GARSO SPECIFIKA IR AKUSTEMOLOGINĖS PROBLEMOS FILMAVIMO AIKŠTELĖJE

GARSO SPECIFIKA IR AKUSTEMOLOGINĖS PROBLEMOS FILMAVIMO AIKŠTELĖJ

Turinys

 

Įvadas 3

1.Techninis pasiruošimas 4

1.1.Lokacija 4

1.2.Pašalinių objektų įtaka garso kokybei 5

1.3.Natūrali garsinė atmosfera 5

1.4.Kostiumai ir grimas 6

2.Skirtingo tipo garso įrašymas ir akustemologinių problemų sprendimo būdai 6

2.1.Dialogai 6

2.2.Sinchroniniai triukšmai 9

2.3.Garsinės atmosferos 9

Išvados 11

Literatūra 12

Įvadas

Šiuolaikinėje visuomenėje stirpiai pažengę technologiniai įrenginiai suteikia galimybę atlikti kokybišką bei žmonių poreikius atliepiantį darbą. Šios naujovės ypatingai jaučiamos bei matomos filmų kūrimų industrijoje. Yra sakoma, kad geras filmas tas, kuris stebina vaizdo bei garso efektais. Tačiau norint nustebinti audotoriją, nepakanka vien naujausių teechnologijų, taip pat labai svarbus profesionalumo indelis, kuris nulemia galutinio produkto kokybę.

Atlikdami pažintinę praktiką 2015 m. balandžio 21 dieną sudalyvavome laidos „Dainų Daina” repeticijoje ir filmavime, 2015 m. gegužės 26 dieną vykusioje LRT ekskursijoje ir 2015 m. gegužės 26 dieną DELFI biure vykusiame pokalbyje su vyr. redaktore Monika Garbačiauskaite–Burdiene ir DELFI TV vadovu Gyčiu Oganausku. Buvo galimybę susipažinti ir stebėti darbą naujausiais įrenginiais ir suvokti naujų, tobulėjančių technologijų svarbą darbo našumui. Paržintinės prakitos metu didelį dėmesį atkreipiau į garso režisieriaus intensyvų darbą, kas ir paskartino gilintis į šia sfferą.

Šiame darbe bus siekiama aptarti garso specifika, akustemologinės problemos bei jų sprendimo būdai filmavimo aikštelėje. Bus aprašoma techninis pasiruošimas prieš filmavimą, kur dėmesys bus skiriamas faktoriams, kurie turi gana didelės įtakos garso įrašo kokybei. Taip pat pateiksiu kelis garso įrašymo bū

ūdus, kurie gali pagerinti garso kokybę.

Techninis pasiruošimas

Kuriant filmą, garso režisieriaus darbas prasideda daug anksčiau nei pats gamybos procesas. Pasiruošimo laikas priklauso nuo filmo specifikos, keliamų lūkesčių bei reikalavimų. Yra labai svarbus techniniai sprendimai, kuriuos naudos filmavimo metu. Techninį pasiruošimą sudaro dalyvavimas lokacijų paieškoje, garso techninio poreikio formavimas ir tvirtinimas. Prieš kiekvieną filmavimą svarbu numatyti galimas akustemologijos problemas ir techniškai apgalvoti jų sprendimo būdus. Svarbiausi faktoriai, kuriuos reikėtų įvertinti:

Lokacija;

Pašalinių objektų įtaka garso kokybei;

Natūrali garsinė atmosfera;

Kostiumai ir grimas.

Lokacija

Problemų įgarsinant filmavimo metu sukelia daugybė pašalinių garsų, į kuriuos būtina atsižvelgti garso operatoriui, būtina juos nustatyti ir neutralizuoti. Tai gali būti kondicionieriaus, tiksinčio laikrodžio, dienos šviesos lempų garsas ir daugelis kitų nenumatytų garsų (Meškys, 2010, p.235). Siekiant išvengti pašalinių garsų filmavimo metu yra patartina su lokaciją (ffilmavimo vieta) susipažinti iš anksto, kad būtų įvertintos galimos kliūtys bei jų sprendimo būdai. Nesusipažinus su lokacija, gali kilti būtinybė problemas spresti filmavimo dieną, o tai itin neefektyvus būdas – pasiruošimo metu yra sunkiau identifikuoti pašalinių garsų šaltinius, ypatingai tokius, kurie maskuojami besiruošiančios filmavimo komandos sukeliamo šurmulio. Be to, gali pritrūkti laiko jų neutralizavimui. Filmavimo lokacijoje pagal galimybes reikia išjungti visus garsą skleidžiančius prietaisus (kompiuterius, mobilius telefonus ir t.t.), taip pat uždaryti visus langus ir duris. Geriausia lokaciją apžiūrėti ir įvertinti tu

uo pačiu paros metu, kuriuo vyks filmavimas, kitu atvėju svarbu įvertinti galimus akustemologinius pokyčius. Garso funkcija istorijos pasakojime dažnai yra tiesioginė. Tam tikri triukšmai gali būti naudojami atkreipiant veikėjų dėmesį į šalia vykstantį veiksmą.” (Holman, 2010, p.12). Dėl šios priežasties labai svarbu, kad filmavimo aikštelėje būtų kuo mažiau pašalinių garsų, nes tam tikri triukšmai gali suklaidinti žiūrovą – jie gali būti identifikuoti kaip naratyvo dalis, o jų šalinimas didins garso postprodukcijos kaštus.

Pašalinių objektų įtaka garso kokybei

Akustika filmavimo vietoje priklauso nuo erdvinių objektų pasiskirstymo, daiktų, nuo kurių atsispindi garso bangos, paviršiaus charakteristikos, jo medžiagos, faktūros. Taip tvirtos medžiagos, lygūs paviršiai – veidrodžiai, stiklai, keramikinės plytelės, plastikas – gerai atspindi garso bangas, todėl persipynusios jos iškraipo garsus. Minkšti, akyti paviršiai – drabužiai, langų drapiruotės, kiliminės dangos – gerai sugeria garsą, daro jį duslesnį (Meškys, 2010, p.235). Daugeliu atveju nėra galimybės pasirinkti tinkamiausios filmavimo aplinkos, tačiau kai kurios problemos gali būti išsprendžiamos komunikuojant su kūrybine filmavimo komanda bei pašalinant garsą iškreipiančius objektus.

Pasak T.Holman (2010), kiekviename kambaryje galima išskirti tris garso laukus:

Tiesioginis garsas – garso bangos, kurios pasiekia mikrofoną anksčiau, nei garso bangos atspindėtos nuo aplinkoje esančių objektų.

Pirminiai atspindžiai – atspindžiai nuo įvairių aplinkos paviršių, kurie pasiekia mikrofoną beveik kartu su tiesioginiu garsu. Jie nusako patalpos dydį.

Reverberacija (aidas) – garso išlikimas uždaroje erdvėje, jam nuolatos atsispindint nu

uo įvairių paviršių, nutilus garso šaltiniui.

 

"C:\Users\Ineta\Desktop\1.PNG

1pav. Garso laukai

 

Kokybiškam dialogui įrašyti reikalingas tiesioginis garsas, todėl ilgas reverberacijos laikas gali daryti neigiamą įtaką įrašomo garso kokybei. Dėl šios priežasties labai svarbu pasirinkti tinkamų charakteristikų mikrofonus ir jų pozicijas.

Natūrali garsinė atmosfera

Šis faktorius aktualiausias tuomet, kai filmavimo metu filmuoja sceną gamybiškai patogesnėje lokacijoje nei toje, kuri tiksliai atitinka scenarijų arba filmuojama paviljone. Garsinė filmavimo lokacijai būdinga atmosfera gali stipriai skirtis nuo scenarijuje perteiktos atmosferos. Šis faktorius turi būti įvertintas iki prasidedant gamybai. Filmavimo paviljonai dažnu atveju nesukuria tinkamos akustemologinės aplinkos kokybiško garso įrašymui. Ypatingai problematiška su akustiškai neįrengtais paviljonais, kurie pasižymi itin ilgu reverberacijos laiku. Tokiu atveju natūrali garsinė atmosfera visiškai neatitinka filmuojamai scenai reikalingos garso atmosferos. Siekiant išpildyti viziją kartais tenka papildomai įrašinėti atmosferą ir foninius triukšmus kitoje, scenarijų atitinkančioje lokacijoje.

Kostiumai ir grimas

Scenoje naudojami kostiumai ir rekvizitas taip pat yra garso šaltiniai. Dažniausiai jų skleidžiamas triukšmas nėra scenos dalis. Siekiant išvengti šių triukšmų, svarbu atitinkamai pritvirtinti prisegamą miniatiūrinį mikrofoną, kad šis nekontaktuotų su judančia medžiaga. Kostiumai, kurie pagaminti iš šilko, vilnos ar sintetinių audinių, reikalauja specifinių įgūdžių tvirtinant mikrofoną. Taip pat reikėtų apgalvoti radijo sistemos siųstuvo, segamo ant aktoriaus rūbų ar specialių diržų, poziciją. Svarbu, kad joks radijo mikrofoninės sistemos elementas nebūtų matomas kad

dre, be to, nevaržytų aktoriaus judesių.

Mikrofonai segami aktoriams tik po to, kai juos paruošia kostiumų bei grimo dailininkai. Tokia darbo seka labai svarbi, nes grimo priemonės gali patekti ant mikrofono membranos ir nepataisomai jį sugadinti. Jei filmavimo metu, tarp dublių, aktoriaus grimui reikalingos korekcijos, reikia pridengti prisegamo mikrofono membraną. Tokių būdu yra užtikrinama garso kokybė.

Skirtingo tipo garso įrašymas ir akustemologinių problemų sprendimo būdai

Dialogai

Viena pagrindinių filmavimo užduočių – kiek įmanoma kokybiškiau įrašyti dialogą. Pagrindinė dialogo paskirtis – perduoti auditorijai informaciją, kurios neįmanoma perteikti vaizdu. Žiūrovas privalo girdėti ir suprasti visą dialogą, jo negali užgožti jokie pašaliniai garsai (Fielden, 2010, p.139). Mokslininkai įrodė, kad filmo metu auditorija yra susikoncentravusi būtent į dialogo sekimą. Jei dialogas įrašytas neaiškiai, tai erzina žiūrovą ir jam sunku sekti filme pasakojamą istoriją (Holman, 2010, p.50).

Dialogams įrašyti dažniausiai naudojami kryptiniai ir prisegami mikrofonai. Įrašomo dialogo kokybė priklauso ne tik nuo akustemologinių faktorių, bet ir nuo pasirinkto mikrofono tipo ir jo pozicijos filmavimo metu.

Filmavimo aikštelėje įrašinėjant dialogą įrašoma ir visa aikštelėje esanti garsinė atmosfera. Tai nėra išvengiama, tiesiog, filamvimo metu yra stengiamasi kokybiškiau įrašyti tai, kas vyksta kadro ribose, nei tai, kas vyksta už jų (Holman, 2010, p.72).

Įrašytus nepageidaujamus užkadrinius triukšmus sunku pašalinti, nes daugumos garso šaltinių skleidžiamas garsas maskuoja balso dažnius arba dažnių juostos “persidengia”. Įrašant dialogą, svarbu tinkamai pasirinkti mikrofono atstumą nuo garso šaltinio. Idealus atstumas tarp garso šaltinio (aktoriaus burnos) ir daugumos mikrofonų turi būti 10 – 30 cm, nukreipiant jį į aktoriaus burną, o mikrofoną laikant šiek tiek aukščiau ar žemiau galvos linijos (Ascher, 2007, p.412).

Priklausomai nuo aplinkos bei įrašomo garso šaltinių kiekio, pasirenkama mikrofono kryptingumo charakteristika. Siaurakrypčiai mikrofonai efektyviai fiksuoja garso šaltinį, į kurį jie nukreipti savo darbine ašimi, tuo tarpu toliau nuo darbinės ašies esantys garso šaltiniai neįrašomi (Ascher, 2007, p.390). Šie mikrofonai tinkamiausi vienu metu fiksuoti tik vieną garso šaltinį (aktorių). Netoli vienas nuo kito esančius garso šaltinius (aktorius) galima įrašyti vienu siaurakrypčiu mikrofonu, tačiau jei aktoriai improvizuoja ir dažnai keičia poziciją, gali būti sudėtinga gerviniu mikrofonu suspėti sekti jų judėjimą bei tekstą. Gervinio mikrofono operatoriui nespėjus laiku nukreipti siaurakrypčio mikrofono darbinės ašies į aktorių, aktoriaus tekstas tampa neaiškus, tolimas (Ascher, 2007, p.393). Pagrindinis tikslas įrašant garsą – išrinkti mikrofoną poziciją pakankamai arti garso šaltinio, kad sukurti garsų ir aiškų garso takelį. Geras garso takelis turėtų būti lengvai suprantamas ir neiškraipytas: dialogas turėtų būti dominuojantis elementas, lyginant su aplinkos triukšmais ir nemaloniu aidu. Svarbiausia, kad garso takelis perteiktų pagrįstą dažninį balansą” (Ascher, 2007, p.413).

Taip pat svarbu teisingai pasirinkti kryptinio mikrofono kryptį. Mikrofonas turėtų būti ne tik nukreiptas į pagrindinį garso šaltinį, bet ir nusuktas į priešingą pusę nuo potencialių triukšmo

šaltinių, esančių už kadro ribų. Triukšmų nepavyks visiškai išvengti, nes kaip ir visų kitų garso šaltinių skleidžiamos bangos, jos bus atspindėtos visų aplinkoje esančių paviršių, tačiau tinkama mikrofono kryptis leis sumažinti jų poveikį. Pvz. filmuojant ant stogo ir nukreipiant mikrofoną į garso šaltinį iš apačios, įraše ženkliai sumažinamas miesto gaudesys.

Kai kuriais atvejais, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į triukšmų šaltinį, bet ir į jo skleidžiamo garso atspindžio kampą. Pvz. kai filmas filmuojamas interjere ir naudojama juostinė kino kamera, svarbu atkreipti dėmesį į kameros skleidžiamo garso tiesioginius atspindžius. Tinkamai pasirinkta mikrofono pozicija leidžia juos sumažinti.

Filmuojant eksterjere, taip pat labai svarbu apsaugoti mikrofonus nuo vėjo poveikio. Tam naudojamos specialios apsaugos.

"C:\Users\Ineta\Desktop\4.PNG

2pav. Kryptinių mikrofonų apsaugos nuo vėjo

 

Esant nedideliam vėjui, užtenka naudoti kairėje pusėje pavaizduotą poroloninę apsaugą. Vėjui stiprėjant, papildomai pridedama viduriniame paveikslėlyje pavaizduota apsauga. Siekiant maksimaliai apsaugoti mikrofoną nuo vėjo poveikio, pridedama dešiniame paveikslėlyje pavaizduota “kailinė” apsauga.

Pagrindinis kryptinių mikrofonų trūkumas įrašant dialogus – ribotos jų naudojimo galimybės tam tikrais atvejais. Pvz.

Filmuojamas bendras kadras ir atstumas tarp garso šaltinio ir galimos mikrofono pozicijos ženkliai per didelis, t.y. vyrauja atspindėtas, o ne tiesioginis garsas;

Filmuojamas veiksmas, trukdantis sekti aktorių su kryptiniu mikrofonu (aktorius važiuoja dviračiu, automobiliu ir t.t.);

Filmuojama itin nedidelėje erdvėje;

Filmuojama itin aidžioje aplinkoje;

Šiais atvejais kylančias problemas gali išspręsti kitokių mikrofonų pasirinkimas. Tai – prisegamos radijo mikrofoninės sistemos.

Pagrindinis prisegamų radijo mikrofoninių sistemų privalumas yra jų mikrofono dydis, leidžiantis jį paslėpti interjere, aktoriaus rūbuose, plaukuose ir t.t. Ši radijo mikrofono charakteristika leidžia jį tvirtinti taip, kad aktoriaus balsas būtų artimiausias garso šaltinis pasiekiantis mikrofoną. Yre keli būdai, kaip galima pritvirtinti šiuos mikrofonus:

Mikrofonas tvirtinamas rūbų išorėje. Svarbu atkreipti dėmesį į mikrofono laido tvirtinimą. Toks mikrofono tvirtinimas naudojamas siekiant sumažinti kontrukcinius triukšmus, atsirandančius mikrofono laidui kontaktuojant su audiniu.

Tvirtinimo – slėpimo būdas. Kai mikrofonas tvirtinamas prie kaklaraiščio, tarp marškinių užsegimo, kišenėje, esančioje krūtinės srityje, apykaklėje. Taip pat mikrofonus galima slepti ant kūno. Kai nėra galimybės paslėpti mikrofoną idealioje pozicijoje, viena iš galimų alternatyvų – paslėpti jį aktoriaus plaukuose.

Dauguma garso režisierių pagal galimybes stengiasi vengti mikrofonų slėpimo po rūbais (Ascher, 2007, p.397). Nors rūbų audiniai atlieka apsaugos nuo vėjo funkciją, jie taip pat keičia dažninį garso balansą – prarandami aukšti dažniai, balsai skamba prislopintai, nukenčia kalbos raiška, išryškėja žemi dažniai, atsirandantys rezonuojant krūtinės ląstai, aktoriui judant padidėja rūbų audinių sukeliamo triukšmo tikimybė naudingame signale.

 

Sinchroniniai triukšmai

 

Sinchroniniams triukšmams įrašyti naudojami kryptiniai mikrofonai. Kryptiniai mikrofonai fiksuoja slėgio pokytį. Tai reiškia, kad šio tipo mikrofonai reaguoja į susijusius slėgio skirtumus tarp priekinės, galinės bei šoninės diafragmos dalies. Filmavimo metu yra siekiama įrašyti visus sinchroninius triukšmus, kurie yra susiję su veiksmu, tačiau dažnais tai yra sudėtinga padaryti. Dažniausios priežastys, dėl kurių kyla problemos įrašant sinchrininius triukšmus::

Kadro stambumas nulemia per didelį atstumą tarp mikrofono pozicijos ir garso šaltinio;

Kai kurie sinchroniniai triukšmai (aukštakulnių batų kaukšėjimas; indų skambėjimas) specialiai slopinami, siekiant kokybiškai įrašyti dialogą;

Sinchroninius triukšmus užgožia įvairios techninės kadro filmavimo priemonės (kameros judesys automobiliu, operatorinis kranas ir t.t.)

Nesant galimybei įrašyti šių garsų filmavimo metu yra galimybė tai atlikti papildomam etape, kuris skirtas garsiniams dubliams.

 

Garsinės atmosferos

 

Garsinės atmosferos įrašymas – mus supančios akustemologijos užfiksavimas garso įrašymo priemonėmis. Garso atmosferą formuoja visi erdvėje esantys garso šaltiniai, jų atspindžiai, erdvės akustika. Garso atmosfera dažniausiai įrašoma nekryptiniais mikrofonais. Nekryptiniai mikrofonai yra slėgio imtuvai, kurie vienodai reaguoja į garsą, ateinantį iš skirtingų krypčių. Kitaip sakant, mikrofono diafragma vienodai jautriai reaguoja į garso slėgio pokyčius, nepriklausomai nuo šaltinio pozicijos jo atžvilgiu.

Filmavimo metu rekomenduojama įsirašyti vadinamus “Room tone” – filmavimo lokacijos atmosfera, įrašyta tais pačiais mikrofonais, kurie buvo naudojami dialogų ir sinchroninių triukšmų įrašymui. Tokiu būdu įrašyta atmosfera naudinga garso postprodukcijos etape. Montuojant dialogą, neretai pasitaiko trumpų trigdžių, nesusijusių su vaizdų. Pvz. režisieriaus komentarai veiksmo metu. Šiuos trigdžius galima nesunkiai pašalinti, tačiau atsiradusi tyla skamba nenatūraliai. Jos vietose ir naudojami tokiu būdu įrašyti “Room tone”. “Room tone” pasižymi tomis pačiomis akustemologinėmis charakteristikomis, kuriomis pasižymi ir visa toje lokacijoje įrašyta garso medžiaga. Neįsirašius “Room tone” filmavimo metu, scenos atmosferą yra daug sunkiau atkurti

garso postprodukcijos etape.

 

Išvados

Pasiruošimo metu būtina numatyti galimas akustemologines problemas ir paruošti galimus jų sprendimo būdus.

Kiekviena filmavimo lokacija pasižymi skirtinga akustemologine charakteristika, kuri priklauso nuo lokacijos akustikos, natūralios jos garsinės atmosferos ir naudojamų papildomų techninių priemonių.

Svarbu suprasti, kad galutinį rezultatą lemia ne vien aukšta garso trakto techninė kokybė. Privaloma išmanyti kiekvieno garso trakto elemento specifiką. Tik profesionaliai įvaldžius technines priemones galima maksimaliai išnaudoti jų galimybes.

Kokybišką rezultatą lemia ne tik naudojamos technikos išmanymas, bet ir specifiniai sprendimai, padedantys tinkamai įrašyti garsą aplinkoje, veikiamoje nepalankių akustemologinių faktorių.

Darbinės aplinkos įvertinimas bei aukštos kokybės garso įrašymo technikos išmanymas lemia kokybišką galutinį rezultatą.

Literatūra

Holman T., Sound for film and television, Elsevier Inc., 2010

Meškys K., Kaip valdyti medijas, RDI Grupė, 2010

The State of Sound Studies, University of Iowa Printing Department, 1999

Fielden J., Roll a sound: a practical guide for location audio, My planet press, 2010

Digital Filmmaker’s Handbook, S. Ascher, E. Pincus, Penguin, 2007

 

Leave a Comment