokas yra viena iš daugelio epochų, kurios stilius pasireiškė literatūroje, architektūroje, tapyboje ir muzikoje. Tiksliai nurodyti kada ji atsirado tikriausiai būtų neįmanoma, nes nė viena kultūros epocha neatsiranda staiga. Manoma, kad Europoje baroko epocha įsiviešpatavo XVII – XVIII amžiaus pirmoje pusėje, po renesanso. Jo atsiradimą paskatino kontrreformacija, reakcija prieš renesanso kultūrą, viduramžių tradicijų gaivinimas. Ypač baroko raidą skatino monarchai, stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos šalininkai. Manoma, kad baroko terminas kilęs iš portugalų kalbos (perola barocca – netaisyklingos formos perlas). Jo kultūra susiformavo veikiama antikos, viduramžių ir renesanso vertybių. Ji turėjo įtakos visoms meno rūšims, mokslui, filosofinei minčiai, kasdieniam žmonių gyvenimui. (Vijrand, T. (2001). JAUNIMUI APIE MENĄ. 2 – asis leidimas)

2.1 BAROKO ATSIRADIMAS

Baroko architektūros tėvyne yra laikoma Roma. Naujasis stilius pirmiausia įsitvirtino bažnyčių architektūroje. Jo ištakos – kai kurie ankstesni pastatai. Labiausiai baroko stilių atspindi Šv. Zuzano (Santa Susano) bažnyčia (žr. 2.1pav.) Romoje (Italija). Jos dviejų aukštų fasadą puošia puskolonės ir piliastrai, vainikuoja trikampis frontonas, siaurą viršutinį aukštą su plačiu apatiniu aukštu iš abiejų pusių jungia voliutos. Sienų nišose – skulptūros. Baroko epochos pastatus nesunku pažinti. Neretai jų pagrindą sudaro vienas kitą kertantys ovalai. Suapvalinta erdvė, lankinės ir besiraitančios linijos susilieja į harmoningą visumą. Ypač mėgstamu architektūros motyvu tapo voliutos. Jos spiralėmis išsilenkia fasaduose, apima ovalinius langus ir portalus. Vėl imama statyti bazilikines bažnyčias, tik kiek modifikuotas. Šoninėse navose išsidėsto kapelos, prieš altorinę dalį iškyla kupolas. Pasitaiko ir fasado bokštų keistokomis, lyg išpūstomis viršūnėmis. Reprezentacinių baroko pastatų vidų puošia brangus spalvotas marmuras, prašmatni lipdyba, prabangūs šviestuvai, skulptūros ir paveikslai. Sienų ir lubų tapyba sukuria apgaulingus erdvinius efektus. Lubose pavaizduotos kolonos dėl dirbtinės perspektyvos atrodo kaip sienų tęsinys. Viršuje tarp kamuolinių debesų keistose pozose plevena angelai ir šventieji arba antikinių mitų personažai. Taip yra kuriama begalinės, dangų siekiančios erdvės atmosfera.( Vijrand, T. (2001). JAUNIMUI APIE MENĄ. 2 – asis leidimas)

2.3 PAGRINDINIAI BAROKO BRUOŽAI

Baroko architektai kūrė ovalius statinius, detales, sudarančias judrių, pulsuojančių daiktų įspūdį. Jie nepaliko nei vieno didesnio lygaus sienos plotelio. Plokštumas suskaidė piliastrai – vertikalūs kyšūliai, primenantys iš sienos išsikišusią koloną ar stulpą. Tiesias linijas keitė lenktos, laužytos. Fasadas buvo dalijamas į tris vertikalias ir horizontalias dalis. Pastatai buvo puošiami ornamentais, gausybe skulptūrų, pastatų viduje kurtas atviro dangaus su sklandančiom figūrom įspūdis. Baroko meninkai mėgo įtampą, dinamiką, didumą, paslaptingumą, tapybiškumą, begalinės ervės įvaizdį. ( Tamošaitis, M. (2013) MOKAUSI SAVARNKIŠKai)

Baroko architektūra

BAROKO ARCHITEKTŪRA PASAULYJE

Baroko architektūra kiekvienoje šalyje įgavo savitumo. Geriausiu begalinės prabangos, būdingos vokiečių žemėms, pavyzdžiu galėtų būti Belvederio rūmai (Žr. 3.1pav.) Vienoje ir vadinamasis Cvingeris Drezdene. Pastarasis – tai nuostabi iškilmių aikštė, kurią supa puikios galerijos su bokšteliais ir pavilijonais. ( Vijrand, T. (2001). JAUNIMUI APIE MENĄ. 2 – asis leidimas)

3.1.1. BAROKO ARCHITEKTŪRA PRANCŪZIJOJE

Savitai architektūra vystėsi Prancūzijoje. Čia buvo vengiama besaikės puošybos, kokią ypač mėgsta italai. Vyraujančia pasidarė klasicistinė kryptis (vadinamasis ankstyvasis prancūzų klasicizmas). Prancūzijoje stengiamasi sekti antikiniais ir Renesanso pavyzdžiais. Statomi simetriški pastatai, perdengti aukštu mansardos stogu (pavadinimas susijęs su jį sukūrusio architekto Mansaro vardu). Žymiausias prancūzų baroko paminklas – Versalio rūmai (Žr. 3.2pav.) netoli Paryžiaus. Jų didybė ir įspūdingumas tikriausiai turėjo simbolizuoti Karaliaus Saulės – Liudviko XIV galybę. Rūmus sudaro palyginti neaukštas triaukštis pastatas, iš trijų pusių supantis didįjį paradinį kiemą. Į abi puses šakojasi fligeliai. Vienas iš rūmų fasadų pasisukęs parko pusėn. Ten vilnija raštuoti gėlynų kilimai, baseinai su fontanais, žalumos fone baltuoja antikinių siužetų marmurinės skulptūrinės grupės. Santūrus rūmų fasadas stulbinamai skiriasi nuo turtingai išpuoštų vidinių patalpų. Ypač puiki didžiulė Veidrodžių galerija. Versalis ilgam tapo rūmų statybos pavyzdžiu visai Europai. ( Vijrand, T. (2001). JAUNIMUI APIE MENĄ. 2 – asis leidimas)

BAROKO ARCHITEKTŪRA ESTIJOJE

Estijoje baroko stilius šiaurietiškai santūrus. Ypač energingai buvo statoma Narva (Žr. 3.4pav.). Jos kuklūs ir paprasti bet patrauklūs pirklių namai, papuošti pjaustyto akmens portalais – erkeriais ir kitais elementais, sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metais. Daugelis senų bažnyčių bokštų XVII a. įgijo naujų barokinių detalių. Vienas iš tokių pavyzdžių – neseniai atstatyta Nigulistės bažnyčia (Žr. 3.5pav.) Taline. Buvusi tolimu Europos pakraščiu, 1710 m. prijungta prie Rusijos, Estija atsidūrė greta didžiosios imperijos sostinės. Tai atsispindėjo ir mene. Būdingiausias pavyzdys – Kadriorgo rūmai (Žr. 3.6pav.) (su juos supančiu parku), pastatyti imperatorės Jekaterinos I garbei. ( Vijrand, T. (2001). JAUNIMUI APIE MENĄ. 2 – asis leidimas).

BAROKO ARCHITEKTŪRA LIETUVOJE

BAROKO ATSIRADIMAS LIETUVOJE

Lietuvoje baroko architektūros stilius pradėjo plisti XVII a. pradžioje, praėjus vos keliolikai metų po šio stiliaus atsiradimo Italijoje. Taip atsitiko dėl dviejų priežasčių:

XVI a. pabaigoje ir XVII pradžioje Lietuvos didikai, norintys patvirtinti teoriją, skelbusią, kad lietuviai kilę iš vienos romėnų genties kažkada ištremtos iš Romos imperijos. Užmezgė artimus ryšius su italų didikų dvarais. Kai kurie Lietuvos didikai vedė kilmingas itales ir, susigiminiavę su italų didikais, kvietė jų dvarų architektus projektuoti ir statyti Lietuvoje.

Romos katalikų bažnyčios pradėta įnirtingą kova prieš protestantizmą. Tam buvo įkurtas Jėzuitų ordinas. Jis, kovodamas su protestantų skleidžiamomis dogmomis, kartu ryžtingai pasisakė ir prieš protestantų pamėgtą labai kuklų renesansą. Bažnyčia ir jėzuitai stengėsi statyti milžiniškas, didingas ir puošnias vertas Dievo namų vardo bažnyčias, kurios sukeltų žmonėms emocinį poveikį ir patrauktų juos į katalikų tikėjimą. Siekdama šių tikslų, bažnyčia ėmė aktyviai globoti menininkus : architektus, tapytojus, skulptorius. Jiems buvo duodami dideli užsakymai, sudaryta galimybė parodyti savo sugebėjimus. Architektai buvo skatinami projektuoti ir statyti puošnias bažnyčias su daugybe dekoro elementų, skulptūrų, paveikslų. Katalikų bažnyčios kviečiami ir remiami italų architektai projektavo ir statė daugelį bažnyčių ir Lietuvoje.

BAROKO PASTATAI LIETUVOJE

Lietuvoje baroko epochos laikotarpiu (ypač Vilniuje) buvo pastatyta daugiausia mūrinių pastatų. Lietuvos didikai rėmė didelių ir prabangių bažnyčių statybą. Tuo metu iškilo Šv. Jonų bažnyčia prie Vilniaus universiteto, Šv. Kazimiero, Misionierių, Bazilijonų (su prabangiais vartais), Dominykonų ir Augustinų bažnyčios Vilniuje, Viešpaties Jėzaus bažnyčia su trinitorių vienuolynu Antakalnyje (Vilniuje), Sluškų, Radvilų ir Sapiegų rūmai. Vien tik garsioji Pacų giminė Vilniuje pastatė tris bažnyčias: Šv. Juozapo, Šv. Teresės ir bene patį įspūdigiausią Vilniaus baroko paminklą – Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Provincijoje nuo XVII a. antrojo ketvirčio iki XVIII a. pabaigos pradėtos statyti medinės barokinės bažnyčios (pvz.. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia). (Tamošaitis, M. (2013) MOKAUSI SAVARNKIŠKAI).

4.1.2. BAROKO ARCHITEKTŪROS PERIODAI LIETUVOJE

Lietuvos baroko architektūros raidoje išryškėjo trys periodai, kurių chronologinės ribos artimos italų baroko laikotarpiams:

Ankstyvasis 1600-1650m.

Brandusis 1650-1730m.

Vėlyvasis 1730-1790m.

BAROKO ARCHITEKTŪROS ETAPAI LIETUVOJE IR PASAULYJE

Lietuvos baroko architektūra skiriama į tris etapus:

Ankstyvasis barokas (XVI a. pabaiga – XVII a. 1 pusė)

Brandusis barokas (XVII a. 2 pusė – XVIII a. 1 ketvirtis)

vėlyvasis barokas (XVIII a. 2–3 ketvirčiai).

VISŲ ŠVENTŲJŲ BAŽNYČIA VILNIUJE

Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Rūdninkų g. 20/1

Architektūros tipas: Profesionalus

Stiliai: Ankstyvasis barokas, Renesansas, Vėlyvasis barokas

Metai: 1620 – 1631

Regionas: Vilnius

Laikotarpis: LDK

Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Bažnyčia, Varpinė

Medžiagos: Mūras (plytų)

5.1 BAŽNYČIOS ISTORIJA

1620–1630 m. prie Rūdninkų vartų Lietuvos didžiojo kunigaikščio sekretoriaus Vaitiekaus Chludžinskio rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. Ji atiduota senosios regulos karmelitams. Vienuolynui pritaikyti senesni namai. XVII a. pirmojoje pusėje vienuolyno pastatai sujungti. 1655 m. bažnyčia ir vienuolynas nukentėjo nuo gaisro, po 1661 m. atstatyti.

1743 m. pastatyta varpinė, primūryta zakristija, o virš jos – bibliotekos patalpa. Pastatytas į kiemą išsikišęs vienuolyno korpusas (statė karmelitų vienuolis Antanas Šperkovičius) ir jame įrengtas reflektorius. XVIII a. interjero skulptūras sukūrė A. Šelis. 1810 m. įsteigta parapija.

1812 m. pabaigoje Napoleono kariai sukūreno bažnyčios suolus, klausyklas; vienuolyne įkurdinta ligoninė. 1823 m. bažnyčia atnaujinta.1880 m. nugriauta šventoriaus mūro tvora. Nuo 1842 m. vienuolynas paliktas etatiniu (2-os klasės). 1870 m. jame buvo 27 vienuoliai, tarp kurių 15 atkelta iš uždarytų kitų regulų vienuolynų. 1885 m. vienuolynas uždarytas, pastate įrengti butai.

1902 m. klebono L. Čiudovskio iniciatyva užteptos -bažnyčios navų sienų, koplyčių kupolų freskos. 1908 m. vikaru buvęs Petras Kraujalis pradėjo sakyti lietuviškus pamokslus, kuriems lenkai priešinosi. 1948 m. bažnyčia uždaryta ir paversta bakalėjinių prekių sandėliu.1960 m. Ministrų Taryba nutarė vietoj uždaromos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ją grąžinti tikintiesiems. Nutarimas nevykdytas.

1967–1975 m. restauruota bažnyčia ir varpinė (architektė Aldonos Švabauskienės projektas). 1975 m. čia įrengta Dailės muziejaus liaudies meno ekspozicija. 1991 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

5.2 BAŽNYČIA IR JOS APLINKA

Bažnyčia statyta 1620-1630 m ankstyvojo baroko (vadinamuoju karmelitų) stiliumi. Varpinė pastatyta ir interjero skulptūros darbai atlikti XVIII a. 1859m praturtintas vidus polichrominis dekoras. Sovietiniais laikais bažnyčioje buvo liaudies meno muziejus, dabar ji grąžinta tikintiesiems.

Ramus ir harmoningas fasadas kiek primena Šv. Teresės bažnyčios fasadą. Varpinės bokštas aukštas ir masyvus, prašmatniai dekoruotas. Viduje yra aštuoniolika barokinių altorių; virš didžiojo altoriaus įrengtas kitas aukštai iškeltas altorius, tarsi karališkas sostas su baldakimu.

Prie bažnyčios yra didelis senosios regulos karmelitų vienuolynas, statytas pritaikant esamus pastatus. 1631-1632m užbaigtas išlinkęs palei gatvę dviejų aukštų pagrindinis korpusas, greta dar keletas vėlesnių pastatų ir dviejų aukštų noviciato pastatas su mažu kiemeliu prie gynybinės sienos. XVII-XVIII a karmelitai aktyviai dalyvavo miesto viešajame gyvenime, rengė religines šventes, procesus. 1819m vienuolyno patalpose karmelitai įsteigė parapinę mokyklą.

Į rytus nuo bažnyčios – aikštė kurioje stovėjo basųjų karmeličių vienuolynas ir jam priklausiusi barokinė Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia , įsteigta 1638m. LDK pakanclerio Stepono Paco. Jos išorė priminė Šv. Teresės bažnyčia. 1877m caro valdžios potvarkiu Šv. Juozapo bažnyčia buvo sulyginta su žeme, toje vietoje atsirado turgavietė, žmonių vadinama Basokais(dabar čia skveras).

Rūdininkų g. Nr. 10, į šiaurę nuo Visų Šventųjų bažnyčios (žr. 5.1pav.) – namas, XVII a. priklausęs miestiečiui Frezui ir jo palikuoniams. Jo išvaizda būdinga tam laikui – barokinė su renesanso elementais. Per Antrąjį pasaulinį karą namas buvo geto teritorijoje. Restauruotas 1977-1980m.

5.3 ARCHITEKTŪRA

Bažnyčia ankstyvojo baroko formų, turi ir renesanso bruožų, kryžminio plano, bebokštė, trinavė, bazilikinė, su trisiene apside. Joje 19 altorių. Prie bažnyčios stovi 5 tarpsnių rokoko stiliaus mūrinė varpinė. Pagrindinis fasadas dvitarpsnis, viršuje užbaigiamas trikampiu frontonu. Apatinį tarpsnį vertikaliai skaidantys dvibriauniai piliastrai pratęsiami ir viršutinėje dalyje, kur įrėmina centrę dalį su akcentuotu langu. Antrojo tarpsnio piliastrai iš šonų pratęsiami nedidelėmis sienos atkarpomis su nišomis ir voliutomis, kurias viršuje užbaigia obelisko formos bokšteliai. Identiški bokšteliai atsikartojo ir iš abiejų pirmojo tarpsnio pusių – kairysis buvo nugriautas statant varpinę.

Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinio tipo. Šventykla lotyniškojo kryžiaus plano, transepto vietoje įrengtos dvi koplyčios. Centrinę navą pratęsia identiško pločio presibiterija, užbaigiama trisiene apside. Šoninės navos, kurias skiria keturios poros piliorių, yra tris kartus siauresnės ir du kartus žemesnės už centrinę navą.

Apie 1743 m. tarp presibiterijos ir dešiniosios koplyčios pristatyta zakristija, o virš jos įrengta biblioteka. XVII a. pirmoje pusėje–XVIII a., panaudojant prie bažnyčios buvusius senesnius pastatus, sumūryti dviaukščiai senosios regulos karmelitų vienuolyno namai, ūkiniai ir gamybiniai trobesiai (vėliau paversti gyvenamaisiais). Jie sugrupuoti į penkis įvairaus didumo ir formos kiemus.

IŠVADOS

Taigi matome, kad baroko architektūra gyvuoja jau nuo seno ir išsiskiria savo išskirtiniais bruožais. Didybe, prabanga, netradicinėmis formomis. Baroko architektai, jau nuo senų laikų vis stengėsi įžvelgti gilesnę prasmę ir naujas formas. Galime pastebėti, kad baroke vyrauja kupolai, begalinė simetrija. Tai suteikia pastatams didingumo, prabangos ir kelia norą žavėtis jais.

Visų Šventųjų bažnyčia Vilniuj taipogi nėra eilinė. Ne kartą galėjome ją prarasti ar turėti vien tik jos griuvėsius. Tačiau ankstyvojo baroko bažnyčia, po ją puolusių gaisrų, buvo atstatyta net kelis kartus ir dabar savo didybe ir grožiu kelia susižavėjimą kiekvienam praeiviui, bei turistams.

Taip pat Visų Šventųjų bažnyčiai ir daugeliui kitų barokinio stiliaus pastatų, yra būdingi kiemai, daugelyje jų yra ir fontanų. Gražiausias ir pasaulyje bene labiausiai vertinamas barokinio stiliaus statinys su didžiuliu kiemu ir fontanu – Versalio rūmai Prancūzijoje.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Vijrand, T. (2001). JAUNIMUI APIE MENĄ. 2 – asis leidimas. Kaunas: Šviesa

Tamošaitis, M. (2013) MOKAUSI SAVARNKIŠKAI. Vilnius: Baltos lankos

http://www.vilnius2009.lt/barokas-lietuvoje/

Venclovas, T. VILNIUS. Leidykla: R. Pakalnio

Mickevičius, J. (1994) LIETUVOS ARCHITEKTŪROS ISTOIJA Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla

"http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/95/Chiesa_di_Santa_Susanna_alle_Terme_di_Diocleziano.jpg/300px-Chiesa_di_Santa_Susanna_alle_Terme_di_Diocleziano.jpg