Pieno cheminė sudėtis, maistinė vertė, pieno užteršimo mikroorganizmais šaltiniai.

Turinys
Įvadas ..............................3psl.
Pieno cheminė sudėtis ..............................4psl.
Ar žinote, kad. ..............................6psl.
Melžimo higienos ir 12 auksinių melžimo taisyklių .......................6psl.
Klastingiausias sukėlėjas ..............................7psl.
Bakterijas įveiks tik švara ..............................8psl.
Melžimo aparatų ir pieno indų plovimas ..............................9psl.
Bakterijų sumažės apkirpus tešmens plaukus ...........................9psl.
Išvados ..............................11psl.

Įvadas
Pienas yra žinduolių gyvūnų pieno liaukos sekretas, skirtas naujagimiui maitinti. Jame yra visų lengvai įsisavinamų maisto medžiagų, reikalingų organizmui augti:riebalų, baltymų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų. Beto, piene yra ir kitų organizmui labai svarbių maisto komponentų: vitaminų, fermentų, organinių rūgščių, hormonų, imuninių medžiagų. Nustatyta, kad piene yra daugiau kaip 2000 įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmo ląstelėms atsinaujinti ir energijai gauti. Piene yra toks baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis, kad organizmas juos geriausiai įsisavina. Baltymų įsisavinama 96%, riebalų – 95%, o pieno cukraus – 98%. Pienas turi dietinių savybių, aktyvina virškinimo trakto darbą, reguliuoja rūgštingumą ir šarminę pusiausvyrą organizme.

Pieno cheminė sudėtis
Karvės pieno cheminė sudėtis %
Sudėtinės dalys Nuo-iki Vidutiniškai
Vanduo 82,7 – 90,7 87,5
Sausosios medžiagos 9,3 – 17,3 12,5
Riebalai 2,7 – 7,0 3,8
Baltymai: 2,0 – 5,0 3,3
kazeinas 1,8 – 4,5 2,7
albuminas 0,2 – 0,7 0,5
globulinas 0,05 – 0,15 0,1
kiti baltymai 0,05 – 0,20 0,1
Nebaltyminiai junginiai 4,0 – 5,3 4,7
Pieno cukrus (laktozė) 4,0 – 5,3 4,7
Mineralinės medžiagos 0,5 – 1,0 0,7

Įvairių gyvulių pieno cheminė sudėtis %
Gyvūnas Sausosios medžiagos Baltymai Riebalai Laktozė Mineralinės medžiagos
Avis 18,5 5,7 7,2 4,6 0,9
Ožka 13,4 3,6 4,3 4,5 0,85
Kumelė 10,7 2,1 1,8 6,4 0,35
Kiaulė 17,4 6,2 5,9 4,0 1,1
Triušė 30,5 15,5 10,5 2,0 1,0
Kalė 21,1 7,1 8,6 4,1 1,8
Buivolė 17,8 4,5 7,5 5,0 0,8
Kupranugarė 13,6 3,5 4,5 4,9 0,7
Šiaurės elnė 33,8 10,0 18,7 3,6 1,4
Banginė 54,3 12,0 40,0 1,1 1,2

Ištirta, kad pieno baltymingumas ir riiebumas tarpusavyje susiję. Įvairių veislių karvių piene baltymai sudaro 77 – 89 proc. riebalų kiekio. Amerikiečių tyrinėtojų duomenimis, holšteinų veislės karvių – 88, Švedijos holšteinų – 87, džersių – 79, lietuviškų veislių – apie 80 proc.
Santykis tarp baltymų ir riebalų kiekių kartais pakinta. Tai įvyksta dėl virškinimo sutrikimų bei šėrimo kl

laidų: kai kurie pašarai mažina pieno riebumą, didina baltymingumą arba atvirkščiai. Klinikinis ar slaptasis mastitas padidina baltymų kiekį.
Baltymų kiekį piene lemia:
· daugiausia baltymų – krekenose, mažiausiai – 25-50 dienų po veršiavimosi. Pieno baltymingumas didėja nuo 4 iki 8 laktacijos mėnesio;
· sezonas. Baltymų piene padaugėja rudenį;
· veršiavimosi laikas. Vasarą ir rudenį apsiveršiavusių karvių pieno baltymingumas buvo 0,07-0,08 proc. mažesnis, palyginti su apsiveršiavusiomis žiemą ir pavasarį;
· paveldimumas-genetika. Pieno baltymingumas ir riebumas paveldimas labiau nei pieno kiekis;
· šėrimas pieno baltymų kiekį veikia ne taip smarkiai kaip riebalų. Baltymingumas kinta 0,1-0,4 proc., tuo tarpu riebumas – iki 1 proc.
· baltymingumas didėja šeriant daug energijos ir mažiau ląstelienos turinčiais pašarais. Tačiau jie dažniausiai sumažina pieno riebumą. Energijos trūkumas būna dėl nepakankamo koncentratų kiekio arba stambiųjų pašarų stygiaus ar jų blogos kokybės (sumažėja ir riebumas, irr baltymingumas);
· baltymingumas mažėja, kai racione trūksta proteinų (baltymų);
· daug riebalų pašare – baltymų gali sumažėti 0,1-0,3 proc.;
· jei nebaltyminiai priedai (karbamidas) sudaro per didelę pašarų dalį, baltymingumas gali sumažėti iki 0,3 proc.;
· pasmulkintas stambusis pašaras didina baltymų kiekį, tačiau per smulkus mažina pieno riebumą, be to, gali pakenkti gyvulio sveikatai;
· karvių, šeriamų tik iš varpinių augalų paruoštais pašarais: miežiais, kviečių atliekomis, pašariniais rugiais, ir šakniavaisiais – runkeliais, ropėmis ir kt., pieno baltymingumas mažėja;
· šėrimas pilnaverčiais pašarų mišiniais 0,1-0,2 proc. padidina baltymingumą (pagerėja virškinimas).
Daugiau baltymų pi
iene būna tada, kai gyvuliai šeriami suderintais pašarais, atitinka melžiamų karvių fiziologinius poreikius, t.y. kai:
· pašarai subalansuojami pagal proteinus, energiją, mineralines medžiagas;
· karvėms šerti naudojami vietiniai baltymingi pašarai: žirniai, lubinai, pupos, liucerna, vikiai ir kiti ankštiniai augalai;
· kontroliuojamas produktyvumas;
· bandai papildyti telyčios atrenkamos ne tik pagal tėvų pieno riebumą, bet ir pagal baltymingumą.

Ar žinote, kad .
 Karvės pieningumas paprastai didėja iki šeštojo veršiavimosi, po to pradeda mažėti. Pieno riebumas ir baltymingumas nuo gyvulio amžiaus mažai priklauso.
 Antrą – ketvirtą rujos dieną 10 – 20 proc. sumažėja ne tik karvės pieningumas, bet ir apie 0,2 proc. – pieno riebumas bei baltymingumas.
 Dėl sunkaus veršiavimosi per pirmuosius du laktacijos mėnesius iš karvės pieno primelšite maždaug 10 proc. mažiau.
 Kuo įvairesnis pašaras, tuo geriau gyvulio organizmas jį pasisavina ir tuo didesnė jo įtaka pieno sudėčiai ir savybėms.
 Trūkstant stambiųjų pašarų ar staiga pakeitus racioną, didžiajame prieskrandyje mažiau susidaro acto rūgšties, sutrinka rūgimas – mažėja pieno riebumas.
 Kai tvarte šilčiau, karvių pienas būna liesesnis, kai vėsiau – riebesnis, bet primelžiama mažiau. Šviesiuose tvartuose (apšvietimas 1:10 – 1:12) laikomos karvės duoda daugiau pieno.
 Nevalomų karvių pieningumas gali sumažėti net 5 – 8 proc. Mocionas tvartiniu laikotarpiu didina pieno riebumą 0,17 – 0,24 proc.
 Melžiamų 4, o ne 2 kartus per parą karvių pieningumas padidėja 5 – 20 proc.
 Nuolat tešmenį masažuojant prieš melžimą ir po jo, primelžiama 8 – 12 proc. da

augiau 0,2 proc. riebesnio pieno.
 Žiemą pieningumą skatina girdymas pašildytu iki 16 – 18 laipsnių, o vasarą – vėsiu vandeniu.
 Lietingomis dienomis karvės duoda net 12 – 15 proc. mažiau pieno.

Pienininkystės ūkiuose pieno kokybei pagerinti melžiant siūlo laikytis:
Melžimo higienos ir 12 auksinių melžimo taisyklių
1. Sekite tešmens sveikatingumą, tirdami pieną mastito testu kartą per mėnesį.
2. Numatykite melžimo tvarką. Pirmiausia melžkite jauniausias apsiveršiavusias karves, tada senesnias, o paskutines – gydomas karves, kurių pieno negalima pristatyti į pieninę.
3. Naudokite pirmųjų čiurkšlių puodlį pirmosioms 3 pieno čiurklėms. Nemelžkite ant grindų. Apžiūrėkite pieno konsistenciją.
4. Nuvalykite ir nušluostykite spenius prieš melžimą. Vieną šluostę naudokite tik vienai karvei. Labai purvinus spenius pirma nuplaukite šiltu vandeniu, o tada sausai nušluostykite.
5. Visada patikrinkite vakuumo lygį prieš melžimą. Esant žemesniam lygiui, melžimas užsitęs, o viršijus – traumuosite spenius, o tai jau didina mastito pavojų.
6. Paruošę tešmenį, iškart užmaukite melžiklius. Karvė atleidžia pieną, praėjus 40-90 sekundžių po pirmųjų čiurkšlių numelžimo. Prieš užmaunant melžiklius ant spenių, jie neturi įsiurbti oro, o tuo labiau vandens ir mėšlo. Vakuumo ir pieno žarnų ilgis turi būti teisingas.
7. Neperlaikykite melžiklių! Labai padeda pieno tėkmės indikatoriai, melžimo įrengimai su Duo-vac sistema, automatiniu melžimo sustabdymu.
8. Prieš nuimant melžiklius, patikrinkite, ar tešmuo tuščias. Nuimkite melžiklius po vakuumo tiekimo nutraukimo ir visus iš karto.
9. Nuėmę melžiklius, iškart suvilgykite ar užpurkškite spenius vilgikliu. Reguliarus Alfa Laval Ag

gri siūlomų vilgiklių su minkštikliais naudojimas 50% sumažina mastito kilimo galimybę.
10. Iškart po melžimo išplaukite visą įrangą. Praskalaukite melžimo linijas šiltu vandeniu. Teisingai paruoškite tinkamą plovimo tirpalą. Ryte plaukite šarminiu plovikliu, vakare – rūgštiniu 7-10 min. Ilgesnis laikas reiškia ne tik didesnį energijos sunaudojimą, bet ir riziką vandens temperatūrai nukristi žemiau kritinės +40 laipsn.C temperatūros. Praskalaukite švariu šaltu vandeniu.
11. Iškart po melžimo atšaldykite pieną iki +4.+6 laipsn.C. Greitas atšaldymas ilgiau išlaiko natūralias pieno baktericidines savybes, todėl bakterijos nesidaugina.
12. Nuolat sekite melžimo rezultatus ir pieno kokybę. Laiku pagal rekomendacijos keiskite melžiklius. Teisingai laikykitės patariamo ploviklių dozavimo. Plaunant rankomis, nesivarginkite su mašininiam plovimui skirtais plovikliais, naudokite tam skirtus analogus.
Klastingiausias sukėlėjas
Šiuo metu jau žinoma daugiau kaip 14 bakterijų rūšių, porūšių, išskirtų iš karvių pieno liaukos. Auksinis stafilokokas – vienas klastingiausių mastitų sukėlėjų. Dažniausiai jis sukelia lėtinius (chroninius), sunkiai pagydomus tešmens uždegimus. Be to, ši bakterija gali sukelti ir kitų organų uždegimus.
Įvairių autorių duomenimis, auksiniai stafilokokai sukelia nuo 20 iki 50 proc. tešmens uždegimų. Kai kurių užsienio šalių mokslininkai teigia, kad pradėjus imtis griežtų (užsikrėtusių auksinius stafilokoku karvių brokavimas) priemonių, šis sukėlėjas išskiriamas mažiau kaip iš vieno procento tešmens uždegimu sergančių karvių.
Užsikrėtusių auksinius stafilokoku karvių piene nustatoma nuo 234 iki 1000 tūkst./ml somatinių ląstelių. Šis sukėlėjas gali formuoti neturinčius sienelių darinius. Todėl auksiniai stafilokokai gali būti atsparūs antibiotikams, kurie veikia būtent ląstelės sienelę (beta laktaminai (penicilinai), aminoglikozidai ir kt.). Be to, kai kurie stafilokokai gamina ir išskiria medžiagas (beta alktamazes), kurios trukdo antibiotikui priartėti prie jos (bakterijos). Auksiniai stafilokokai nuo vieno tešmens ant kito “pernešami” nešvariomis pašluostėmis bei rankomis, melžimo aparatais ir kt.
Gydant mastitus, sukeltus auksinio stafikoko, pasveiksta nuo 20 iki 70 proc. karvių. Tačiau gydymas turėtų būti labai tikslus – gydyti reikia tik tais antibiotikais, kuriems jautrus sukėlėjas. Kitaip bus skatinamas atsparių (antibiotikams) padermių vystymasis. Nepasveikusias karves, kad neplatintų šių greitai plintančių sukėlėjų bandoje, reikia išbrokuoti. Be to, auksiniai stafilokokai daugindamiesi pieno liaukoje išskiria toksinus, kurie patenka į pieną. Jų toksinai nuodingesni net už salmonelių išskiriamus toksinus
Bakterijas įveiks tiktai švara
Šviežiame, ką tik pamelžtame piene, visada būna apie 7-10 tūkst. bakterijų 1 mililitre pieno. Tai natūrali pieno mikroflora. Nuo bakterijų skaičiaus tiesiogiai priklauso pieno kokybė. Kuo mažesnis bakterijų skaičius, tuo geresnė pieno kokybė, tuo ilgiau jie išlieka švieži ir tinkami vartoti. Pašalinės bakterijos iš nešvarios aplinkos, negerai išplautų indų ar melžimo įrengimų, nuo nešvarios karvės lengvai patenka į pieną, jame dauginasi ir blogina jo kokybę. Bendras bakterijų skaičius piene rodo, kaip kasdien laikomasi sanitarijos reikalavimų. Kokie tai reikalavimai?
Pasirūpinkite, kad melžimo vieta būtų švari ir sausa. Nors tvartuose ir fermose visada yra bakterijų, tačiau be drėgmės jos nesidaugina.
Apkirpkite karvių šonus ir tešmenį. Ilguose plaukuose užsilaiko mėšlas, šiaudai ir pakratai. Žiupsnyje mėšlo gali būti iki milijono bakterijų, ir jei šiek tiek mėšlo pateko į 20 l pieno, 1 mililitre jų bus randama šimtai tūkstančių.
Iš karto po melžimo išskalaukite aparatus šiltu ar drungnu vandeniu, išplaukite specialiai tam skirtais plovikliais ir dar kartą gerai išskalaukite švariu vandeniu. Neplaukite su buityje naudojamais plovikliais, nes nuo jų pienas įgauna jam nebūdingą skonį ir kvapą. Taip pat neplaukite pieno indų labai karštu vandeniu , nes pieno likučiai stipriai prikibs prie jų paviršiaus. Išplovus, melžimo prietaisus reikia gerai iššluostyti ir laikyti sausai. Tai labai svarbu. Nedidelis bakterijų kiekis gali net kelis kartus pasidauginti tarp melžimų, ypač kai šiltas oras.
Žemoje temperatūroje bakterijos nesidaugina, todėl labai svarbu iš karto pamelžus pieną atšaldyti iki 5-10oC. Švariame atšaldytame piene bakterijos neauga, tačiau jos labai sparčiai dauginasi švariame, bet šiltai laikomame piene. Reikia įsidėmėti, kad nešvarioje aplinkoje bakterijų skaičius greitai didėja net ir laikant pieną šaltai.
Švaros būtina laikytis kiekvieną dieną. Kuo mažesnis bakterijų skaičius piene, tuo geresnė jo kokybė.

Melžimo aparatų ir pieno indų plovimas
Blogai prižiūrimi melžimo aparatai, šaldytuvai ir pieno indai yra didžiausias pieno užteršimo bakterijomis šaltinis. Blogai išplautų melžimo aparatų pieno likučiuose dauginasi bakterijos, jo guminės detalės sustangrėja, dažnai sutrūkinėja. Nesilaikant plovimo ir dezinfekavimo taisyklių, pienas užteršiamas plovimo-dezinfekavimo medžiagomis.
Plovimo eiga: 1. Melžimo aparatas iš išorės apiplaunamas drungnu 30 plius/minus 5 °C temperatūros vandeniu naudojant šepetį arba kempinę.
2. Pieno likučiams išplauti per melžiklius siurbiamas 30 plius/minus 5 °C temperatūros vanduo (5-6 litrai). Skalauti po melžimo karštu vandeniu negalima, nes nuo karšto vandens pieno likučių baltymai sukreša ant melžimo įrenginio vidinių sienelių, sudarydami palankią terpę bakterijoms daugintis.
3. Po to per aparatą vakuumu praleidžiama (8 litrai) 60-85 °C temperatūros plovimo-dezinfekavimo tirpalo. Šepečiais išplaunamas melžtuvės vidus, dangtelio tarpiklis, kolektorius, melžikliai ir pieno žarnos.
4. Plovimo bei dezinfekavimo tirpalų likučiams pašalinti per aparatą leidžiamas karštas, 60 plius/minus 5 °C temperatūros, vanduo. Jei naudojate specialias firmų “DeLaval” ar “Westfalia” plovimo-dezinfekavimo medžiagas galima aparatus praskalauti šaltu vandeniu.
Kartą per savaitę melžimo aparatas visai išardomas, plaunamos ir dezinfekuojamos visos detalės, išskyrus pulsatorių, kuris ardomas ir valomas kartą per mėnesį. Melžimo aparatus būtina pakaitomis plauti šarminių ir rūgščių priemonių tirpalais.
Tokia pačia seka plaunami ir dezinfekuojami šaldytuvai, pieno linijos bei kiti pieno indai.
Bakterijų sumažės apkirpus tešmens plaukus
Esant optimalioms sąlygoms, dauguma bakterijų gali pasidauginti kas 20 minučių. Vadinasi, iš vienos bakterijos per 8 val. gali atsirasti net 16 mln. bakterijų. Nustatyta, jog vandens lašelyje ant karvės tešmens jų gali būti iki 30 bilijonų.
Patekusios į pieną bakterijos skaldo pieno baltymus ir riebalus. Nors dauguma bakterijų yra “užmušamos” pasterizacija, nepageidaujamas jų poveikis išlieka. Todėl sumažėja pieno produktų išeiga, sutrumpėja jų laikymo periodas ir kt.
Žinia, pieno bendram bakteriniam užterštumui didelės įtakos turi melžti tinkamai paruoštas tešmuo. Paruošti karvių tešmenį melžti mechanizuotai reikėtų taip: pirmiausia drėgna servetėle nušluostyti spenius, po to juos sausai nušluostyti. Nusausinti reikia ir sušlapintus plaukus. Patartina naudoti vienkartines servetėles. Kad karvės tešmenį būtų lengviau paruošti melžti, plaukus apie spenius reikėtų nukirpti. Rekomenduojama apkirpti 7,5-10 cm nuo spenio pagrindo. Kirpti plaukus reikėtų 3-4 kartus per metus.
Lentelėje nurodoma, kaip kinta pieno bendras bakterinis užterštumas, priklausomai nuo karvių tešmens paruošimo melžti būdo.

Pieno bendro bakterinio užterštumo priklausomybė nuo tešmens paruošimo melžti būdų
Pieno bendrobakterinio užterštumopasikeitimas, procentais Plovimas vandeniu Drėgna servetėlė Plovimasspecialiomis, tamtikslui skirtomispriemonėmis Rankinis nusausinimas
+13 iki -4 X
-3 iki -10 X X
-39 X X
-49 X X X
-27 X
-30 X X
-63 X X
-68 X X X

Pieno bendro bakterinio užterštumo pasikeitimas palygintas su karvių pienu, kurių tešmuo prieš melžimą nevalytas.

Išvados
Taigi piene yra visų butinų cheminių medžiagų, reikalingų naujagimiams augti ir tvirtėti, todėl pienas yra būtinas maisto produktas pirmosiomis gyvūnų gyvenimo dienomis. Todėl reikia gerai prižiūrėti gyvūnus, norint, kad būtų geras prieauglis, nes katik gimę gyvūnai būna labai silpni ir jautrūs ligoms, kuriomis gali užsikrėsti per motinos pieną. Todėl jei bus gerai prižiūrėta motina,tai ir jos vaikai bus stiprūs ir sveiki. O kad būtų sveika motina,tai reikia gerai prižiūrėti ir laikimo vietas ir melžimo įtaisus ir viską kas susiję su gyvūnų laikymo ir auginimo sąlygas.

Informaciniai šaltiniai
1) www.pieno-tyrimai.lt
2) www.pienas.lt
3) J.Vaitkus “Gyvulinių produktų veterinarinė sanitarija”
4) VETinfo

Leave a Comment