TurinysĮvadas 2Šiltnamio įrengimo technologijos 3Papildoma šiltnamio įranga 4Pažangiausia augalų auginimo technologija 8Šiltnamyje auginamos kultūros 11Išvados 16Naudota literatūra 17ĮvadasŠiltnamiai – tai tvirta profilinė konstrukcija – profiliai kampuose sujungiami, o šonuose papildomai sutvirtinami. Stogo tvirtumą užtikrina papildomi profiliai, jungiantys viršutinį stogo profilį su pagrindiniais kampiniais, kurie gaminami iš specialaus lydinio.Šiltnamyje iš aliuminio profilių ir stiklo geresnis mikroklimatas – jame būna apie 20-25% daugiau šviesos, negu tradiciniame šiltnamyje, kuris dengtas polietilenine plėvele. Stogo langai ir durys užtikrina gerą oro cirkuliaciją, o pasirinkus automatines vėdinimo ir laistymo sistemas, šiltnamis beveik pats palaikys reikiamą mikroklimatą.Standartinio šiltnamio konstrukcijoje yra numatyta – ventiliaciniai langeliai, lengvai darinėjamos slankiojančios durys ir stogo kraštuose įrengti latakai lietaus vendeniui rinkti. Konstrukcija yra tvirta ir tinkama mūsų nelepioms meteorologinėms sąlygoms.Ruošiantis statyti, įrengti bei planuoti šiltnamio augmeniją, reikia daugybės žinių, taigi šiame darbe bus aprašytos šiltnamio technologijos ir įrengimai, taip pat populiariausi augalai auginami Lietuvos šiltnamiuose. Taipogi, pažangios naujovės šiltnamių statymo, įrengimo srityse. Naudota kuo naujesnė literatūra, pasitelkiant šiuolaikiškas informacines technologijas.Šiltnamio įrengimo technologijos ŠILUMOS EKONOMIJAŠiltnamio dangai naudojamos specialios ilgalaikės UV spinduliams stabilizuotos plėvelės su termoefektu ir Anti-Drop efektu. Šio tipo plėvelė praleidžia išsklaidytą šviesą, todėl augalai apšviečiami tolygiau, nelieka šešėlių, išsklaidomi tiesioginiai saulės spinduliai, kurie vasarą nudegina augalus, ypač rožes. Plėvelės sudėtyje esantys specialūs priedai sulaiko infraraudonuosius spindulius, todėl nakties metu ilgiau išlaikoma per dieną sukaupta šiluma. Plėvelės garantinis tarnavimo laikas 4 metai. Plėvelės sudėtyje esantis etilvinilacetatas suteikia didelį atsparumą tempimui ir plyšimui. Plėvelė padengta medžiaga “SUN CLEAR”, neleidžiančia susidaryti kondensacinio vandens lašams. Dėka dvigubos plėvelės dangos sutaupoma apie 30% šilumos lyginant su stikliniais šiltnamiais.
VANDENS KONDENSATO PAŠALINIMASDėl stogo dangai naudojamos plėvelės “Anti drop” – nesusidaro vandens lašai. Status 27° stogo šlaito nuolydis užtikrina gerą kondensacinio vandens nutekėjimą. Turi būti lovys densacinio vandens pašalinimui. Daugiau šviesos – gotikinis arkos profilis ir šlaitas (nuolydžio kampas 27°) sąlygoja geresnį kondensato nutekėjimą ir tuo pačiu geresnį pralaidumą šviesai.Vandens nutekėjimo latako konstrukcija įgalina pašalinti kondensatą iš šiltnamio vidaus.VENTILIACIJAEfektyvus vėdinimas: Ventiliacijos angos, sumontuotos ties kraigu, sudaro apie 35 % grunto paviršiaus ploto, todėl juos atvėrus, ženkliai padidėja šiltnamio tūris. Gotikinė konstrukcija leidžia dvigubai plačiau atverti langus, esant vėjui ar lyjant, nei ovalinė. Dėka didelio šiltnamio aukščio ventiliacijos intensyvumui išnaudojamas “kamino efektas”.AUTOMATINIS KLIMATO REGULIAVIMASStogo ventiliacijos valdymas: Visų penkių šiltnamiosekcijų ventiliacijos mechanizmai valdomi rankiniu būdu arba prijungiami prie klimato kontrolės kompiuterio su temperatūros, drėgmės, vėjo ir lietaus sensoriais.DURYSStumdomos durys gali būti montuojamos šiltnamio galuose arba šonuose. Durys gaminamos iš plėvelės arba polikarbonatinio 6-10mm stiklo. Durų išmatavimai: plotis 3.20m, aukštis 2.80m.PLĖVELĖS TVIRTINIMASPlėvelė tvirtinama patentuotomis sąvaržomis. Plėvelė nepažeidžiama, jos pakeitimas nereikalauja daug darbo ir specialių įrankių. Augalų liekanos surenkamos ir sudeginamos. Stikliniai šiltnamiai ir šiltnamiai uždengti ilgalaike plėvele (visa konstrukcija, daigyklos, įrankiai ir pan.) perplaunami skalbimo miltelių tirpalu (400 g miltelių/10 l vandens). Jeigu šiltnamis didesnis, o augalai jame vasarą sirgo, kol šilti orai galima dezinfekuoti chlorkalkėmis (400 g chlorkalkių/12 l vandens, užpilama ir paliekama keletą valandų). Tokiu tirpalu galima purkšti ir tepti, svarbu kad įsigertų kuo giliau į medį. Jeigu šiltnamis mažytis, žemę galima dezinfekuoti verdančiu vandeniu (10-12 l/kvad.m). Efektyviau ligų sukėlėjus naikina previkuro (300-450 ml/20 l vandens) ir 0,3 proc. vario sulfato tirpalas. Vario sulfatu nupurškiamas žemės paviršius, o previkuru laistoma. Nurodytas previkuro kiekis 1 kvad.m. Nerekuomeduojama laistyti ir purkšti sausos žemės. Dar galima nukasti 10 cm žemės sluoksnį ir pakeisti jį švaria daržo žeme arba kompostu.Papildoma šiltnamio įrangaHighrometrai, termometraiTermometras Higrometras
Dirvos termometras
Papildomas langelis Įmontuotas papildomas langelis užtikrina greitą ir kokybišką šiltnamio ventiliaciją. Langelis stiklinamas išpjautu stogo stiklu. Automatinė langelio atidarymo sistema Galima nustatyti automatinį langelio atidarymą ir uždarymą, pasiekus 15-25°C temperatūrą. Tinka visiems langų tipams, jei lango svoris neviršija 14 kg.
Langelis su žaliuzėmis Įmontuojamas šoninėje sienelėje. Užtikrina oro cirkuliaciją, nesukeliant skersvėjo. Reguliuojamas iš vidaus. Plotis 61 cm, aukštis 45 cm. Automatinė žaliuzių reguliavimo sistema
Dirbtinio šešėlio pastaJos pagalba galima reguliuoti vidaus temperatūrą ir mažinti tiesioginių saulės spindulių poveikį.Tiesioginėje saulėje ir lietuje pasta išsilaiko stiklo paviršiuje du mėnesius.¾ litro pastos užtenka 40-50 m² stiklo paviršiaus padengti.
Sulenkiamas staliukas Užima nedaug vietos, pagamintas iš aliuminio ir plastiko, paprastai naudojamas sodinant augalus. Vėliau, jiems paaugus, staliuką galima sulenkti ir išnešti. Ilgis 118 cm, plotis 59 cm, aukštis 76 cm. Galima rinktis ir paprastą nesulenkiamą staliuką.
Dirbtinio šešėlio tinklelis Karštą vasarą tinklelis padeda apsaugoti augalus nuo tiesioginės saulės ir sulaiko šilumą kai šalta. Ilgis 2,60 m, plotis 1,83 m. Į komplektą įeina tvirtinimo virvutės. Lietaus vandens surinkimo vamzdis Vamzdis tvirtinamas prie stogo krašto griovelio. Juo vanduo surenkamas į statinę ar kitą talpą.
Automatinio Laistymo sistema Visiškai automatiškas ir tolygus laistymas purškiant vandenį. Sistemoje taip pat yra ventilis-termostatas ir 50 purškimo taškų.
Papildomos laistymo sistemos dalys Žarnelė 15 mKaniūlės 15 vnt.Pasiskirstymo vamzdeliai 5 vnt.Išsišakojimo vamzdeliai 5 vnt.Papildoma vandens tiekimo žarna 10 m
Aliuminė lentynėlė Lentynėlė idealiai tinka įvairiems vazonėliams ar chemikalams laikyti, nes ji kabinama ten, kur nepasiekia vaikai. Ilgis 122 cm, plotis 20 cm. Komplektuojama su tvirtinimo kampeliais. Taip pat siūloma nulenkiama lentynėlė – ją galima nu- lenkti ir užfiksuoti žemiau – dirbant su aukštais augalais.
Ilgis 112 cm, plotis 25 cm.Šiltnamio šildymo įranga Kad paspaudęs speigas nesunaikintų augalų, šiltnamyje naudojama speciali šildymo įranga – žibalinės/aliejinės lempelės. Jų yra 3 dydžių: „Antifrost“ (saugoja nuo šalčio) – 1/6 kWVienguba lempelė – 5/8 kWDviguba lempelė – 11/4 kW
Varžteliai, veržlėsUniversalūs varžtai ir veržlėsStiklo spyruokliniai fiksatoriaiStiklo laikikliaiSpecialūs augalų pririšimo kampeliai – svarbios deta-lės, naudojamos termometrams pakabinti, taip pat priejų rišami augalai.Pažangiausia augalų auginimo technologijaPažangiausia augalų auginimo technologija šiltnamiuose – jų auginimas mineraliniuose substratuose, naudojant lašelinę augalų laistymo-maitinimo sistemą. Mažatūrėje technologijoje naudojami substratai turi būti ilgalaikiai, netoksiški, nekeisti maitinamojo tirpalo sudėties bei jo rūgštumo; poringi, geros aeracijos. Be to, negali kilti pavojus aplinkai nei juos gaminant, nei naudojant, nei utilizuojant. Substratai turi būti pakankamai imlūs vandeniui, bet neuždruskėti, kad perteklinis druskų kiekis būtų lengvai išplaunamas. Be to, jie neturėtų būti brangūs ir neturėtų reikalauti didelių eksploatacinių išlaidų. Tokių savybių turi perlitas, vermikulitas, keramzitas, ceolitas ir kiti. Naudojant šiuos substratus, augalų šaknims sudaromos geresnės aeracijos sąlygos, tuo pačiu pagerinamas maisto medžiagų įsisavinimas ir sudaromos geresnės sąlygos augalams augti. Šių medžiagų panaudojimo galimybės daugelyje šalių tiriamos, auginant daržoves hidroponiniu būdu. Substratų parinkimas turi įtakos ne tik augalų derliui, bet ir jų derėjimo ankstyvumui, vaisių kokybei. Vertingiausia šių substratų ypatybė ta, kad jie yra ekologiški ir juos galima naudoti keletą metų. Šiltnamio gruntai vertinami pagal jų fizines (tankis, poringumas, imlumas orui bei drėgmei), chemines (rūgštumas (pH), druskų koncentracija (EC)) ir biologines savybes. Optimalus grunto tankis yra 0,4–0,6 g/m3. Grunto derlingumui didelės įtakos turi aeracija: pakankama dujų apykaita vyksta tada, kai 20 proc. tūrio sudaro dujinė fazė. Optimalus dujinės fazės kiekis yra 20–30 proc. tūrio. Substrato poringumas turėtų būti 80–90 proc. Poringumas kinta, keičiant įvairius komponentus. Pavyzdžiui, žemės poringumas yra 50 proc., žemės, durpių ir smėlio mišinio (1:1:1) – 55, žievių, durpių ir smėlio mišinio (3:1:1) – 70, durpių ir vermikulito mišinio (1:1) – 87, durpių ir mineralinės vatos mišinio (1:1) – 92 procentai. Perlitas gaunamas, vulkaninės kilmės uolieną kaitinant 850–1 0000C temperatūroje. Jo apimtis padidėja 10–12 kartų ir daugiau, lyginant su gamtiniu perlitu. Jis yra chemiškai inertiškas, sterilus, bekvapis, baltos spalvos, labai lengvas (tūrio masė 30–600 kg/m3), imlus vandeniui ir turi gerų aeracinių savybių, pH neutralus. Jis plačiai naudojamas dekoratyviniams augalams įšaknydinti, gėlėms auginti. Perlito mišinys su durpėmis tinka gėlių daigams auginti, naudojamas mažatūrėje daržovių auginimo technologijoje. Vermikulitas – labai lengva medžiaga. Gaunama iš žėručio, kuris susmulkinamas ir kaitinamas aukštoje temperatūroje (iki 900–1 0000C), jos kiekis padidėja nuo 15 iki 20 kartų. Vermikulitas sulaiko didelį kiekį vandens bei teigiamus jonus – magnį, kalcį, kalį. Jis naudojamas kaip priedas substratams, nes padidina substratų buferiškumą ir pagerina jų fizines savybes. Gryno jo, kaip substrato, daržovėms auginti nepatartina naudoti, nes jis sulaiko katijonus – taip sutrikdomas maisto elementų balansas šaknų zonoje. Šiltnamių daržininkystėje yra naudojamas ekologiškas substratas ceolitas. Tai susmulkinta kalnų uoliena, kristalinės struktūros aliumosilikatinis mineralas. Jį galima įterpti į dirvą ar naudoti kaip sudedamąją durpių substratų dalį. Taip pagerinamos dirvos aeracinės savybės, jos cheminė struktūra. Ceolitas sulaiko daug vandens, tuo pačiu ir maisto medžiagų, kurias augalai vėliau pasisavina pagal poreikį. Jis atsparus aukštoms temperatūroms, selektyvus šarminių ir kai kurių sunkiųjų metalų stambiems katijonams, jam būdingos jonų kaitos ir adsorbcinės savybės. Ceolitas – ekologiškai švari, inertinė ir netoksiška medžiaga. Šaknų zonoje gerai aeruoja dirvą, skatina šaknų sistemos vystymąsi, spartina augalų vystymąsi, sulaiko pakankamą vandens kiekį, pagerina dirvos cheminę ir fizinę struktūrą, 20–40 proc.pagerina trąšų įsisavinimą, sulaiko trąšas nuo išplovimo, augalams palaipsniui atiduoda natrio, kalio, kalcio, magnio ir kitus junginius. Cheminė ceolito sudėtis: SiO2 – 71,5 proc., Al203 – 13,1; Fe2O3 – 0,9; TiO2 – 0,2; CaO – 2,1; MgO – 1,1; P2O5 – 0,03; K2O+Na2O – …5,0 procentai. Taip pat jo sudėtyje yra F, As, Pb, Cu, Mn, Zn, Ga, Th, Rb, Ba. Keramzitas gali būti naudojamas kaip grynas substratas. Keramzitą galima naudoti ilgai, jis atsparus rūgščių, šarmų poveikiui, lengvas (1 m3 – 270–400 kg). Neigiama jo savybė ta, kad jis greitai uždruskėja ir nėra lengva jį regeneruoti, t.y. atstatyti. Tačiau jį galima naudoti kelerius metus kasmet termiškai sterilizuojant. Keramzitas, kurio dalelių dydis nuo 2 iki 8–10 mm, geriausiai tinka daržovėms auginti. Augalai auginami keramzitu pripildytuose maišuose ar kibirėliuose ir nuolat maitinami maitinamuoju tirpalu. Kokoso plaušai – organinis substratas, gaminamas iš kokoso riešutų plaušų. Jis išleidžiamas sausų presuotų plytų ir nepresuotų ryšulių pavidalu. Tai irgi inertinis substratas, nes naudojimo metu nesiskaido, kiekis nepakinta, sulaiko daug vandens (daugiau negu mineralinė vata). Skirtumas nuo auginimo mineralinėje vatoje yra tas, kad, auginant kokoso substrate, iš pradžių reikia daugiau kalcio, geležies, boro ir mažiau kalio, cinko, mangano, sieros, fosforo. Kokoso palmės vegetacijos metu iš dirvos paima daugiau kalio, natrio, kuris koncentruojasi vaisiuose, todėl jo daugiau esti ir substrate. Prieš naudojant kokoso substratą, rekomenduojama pasidaryti substrato agrochemines analizes. Panaudojus kokosą šiltnamyje, jį galima toliau naudoti gruntui pagerinti ir šiltnamyje, ir lauke. Kaip šiltnamių grunto mišinių priedas gali būti naudojamas smėlis. Jis didina dirvožemio laidumą orui ir vandeniui. Ceolito, perlito, vermikulito tyrimai, panaudojant juos kaip substratą daržovėms auginti hidroponiniu būdu, vykdomi daugelyje šalių. Pavyzdžiui, rožės augintos ceolito ir perlito substratuose santykiu 100:0, 25:75, 50:50 ir 75:25. Daugiausiai rožių nuskinta ir žiedų kokybė buvo geresnė, jas auginant ceolito ir perlito (25:75) substrate. Tyrimų duomenimis, pomidorų daigai, auginti perlito bei vermikulito substratuose, greičiau vystėsi, turėjo stipresnę šaknų sistemą, pradėjo anksčiau derėti. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2003 m. buvo atlikti bandymai, auginant pomidorus durpių ir ceolito substrate. Pomidorų hibridas Ronaldo augintas grynų durpių (kontroliniame) bei durpių su 15 proc. ceolito priemaiša ir durpių su 30 proc. ceolito priemaiša pripildytuose maišuose. Pomidorų, augintų durpių su 15 proc. ceolito substrate, derlius buvo didesnis negu pomidorų, augintų vienų durpių substrate. Mažatūrėje augalų auginimo technologijoje plačiai naudojamos durpės. Vienam augalui reikia 5–10 l substrato. Tai priklauso nuo augalų rūšies: mažiau substrato reikia pomidorams, daugiau agurkams, saldžiosioms paprikoms, baklažanams. Aukštapelkių durpėms, naudojamoms daržovėms auginti, keliami dideli reikalavimai: jose neturi būti herbicidų ir kitų pavojingų medžiagų, ligų sukėlėjų, kenkėjų, piktžolių sėklų, radioaktyviųjų elementų. Durpėse turi būti 90 proc. organinių medžiagų, susiskaidymo laipsnis ne didesnis kaip 15 procentų. Labiausiai tinkamos tokios durpės, kurių sudedamųjų dalelių dydis per 6 mm. Auginant augalus durpių substrate, nėra lengva palaikyti optimalų oro ir vandens režimą. Oro kiekis durpėse turi būti ne mažesnis kaip 20 procentų. Perteklinis laistymas bei per didelė durpių drėgmė turi neigiamos įtakos šaknų vystymuisi, nes joms trūksta deguonies, augalas gali susirgti. Inertiniuose substratuose lengviau palaikyti optimalų maisto medžiagų kiekį augalams. Norint augalams sudaryti palankesnį oro-vandens režimą, durpės maišomos su perlitu, vermikulitu ir kt.Šiltnamyje auginamos kultūros
Ne paslaptis, kad šiltnamiuose auginama begalinė įvairovė daržovių bei kitų augalų. Šiame darbe aptarsiu populiariausius augalus auginamus šiltnamiuose.Agurkai šiltnamyje. Jie nemėgsta staigių oro temperatūros bei drėgmės svyravimų. Jiems reikia daug maisto medžiagų ir vandens. Derėjimo metu grunte drėgmės turi būti 80-90%. Optimali oro temperatūra dieną 22-28°C, naktį 18-20°C. Santykinė oro drėgmė turi būti 70-75%. Optimalus grunto rūgštumas pH 6,0-6,5.Sėklos sėjamos į daigyklas, pripildytas universaliu durpiniu substratu. Optimali sėklų dygimo temperatūra 27-28°C. Dygimo metu daigyklos pridengiamos agroplėvele. Agrodanga nuimama po 5 dienų, pilnai prasiskleidus sėklaskiltėms. Daigai persodinami į plastmasinius 10-12 cm skersmens vazonėlius. Daigai, sodinami į šiltnamį, turi būti apie 25 cm aukščio, su 4-5 tikraisiais lapeliais.Šiltnamyje augalai sodinami 1,8-2, 2 augalo/m2 tankiu, paliekant 1,4-1,6 m pločio praėjimo takus.Dažniausiai naudojama vertikalios augimo krypties formavimo sistema. Ant 2 m aukščio atramų horizontaliai ištempiamos dvi vielos: viena – 2m aukštyje, kita – 25 cm virš grunto. Virvelės pririšamos vertikaliai prie viršutinės ir apatinės vielos. Augantys augalai yra tvirtinami prie šių virvelių. Augalui praaugus viršutinę vielą, žemyn paleidžiamos 2-3 atžalos (formavimas “skėčiu”). Kad susiformuotų pilnavertis su stipria šaknų sistema augalas, nuo pagrindinio stiebo reikia nuskinti iki 60 cm aukščio visas atžalas, žiedus ir vaisių užuomazgas.Agurkai tręšiami bechlorėmis, be amidinio azoto, vandenyje tirpiomis trąšomis Terraflex C (NPK 17-7-21,5+3 MgO +mikroelementai). Trąšų Terraflex C pagrindas yra kalio nitratas (ne kalio sulfatas), todėl šios trąšos nedidina substrato druskingumo. Aukštas NO3-/NH+4 santykis garantuoja gerą Ca++ ir Mg++ jonų įsisavinimą ir padeda vystytis tvirtai šaknų sistemai . Tręšimui šiomis trąšomis tinka visos laistymo ir trąšų dozavimo sistemos.Naudojant lašelines laistymo ir tręšimo sistemas, tręšimas gali būti:Pastovus: trąšos įterpiamos kartu su vandeniu pastoviai. Tręšimo norma – 0,9 g/l (0,9 kg trąšų ištirpinama 1000 litrų vandens).Periodinis: trąšos įterpiamos kas kelintą laistymą. Tręšimo norma –1,7-2,4 g/l iki žydėjimo pradžios ir 3,2-3,5 g/l žydint ir iki derėjimo pabaigos. Prieš tręšimą augalai turi būti gerai paliejami.Jei dirvos analizė rodo fosforo ir kalio trūkumą, tai reguliaraus tręšimo metu papildomai pridedama 0,13 g/l monokalio fosfato iki žydėjimo pradžios, o pradėjus žydėti ir iki sezono pabaigos vietoj monokalio fosfato pridedama 0,13 g/l kalio nitrato.Papildomas tręšimas: tręšiant per lapus naudojama 0,2-0,3% koncentracijos trąšų tirpalas.Svarbu laiku panaudoti agrochemines priemones prieš kenkėjus ir ligas.Pomidorai šiltnamyje. Lietuvoje apie 30% pomidorų išauginama pavasariniuose šildomuose šiltnamiuose. Pomidorai sodinami kovo-balandžio mėn. Optimali oro temperatūra dieną – 22-24°C, naktį – 18-20°C (Marfa F1 normaliai mezga ir dera prie 15°C naktį ir 19°C dieną). Santykinė oro drėgmė turi būti 60-65%. Optimalus grunto pH – 5,5-6,0, grunto temperatūra – 15-18°C, grunto drėgmė – nuo 60% (žydint) iki 80% (derėjimo metu). Sėklos sėjamos durpiniame substrate į daigyklas. Optimali dygimo temperatūra – 25-26°C. Dygimo metu daigyklos pridengiamos specialiu gaubtu ar agrodanga. Po 10-14 dienų, daigeliams esant 8 -10 cm aukščio su dviem tikraisiais lapeliais, daigai išpikuojami į plastmasinius 10-12 cm skersmens vazonėlius. Praėjus mėnesiui po išpikavimo, daigai, sodinami į šiltnamį, turi būti apie 40 cm. aukščio su žydinčia pirmąja keke.Šiltnamyje augalai sodinami 2,2 -2,7 augalo/m2 tankiu, paliekant 1,4-1,6 m pločio praėjimo takus. Augantys augalai specialiais segtukais tvirtinami prie virvelių, nuleistų nuo 2 m. aukštyje horizontaliai ištemptų vielų . Augalui pasiekus vielą, nuskinami apatiniai lapai iki pirmos kekės, ir, atleidus virvelę, apatinė stiebo dalis guldoma ant žemėje įsmeigtų atramėlių.Pomidorai tręšiami visą auginimo s…ezoną specialiomis pomidorams skirtomis tirpiomis kompleksinėmis trąšomis Hydroflex T (NPK 8-9-39 +3 MgO + ME).Tręšimo normos:Pastoviam tręšimui naudojama Hydroflex T – 0,7-1,2 g/l (0,7-1,2 kg Hydroflex T trąšų ištirpinama 1000 litrų vandens ir papildomai pridedama:magnio sulfato – 0,1-0,2 g/l (0,1-0,2 kg magnio sulfato 1000 litrų ),kalcio nitrato – 0,4-0,5 g/l (0,4-0,5 kg kalcio salietros 1000 litrų).Žydint 5 – 8 kekei, dalis kalcio nitrato keičiama kalio nitratu (ištirpinama 0,35 kg kalcio salietros ir 0,15 kg kalio salietros 1000 litrų trąšų tirpalo).Tręšimo normos yra tikslinamos, įvertinus grunto analizių duomenis ir naudojamo vandens kokybę.Periodinio tręšimo metu trąšų norma didinama ne daugiau kaip 2-2,5 kartų, prieš tai pomidorus gerai paliejus vandeniu.Tręšiant papildomai per lapus yra naudojama 0,2-0,3% koncentracijos trąšų tirpalas (20-30 g ištirpinama 10 litrų vandens).Paprikos šiltnamyje. Daugiausia saldžiosios paprikos veislių ir hibridų yra išvedama Olandijoje. Lietuvoje išvesta viena saldžiosios paprikos veislė Reda. Apšildomuose šiltnamiuose labiau tinka auginti aukštaūges vidutinio vėlyvumo ir ankstyvumo veisles. Nešildomuose polietileno šiltnamiuose, po polietileno priedangomis ar polietileno šiltnamiuose po žalumyninių daržovių ar ankstyvųjų daigų reikėtų auginti ankstyvųjų veislių paprikas. Pastarąsias veisles galima auginti ir lauke šiltoje, saulėtoje, nuo šiaurės vėjų apsaugotoje vietoje. Veislių yra daug, skiriasi jų vegetacijos trukmė (130–170 d.), augalų aukštis (25–90 cm), vaisių forma (cilindriniai, smailėjantys, kūgiški, plokšti), vaisių spalva (raudoni, geltoni, rudi, violetiniai), vaisių svoris (50–400 g), biocheminė sudėtis, vaisiaus minkštimo storis (2–10 mm), derlius (2–10 kg/m2).Paprikų vegetacijos trukmė ilga, todėl jos auginamos sodinant daigus. Daigų galima užsiauginti apšildomame šiltnamyje. Paprikos sėjos laikas priklauso nuo auginimo vietos. Jei bus sodinama į nešildomą šiltnamį, po polietilenine priedanga ar lauke, sėklos sėjamos kovo antrąjį ar trečiąjį dešimtadienį. Viename grame yra apie 120 sėklų. Sėklos daigios išlieka trejus metus. Pikuojami tik gerai išsivystę daigeliai. Jie sodinami tokiame pat gylyje, kokiame augo iki tol. Išpikuoti daigeliai gausiai palaistomi kambario temperatūros vandeniu. Optimalus žemės drėgnumas – 60–70 procentų. Būtina intensyviai vėdinti. Daigams augti palaikoma optimali oro temperatūra: 22–25oC dieną ir 15–18oC naktį. Žemė aplink daigus purenama. Jei daigai silpnai auga, praėjus 8–12 dienų nuo pikavimo, augalai tręšiami mineralinių trąšų tirpalu: 10 l vandens ištirpinama 10 g amonio salietros, 20 g superfosfato, 10 g kalio sulfato. Tokiu tirpalo kiekiu palaistoma apie 2 m2. Prieš tai daigus būtina perlieti vandeniu, kad trąšų tirpalas jų neapdegintų. Tręšiant antrą ir trečią kartą, trąšų norma atitinkamai dvigubinama. Rekomenduojama daigelius patręšti makro– ir mikrotrąšų tirpalu per lapus. Likus 10 dienų iki sodinimo į dirvą, daigai grūdinami. Jie užauga per 60–70 dienų. Paprikos daigai į lauką sodinami gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Būtina atsiminti, kad jie bijo žemos temperatūros ir gali žūti esant 0–1oC. Paprika auginama panašiai kaip ir pomidorai. Žemaūgių paprikų veislių rišti nereikia. Tręšti reikia dažnai, bet negausiai. Paprikos mėgsta drėgmę. Dirva nuolat turėtų būti 60–70 proc. drėgnumo. Augalų derėjimo metu dirvos drėgmė turi būti dar didesnė (75–85 proc.). Laistyti reikia gausiai, 2–3 kartus per savaitę, geriausiai – iki pietų. Paprikoms žydint ir temperatūrai pakilus daugiau kaip 35oC, vaisių užuomazgos gali pradėti kristi. Jei per didelė oro drėgmė, žiedai blogai apsidulkina, plinta grybinės ligos, todėl būtina gerai vėdinti. Paprikos gerai auga ir dera, kai saulėtą dieną oro temperatūra yra 23–25oC, ūkanotą – 20–22oC, naktį – 17–20oC. Oro drėgnumas – 65–75 proc., dirvos temperatūra – 20–25oC, drėgmė – 70–80 proc. viso drėgmės imlumo. Kad vaisiai gerai noktų, likus 20 dienų iki paskutinių vaisių n…uskynimo, pašalinami vos pražydę žiedai. Vaisiai skinami techninės brandos fazėje. Nesunokę vaisiai gali būti nokinami, išrautus augalus prikasus šiltnamyje, kuriame temperatūra būtų ne žemesnė kaip 10oC. Paprikos yra savidulkiai augalai. Jų sėklų galima užsiauginti ir patiems. Sėkliniai vaisiai renkami, kai jie visiškai prinoksta. Iš 1 kg saldžiųjų paprikų vaisių gaunama 6–8 g sėklų. Baklažanai šiltnamyje. Tai – ilgos vegetacijos daržovės, nuo sudygimo iki derėjimo praeina mažiausiai 120 dienų (nelygu ankstyvumas, o jis paprastai būna nurodytas ant sėklų pakelio). Jeigu auginama šildomuose šiltnamiuose, sėjama nuo vasario vidurio, jeigu paprastuose pavasariniuose šiltnamiuose – kovo pradžioje. Melionai šiltnamyje. Jie dauginami sėklomis. Jos iškrapštomos iš minkštimo, išplaunamos, išdžiovinamos ir laikomos iki kitos sėjos. Angurijas galima sodinti prie agurkų, nes tarpusavyje nesikryžmina. Sėjama balandžio pradžioje į daigams skirtą žemių mišinį. Sėklas užberiu žemėmis, palieju “Daigos” trąšų tirpalu, uždengiu polietilenu ir padedu šiltai. Sėju į indelius po vieną, nes nemėgsta persodinimo. Kai sudygsta, auginu ant palangės. Kai orai atšyla, persodinu į šiltnamį kartu su agurkais. Žemės specialiai neruošiu.Salotos šiltnamyje. Salotos vertinamos dėl dietinių savybių ir švelnaus skonio. Salotos skirstomos į lapines, gūžines ir romėnų. Lapinės salotos augina lapus, bet nesuka gūžės. Užauga per 25-45 dienas. Dažniausiai sėjamos tiesiai į lauką pavasarį, dirvai pradžiūvus. Dauguma šios grupės veislių salotų greitai perauga. Gūžinių salotų lapai suformuoja gūžes. Jas galima auginti ir šiltnamiuose, ir lauke. Užauga per 55-95 dienas. Kad derėtų 3-4 savaitėmis anksčiau, geriau jas sodinti daigais. Romėnų salotos taip pat suka ovalias purias gūželes, bet valgomi tik viduriniai balti lapai. Kitos daržovės. Šiltnamyje anksčiau pasisėję svogūnų, žirnių, pupelių ir kitų smulkių daržovių ir vėliau persodinę augalus į daržą, derliaus sulauksite taip pat anksčiau.Gėlės šiltnmyje. Visiems augalams augimo ir vystymosi metu labai svarbus optimalus maisto medžiagų kiekis augimo terpėje. Ypač daug maisto medžiagų reikalauja gėlės – jos turi būti dekoratyvios bei gausiai žydėti visą sezoną. Be papildomų tręšimų to pasiekti visiškai neįmanoma. Be to, priklausomai nuo auginamos gėlių rūšies priklauso ir tręšimo dažnumas, maisto medžiagų santykis. Gėlininkystėje labai svarbu pasirinkti tinkamai subalansuotas trąšas. Trąšos turi būti be augalams žalingo chloro, taip pat daugelis rūšių gana jautrios substrato druskingumui, todėl patartina vengti ir dažno sulfatinių trąšų vartojimo.Dauguma dekoratyvinių augalų yra ateiviai iš pietų, tad rudeninės šalnos jiems nepakeliamos. Juos iki pavasario galima išsaugoti šildomame šiltnamyje. Tačiau kai kurias nereiklias gėles, kurios dauginamos žaliais auginiais, įmanoma išlaikyti ir namų sąlygomis. Žiemą gėlėms – ramybės periodas. Rudenį prieš šalnas jas reikia persodinti į vazonėlius. Laikyti šviesioje ir vėsioje patalpoje. Kurias gėles pavyks išlaikyti namuose per žiemą, o kurių ne, skaitykite R. Antanaitienės straipsnyje „Žydinčių gėlių laikymas per žiemą“.IšvadosŠiame darbe buvo pateikti šiltnamio įrengimai, plačiai naudojami Lietuvos šiltnamių rangoje ir ne tik. Aptartas jų funkcionavimas, nauda ir veiksmingumas šiltnamyje. Pateikta ir papildomų šiltnamių įrengimų, neabejotinai reikalingų šiltnamio gerbūviui. Kadangi kai kurie iš jų nauji ir gali būti pirmąsyk matomi, pateikiau jų iliustracijas.Darbe taip pat aptariau ir pažangiausią augalų auginimo technologiją šiltnamiuose – jų auginimą mineraliniuose substratuose, naudojant lašelinę augalų laistymo-maitinimo sistemą. Gan išsamiai aprašiau jo naudą augalams, veikimą bei substratų parinkimą.Taipogi šiame darbe aprašiau keletą gerai visiems žinomų kultūrų auginamų šiltnamiuose: agurkus, pomidorus, paprikas, bei keletą kitų augalų. Pateikiau informacijos apie jų auginimą, daiginimą, tręšimą ir kita.Naudota literatūra1. www.artline.lt2. www.pd.lt3. www.schetelig.lt4. www.manoukis.lt5. www.rojaussodai.lt6. www.zum.lt